Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjai 2022 m. liepos 5 d. gavo atsakovo pranešimą su informacija, kad 2022 m. birželio 21 d. sprendimu nustatė, jog Pirkimo dokumentai parengti pažeidžiant viešųjų pirkimų reguliavimą ir dėl to Projektui pritaikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Projektui tenkančios Pirkimo sutarties vertės, t. y. nuo 21 303 103 Eur be PVM. Sprendimu 1 065 155,15 Eur pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis, iš šios sumos 678 695,52 Eur – Europos Sąjungos fondų lėšos, o 386 459,63 Eur – Administracijos lėšos. Sprendime konstatuotą viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimą CPVA grindė tuo, kad Pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje prie reikalavimų Pirkimo objektui buvo pateiktos nuorodos į konkrečius standartus, tačiau prie 36 nuorodų į standartus (toliau – ir Ginčo standartai) nebuvo nurodyti žodžiai „arba lygiavertis“. Atsakovas aiškino, jog viešųjų pirkimų reguliavimas reikalauja, kad kartu su standartais būtų nurodomi žodžiai „arba lygiavertis“, taip suteikiant galimybę tiekėjams siūlyti lygiavertes charakteristikas turinčias prekes, paslaugas ar darbus ir tuo pačiu užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Prie Ginčo standartų nesant nuorodos „arba lygiavertis“ pašalinama galimybė siūlyti lygiavertes charakteristikas turinčias prekes, paslaugas ar darbus. Atsakovas nusprendė, kad Pirkimo dokumentai parengti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 37 straipsnio 3 dalies, 4 dalies 2 punkto nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų principus.

Pareiškėjai nesutiko su atsakovo Sprendimu, jame konstatuotu viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimu ir pritaikyta finansine korekcija. Akcentavo, kad Pirkimo dokumentai buvo parengti nepažeidžiant viešųjų pirkimų reguliavimo. Administracija užtikrino galimybę siūlyti lygiaverčius standartus atitinkančius darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus. Tai padaryta Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkte aiškiai įtvirtinant bendrą nuostatą, kad techninėje specifikacijoje nurodytų konkrečių modelių, konkrečių procesų ar prekių ženklų, patentų, tipų, gamintojų, kilmės, medžiagų, įrangos ar mechanizmų atžvilgiu galima siūlyti analogiškus (lygiaverčius), ne prastesnių parametrų ir kokybės darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus. Atsakovas, pareiškėjų manymu, nepagrįstai siaurinamai interpretavo šią nuostatą nurodydamas, kad jis tariamai neapima standartų. CPVA nevertino ir neanalizavo, ar apskritai egzistuoja ir realiai gali būti taikomi ginčo standartams lygiaverčiai standartai.

Pareiškėjų nuomone, Sprendime nustatytas tariamas pažeidimas neatitinka 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) apibrėžto pažeidimo ir dėl jo negali būti taikoma finansinė korekcija. Jeigu būtų konstatuota, kad Pirkimo dokumentai nepagrįstai ribojo tiekėjų galimybes siūlyti ginčo standartams lygiaverčius darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus, toks pažeidimas būtų be pareiškėjų kaltės ir nulemtas atsakovo veiksmų, kurie sukūrė pareiškėjams teisėtus lūkesčius dėl Pirkimo sąlygų. Pareiškėjai akcentavo, kad vadovaudamasi atsakovo pozicija, Administracija parengė Pirkimo dokumentus, juos paskelbė ir, įvykdžiusi procedūras, sudarė Pirkimo sutartį.

Pareiškėjai akcentavo, kad priešingai nei sprendė atsakovas, Pirkimo dokumentai užtikrino galimybę siūlyti lygiaverčius standartus atitinkančius darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus. Pareiškėjai nesutiko su Sprendime nurodyta pozicija, manė, jog atsakovas iš viso neturėjo pagrindo konstatuoti viešųjų pirkimų reguliavimo ir principų pažeidimo bei neturėjo pagrindo taikyti finansinės korekcijos, sudarančios tokią didelę sumą, kadangi neteisingai ir nepagrįstai siaurinančiai vertino Pirkimo sąlygų 1.5.5 punktų nuostatą. Taip pat akcentavo, kad atsakovas nevertino ir neanalizavo, ar apskritai egzistavo ir realiai galėjo būti taikomi Ginčo standartams lygiaverčiai standartai.

Skundžiamame Sprendime atsakovas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų nuostatos tariamai nesuteikia galimybės pateikti lygiaverčius standartus, nes jose – be bendros nuorodos į technines specifikacijas ir reikalavimus darbams, medžiagoms, įrangai ir mechanizmams – tiesiogiai nėra nurodytas žodis „standartas“. Atsakovo nurodytame Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkte suteikta galimybė siūlyti lygiaverčius sprendinius tariamai negali būti taikoma standartų atžvilgiu. Tokią išvadą Agentūra, pareiškėjų manymu, padarė tik dėl to, kad klaidingai ir nepagrįstai siaurinančiai interpretavo Pirkimo nuostatas. Pareiškėjai paaiškino, kad Pirkimo dokumentai parengti visapusiškai užtikrinant viešųjų pirkimų reguliavimą ir principų laikymąsi, vadovaujantis paties atsakovo skelbiamais pavyzdiniais pirkimo dokumentais. Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkte Administracija įtvirtino nuostatą, taikomą ir Ginčo standartams, leidžiančią tiekėjams siūlyti lygiaverčius standartus atitinkančius darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus. Pareiškėjai akcentavo, kad nė vienam tiekėjui nekilo abejonių, jog Pirkimo sąlygose įtvirtina galimybė siūlyti lygiaverčius standartus, todėl Agentūra neturėjo pagrindo konstatuoti nediskriminavimo principo pažeidimo. Pirkimo sąlygų 7.22.3 punkte Administracija aiškiai nustatė, kad pasiūlymai bus atmetami, jeigu neatitiks Pirkimo dokumentų 1.5.5 punkto reikalavimų, t. y. neatitiks darbų aprašymų. Pareiškėjai paaiškino, kad Pirkimo sąlygų nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai leido siūlyti lygiavertes techninėje specifikacijoje nurodytas technines charakteristikas, bei numatė teisę atmesti tik tuos pasiūlymus, kurie neatitinka joje pateiktų techninių charakteristikų.

Pirkimo sąlygų 1.5.5 ir 7.22.3 punktai, pasak pareiškėjų, aiškiai apėmė standarto, kaip techninės specifikacijos, esmę ir turinį, todėl šios Pirkimo sąlygų nuostatos apima standartus ir suteikia tiekėjams teisę siūlyti lygiaverčius standartus atitinkančius darbus, medžiagas, įrangą ir mechanizmus. Administracija nebūtų galėjusi atmesti pasiūlymo dėl lygiaverčio standarto pateikimo, nes išvardintų Pirkimo sąlygų punktų nuostatos bei Pirkimo dokumentų visuma nesuteikia pagrindo atmesti tokį pasiūlymą, priešingai – aiškiai įtvirtina galimybę pateikti darbus, medžiagas, įrangą, mechanizmus, atitinkančius lygiaverčius standartus.

Pareiškėjai akcentavo, kad atsakovo interpretacijų klaidingumą ir tai, kad Pirkimo sąlygos neapribojo galimybės tiekėjams siūlyti lygiaverčius standartus, patvirtino faktinės Pirkimo vykdymo aplinkybės. Vykdant Pirkimo procedūras, Administracija negavo nė vieno tiekėjo klausimo dėl nurodytų Pirkimo sąlygų neaiškumo ir (ar) dėl galimybės siūlyti Ginčo standartams lygiaverčius standartus. Atsakovas gavo 4 tiekėjų pasiūlymus, iš kurių nė vienas neatmestas dėl neatitikties techninės specifikacijos reikalavimams. Pareiškėjų manymu, šios aplinkybės patvirtino, kad Pirkimo sąlygos buvo aiškios, neribojo tiekėjų galimybės siūlyti Ginčo standartams lygiaverčius standartus ir tiekėjams dėl to nekilo neaiškumų, nepaveikė tiekėjų apsisprendimo dalyvauti Pirkime, jų pasiūlymų atitikties techninei specifikacijai vertinimo bei laimėtojo išrinkimo. Pirkimo dokumentuose nurodyti standartai, įskaitant Ginčo standartus, – Administracijos keliami techniniai reikalavimai Pirkimo objektui ir jo techninės charakteristikos (techninės specifikacijos), bei Pirkimo sąlygų 1.5.5 ir 7.22.3 punktai aiškiai leido tiekėjams siūlyti lygiaverčius standartus atitinkančius darbus, medžiagas, įrangą, mechanizmus. Skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsakovas teigė priešingai, pareiškėjų įsitikinimu, buvo nepagrįstas bei neteisėtas, be to, Agentūra nevertino ir neanalizavo, ar apskritai egzistavo ir realiai galėjo būti taikomi Ginčo standartams lygiaverčiai standartai. Priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsakovas nevertino ir neanalizavo Ginčo standartų esmės, privalomumo ir alternatyvų jiems buvimo, nepateikė nė vieno pavyzdžio, kad egzistuoja alternatyvūs standartai Ginčo standartams. Pareiškėjų nuomone, tai tik patvirtino, kad skundžiamas Sprendimas nepagrįstas ir grindžiamas tik formaliai pateiktais argumentais, kad Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkte nebuvo tiesiogiai įrašytų žodžio „standartai“.

Sprendime cituojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika dėl būtinybės nurodyti „arba lygiavertis“, pareiškėjų manymu, nepaneigė galimybės naudoti konkrečius standartus nenurodant „arba lygiavertis.“ Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjų vertinimu, atskirų nuorodų „arba lygiavertis“ prie Ginčo standartų pateikimas neužtikrintų atitikimo VPĮ 37 straipsnio 3 dalies, 4 dalies 2 punkto, 6 dalies ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsakovas pakeitė savo poziciją dėl Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto nuostatos ir konkrečios jos formuluotės atitikties viešųjų pirkimų reguliavimui tik po to, kai Administracija jau buvo paskelbusi Pirkimą. Atsižvelgiant į atsakovo, kaip įgyvendinančiosios institucijos, viešai paskelbtą sutarties projektą, Administracija kurį laiką naudojo būtent tokią formuluotę ne viename vykdytame ir Agentūros tikrintame viešojo pirkimo konkurse. Atsakovas dėl šios formuluotės niekada neteikė pastabų, nenustatė prieštaravimų VPĮ, pažeidimų netaikė finansinių korekcijų. Tai sukūrė pareiškėjams teisėtus lūkesčius, kad tokia Pirkimo sąlygų nuostata yra tinkama atsakovui ir atitinka viešųjų pirkimų reguliavimą.

Atsakovo pastabą dėl tokio pobūdžio formuluotės netinkamumo Administracija pirmą kartą gavo tik 2020 m. liepos 13 d., Agentūrai atliekant išankstinę patikrą dėl kitame projekte vykdomo viešojo pirkimo konkurso dokumentų. Administracija pagal CPVA rekomendacijas tą pirkimą paskelbė papildžiusi nuostatą žodžiu „standartai“. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog atsakovo nuomonė gauta po to, kai jau buvo sėkmingai įvykdyta Pirkimo išankstinė patikra, kurios metu Agentūra nebuvo pateikusi jokių pastabų dėl Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto formuluotės. Administracija jau buvo paskelbusi Pirkimą ir jau buvo pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas (2020 m. liepos 1 d.). Pareiškėjų nuomone, tai reiškė, kad iki 2020 m. liepos 13 d. Administracija pagrįstai vadovavosi CPVA rekomendacijomis ir nuolatine pozicija dėl Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto formuluotės reikšmės ir pagrįstai turėjo teisėtą lūkestį, kad pagal šias rekomendacijas ir poziciją parengti ir paskelbti Pirkimo dokumentai yra visiškai teisėti ir atitinka VPĮ. Atsakovo pozicijai dėl formuluotės kituose projektuose pasikeitus, objektyviai neturėjo galimybės atsižvelgti į tokias pastabas ginčo Pirkime ir atitinkamai pakeisti Pirkimo sąlygas, kadangi pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui Pirkimo sąlygų keitimas yra griežtai draudžiamas.

Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog net ir po 2020 m. liepos 13 d. pateiktų pastabų dėl Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto analogiškos formuluotės tinkamumo, Agentūra buvo nenuosekli vertindama Pirkimo dokumentų atitiktį VPĮ ir taip sukūrė teisėtus lūkesčius, kad aptariamas Pirkimo sąlygų punktas atitinka viešųjų pirkimų reguliavimą ir viešųjų pirkimų principus. Pareiškėjai teigė, kad pažeidimo konstatavimas ir skundžiamo Sprendimo priėmimas jiems buvo netikėtas. Atsakovas atliko Pirkimo dokumentų patikrinimą tiek iki Pirkimo paskelbimo, tiek po Pirkimo sutarties sudarymo. Patikrų metu nenustatė viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimų ir nepateikė pastabų, kurios būtų susijusios su Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto nuostata ir Sprendime konstatuotu pažeidimu. Tik daugiau nei po vienerių metų, dėl nežinomų priežasčių atlikus pakartotinį patikrinimą, atsakovas kardinaliai pakeitė savo poziciją ir nustatė, kad pagal jo pačio rekomendacijas ir nuoseklią poziciją parengti bei jau du kartus tikrinti atitiktį VPĮ reikalavimams patvirtinti Pirkimo dokumentai pripažinti neatitinkančiais viešųjų pirkimų reguliavimo, dėl to konstatavo pažeidimą ir pritaikė 5 proc. finansinę korekciją. Tokia situacija, pareiškėjų tvirtinimu, akivaizdžiai pažeidžia jų teisėtus lūkesčius. Atsakovas turėjo elgtis atidžiai, rūpestingai vykdyti savo, kaip įgyvendinančios institucijos, funkcijas bei prisiimti atsakomybę už netinkamą jų įgyvendinimą. Tokia atsakomybė negalėjo būti perkeliama pareiškėjams, kurie įgyvendino visas jiems priskirtas funkcijas ir pagrįstai bei sąžiningai vadovavosi atsakovo rekomendacijomis bei nuoseklia pozicija. Pareiškėjai nebuvo kalti dėl to, kad Pirkimo sąlygos galimai neatitinka viešųjų pirkimų reguliavimo dėl tariamai netinkamos Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto formuluotės. Pareiškėjų nuomone, nebuvo pagrindo teigti, kad Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimas padarytas jų veiksmais ar neveikimu, kadangi nėra kaltės. Pareiškėjų vertinimu, šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi jau suformuota teismų praktika.

Pareiškėjams buvo akivaizdu, kad jeigu vykdydama savo, kaip įgyvendinančios institucijos, funkcijas Agentūra būtų identifikavusi Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto trūkumą dar išankstinės patikros metu, Administracija būtų pakoregavusi minėtą Pirkimo sąlygų nuostatą pagal Agentūros reikalavimus. Tačiau analizuojamo Pirkimo atveju, atsakovas išankstinės ir paskesnės patikros metu neturėjo pastabų Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto nuostatai ir pripažino jos atitikimą viešųjų pirkimų reguliavimui bei viešųjų pirkimų principams. Pareiškėjai manė, jog negalėjo būti laikomi atsakingais už viešųjų pirkimų sutarčių priežiūrą atliekančios CPVA veiksmus.

Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjai akcentavo, kad net jei būtų pripažintas jų padarytas pažeidimas, pritaikytos finansinės korekcijos dydis vis tiek privalėtų būti mažinamas dėl poreikio užtikrinti finansinės korekcijos proporcingumą ir individualizavimą dėl jų suklaidinimo. Teigė, kad atsakovas automatiškai pritaikė Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Europos Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo 2.1 lentelės 11 punkte nurodytą 5 proc. dydžio finansinę korekciją nevertindamas jos pagrįstumo, proporcingumo ir tinkamumo šiuo konkrečiu atveju, neatsižvelgė į neva nustatyto pažeidimo pobūdį, sunkumą ir jo sukurtas pasekmes. Be to, CPVA veiksmai sukėlė aiškų ir nedviprasmišką pareiškėjų lūkestį, kad atsakovas pakankamai rūpestingai atliko išankstines patikras ir dėl to nėra rizikos, jog vėliau Pirkimo dokumentai jau bus laikomi neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjai akcentavo, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas, neatitinka VAĮ individualiems administraciniams teisės aktams nustatytų reikalavimų, yra neproporcingas ir turėtų būti pripažintas neteisėtu bei panaikintas, o jame nurodyta finansinė korekcija – netaikoma arba sumažinta.

CPVA neginčijo, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), 463 punktas reguliuoja išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros atlikimą, tačiau šio ginčo atveju ypač yra svarbus PAFT 464 punktas, kuriame nurodoma, kad kai projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, jis atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Pareiškėjai, kaip ir kiti projektų vykdytojai bei partneriai, norėdami pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, įpareigoti pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdami atsakomybę už savo (ne)veikimą. Šiuo atveju, Projekto partneris, kaip perkančioji organizacija, laikomas viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalu, jam keliami didesni atidumo reikalavimai vykdant viešuosius pirkimus, todėl savo (ne)tinkamo veikimo negali grįsti kitų institucijų veiksmais arba neveikimu. Atsakovas pažymėjo, kad PAFT 463 punktas pirkimo patikrą nenustato projektų vykdytojų (projekto partnerių) pareigos privalomai atsižvelgti į CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos, rekomendacijas dėl pirkimo sąlygų, ir pateiktos rekomendacijos niekaip neriboja projekto vykdytojų (partnerių) galimybės koreguoti pirkimo sąlygų, kurias jau buvo įvertinusi Agentūra. Pareiškėjai, įgyvendindami Projektą ir būdami atsakingi už teisės aktų laikymąsi, atsakovo įsitikinimu, žino visas Projekto įgyvendinimą reglamentuojančias taisykles ir teisės aktų reikalavimus, todėl turi jais vadovautis. Sprendimų priėmimo teisė vykdant viešuosius pirkimus išimtinai priklauso pareiškėjams, todėl būtent pats Projekto vykdytojas arba partneris priima vienokius ar kitokius sprendimus, prisiima įsipareigojimus prieš tiekėjus pagal sudaromas pirkimų sutartis ir kt. Atitinkamai, Projekto vykdytojas arba partneris, siekdamas pasinaudoti CPVA pavyzdiniais dokumentais, turėjo įvertinti tai, kad šie dokumentai yra šabloniniai ir turi būti taikomi su atitinkamais pakeitimais, kad būtų užtikrinta Pirkimo sąlygų atitiktis VPĮ reguliavimui.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad patys pareiškėjai skunde pripažįsta, jog iki Sutarties pasirašymo dienos Projekto partneris jau 2020 m. liepos 13 d. žinojo, kad Pirkimo sąlygų 1.5.5.2 punkto formuluotė yra ydinga, todėl turėjo galimybę iki jos sudarymo Pirkimą nutraukti. Atitinkamai pakoregavus šį punktą, Projekto partneris galėjo skelbti naują pirkimą, tokiu būdu išvengiant galimo pažeidimo, tačiau to nepadarė ir prisiėmė visas tokio sprendimo galimas neigiamas pasekmes. Projekto partneriui pasirinkus atitinkamo elgesio modelį už jo rezultatą negali atsakyti nei CPVA, nei kita institucija, todėl bet kokie skundo argumentai dėl menamos Agentūros atsakomybės už viešųjų pirkimų vykdymą atmestini, kaip nepagrįsti.

Atsakovas padarė išvadą, kad nustatyti visi teisės pažeidimo sudėties elementai. Šiuo atveju pažeidimą padaręs subjektas – Projekto partneris, kuris veikė, kaip specialusis subjektas, t. y. perkančioji organizacija. CPVA nustatyto teisės pažeidimo objektas – viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas, o objektyviąją teisės pažeidimo pusę sudarė neteisėti veiksmai, parengus Pirkimo sąlygas, kurios neatitiko imperatyvių VPĮ nuostatų.

Agentūros vertinimu, pareiškėjai negalėjo pateisinti savo padaryto pažeidimo teisėtų lūkesčių principu. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad priėmus Sprendimą dėl viešųjų reguliavimo pažeidimo buvo pažeisti jų lūkesčiai, nes tik teisėtai, vadovaujantis teisės aktais, įgytas lūkestis yra ginamas teisės aktais. Atsakovas padarė išvadą, kad projekto vykdytojas (projekto partneris), nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to netinkamos finansuoti. CPVA tvirtino, kad vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai atlikto pažeidimo tyrimą bei priėmė Sprendimą ir to pareiškėjai savo skundu nepaneigė.

CPVA paaiškino, kad pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes Europos Sąjungos lėšų panaudojimui. Tokį teiginį grindė argumentais, jog panašaus požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Europos Sąjungos interesus (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. C 199/03).

Agentūra nesutiko su skundo teiginiu, kad Pirkimo sąlygų 1.5.5.2 punktas yra teisėtas, nes nė vienas tiekėjas jo neginčijo. Atsakovas padarė išvadą, kad tenkinamas trečiasis pažeidimo požymis, nurodytas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte, kad pažeidimas daro įtaką Europos Sąjungos finansiniams interesams.

CPVA su pareiškėjų prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nesutiko, nes Projekto partneris, kaip viešojo administravimo subjektas, turi visus pajėgumus atstovauti sau ir Projekto vykdytoją teisminiame ginče.

Pareiškėjai kartu įgyvendina projektą „Mokslo ir inovacijų sklaidos centro Kaune sukūrimas“ Nr. 01.1.1-CPVA-V-701-20-0001, iš dalies finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal su įgyvendinančiąja institucija CPVA sudarytą 2020 m. gegužės 21 d. sutartį.

Projekto partneris, įgyvendindamas Projektą, atviro konkurso būdu atliko tarptautinį pirkimą „Kultūros paskirties pastato – mokslo ir inovacijų sklaidos centro (duomenys neskelbtini) Kaune, statybos darbų pirkimas“. Pirkimo paskelbimo data – 2020 m. gegužės 16 d.; pirkimo objektas – Mokslo ir inovacijų sklaidos centro statybos darbai, įskaitant inžinerinių paslaugų suteikimą bei informacinių stendų įrengimą.

Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas UAB „Autokausta“, su kuriuo Projekto partneris 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. SR-603, kurios pradinė vertė – 24 285 536,23 Eur su PVM, o vertė Sprendimo priėmimo dieną – 26 773 634,41 Eur su PVM.

Projekto vykdytojas 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė CPVA Pirkimo dokumentus patikrai. Agentūra, atlikusi Pirkimo patikrą, 2020 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą, kad Pirkimas atliktas tinkamai, tačiau atlikusi pakartotinę Pirkimo dokumentų patikrą, inicijavo pažeidimo tyrimą dėl to, kad Pirkimo dokumentų 6 priede – techniniame projekte ,,Kultūros paskirties pastato – mokslo ir inovacijų sklaidos centro (duomenys neskelbtini) Kaune, statybos projektas“ Nr. 0428 nurodyti konkretūs, neprivalomai taikomi standartai, t. y. kurių privalomumams nėra nustatytas teisės aktuose, tačiau šalia jų nėra pateikta nuoroda „arba lygiavertis“, kaip to reikalauja VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos.

Atlikęs tyrimą, atsakovas priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad Projekto partneris, kaip perkančioji organizacija, pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą nediskriminavimo principą, nes viešojo pirkimo dokumentų sudėtine dalimi esančiame Techniniame projekte prie neprivalomai taikomų standartų nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“, tokiu būdu apribojant tiekėjų galimybę siūlyti lygiaverčius standartus.

CPVA, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą, vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės), PAFT nuostatomis ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 11 punkto nuostatomis, tinkamoms finansuoti išlaidoms pritaikė 5 proc. finansinę korekciją (1 065 155,15 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, tenkančios Projektui (21 303 103 Eur be PVM).

Pareiškėjai su atsakovo Sprendimu nesutiko. Savo skundą iš esmės grindė tuo, jog Administracija užtikrino galimybę siūlyti lygiaverčius standartus atitinkančius darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus, kadangi Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkte aiškiai buvo įtvirtinta bendra nuostata, jog techninėje specifikacijoje nurodytų konkrečių modelių, konkrečių procesų ar prekių ženklų, patentų, tipų, gamintojų, kilmės, medžiagų, įrangos ar mechanizmų atžvilgiu galima siūlyti analogiškus (lygiaverčius), ne prastesnių parametrų ir kokybės darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus. Taip pat laikėsi pozicijos, kad Pirkimo sąlygų 1.5.5 ir 7.22.3 punktai aiškiai apima standarto, kaip techninės specifikacijos, esmę ir turinį. Be to, pažeidimas, net jei būtų nustatytas, būtų padarytas neva nesant jų kaltės, o nulemtas pačios Agentūros veiksmų, kadangi Pirkimo sąlygų 1.5.5 punktas buvo numatytas pagal pačios CPVA rekomendacijas ir paskelbtus pavyzdinius pirkimo dokumentus, o atsakovas, atlikęs Pirkimo dokumentų patikrinimą tiek iki Pirkimo paskelbimo, tiek po Pirkimo sutarties sudarymo, nenustatė viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimų ir nepateikė pastabų, kurios būtų susijusios su Pirkimo sąlygų 1.5.5 punkto nuostata ir skundžiamame Sprendime konstatuotu pažeidimu.

Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, teismas neteisingai įvertino faktinę situaciją ir todėl nukrypo nuo aktualios LVAT praktikos, bei neteisingai aiškino viešųjų pirkimų reguliavimą. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad šiuo atveju neegzistuoja visos pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Taisykles ir Reglamentą Nr. 1303/2013, sąlygos – nebuvo pareiškėjų kaltės ir nebuvo padaryta žalos Europos Sąjungos biudžetui, kas panaikina galimybę konstatuoti pažeidimą ir taikyti finansinę korekciją.

Agentūra Sprendime konstatavo, jog perkančioji organizacija, rengdama Pirkimo sąlygas pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 2 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą nediskriminavimo principą, nes viešojo pirkimo dokumentų sudėtine dalimi esančiame Techniniame projekte prie neprivalomai taikomų standartų nebuvo pateikta nuoroda „arba lygiavertis“, tokiu būdu apribojant tiekėjų galimybę siūlyti lygiaverčius standartus. Agentūra Sprendime taip pat konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento Nr. 1303/2013 6 straipsnį.

Agentūra Sprendimu, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą, vadovaudamasi Taisyklių 9.3 punkto, PAFT 311 punkto, 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis, bei Gairių 2.1 lentelės 11 punkto nuostatomis, atsižvelgusi į tai, kad: buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu; tarptautiniu skelbimu paskelbus apie Pirkimą CVP IS pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai ir jų pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais Pirkimo sąlygų reikalavimus; techninės specifikacijos reikalavimai (standartai) buvo susiję su Pirkimo objektu; Pirkimą laimėjo ekonomiškai naudingiausias tiekėjo pasiūlymas, sprendė, jog turi būti taikoma 5 proc. pataisos norma nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 21 303 103 Eur be PVM (PVM nėra tinkamas finansuoti Projekto lėšomis), o pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 1 065 155,15 Eur.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustato, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.