Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-238-1060/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-10
Bylos Nr.: e2S-238-1060/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01516-2025-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Vyliaudaitė
Atsakovas: R. W. E. M.
Ieškovas: J. J. M.

Kategorijos

3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės

Civilinė byla Nr. e2S-238-1060/2026Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01516-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13.; 3.3.1.19.1; 3.1.18.1.2. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. W. E. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepareiškus ieškinio, atsakovas R. W. E. M., išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. J. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (toliau – ir prašymas): nustatyti dukrų M. B. B. M., (duomenys neskelbtini), ir J. A. J. M., (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina – ieškove; nustatyti pareigą atsakovui (tėvui) R. W. E. M. (toliau – ir atsakovas) teikti dukroms laikiną išlaikymą kiekvienai po 300,00 Eur per mėnesį; uždrausti atsakovui išvežti dukras į užsienį iki byloje bus išspręstas dukrų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas; nustatyti atsakovui laikiną bendravimo tvarką su dukromis: tėvas bendrauja su dukromis nuotolinio ryšio priemonėmis neribotai, pagal abipusį tėvo ir dukrų norą bei galimybes, atsižvelgiant į dukrų dienotvarkę ir gyvenimo ritmą; tėvas fiziškai susitinka ir bendrauja su dukromis motinos akivaizdoje, jos gyvenamojoje vietoje ar šalia jos, kiekvieną šeštadienį, nuo 12.00 val. iki 17.00 val.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė 2022 m. gruodžio 20 d., turi dvi nepilnametes dukteris. Santuoka sudaryta užsienyje, vaikai gimė taip pat užsienyje, tačiau prieš pusantrų metų šeima persikėlė gyventi į Lietuvą. Santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas dėl visiškai skirtingų požiūrių į šeimą ir vertybes, nes atsakovas Lietuvoje nedirba, darbo neieško, neprisideda prie šeimos išlaikymo, o šeimą išlaiko tik ieškovė, tuo pačiu nuolat keldamas konfliktus ir taikydamas psichologinį smurtą bei patyčias jos ir mažamečių vaikų akivaizdoje. Atsakovas melagingai kvietė policiją, kaltindamas ieškovę fiziniu smurtu, tačiau pareigūnai šių aplinkybių nepatvirtino, o vėliau jis pakartotinai kreipėsi į teisėsaugą ir vaikų teisių apsaugos institucijas, melagingai teigdamas, kad ieškovė pagrobė vaikus ir prieš juos smurtauja. Dėl šių veiksmų penkiametė dukra buvo priversta patirti stresą, būti apklausiama vakare ir dar kartą kviesta apklausai, nors nurodomos aplinkybės realybėje neegzistuoja. Baimindamasi atsakovo elgesio ir siekdama apsaugoti save bei vaikus, ieškovė su dukromis apsistojo pas tėvus Telšiuose. Ieškovė taip pat nurodė turinti pagrįstų nuogąstavimų dėl vaikų išvežimo į užsienį, nes atsakovo tėvai atvyko iš užsienio, atsakovas yra užvaldęs vaikų asmens dokumentus, jis neturi realių socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuva ir anksčiau grasino apriboti ieškovės galimybes matyti vaikus.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kurioje nurodė, kad 2025 m. spalio 15 d. atsakovas, Nyderlandų Karalystės pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodydamas šeiminį konfliktą, kurio metu jis pats iškvietė policiją, teigdamas, kad sutuoktinė prieš jį naudojo smurtą, po ko motina su vaikais išvyko į Telšius. Vėliau tėvas, šalių susitarimu, vaikus parsivežė į bendrus namus Radviliškio rajone ir nuvedė į ugdymo įstaigą, tačiau motina susigrąžino vaikus ir išvežė juos į Telšius, o atsakovas teigė, kad ieškovė naudoja smurtą prieš jį ir vaikus bei riboja jo bendravimą su dukromis. 2025 m. spalio 21 d. gautas atsakovo advokato pranešimas dėl vaikų teisės bendrauti su abiem tėvais pažeidimo, teigiant, kad motina daro žalą vaikų psichinei sveikatai, todėl buvo inicijuoti vaikų situacijos vertinimai. Policija nepateikė duomenų apie motinai skirtą apsaugos nuo smurto orderį, o bendraujant su vaikais nenustatyta smurto požymių – vaikai išreiškė norą gyventi su abiem tėvais. Nustatyta, kad šiuo metu pažeista vaikų teisė bendrauti ir gyventi su tėvais, todėl pradėtas pagalbos šeimai poreikio vertinimas, tačiau Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina iki galutinio teismo sprendimo ir neturi duomenų apie netinkamas gyvenimo sąlygas Telšiuose. Kartu konstatuota, kad motina prieš vaikus smurto nenaudojo, o atsakovui turint vaikų asmens dokumentus ir realią galimybę išvežti dukras į užsienį, tikslinga iki galutinio sprendimo uždrausti jam išvežti vaikus iš Lietuvos. Vaiko teisių apsaugos skyrius pripažino pagrįstu ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo vaikams, nes atsakovas šiuo metu išlaikymo neteikia, taip pat pasisakė už laikinos bendravimo tvarkos nustatymą, numatant nuotolinį bendravimą ir gyvus susitikimus Telšių Krizių centre dalyvaujant specialistams, be motinos dalyvavimo, siekiant išvengti papildomų konfliktų ir atsižvelgiant į vaikų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Telšių apylinkės teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovės J. J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių vaikų M. B. B. M. ir J. A. J. M. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo; nustatė atsakovui R. W. E. M. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo: tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis neribotai, pagal abipusį tėvo ir dukrų norą bei galimybes, atsižvelgiant į dukrų dienotvarkę ir gyvenimo ritmą; tėvas fiziškai susitinka ir bendrauja su nepilnamečiais vaikais Telšių Krizių centre (adresu (duomenys neskelbtini)), dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, iš anksto suderintu laiku (Telšių Krizių centro darbo laiku). Teismas priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Šių vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė. Teismas uždraudė atsakovui išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę, nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nustatė ieškovei keturiolikos dienų terminą ieškiniui, kuriuo galimus reikalavimus užtikrina pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareikšti, terminą pradedant skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Nurodė nutartį vykdyti skubiai. Teismas nutartį pagrindė šiais esminiais argumentais:

1.1. Teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų, bendravimo su kitu tėvu ribojimą ar kitas būtinas priemones. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pripažino ieškovės prašymą pagrįstu ir nusprendė iki galutinio sprendimo nustatyti nepilnamečių dukrų laikinąją gyvenamąją vietą su motina jos gyvenamojoje vietoje. Taip pat konstatuota būtinybė nustatyti laikiną tėvo bendravimo su vaikais tvarką, vadovaujantis vaikų interesais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovės prašymas šioje dalyje patenkintas iš dalies: tėvui leista neribotai bendrauti su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis pagal abipusį norą ir galimybes, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę, o fiziniai susitikimai leidžiami tik Telšių krizių centre, dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, iš anksto suderintu laiku, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

1.2. Remiantis įstatymo nuostatomis, abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Teismas ieškovės prašymą, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas Lietuvoje nedirba, neprisideda prie šeimos išlaikymo ir faktiškai neteikia išlaikymo vaikams, pripažino pagrįstu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, laikino išlaikymo priteisimas atitinka vaikų interesus, nes po vaikų persikėlimo gyventi į Telšius atsakovas išlaikymo neteikė. Siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti jų būtiniausių poreikių patenkinimą, teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Teismas pripažino, kad toks išlaikymo dydis užtikrins vaikų poreikius ir šalių interesų pusiausvyrą.

1.3. Teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, konstatavo, kad siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus gali taikyti ir kitas būtinas laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant draudimą išvežti vaikus iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Įvertinęs ieškovės prašymą ir visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, teismas pripažino pagrįstu prašymą uždrausti atsakovui išvežti nepilnametes dukras į užsienį iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikyta siekiant užkirsti kelią galimam vaikų išvežimui be motinos žinios ir užtikrinti vaikų interesų apsaugą, tačiau ji nelaikoma ginčo išankstiniu išsprendimu, nes visi klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo bus sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas R. W. E. M. prašo panaikinti 2025 m. spalio 24 d. Telšių apylinkės teismo nutartį; nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vieta? su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; nustatyti laikina? vaikų bendravimo su tėvais tvarką, pagal kurią tėvas ir mama bendrauja su vaikais 50/50 proc. laiko: vaikai kiekvienų kalendorinių metų neporinėmis savaitėmis gyvena pas tėvą, o porinėmis savaitėmis – pas motina?. Vaikų perdavimas iš vieno tėvo kitam vyksta sekmadieniais tėvų tarpusavyje sutartu laiku ir tvarka; tėvams nesutarus, vaikai yra perduodami vieno tėvo kitam 16:00 val., tėvo pas kurį vaikai buvo pastarąja? savaitę, gyvenamojoje vietoje; tėvo bendravimas su vaikais prasideda porinės savaitės sekmadienį, vaikai motinai atitinkamai perduodami neporinės savaitės sekmadienį, tada vėl perduodami tėvui kitos porinės savaitės sekmadienį ir t. t.; priteisti iš ieškovės laikina? materialinį išlaikymą? nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur kiekvienam vaikui, iki teismo sprendimo priėmimo, išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant vaikų tėvą; teismui nusprendus netenkinti atsakovo prašymo dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, bet patenkinus prašymą dėl laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos lygiomis laiko dalimis 50/50 proc. laiko, priteisti iš atsakovo laikina? materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur kiekvienam vaikui, iki teismo sprendimo priėmimo, lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovę; uždrausti ieškovei vienasmeniškai, nepasitarus su vaikų tėvu, keisti vaikų ugdymosi įstaiga?, iki teismo sprendimo priėmimo; uždrausti abiem tėvams be vienas kito raštiško leidimo išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę, iki teismo sprendimo priėmimo.

6. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas ir ieškovė susipažino studijuodami Hagos taikomųjų mokslų universitete ir nuo 2013 m. gyveno kartu, o iki santuokos sudarymo ieškovė buvo visiškai išlaikoma atsakovo ar jo tėvų lėšomis, naudodamasi prabangiu šeimos turtu ir nekilnojamuoju turtu skirtingose valstybėse. Šeima gyveno Kipre, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Liuksemburge ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur atsakovas užtikrino būstą, pragyvenimą ir dengė visas išlaidas. Liuksemburge gimė pirmoji dukra J., o Dubajuje – antroji dukra M.; netrukus po antrosios dukros gimimo santuoka buvo įregistruota Abu Dabyje. Nusprendus, kad vaikai ugdymą turi pradėti vienoje iš tėvų gimtinių, atsakovas pardavė jam priklausiusį turtą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, įsigijo dvarą Lietuvoje, pervežė savo automobilius ir pasirinko Lietuvą kaip nuolatinę gyvenamąją vietą sau ir vaikams. Atsakovas teigia visada materialiai išlaikęs šeimą, palaikęs ieškovės profesinius siekius ir pats prisiėmęs pagrindinę vaikų priežiūrą, tačiau santykiuose kilo konfliktai, ieškovė elgėsi nelojaliai, nepagarbiai, o jos nepasitenkinimas dažnai buvo nukreiptas ir į vaikus, kartais pasireiškiant psichologiniu ar fiziniu smurtu. 2025 m. spalio 8 d. įvykusio konflikto metu ieškovė, atsakovo teigimu, prieš jį panaudojo fizinį smurtą, dėl ko buvo iškviesta policija, o po šio įvykio ieškovė su vaikais išvyko pas savo tėvus. Nors vėliau, atsakovo pastangomis, vaikai trumpam buvo grąžinti į namus ir ugdymo įstaigą, ieškovė juos vėl pasiėmė, nutraukė jų ugdymą, pasiėmė vaikų pasus ir kurį laiką slėpė nuo tėvo, neleisdama su dukterimis bendrauti. Vaikų teisių apsaugos institucijos konstatavo, jog vaikai nebijo tėvo ir jo pasiilgsta, o gyvenamoji aplinka pas atsakovą yra pilnai pritaikyta vaikų poreikiams. Ieškovės veiksmus atsakovas vertina kaip žalingus vaikų interesams ir psichinei sveikatai, todėl teismo prašoma užtikrinti vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, netrukdyti tėvo ryšiui su dukromis ir sudaryti sąlygas vaikams gyventi bei tęsti ugdymą joms įprastoje aplinkoje.

7. Akcentuojama, kad sprendžiant laikinosios vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimus turi būti besąlygiškai vadovaujamasi prioritetiniu vaikų interesų principu, įtvirtintu tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose bei teismų praktikoje. Ginčo atveju atsakovas teigia sudaręs vaikams maksimaliai palankias, stabilias ir saugias gyvenimo sąlygas Lietuvoje, tuo tarpu teismo nutartis, kuria laikinoji vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, neatitinka geriausių vaikų interesų, nes vaikai buvo iškeldinti iš jiems įprastos aplinkos, pablogintos jų gyvenimo sąlygos ir nutrauktas ugdymas, o motinai dirbant jų priežiūra būtų patikėta tretiesiems asmenims. Atsakovas taip pat nesutinka su itin ribojančia laikina bendravimo tvarka, pagal kurią jam leidžiama su vaikais bendrauti tik nuotoliniu būdu ar Krizių centre, dalyvaujant specialistams, nors nėra jokių duomenų apie jo netinkamą elgesį, o priešingai – specialistų išvadose ir vaikų apklausoje konstatuota, kad vaikai nori būti su tėvu, jo ilgisi ir jaučiasi pas jį saugiai. Staigus vaikų atskyrimas nuo vieno iš tėvų gali turėti neigiamų psichologinių pasekmių, todėl siūloma nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su tėvu ir bendravimo tvarką lygiomis 50/50 laiko dalimis arba kitas alternatyvas. Dėl laikino išlaikymo nors ir sutinkama, tačiau, pakeitus gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarką, išlaikymo dydis proporcingai turėtų būti peržiūrėtas. Atsakovas neprieštarauja draudimui išvežti vaikus į užsienį, tačiau nurodo, kad ieškovė teikia prieštaringą ir melagingą informaciją apie jo ryšius su Lietuva bei vaikų dokumentus, kurie faktiškai yra pas motiną, todėl siekiant vaikų interesų pusiausvyros prašoma analogišką draudimą taikyti ir ieškovei.

Šalies argumentai

8. Ieškovė J. J. M. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad skundas grindžiamas teiginiais apie šalių pažinties istoriją, bendrą gyvenimą, tariamą ieškovės išlaikymą, savo bei tėvų turtingumą ir prabangų gyvenimo būdą, tačiau šios aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant laikino santykių sureguliavimo klausimus ir net nėra būsimos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, atsakovo teiginiai deklaratyvūs, niekuo nepagrindžiami. Ginčydamas vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymą su motina, atsakovas nenurodo jokio teisinio pagrindo, nepateikia jokių argumentų, kodėl dviejų ir penkerių metų dukrų atskyrimas nuo motinos atitiktų jų geriausius interesus, savo poziciją pagrįsdamas vien deklaratyviais teiginiais dėl finansinio pranašumo, turto ir gyvenimo sąlygų. Be to, atsakovas neįrodė nei savo tariamai geresnės finansinės padėties, nei to, jog santuokos metu įgytas dvaras, kuriame atsakovas dabar faktiškai gyvena, yra jo asmeninė nuosavybė, priešingai – pateikti duomenys rodo, jog būtent ieškovė buvo vienintelė šeimoje gaunanti stabilias pajamas ir realiai finansavusi atsakovą bei šeimos poreikius. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia apie tinkamas vaikams sąlygas dvare, nors iš tikrųjų pastatas yra avarinės būklės, nepritaikytas gyvenimui, nesaugus mažamečiams, nešildomas centralizuotai, be priešgaisrinių apsaugos priemonių, o jame laikomas agresyvus šuo kelia vaikams realų pavojų. Atsakovo kaltinimai ieškovei dėl smurto paneigti kompetentingos institucijos išvada. Vaikai šiuo metu gyvena kartu su seneliais, tinkamomis sąlygomis. Atsakovo reikalavimas taikyti 50/50 principą bendravime su vaikais vertintinas kaip nesuderinamas su mažamečių vaikų interesais, nes išbalansuotų jų dienotvarkę, apsunkintų ugdymo lankymą ir faktiškai tarnautų ne vaikų poreikiams, o atsakovo ambicijoms. Be to, išlieka reali rizika dėl galimo vaikų išvežimo į užsienį, todėl teismo nustatyta bendravimo tvarka, dalyvaujant vaiko teisių institucijai, ieškovės vertinimu, užtikrina vaikų interesų apsaugą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, kaip nenustatyta ir pagrindų peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo teismui dienos dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, uždraudimo nepilnamečius vaikus išvežti į užsienį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė ieškovės ir atsakovo nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, atsakovo banko sąskaitos Lietuvoje išrašą, atsakovo banko išrašus dėl apmokėtų komunalinių išlaidų, atsakovo leidimo gyventi Lietuvoje kopiją, duomenis apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis apie ieškovės gaunamas pajamas, ieškovės banko išrašą, ieškovei išrašytą sąskaitą ir jos apmokėjimą, sutartis su ugdymo įstaigomis, ieškovės paaiškinimus su fotonuotraukomis apie faktines sąlygas dvare, ieškovės paaiškinimą su foto fiksacija dėl atsakovo elgesio, Google maps kelionės apskaičiavimą.

12. Atsakovas pareiškė nuomonę dėl ieškovės pateiktų įrodymų priėmimo, kurioje išreiškė nesutikimą su įrodymų priėmimu, kadangi ieškovė įrodymus turėjo ir galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Kartu su nuomone atsakovas pateikė naujus duomenis, kurių pateikimo poreikis atsirado vėliau: duomenis, paneigiančius teiginius apie tariamai netinkamas vaikų gyvenimo sąlygas ir šalių finansinę padėtį (registracijos Nr. DOK-29072). Ieškovė pateikė nuomonę dėl atsakovo naujai pateiktų įrodymų priėmimo, nurodydama, kad nesutinka su atsakovo papildomai pateiktų įrodymų priėmimu, kadangi, ieškovės vertinimu, įrodymai nesusiję su ginčo klausimu (registracijos Nr. DOK-1588).

13. Atsakovas papildomai pateikė Vaiko teisių tarnybos išvadą, kuri parengta jau po ginčijamos teismo nutarties priėmimo ir atskleidžia Vaiko teisių skyriaus poziciją ginčo klausimais (registracijos Nr. DOK-2135).

14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21, 22 punktai).

15. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas).

16. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo buvo išspręstas apie tai atsakovui nepranešus ir atsakovas neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į prašymą bei į tai, kad priešingai šaliai buvo suteikta teisė pasisakyti dėl atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktų naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus bei kartu su nuomone pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami atskirojo skundo argumentai. Ieškovės pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas nepriima, kadangi jie neturi įtakos ginčo klausimo teisingam išsprendimui. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą apeliacinės instancijos teismas priima, kadangi ji gauta vėliau nei priimtas ginčijamas teismo procesinis sprendimas, be to, ji gali turėti įtakos vertinant byloje reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujai pateiktų įrodymų pasisakys tik tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

Dėl nutarties ne(pagrįstumo)

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė J. J. M. ir atsakovas R. W. E. M. yra nepilnamečių vaikų M. B. B. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. A. J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo dienos taikymo, prašydama nustatyti laikiną nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą su motina, laikiną tėvo teiktiną išlaikymą kiekvienai dukteriai po 300,00 Eur per mėnesį; draudimą atsakovui išvežti dukras į užsienį, laikiną tėvo bendravimo tvarką su dukromis leidžiant nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti neribotai, o fiziškai susitikti ir bendrauti motinos akivaizdoje, jos gyvenamojoje vietoje ar šalia jos, kiekvieną šeštadienį, nuo 12.00 val. iki 17.00 val. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad ketina inicijuoti santuokos nutraukimo procesą, tačiau dėl privalomos teisminės mediacijos greitas ieškinio pateikimas nėra įmanomas, tuo tarpu kyla grėsmė, kad atsakovas, keldamas konfliktines situacijas vaikų akivaizdoje, darys žalą vaikų emocinei būklei ir interesams, be to, gali imtis priemonių išvežti šiuo metu su ieškove esančias dukteris į užsienį.

18. Byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina iki galutinio teismo sprendimo ir neturi duomenų apie netinkamas gyvenimo sąlygas Telšiuose, kartu pripažino pagrįstu ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo vaikams, nes atsakovas šiuo metu išlaikymo neteikia, taip pat pasisakė už laikinos bendravimo tvarkos nustatymą, numatant nuotolinį bendravimą ir gyvus susitikimus Telšių Krizių centre dalyvaujant specialistams, be motinos dalyvavimo, siekiant išvengti papildomų konfliktų ir atsižvelgiant į vaikų interesus. Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat konstatavo, kad atsakovui turint vaikų asmens dokumentus ir realią galimybę išvežti dukras į užsienį, tikslinga iki galutinio sprendimo uždrausti jam išvežti vaikus iš Lietuvos.

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą iš dalies, nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, nustatė atsakovui laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią nuotolinio ryšio priemonėmis bendraujama neribotai, o fiziškai susitinkant ir bendraujant su nepilnamečiais vaikais Telšių Krizių centre (adresu (duomenys neskelbtini)), dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, iš anksto suderintu laiku (Telšių Krizių centro darbo laiku). Teismas priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Teismas taip pat uždraudė atsakovui išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę, nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nustatė ieškovei keturiolikos dienų terminą ieškiniui, kuriuo galimus reikalavimus užtikrina pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareikšti, terminą pradedant skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos.

20. Su nurodyta nutartimi nesutinka atsakovas, atskiruoju skundu prašydamas nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vieta? su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, nustatyti laikina? vaikų bendravimo su tėvais tvarką, pagal kurią tėvas ir mama bendrauja su vaikais 50/50 proc. laiko; priteisti iš ieškovės laikina? materialinį išlaikymą? nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur kiekvienam vaikui, iki teismo sprendimo priėmimo, išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant vaikų tėvą; o teismui nusprendus netenkinti atsakovo prašymo dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, bet patenkinus prašymą dėl laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos lygiomis laiko dalimis 50/50 proc. laiko, prašo priteisti iš atsakovo laikina? materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur kiekvienam vaikui, iki teismo sprendimo priėmimo, lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovę; uždrausti ieškovei vienasmeniškai, nepasitarus su vaikų tėvu, keisti vaikų ugdymosi įstaiga?, iki teismo sprendimo priėmimo; iki teismo sprendimo priėmimo uždrausti abiem tėvams be vienas kito raštiško leidimo išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę.

21. Kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, ieškovė 2025 m. lapkričio 20 d. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo (Telšių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-307-1219/2026), kuris yra priimtas nagrinėti, byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2026 m. vasario 20 d. 9.00 val. Nurodytoje byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius išreiškė nuomonę dėl pareikštų reikalavimų, kurioje pažymėjo, kad duomenų apie patvirtintą smurtą prieš vaikus ar jų nesaugumą nei pas vieną iš tėvų nėra, vaikai išreiškė norą palaikyti ryšį su abiem tėvais ir ilgisi tėvo. Atlikus situacijos vertinimus bei šeimos aplinkos sąlygų tyrimus konstatuota, kad tiek tėvo, tiek motinos gyvenamosiose vietose vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Vis dėlto, atsižvelgdamas į faktinę situaciją, vaikų kasdienį gyvenimą, ugdymo tęstinumą ir stabilumo poreikį, Vaiko teisių apsaugos skyrius padarė išvadą, jog vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje Telšiuose. Kartu pažymėta, kad vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais buvo pažeista, todėl itin ribojanti bendravimo tvarka, numatanti trumpus ir prižiūrimus susitikimus be nakvynių, neatitinka vaikų interesų.

Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Be to, CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, taip pat ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos; paduodamas šį prašymą, pareiškėjas be kita ko turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Teismas taip pat gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

23. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, taip pat į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

24. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, į šalių konfliktus įtraukiamos ir jų nepilnametės dukterys. Nurodyti klausimai iš esmės nagrinėjami Telšių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-307-1219/2026.

25. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai tėvai dėl vaiko(-ų) gyvenamosios vietos nesutaria, klausimą dėl vaiko(-ų) gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, sprendžia teismas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3.169 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kol bus priimtas teismo sprendimas, ir laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Teismas CK 3.65 straipsnyje nurodytas priemones gali taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 29 punktas). Sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų – taikymo iš šeimos teisinių santykių kilusioje byloje, prioritetas teiktinas siekiui užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir jų apsaugą iki byla bus išnagrinėta iš esmės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas tokių priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kadangi nuolatinė vaiko(-ų) gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės.

27. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina nepilnamečių dukterų vieta su jų motina nepagrįstai, kadangi atsakovas (tėvas) dukterims gali suteikti geresnes, joms įprastas sąlygas gyventi, be to, iki tol, kol šalių santykiai buvo geri, dukterimis daugiau rūpinosi ir daugiau su jomis laiko leido atsakovas (tėvas), o ne ieškovė (motina).

28. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuo 2025 m. spalio mėnesio ir šiuo metu nepilnametės dukterys gyvena su mama Telšiuose pas senelius (motinos tėvus). Civilinėje byloje Nr. e2-307-1219/2026, kurioje priimtas ir nagrinėjamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo pateiktoje Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad duomenų apie patvirtintą smurtą prieš vaikus ar jų nesaugumą nei pas vieną iš tėvų nėra. Atlikus situacijos vertinimus bei šeimos aplinkos sąlygų tyrimus konstatuota, kad tiek tėvo, tiek motinos gyvenamosiose vietose vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Nepaisant to, atsižvelgdamas į faktinę situaciją, vaikų kasdienį gyvenimą, ugdymo tęstinumą ir stabilumo poreikį, Vaiko teisių apsaugos skyrius padarė išvadą, jog vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje Telšiuose. Nurodytina, kad viena šalių dukra yra 3-jų, kita – beveik 6-ių metų amžiaus. Mergaitės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams išreiškė norą gyventi kartu su abiem tėvais. Smurto mergaičių atžvilgiu nenustatyta.

29. Įvertinus tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ir atsakovas turi tinkamas sąlygas ir finansines galimybes rūpintis nepilnametėmis dukterimis, nesudaro prielaidų spręsti apie laikinos nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymą ne su motina, o su tėvu. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės prašomos taikyti ieškovės būsimiems reikalavimams užtikrinti, šiuo metu dukteris su mama sieja daugiau interesų, dukterys yra mažametės, jos nuo 2025 m. metų spalio mėnesio ir šiuo metu faktiškai gyvena su motina, motinos esamos gyvenimo sąlygos yra pakankamos, smurto motinos aplinkoje nenustatyta. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių aptartas aplinkybes.

30. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir nepilnamečių dukterų laikiną gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su motina. Pagrindų keisti aptarimą laikinąją apsaugos priemonę nenustatyta.

31. Skundžiamą nutartį nepilnamečių dukterų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo dalyje palikus nepakeistą, nėra prielaidų spręsti ir dėl išlaikymo nepilnametėms dukterims priteisimo pakeitimo, be to, atskirajame skunde klausimas dėl laikino išlaikymo dydžio nekeliamas.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

32. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, pagal kurį abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, abu tėvai atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, abu tėvai privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.

33. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

34. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

35. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, teismas ieškovės prašymu nustatė tokią laikiną bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką: tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis neribotai, pagal abipusį tėvo ir dukrų norą bei galimybes, atsižvelgiant į dukrų dienotvarkę ir gyvenimo ritmą; tėvas fiziškai susitinka ir bendrauja su nepilnamečiais vaikais Telšių Krizių centre (adresu (duomenys neskelbtini)), dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, iš anksto suderintu laiku (Telšių Krizių centro darbo laiku).

36. Atskiruoju skundu atsakovas nesutinka su tokia minimalia bendravimo tvarka, prašydamas nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaikais modelį, kai šalys gyvena su vaiku ir juo rūpinasi kas antrą savaitę. Atsakovas pažymi, kad nustatyta laikinoji bendravimo su tėvu tvarka yra nepagrįstai ribojanti ir neproporcinga; nėra duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį, kuris pateisintų ribojančią bendravimo tvarką; specialistų išvadose ir vaikų apklausose konstatuota, kad vaikai nori būti su tėvu, jo ilgisi ir jaučiasi su juo saugiai.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų.

38. Kartu pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.

39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas teismo nebuvo informuotas apie gautą ir sprendžiamą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir savo vertinimą nurodytu klausimu pateikė tik kartu su atskiruoju skundu. Nors, pasirinkimas spręsti aptariamą klausimą be priešingos šalies, nėra procesinis teisės pažeidimas (CPK 147 straipsnis), nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovei prašant nustatyti tokią minimalią bendravimo su tėvu tvarką, kai byloje pateikti duomenys patvirtina, jog iki konflikto tarp tėvų tėvai su nepilnametėmis dukterimis visą laiką gyveno kartu, smurto šeimoje nenustatyta, atsakovas pageidauja išlaikyti ryšį su dukterimis, nebuvo pakankamai pagrįstas. Be to, naujai pateiktoje Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (registracijos Nr. DOK-2135) taip pat konstatuota, kad duomenų apie patvirtintą smurtą prieš vaikus ar jų nesaugumą nei pas vieną iš tėvų nėra, vaikai išreiškė norą palaikyti ryšį su abiem tėvais ir ilgisi tėvo. Atlikus situacijos vertinimus bei šeimos aplinkos sąlygų tyrimus konstatuota, kad tiek tėvo, tiek motinos gyvenamosiose vietose vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais buvo pažeista, todėl itin ribojanti bendravimo tvarka, numatanti trumpus ir prižiūrimus susitikimus be nakvynių, neatitinka vaikų interesų.

40. Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamai duomenų teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis apie tai, kokia konkreti tėvo bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukterimis galėtų būti parinkta, nustatyti: t. y. nėra aiškūs atstumai tarp ugdymo įstaigų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamųjų vietų, vaikų socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Nors įstatymas nedraudžia klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti rašytinio proceso tvarka nepranešus atsakovui, tačiau, tokiu atveju kaip šis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas klausimas dėl tėvo bendravimo, nors ir laikino, su nepilnamečiais vaikais, yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, teismas šeimos byloje turi veikti aktyviai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis). Nagrinėjamoje situacijoje atsakovui savo poziciją dėl bendravimo tvarkos nustatymo išreiškus tik apeliacinėje instancijoje, pirmosios instancijos teismas jos neturėjo galimybės įvertinti. Visa tai suponuoja būtinybę ne tik iš naujo analizuoti visus reikšmingus duomenis, susijusius su laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, tačiau ir surinkti papildomus duomenis. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir naujai surinktinus duomenis, bei tokių tirtinų duomenų apimtį, visapusiškai nustatyti tinkamiausią tėvų bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką, neužkertant šalims teisės į apeliaciją, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Dėl nurodytų priežasčių teismo nutarties dalis dėl laikinos tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarkos nustatymo panaikinama ir klausimas šioje dalyje grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl kitų atskirajame skunde reiškiamų reikalavimų

41. Ieškovė, be kita ko, prašė uždrausti atsakovui išvežti dukras į užsienį iki byloje bus išspręstas dukrų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas uždraudė atsakovui išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Atskiruoju skundu atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, išreiškė prašymą uždrausti ieškovei vienasmeniškai, nepasitarus su vaikų tėvu, keisti vaikų ugdymosi įstaiga? iki teismo sprendimo priėmimo; uždrausti abiem tėvams be vienas kito raštiško leidimo išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirajame skunde nekeliamas apskųstos teismo nutarties dalies, kuria uždrausta atsakovui išvežti nepilnamečius vaikus į užsienį iki teismo sprendimo priėmimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, tikrina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas skundo ribų ir nespręsdamas klausimų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai atskirasis skundas nėra savarankiška procesinė priemonė naujiems reikalavimams pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos pirmą kartą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų turinio išplėtimo iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, jei tokie prašymai nebuvo pateikti ir išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.

43. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi galimybės nagrinėti ir pasisakyti dėl naujai atsakovo pareikštų prašymų, kurie reiškiami byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, be to, kurie nėra tiesiogiai susiję su skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Nurodytina, kad tokie prašymai turėtų būti sprendžiami pirmosios instancijos teisme arba teikiami į bylą, kurioje nagrinėjamas šalių ginčas iš esmės.

Dėl bylos baigties ir kitų klausimų

44. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

45. Apeliantas už atskirojo skundo padavimą sumokėjo 57,00 Eur žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai aiškinant CPK 80 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas, todėl apeliantui grąžintinas jo sumokėtas 57,00 Eur žyminis mokestis. Nurodytina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo R. W. E. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties dalį dėl atsakovo R. W. E. M., gimimo data: (duomenys neskelbtini), nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais M. B. B. M., (duomenys neskelbtini), ir J. A. J. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo tvarkos) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Palikti nepakeistą likusią Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties dalį.

Grąžinti atsakovui R. W. E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57,00 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį (mokėjimo nurodymas Nr. 1762166077344), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė