Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ievai Balandienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui R. Z. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10048-1026/2014 (toliau – Sprendimas) buvo nutraukta šalių santuoka bei išspręsti kiti, su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Teismas nusprendė patvirtinti šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pareiškėjai susitarė nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės nustatyti su motina. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama įstatyminė atstovė – ieškovė. Dėl dukrų išlaikymo pareiškėjai susitarė, kad nutraukus santuoką atsakovas iki vaikų pilnametystės jų išlaikymui, kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo nutraukti pareiškėjų santuoką įsiteisėjimo dienos, mokės po 250 Eur, pinigus sumokant ieškovei banko pavedimu. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nutraukus santuoką abu tėvai turi lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Nepilnamečiai vaikai turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur šie gyvena.

Sprendimu priteistas išlaikymo dydis, ypatingai brangstant pragyvenimui bei iš esmės didėjant vaikų poreikiams, negali tenkinti net minimalių nepilnamečių dukrų poreikių, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šalys, nutraukdamos santuoką, nenustatė konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su dukromis, ieškiniu prašoma nustatyti tėvo bendravimo tvarką su dukromis, kuri detalizuota ieškinyje.

Nepilnametė dukra R. Z. mokosi (duomenys neskelbtini), 5b klasėje. Mokykloje yra privaloma uniforma. Vien mokyklinei uniformai ieškovė išleidusi 187 Eur. Papildomai, mokslo metų pradžioje, renkamas klasės fondas (50 Eur suma, kuri esant poreikiui papildoma). Prasidėjus mokslo metams ieškovė už pratybas sumokėjo 100 Eur, kanceliarinės priemonės kainavo iki 100 Eur. 2025 m. spalio mėn., ieškovė su šokių studija ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl R. šokių būrelio lankymo; kaina mėnesiui – 60 Eur, treniruotės vyksta 3 kartus per savaitę.

Nepilnametė dukra A. Z. lanko (duomenys neskelbtini). Vidutiniškai už darželį mokama 84,55 Eur per mėnesį. Ieškovė nepilnametes dukras kiekvieną rytą pristato į mokyklą ir į darželį. Iš mokyklos, dukra R. grįžta namo savarankiškai, autobusu. Bilietas trims mėnesiams tik grįžimui iš mokyklos kainuodavo 6 Eur, tačiau, kadangi dukra pradėjo lankyti šokių treniruotes, kurios vyksta pasibaigus pamokoms (17–18 val.), R., grįžusi iš mokyklos, į treniruotes vyksta autobusu, o ieškovė, pasibaigus darbui, važiuojanti pasiimti dukrą A. iš darželio, su kuria važiuoja pasiimti vyresnės sesės iš šokių treniruotės. Taip pat ieškovė išleidžianti ne mažesnę nei 100 Eur sumą automobilio kurui, kadangi abi dukros yra vežiojamos į ugdymosi įstaigas ir užsiėmimus.

2025 m. rugsėjo mėn. ieškovė su VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl A. narystės plaukimo klube, kaina mėnesiui – 40 Eur, tačiau papildomai kiekvieną mėnesį auklėtojai yra mokama 15 Eur, kadangi ji užsakinėjanti autobusą, kuris veža vaikus į plaukimo pamokas. Nuo 2025 m. spalio mėn. atsakovas perveda papildomas pinigines lėšas už šiame punkte nurodytą būrelį.

Abiejų mergaičių būreliams yra reikalingos papildomos išlaidos: maudymosi kostiumėlio, baseino šlepečių, rankšluosčio, plaukimo kepurės, plaukimo akinių įsigijimas. Kitai dukrai reikalinga sportinė avalynė, papildomas komplektas treniruočių rūbų (sportinės kelnės, bliuzonas, marškinėliai ir kt.).

Daugiausiai pinigų yra išleidžiama maistui. Ieškovė rūpinasi mergaičių visaverte mityba, perka kokybišką maistą, mėsą iš Lietuvos ūkininkų, daržoves ir kt. Ieškovė dukrai R. kiekvieną dieną duodanti 3 Eur sumą pietums mokykloje, taip pat įdeda maisto. Vien maistui ieškovė išleidžia ne mažiau kaip 500 Eur abiems dukroms.

Tiek dukra R. su klase, tiek dukra A. su darželio grupe, vyksta į įvairias ekskursijas ar kitas išvykas, kas sąlygoja papildomų išlaidų atsiradimą ne tik sumokant ekskursijos kainą, tačiau ir suruošiant užkandžius, duodant papildomų lėšų įsigyti suvenyrams ir pan. Dukros yra kviečiamos į draugų gimtadienius, dėl ko reikalingos papildomos išlaidos.

Atsakovas su dukromis beveik nebendrauja, todėl ieškovė privalo užtikrinti ir mergaičių laisvalaikį. Ieškovė pagal galimybes su dukromis vyksta pasivaikščioti, į kino teatrą, muziejus, batutų parką, žaidimų kambarius, kavinę ar pan. Taip pat ieškovė papildomai taupo ir mergaičių atostogoms bei stovykloms. Ieškovė rūpinasi dukrų sveikata, stiprina imunitetą, todėl perka vitaminus, ligos atveju – perkami reikalingi vaistai peršalimo simptomams gydyti.

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas: 122/1132 dalys žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini); butas, adresu (duomenys neskelbtini); transporto priemonė VW Golf. Po sprendimo priėmimo, nekilnojamasis turtas atiteko ieškovei, kuri asmeniškai vykdo finansinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį, sudarytą su kreditoriumi Luminor Bank AS.

Nepilnametėms dukroms tenkanti šeimos būsto komunalinių mokesčių dalis apytiksliai yra 108,01 Eur/mėn. (vienai dukrai), kurią sudaro: 192,40 Eur šeimos būsto kredito įmoka; 45,30 Eur elektros mokestis; 76,34 Eur dujų ir vandens mokestis; 10,00 Eur mokestis už namų internetą. Papildomai būstas yra draudžiamas namų draudimu, kurio metinė suma sudarė 123,91 Eur.

Nepilnametei dukrai buvo būtina turėti telefoną, todėl ieškovė su kreditoriumi In Bank sudarė sutartį Nr. KBE40214FEPA, mobiliajam telefonui įsigyti, mėnesinė įmoka 28,70 Eur. Taip pat ieškovė 2025 m. spalio 27 d. su kreditoriumi UAB ,,Artea lizingas“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. E510884186 mergaičių kompiuteriui įsigyti, mėnesinė įmoka 100,96 Eur.

Ieškovė tenkina ir kitus dukrų būtinuosius poreikius – pagal sezoniškumą perką striukes, avalynę, laisvalaikio drabužius ir kt. Ieškovė patiria ir kitų nenumatytų išlaidų – batų taisymas, patalynės, užvalkalų, rankšluosčių atnaujinimas, higienos priemonės (šampūnas, muilas, dušo želė, dantų pasta, dantų šepetėlis, veido, kūno kremai, prausikliai). Su ieškiniu teikiama vaikų poreikių lentelė, kurioje detalizuotos sumos, reikalingos kiekvieną mėnesį, tikslu patenkinti ne tik bazinius dukrų poreikius.

Taikant proporcingumo principą, atsakovas turėtų mokėti nepilnametėms dukroms materialinį išlaikymą ne mažiau kaip po 390 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl vaiko išlaikymo dydis turi būti padidintas nuo 250 Eur iki 390 Eur. Likusią išlaikymo sumą, t. y. po 390 Eur ir daugiau teiks ieškovė.

Atsakovas priteistą išlaikymą dukroms moka, tačiau su jomis beveik nebendrauja. Atsakovas su dukromis laiką leidžia vos vieną savaitgalį per mėnesį, tačiau, yra pasitaikę atvejų, kai atsakovas su dukromis nesusitikdavo ir ilgiau. Sprendimu skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis nenustatyta, todėl ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis.

Augant dukroms, didėja ne tik jų poreikiai, bet ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma. Nuo sprendimo priėmimo (2024 m. birželio 26 d.), iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2025 lapkričio 25 d.), pagerėjo ieškovės turtinė padėtis – 350,00 Eur/mėn. padidėjo gaunamas darbo užmokestis. Ieškovės duomenimis, pasikeitė (pagerėjo) ir atsakovo turtinė padėtis. Sprendimo priėmimo metu atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini). Civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), be to, atsakovas gauna darbo užmokestį ir iš (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip matyti iš atsakovo su atsiliepimu pateiktų dokumentų turinio, atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės.

Sprendimo priėmimo metu, dukra R. lankė šokių būrelį ugdymosi įstaigoje, mokėtina suma už būrelį sudarė 25 Eur. Šiuo metu dukra lanko šokių treniruotes šokių studijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, kaina – 60 Eur/mėn. Kadangi mergaitė yra gabi, ieškovė, pagal galimybes, stengiasi užtikrinti dalyvavimą visose varžybose bei pasirodymuose, varžybos vyksta ne mažiau kaip vieną kartą per mėnesį, dalyvio mokestis nuo 30 Eur, apranga 60 Eur sumą, į kurią neįeina avalynė. Dukra A. nuo 2025 m. rugsėjo mėn. pradėjo lankyti plaukimo treniruotes, kaina mėnesiui – 40 Eur, papildomai 15 Eur mokama už autobusą. Nors atsakovas ir apmoka šių treniruočių kainą, tačiau ieškovė patiria papildomas išlaidas būrelių reikmenims.

Ieškovė didžiausią dalį pinigų išleidžia maistui. Ieškovė ruošia maisto dėžutes ne tik į mokyklą, tačiau R., lankančiai mokyklą, kasdien skiria 3 Eur sumą pietums mokykloje, pasirūpina maistu namuose.

Atsakovas ieškovei akcentuoja, kad ji turėtų daugiau dirbti ir jai nereikės kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė, turėjusi pagrįstą lūkestį keisti darbo kryptį, uždirbti didesnę pinigų sumą ir save realizuoti, 2025 m. rugpjūčio 14 d. su Lietuvos inžinerijos kolegija sudarė Studijų sutartį Nr. 2025U42-387, dėl studijų kolegijoje, Inžinerinės pramonės ir technologijų fakultete (ištęstinė studijų forma). Gavus studijų tvarkaraštį, paaiškėjo, kad nėra jokių galimybių pradėti mokslus, dirbti ir užsidirbti, ne tik kasdien rūpintis dukromis, bet ir užtikrinti jų laisvalaikį, todėl studijų sutartį ieškovė privalėjo nutraukti.

Kreipimasis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnametėms dukroms pakeitimo tiesiogiai koreliuoja su atsakovo pareigų nevykdymu – pareigos rūpintis ir bendrauti su savo dukromis. Tuo metu, kai atsakovas daro karjerą, kelia savo kvalifikaciją, ko pasekoje, gauna didesnį darbo užmokestį, ir šias aplinkybes nuolatinai nurodant, jog jo darbinės pareigos nesudaro galimybės net minimaliai bendrauti su savo dukromis, ieškovė visą savo laiką skirianti dukrų poreikių patenkinimui.

Atsakovo pajamos iš esmės stabilios, jis neturi papildomo turto ar kitų reikšmingų pajamų šaltinių, o tarnybos pobūdis (duomenys neskelbtini) objektyviai riboja galimybes laisvai didinti pajamas papildomu darbu. Į ieškovės pateikiamą vaikų poreikių pagrindimą yra įtraukiamos bendros namų ūkio išlaidos arba ieškovės asmeniniai finansiniai įsipareigojimai (būsto kreditas, turto draudimas, komunaliniai, transporto kaštai, ryšio ir technikos lizingo pozicijos). Vaikų poreikiai per vienerius metus iš esmės nepasikeitė (nėra naujų medicininių, specialiojo ugdymo, būtinos priežiūros aplinkybių), o didelė dalis deklaruojamų išlaidų yra bendros namų ūkio išlaidos ir asmeniniai ieškovės finansiniai įsipareigojimai.

Ieškovė siūlo tipinę, dažnai procesiniuose dokumentuose pasikartojančią bendravimo schemą – bendravimą kiekvieną nelyginės savaitės savaitgalį, ilgas atostogų dalis ir šventes pakaitomis. Tačiau toks modelis nėra pritaikytas šiai šeimai ir neatsižvelgia į esminę, pačiai ieškovei puikiai žinomą aplinkybę – atsakovo tarnybos (duomenys neskelbtini) pobūdį. Atsakovas tarnauja (duomenys neskelbtini), kur darbo grafikas pasižymi nereguliarumu, pratybomis, budėjimais, komandiruotėmis ir tarnyba savaitgaliais, pateikia karinio rengimo kalendorių. Todėl reikalavimas užtikrinti bendravimą kas antrą savaitgalį, iš anksto žinant, kad dalies tų savaitgalių atsakovas fiziškai negalės būti su vaikais, yra akivaizdžiai neatitinkantis realybės ir teisinės logikos. Atsakovas niekada nevengė bendrauti su dukromis, jas myli, palaiko emocinį ryšį ir siekia jį išsaugoti. Priešingai, atsakovas sąžiningai ir iš anksto deklaruoja teismui, kad ieškovės siūlomos tvarkos laikytis negalės ne dėl nenoro, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių tarnybinių pareigų. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka savo turiniu sukuria prielaidas piktnaudžiavimui ir konfliktui, nustačius iš anksto žinomai neįgyvendinamą grafiką, dėl tarnybinių pareigų neįvykusį susitikimą būtų galima traktuoti kaip pareigų nevykdymą.

Atsakovas prašo nustatyti bendravimą vieną savaitgalį per mėnesį, taip sudarant galimybę iš anksto derinti tarnybos grafiką ir užtikrinti, kad susitikimai su vaikais realiai įvyktų. Švenčių dienomis siūloma taikyti metų pariteto principą – lyginiais metais pirmąsias dvi švenčių dienas vaikai būtų su vienu iš tėvų, kitas dvi – su kitu, o nelyginiais metais – atvirkščiai. Vasaros laikotarpiu siūlomas 14 kalendorinių dienų bendravimas, kurį būtų galima pasirinkti vienu laikotarpiu arba išdalinti po savaitę per du mėnesius, taip prisitaikant prie tarnybos grafiko ir vaikų poilsio poreikių. Gimtadienių, Motinos dienos ir Tėvo dienos klausimais atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimais. Tokia siūloma tvarka nėra skirta riboti ieškovės teises ar sumažinti tėvo vaidmenį vaikų gyvenime, priešingai – ji grindžiama atsakingu tėvo požiūriu į savo galimybes ir pareigas bei siekiu nustatyti tokį bendravimo modelį, kuris veiktų ne teoriškai, o realiai, ilgalaikėje perspektyvoje, ir nebūtų nuolatinio ginčo šaltinis.

Nagrinėjamu atveju nuo sprendimo priėmimo (2024 m. birželio 26 d.) iki kreipimosi į teismą (2025 m. lapkričio 25 d.) praėjo mažiau nei pusantrų metų. Per šį laikotarpį vaikų amžius nepasikeitė iš esmės, neatsirado jokių išskirtinių aplinkybių – ligos, specialiųjų poreikių, brangaus gydymo, specializuoto mokymo ar kitų objektyvių, išskirtinio pobūdžio išlaidų. Ieškovė nurodo papildomas išlaidas būreliams, tačiau A. baseino išlaidas visiškai padengia atsakovas, papildomai mokėdamas 50 Eur per mėnesį; R. šokių būrelis (apie 60 Eur) nėra būtinasis poreikis, o yra papildomo ugdymo forma, kurios finansavimo klausimas turi būti sprendžiamas proporcingai tėvų galimybėms; maisto, aprangos ir kitų kasdienių išlaidų padidėjimas nepagrįstas objektyviais dokumentais ir iš esmės yra kompensuojamas indeksavimo mechanizmu. Be to, ieškovė papildomai gauna valstybines išmokas vaikams (apie 280 Eur per mėnesį), kurios taip pat yra skirtos vaikų poreikiams tenkinti.

Atsakovo tarnybos vietos pasikeitimas (iš Kauno į Ruklą) nėra karjeros šuolis ar pareigų pakėlimas, lėmęs ženklų pajamų padidėjimą. Atsakovas išlieka to paties etatinio laipsnio karininkas, o jo pagrindinis darbo užmokestis iš esmės nepasikeitė. Papildomos pajamos iš pedagoginės veiklos nėra naujai atsiradusi, kardinaliai finansinę situaciją pakeitusi aplinkybė. Tai nedidelės apimties papildomas uždarbis, kuris iš dalies kompensuoja atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus ir padengia jo kasdienes išlaidas. Be to, atsakovas turi reikšmingus finansinius įsipareigojimus: būsto paskolos mėnesinę įmoką – 510,59 Eur; vartojimo kreditų įmokas; išlaidas vaikų telefonui ir ryšio planui; pragyvenimo išlaidas ir kelionių išlaidas dėl tarnybos vietos pasikeitimo.

Atsakovas ir toliau sąžiningai vykdo teismo sprendimą, o jo mokamas išlaikymas (500 Eur + papildomi 50 Eur būreliui) yra proporcingas jo realioms finansinėms galimybėms ir atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Nei viena iš dukrų neserga lėtine liga, nereikalauja specializuotos ar nuolatinės medicininės priežiūros, nėra nustatyti jokie papildomi sveikatos ar specialiųjų poreikių veiksniai, kurie lemtų padidėjusią ir neišvengiamą finansinę naštą. Ieškovė detalizuoja R. šokių treniruočių išlaidas, nurodydama, kad buvo pakeista šokių studija, padidėjo mėnesinis mokestis, taip pat atsirado papildomų išlaidų varžyboms, dalyvio mokesčiams, aprangai, išvykoms į kitus miestus. Tačiau šokių studijos pakeitimas ir dalyvavimas intensyvesnėje varžybinėje veikloje yra susijęs su ugdymo formos pasirinkimu, o ne su objektyvia būtinybe. Analogiškai vertintinos ir A. plaukimo treniruotės. Tarp šalių buvo susitarimas: atsakovas apmoka A. plaukimo treniruotes, o ieškovė – R. šokių būrelį, ir atsakovas papildomai pervesdavo 50 Eur kas mėnesį prie išlaikymo sumos.

Ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą iki 780 Eur per mėnesį reikštų beveik dvigubą finansinės naštos padidinimą, nors nėra nustatyta nei ligos, nei specialiųjų poreikių, nei kitų išskirtinių aplinkybių.

Atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios pasiimdavo dukras kiekvieną mėnesį po vieną savaitgalį, o esant objektyvioms kliūtims, laiką kompensuodavo kitu laikotarpiu. Tokia praktika atitiko nustatytą tvarką ir buvo grindžiama šalių bendradarbiavimu. Be to, atsakovas paaiškina, kad tam tikrais atvejais būtent ieškovė ribodavo bendravimą, pavyzdžiui, neinformavo apie kelionę su vaikais į užsienį per šventinį laikotarpį, kai atsakovas primygtinai prašė leisti paimti mergaites per savo laisvadienius. Tokios aplinkybės rodo, kad bendravimo sunkumai yra abipusio koordinavimo klausimas, o ne atsakovo pareigų nevykdymas.

Ieškovės argumentas dėl studijų nutraukimo taip pat neturi teisinės reikšmės nei išlaikymo, nei bendravimo klausimams. Studijų sutartis buvo sudaryta jau po santuokos nutraukimo ir po išlaikymo nustatymo. Tai reiškia, kad ieškovė savarankiškai priėmė sprendimą pradėti studijas, žinodama savo finansinę situaciją ir vaikų priežiūros aplinkybes. Vėlesnis studijų nutraukimas negali būti laikomas atsakovo pareigų nevykdymo pasekme. Atsakovas neturi teisinės pareigos kompensuoti ieškovės neįgyvendintų profesinių planų.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad atsakovo finansinės galimybės būtų iš esmės pagerėjusios ar ženkliai viršytų ieškovės galimybes. Atsakovas gauna apie 2 100 Eur darbo užmokestį „į rankas“, papildomai dirba, kad galėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, moka 500 Eur per mėnesį išlaikymo ir papildomai finansuoja būrelius. Pati ieškovė nurodo, jog jos darbo užmokestis padidėjo 350 Eur per mėnesį. Teismo sprendimu nustatyta 250 Eur suma kiekvienam vaikui nėra mažesnė už minimaliąją mėnesinę algą, taikytą sprendimo priėmimo metu.

Byloje nenustatyta nei struktūrinio atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, nei tokio vaikų poreikių pokyčio, kuris viršytų įprastą ir prognozuojamą jų augimo procesą; ieškovės argumentai grindžiami bendro pobūdžio ekonominiais rodikliais, subjektyviu išlaidų vertinimu bei selektyviu kasacinės praktikos aiškinimu, tačiau nepateikiama pakankamų, konkrečių ir proporcingumo principą pagrindžiančių duomenų. Todėl ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo padidinimo ir susijusio šalių pareigų apimties išplėtimo neturi pakankamo materialinio teisinio pagrindo ir turėtų būti atmesti.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą dėl šalių ginčo (2025 m. gruodžio 9 d. kitas dokumentas Nr. DOK-144269).

Tarnybai šeima, kurioje auga nepilnametės nėra žinoma, šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas, neteikiamos socialinės paslaugos. Tarnybos Skyriaus atstovė 2025 m. gruodžio 5 d. apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovė gyvena 67 m² bute. Namuose yra visi patogumai, būstas šildomas dujomis. Bute yra švaru ir tvarkinga. Vaikai dalijasi vienu kambariu, kuriame yra dvi atskiros lovos, rašomasis stalas, komoda, žaislai. Namų apyvokos daiktai, reikalingi vaikams, užtikrinami pagal poreikį. Lankymosi metu ieškovė nurodė, kad abi dukros yra sveikos, specialiųjų ugdymosi poreikių neturi. R. lanko „(duomenys neskelbtini)“ būrelį, už kurį ieškovė moka 60 Eur/mėn., o A. lanko baseiną, kuris mėnesiui kainuoja 55 Eur/mėn. Ieškovė teigė, kad atsakovas su dukromis bendrauja kartą per mėnesį, bendravimo laiko iš anksto dažniausiai nederina arba derina su vyresniąja dukra, neinformuodamas ieškovės. Moteris pasakojo, kad vienai rūpintis dukromis yra sudėtinga, atsakovas nedalyvauja tėvų susirinkimuose mokykloje, retai padeda su vaikų priežiūra, todėl visa atsakomybė lieka ieškovei, tenka prašyti pagalbos dukrų senelės, kuri gyvena Kauno rajone Lapėse. Ieškovė teigė, kad dukros nori bendrauti su tėvu, jį myli ir pasiilgsta, tačiau trūksta iniciatyvos iš atsakovo pusės. Taip pat pažymėjo, jog rudenį buvo atvejis, kai atsakovas su R. nebendravo pusantro mėnesio, o tuo laikotarpiu A. buvo pasiėmęs dviem valandoms. Intensyviau domėtis dukromis pradėjo po mediacijos.

Be to, skyriaus atstovė 2025 m. gruodžio 4 d. apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas gyvena nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių name, kurį įsigijo pasinaudodamas būsto paskola. Namuose yra visi reikiami patogumai: prisijungimas prie vandentiekio, tualetas, vonia, šildymas – dujinis. Kai mergaitės būna pas atsakovą, šios miega kartu su atsakovu viename kambaryje, vienoje lovoje. Kambaryje yra dvigulė lova, spinta. Daugiau jokių kitų daiktų nėra. Kambaryje trūksta daiktų, kurie galėtų pilnavertiškai atliepti vaikų poreikius. Namuose švaru ir tvarkinga, yra visi reikiami namų apyvokos daiktai. Mergaitės specialiųjų poreikių neturi. Atsakovas pamini, kad 2025 m. Tėvo dienos proga gavo iš R. mokyklos administracijos padėką už bendradarbiavimą. Atsakovas susitikimo metu paaiškino, kad mediacijos metu su ieškove sutarti nepavyko taikiai, kadangi mediacijos metu buvo sprendžiami tik pinigų klausimai. Ieškovė nurodė, kad nori gauti 700 Eur už vaikų išlaikymą ir nustatyti bendravimą kas antrą savaitgalį. Atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodytu reikalavimu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovas mano, kad vaikų poreikiams per mėnesį pilnai užtenka 1 000 Eur. Atsakovas šiai dienai moka 500 Eur išlaikymą. Atsakovas papildomai moka už A. baseino būrelį – 50 Eur., moka už R. telefono abonementą – 20 Eur. Atsakovas nurodė, kad iki dabar moka paskolą už ieškovės daiktus. Kai atsakovas susitinka su mergaitėmis, nuperka joms maisto, moka už visas pramogas. Atsakovo nuomone, vaikai noriai leidžia laiką su juo. Atsakovas sutiktų, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta tokia – vienas savaitgalis per mėnesį ir šventinių, atostogų laikotarpiu numatytas grafikas. Atsakovas teigia, kad nebūtų galimybės bendrauti su dukromis kas antrą savaitgalį dėl atsakovo darbo specifikos. Atsakovas dirba du darbus, dažnai išvyksta į komandiruotes, dažnai savaitgaliais būna užimtas būreliuose su vaikais. Atsakovas galėtų bendrauti su dukromis daugiau, tačiau pati ieškovė nesudaro tam sąlygų – atsisako bendradarbiauti, tartis. Atsakovas pabrėžia, kad pati ieškovė nebūna savaitgaliais su vaikais, jie savaitgalius praleidžia pas močiutę. Atsakovas nurodė, kad ieškovei yra palikti namai, už kuriuos ieškovė moka mažą pinigų dalį – 123 Eur. Tuo tarpu atsakovas paskolai moka – 500 Eur, sumoka vaikų išlaikymui – 500 Eur, mokesčiai – 400 Eur, ir net neskaičiuoja kuro, maisto ir kt. buitinių išlaidų. Tuo tarpu kai mergaitės būna pas atsakovą, taip pat papildomai išleidžia pinigų – perka maistą, pramogos ir kt. Atsakovas vis dar moka už ieškovės name esančius daiktus paimtus už paskolą, t. y. kondicionierių, ieškovės transporto priemonę. Atsakovas sutinka, kad reikėtų daugiau bendrauti su dukromis, tačiau tam jis neturi galimybių dėl darbo specifikos ir finansinių galimybių.

Tarnybos Skyriaus atstovė 2025 m. gruodžio 5 d. individualiai bendravo su nepilnametėmis R. ir A. jų gyvenamojoje vietoje. R. nurodė, kad su tėčiu susitinka retokai, norėtų bendrauti dažniau, patiktų su nakvyne, norėtų kartu švęsti šventes. Taip pat paklausus A., nurodė, kad retai bendrauja su tėčiu, norėtų važiuoti kartu su sese.

Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas nuostatas ir teismų praktiką, taip pat į tai, kad šiuo metu mokamas išlaikymas (po 250 Eur kiekvienam vaikui) nepilnametėms dukroms nesiekia minimaliosios mėnesinės algos dydžio, Tarnybos Skyrius daro išvadą, kad nepilnamečių šalių dukrų išlaikymui prašoma priteisti suma neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir konkrečius nepilnamečių vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (ieškinio Nr. CBP-25270 priedai Nr. 3, 7). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 5) buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir dalyvavimas juos auklėjant: pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta iki jų pilnametystės nustatoma su motina; nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama įstatyminė atstovė ieškovė (Sutarties 2.1 ir 2.2 punktai). Dėl dukrų išlaikymo pareiškėjai susitarė, kad nutraukus santuoką atsakovas iki vaikų pilnametystės jų išlaikymui, kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo nutraukti pareiškėjų santuoką įsiteisėjimo dienos, mokės po 250 Eur kiekvienam vaikui, pinigus sumokant ieškovei banko pavedimu; išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (Sutarties 2.3 ir 2.4 punktai). Taip pat Sutarties 2.5 punkte pareiškėjai sutarė, kad nutraukus santuoką abu tėvai turi lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Nepilnamečiai vaikai turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur šie gyvena. Nuo bylos šalių santuokos nutraukimo iki šiol dukros gyvena kartu su mama (ieškove). R. Z. mokosi (duomenys neskelbtini) (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 8). A. Z. lanko (duomenys neskelbtini) (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 24).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo padidinti išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms, nurodydama, jog priteistas išlaikymo dydis, ypatingai brangstant pragyvenimui bei iš esmės didėjant vaikų poreikiams, negali tenkinti net minimalių nepilnamečių dukrų poreikių. Ieškovė patiria išlaidas dukros R. uniformai, klasės fondui, pietums mokykloje, pratyboms, šokių studijai; dukros A. darželiui, baseino užsiėmimams, abiejų dukrų būrelių reikmenims, ekskursijoms, išvykoms, transporto išlaidoms, automobilio kurui, laisvalaikiui. Ieškovė nurodo, kad daugiausiai pinigų yra išleidžiama maistui, dukrų visavertei mitybai, kokybiškam maistui. Ieškovė pateikė dukrų poreikių lentelę (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 19), kurioje nurodė, kad dukros R. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apytiksliai 1 008,43 Eur suma, o dukros A. poreikiams – 1 027,87 Eur suma.

Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 20, 21 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 122/1132 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir butas adresu (duomenys neskelbtini) (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 6) ir transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 9). Ieškovė nurodė, kad po sprendimo priėmimo nekilnojamasis turtas atiteko jai ir ji asmeniškai vykdo finansinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį kreditoriui Luminor Bank AS (ieškinio Nr. CBP-25270 priedai Nr. 13, 16). Papildomai būstas draudžiamas namų draudimu, kurio metinė suma sudarė 123,91 Eur (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 17). Ieškovė su kreditoriumi In Bank sudarė sutartį Nr. KBE40214FEPA, mobiliajam telefonui dukrai įsigyti, mėnesinė įmoka 28,70 Eur (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 21). Taip pat ieškovė 2025 m. spalio 27 d. su kreditoriumi UAB ,,Artea lizingas“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. E510884186 mergaičių kompiuteriui įsigyti, mėnesinė įmoka 100,96 Eur (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 23). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis sudaro apie 1 500 Eur per mėnesį (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 12; rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-13127 priedai). Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovė, ieškovės darbo užmokestis padidėjo 150,00 Eur. Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis, nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis yra 2 590 Eur per mėnesį.

Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 214/1035 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, adresu (duomenys neskelbtini) (2026 m. kovo 23 d. prašymo Nr. DOK-33577 priedas) ir transporto priemonės Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Suzuki DL 650A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Suzuki V-STORM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-21733 priedas). 2026 m. liepos 15 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su drauge įsigijo po ½ dalį gyvenamojo namo. Teismui patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad atsakovui taip pat priklauso garažas, adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis žemės sklypo ir ½ dalis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė duomenis apie savo įsipareigojimus dėl buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo (rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-21733 priedai), tačiau nepateikė duomenų apie įsipareigojimus dėl namo dalies (duomenys neskelbtini) įsigijimo (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu nurodė, kad buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui po santuokos nutraukimo ėmė 130 tūkst. eurų paskolą, už kurią kas mėnesį moka po 500 Eur per mėnesį įmoką. Taip pat nurodė, kad už su sužadėtine įsigyto namo dalį jis kas mėnesį moka po 750 Eur per mėnesį (½ dalį visos kredito įmokos) ir iš viso atsakovo įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 250 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) sudaro apie 2 100 Eur per mėnesį ir apie 500 Eur (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo Nr. DOK-147008 priedai). Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, 2 100 Eur atlyginimą gauna pagrindinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini) ir dar apie 500 Eur gauna už būrelio vedimą (duomenys neskelbtini), iš viso atsakovo pajamas sudaro 2 600 Eur per mėnesį. Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis, nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) yra 1 032 Eur per mėnesį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 46, 47 punktai, kt.). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovė dukrų poreikiams pagrįsti pateikė į bylą Kauno rajono savivaldybės administracijos kvitus ir pranešimus dėl mokesčio už dukros A. darželio (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 24), VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl dukros A. plaukimo užsiėmimų (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 10), šokių studijos ,,(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl dukros R. šokių užsiėmimų (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 20), sąskaitų už elektrą (Enefit) suvestinę (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 11), sąskaitų už dujas ir vandenį (Ignitis) suvestinę (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 14), interneto sąskaitų suvestinę (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 15), rinkliavą už šiukšles (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 22), įvairių prekių pirkimo kvitus (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 25; 2026 m. kovo 23 d. prašymo Nr. DOK-33577 priedai), bei duomenis apie išvykas, ekskursijas, varžybas (2026 m. liepos 1 d. dok. reg. Nr. DOK-75269).

Ieškovė, prašydama padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nurodė, kad indeksacija neatsveria vaikų poreikių padidėjimo, atsakovas, nesutikdamas su šiuo ieškovės reikalavimu, teigė, kad nėra pagrindo priteisto išlaikymo dydžio keitimui, kadangi vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė, atsakovo finansinė padėtis nepagerėjo, priešingai – atsakovas turi įsipareigojimų už nekilnojamojo turto įsigijimą.

Teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 ir 2.4 punktuose šalys susitarė, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ši nuostata įtvirtinta ne tik įstatyme, bet ir šalių sudarytoje sutartyje.

Indeksavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Indeksavimas taikomas, kai vartotojų kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas). Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas). Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro (Aprašo 5 punktas). Po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos (Aprašo 6 punktas).

Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Pagal tai, kaip mokamas išlaikymas (savo noru, priverstinai) pareiga indeksuoti išlaikymo išmokas kyla pačiam skolininkui, antstoliui, išskaitas darančiam asmeniui ir indeksavimas turi būti atliekamas nuolat (Aprašo 8, 9 punktai). Kai skolininkas pats neindeksuoja periodinių išmokų, kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas sumokėtų skirtumą už visą laikotarpį, kurį neindeksavo išmokų (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-462-569/2020).

Įvertinus pirmiau nurodytas teisės normas dėl indeksavimo, atsižvelgus, kad teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. liepos 27 d., tai 2025 m. vasario mėn. priteistas išlaikymas neturėjo būti indeksuojamas ir turėjo būti indeksuojamas 2026 m. vasario mėn. (Aprašo 4 punktas), kadangi, kaip minėta, neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos <...> per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas). Valstybinės duomenų agentūros skelbiamais duomenimis 2025 m. vartotojų kainų indeksas buvo 103,4. Todėl 2026 m. vasario mėn. atlikus priteisto išlaikymo indeksavimą, atsakovo dukroms teikiamo išlaikymo suma sudaro po 259,00 Eur (250,00 Eur × 103,4 / 100) kiekvienai dukrai (Aprašo 3–6 punktai).

Atsakovas nurodė ir ieškovė patvirtino, kad atsakovas nuo 2025 m. spalio mėn. iki 2026 m. kovo mėn. mokėjo po 50 Eur/mėn. už dukros baseino užsiėmimus. Nors atsakovas nuo 2026 m. vasario mėn. moka dukroms neindeksuotą išlaikymo sumą (iš viso 500 Eur/mėn.), tačiau papildomais mokėjimais dengė indeksavimo sumą bei prisidėjo prie dalies papildomų dukrų poreikių tenkinimo.

Teismas, vertindamas šiuo metu šalių dukroms priteisto išlaikymo dydį, nurodo, kad šalių sutartas išlaikymo dydis – po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, jau sprendimo priėmimo metu (2024 m. birželio 26 d.) buvo ženkliai mažesnis už tuo metu galiojusį minimalios mėnesinės algos dydį. 2024 metais MMA buvo 924 Eur bruto, apie 708 Eur neto („į rankas“), t. y. po 354,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 516). Nuo to laiko minimali mėnesinė alga didėjo du kartus – 2025 m. MMA buvo 1 038 Eur bruto, apie 778 Eur neto („į rankas“), t. y. po 389,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 709); ir nuo 2026 m. sausio 1 d. MMA – 1 153 Eur bruto, apie 847 Eur neto („į rankas“), t. y. po 423,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimas „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ Nr. 700).

Byloje nustatyta, kad šalių vyresnioji dukra R. (11,5 metų) mokosi progimnazijoje 6 klasėje, jaunesnioji dukra A. (beveik 6 metai) lanko darželį. Ieškovė taip pat nurodė, kad dukra R. lanko šokių būrelį, dalyvauja konkursuose, dėl ko ieškovė patiria papildomas išlaidas, o dukra A. lanko baseiną, kuriam taip pat reikia priemonių, kainuoja autobusas. Teismas, įvertinęs tai, kad nors nuo sprendimo priėmimo (2024 m. birželio 26 d.) iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2025 m. lapkričio 18 d.) praėjo apie 1,5 metų, per kuriuos vaikų poreikiai ypatingai nepasikeitė, tačiau augant šalių dukroms didėjo jų poreikiai maistui, aprangai, socialinėms reikmėms bei gabumų ugdymui. Įvertinęs, kad jau sprendimo priėmimo metu šalių sutartas išlaikymo dydis – po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, buvo ženkliai mažesnis už minimalios mėnesinės algos dydį (tuo metu – po 354,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų), sprendžia, kad byloje nustatytų ir tenkintinų vaiko poreikių pagrįstumą patvirtina MMA kriterijus.

Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį pažymi, kad atsakovas, po santuokos nutraukimo gyvenamojo būsto įsigijimui turėdamas 500 Eur/mėn. dydžio įsipareigojimų kreditoriui, jau žinodamas apie teisme iškeltą šią bylą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo, įsigijo nekilnojamojo turto, prisiimdamas papildomus 750 Eur/mėn. dydžio finansinius įsipareigojimus. Teismas taip pat vertina, kad atsakovo bute šiuo metu gyvena jo sužadėtinės pilnametė dukra, kuri, kaip paaiškino atsakovas teismo posėdžio metu, nuomos mokesčio nemoka, apmoka tik komunalinius aptarnavimus. Tokios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas prieš įsigydamas papildomą nekilnojamąjį turtą ir prisiimdamas tokio dydžio papildomus įsipareigojimus kredito įstaigai įvertino savo galimybes įvykdyti pareigą ir savo nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais kasacinio teismo išaiškinimais sprendžia, jog MMA dydžio vaiko poreikių papildomai įrodinėti nereikia ir laiko, kad atsakovui nepateikus įrodymų apie mažesnius vaikų poreikius, bei nepateikdamas įrodymų apie negalėjimą mokėti tokio dydžio išlaikymą, daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnametėms dukroms reikiamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį jų poreikius.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaikų poreikiai (1 008,00 Eur R. ir 1 027,87 Eur A., atitinkamai po 504,00 Eur ir 513,94 Eur iš kiekvieno tėvo) tik iš dalies atitinka vaikų amžių (11 ir 6 metų), išlaidos maistui, aprangai ir avalynei, ugdymui, būreliams yra protingos ir atitinkančios vaikų poreikius, apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas. Tačiau teismo vertinimu, rūbams, avalynei, treniruočių rūbams ir reikalingiems daiktams nėra reikalinga kas mėnesį po 100,00 Eur sumą kiekvienam vaikui, šios išlaidos yra vienkartinės, įsigyjamos kartą ar du per metus. Taip pat teismas sprendžia, kad nepagrįstai padidintos iš išlaidos ekskursijoms, išvykoms, pramogoms, atostogoms – ieškovė nurodo, kad šiems vaikų poreikiams tenkinti kas mėnesį kiekvienam vaikui yra reikalinga po 200 Eur suma, kuri teismo vertinama kaip viršijanti minimalius ir būtinuosius vaikų poreikius. Be to, bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas buvo nupirkęs dukrai telefoną, kurio ji nebenaudoja, o ieškovė, prisiimdama įsipareigojimus kreditoriui In Bank, nupirko dukrai naują telefoną iPhone, už kurį mokama 28,70 Eur dydžio mėnesinė įmoka, kurią įtraukė į vaiko poreikių lentelę, tačiau teismas jos nelaiko būtina vaiko poreikiams tenkinti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti yra pakankama minimalios mėnesinės algos dydžio suma.

Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Išmokų rūšys reglamentuojamos įstatymo 3 straipsnyje, viena jų – išmoka vaikui (2 punktas). Šios išmokos tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Nuo 2024 m. sausio 1 d. ieškovei kas mėnesį buvo mokama po 96,25 Eur dydžio išmoka kiekvienam vaikui, nuo 2025 m. sausio 1 d. – mokama po 122,50 Eur kiekvienam vaikui, o nuo 2026 m. sausio 1 d. – po 129,50 Eur kiekvienam vaikui.

Kasacinis teismas, įvertinęs nurodytas Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 53 punktas). Taigi ieškovė, tvarkydama dukroms skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos – vaikų poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toje pačioje nutartyje pasisakydamas dėl tėvų teikiamo išlaikymo mažinimo valstybės mokamų vaikui išmokų pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą dydžiu suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Nutarties 57 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo teigti, kad jiems yra būtina valstybės parama tenkinant vaikų poreikius. Šalių galimybės leidžia tenkinti vaikų poreikius, todėl nustatytas visas šalių dukroms iki pilnametystės reikalingo išlaikymo dydis nemažintinas išmokų vaikams suma. Nagrinėjamu atveju valstybės mokamos išmokos (šiuo metu po 129,50 Eur kiekvienam vaikui) gali būti skiriamos papildomiems (nebūtiniems) vaiko poreikiams tenkinti (pvz., atostogoms, pramogoms, išvykoms ir pan.).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad būtiniesiems šalių dukrų poreikiams tenkinti reikalinga minimalios mėnesinės algos dydžio suma, kuri pateikiant teismui ieškinį (2025 m.) buvo 1 038 Eur bruto, apie 778 Eur neto („į rankas“), t. y. po 389,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų, kuri nereikalauja papildomų įrodymų ir laikytina pagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus vaikų amžių ir aplinkybę, jog dukroms augant jų poreikiai tolygiai didės bei tai, kad prašoma priteisti išlaikymo suma taip pat neviršija orientacinio kriterijaus ribos ir yra jai artima, todėl nereikalaujanti papildomų įrodymų, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamas kiekvienam vaikui išlaikymas po 390 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. lapkričio 18 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki jų pilnametystės (CK 3.200, 3.201 straipsniai).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė motina – ieškovė, išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (nustatymo)

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, kai maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Sprendimu patvirtintos Sutarties 2.5 punkte pareiškėjai sutarė, kad nutraukus santuoką abu tėvai turi lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Nepilnamečiai vaikai turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur šie gyvena.

Sprendimu skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis nenustatyta, todėl ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su dukromis beveik nebendrauja, buvo susitarę dėl vieno savaitgalio per mėnesį, tačiau būdavo, kad atsakovas su dukromis nebendraudavo ir ilgiau. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukromis tvarką kas antrą savaitgalį, išsamiai aptariant šventes ir atostogas.

Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu aiškino, kad bendravimo su dukromis savaitgaliais galimybes riboja jo tarnybos grafikas ir darbas (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškovės siūloma bendravimo tvarka per šventes iš esmės sutiko, taip pat neprieštaravo su vaikais praleisti dvi savaites vasaros atostogų metu (po 1 savaitę per mėnesį), sutiko su bendravimu savaitgaliais kartą per mėnesį, dėl antro savaitgalio nurodė, kad per mėnesį gali dirbti iki trijų savaitgalių, per kuriuos neturėtų galimybės pasiimti vaikų, tačiau sutiko, kad tokiu atveju galėtų bendravimo laiką kompensuoti kitais savaitgaliais ar darbo dienomis.

Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad tokio amžiaus vaikams labai svarbu užtikrinti kuo dažnesnį bendravimą su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų, siekiant išlaikyti artimą ryšį su kiekvienu iš jų, todėl mano, kad vaikai su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų galėtų bendrauti dažniau, pvz.: numatant, kad tėvas su vaikais bendrautų vieną darbo dieną per savaitę, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui bei užsiėmimams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas tarnauja (duomenys neskelbtini), kur darbo grafikas pasižymi nereguliarumu, pratybomis, budėjimais, komandiruotėmis ir tarnyba savaitgaliais, pateikia karinio rengimo kalendorių (atsiliepimo Nr. DOK-147008 priedas) bei (duomenys neskelbtini) pažymą (2026 m. gegužės 14 d. dok. reg. Nr. DOK-56962), kurioje nurodyta, kad atsakovo darbo krūvis yra 0,5 etato, 20 val. per savaitę – 4 val. per dieną; priklausomai nuo (duomenys neskelbtini) veiklų darbuotojams, tenka dirbti savaitgaliais ar valstybinių švenčių dienomis. Taip pat į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma (2026 m. gegužės 15 d. dok. reg. Nr. DOK-57545), kurioje nurodoma, kad atsakovas tarnauja (duomenys neskelbtini) ir yra tikrosios (profesinės) karo tarnybos karys. Atsakovo tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau įprastai trunka darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Esant tarnybiniam būtinumui, pagal vado (viršininko) įsakymu patvirtintą karių iškvietimo schemą, kariai vykdyti užduotis gali būti iškviesti pasibaigus nustatytam kasdienės tarnybos laikui, atšaukti iš suteiktų atostogų ar poilsio dienų, taip pat gali būti skirtos papildomos funkcijos ar užduotys kasdienės tarnybos laiku, ar po nustatyto kasdienės tarnybos laiko, taip pat švenčių ar poilsio dienomis. Be to, kariams nustatyta pareiga dalyvauti pratybose Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių teritorijose pagal patvirtintus karinio vieneto planus ir, prireikus, atsižvelgiant į tarnybos pobūdį bei atliekamų funkcijų specifiką ir kariui sutinkant, karys gali būti siunčiamas į komandiruotes, misijas ar tarptautines operacijas užsienio valstybėse, taip pat į kvalifikacijos kėlimo kursus, seminarus bei kitus renginius Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse.

Atsakovui neišreiškus prieštaravimų ir iš dalies sutinkant su ieškovės siūloma bendravimo tvarka dalyje dėl bendravimo ieškovės gimimo dieną ir motinos dieną (3 punktas), per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (6 punktas), Naujuosius metus (7 punktas) ir Šv. Velykas (8 punktas) bei atsakovo gimimo dieną (2 punktas), papildant šį punktą atsakovo bendravimu su dukromis per tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį).

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su dukromis savaitgaliais – ieškovė prašė nustatyti bendravimo tvarką kiekvieną nelyginės savaitės savaitgalį (du savaitgaliai per mėnesį), o atsakovas nurodė, kad neturi galimybių tokiam bendravimui dėl darbo specifikos ir sutiko nustatyti bendravimą vieną savaitgalį per mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į geriausius vaikų interesus, įvertinęs atsakovo darbo pobūdį, bei teismo posėdžio metu šalių išsakytas pozicijas, ieškovės reikalavimą šioje dalyje (1 punktas) tenkina iš dalies ir nustato, kad atsakovas su nepilnametėmis dukromis bendrauja vieną savaitgalį per mėnesį, pasiimdamas nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas nepilnametes dukras į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. (dvi nakvynės) ir vieną savaitgalį per mėnesį, pasiimdamas nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas nepilnametes dukras į jų gyvenamąją vietą šeštadienį 18 val. (viena nakvynė). Konkretų bendravimo savaitgalį atsakovas iš anksto suderina su ieškove SMS žinute ar kita rašytine forma. Nesant galimybės bendrauti su dukromis nustatytu laiku, atsakovas privalo iš anksto apie tai informuoti ieškovę SMS žinute ar kita rašytine forma, kartu suderinant kitą bendravimo laiką. Pažymėtina, kad šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad kompensuojant atsakovo užimtą savaitgalį negalint bendrauti su dukromis, abiems šalims tiktų atsakovo bendravimas su dukromis darbo dienos vakare, nuvežant ar parvežant dukras iš jų užsiėmimų. Todėl šalys skatinamos bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant priklausomai nuo aplinkybių susitarti dėl abi šalis ir jų dukras tenkinančio bendravimo laiko.

Nors ieškovė ieškiniu prašė nustatyti pusės atostogų laiko atsakovo bendravimą su dukromis, tačiau teismo posėdžio metu atsakovui sutikus, o ieškovei tam neprieštaravus, šioje dalyje (4, 5 punktai) ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir nustatoma, kad vasaros atostogų metu atsakovas su nepilnametėmis dukromis bendrauja du kartus po 7 (septynias) dienas nepertraukiamai laikotarpiu birželio mėn. vidurio iki rugpjūčio mėn. pabaigos, konkrečias bendravimo vasaros atostogų metu savaites atsakovui iš anksto suderinus su ieškove SMS žinute ar kita rašytine forma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, įvertinus atsakovo darbo pobūdį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovės ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (nustatymo) tenkinamas iš dalies ir nustatoma nurodyta atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka (Sprendimo 45–47 punktai) (CK 3.170 straipsnis).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalį, darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų (nuo 2027 m. sausio 1 d. – iki keturiolikos metų), suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų (nuo 2027 m. sausio 1 d. – iki keturiolikos metų), suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų (nuo 2027 m. sausio 1 d. – iki keturiolikos metų) arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų (nuo 2027 m. sausio 1 d. – iki keturiolikos metų), kai vienas arba abu vaikai turi negalią, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Taigi, atsakovas iki vyresnioji dukra sulauks keturiolikos metų – turi teisę gauti vieną papildomą poilsio diena per mėnesį, vėliau, iki jaunesnioji dukra sulauks keturiolikos metų – vieną papildomą poilsio dieną per tris mėnesius, kurias atsakovas taip pat gali esant galimybei panaudoti bendravimui su nepilnamečiais vaikais.

Nurodytina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo pasikeitus aplinkybėms (pvz., atsakovo darbo grafikui), neužkerta kelio šalims kreiptis į teismą ateityje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovę byloje atstovavo advokato padėjėja Simona Krylovaitė (ieškinio Nr. CBP-25270 priedai Nr. 1–2). Ieškovė byloje už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo sumokėjo 114,00 Eur žyminį mokestį (ieškinio Nr. CBP-25270 priedas Nr. 26). Į bylą pateikti įrodymai apie 1 000,00 Eur patirtas atstovavimo išlaidas (2026 m. liepos 1 d. prašymas Nr. DOK-75251).

Atsakovą byloje atstovavo advokatas Arūnas Justeikas (2025 m. gruodžio 4 d. prašymas Nr. DOK-142580. Į bylą pateikti įrodymai apie 1 620,00 Eur patirtas atstovavimo išlaidas (2026 m. balandžio 13 d. prašymas Nr. DOK-42379).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o už turtinius ieškinio reikalavimus – 3 360,00 Eur ((390,00 Eur – 250,00 Eur) × 12 mėn. × 2 vaikai), mokėtinas žyminis mokestis sudaro 76,00 Eur, kuris valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintas visiškai (100 proc.); teismui nustačius bendravimo tvarką atsižvelgus į atsakovo objektyvias galimybes, laikytina, kad tenkinta šio reikalavimo dalis yra 80 procentų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad iš viso tenkinta 90 proc. ((100 proc. + 80 proc.) / 2) ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 800,00 Eur (1 000,00 Eur × 80 proc.), o iš ieškovės atsakovui – 324,00 Eur (1 620,00 Eur × 20 proc.). Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 476,00 Eur (800,00 Eur – 324,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Procesiniai dokumentai šalims buvo siųsti elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškinį dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pakeitimo tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį (2.3, 2.4 punktai) ir priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. lapkričio 18 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną – I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ieškinį dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas bendravimo nuostatas (2.5 punktas) ir nustatyti atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukromis R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) Tėvas R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnametėmis dukromis R. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), vieną savaitgalį per mėnesį, pasiimdamas nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas nepilnametes dukras į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. (dvi nakvynės) ir vieną savaitgalį per mėnesį, pasiimdamas nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas nepilnametes dukras į jų gyvenamąją vietą šeštadienį 18 val. (viena nakvynė). Konkretų bendravimo savaitgalį atsakovas iš anksto suderina su ieškove SMS žinute ar kita rašytine forma. Nesant galimybės bendrauti su dukromis nustatytu laiku, atsakovas privalo iš anksto apie tai informuoti ieškovę SMS žinute ar kita rašytine forma, kartu suderinant kitą bendravimo laiką.

2) Tėvas R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis R. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), per savo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), jeigu tai darbo diena – pasiimdamas nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 18 val., ir grąžindamas nepilnametes dukras į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Jeigu tėvo gimimo diena – savaitgalį, tėvas R. Z. turi teisę pasiimti nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti nepilnametes dukras į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

Taip pat tėvas R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis R. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), pasiimdamas nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas nepilnametes dukras į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

3) Nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametės dukros R. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir motinos gimimo dieną (duomenys neskelbtini), praleidžia su motina I. Z.

4) Vasaros atostogų metu atsakovas R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnametėmis dukromis R. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja du kartus po 7 (septynias) dienas nepertraukiamai laikotarpiu nuo birželio mėn. vidurio iki rugpjūčio mėn. pabaigos. Konkretų bendravimo vasaros atostogų metu laiką atsakovas iš anksto suderina su ieškove SMS žinute ar kita rašytine forma.

5) Tėvas R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnametėmis dukromis R. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), poriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas nepilnametes dukras Šv. Kūčių išvakarėse gruodžio 23 d. 18:00 val. ir grąžindamas nepilnametes dukras gruodžio 27 d. 12:00 val. į jų gyvenamąją vietą;

neporiniais metais – nepilnametės dukros R. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas praleidžia su savo motina – I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

6) Neporinių metų Naujuosius Metus nepilnametės dukros R. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), praleidžia su tėvu R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Gruodžio 31 d. 16:00 val. tėvas R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paima nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžina nepilnametes dukras į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19:00 val.;

porinių metų Naujuosius Metus nepilnametės dukros R. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), praleidžia su motina I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

7) Tėvas R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnametėmis dukromis R. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusia (duomenys neskelbtini), poriniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas nepilnametes dukras Šv. Velykų išvakarėse 18:00 val., ir grąžindamas nepilnametes dukras į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną 19:00 val.;

Neporiniais metais – nepilnametės dukros R. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), Šv. Velykas praleidžia su savo motina – I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 476,00 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 76,00 Eur (septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.