Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė užsienio bendrovė „ IES1

Atsakovo valia pasirinkti Lietuvos teisę, taikytiną sprendžiant ginčus Lietuvos teismuose, nekelia jokių abejonių dėl jos tikrumo, kadangi (i) su Sutartimi susijusių santykių centras yra Lietuvoje, kur prekė gaminama, iš kur parduodama tiesiogiai ar per skirtingus tarpininkus į skirtingas valstybes, ir tokiu atveju, jei nebūtų ketinimo ir valios pasirinkti Lietuvos teisę, kiekvienai sutarčiai galėtų būti taikoma vis kitos valstybės teisė pagal tarpininko ir/ar pirkėjo buvimo vietą; (ii) kam rinktis ginčą spręsti Lietuvos teismuose ir apsunkinti tiek teismą, tiek save, tiek atstovus, kuriais iš esmės gali būti tik Lietuvoje praktikuojantys advokatai, kitos valstybės, šiuo atveju – (duomenys neskelbtini), teisės taikymu. Jei tokia iš tiesų būtų buvusi tikroji šalių valia, ir bylinėtis būtų paprasčiau rinktis (duomenys neskelbtini), kur tiek šalių atstovai, tiek teismas išmanytų taikytiną teisę.

Tai, kad atsakovė visus ginčus su savo užsienio šalių kontrahentais siekia spręsti Lietuvos teismuose pagal Lietuvos Respublikos teisę, patvirtina atitinkamos nuostatos kitose jos sudarytose sutartyse, pvz., atsakovės sutartis su S. (priešieškinio priedas 7). Nelogiška, kad atsakovė, kiekvieną kartą produkcijos platinimui užsienio rinkose pasitelkusi kurioje nors kitoje valstybėje registruotą ar nuolatinę gyvenamąją vietą turintį prekybos agentą, sutiktų, kad su atitinkamu prekybos agentu sudarytai sutarčiai būtų taikoma vis skirtinga materialinė teisė.

Visos bylos aplinkybės parodo, kad Sutartis yra akivaizdžiai glaudžiau susijusi su Lietuva, todėl, remiantis Roma I Reglamento 4 straipsnio 3 dalimi, Sutarčiai taikytina Lietuvos teisė. Šiuo atveju egzistavo pagrindas taikyti ne Reglamento Roma I 4 straipsnio 1 dalies b punktą, o 4 straipsnio 3 dalį, pagal kurią sutartiniams santykiams turi būti taikoma tos valstybės teisė, su kuria yra glaudžiausiai susijęs sutarties vykdymas.

Ieškovė (duomenys neskelbtini) faktiškai neatlieka jokios veiklos ir Sutartimi net nebuvo tartasi, kad ieškovė atstovaus atsakovei (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė paslaugas atsakovei teikė ne savo nurodytoje buveinės ar registracijos vietoje ((duomenys neskelbtini)), kuri nepatenka į Sutartimi apibrėžtas rinkas, o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitose rinkose. Ieškovės buveinės registracijos adreso (duomenys neskelbtini) nurodymas Sutartyje tėra formalumas, nesusijęs su Sutarties vykdymu (duomenys neskelbtini) ar kitose teritorijose, kuriose tas pats asmuo veikia per kitas savo vardu registruotas ir net tokio paties pavadinimo įmones. Šiuo atveju P(duomenys neskelbtini) teisės taikymui nėra pagrindo ir dėl to, kad ieškovės tikroji faktinė ir teisinė buvimo vieta Sutarties vykdymo tikslais yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip deklaruojama.

Sutarties vykdymas yra akivaizdžiai glaudžiau susijęs su Lietuva, o ne su (duomenys neskelbtini). Nėra jokių su (duomenys neskelbtini) susijusių elementų, o iš Sutarties kylančios prievolės yra labiau susijusios su Lietuvos Respublikos teise. Ieškovė veikė kaip atsakovės prekybos agentė ir atstovavo atsakovę dėl iš Lietuvos vežamų prekių pardavimo. Pagal Sutartį ieškovė atsakovės vardu ieškojo pirkėjų ir su jais derėjosi ne (duomenys neskelbtini), o valstybėse, į kurias vežamos prekės, ir suradus pirkėją, sutartys būdavo sudaromos tiesiogiai su atsakove. Ieškovė faktiškai vykdė veiklą tose valstybėse, į kurias buvo parduodamos prekės.

Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius santykius, turi būti taikoma pardavėjo (atsakovės) valstybės – Lietuvos Respublikos teisė, nes: (i) sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi su Lietuva, kurioje yra įsikūrusi pardavėja, su kuo, be kita ko, taikytiną teisę sieja ir Roma I Reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punktas; (ii) kurioje buvo pakrautos ir iš kurios buvo gabenamos prekės. Prekės nebuvo gabenamos nei į, nei per (duomenys neskelbtini), nei iš (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė yra (duomenys neskelbtini) įmonė, bet (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį veiklos nevykdė, visi prekių pardavimai, kuriems tarpininkavo ieškovė, atlikti kitose valstybėse, todėl Sutartis su (duomenys neskelbtini) nėra niekaip susijusi: prekės gaminamos Lietuvoje, vežamos iš Lietuvos, pardavinėjamos (duomenys neskelbtini) ir kt. valstybėse.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2009 m. spalio 6 d. sprendime byloje Nr. C 133/085 dėl prejudicinio sprendimo, susijusio su Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Romos konvencija), kurią pakeitė Roma I Reglamentas ir todėl bet kuri nuoroda į tą Konvenciją laikoma nuoroda į šį Reglamentą (Roma I Reglamento 24 straipsnis 6), normų aiškinimu, konstatavo, kad jei iš visų aplinkybių aiškiai matyti, kad sutartis yra labiau susijusi su kita valstybe nei ta, kuri nustatyta remiantis vienu iš šio 4 straipsnio 2-4 dalyse numatytų kriterijų, teismas neturi taikyti šių kriterijų ir turi taikyti valstybės, su kuria ši sutartis labiausiai susijusi, teisę. Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2009 m. spalio 6 d. sprendime byloje Nr. C 133/085 dėl prejudicinio sprendimo, susijusio su Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Romos konvencija), kurią pakeitė Roma I Reglamentas ir todėl bet kuri nuoroda į tą Konvenciją laikoma nuoroda į šį Reglamentą (Roma I Reglamento 24 straipsnis 6), normų aiškinimu, konstatavo, kad jei iš visų aplinkybių aiškiai matyti, kad sutartis yra labiau susijusi su kita valstybe nei ta, kuri nustatyta remiantis vienu iš šio 4 straipsnio 2-4 dalyse numatytų kriterijų, teismas neturi taikyti šių kriterijų ir turi taikyti valstybės, su kuria ši sutartis labiausiai susijusi, teisę.

Ieškovas padarė esminius Sutarties pažeidimus, dėl kurių atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį, ir dėl kurių ieškovės reikalavimas priteisti komisinį mokestį yra nepagrįstas.

Priešingai nei konstatavo teismas, ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį, nes nepasiekė joje numatytų atsakovės produkcijos pardavimo tikslų, numatytų Sutarties 2.6 straipsnyje (2022 metais (duomenys neskelbtini) faktiniai atsakovės produkcijos pardavimo kiekiai buvo 0 tonų; 2023 metais - 0 tonų (duomenys neskelbtini) ir 525 tonos (duomenys neskelbtini); 2024 metais – 0 tonų abiejose šalyse). Ši sutarties sąlyga esminė, todėl šios sąlygos neįvykdymas ar nukrypimas nuo jos laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu.

Sutarties 2.6 punkte ieškovei nustatyti produkcijos pardavimų tiksliniai kiekiai yra privalomi, t. y. nustatantys prievolę pasiekti atitinkamą rezultatą. Pati Sutarties esmė ir jos sąlygų visuma parodo, kad atsakovė, ieškovei suteikdama išimtines atsakovės produkcijos platinimo teises, tuo pačiu nustatė konkrečius šios produkcijos pardavimo tikslus.

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir į tai, kad dėl Sutarties pažeidimų, kuriuos atliko ieškovė, Sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, nepriklausomai nuo priešieškinio baigties, atsakovė turi būti atleista nuo prievolės mokėti komisinius mokesčius pagal Sutartį vykdymo. Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas ir (duomenys neskelbtini) teisėje. Remiantis (duomenys neskelbtini) Civilinio kodekso 1219 straipsniu, šalis gali atsisakyti vykdyti savo prievolę, net jei jos įvykdymo terminas yra suėjęs, jei kita šalis nevykdo savo prievolės ir jei šis nevykdymas yra pakankamai rimtas. Be to, (duomenys neskelbtini) teisėje svarbus vaidmuo tenka sąžiningumo principui, įtvirtintam (duomenys neskelbtini) Civilinio kodekso 1104 str. (minėtų (duomenys neskelbtini) civilinio kodekso straipsnių vertimai į lietuvių kalbą pateikti į kaip tripliko priedas Nr. 5). Civilinio kodekso 1219 straipsniu, šalis gali atsisakyti vykdyti savo prievolę, net jei jos įvykdymo terminas yra suėjęs, jei kita šalis nevykdo savo prievolės ir jei šis nevykdymas yra pakankamai rimtas. Be to, (duomenys neskelbtini) teisėje svarbus vaidmuo tenka sąžiningumo principui, įtvirtintam (duomenys neskelbtini) Civilinio kodekso 1104 str. (minėtų (duomenys neskelbtini) civilinio kodekso straipsnių vertimai į lietuvių kalbą pateikti į kaip tripliko priedas Nr. 5).

Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nėra atsakinga už atsakovės kaštus (finansuotojos UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų administravimo mokestį, atsakovės sumokėtas palūkanas finansuotojai ir pan.), susijusius su jos pačios rizika pasirinktu veiklos ir plėtros finansavimo būdu. Ieškovė pažeidė Sutarties 2.1 punktu prisiimtą pareigą užtikrinti, kad ieškovės surasti klientai būtų mokūs ir laiku padengtų atsakovės išrašytas sąskaitas. Ieškovė neužtikrino surasto kliento S. atsiskaitymo su atsakove. Iškilus problemoms dėl mokėjimo, ieškovė neatsakinėjo į atsakovės el. laiškus, skambučius, nesudarė galimybės bendrauti su S. tiesiai, kad situacija būtų išspręsta savalaikiai (priešieškinio priedas Nr. 11).

Pagal S. atliktą užsakymą atsakovės išrašytose sąskaitose faktūrose (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3) mokėjimas buvo numatytas per 60 dienų „CAD“ (toks atsiskaitymo reikalavimas buvo nurodytas dėl UAB (duomenys neskelbtini), nes turi būti aiškiai nurodoma, nuo kurios datos skaičiuojamos palūkanos, jeigu nėra atsiskaitoma laiku). Pagal CAD sąlygas, atsiskaitymas nepriklauso nuo to, ar prekių pirkėjas gavo prekes, ar jų negavo, mokėjimas turi būti atliktas po to, kai prekės yra išsiųstos ir agentui (ieškovei) yra pateikti prekių gabenimo dokumentai. Visi reikiami prekių gabenimo dokumentai buvo pateikti tinkamai. Už prekes turėjo būti sumokėta prekių gabenimo dokumentų pateikimo metu. atliktą užsakymą atsakovės išrašytose sąskaitose faktūrose (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3) mokėjimas buvo numatytas per 60 dienų „CAD“ (toks atsiskaitymo reikalavimas buvo nurodytas dėl UAB (duomenys neskelbtini), nes turi būti aiškiai nurodoma, nuo kurios datos skaičiuojamos palūkanos, jeigu nėra atsiskaitoma laiku). Pagal CAD sąlygas, atsiskaitymas nepriklauso nuo to, ar prekių pirkėjas gavo prekes, ar jų negavo, mokėjimas turi būti atliktas po to, kai prekės yra išsiųstos ir agentui (ieškovei) yra pateikti prekių gabenimo dokumentai. Visi reikiami prekių gabenimo dokumentai buvo pateikti tinkamai. Už prekes turėjo būti sumokėta prekių gabenimo dokumentų pateikimo metu.

Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad atsakovė dėl S. atvejo pateikė netinkamai parengtus lydimuosius dokumentus, ir tai nulėmė ilgesnį institucijų patikrinimą ir užsitęsusią importo procedūrą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apie klaidą ieškovė iškomunikavo atsakovei 2024 m. sausio 30 d., o atsakovė klaidą ištaisė tą pačią dieną, t. y. 2024 m. sausio 30 d. (ieškovo atsiliepimo į 2024-09-26 priešieškinį priedas Nr. P-10). Prekių gabenimo dokumentai ieškovei buvo pateikti 2023 m. spalio 26 d. ir 2023 m. lapkričio 17 d. (2025-09-05 prašymo priedai Nr. 14, 15), todėl klaidą ieškovė galėjo ir turėjo pastebėti anksčiau, o ne po daugiau nei 2 mėnesių. Tai papildomai patvirtina, kad atsakovė veikė operatyviai, o ieškovė netinkamai įgyvendino savo pareigas pagal Sutartį.

Sąskaitose faktūrose S. buvo nurodyta, kad piniginis reikalavimas, kylantis iš šių sąskaitų, yra perleistas ir priklauso UAB (duomenys neskelbtini) pagal su atsakove sudarytą faktoringo sutartį.

Net ir (duomenys neskelbtini) materialinės teisės taikymo atveju (su kuo atsakovė nesutinka dėl aukščiau nurodytų argumentų) ieškovė privalo atlyginti atsakovei 29 884,83 Eur net ir remiantis (duomenys neskelbtini) civilinio kodekso 1217 straipsniu, numatančiu, kad šalis, kurios atžvilgiu įsipareigojimas neįvykdytas arba įvykdytas netinkamai, turi teisę, be kita ko, reikalauti atlyginti įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes. Be to, remiantis (duomenys neskelbtini) civilinio kodekso 1231-1 straipsniu, skolininkas privalo atlyginti žalą dėl prievolės neįvykdymo arba pavėluoto įvykdymo ((duomenys neskelbtini) civilinio kodekso aktualių straipsnių vertimai pridėti kaip 2024-09-26 priešieškinio priedas Nr. 6.). Jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad ieškovės reikalavimas dėl 53 750 Eur skolos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, ieškovei iš atsakovės priteistina skolos suma mažintina atsakovės patirtų nuostolių dydžiu – 29 884,83 Eur.

Ieškovė ir atsakovė nesusitarė dėl Sutarčiai taikomos teisės, todėl Sutarčiai taikytina teisė nustatoma pagal Roma I reglamentą. Kalbant apie tai, ar sutartis gali būti laikoma „paslaugų teikimo sutartimi“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 str. 1 p. (b) papunkčio antrą įtrauką, pažymėtina, kad ESTT yra ne kartą konstatavęs, kad sąvoka „paslaugos“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, reiškia tai, kad jas teikianti šalis atlieka tam tikrą veiklą už atlyginimą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje C-9/12 37 paragrafas; ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje C-196/15 37 paragrafas). ESTT nurodė, kad „pagal komercinio atstovavimo sutartį būtent prekybos agentas teikia pagrindinę paslaugą pagal šią sutartį ir laikytinas paslaugų teikėju“ (žr. ESTT 2010 m. kovo 11 d. sprendimas byloje C-19/09 Wood Floor Solutions Andreas Domberger GmbH v Silva Trade SA). Šiuo atveju paslaugų teikėjo ir agento – ieškovo – įprastinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Todėl bylai turėtų būti taikoma (duomenys neskelbtini) teisė. Ieškovė kreipėsi į prof. habil. dr. V. N. (dubliko priedas Nr. 2). Pasitelktas nepriklausomas teisės ekspertas, susipažinęs su faktine situacija ir Sutartimi, parengė mokslinę išvadą (toliau – Mokslinė išvada), kurioje konstatavo, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikoma (duomenys neskelbtini) materialinė teisė. SA). Šiuo atveju paslaugų teikėjo ir agento – ieškovo – įprastinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Todėl bylai turėtų būti taikoma P. teisė. Ieškovė kreipėsi į prof. habil. dr. V. N. (dubliko priedas Nr. 2). Pasitelktas nepriklausomas teisės ekspertas, susipažinęs su faktine situacija ir Sutartimi, parengė mokslinę išvadą (toliau – Mokslinė išvada), kurioje konstatavo, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikoma (duomenys neskelbtini) materialinė teisė. H v Silva Trade SA). Šiuo atveju paslaugų teikėjo ir agento – ieškovo – įprastinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Todėl bylai turėtų būti taikoma (duomenys neskelbtini) teisė. Ieškovė kreipėsi į prof. habil. dr. V. N. (dubliko priedas Nr. 2). Pasitelktas nepriklausomas teisės ekspertas, susipažinęs su faktine situacija ir Sutartimi, parengė mokslinę išvadą (toliau – Mokslinė išvada), kurioje konstatavo, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikoma (duomenys neskelbtini) materialinė teisė. (duomenys neskelbtini)). Šiuo atveju paslaugų teikėjo ir agento – ieškovo – įprastinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Todėl bylai turėtų būti taikoma (duomenys neskelbtini) teisė. Ieškovė kreipėsi į prof. habil. dr. V. N. (dubliko priedas Nr. 2). Pasitelktas nepriklausomas teisės ekspertas, susipažinęs su faktine situacija ir Sutartimi, parengė mokslinę išvadą (toliau – Mokslinė išvada), kurioje konstatavo, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikoma (duomenys neskelbtini) materialinė teisė. Solutions Andreas Domberger GmbH v Silva Trade SA). Šiuo atveju paslaugų teikėjo ir agento – ieškovo – įprastinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Todėl bylai turėtų būti taikoma (duomenys neskelbtini) teisė. Ieškovė kreipėsi į prof. habil. dr. V. N. (dubliko priedas Nr. 2). Pasitelktas nepriklausomas teisės ekspertas, susipažinęs su faktine situacija ir Sutartimi, parengė mokslinę išvadą (toliau – Mokslinė išvada), kurioje konstatavo, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikoma (duomenys neskelbtini) materialinė teisė. . 44/2001 5 str. 1 p. (b) papunkčio antrą įtrauką, pažymėtina, kad ESTT yra ne kartą konstatavęs, kad sąvoka „paslaugos“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, reiškia tai, kad jas teikianti šalis atlieka tam tikrą veiklą už atlyginimą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje C-9/12 37 paragrafas; ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje C-196/15 37 paragrafas). ESTT nurodė, kad „pagal komercinio atstovavimo sutartį būtent prekybos agentas teikia pagrindinę paslaugą pagal šią sutartį ir laikytinas paslaugų teikėju“ (žr. ESTT 2010 m. kovo 11 d. sprendimas byloje C-19/09 Wood Floor Solutions Andreas Domberger GmbH v Silva Trade SA). Šiuo atveju paslaugų teikėjo ir agento – ieškovo – įprastinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Todėl bylai turėtų būti taikoma (duomenys neskelbtini) teisė. Ieškovė kreipėsi į prof. habil. dr. V. N. (dubliko priedas Nr. 2). Pasitelktas nepriklausomas teisės ekspertas, susipažinęs su faktine situacija ir Sutartimi, parengė mokslinę išvadą (toliau – Mokslinė išvada), kurioje konstatavo, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams turi būti taikoma (duomenys neskelbtini) materialinė teisė. Tarp ginčo šalių sudaryta komercinio atstovavimo sutartis turi būti laikoma „paslaugų teikimo sutartimi“, kaip tai suprantama pagal Roma I reglamento 4 straipsnio 1 dalies (b) punkto nuostatą. Dėl to tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiems komercinio atstovavimo teisiniams santykiams taikytina (duomenys neskelbtini) teisė.

Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad tikroji šalių valia sudarant sutartį buvo susitarti dėl Lietuvos teisės taikymo. Nelogiška aiškinti, kad ieškovė, veikdama kaip skirtingų klientų atstovė, turi vadovautis vis skirtinga atstovaujamojo buveinės vietos teise. Skirtingos teisės taikymas kiekvieniems komercinio atstovavimo teisiniams santykiams sukurtų neproporcingą naštą ieškovei. Atsakovė yra pripažinusi, kad šalys nesusitarė dėl Sutarčiai taikytinos teisės (2024-06-11 atsiliepimo 5 paragrafas). Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovės atstovė pageidavo, jog į Sutartį būtų įtraukta nuoroda į Lietuvos teisę, kad atsakovė suprato, jog susitarimas dėl jurisdikcijos tariamai apima ir susitarimą dėl taikytinos teisės. Byloje esančios atsakovės su pirkėjais sudarytos sutartys akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovės vadovė suvokia skirtumą tarp susitarimo dėl jurisdikcijos ir susitarimo dėl taikytinos teisės. Jei būtų remiamasi atsakovės logika, tai visi ne tarp teisininkų sudaryti susitarimai dėl jurisdikcijos būtų interpretuojami kaip nulemiantys ir materialinės teisės pasirinkimą.

Sutarčiai taikytina teisė pagal Roma I reglamento 4 straipsnio 3 dalį nėra Lietuvos teisė. Sutartis sudaryta dėl komercinio atstovavimo paslaugų teikimo, atitinkamai, agento teikiamos paslaugos ir sudaro Sutarčiai būdingiausią pareigą. Tai pripažįstama ir nacionalinių teismų praktikoje, kurioje yra pabrėžiama, kad agentavimo sutarčiai būdingiausią pareigą atlieka būtent agentas, kuris turi atstovauti atstovaujamąjį atitinkamoje rinkoje. Ieškovė atsakovei komercinio atstovavimo paslaugas teikė iš (duomenys neskelbtini).

Sutartyje numatyta, kad ieškovė paslaugas atsakovei teiks iš (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovė Sutarties 6 punkte susitarė, kad Sutartis bus vykdoma iš jų buveinės adresų. Ieškovės buveinės vieta yra aiškiai nurodyta kaip (duomenys neskelbtini). Atsakovės teiginiai, jog Sutartimi net nebuvo tartasi, kad ieškovė atstovaus atsakovei (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti. Šiuo atveju šalys aiškiai susitarė dėl vietos, iš kurios ieškovė vykdys Sutartį – iš (duomenys neskelbtini).

Ieškovė, veikdama iš (duomenys neskelbtini) kaip atsakovės komercinė atstovė, kontaktavo el. būdu su potencialiais klientais, esančiais skirtingose užsienio jurisdikcijose. Su Sutarties vykdymu susijusius veiksmus ieškovės darbuotojai atlikdavo veikiant iš (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovo aukščiau dėstomos aplinkybės sąlygoja (duomenys neskelbtini) teisės taikymą byloje, patvirtina ir nacionalinių teismų praktika (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-279-1097/2025).

Nepagrįstai yra teigiama, kad ieškovės atstovas O. C. (duomenys neskelbtini) kaip atsakovės atstovas tariamai veikė per šioje šalyje registruotą įmonę. Ši įmonė įsteigta kelis mėnesius prieš Sutarties nutraukimą. Kadangi ši įmonė neegzistavo Sutarties sudarymo metu, net teoriškai nebūtų galima teigti, kad sudarant Sutartį su ja buvo siejamas Sutarties įgyvendinimas. Minėtos (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 10 d. įsteigtos įmonės veikla yra „konsultacijos ir tyrimai įvairiose komercinėse srityse“ – t. y. nieko bendra su prekyba, agentavimu ar pieno miltelių pardavimu neturinti veikla (Sutartis sudaryta 2021 m. gegužės 3 d., o atsakovės teikiamame išraše nurodyta (duomenys neskelbtini)įsteigta tik (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) kaip atsakovės atstovas tariamai veikė per šioje šalyje registruotą įmonę. Ši įmonė įsteigta kelis mėnesius prieš Sutarties nutraukimą. Kadangi ši įmonė neegzistavo Sutarties sudarymo metu, net teoriškai nebūtų galima teigti, kad sudarant Sutartį su ja buvo siejamas Sutarties įgyvendinimas. Minėtos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsteigtos įmonės veikla yra „konsultacijos ir tyrimai įvairiose komercinėse srityse“ – t. y. nieko bendra su prekyba, agentavimu ar pieno miltelių pardavimu neturinti veikla (Sutartis sudaryta 2021 m. gegužės 3 d., o atsakovės teikiamame išraše nurodyta (duomenys neskelbtini) įsteigta tik (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė tarpininkavo atsakovei ieškant klientų ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kitų šalių rinkose, nors savo veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovės teiginiai, jog ieškovės tikroji faktinė ir teisinė buvimo vieta Sutarties vykdymo tikslais yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti.

Ginčo Sutartis neprieštarauja (duomenys neskelbtini) teisei.

Sutarčiai nėra taikoma (duomenys neskelbtini) teisė. Roma I reglamento 9 straipsnyje išvardytų viršesnių privalomų nuostatų, kurias gali taikyti ginčą nagrinėjantis teismas, sąrašas yra baigtinis (ESTT 2016-10-18 Sprendimas byloje C-135/15, EU:C:2016:774). Ką akcentavo ir prof. habil. dr. V. N. savo Mokslinėje išvadoje, kad Roma I reglamento 12 straipsnis numato, jog sandorio negaliojimo pagrindus nustato būtent pagal Reglamentą taikytina teisė (žr. 2024-08-12 dubliko 3 priedą). (duomenys neskelbtini) teisė nedraudžia susitarimų dėl išimtinių teisių suteikimo (byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų teigti priešingai). Analogiško draudimo nėra įtvirtinta taip pat ir Lietuvos nacionalinėje teisėje, ko pasekoje nėra pagrindo remtis ir CK 1.80 straipsnio nuostata. Pagal Reglamento Roma I 4 str. 1 d/ (b) punkto nuostatas šalių sudarytai Sutarčiai taikytina (duomenys neskelbtini) Respublikos teisė, o ne (duomenys neskelbtini) teisė. Roma I 4 str. 1 d/ (b) punkto nuostatas šalių sudarytai Sutarčiai taikytina (duomenys neskelbtini) Respublikos teisė, o ne (duomenys neskelbtini) teisė.

Net jei Sutarčiai būtų taikoma (duomenys neskelbtini) teisė, Sutartis galiotų, nes Sutarties vykdymas pagal (duomenys neskelbtini) teisę nėra neteisėtas. Komercinio atstovavimo veikla nėra neteisėta ar draudžiama pagal (duomenys neskelbtini) teisę. (duomenys neskelbtini) teisė nedraudžia per se išimtinių teisių suteikimo, jei tai nepažeidžia sąžiningos konkurencijos. Šiuo atveju ginčo srityje nėra susidaręs monopolis (byloje nėra jokių dokumentų, kurie leistų teigti egzistuojant monopolį pieno miltelių rinkoje (duomenys neskelbtini)) ir dėl to nėra pagrindo drausti tokio susitarimo dėl išimtinių teisių suteikimo. Minėtą Potvarkio 10 straipsnio aiškinimą ir ginčo šalių Sutarties teisėtumą pagrindžia kartu su dubliku pateikta (duomenys neskelbtini) teisės specialisto išvada. Minėta išvada yra pagrįsta aktualių (duomenys neskelbtini) teisės normų ir (duomenys neskelbtini) teisės doktrinos analize (dubliko 4 priedas). Minėto (duomenys neskelbtini) teisės specialisto išvada suderinama su ekonomine ir komercine Sutarties sudarymo logika. 10 straipsnio aiškinimą ir ginčo šalių Sutarties teisėtumą pagrindžia kartu su dubliku pateikta (duomenys neskelbtini) teisės specialisto išvada. Minėta išvada yra pagrįsta aktualių (duomenys neskelbtini) teisės normų ir (duomenys neskelbtini) teisės doktrinos analize (dubliko 4 priedas). Minėto (duomenys neskelbtini) teisės specialisto išvada suderinama su ekonomine ir komercine Sutarties sudarymo logika.

Visiškai nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog teismas nedėjo pastangų aiškindamasis, ar byloje yra duomenų, jog išimtiniai susitarimai nėra draudžiami (duomenys neskelbtini).

Net jei Sutarties nuostata dėl išimtinumo (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta negaliojančia, atsakovės prievolė sumokėti komisinius ieškovei išlieka.

Atsakovė neatriboja sutarties negaliojimo ir civilinės atsakomybės institutų, formuluodama reikalavimą dėl komisinių priteisimo iš ieškovės. Atsakovės suformuluotas reikalavimas (dalykas) ir faktinis pagrindas nesutampa ir nedera vienas su kitu. Atsakovė patikslintame priešieškinyje neįrodinėjo ieškovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Atsakovė, prašydama pripažinti Sutartį negaliojančia ir prašydama žalos atlyginimo, bando išvengti civilinės atsakomybės įrodinėjimo naštos.

Net jei būtų svarstomas restitucijos klausimas pagal atsakovės reikalavimą pripažinti Sutartį negaliojančia ab initio, atsakovės reikalavimas atgauti sumokėtus komisinius mokesčius iš ieškovės vis tiek būtų nepagrįstas. CK 1.95 straipsnio 2 dalyje yra nustatoma išimtis – jei pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi paslaugos pagal Sutartį jau yra suteiktos ir dėl jų kokybės nėra kilę ginčo, net ir pripažinus Sutartį negaliojančia, šalių neįmanoma sugrąžinti į prieš Sutarties sudarymą buvusią padėtį. Net jei būtų svarstomas restitucijos klausimas, tokiu atveju restitucija turėtų būti taikoma į priekį (ex nunc) ir atsakovė turėtų pareigą tinkamai atsiskaityti su ieškove už visas pastarosios iki teismo sprendimo priėmimo suteiktas paslaugas.

Jei reikalavimas būtų suprantamas kaip pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnis), jis vis tiek nebūtų tenkintinas. Atsakovė neįrodinėjo, kad jos tariamai pažeistos teisės negali būti apgintos kitais teisių gynimo būdais.

Ieškovė nepadarė esminio Sutarties pažeidimo ir neturi atlyginti nuostolių atsakovei.

Sutarties sąlyga, nustatanti ieškovės pardavimų tikslinius kiekius, nėra esminė, todėl negali būti laikoma pagrindu vienašaliam Sutarties nutraukimui. Šalys minėtą sąlygą į Sutartį įtraukė ją siejant su ieškovės išimtinėmis teisėmis prekiauti atsakovės produkcija tam tikrose teritorijose. Tuo atveju, jeigu ieškovė nepasiektų Sutarties 2.6 punkte nurodytų pardavimo tikslų, šalys tarėsi, kad tai turėtų sąlygoti ieškovės išimtinio platinimo teisių peržiūrą ir galimą praradimą atitinkamose rinkose, o ne sudaryti pagrindą vienašaliam Sutarties nutraukimui. Tai patvirtina iki Sutarties sudarymo vykusios šalių derybos (žr. Ieškovės 2025-10-31 prašymo Priedą Nr. 1). Be to, Sutartis nenumatė jokių tikslinių pardavimo kiekių 2025 m. ir vėlesniais metais, nors Sutartis nebuvo terminuoto pobūdžio. Nėra logiška aiškinti Sutartį tokiu būdu, jog Sutartis gali būti vienašališkai nutraukta ne dėl ieškovės kaltės, kai neįgyvendinama Sutarties sąlyga, kurios įgyvendinimas priklauso ne tik nuo ieškovės, bet ir nuo pačios atsakovės veiksmų ir tinkamo bendradarbiavimo.

Net jei Sutarties sąlyga, nustatanti ieškovės pardavimų tikslinius kiekius, būtų pripažinta esmine, ji buvo pažeista ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės. Tiksliniai kiekiai nebuvo pasiekti dėl atsakovės netinkamo bendradarbiavimo su ieškove. Atsakovė nutraukė savo prekių tiekimą į (duomenys neskelbtini) rinką nuo 2022 m. vidurio, dėl to atsakovės kaltinimai ieškovei dėl Sutartyje numatytų pardavimo tikslinių kiekio nepasiekimo (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti. Atsakovė niekada nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl to, kad produkcija nėra parduodama (duomenys neskelbtini), nes suvokė to priežastis, kurias ieškovė atskleidė bendradarbiavimo metu ir kurios atsakovei visą laiką buvo žinomos (žr. atsiliepimo į priešieškinį Priedai Nr. 8.1, 8.2).

Ieškovė dėjo reikiamas pastangas, kad ieškovės surasti pirkėjai atsakovei apmokėtų už įsigytą produkciją.

Sutartis nenumatė ieškovės atsakomybės dėl klientų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

Sunkumai apmokant S. sąskaitas kilo ne dėl ieškovės profesionalumo stokos, o dėl to, kad atsakovė šias sąskaitas išrašė nesilaikydama su S. sudarytos sutarties sąlygų ir ignoruodama ieškovės kaip prekybos agentės rekomendacijos dėl atsiskaitymo (konkrečiai faktoringo) (dubliko priedas 5). Atsakovės ir ieškovės surasto kliento S. 2023 m. rugsėjo 19 d. sudarytoje sutartyje buvo numatyta atsiskaitymo sąlyga – 100 proc. CAD per banką; taip pat numatyta, kad mokėjimas pagal sutartį bus atliktas pardavėjai į pardavėjos banko sąskaitą (atsiliepimo priedas 7). Visą laiką šiam klientui buvo taikoma identiška atsiskaitymo sąlyga – 100 proc. CAD per banką (atsiliepimo į priešieškinį priedas 3). Atsakovė vienašališkai pakeitė sudaryto susitarimo sąlygas – atsakovė išrašytose sąskaitose nurodė, kad atsiskaitymo sąlyga jau ne „100 proc. CAD“, bet „CAD per 60 dienų pagal sąskaitą faktūrą“. Be to, atsakovė išrašytose sąskaitose-faktūrose taip pat nurodė, kad mokėjimas turi būti atliktas ne atsakovei kaip pardavėjai į jos banko sąskaitą, bet trečiajam asmeniui, kadangi buvo sudaryta faktoringo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo priedas 3). Prekės į (duomenys neskelbtini) pagal S. užsakymą ir sudarytą sutartį atsakovės buvo pristatytos pasibaigus sąskaitų apmokėjimo terminui.

Atsakovė kartu su S. pristatytomis prekėmis pateikė netinkamai parengtus lydimuosius dokumentus, kas nulėmė ilgesnį institucijų patikrinimą ir užsitęsusią importo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkama klaida galėjo būti pastebėta tik apžiūrint prekes vietoje, priešingai nei teigia atsakovė, atitinkamos klaidos nebuvo galimybių pastebėti anksčiau.

2024 m. vasario 29 d. S. apmokėjo visas atsakovės išrašytas sąskaitas už patiektas prekes.

Prekių gabenimas jūra užtruko neįprastai ilgą laiką (net ilgiau nei 60 dienų) dėl Raudonojoje jūroje kilusios krizės. Atsakovė pripažino, kad prekių pristatymas vėlavo būtent dėl šios aplinkybės (atsiliepimo į priešieškinį priedas 6). Be to, (duomenys neskelbtini) vykdė muitinės informacinių sistemų reformą, o tai nulėmė importo procedūrų sustojimą. Laikytina, kad S. net nepažeidė atsakovės vienašališkai pakeisto mokėjimo termino – CAD per 60 dienų pagal sąskaitą faktūrą.

Pagal (duomenys neskelbtini) teisę nėra galimas avansinis mokėjimas už prekes, kurios dar tik bus įvežtos į (duomenys neskelbtini). CAD apmokėjimo sąlygos esmė, kad mokėjimas atliekamas pristačius prekes ir įvertinus prekių atitiktį sutarties reikalavimams. Atitinkamai mokėjimo terminas „CAD per 60 dienų pagal sąskaitą faktūrą“ turi būti skaičiuojamas nuo prekių pristatymo dienos, nes priešingu atveju nustatytas 60 dienų terminas netektų prasmės. Prekių pristatymas jūra užtruko ilgiau, nei atsakovės vienašališkai nustatytas 60 dienų terminas sąskaitoms apmokėti.

Atsakovė toliau tiekė savo gaminamą produkciją S. net ir po sutarties nutraukimo su ieškove, nors nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl tariamo minėto pirkėjo nepatikimumo (ieškovės 2025 m. spalio 31 d. prašymo priedas 3).

Atsakovės kaip žala reikalaujamos priteisti patirtos išlaidos susidarė dėl to, kad atsakovė, neturėdama pakankamai apyvartinių lėšų, norėjo plėsti gamybinius pajėgumus ir naudojosi faktoringu kaip galimu veiklos finansavimo būdu ir prisiėmė su tuo susijusias rizikas bei papildomus kaštus. Ieškovė negali būti laikoma atsakinga už pačios atsakovės pasirinktą plėtros modelį ir to nulemtas rizikas bei veiklos kaštus.

Atsakovė bando teismui neigiamai charakterizuoti ieškovę kaip verslo partnerę, nors atsakovės dėstomos aplinkybės nėra susijusios su ginčo esme, o atsakovės teiginiai yra nepagrįsti. Atsakovė nurodo deklaratyvius teiginius apie ieškovės elgesį, jų nepagrindžia.

Apeliantė prašo priimti į bylą 2025 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) konkurencijos tarybos raštą Nr. 321/C.C./P.C.C/2025 ir Išvadą Nr. 05/2025 su vertimu į anglų ir lietuvių kalbas. Nurodo, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai atsisakė priimti. Civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės buvo užbaigtas 2025 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismas sprendimo civilinėje byloje priėmimą ir paskelbimą atidėjo iki 2026 m. sausio 5 d. Atsakovė . 05/2025 su vertimu į anglų ir lietuvių kalbas. Nurodo, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo jau po civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai atsisakė priimti. Civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės buvo užbaigtas 2025 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismas sprendimo civilinėje byloje priėmimą ir paskelbimą atidėjo iki 2026 m. sausio 5 d. Atsakovė (duomenys neskelbtini) konkurencijos tarybos Išvadą originalo – arabų – kalba gavo 2025 m. gruodžio 16 d., šis dokumentas buvo išverstas tik 2025 m. gruodžio 25 d. Atsižvelgiant į šventinį laikotarpį ir oficialias nedarbo bei švenčių dienas Lietuvoje (gruodžio 24-28 ir sausio 1 dienos), atsakovė Išvadą teismui pateikė 2026 m. sausio 2 d., prašydama šį įrodymą prijungti prie civilinės bylos ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas 2026 m. sausio 5 d. rezoliucija atsisakė priimti Išvadą, kaip pateiktą nesavalaikiai. Išvada būtų turėjusi esminės reikšmės, teismui vertinant šalių įrodinėjamų aplinkybių egzistavimą bei jų pareikštų reikalavimų pagrįstumą, nes Išvadą sudarė bei išdavė (duomenys neskelbtini) konkurencijos taryba, t. y. pati institucija, atsakinga už sąžiningą konkurenciją reguliuojančių teisės aktų įgyvendinimą bei priežiūrą (duomenys neskelbtini) jurisdikcijoje. Išvada vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties dalis, ieškovei suteikianti išimtines atsakovės atstovavimo teises (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prieštarauja (duomenys neskelbtini) imperatyvioms teisės normoms ir yra niekinė bei negaliojanti.

Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus (2026-04-16 DOK-8514), prašo atmesti atsakovės prašymą priimti į bylą kartu su apeliaciniu skundu teikiamą įrodymą – 2025 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) konkurencijos tarybos raštą Nr. 321/C.C./P.C.C/2025 ir Išvadą Nr. 05/2025 su vertimu į anglų ir lietuvių kalbas. Taip pat prašo priimti 2026 m. sausio 18 d. skundą dėl 2025 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) konkurencijos tarybos Išvados Nr. 05/2025 ir 2026 m. vasario 18 d. atsiliepimą į 2026 m. sausio 18 d. skundą dėl 2025 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) konkurencijos tarybos Išvados Nr. 05/2025. Nurodo, kad išvada nėra aktuali nagrinėjamos bylos kontekste, nes Sutarčiai taikoma (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) teisė. Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) konkurencijos teisės išaiškinimai, įskaitant Išvadą, Sutarčiai ir iš jos kylantiems santykiams nėra aktualūs nagrinėjamos bylos kontekste.. 05/2025 ir 2026 m. vasario 18 d. atsiliepimą į 2026 m. sausio 18 d. skundą dėl 2025 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) konkurencijos tarybos Išvados Nr. 05/2025. Nurodo, kad išvada nėra aktuali nagrinėjamos bylos kontekste, nes Sutarčiai taikoma (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) teisė. Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) konkurencijos teisės išaiškinimai, įskaitant Išvadą, Sutarčiai ir iš jos kylantiems santykiams nėra aktualūs nagrinėjamos bylos kontekste. Atsakovė nenurodė aplinkybių, kodėl Išvados ji negalėjo gauti anksčiau. Prašymas Išvadai gauti buvo pateiktas tik praėjus pusantrų metų nuo ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė pateikė skundą dėl Išvados (Skundas dėl Išvados), kuris šiuo metu yra nagrinėjamas. Be to, Išvada negali sukelti teisinių pasekmių ieškovei, nes ji, atsakovės teigimu, net nėra privalomo pobūdžio (subjektyvi ir neįpareigojanti institucijos nuomonė) (atsiliepimas į skundą dėl Išvados).

Atsakovės teiginiai, kad teismas neatliko jokių veiksmų, siekdamas susipažinti su (duomenys neskelbtini) teisės turiniu, yra nepagrįsti. Teismas tinkamai nustatė (duomenys neskelbtini) teisės turinį. Atsakovei buvo sudarytos galimybės pateikti savo nuomonę dėl bylai aktualių (duomenys neskelbtini) teisės nuostatų taikymo byloje ir atsakovė šia galimybe pasinaudojo.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) imperatyvioms teisės normoms prieštaraujanti Sutarties dalis yra galiojanti, todėl nepagrįstai atsakovei nepriteisė ieškovei sumokėto komisinio mokesčio. Sutarties dalis ta apimtimi, kuri apima draudimą atsakovei prekiauti savo produkcija (duomenys neskelbtini) rinkoje ne per ieškovę, yra niekinė ir negaliojanti ab initio (susitarimas ar dokumentas negalioja nuo pat jo sudarymo momento), nes yra griežtai draudžiama (duomenys neskelbtini) kaip prieštaraujanti konkurencijos teisei. Teisėjų kolegija su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.

Atsakovė patikslinto priešieškinio reikalavimais prašo pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo pradžios) 2021 m. gegužės 3 d. Komercinio atstovavimo sutarties dalį – Sutarties 1.4 straipsnį kartu su preambule ta apimtimi, kuri apima draudimą atsakovei prekiauti savo produkcija (duomenys neskelbtini) rinkoje ne per ieškovę, ir tuo pagrindu priteisti iš ieškovės UAB „Litamilk“ sumokėtus 91 000 Eur komisinius mokesčius už tiekimus į (duomenys neskelbtini).

Roma I reglamento 9 straipsnyje išvardytų viršesnių privalomų nuostatų, kurias gali taikyti ginčą nagrinėjantis teismas, sąrašas yra baigtinis (ESTT 2016-10-18 Sprendimas byloje C-135/15, EU:C:2016:774). Prof. habil. dr. V. N. savo Mokslinėje išvadoje nurodė, kad Roma I reglamento 12 straipsnis numato, jog sandorio negaliojimo pagrindus nustato būtent pagal reglamentą taikytina teisė (2024-08-12 dubliko priedas 3). (duomenys neskelbtini) teisė nedraudžia susitarimų dėl išimtinių teisių suteikimo (byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų teigti priešingai). Analogiško draudimo nėra įtvirtinta ir Lietuvos nacionalinėje teisėje, ko pasekoje nėra pagrindo remtis ir CK 1.80 straipsnio nuostata. Pagal Reglamento Roma I 4 str. 1 d/ (b) punkto nuostatas šalių Sutarčiai taikytina (duomenys neskelbtini) Respublikos teisė, o ne (duomenys neskelbtini) teisė. Roma I 4 str. 1 d/ (b) punkto nuostatas šalių Sutarčiai taikytina (duomenys neskelbtini) Respublikos teisė, o ne (duomenys neskelbtini) teisė.

Apeliantės vertinimu, ieškovė padarė esminius Sutarties pažeidimus, dėl kurių atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį, ir dėl kurių ieškovės reikalavimas dėl komisinio mokesčio priteisimo yra nepagrįstas. Ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį, nes nepasiekė joje numatytų atsakovės produkcijos pardavimo tikslų, numatytų sutarties 2.6 straipsnyje. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei į tai, kad dėl Sutarties pažeidimų, kuriuos atliko ieškovė, Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, atsakovė turi būti atleista nuo prievolės mokėti komisinius mokesčius pagal Sutartį vykdymo. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus vertina kaip nepagrįstus.

Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė iki vienašalio Sutarties nutraukimo (2024 m. kovo 15 d.) pasiekė bendrus Sutarties 2.6 punkte numatytus tikslinius kiekius, o eliminavus (duomenys neskelbtini) rinką iš tikslinių rinkų, pardavimų kiekiai net viršijo Sutartyje numatytus tikslinius kiekius (per 2022-2023 m. ieškovė turėjo parduoti 4500 mt, o pardavė 5444 mt produkcijos).

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė dėl ieškovės veiksmų nepatyrė jokių nuostolių. Nurodo, kad ieškovė pažeidė sutartinį įsipareigojimą (Sutarties 2.1 punktas) užtikrinti, kad ieškovės surasti klientai būtų mokūs ir laiku padengtų atsakovės išrašytas sąskaitas. Ieškovė neužtikrino surasto kliento S. atsiskaitymo su atsakove. Pakoreguotos sąskaitos buvo išrašytos tinkamai ir mokėjimai pagal jas turėjo ir galėjo būti atlikti anksčiau, tačiau ieškovė nesugebėjo užtikrinti savalaikių mokėjimų. Visi reikiami prekių gabenimo dokumentai buvo pateikti tinkamai, ir už prekes turėjo būti sumokėta prekių gabenimo dokumentų pateikimo metu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apie klaidą ieškovė iškomunikavo atsakovei 2024 m. sausio 30 d., o atsakovė klaidą ištaisė tą pačią dieną – 2024 m. sausio 30 d. (ieškovo atsiliepimo į 2024-09-26 priešieškinį priedas P-10). Prekių gabenimo dokumentai ieškovei buvo pateikti 2023 m. spalio 26 d. ir 2023 m. lapkričio 17 d. (2025-09-05 prašymo priedai 14, 15), todėl klaidą ieškovė galėjo ir turėjo pastebėti anksčiau, o ne po daugiau nei 2 mėnesių. Tai papildomai patvirtina, kad atsakovė veikė operatyviai, o ieškovė netinkamai įgyvendino savo pareigas pagal Sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 29 884,83 Eur nuostolių, nurodydama, kad ieškovė prisidėjo prie atsakovės šių nuostolių atsiradimo, nes būtent ieškovė nesuvaldė mokėjimų iš kliento S. L. S., iš kurio mokėjimai vėlavo po kelis mėnesius.

Nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. atsakovė (pardavėja) ir ieškovės surastas klientas L. S. S. (pirkėjas) sudarė sutartį Nr. SC0003863 dėl (duomenys neskelbtini) pardavimo. Šioje sutartyje numatyta mokėjimo (atsiskaitymo) sąlyga – 100 proc. CAD per banką. Rekvizituose nurodyta, kad mokėjimas pagal sutartį bus atliktas pardavėjai į pardavėjos banko sąskaitą, esančią AS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale. 2023 m. rugsėjo 19 d. išrašytoje proforma sąskaitoje Nr. SC0003863 buvo nurodytos analogiškos apmokėjimo sąlygos, kaip ir sutartyje Nr. SC0003863 – 100 proc. CAD per banką. Analogiškos apmokėjimo sąlygos buvo nurodytos ir ieškovės, kaip prekybos agentės, atsakovei pateiktose pristatymo instrukcijose – 100 proc. CAD per banką (atvykus).