Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2026 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos NPA1 2026 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliko nepakeistą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas) APA1 už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 1 000 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių bei daikto konfiskavimas – konfiskuota transporto priemonė keleivinis automobilis „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini). APA1 administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2026 m. kovo 11 d., 10.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas 0,88 promilės, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kai nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, kurią jis padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 14 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

Apeliaciniu skundu neginčijamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, administracinio nusižengimo kvalifikacija, paskirtos administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, aukštesniajam teismui šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės nesutinka su sprendimu konfiskuoti transporto priemonę, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju proporcingumo principas bei viešasis interesas ir teisingumo principas būtų įgyvendinti išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio objektyvaus pagrindo.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį APA1 vairavo nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu, remiantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, yra administracinio nusižengimo priemonė, kuri priklauso būtent APA1, o ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiuo atveju neprašo panaikinti administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o aukščiau aptartos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo atveju APA1 aptariama administracinio poveikio priemonė buvo taikyta teisėta bei pagrįstai. Pateiktu skundu administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo prašo konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, o išieškoti šio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, iš esmės įvertinus tai, kad jis prisipažino, padaręs administracinį nusižengimą, gailisi dėl to, charakterizuojamas teigiamai, kad šeimoje auga trys vaikai, kurių priežiūrai itin reikalingas automobilis. ANK 29 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma tuomet, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir prašymą sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sieja išimtinai su šeiminių poreikių tenkinimu.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, taip pat ir šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024).

Aukštesnysis teismas visų pirma pažymi, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo kylančios teisinės pasekmės ir nepatogumai yra natūrali atlikto teisei priešingo veiksmo pasekmė. Šiuo atveju APA1 neabejotinai žinodamas, jog transporto priemonės turėjimas jam yra svarbus tiek dėl darbinių, tiek dėl kasdienių šeiminių aplinkybių, visgi ignoravo jam galinčias kiti teisines pasekmes, ir taip elgėsi jau ne pirmą kartą – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens polinkis šiurkščiai pažeisti KET taisykles stebimas jau trečią kartą per mažau nei dvejus metus. Įvertintina tai, kad APA1 administracine tvarka baustas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. vairavo tą pačią transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, taip pat už tai, kad 2025 m. gruodžio 15 d. ir 2026 m. vasario 28 d., vairuodamas transporto priemonę, viršijo leistiną greitį. Tai, kad APA1 šeimos poreikiams tenkinti reikalinga transporto priemonė, savaime nėra laikytinos itin išskirtinėmis aplinkybėmis, priešingai – jos laikytinos visuomenėje pakankamai dažnomis ir įprastomis. Prieš administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pasirenkant vairuoti transporto priemonę, būnant neblaiviam, be kita ko jau būnant baustam už tokio paties pobūdžio nusižengimą, buvo gerai žinomos visos jo skunde įvardintos aplinkybės, tačiau net ir žinodamas visas jam reikšmingas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasirinko teisei priešingo elgesio modelį, todėl APA1 paskirtą administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą pakeisti į jo vertė atitinkančios sumos išieškojimą, priešingai nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti administracinio poveikio priemonėms keliamų tikslų.

Atkreiptinas administracinėn atsakomybė patraukto asmens dėmesys, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus. Tad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju padės apriboti administracinėn atsakomybė patrauktam asmeniui galimybę daryti analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus.

Be to, nors skunde teigiama, kad konfiskuotas automobilis buvo įgytas santuokoje, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į konfiskuotiną turtą neeliminuoja pagrindo jį konfiskuoti, o sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, neturi reikšmės ta aplinkybė, ar bendraturtis turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, palikdamas galioti administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens APA1 atžvilgiu priimtą Institucijos nutarimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.