- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-22
- Bylos Nr.
- eII-168-1258/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00131-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Antonina Sinkevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- I. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Lizingas UAB
- Institucija
- POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VRM KELIŲ POLICIJOS VALDYBA
- Kategorijos
- 16.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Antonina Sinkevičienė, sekretoriaujant Valei Bulgakienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (pareiškėjai) I. D., Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui V. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. D. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 5 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) I. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį 520 Eur bauda už tai, kad ji 2026 m. sausio 20 d. 08 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), būdama juridinio asmens vadove, nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2025 m. gruodžio 13 d. 15:58 nusižengimo (-ų) tipas (-ai) – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas, administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. D. skundu prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant subjektyviosios kaltės elemento arba sumažinti paskirtą baudą.
Skunde I. D. nurodė, kad pranešimas apie administracinį nusižengimą nepateko į pareiškėjos elektroninio pašto gaunamąjį aplanką – laiško sistema automatiškai nukreipė į šlamšto („Spam“) aplanką, apie šį pranešimą nieko nežinojo ir iš jo objektyviai negalėjo žinoti per nustatytą 5 darbo dienų terminą. Pažymėjo, kad 2026 m. kovo 13 d. 11:56 val. jai buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas dėl duomenų nepateikimo, apie šį protokolą taip pat nebuvo gautas joks atskiras išankstinis perspėjimas ar pakartotinis pranešimas – nei el. paštu, nei kitu ryšio kanalu, administracinio nusižengimo protokolo 2026 m. kovo 13 d. faktiškai negavo – protokolas nebuvo įteiktas tinkamai ir realiai pasiekė pareiškėją tik 2026 m. gegužės 5 d. kartu su Nutarimu dėl baudos skyrimo. Pabrėžė, kad tik gavusi Nutarimą ir jame paminėtą protokolą, sužinojo apie pareigą pateikti duomenis ir ją įvykdė. Paaiškino, kad pranešimas šlamšto aplanke buvo rastas tik po 2026 m. gegužės 5 d. Nutarimo gavimo – aktyviai ieškant. Pažymėjo, kad valdo didelį transporto priemonių parką, kurį naudoja tiek juridinio asmens darbuotojai, tiek kiti juridiniai asmenys ir jų darbuotojai, tiek fiziniai asmenys, kurie trumpam laikui nuomos pagrindu valdo transporto priemones, nustatyti, kuris konkrečiai asmuo konkrečiu laiku valdė konkrečią transporto priemonę, reikalauja administracinio patikrinimo ir kitų duomenų analizės, tai objektyviai užtrunka net ir gavus pranešimą laiku. Teigia, kad šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip žmogiškojo faktoriaus ir įmonės administracinio proceso sudėtingumo išraiška, o ne kaip sąmoningas vengimas vykdyti pareigą. Nurodė, kad reikalaujami duomenys pateikti 2026 m. gegužės 5 d. – po Nutarimo gavimo. Pažymėjo, kad nenumatė ir neturėjo realiausios priežasties numatyti, jog Institucijos pranešimas bus nukreiptas į šlamšto aplanką. Paaiškino, kad elektroninio pašto filtravimas į šlamštą yra automatinis kompiuterinės sistemos veiksmas, kurio gavėjas nekontroliuoja ir kurio negalima numatyti ar išvengti paprastomis pastangomis, kadangi pareiškėja nei tyčia, nei dėl nerūpestingumo nepažeidė įpareigojimo – subjektyviosios kaltės elementas nenustatytas, o be kaltės administracinė atsakomybė negali kilti. Pažymėjo, kad Nutarime nurodyta, jog „procesiniai dokumentai vadovaujantis ANK 573 straipsniu buvo įteikti“, tačiau nekonkretizuojama, kokiu būdu ir kada pirminis pranešimas buvo realiai gautas, jei pranešimas buvo siųstas elektroniniu paštu, tačiau institucija neturi patvirtinimo, kad laiško gavėjas jį faktiškai atidarė (skaitymo patvirtinimas arba elektroninio pristatymo pakvitavimas), laikyti pranešimą „įteiktu“ pagal ANK 573 straipsnį nėra teisinio pagrindo, elektroninio laiško patekimas į šlamšto aplanką reiškia, kad jis nepasiekė adresato pagrindinės komunikacijos kanalo, todėl negali būti prilyginamas tinkamam įteikimui. Teigia, kad šiuo pagrindu terminas 5 darbo dienoms skaičiuoti galėjo prasidėti ne nuo pranešimo išsiuntimo, o nuo faktinio pranešimo gavimo dienos – t. y. 2026 m. kovo 13 d, kai pareiškėja gavo protokolą ir nedelsiant pateikė duomenis. Pabrėžė, kad Nutarime ignoruojamos esminės faktinės aplinkybės: pradinis pranešimas nebuvo realiai gautas; duomenys pateikti iš karto po sužinojimo; valdomas didelis transporto priemonių parkas, dėl ko vairuotojo nustatymas reikalauja administracinio laiko, visos šios aplinkybės aiškiai rodo, jog pareigos nevykdymas buvo netyčinis, o ne sąmoningas. Teigia, kad paskirta 520 Eur bauda (maksimalaus dydžio) yra akivaizdžiai neproporcinga situacijai, kai pažeidimas buvo netyčinis ir tuojau ištaisytas.
Atsiliepimas
Institucija per nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas I. D. išsiųstas naudojantis ANRIS funkcionalumu I. D. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad transporto priemonė, su kuria užfiksuotas administracinis nusižengimas, priklauso uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra I. D.. Pabrėžė, kad byloje yra šie duomenys apie pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo siuntimą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“: 1. 2025 m. gruodžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automatiniu būdu ANRIS suformuotas ir išsiųstas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimas išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre. 2. 2026 m. sausio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Institucijos įgalioto pareigūno suformuotas ir išsiųstas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimas išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės adresu (duomenys neskelbtini) (AB „Lietuvos paštas“ duomenimis siunta Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta siuntėjui, nes gavėjas kviečiamas atvykti į paštą atsiimti siuntos to nepadarė), pranešimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu ir registruota pašto siunta įmonės adresu, o toks dokumento siuntimo būdas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas buvo siunčiamas ne vieną kartą, pranešimai buvo siųsti 2025 m. gruodžio 20 d., 2026 m. sausio 12 d., tačiau prašomų duomenų, kurie būtini administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, Institucija negavo, įmonė į Institucijos siųstus pranešimus sureagavo tik tuomet, kai įmonės vadovei buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje dėl padaryto pažeidimo ANK 431 straipsnio 2 dalyje, tai yra 2026 m. kovo 13 d., per Elektroninių paslaugų portalą įmonė Institucijai pateikė duomenis apie asmenį, kuris 2025 m. gruodžio 13 d. 15.58 val. vairavo transporto priemonę „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir padarė administracinį nusižengimą. Pažymėjo, kad Institucijos pranešimai buvo išsiųsti tinkamu būdu ir įteikti tinkamai. Pabrėžė, kad Institucija įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus siuntė visais įmanomais aukščiau nurodytais būdais, tačiau duomenys apie administracinį nusižengimą su įmonei priklausančia transporto priemone padariusį asmenį per numatytą terminą nebuvo pateikti. Teigia, kad ANRIS duomenimis I. D. nusižengimą pagal ANK 431 straipsnį padarė pakartotinai. Nurodė, kad I. D., būdama juridinio asmens vadove, elgiasi neatsakingai ir padarius administracinius nusižengimus, nepateikia vairavusio asmens duomenų per numatytą terminą, taip sudarydama sąlygas asmenims, pažeidusiems kelių eismo taisykles, išvengti administracinės atsakomybės. Paaiškino, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, paskirti I. D. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje administracinę nuobaudą – 520 Eur piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta I. D. parodė, kad įmonė valdo per dešimt transporto priemonių, šiuo atveju transporto priemonė buvo išnuomota kitai įmonei. Klaida buvo ieškoti asmenį, kuris ją vairavo, o ne nurodyti įmonę, kuriai buvo išnuomota. Jos įmonės registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), bet faktiškai veikia (duomenys neskelbtini), nesusitvarkė dokumentų, kad pakeistų registracijos adresą, registruotu paštu būtų anksčiau gavę pranešimą dėl asmens, kuris vairavo transporto priemonę, šio pranešimo pašte neatsiėmė, nes nežinojo, kad jis gautas. 2026 m. gegužės 5 d. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) gavo Nutarimą, tada šlamšte rado 2026 m. kovo 13 d. siųstą laišką su administracinio nusižengimo protokolu, daugiau nieko negavo. Naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), abu paštai galiojantys ir naudojami. Yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, įmonės elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini), pranešimo, kad turi pateikti duomenis apie asmenį, vairavusį transporto priemonę, negavo, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) negavo nei vieno elektroninio laiško dėl šito ROIK. Prašo skirti mažesnę baudą. Neturi išlaikytinių, turi būsto paskolą, darbo užmokestis yra 1 500 Eur neatskaičius mokesčių. Nutarimas atėjo ne į „šlamšto“ aplanką.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2025 m. gruodžio 13 d. buvo padarytas administracinis nusižengimas, Institucija, siekdama nustatyti, kas vairavo transporto priemonę, 2025 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į įmonę elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kadangi atsakymo gauta nebuvo, 2026 m. sausio 12 d. buvo kreiptasi dviem būdais – elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės deklaruotas juridinių asmenų registre, ir išsiųstas registruotas laiškas įmonės registracijos adresu, laiško niekas neatvyko pasiimti. Informacija pateikta nebuvo. 2026 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas, nepraėjus nei valandai iš juridinio asmens buvo pateikiamas pranešimas apie transporto priemonės vairavimą. Pranešimai buvo siunčiami (duomenys neskelbtini), o administracinio nusižengimo protokolas (duomenys neskelbtini). Mano, kad pranešimas buvo gautas, negavus paklausimo, nebūtų galimybės atsakyti ir nurodyti duomenis, nes pagal protokolo duomenis to padaryti neužtenka duomenų. Nusižengimas padarytas pakartotinai, nes pareiškėja yra įvykdžiusi administracinį nurodymą ir sumokėjusi paskirtą baudą. Pareiškėja yra bausta administracine tvarka daug kartų, tame tarpe ir po šio nusižengimo padarymo, kas charakterizuoja pareiškėją kaip nedrausmingą, sistemingai nusižengiančią.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos ir įrodymais pagrįstos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.
Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
Nagrinėjamai situacijai aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos, kur įtvirtinta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.
Susipažinus su byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjos valdomai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Iš Institucijos 2025 m. gruodžio 20 d. pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. sausio 12 d. pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad minėtos bendrovės, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi, reikalaujama per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimo gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris Kauno rajono sav. kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (d. pusė), 87,350 km., 2025 m. gruodžio 13 d. 15 val. 58 min, vairavo automobilį „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir padarė administracinį nusižengimą.
Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 20 d. ir 2026 m. sausio 12 d. pranešimai buvo išsiųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), o 2026 m. sausio 12 d. pranešimas – papildomai ir registruotu paštu įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini) (AB „Lietuvos paštas“ duomenimis siunta Nr. (duomenys neskelbtini)grąžinta siuntėjui).
Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E. pristatymas), taip pat elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra nurodytas Juridinių asmenų registre. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 4 dalimi, įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E.pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, ir elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atitinkamai, Institucijos 2026 m. sausio 12 d. pranešimas, tą pačią dieną išsiųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), laikomas įteiktu 2026 m. sausio 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad ji negavo el. paštu ar registruotu paštu Institucijos siųstų pranešimų dėl duomenų pateikimo. Teismas neturi pagrindo tikėti šiuo deklaratyviu pareiškėjos teiginiu, nes, kaip minėta, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad Institucijos pranešimai buvo išsiųsti pareiškėjos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu ir registruota pašto siunta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog bendrovės el. paštas adresu (duomenys neskelbtini) yra aktyviai naudojamas.
Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai 2026 m. kovo 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris tą pačią dieną 11.56 val. išsiųstas pareiškėjai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. kovo 13 d. 12.35 val. per Elektroninių paslaugų portalą pateikė Institucijai duomenis apie asmenį, kuris 2025 m. gruodžio 13 d. 15.58 val. vairavo transporto priemonę „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir padarė administracinį nusižengimą, todėl kritiškai vertintini pareiškėjos paaiškinimai, kad jos vadovaujama įmonė negavo pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, o pati ji administracinio nusižengimo protokolą elektroniniame pašte surado „Šlamšto“ aplankale tik 2026 m. gegužės 5 d. gavusi Nutarimą.
Įvertinęs išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, buvo tinkamai įteikti pranešimai su reikalavimu per penkias darbo dienas nuo jų gavimo dienos pateikti duomenis apie asmenį, kuris Kauno rajono sav. kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (d. pusė), 87,350 km., 2025 m. gruodžio 13 d. 15 val. 58 min, vairavo automobilį „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pareiškėja, būdama įmonės vadovė ir per nustatytą terminą tokių duomenų nepateikdama padarė administracinį nusižengimą. Pareiškėjai per nustatytą terminą neįvykdžius šio teisėto Institucijos reikalavimo, Institucija pagrįstai įvertino jos neveikimą kaip Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2025 m. kovo 20 d. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, nagrinėjamu atveju jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.
Pareiškėja teigė, kad 2026 m. kovo 13 d. protokolas pateko į jos elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) „Šlamšto“ aplanką. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog Institucija, siųsdama administracinio nusižengimo protokolą pažeidė ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais, pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-18-926/2021, AN2-54-593/2021 ir kt.).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jei asmuo deklaravo savo elektroninį paštą valstybės informacinėse sistemose ar registruose, jis įsipareigoja būti rūpestingas ir turintis nuolatinę galimybę pasitikrinti elektroniniu paštu gautą korespondenciją, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes (pvz. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-67-768/2020). Pareiškėja, pateikusi savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turėjo būti pakankamai rūpestinga ir atidi, reguliariai domėtis gaunamais pranešimais, o vien faktas, jog asmuo netinkamai vykdė pareigą tikrintis savo elektroninį paštą ar nesirūpino tinkamu elektroninio pašto veikimu ir funkcionalumu, nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės.
Be to, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog galiojantis teisinis reguliavimas nustato pareigą juridiniam asmeniui atskleisti įstatymu nustatytą esminę informaciją Juridinių asmenų registre. Duomenų apie buveinės adresą neatnaujinimas Juridinių asmenų registre reiškia tai, kad juridinis asmuo elgiasi nerūpestingai ir sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teisinį procesą. Visa atsakomybė už esminės informacijos visuomenei neatskleidimą ir neigiamus tokio neatskleidimo padarinius atitenka būtent juridiniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Tai, kad I. D. nevykdė savo, kaip įmonės vadovės pareigos atnaujinti įmonės duomenis valstybės registruose, buvo aplaidi ir neįsitikino, kad Juridinių asmenų registre nurodyti įmonės kontaktiniai duomenys ir buveinė yra teisingi, neatleidžia nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.
Teismas taip pat pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėja, nors ir praleidusi nustatytą penkių darbo dienų nuo reikalavimo pateikti informaciją dienos terminą, pateikė duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemone, nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto ir nesudaro pagrindo asmens atžvilgiu netaikyti administracinės atsakomybės, kadangi jau minėta ANK 611 straipsnio 2 dalyje imperatyvi nuostata buvo pažeista. Toks pareiškėjos neveikimas apsunkino administracinio nusižengimo tyrimą, todėl pagrįstai buvo sprendžiamas jos patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas. Pažymėtina, jog terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką, proceso veiksmai atliekami laikantis ANK nustatytų terminų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais neabejotinai užtikrina proceso teisėtumą, todėl įstatyme nustatyti procesiniai terminai negali būti laisvai interpretuojami ar pažeidžiami.
Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja Institucijai per nustatytą terminą nepranešė, kas vairavo automobilį, o taip pat argumentas, kad negavo Institucijos siųstų procesinių dokumentų laikytina gynybine taktika. Teismas pareiškėjos parodymus vertina kaip siekį išvengti atsakomybės.
Pareiškėja skunde teikia alternatyvių reikalavimą – sumažinti paskirtą baudą.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Įstatymų leidėjas už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą sankcijoje numatė baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Nagrinėjamu atveju I. D. yra paskirta sankcijos vidurkiui lygi administracinė nuobauda – 520 Eur bauda. Skiriant minėtą piniginę sankciją, buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta I. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nenustatyta ir jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Pagal administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis pareiškėja per pastaruosius penkerius metus bausta 30 kartų. Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamas pažeidimas nebuvo atsitiktinis, o ankstesnės sankcijos teigiamo poveikio pareiškėjai nepadarė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga padarytam nusižengimui, tuo pačiu, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas. Todėl I. D. skundas netenkinamas ir Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. D. skundo netenkinti. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.