Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, bei atsakovo ATS1 priešieškinį IES1 dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui ATS1 (toliau – ir atsakovas) dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, bei atsakovo ATS1 priešieškinis IES1 dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti ATS1 matytis su nepilnamete dukra VAI1 (gim. (duomenys neskelbtini) ) c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo laikotarpiui; uždrausti ATS1 , gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje, c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo laikotarpiui. lankytis nepilnametės dukros VAI1 gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje, c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo laikotarpiui. Prašyme nurodė, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš savo vaikus. Šioje byloje nagrinėjami klausimai susiję su šalių bendru vaiku VAI1, kuri buvo pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas galiausiai nebuvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą prieš VAI1. Nors atsakovas buvo išteisintas už BK 162 str. ir 309 str. 2 d. VAI1 atžvilgiu, tačiau nereiškia, kad nebuvo pažeistos CK teisės normos ar vaikų interesai. Atsakovas veikė priešingai vaiko interesams, kuri buvo pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas galiausiai nebuvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą prieš VAI1. Nors atsakovas buvo išteisintas už BK 162 str. ir 309 str. 2 d. VAI1 atžvilgiu, tačiau nereiškia, kad nebuvo pažeistos CK teisės normos ar vaikų interesai. Atsakovas veikė priešingai vaiko interesams, kelia pavojų vaikui, jis buvo nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už padarytas seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš kitus savo vaikus. Atsižvelgiant į atsakovo esamą kriminalinę praeitį ir atliekamos kriminalinės bausmės priežastį, vaikui nei saugu matytis su atsakovu, kuris siekia kontakto su mažamete VAI1, nei vaikas yra pasiruošęs matytis su tėvu. Vaiko tėvui niekas netrukdo, šiai dienai, būsiant laisvėje, pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitur ir vaiko negražinti jai, motinai, nes nėra nustatytos vaiko gyvenamosios vietos. Vaiko ir tėvo ryšys neegzistuojantis, vaikui atsakovas svetimas asmuo. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tėvo teisė su vaiku išliks, nebent bus nustatyta, kad jis kelia pavojų vaikui. Šiuo metu jie neturi duomenų, kad tėvas keltų pavojų vaikui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

IIIII. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - uždrausti atsakovui matytis su nepilnamete dukra VAI1, gim. (duomenys neskelbtini), c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo laikotarpiui; uždrausti atsakovui lankytis nepilnametės dukros VAI1 gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje, c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo laikotarpiui, - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama atskirti vaiką nuo tėvo ir neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Tuo pačiu atsakovas ATS1 priešieškiniu prašė teismo nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui ATS1 matytis su nepilnamete dukra VAI1, gim. (duomenys neskelbtini), c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo laikotarpiui; uždrausti ATS1 lankytis nepilnametės dukros VAI1, gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje, c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo laikotarpiui. lankytis nepilnametės dukros VAI1, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje, c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo laikotarpiui., gim. (duomenys neskelbtini), c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo laikotarpiui; uždrausti ATS1 lankytis nepilnametės dukros VAI1, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje, c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo laikotarpiui. matytis su nepilnamete dukra VAI1, gim. (duomenys neskelbtini), c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo laikotarpiui; uždrausti ATS1 lankytis nepilnametės dukros VAI1, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje ir ugdymo įstaigoje, c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo laikotarpiui.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo netenkino, pažymėdamas, kad atsakovui uždraudus artintis ir matytis su nepilnamečiu vaiku iki bus išnagrinėta civilinė byla, gali būti susilpnintas ar prarastas jo, kaip tėvo, ir vaiko ryšys, pažeidžiama prioritetinė nepilnamečio vaiko teisė ir interesas bendrauti su vienu iš tėvų. Atsakovas nebuvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą prieš VAI1. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai ribotų atsakovo ir išimtinai jo nepilnamečio vaiko teises.

Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi, iš esmės argumentuodama, kad: 1) tėvo ir vaiko ryšys neegzistuoja; 2) atsakovas gali kelti pavojų savo nepilnametėms dukroms, yra linkęs į veikų padarymą prieš savo šeimos narius, yra linkęs daryti seksualinio pobūdžio veikas; 3) vaiko interesai yra prioritetiniai, vaiko atskyrimas nuo tėvo šiuo metu yra būtina intervencinė priemonė, nes pagal nusikaltimų pobūdį vaikui gali kilti pavojus jo fizinei ir psichinei sveikatai.

Preliminariai įvertinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir su juo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir nesutinka su apeliantės teiginiais, išdėstytais atskirajame skunde.

CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Kaip vaiko interesų garantas Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Nustatant vaikų ir tėvo bendravimo tvarką pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus, t. y. tokia tvarka neturi būti jam žalinga, neturi daryti įtakos jo lavinimui ir kitų poreikių tenkinimui. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 straipsnis), visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo suderinti tarpusavyje, teikdami prioritetą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų. Ribojimai galimi tik išimtiniais atvejais, kai bendravimas pakenktų vaiko interesams (pvz.: vieno iš tėvų pavojingas, amoralus, piktybiškas, neigiamas elgesys vaiko atžvilgiu). Taigi bendravimas su vaiku yra abiejų tėvų, nepriklausomai jie gyvena kartu ar atskirai, lygi teisė ir pareiga, kuri turi būti įgyvendinama vertinant vaiko interesus, ir tokios teisės ribojimas galimas tik išimtinais atvejais, kai skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimas su vaiku iš esmės pavojingas, žalingas ir vaikui darantis neigiamą įtaką.

Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020 ir kt.). Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020 ir kt.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą).

Įvertinus aukščiau nurodytą matyti, kad įstatymų leidėjas ir teismų praktika aiškiai nurodo, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku yra jo teisė. Vaiko atskyrimas nuo vieno iš tėvų yra intervencinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kai kyla tiesioginis pavojus vaiko fizinei ar psichinei sveikatai. Šiuo atveju byloje teikiančios išvadą institucijos, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovė pabrėžė, kad tėvo teisė matytis su vaiku išlieka, nebent bus nustatyta, kad jis kelia pavojų vaikui, o šiuo metu institucija neturi duomenų, kad tėvas keltų pavojų vaikui. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas nebuvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą prieš VAI1. Pati ieškovė nei prašyme, nei teikdama atskirąjį skundą nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, patvirtinančių realų ir tiesioginį pavojų vaiko fizinei ar psichinei sveikatai ir suponuojančių išvadą dėl tokios kardinalios laikinosios apsaugos priemonės atsakovo ir vaiko bendravimo atžvilgiu taikymo.

Be to ieškovė atskirajame skunde akcentuoja, kad bendravimas su vaiku turi būti draudžiamas, nes vaiko ryšys su atsakovu yra neegzistuojantis, o taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinama, kad vaiko ir tėvo ryšio sukūrimas galimas tik esant bylos išnagrinėjimui, kai teismas ištirs visus duomenis ir konstatuos, kad atsakovas nebekelia pavojaus vaikui. Tačiau tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, nelogiški ir iš esmės prieštaraujantys tėvo bendravimo su vaiku instituto esmei. Be to, ieškovės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo aspektu yra prieštaringo pobūdžio.

Kaip minėta, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Šiuo atveju ieškovės argumentavimas, kad vaiko ir tėvo ryšys neegzistuojantis ir tėvo ryšio sukūrimas galimas tik esant bylos išnagrinėjimui, suponuoja akivaizdžią atsakovo teises pažeidžiančią išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kaip teigia ieškovė, ,,neegzistuojančio ryšio“ problema dar tik padidės ir tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla bendravimo draudimo atveju tarp atsakovo ir vaiko (įvertinus kintantį jo amžių, sąmoningumą irt kt.), labai tikėtina, kad gali atsirasti dar didesnis susvetimėjimas ir ryšio atotrūkis.

Ieškovė nuogąstauja dėl galimo pavojaus ir grėsmės vaikui jo bendravimo su tėvu metu. Tačiau tokiu atveju atsakovo bendravimo su vaiku teisė, dėl tam tikrų objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, susijusių su skyrium gyvenančio vieno iš tėvų galimo bendravimo su vaiku pavojingumu, žalingumu ir neigiama įtaka (kaip šiuo atveju nurodo ieškovė), gali būti tik ribojama, pasirenkant tokį bendravimo būdą ir formą, kuri maksimaliai apsaugotų ir užtikrintų vaiko interesus. Tokiais atvejais tam, kad būtų atkurtas vaiko ir tėvo ryšys, tuo pačiu užtikrinant saugią vaiko ir tėvo bendravimo aplinką, bendravimui gali būti pasitelkiamas trečiasis asmuo – tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan. Būtent su tokia bendravimo tvarka sutinka (pageidauja) ir atsakovas.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tokia apimtimi, kokia prašė ieškovė, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.