Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1436-886/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-02
Bylos Nr.: e2S-1436-886/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01210-2026-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Kriaučiūnaitė (pran.)
Atsakovas: ATS1, A. G.
Ieškovas: IES1
Trečiasis asmuo: SEB bankas
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

3.1.18.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2S-1436-886/2026 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01210-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.3; 3.1.18.2.13; 3.3.1.18; 3.3.2.6.3

Kauno apygardos teismasN u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 2 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ATS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB bankas“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB bankas“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu

Ginčo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6058-1115/2026 pagal ieškovo IES1 ieškinį (2026-04-02 CBP-2810) atsakovei ATS1 dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB bankas“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų D. G. ir R. G. bendravimo tvarką ir R. G. bendravimo tvarką. Nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti nepilnamečių vaikų teises bei stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, į tai, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais bei juos auklėti, ir siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, teismas sprendė, kad yra pagrindas laikinai nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu (2026-04-16 DOK-20475) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės, nustatant tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

Vaikai laiką leidžia su tėvu kas antrą savaitgalį, tėvui vaikus pasiimant nuo penktadienio ryto (jei vaikai turi vykti į ugdymo įstaigas – tokiu laiku, kad tėvas spėtų nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, o jei tą dieną ugdymo įstaigų nelanko – iš vaikų gyvenamosios vietos ne vėliau kaip 8 val.) ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18 val.;

Tėvas papildomai dalyvauja vaikų gyvenime antradieniais ir ketvirtadieniais, užtikrindamas jų nuvežimą į ugdymo (esant poreikiui į sveikatos priežiūros) įstaigas ir parvežimą iš jų į vaikų gyvenamąją vietą; taip pat trečiadieniais, užtikrindamas vaikų parvežimą iš ugdymo įstaigos į vaikų gyvenamąją vietą;

Tėvas taip pat yra atsakingas už vaiko D. G. transportavimą į vaiko sportines veiklas.

Netenkinus prašymo, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe spręsti klausimą nepranešus atsakovei, nes nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, pateisinančių tokį procesinį sprendimą. Ši teisės norma ypač rezervuotai gali būti taikoma šeimos bylose, kuriose sprendimai tiesiogiai susiję su nepilnamečių vaikų interesų apsauga.

Nutartį priimdamas nepranešęs atsakovei ir nesudarydamas jai galimybės pateikti savo pozicijos, teismas nepagrįstai nukrypo nuo bendros procesinės taisyklės – išklausyti abi šalis. Teismas nepagrįstai neišklausęs atsakovės, pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Nutartis priimta teismui neįvertinus ieškovo prašymo pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų. Tvarka taip pat yra neproporcinga, kadangi neatitinka vaikų nusistovėjusios kasdienės rutinos, jų emocinės būklės ir šalių faktinių galimybių jos laikytis, todėl nėra realiai įgyvendinama nei šiuo metu, nei artimiausiu laikotarpiu.

Laikina bendravimo tvarka neatitinka vaikų poreikių. Nustatyta laikina tvarka reiškia nuolatinę vaikų socialinės ir gyvenamosios aplinkos kaitą, o tai trikdo jau susiformavusią vaikų dienotvarkę (mokykla, būreliai, socialinė aplinka), apsunkina nuoseklų ugdymo procesą ir kasdienės rutinos formavimąsi. Dažni aplinkos pokyčiai ir nuolatinė adaptacija gali lemti vaikų emocinę įtampą ir socializacijos sunkumus. Siekis staiga keisti nusistovėjusią vaikų gyvenimo tvarką, neatsižvelgiant į jų nuomonę bei emocinę būklę, jau dabar daro akivaizdų neigiamą poveikį vaikų emocinei savijautai. Bendravimo rotacijos būdu (kas savaitę) tvarka sukelia reikšmingų praktinio įgyvendinimo sunkumų: nuolatinį daiktų, mokymosi priemonių ir būrelių koordinavimą, galimus trikdžius ugdymo proceso organizavimui bei tėvų taikomų skirtingų taisyklių ir dienos režimo nesuderinamumą. Be to, laikina bendravimo tvarka nenumato jokio pereinamojo laikotarpio. Nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaikų poreikių ir dėl to, kad iš esmės skiriasi tėvų galimybės užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Motina gyvena 120 kv. m ploto name, tėvas gyvena 56 kv. m dviejų miegamųjų bute, kuris anksčiau buvo pripažintas per mažu šeimai.

Laikina bendravimo tvarka neatitinka faktinės vaikų ir tėvų bendravimo tvarkos ir pažeidžia susiformavusią vaikų kasdienę rutiną. Realybėje vaikų kasdienė priežiūra, ugdymo organizavimas ir pagrindinių poreikių užtikrinimas buvo stabiliai vykdomi atsakovės, todėl staigus perėjimas prie ieškovo pasiūlytos laikinos bendravimo tvarkos neatitinka vaikų adaptacijos galimybių ir sukuria jiems papildomą emocinę įtampą. Šiai dienai yra susiformavusi aiški, stabili ir vaikams saugi priežiūros tvarka, kuri užtikrina vaikų dienotvarkės stabilumą ir atitinka vaikų ugdymo, socialinius ir emocinius poreikius.

Nustatyta laikina bendravimo tvarka yra realiai neįgyvendinama dėl objektyvių tėvų užimtumo ir darbo pobūdžio aplinkybių. Ieškovas šiuo metu dirba tarptautinėje įmonėje, vadovauja komandai, veikiančiai užsienyje, todėl jo darbas yra susijęs su dažnomis ir iš anksto ne visada prognozuojamomis komandiruotėmis. Tokios aplinkybės objektyviai riboja tėvo galimybes užtikrinti nenutrūkstamą vaikų priežiūrą pagal nustatytą rotacinę tvarką, kai vaikai visą savaitę gyvena tik su vienu iš tėvų. Praktika rodo, kad po šalių gyvenimo skyrium ieškovas, išvykdamas į komandiruotes ir ne tik, faktiškai nevykdydavo savo pareigų pagal nusistovėjusią vaikų priežiūros tvarką ir be atsakovės sutikimo perduodavo vaikų priežiūrą jai, neatsižvelgdamas į jos realias fizines ir finansines galimybes užtikrinti visapusišką vaikų priežiūrą bei logistiką. Be to, ieškovas vienašališkai keičia tvarką ir nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovas ne visada paimdavo vaikus nakvynei.

Atsakovė negali realiai įgyvendinti nustatytos rotacinės bendravimo tvarkos dėl objektyvių aplinkybių – darbo įsipareigojimų. Darbo pobūdis reikalauja fizinio buvimo kitame mieste ne mažiau kaip du kartus per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais, nuo 7.30 iki 16.30 val. Todėl šiomis dienomis motina objektyviai negali užtikrinti vaikų nuvežimo į mokyklą ir jų pasiėmimo po pamokų, nes dirba kitame mieste, o vaikai mokosi (duomenys neskelbtini), gyvendami (duomenys neskelbtini) rajone. Todėl toks modelis nėra praktiškai įgyvendinamas.

Nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka vaikų norų. Atsakovė neriboja vaikų bendravimo su tėvu ir sudaro bendravimui visas sąlygas, tačiau vaikai nenori gyventi pas tėvą kas savaitę. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir brandą, jie geba savarankiškai formuoti bei išreikšti savo nuomonę ir suvokti savo veiksmų reikšmę, todėl jų valia turi būti tinkamai įvertinta sprendžiant dėl bendravimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikai dažnai reiškia nenorą vykti pas tėvą ir pas jį nakvoti, todėl tokia jų pozicija negali būti ignoruojama.

Laikina bendravimo tvarka numato perteklines bendravimo sąlygas. Pagal ieškovo pasiūlytą laikiną bendravimo tvarką, vienam iš tėvų neturint galimybės nustatytu laiku būti su vaikais, tas tėvas turi gauti kito tėvo raštišką sutikimą už jį pasirūpinti vaikais. Tokio sutikimo negavus, vaikais pasirūpina tas iš tėvų, kurio yra bendravimo laikas. Ši sąlyga yra perteklinė ir nepagrįstai apsunkina bendravimo tvarkos įgyvendinimą. Reikalavimas kiekvienu atveju gauti kito tėvo raštišką sutikimą neatitinka protingumo, operatyvumo ir bendradarbiavimo principų, ypač sprendžiant kasdienes ar neatidėliotinas vaikų priežiūros situacijas.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (2026-05-04 DOK-23719) prašo netenkinti atsakovės atskirojo skundo ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:

Nepagrįstas argumentas, kad teismas formaliai taikydamas CPK 147 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai neišklausęs atsakovės, pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisingumo principus. Įstatymas nenumato imperatyvios pareigos informuoti atsakovę kiekvienu atveju.

Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeidžia vaikų interesus, jų poreikius. Bendraujant su kiekvienu iš tėvų po savaitę, vaikams susiformuoja aiški ir suprantama kasdienė rutina, todėl nustatyta tvarka nesukelia jiems neapibrėžtumo. Bendravimo tvarka rotacijos principu kas savaitę yra aiški ir lengvai suprantama, nereikalauja nuolatinio derinimo dėl vaikų pasiėmimo, taip išvengiama neapibrėžtumo, nereikalingo laukimo ar planų kaitos. Taip pat reikšmingai sumažėja konfliktų tarp tėvų rizika.

Atsakovės siūlomas modelis yra sunkiai įgyvendinamas dėl ieškovo darbo specifikos (komandiruočių), tuo tarpu rotacijos principas leidžia užtikrinti stabilų vaikų priežiūros organizavimą ir darbų planavimą. Atsakovė turi realias galimybes organizuoti savo laiką, o ieškovas neprieštarauja, kad vaikai po mokyklos laikinai būtų pas jį iki ji juos pasiimtų. Taip pat ši tvarka leidžia racionaliau naudoti laiką ir išteklius – vaikams gyvenant su ieškovu, jie į mokyklą vyksta pėsčiomis, tuo tarpu atsakovės siūlomas modelis suponuoja nuolatinius ir ilgus pervežimus. Galiausiai pažymėtina, kad nuo balandžio 12 d. taikoma tvarka jau yra faktiškai įgyvendinama ir visiškai pasiteisino – vaikai jaučiasi puikiai, yra patenkinti, o jų kasdienė rutina yra stabili, todėl grįžimas prie nuolatinio kasdienio derinimo jiems ir vėl sukeltų papildomą stresą ir neigiamai paveiktų jų gerovę.

Vaikai iki šiol puikiai charakterizuojami mokykloje, gerai mokosi, nėra jokių duomenų apie jų polinkį į agresyvų ar probleminį elgesį, taip pat nėra buvę jokių fizinių ar žodinių incidentų, susijusių su jų elgesiu tėvų atžvilgiu. Atsakovės pateikiama informacija yra subjektyvi ir nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl vertintina kritiškai. Be to, ieškovas pažymi, kad atsakovės pateikiamas situacijos interpretavimas dėl vaikų emocinės būklės neatitinka jo turimos informacijos apie realias aplinkybes, o vaikų elgesio vertinimai turi būti grindžiami objektyviais ir patikrinamais duomenimis, o ne vien šališka interpretacija. Ieškovui gyvenant atskirai ir vaikams būnant su juo, reikšmingų neigiamų vaikų elgesio ar emocinės būklės pokyčių nepastebėta, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad jų savijauta būtų pablogėjusi būtent dėl bendravimo su tėvu ar nustatytos laikinos tvarkos.

Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaikų poreikių dėl tariamai skirtingų tėvų galimybių užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Vaikams gyvenant su tėvu yra sudarytos visos būtinos sąlygos jų visapusiškam vystymuisi – tėvas gyvena trijų kambarių bute, kuriame kiekvienam vaikui yra skirtas atskiras kambarys, užtikrinant tiek privatumą, tiek tinkamas sąlygas mokymuisi ir poilsiui. Minėtas butas niekada nebuvo pripažintas netinkamu gyventi. Atsakovės teiginiai dėl neva esminių gyvenimo sąlygų skirtumų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl negali būti laikomi pagrindu keisti nustatytą bendravimo tvarką.

Faktiškai nėra jokios nuosekliai veikiančios, abiejų šalių suderintos tvarkos, prie kurios vaikai būtų pripratę. Atsakovė vengia konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, dėl ko nebuvo įmanoma susitarti dėl aiškaus ir abiem šalims priimtino bendravimo su vaikais modelio. Atsakovės nurodomas tariamas „nusistovėjęs“ modelis neatitinka faktinių aplinkybių.

Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad esama vaikų priežiūros ir ugdymo organizavimo sistema yra nuosekli, stabili ir objektyviai atitinka vaikų interesus. Atsakovė pateikia netikslius duomenis apie sūnaus užklasinę sporto veiklą – treniruotės vyksta ne penkis, o tris kartus per savaitę (ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais), todėl argumentai dėl neva itin sudėtingos ir intensyvios logistikos yra akivaizdžiai perdėti. Atsakovės nurodomi logistiniai sunkumai iš esmės yra susiję su jos pačios pasirinkta gyvenamąja vieta, nutolusia nuo pagrindinių vaikų veiklų vietų mieste. Ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu riboti tėvo dalyvavimą vaikų gyvenime ar paneigti siūlomos bendravimo tvarkos tinkamumą.

Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad jo darbo pobūdis ir su juo susijusios komandiruotės riboja galimybes užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą. Ieškovo komandiruotės yra planuojamos iš anksto, todėl apie jas atsakovė informuojama ne vėliau kaip prieš mėnesį. Komandiruotės vyksta santykinai retai. Taikant rotacijos principu grindžiamą bendravimo modelį, ieškovas turi realias galimybes planuoti savo darbo grafiką taip, kad komandiruotės vyktų ne jo vaikų priežiūros laikotarpiu.

Visais atvejais apie savo galimybes rūpintis vaikais ieškovas atsakovę informuoja iš anksto, siekdamas užtikrinti tinkamą vaikų priežiūros organizavimą. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad jo laikinas išvykimas į užsienį patvirtina negalėjimą įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos.

Atsakovės argumentai dėl jos darbo pobūdžio ir neva objektyvaus negalėjimo užtikrinti vaikų priežiūros taip pat vertintini kritiškai. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovės darbas yra lankstaus pobūdžio, didžiąja dalimi vykdomas nuotoliniu būdu, planuojant susitikimus ir darbotvarkę pagal poreikį.

Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad ji neriboja vaikų bendravimo su tėvu, ir kad vaikų nenoras vykti pas tėvą yra savarankiška ir objektyvi jų valios išraiška. Per visą šį gyvenimo skyrium laiką, ypač paskutiniu metu, vaikai dažnai prašėsi ilgiau pabūti pas tėvą ir nerodė noro vykti pas motiną. Būtina atsižvelgti ir į aplinkybes, galinčias turėti įtakos vaikų nuomonės formavimuisi. Vaikai ilgą laiką yra tiesioginiai nuolatinio šalių konflikto, kuris kyla dėl jų priežiūros ir bendravimo organizavimo, liudininkai.

Atsakovės elgesys nagrinėjamu laikotarpiu leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog jos pozicija šiame procese nėra grindžiama vien vaikų interesais, bet yra reikšmingai veikiama asmeninių emocinių aplinkybių, susijusių su šalių santykių iširimu. Ieškovas pateikia šalių tarpusavio susirašinėjimą (priedas 6), iš kurio matyti, kad atsakovė dažnai inicijuoja su vaikų priežiūra nesusijusias, asmeninio ir intymaus pobūdžio diskusijas, rodančias neišspręstą emocinį konfliktą tarp šalių.

Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad rašytinio sutikimo reikalavimas, kuomet vienas iš tėvų negali pasirūpinti vaikais, yra perteklinis ar nepagrįstai formalus. Rašytinis sutikimas šiuo atveju suprantamas plačiai – kaip aiškiai išreikštas ir įrodymų forma fiksuojamas kito tėvo sutikimas, kuris gali būti pateiktas bet kokia rašytine forma, įskaitant elektroninius susirašinėjimus. Tokio sutikimo tikslas yra užtikrinti aiškumą, įrodymų turėjimą ir išvengti situacijų, kai vėliau kyla ginčai dėl to, leidimas buvo duotas, ar ne. Tokia tvarka nustato aiškų principą, kad nukrypimai nuo sutartos tvarkos turi būti suderinti ir patvirtinti, taip apsaugant tiek vaikų interesus, tiek užtikrinant šalių tarpusavio aiškumą ir ginčų prevenciją.

Ieškovas nesutinka su atsakovės siūloma bendravimo tvarka ir pažymi, kad ji nėra pagrįsta nei vaikų interesais, nei objektyviomis aplinkybėmis, o iš esmės atspindi vienašališkai atsakovės suformuotą ir jai patogų bendravimo tvarkos modelį. Siūlomas modelis taip pat neracionalus logistine prasme, reikš nuolatinius vaikų vežiojimus tarp miesto ir užmiesčio, įskaitant keliones piko metu, kas neišvengiamai lemia dideles laiko sąnaudas, vaikų nuovargį ir papildomą įtampą kasdienėje rutinoje. Siūlomas modelis reikalauja nuolatinio šalių tarpusavio derinimo (dėl vaikų paėmimo, nuvežimo, būrelių, kasdienių situacijų), kas, esant ypatingai konfliktiniam santykiui tarp šalių, objektyviai didina nesutarimų riziką. Praktika jau parodė, kad tokio pobūdžio kasdienis koordinavimas tampa nuolatinių ginčų priežastimi, į kuriuos yra įtraukiami ir vaikai. Atsakovės siūlomas modelis, grindžiamas fragmentišku ir iš anksto nesuderintu funkcijų paskirstymu, praktikoje yra sunkiai įgyvendinamas ir didina konfliktų tarp šalių tikimybę. Siūloma tvarka yra sunkiai suderinama su ieškovo darbo pobūdžiu. Atsakovė nepateikia jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kodėl ieškovo bendravimas su vaikais turėtų būti taip reikšmingai apribotas iki epizodinių susitikimų ir logistinių funkcijų vykdymo. Toks modelis neatitinka nei tėvų lygiateisiškumo principo, nei vaikų teisės palaikyti visavertį ryšį su abiem tėvais.

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Ieškovas prašo papildomai priimti ir vertinti byloje teikiamus įrodymus: susirašinėjimai el. laiškais, kuriuose atsispindi nesutarimai dėl vaikų logistikos, bendravimo laiko; susirašinėjimai, kurie patvirtina ieškovo siekį susitarti taikiai; paaiškinimai apie atsakovės elgesį su ieškovo asmeniniais daiktais; susirašinėjimai su dukra, kuomet ji su mama tikrino ieškovo buto langus; vaikų žinutės ieškovui; susirašinėjimai su atsakove, patvirtinantys jos neigiamą nusistatymą ieškovo atžvilgiu. Nurodo, kad teikiami įrodymai paneigia atsakovės dėstomas melagingas aplinkybes.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 38 pastraipa).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima ieškovo pateiktus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai pasinaudojo CPK 147 straipsnio 1 dalimi numatyta galimybe spręsti klausimą nepranešus atsakovei; nepagrįstai nukrypo nuo bendros procesinės taisyklės – išklausyti abi šalis, tokiu būdu pažeistas teisingumo principas, šalių procesinių teisių pusiausvyra; nutartis priimta neįvertinus prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo pagrįstumo; teismas neįsitikino, ar ieškovo prašymas nustatyti siūlomą laikiną bendravimo tvarką yra pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus atsakovei (CPK 147 straipsnio 1 dalis).

CPK 147 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

Nors įstatymas nedraudžia klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti rašytinio proceso tvarka nepranešus atsakovei, tačiau, teismas turi įvertinti sprendžiamo klausimo svarbą, t. y. prašymą vertinti konkrečiu atveju. Tokiu atveju kaip šis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas klausimas dėl tėvo bendravimo, nors ir laikino, su nepilnamečiais vaikais, yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, o teismas šeimos byloje turi veikti aktyviai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovei savo poziciją dėl bendravimo tvarkos nustatymo išreiškus tik apeliacinėje instancijoje, pirmosios instancijos teismas jos neturėjo galimybės įvertinti santykyje su ieškovo reiškiamu prašymu. Be to, atsakovė atskirajame skunde taip pat siūlo nustatyti kitokią tėvo ir vaikų laikiną bendravimo tvarką (pvz. žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-238-1060/2026).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgdamas į teismo aktyvų vaidmenį tokio pobūdžio bylose. Nors kaip minėta įstatymas leidžia klausimą spręsti nepranešus atsakovei, tačiau teismas galėjo pasirinkti alternatyvas (žodinį procesą ar rašytinius paaiškinimus), tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aktyvus pirmosios instancijos teismo vaidmuo tokio pobūdžio byloje būtų leidęs išsamiau nustatyti reikšmingas aplinkybes ir operatyviau užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus.

Apeliantės teigimu, nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų; neatitinka vaikų poreikių ir norų; neatitinka faktinės vaikų ir tėvų bendravimo tvarkos, pažeidžia susiformavusią vaikų kasdienę rutiną; praktiškai yra neįgyvendinama; laikina bendravimo tvarka numato perteklines bendravimo sąlygas.

Siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra skirta apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais ir taip laikinai sureguliuoti situaciją, kol šeimos santykių srityje kilęs ginčas bus išspręstas iš esmės.

Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, taip pat į tai, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais bei juos auklėti, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, sprendė, kad yra pagrindas laikinai nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje.

Nustatyta tokia ieškovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka:

Nepilnamečiai vaikai bendrauja su tėvu kas antrą kalendorinę savaitę nepertraukiamai 7 (septynias) kalendorines dienas – nuo sekmadienio 19.00 val. iki kito sekmadienio 19.00 val. Tėvas pasiima vaikus sekmadienį 19.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžina juos į jų gyvenamąją vietą. Tą kalendorinę savaitę, kai nepilnamečiai vaikai gyvena su vienu iš tėvų, visų vaikų kasdienio vežiojimo į ugdymo įstaigas, neformaliojo ugdymo veiklas, gydymo įstaigas bei kitų įprastų veiklų organizavimą užtikrina ir vykdo tas iš tėvų, su kuriuo vaikai tuo laikotarpiu gyvena;

Ieškovas su nepilnamečiais vaikais poriniais kalendoriniais metais bendrauja Šv. Velykų antrąją dieną, Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). Atsakovė bendrauja su vaikais poriniais kalendoriniais metais per Naujuosius Metus, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio l d., pirmąją Šv. Velykų dieną, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.); Ieškovas su nepilnamečiais vaikais neporiniais kalendoriniais metais bendrauja per Naujuosius Metus, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio l d., pirmąją Šv. Velykų dieną, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.). Atsakovė bendrauja su vaikais neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). Vaikai perduodami pirmą bendravimo dieną 11.00 val. ir grąžinami paskutinę bendravimo dieną iki 19.00 val., jei šalys nesusitaria kitaip;

Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną (gegužės 10 d.) Ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais. Jeigu ši diena patenka į motinos savaitę, atsakovė pristato vaikus į tėvo gyvenamąją vietą ir pasiima juos pasibaigus bendravimui. Bendravimo pradžios ir pabaigos laiką tėvai suderina tarpusavyje iš anksto;

Kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną ir motinos gimimo dieną atsakovė (spalio 24 d.) bendrauja su nepilnamečiais vaikais. Jeigu ši diena patenka į tėvo savaitę, ieškovas pristato vaikus į motinos gyvenamąją vietą ir pasiima juos pasibaigus bendravimui. Bendravimo pradžios ir pabaigos laiką tėvai suderina tarpusavyje iš anksto;

Apie aplinkybes, dėl kurių numatytas vieno iš tėvų ir vaikų bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, SMS žinute ir pan.). Tokios objektyvios aplinkybės gali būti vaikų liga, artimojo mirtis, iš anksto suplanuotos atostogos, komandiruotės ir panašiai. Vienam iš tėvų neturint galimybės nustatytu laiku būti su vaikais, tas tėvas turi gauti kito tėvo raštišką sutikimą už jį pasirūpinti vaikais. Tuo atveju, kai toks vieno iš tėvų raštiškas sutikimas negaunamas, tas tėvas, kuriam pagal nustatytą bendravimo tvarką yra numatytas matymosi su nepilnamečiais vaikais laikas, turi pareigą savo iniciatyva ir resursais pasirūpinti vaikais, jų pasiėmimu bei priežiūra, t. y. vaikais pasirūpina tas iš tėvų, kurio bendravimo laikas yra būti su vaikais

(duomenys neskelbtini).

Iš atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų matyti, kad šalių santykiai pakankamai konfliktiški; keliami argumentai dėl laikinos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybių santykyje su šalių darbo sąlygomis, logistiniu aspektu ir kt. Be to, apeliantė atskirajame skunde siūlo nustatyti kitokią ieškovo ir vaikų laikiną bendravimo tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamai duomenų nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes apie tai, kokia konkreti tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais galėtų būti parinkta, nes nėra aiškūs atstumai tarp ugdymo įstaigų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamųjų vietų, vaikų socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Visa tai suponuoja būtinybę ne tik iš naujo analizuoti visus reikšmingus duomenis, susijusius su laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymu, tačiau ir esant poreikiui surinkti papildomus duomenis. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir naujai surinktinus duomenis bei tokių tirtinų duomenų apimtį, visapusiškai nustatyti tinkamiausią tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, neužkertant šalims teisės į apeliaciją, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Dėl nurodytų priežasčių teismo nutartis dėl laikinos tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo panaikinama ir klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl yra pagrindas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės ATS1 atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė