Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

12. Apeliantas ir suinteresuotas asmuo K. M. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus.

13. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą (nutartį).

14. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina apelianto pateiktų naujų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad nepriimami apelianto nauji įrodymai, o suinteresuoto asmens teikiami įrodymai yra dėl apelianto pateiktų naujų įrodymų, nepriimtini ir nevertinami ir suinteresuoto asmens pateikti nauji įrodymai.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Joniškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo O. A. ir S. A., išieškojimo iš R. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 200,00 Lt (57,92 Eur) kiekvienam vaikui nuo 2002-04-01 iki dukrų pilnametystės, ieškovės K. M. naudai. Antstolės V. Š. kontoroje 2019-10-28 buvo gautas K. M. atstovės raštas Dėl išlaikymo įsiskolinimo dėl indeksavimo vykdomojoje byloje, pradėtoje pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2004-06-07 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš skolininko R. A., kuriuo buvo prašoma tęsti išieškojimą (1305,83 Eur) iš skolininko R. A. iki bus visiškai išieškotas įsiskolinimas dėl priteisto išlaikymo indeksavimo, kadangi R. A. neindeksuoto išlaikymo įsiskolinimą padengė jau po vaikų pilnametystės, o reikalavimo indeksuoti išlaikymą skolininkas niekuomet nevykdė. K. M. atstovė pateikė antstolei išlaikymo indeksavimo paskaičiavimo lenteles: lentelę Nr. 2 dėl skolininko dukrai O. priteisto išlaikymo indeksavimo ir lentelę Nr. 3 dėl skolininko dukrai S. priteisto išlaikymo indeksavimo. Pagal atliktus skaičiavimus dėl indeksacijos skolininkas R. A. savo dukrai O. privalėjo per visą išlaikymo laikotarpį papildomai sumokėti 481,20 Eur, o dukrai S. – 944,32 Eur, iš viso 1425,52 Eur. Iš šios sumos išskaičiavus 119,69 Eur skolininko permoką, R. A. skolingas K. M. 1305,83 Eur. 2020-02-03 antstolės V. Š. kontoroje gautas K. M. atstovės 2020-02-03 prašymas tęsti išlaikymo įsiskolinimo (dėl indeksavimo) išieškojimą iš skolininko R. A. ir išieškoti iš jo 1305,83 Eur išieškotojos K. M. naudai. 2020-02-24 antstolės V. Š. kontoroje gautas K. M. atstovės 2020-02-17 prašymas dėl reikalavimo išieškoti skolos likutį patikslinimo vykdomojoje byloje, kuriuo prašoma tęsti išieškojimą iš skolininko R. A. ir išieškoti iš jo 1125,83 Eur išlaikymo įsiskolinimą išieškotojos K. M. naudai. Nurodoma, jog K. M. tikslina išieškotiną sumą, nes skolininkas R. A. 2019-11-25 į išieškotojos sąskaitą pervedė 180,00 Eur (mokėjimo paskirtis – alimentų indeksacija pagal bylą Nr. 2-103-874/2019).

Dėl CPK 306 straipsnio 2 dalies pažeidimo

17. Apeliantas kreipėsi į antstolę V. Š. CPK 510 straipsnio tvarka skundu dėl antstolės veiksmų ir prašė panaikinti antstolės 2020-02-25 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išlaikymo įsiskolinimo“, 2020-02-25 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-02-25 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodė, kad nežinojo reikalaujamos sumos paskaičiavimo pagrindo ir būdamas įsitikinęs, kad pareigą išlaikyti dukrą S. A. iki jos pilnametystės yra įvykdęs, 2020 m. kovo 10 d. antstolės V. Š. kontorai pateikė prašymą išduoti išieškotojos K. M. atstovės pateiktą paskaičiavimą ir kitus dokumentus, kurių pagrindu iš jo reikalaujama sumokėti išlaikymo įsiskolinimą – 1125,83 Eur, sužinojo, kad prašomas kopijas gaus tik kitą savaitę. Nurodė, kad išlaikymą dukrai S. teikė iki jos pilnametystės, pinigus pervesdamas į K. M. sąskaitą, ir jo paskaičiavimu, nėra išlaikymo, įskaitant indeksavimą, įsiskolinimo. Teigė, kad reikalavimas sumokėti išlaikymo įsiskolinimą 1125,83 Eur tik pagal išieškotojos atstovės prašymą ir paskaičiavimą, antstolei nepatikrinus šio paskaičiavimo pagrįstumo ir teisingumo pagal abiejų vykdymo proceso šalių pateiktus duomenis, pažeidžia jo interesus. Teigė, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamo išlaikymo indeksavimo turi būti taikomas penkerių metu terminas. Išlaikymo dukrai S. išieškojimas pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Joniškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baigėsi nuo 2013 m. spalio 29 d., kai 2014 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos S. išlaikymo dalyje. Todėl 2020 m. vasario 25 d. negali būti reikalaujama sumokėti išlaikymo indeksavimą pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes jo pareiga teikti išlaikymą S. pagal šį vykdomąjį raštą baigėsi 2013 m. spalio 29 d. ir praėjo penkeri metai tokiam reikalavimui teikti.

18. Atskiruoju skundu apeliantas nurodo, kad reikalavimas per labai trumpą laiką sumokėti išlaikymo dukrai S. įsiskolinimą, praėjus daugiau kaip dviem metams po dukros pilnametystės, buvo visiškai neaiškus – antstolė nepateikė jokio reikalaujamos sumos pagrindimo, o paprašius pateikti tokius duomenis, nurodė juos pateiksianti jau po sumokėjimui nustatyto termino. Būtent tokiais veiksmais buvo pažeistas išieškotojos ir skolininko interesų pusiausvyros principas, skolininkui R. A. nesuteikta galimybė susipažinti su reikalavimo pagrindu. Antstolės 2020 m. vasario 25 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl išlaikymo įsiskolinimo, kuriuo reikalaujama sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, yra individualus administracinis aktas, tačiau nėra aiškus šio administracinio akto faktinis pagrindas ir nesudaro galimybės R. A. žinoti, kuo remiantis paskaičiuota tokia suma, todėl jis negali būti pripažįstamas teisėtu. Taip at nurodo, kad 2020 m. vasario 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl išlaikymo įsiskolinimo trūkumas (nurodyta tik viena dukra) taip pat sukliudė R. A. suprasti reikalavimo faktinį pagrindą, klaidino pareiškėją ir sutrukdė jam suprasti reikalavimo faktinį pagrindą bei argumentuotai ginčyti reikalaujamą sumą. Taip pat nurodo eilę argumentų dėl paskaičiavimų nepagrįstumo.

19. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinį skundą draudžiama grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnyje numatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja apeliacinį procesą (CPK 338 straipsnis).

20. Susipažinus su atskirojo skundo argumentais, sutiktina su suinteresuoto asmens pastebėjimu, jog apeliantas atskirajame skunde teikia daug naujų argumentų, nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teismui ir kurios nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Iš esmės nauji argumentai yra susiję su išieškotojos pateiktu paskaičiavimu, antstolės 2020 m. vasario 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl išlaikymo įsiskolinimo vertinimo kaip administracinio akto. Pažymėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme neskundė išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo teisingumo, nenurodė kokias konkrečiai sumas ginčija, neįrodinėjo kiek yra sumokėjęs ir neteikė savo paskaičiavimų. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

21. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją.

22. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 p. (toliau – Aprašas)). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

23. Pagal tai kaip mokamas išlaikymas (savo noru, priverstinai) pareiga indeksuoti išlaikymo išmokas kyla pačiam skolininkui, antstoliui, išskaitas darančiam asmeniui ir indeksavimas turi būti atliekamas nuolat (Aprašo 8,9 p.). Kai skolininkas pats neindeksuoja periodinių išmokų, kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas sumokėtų skirtumą už visą laikotarpį, kurį neindeksavo išmokų.

24. Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkas (apeliantas) privalėjo indeksuoti dukrų O. ir S. išlaikymui skirtas sumas nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. pradžios. 2014-2016 m. periodinės išmokos nebuvo indeksuojamos, nes VKI nesiekė nustatyto dydžio. Nuo 2017 m. vasario mėnesio periodinės išmokos vėl privalėjo būti indeksuojamos. Vykdomojoje byloje išieškotojos atstovė pateikė prašymus, kuriuos 2020-02-03 ir 2020-02-24 patikslino, dėl išlaikymo įsiskolinimo (dėl neindeksavimo) su išsamiais paaiškinimais, mokėjimo kvitais, išlaikymo bei išlaikymo indeksavimo lentelėmis, kurių pagrindu paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas (išlaikymo indeksavimas). Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kad mokėjo išlaikymą indeksuotą ir, kad jis yra visiškai sumokėtas. Apeliantas taip pat nepateikė savo skaičiavimų ir jų pagrindžiančių dokumentų. Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 6 punktas įpareigoja skolininką nedelsiant pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliantas turėjo pateikti antstolei įrodymus apie sumokėtą indeksuotą išlaikymą. Nesant įrodymų, kad apeliantas pats indeksavo periodines išmokas, išieškotoja turi teisę reikalauti, kad skolininkas sumokėtų skirtumą už visą laikotarpį, kurį neindeksavo išmokų, todėl antstolė pagrįstai priėmė 2020 m. vasario 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

25. Apeliantas teigia, kad jam buvo visiškai neaiškus antstolės reikalavimas per labai trumpą laiką sumokėti išlaikymo dukrai S. įsiskolinimą, nes antstolė nepateikė jokio reikalaujamos sumos pagrindimo, o paprašius pateikti tokius duomenis, nurodė juos pateiksianti jau po sumokėjimui nustatyto termino. Būtent tokiais veiksmais buvo pažeistas išieškotojos ir skolininko interesų pusiausvyros principas, skolininkui R. A. nesuteikta galimybė susipažinti su reikalavimo pagrindu. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais.

26. Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas numato, jog skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą Ši pareiga reiškia, kad skolininkas turi bendradarbiauti su vykdymo proceso šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008).

27. CPK 643 straipsnio 2 punkte numatyta skolininko teise susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. Apeliantas galėjo nuvykti į antstolės kontorą ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, su išieškotojos prašymas ir paskaičiavimais, taip pat, kad 1125,83 Eur išieškotojos paskaičiuota įsiskolinimo suma susidarė dėl abiem pareiškėjo dukroms teikto išlaikymo indeksavimo. Kaip jau minėta skolininko (apelianto) teisė susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga įtvirtinta CPK 643 straipsnyje, nėra duomenų, jog antstolė ją būtų ribojusi. Taigi, apeliantui nebuvo užkirsta galimybė susipažinti su išieškotojos prašymais ir paskaičiavimais ir, jeigu jis nesutiko su pateiktais paskaičiavimais, pateikti savo paskaičiavimus. Tačiau apeliantas pirmosios instancijos teisme išieškotojos atstovės atliktų paskaičiavimų teisingumo neginčijo ir nepateikė savo skaičiavimų ir juos pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, kad šiuo atveju buvo pažeistos apelianto teisės.

28. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad dėl nepagrįsto reikalavimo vykdymo antstolės patirtos išlaidos neatlygintinos. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvada, jog, pareiškėjui neįrodžius, kad antstolės reikalavimas sumokėti 1125,83 Eur įsiskolinimą, susidariusį dėl priteisto išlaikymo dukroms indeksavimo, yra nepagrįstas, nėra pagrindo teigti, jog antstolės patirtos išlaidos neatlygintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos r nepriteisiamos. Suinteresuotas asmuo K. M. prašo iš apelianto priteisti 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės suteiktas paslaugas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, suinteresuoto asmens atstovės paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog K. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš apelianto K. M..

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad apeliantas nors ir siekia, jog byloje pateikti įrodymai būtų vertinami kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, tačiau apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutartį paikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui K. M. iš apelianto R. A. 242,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.