- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-14
- Bylos Nr.
- e2A-1132-950/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05362-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Marius Bartninkas, Tomas Ridikas
- Ieškovas
- UAB "Rutarė"
- Atsakovas
- UAB "Finansistės"
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininko bei pranešėjo) ir Agnės Vyliaudaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rutarė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-30-488/2026, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rutarė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansistės“ dėl įpareigojimo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui, todėl nurodytas teismas byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rutarė“ 2024 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Finansistės“ dėl įpareigojimo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus (reg. Nr. CBP-10802).
Patikslinusi savo reikalavimus 2025 m. gegužės 12 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (reg. Nr. DOK-24855), ieškovė UAB „Rutarė“ prašė:
įpareigoti atsakovę UAB „Finansistės“ perduoti jai buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. 2023 m. buhalterinės apskaitos dokumentus (nepanaudotų atostogų likučius (dienomis pagal kiekvieną darbuotoją atskirai) 2023 m. gruodžio 31 dienai; neišmokėto darbo užmokesčio (kiekvienam darbuotojui) likučius 2023 m. gruodžio 31 dienai; atskaitingų asmenų avansines apyskaitas) bei 2022 m. buhalterinės apskaitos dokumentus (kiekvieno darbuotojo asmens korteles; nepanaudotų atostogų likučius (dienomis, pagal kiekvieną darbuotoją atskirai) 2022 m. gruodžio 31 dienai; atskaitingų asmenų avansines apyskaitas; bandomąjį balansą 2022 m. gruodžio 31 dienai; didžiąją knygą ir analitines sąskaitas; grynųjų pinigų operacijas patvirtinančius dokumentus (kasos išlaidų ir pajamų orderius, pinigų priėmimo ir / ar išmokėjimo kvitus);
nustatyti atsakovei UAB „Finansistės“ 10 dienų terminą įpareigojimui įvykdyti, o per nurodytą terminą įpareigojimo neįvykdžius, skirti UAB „Finansistės“ 200 Eur dydžio baudą, skaičiuojamą už kiekvieną pradelstą teismo sprendimo įvykdymo dieną;
priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Rutarė“ (toliau – ieškovė, apeliantė) ieškinyje nurodė, kad 2019 m. lapkričio 4 d. su atsakove UAB „Finansistės“ (toliau – atsakovė) sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 14 (toliau – Sutartis). Minėtos Sutarties pagrindu, atsakovė įsipareigojo vesti ieškovės buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų registrus, tvarkyti buhalterinę apskaitą. Sutartis buvo nutraukta 2024 m. gegužės 31 d., ieškovės ir atsakovės pasirašytu bendru rašytiniu susitarimu. Sutarties nutraukimą sąlygojo tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. ieškovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai (paaiškėjo nepadaryti darbai, nepriduotos ir / ar taisomos ataskaitos, t. t.). Ieškovė su atsakove visiškai atsiskaitė, tačiau pastaroji perdavė jai tik dalį buhalterinės apskaitos dokumentų. Liko neperduoti 2023 m. buhalterinės apskaitos dokumentai (nepanaudotų atostogų likučiai (dienomis pagal kiekvieną darbuotoją atskirai) 2023 m. gruodžio 31 dienai; neišmokėto darbo užmokesčio (kiekvienam darbuotojui) likučiai 2023 m. gruodžio 31 dienai; atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos), taip pat 2022 m. buhalterinės apskaitos dokumentai (kiekvieno darbuotojo asmens kortelės; nepanaudotų atostogų likučiai (dienomis, pagal kiekvieną darbuotoją atskirai) 2022 m. gruodžio 31 dienai; atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos; bandomasis balansas 2022 m. gruodžio 31 dienai; didžioji knyga ir analitinės sąskaitos; grynųjų pinigų operacijas patvirtinantys dokumentai (kasos išlaidų ir pajamų orderiai, pinigų priėmimo ir / ar išmokėjimo kvitai) (toliau visi kartu – Dokumentai). Negavusi nurodytų Dokumentų, ieškovė negali užtikrinti tolesnio tinkamo ir teisingo įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo. Atsižvelgiant į tai, prašė atsakovę teismo tvarka įpareigoti perduoti jai ginčo Dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Finansistės“ 2025 m. birželio 3 d. pateiktame atsiliepime (reg. Nr. DOK-29563) nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad pagal ginčo Sutartį įsipareigojo tik teikti SODRA ir PVM deklaracijas, taip pat pildyti iSAF registrą pagal ieškovės pateiktus pirminius dokumentus. Ieškovės veikla apsiribojo nuosavo turto nuoma, išrašant vidutiniškai 4 sąskaitas per mėnesį. Pirkimo sąskaitos apsiribojo atsakovės išrašomomis sąskaitomis ir keliomis sąskaitomis už interneto paslaugas. Grynųjų pinigų operacijų nebuvo vykdoma. Sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva dėl ieškovės nemokėjimo (buvo susidariusi skola – 152 Eur, kuri laikytina pakankamai reikšminga, nes Sutartimi buvos sutarta, kad už atsakovės paslaugas kiekvieną mėnesį bus moka tik 20 Eur (plius 5 Eur už serverio nuomą)). Pretenzijų dėl Sutartyje numatytų darbų kokybės niekada nebuvo gauta. SODRA ir VMI deklaracijos, iSAF registras buvo tvarkomi tinkamai, visi duomenys prieinami ieškovei. Sąskaitos buvo siunčiamos ieškovei el. paštu, PDF formatu, tai buvo daroma kiekvieną mėnesį. Apskaitos dokumentų saugojimas nebuvo atsakovės pareiga. Ieškovė, tikėtina, pati nesilaikė apskaitos dokumentų saugojimo pareigos. Kilus ginčui, atsakovė netgi atliko papildomus, pagal Sutartį jai nepriklausančius darbus, tokius kaip ieškovės dokumentų paieška ir sąskaitų gavimas iš trečiųjų asmenų. Todėl atsakovė laiko, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, peržengia ginčo Sutarties apimtį, kadangi po Sutarties nutraukimo ji pateikė ieškovei visus turėtus dokumentus, o reikalaujamų ginčo Dokumentų arba neturi (nebuvo jų parengusi), arba jie apskritai net negalėjo egzistuoti (pvz. neišmokėto darbo užmokesčio likučiai 2023 m. gruodžio 31 dienai – visas darbo užmokestis buvo išmokėtas, likučių nėra; atsakingų asmenų avansinės apyskaitos – operacijų grynaisiais pinigais nebuvo, todėl tokios apyskaitos neegzistuoja; ir pan.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Taip pat teismas paskirstė ginčo šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisė atsakovei iš ieškovės 3 097,60 Eur dydžio teisinio atstovavimo išlaidas.
Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovės pagal Sutartį vykdytų buhalterinės apskaitos darbų apimties. Ieškovė teigė, kad pagal susiklosčiusią praktiką atsakovė atlikinėjo ir kitus, Sutartyje tiesiogiai nesulygtus, buhalterinės apskaitos darbus, dėl ko ir reikalauja, kad pastaroji perduotų jai ginčo Dokumentus. Atsakovė teigė, kad visus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo parengti pagal Sutartį, pateikė ieškovei.
Atsakovės byloje pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. spalio 20 d. konsultacinę specialisto išvadą (toliau – Išvadą), teismas laikė pagrįstu ir teisėtu įrodymu, kurio ieškovė jokiais kitais lygiaverčiais įrodymais nepaneigė. Todėl teismas Išvada vadovavosi, pažymėdamas aplinkybę, kad joje yra kvalifikuotai aptarti visi abiejų ginčo šalių byloje pateikti įrodymai, dėl ko laikė, kad dar kartą jų analizuoti nėra tikslinga.
Teismas rėmėsi Išvadoje suformuluotomis išvadomis, kad pagal tarp šalių sudarytą Sutartį atsakovė turėjo tik teikti SODRA ataskaitas bei PVM deklaracijas, o vesti įmonės darbuotojų darbo laiko apskaitą, vesti kiekvieno darbuotojo asmens korteles ar skaičiuoti įsipareigojimus už nepanaudotas atostogas turėjo pati ieškovė (jos vadovas).
Vertindamas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti jos norimus ginčo Dokumentus, teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė juos turi, tačiau sąmoningai jų jai neperduoda. Pažymėjo ir tai, kad pagal ginčo Sutartį, atsakovė ir neprivalėjo sudarinėti bei turėti ieškovės reikalaujamus Dokumentus, dėl ko nėra jokio pagrindo jų reikalauti iš atsakovės. Atsakovės savanorišką įvairių buhalterinės apskaitos dokumentų rinkimą, siekiant taikiai išspręsti ginčą, teismas vertino, kaip pastarosios atliktą neprivalomą veiksmą, kuris negali būti grindžiamas Sutartimi ir nelaikytinas atsakovės prievolės pagal ją vykdymu ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė UAB „Rutarė“ 2026 m. kovo 12 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-11983) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Laiko, kad visi skundžiamo sprendimo motyvai atmesti ieškinį yra grindžiami išimtinai Išvada, ją pažodžiui perrašant, tačiau jokių kitų ieškovės į bylą pateiktų įrodymų netiriant ir nevertinant. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino į bylą pateiktų įrodymų, Sutarties turinio bei pačios atsakovės elgesio prieštaringumo. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl pagal Sutartį atsakovės teiktų / įsipareigotų teikti buhalterinės apskaitos paslaugų apimties, turėjo būti vertinamas pačios Sutarties turinys, taikant Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat turėjo būti vertinamas ginčo šalių elgesys Sutarties galiojimo metu ir po jos nutraukimo, tačiau tai padaryta nebuvo.
Ieškovės įsitikinimu, teismas neturėjo pagrindo priimdamas sprendimą vadovautis Išvada, kadangi ją parengęs specialistas jokio audito ir / ar ekspertinio tyrimo neatliko, sutarčių aiškinimo taisyklių netaikė, todėl jo padarytos išvados dėl ginčo Sutarties objekto (buhalterinės apskaitos paslaugų) apimties gali būti laikomos tik jo asmenine nuomone.
Vertinant Sutarties turinį, matyti, jog joje nėra nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja vesti tik dalinę ieškovės buhalterinę apskaitą, o apie atliktinų darbų apimtis rašoma ne tik Sutarties 2.1 punkte, bet ir jos 1.1, 2.3.2, 2.3.3 ir 4.4 punktuose. Be to, remiantis Sutarties 3.1 punktu, ieškovė mokėjo atsakovei ne tik už buhalterinės apskaitos paslaugas, bet ir serverio nuomą, kas reiškia, kad pastaroji kaupė ir saugojo visus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos, pasibaigus Sutarčiai, turėjo pareigą perduoti ieškovei. Papildomai pažymėjo ir tai, kad tą pačią dieną buvo sudarytos dvi sutartys su atsakove, t. y. ginčo Sutartį sudarė ieškovė, o kitą – su ieškove susijusi įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Nors šių sutarčių turinys buvo analogiškas, tačiau atsakovė jį aiškina skirtingai: kad ieškovės atveju įsipareigojo vesti tik dalinę buhalterinę apskaitą, kai tuo pat metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ – visą (pilną) buhalterinę apskaitą.
Laiko, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą svarbi ne tik Sutarties turinio analizė, bet ir jos šalių elgesys tiek galiojant Sutarčiai, tiek po jos nutraukimo, taip pat ilgametė ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykių praktika. Dėl tarp šalių susiklosčiusios praktikos apeliantė pažymėjo tai, kad atsakovė visada vedė ne dalinę, o pilną jos buhalterinę apskaitą. Tai byloje patvirtino liudytoja apklausta I. Ž. (faktiškai iki 2022 m. vedusi ieškovės buhalterinę apskaitą), rašytiniai įrodymai. Be to, atsakovės poziciją dėl ieškovei teiktų buhalterinės apskaitos paslaugų pobūdžio ir apimties paneigia jos vadovės paaiškinimai, jog atsakovės atliekamas funkcijas apėmė ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių (tabelių) bei atlyginimo žiniaraščių rengimas, bei atsakovės elgesys po Sutarties pabaigos – atsakovė perdavė ieškovei tam tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus tik po galutinio atsiskaitymo ir tai buvo daug didesnės apimties dokumentai nei nurodo pati atsakovė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tai buvo daroma savanoriškai.
Pažymėjo, kad jeigu atsakovė būtų tik teikusi SODRA bei PVM deklaracijas ir pildžiusi iSAF registrą pagal pateiktus pirminius dokumentus (pirkimo bei pardavimo sąskaitas), tai ji negalėtų suformuoti ir parengti (bandomojo) balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, didžiosios knygos ir jas detalizuojančių ataskaitų, ilgalaikio turto apyvartos ataskaitos, darbo laiko apskaitos žiniaraščių (tabelių), atlyginimo žiniaraščių ir t. t. Visų šių dokumentų suformavimas / parengimas galimas tik nuosekliai, kiekvienais metais, buhalterinėje programoje suvedant tam reikšmingus duomenis.
Nelogiškais laiko atsakovės argumentus, kuriais ji bandė paaiškinti, kad, neva, ieškovės buhalterinę apskaitą vedusios buhalterės (jų buvo mažiausiai trys) pilną jos buhalterinę apskaitą vedė neatlygintinai, savo iniciatyva, apie tai nežinant atsakovės vadovei.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Finansistės“ 2026 m. kovo 25 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-14693), kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė tokius esminius nesutikimo su ieškovės UAB „Rutarė“ apeliaciniu skundu argumentus:
Sutartis aiškiai apibrėžė atsakovės įsipareigojimų apimtį, kuri apsiribojo SODRA ir PVM deklaracijų teikimu, taip pat iSAF registro pildymu pagal ieškovės pateiktus pirminius dokumentus. Sutartis nebuvo keičiama ar pildoma, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė būtų įsipareigojusi teikti platesnės apimties buhalterinės apskaitos paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad ieškovė byloje neįrodė esminės aplinkybės – jog atsakovė turi ginčo Dokumentus ir jų neperduoda. Priešingai, byloje buvo nustatyta, kad atsakovė perdavė visus turėtus buhalterinės apskaitos dokumentus, o dalis ieškovės reikalaujamų ginčo Dokumentų apskritai neegzistavo arba nebuvo atsakovės dispozicijoje.
Atsiliepimas
Atsakovė nepagrįstais laiko ieškovės teiginius, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, rėmėsi tik Išvada. Išvada buvo vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, o pati ieškovė jokių alternatyvių įrodymų, paneigiančių Išvadoje padarytas išvadas, nepateikė. Ieškovė nepagrįstai siekia sumenkinti Išvados reikšmę, nors ji buvo parengta remiantis ne tik teisės normomis, bet ir buhalterinės apskaitos praktika, įvertinant ginčo Sutarties turinį, šalių veiklos pobūdį bei buhalterinės apskaitos organizavimo principus.
Nesutinka ir ieškovės teiginiais, kad teismas netinkamai aiškino Sutartį ir neatsižvelgė į jos šalių tikruosius ketinimus. Sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos. Joje konkrečiai įvardinta atsakovės teikiamų paslaugų apimtis, kuri neapima visos (pilnos) ieškovės buhalterinės apskaitos vedimo. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti išplėstinio sutarčių aiškinimo ar remtis subjektyvia vienos šalies interpretacija.
Apibendrindama atsakovė pažymėjo, jog ieškovės reikalaujamų perduoti Dokumentų neturi, nes: 1) dalies jų pagal Sutartį neprivalėjo sudaryti; 2) dalies jų neturėjo, nes jie nebuvo atsakovei perduoti; 3) dalis jų objektyviai neegzistuoja dėl pačios ieškovės veiklos pobūdžio. Todėl laiko, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendime nurodė, jog negalima įpareigoti asmens atlikti veiksmų, kurių jis objektyviai negali atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto
Bylos duomenys liudija, kad 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovė UAB „Rutarė“ (kaip užsakovas) ir atsakovė UAB „Finansistės“ (kaip vykdytojas) sudarė ginčo Sutartį, t. y. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 14.
Sutarties objektas buvo apibrėžtas jos 1.1 punkte (užsakovas sutartimi užsako, o vykdytojas įsipareigoja vesti buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų registrus, tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal užsakovo pateiktus dokumentus). Sutarties vykdymo tvarka buvo detalizuota jos 2.1 punkte (vykdytojas atlieka šiuos darbus: teikia SODROS ir PVM deklaracijas ir pildo iSAF registrą pagal pateiktus pirminius dokumentus). Sutarties 2.2 punkte buvo išskirtos vykdytojo teisės (gauti užsakovo buhalterinės apskaitos tvarkymui ir vedimui atlikti visus reikiamus dokumentus; reikalauti iš užsakovo, kad būtų atlikti kontroliniai matavimai, materialinių vertybių inventorizacija ir kitaip tikrinamas užsakovo turtas, taip pat atliekami kiti būtini veiksmai), o 2.3 punkte buvo įtvirtintos užsakovo pareigos (iki kito mėnesio 10 d. pateikti vykdytojui visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus bei informaciją einamojo mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymui atlikti; vykdytojo pavedimu atlikti kontrolinius matavimus materialinių vertybių inventorizacijas bei kitus užsakovo turto tikrinimus, kurie būtini teisingam finansinių rezultatų vedimui; iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos surinkti parašus atsakingų asmenų, ant visų įmonės dokumentų (kasos, avansinių, žiniaraščių ir t. t.); iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos sunumeruoti kasos, sąskaitų faktūrų dokumentus).
Sutartis buvo nutraukta nuo 2024 m. gegužės 31 d., tai buvo padaryta ieškovės UAB „Rutarė“ ir atsakovės UAB „Finansistės“ bendrai pasirašytu raštu dėl sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu. Minėtame rašte buvo užfiksuotas likęs UAB „Rutarė“ finansinis įsipareigojimas (152 Eur), taip pat pažymėta, kad buhalteriniai likučiai bei dokumentai bus perduoti po atsiskaitymo.
Ieškovė 2024 m. rugsėjo 11 d. atsiskaitė su atsakove, ko pasėkoje tos pačios dienos el. laišku pastaroji patvirtino, kad atsiskaitymą už UAB „Rutarė“ gavo, kitai savaitei atsiųs įmonės likučius.
Tarp ginčo šalių vėliau vyko elektroninis susirašinėjimas dėl UAB „Rutarė“ buhalterinės apskaitos dokumentų grąžinimo, reikšmingas kiekis tokių dokumentų ieškovei buvo perduotas el. laiškais, t. y. 2024 m. rugsėjo 23 d. el. laišku, 2024 m. spalio 11 d. el. laišku, 2025 m. spalio 23 d. el. laišku.
Ieškovė, susipažinusi su iš atsakovės gautais buhalterinės apskaitos dokumentais bei laikydama, kad dalis jai aktualių buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo perduoti, 2025 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama teismo tvarka pareigoti atsakovę juos perduoti. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė dalį ieškovės reikalautų buhalterinės apskaitos dokumentų jai perdavė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ieškinio reikalavimus sumažino (žr. 2025 m. gegužės 12 d. pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo (reg. Nr. DOK-24855)), ko pasėkoje prašė įpareigoti atsakovę perduoti jai tik ginčo Dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. vasario 17 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Rutarė“ reikalavimus, konstatavęs, kad ji neįrodė, jog atsakovė UAB „Finansistės“ turi jai aktualius ginčo Dokumentus, tačiau sąmoningai jų neperduoda, taip pat tai, kad pagal ginčo Sutartį atsakovė net ir neturėjo pareigos sudarinėti bei turėti ieškovės reikalaujamų Dokumentų. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą dėl jo pateikė ieškovė.
Taigi, apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės UAB „Rutarė“ ieškinys atsakovei UAB „Finansistės“ dėl įpareigojimo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos esmės
Ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties turinys, taip pat kita bylos medžiaga liudija, kad ginčo Sutartis atitinka atlygintinų paslaugų sutarties požymius. Tokia sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi, paslaugų sutartimi paprastai įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), tačiau paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą. Tačiau pažymėtina ir tai, kad paslaugų sutarties šalys gali susitarti ir dėl tam tikro rezultato – tokia galimybė yra įtvirtinta CK 6.718 straipsnio 5 dalies nuostatuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenys liudija, kad ginčo Sutartį šalys sudarė 2019 m. lapkričio 4 d., o ją nutraukė 2024 m. gegužės 31 d., o tai padarė abi pasirašydamos raštą dėl sutarties nutraukimo abipusiu sutarimu. Po Sutarties nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl jos nutraukimo materialinių padarinių: ieškovė pradėjo reikalauti perduoti jai atsakovės rengtus buhalterinės apskaitos dokumentus; atsakovė tiek iki bylos iniciavimo teisme, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, perdavė ieškovei įvairius bei pakankamai didelės apimties buhalterinės apskaitos dokumentus; nepaisant to, ieškovė toliau reikalavo iš atsakovės perduoti ir ginčo Dokumentus (t. y. buhalterinės apskaitos dokumentus, detaliai išvardintus šios nutarties 3 punkte); atsakovė nuo šio reikalavimo gynėsi remdamasi tuo, kad ginčo Dokumentų neturi, nes dalies jų pagal Sutartį parengti net neprivalėjo, o dalis jų negali net objektyviai egzistuoti dėl ieškovės vykdytos veiklos ypatumų.
Pagal CK 6.722 straipsnį atlygintinų paslaugų teikėjui nustatyta pareiga kliento reikalavimu, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, pranešti klientui visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant perduoti klientui viską, ką paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Ši nuostata reiškia, kad paslaugų teikėjas, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po suteiktų atlygintinų paslaugų apmokėjimo – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas visais atvejais turi teisę žinoti, kokios paslaugos jam buvo suteiktos, kokia jų kaina ir už kokias jam suteiktas paslaugas jų teikėjui sumokėjo ar turi sumokėti, t. y. klientas turi teisę iš paslaugų teikėjo gauti visą informaciją apie suteiktas paslaugas. Ši įstatymo nuostata reiškia ir tai, kad, kilus teisminiam ginčui tarp kliento (paslaugų užsakovo) ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo paslaugų, teikėjas privalo pateikti įrodymus dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-943/2023).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – Finansinės apskaitos įstatymas) (žr. įstatymo redakcija, galiojusi ginčo Sutarties nutraukimo metu – 2024 m. gegužės 31 d.) 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui, apskaitą tvarkantys asmenys laiku perduoda apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir kitą apskaitai tvarkyti reikalingą informaciją subjekto vadovui arba jo nurodytam asmeniui. Nagrinėjamo ginčo išsprendimui yra aktualios ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. liepos 14 d. patvirtintos rekomendacijos „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir kitos apskaitai tvarkyti reikalingos informacijos perdavimas, kai keičiasi apskaitą tvarkantis asmuo arba subjekto vadovas“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijos nustato, kad: keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui, jis turi laiku perduoti apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir kitą apskaitai tvarkyti reikalingą informaciją subjekto vadovui arba jo nurodytam asmeniui (6 punktas); perduodant – priimant tokius dokumentus, reikia įvertinti, kokius dokumentus subjektas turi ir kokius galėtų turėti, ir ar juos perduoda (pagrindinių dokumentų sąrašas, kuris nėra baigtinis, pateikiamas Rekomendacijų 2 priede) (13 punktas); apskaitą tvarkantis asmuo nebūtinai turi perduoti ar perimti visus pagrindinių dokumentų sąraše nurodytus dokumentus; jeigu apskaitą tvarkantis asmuo vykdė ribotos apimties apskaitos paslaugas (pvz.: tik personalo ir darbo užmokesčio apskaitą), jo perduodamus dokumentus gali sudaryti tik tam tikra dalis Rekomendacijų 2 priede pateiktų dokumentų (pvz., personalo ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentai (14 punktas); perduodamų dokumentų apimtis ir jų rūšis turėtų būti įvertinama atsižvelgiant į tai, ar keičiasi subjekto vadovas, ar subjekto apskaitą tvarkantis asmuo, kuriuo gali būti apskaitos paslaugas teikiantis subjektas arba subjekto darbuotojas, ir kokius dokumentus reikia perduoti; informacija apie perduodamus dokumentus nurodoma dokumentų perdavimo akte (15 punktas).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys liudija, kad ginčo šalys, 2024 m. gegužės 31 d. pasirašiusios raštą dėl sutarties nutraukimo abipusiu sutarimu, jokio buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo–priėmimo akto nepasirašė. Vietoje to, atsakovė el. paštu (žr. 2024 m. rugsėjo 23 d. el. laiškas, 2024 m. spalio 11 d. el. laiškas, 2025 m. spalio 23 d. el. laiškas) persiuntė ieškovei pačių įvairiausių buhalterinės apskaitos dokumentų kopijas, t. y. bandomuosius balansus, didžiosios knygos operacijas, didžiosios knygos sąskaitų apyvartą, darbo užmokesčio priskaičiavimus, ilgalaikio turto apyvartą, pardavimo sąskaitas ir kt. Reikšmingą dalį ieškovei reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų (t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščius (tabelius), darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, sąskaitų judėjimo ataskaitas ir t. t.) atsakovė jai perdavė jau civilinės bylos teisminio nagrinėjimo metu (žr. 2025 m. gegužės 12 d. pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo (reg. Nr. DOK-24855)).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės perduotų ieškovei buhalterinės apskaitos dokumentų apimtis ir pats jų pobūdis (t. y. kad buvo perduoti tokie finansinės apskaitos dokumentai kaip bandomieji balansai, didžiosios knygos operacijos, didžiosios knygos sąskaitų apyvartos, darbo užmokesčio priskaičiavimai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (tabeliai), ilgalaikio turto apyvartos, pardavimo sąskaitos ir t. t.), kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovė savo apeliaciniame skunde, leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad atsakovės pagal ginčo Sutartį ieškovei teiktos buhalterinės apskaitos paslaugos buvo daug platesnės apimties ir neapsiribojo tik SODRA ir PVM deklaracijų teikimu, taip pat iSAF registro pildymu pagal pateiktus pirminius dokumentus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į byloje liudytoja apklaustos I. Ž. detalius paaiškinimus. Pastaroji, apklausta 2025 m. liepos 29 d. 14.00 val. vykusio teismo posėdžio metu, paaiškino, kad būtent ji 2019–2021 m. laikotarpiu faktiškai tvarkė UAB „Rutarė“ buhalterinę apskaitą pagal ginčo Sutartį, o tokios paslaugos minėtai įmonei buvo teikiamos pilnos apimties, t. y. iki visų reikalingų finansinių ataskaitų parengimo ir jų pateikimo valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui. Liudytoja patvirtino, kad buvo rengiamos nepanaudotų atostogų likučių ataskaitos, pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan. Tačiau nepaisant to, nurodyta faktinė aplinkybė (t. y. kad atsakovė teikė ieškovei platesnės apimties buhalterinės apskaitos paslaugas, nei kad buvo įvardinta ginčo Sutartyje, kas iš esmės yra galima, nes CK 6.718 straipsnio 3 dalis numato, kad paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas ne tik pagal sutarties sąlygas, bet ir pagal kliento nurodymus), priešingai nei įrodinėjo ieškovė, savaime nepatvirtina ir neįrodo jos pareikšto ieškinio reikalavimų (įpareigoti atsakovę perduoti jai ginčo Dokumentus) pagrįstumo.
Pažymėtina, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį konkretų pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Atsižvelgiant į tai, kiekvienos bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį, o bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).
Nagrinėjamoje atveju ieškovė byloje pareiškė konkretų materialinį subjektinį reikalavimą atsakovei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. perduoti jai ginčo Dokumentus, tokiu būdu pasirinkdama CK 1.138 straipsnio 4 punkte įtvirtintą pažeistų civilinių teisių gynimo būdą – reikalavimą įvykdyti pareigą natūra.
Akcentuotina, kad pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimą, tenka būtent pastarajam (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju ieškovė, ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę perduoti jai ginčo Dokumentus, pirmiausiai ir turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad pageidaujami gauti konkretūs buhalterinės apskaitos dokumentai (detaliai išvardinti šios nutarties 3 punkte) ginčo Sutarties galiojimo ir vykdymo laikotarpiu buvo atsakovės faktiškai parengti, atsakovė jais disponavo bei toliau disponuoja, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisako juos perduoti ieškovei. Tačiau byloje ieškovė nepateikė absoliučiai jokių duomenų (įrodymų), kad atsakovė Sutarties galiojimo ir vykdymo laikotarpiu ginčo Dokumentus buvo parengusi ir jais disponavo bei toliau disponuoja. Atsakovė viso teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad ieškiniu reikalaujamų ginčo Dokumentų neturi, jų niekada nebuvo parengusi, nurodė to priežastis (dalies jų pagal Sutartį parengti neprivalėjo, dalis jų negali net objektyviai egzistuoti dėl ieškovės vykdytos veiklos ypatumų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai nelogiška ir sunkiai tikėtina, kad atsakovė, anksčiau jau perdavusi ieškovei pakankamai didelės apimties ir pačių įvairiausių buhalterinės apskaitos dokumentų kopijas, vengtų perduoti jai ginčo Dokumentus, tuo atveju jeigu jais realiai disponuotų. Vien tai leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pakankamai kategorišką išvadą, kad ieškovė neįrodė esminės aplinkybės, neabejotinai būtinos jos ieškinio tenkinimui, t. y. kad atsakovė realiai disponuoja ginčo Dokumentais, o tai reiškia, jog ji neįrodė savo ieškinio pagrįstumo – kad byloje turi būti taikomas būtent CK 1.138 straipsnio 4 punkte numatytas pažeistų civilinių teisių gynimo būdas (CPK 178 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovė ypatingą dėmesį skyrė visai kitai faktinei aplinkybei, t. y. ar pagal Sutartį atsakovė privalėjo / neprivalėjo parengti ginčo Dokumentus, įrodinėdami nurodytą aplinkybę teikė į bylą įvairius įrodymus (pvz. Išvadą). Tačiau tokios atsakovės pareigos pagal Sutartį buvimas / nebuvimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, kurį, kaip jau buvo nurodyta anksčiau (žr. šios nutarties 28 punktas) aiškiai apibrėžia ieškovės ieškinyje suformuluotas materialinis subjektinis reikalavimas – įpareigoti atsakovę perduoti jai ginčo Dokumentus. Tam tikrų pareigų, nustatytų ginčo Sutartimi nevykdymas / netinkamas vykdymas (nagrinėjamu atveju – galimas ginčo Dokumentų neparengimas) gali būti reikšmingas prašant taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 1, 3 dalys, 6.256 straipsnis) ar reikalaujant parengti (atkurti) ieškovės veiklai reikalingus buhalterinės apskaitos dokumentus (t. y. ginčo Dokumentus), tačiau jis neturi jokios esminės reikšmės sprendžiant šioje byloje ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, kurio išsprendimui lemiamą reikšmę turi tik ta aplinkybė, ar atsakovė realiai bylos nagrinėjimo metu disponuoja ginčo Dokumentais ir nepagrįstai atsisako juos perduoti ieškovei. Tačiau kaip jau buvo konstatuota ankstesniame šios nutarties punkte (žr. nutarties 30 punktas), ieškovė nurodytos aplinkybės byloje neįrodė.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant galimybę tenkinti ieškinio reikalavimą – įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei ginčo Dokumentus – turi būti ne tik įsitikinta tokio reikalavimo tenkinimo pagrįstumu, bet ir tuo, ar tokį reikalavimą tenkinus, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas imperatyvus įpareigojimas apskritai galėtų būti atsakovės įvykdytas, o pastarajai atsisakius tai padaryti gera valia – ar prireikus jis galėtų būti įvykdytas priverstinai, taikant CPK 273 straipsnio 3 dalyje ar 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisines priemones (t. y. skiriant baudas už sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą), ko (be kita ko) ieškovė savo ieškiniu taip pat prašė. Todėl nagrinėjamu atveju konstatavus faktinę aplinkybę, kad atsakovė realiai nedisponuoja ginčo Dokumentais, tačiau ieškovės ieškinį vis vien tenkinus (kaip kad to yra reikalaujama apeliaciniu skundu), tokiu būdu atsakovė būtų įpareigota atlikti veiksmus, kurių realiai atlikti nėra įmanoma, o tai reiškia, kad tokio sprendimo nebūtų įmanoma įvykdyti ir perverstinai.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta šios nutarties 22–32 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą nepažeidė nei materialiosios, nei proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės pateikto apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Todėl ieškovės pateiktas apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atmetus ieškovės UAB „Rutarė“ apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (115 Eur žyminis mokestis + 1 000 Eur teisinei pagalbai apmokėti), nėra atlyginamos.
Teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovė UAB „Finansistės“. Bylos duomenys liudija, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 420 Eur dydžio teisinio atstovavimo išlaidas (žr. 2026 m. balandžio 21 d. PVM sąskaita faktūra AAA Nr. 0005509 + 2026 m. birželio 29 d. pinigų priėmimo kvitas AAA Nr. 6211463). Nurodytos bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis)
Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme patirta nebuvo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansistės“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rutarė“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų). Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.