Kauno apylinkės teismo nutartis

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. atstovo advokato V. S. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kelių policijos valdybos priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 226 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016)

Dėl prašymo 2024 m. gegužės 20 d. ir 2024 m. birželio 19 d. pažeidimus laikyti tęstiniu administraciniu nusižengimu

Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamu 2026 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. už ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus paskirta galutinė 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams. Pažeidimas padarytas 2024 m. gegužės 20 d. 01.12 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, ir neturint teisės vairuoti.

Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad 2024 m. gegužės 20 d. Kaune padarytas administracinis nusižengimas, dėl kurio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresnioji specialistė 2026 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. birželio 19 d. Marijampolėje padarytas administracinis nusižengimas, dėl kurio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba 2024 m. rugsėjo 13 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), vertintini kaip vienas tęstinis administracinis nusižengimas. Pareiškėjo atstovo teigimu, abu epizodai kilo iš tos pačios faktinės situacijos – teisės vairuoti nesusigrąžinimo po ankstesnio teisės vairuoti atėmimo termino pabaigos.

Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką tęstiniu administraciniu nusižengimu laikoma tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, kai juos sieja vieninga kaltė, vieningas sumanymas, vieningas tikslas, tas pats objektas ir kai pažeidėjas savo veiksmus suvokia ne kaip atskiras savarankiškas veikas, o kaip vieną neteisėtą veiką. Kartu teismų praktikoje pabrėžiama, kad tais atvejais, kai tyčia susiformuoja iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo, tokia veika nelaikoma tęstine ir kvalifikuojama kaip atskiri teisės pažeidimai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-468/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. gegužės 20 d. 01.12 val. (duomenys neskelbtini), J. P. vairavo transporto priemonę „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir eksploatuodamas transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Už šiuos veiksmus 2026 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirta galutinė 375 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams. Taip pat nustatyta, kad 2024 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas vėl vairavo tą pačią transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir kartu viršijo leistiną greitį. Už šį pažeidimą 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirta tokia pati galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

Šiuo atveju teismas neturi pagrindo 2024 m. gegužės 20 d. ir 2024 m. birželio 19 d. epizodų pripažinti vienu tęstiniu administraciniu nusižengimu. Nors abu epizodai susiję su tuo, kad J. P. teisė vairuoti transporto priemones nebuvo grąžinta teisės aktų nustatyta tvarka, vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad kiekvienas vėlesnis transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti praranda savarankiško administracinio nusižengimo pobūdį.

Teismas vertina, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas šiuo atveju pasireiškė ne vien pasyviu neteisėtu veikimu, t. y. tuo, kad asmuo nebuvo susigrąžinęs teisės vairuoti, bet aktyviu veiksmu – konkrečiu transporto priemonės vairavimu konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje. Kiekvieną kartą prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę asmuo turi pareigą įsitikinti, ar turi galiojančią teisę vairuoti. Todėl kiekvienas sąmoningas sėdimas prie vairo ir dalyvavimas eisme, neturint teisės vairuoti, laikytinas atskiru pažeidimu.

Šią išvadą patvirtina ir faktinės aplinkybės: 2024 m. gegužės 20 d. pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini), 01.12 val., o 2024 m. birželio 19 d. pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini), 17.53 val. Be to, antruoju atveju kartu buvo padarytas ir kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas – viršytas leistinas greitis. Taigi pažeidimai padaryti skirtingomis dienomis, skirtingu paros metu, skirtingose vietose ir skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tai buvo ne vienas tęstinis administracinis nusižengimas, o realioji administracinių nusižengimų sutaptis, kai už kiekvieną nusižengimą administracinė nuobauda skiriama atskirai pagal ANK 38 straipsnio 1 dalį.

Teismas taip pat sutinka su Institucijos argumentu, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, pasibaigus šios teisės atėmimo terminui negali savaime laikyti, jog teisė vairuoti jam grąžinta. Jis turi įvykdyti teisės aktuose nustatytas sąlygas, įskaitant papildomų vairuotojų mokymų baigimą ir kreipimąsi į VĮ „Regitra“. Atsiliepime pagrįstai nurodyta, kad vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti jiems taikomus reikalavimus. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o asmuo, anksčiau netekęs teisės vairuoti, prieš sėsdamas prie vairo turi įsitikinti, ar teisė vairuoti jam grąžinta teisės aktų nustatyta tvarka.

Todėl teismas konstatuoja, kad 2024 m. gegužės 20 d. pažeidimas, dėl kurio priimtas 2026 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. birželio 19 d. pažeidimas, dėl kurio priimtas 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), nelaikytini vienu tęstiniu administraciniu nusižengimu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo taikyti ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinių nuobaudų subendrinimo instituto. Pareiškėjo atstovo prašymas šioje dalyje atmestinas.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas). Pavyzdžiui, šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas).

Skunde ir teismo posėdžio metu J. P. paaiškino, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl nežinojimo, jog vien pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui teisė vairuoti nėra automatiškai grąžinama ir kad jai susigrąžinti būtina papildomai įvykdyti teisės aktuose nustatytas sąlygas. Pareiškėjas nurodė klaidingai manęs, kad pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui jis gali vairuoti transporto priemones, todėl laiku nepasirūpino papildomų vairuotojų mokymų išklausymu ir kitų teisės vairuoti susigrąžinimui reikalingų formalumų atlikimu. J. P. padaryto administracinio nusižengimo neginčijo, savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, tačiau nesutiko su paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu ir jos taikymu konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Nurodė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga vykdant savanorišką veiklą ir dalyvaujant visuomeninę naudą kuriančiose iniciatyvose, todėl pakartotinis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkintų jo galimybes tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir dalyvauti organizacijos veikloje.

Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-289-493/2023). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga kasdieniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti J. P. galimybes dalyvauti jo vykdomoje savanoriškoje veikloje bei atvykti į įvairiuose Lietuvos miestuose organizuojamus renginius ir iniciatyvas, tačiau ši aplinkybė savaime nelaikytina išskirtine. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dalyvaujant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, vykstant į organizacijos organizuojamus renginius ir prisidedant prie vaikų bei jaunimo ugdymo projektų. Vis dėlto vien tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbui, savanorystei ar kitai visuomenei naudingai veiklai vykdyti, nesudaro savarankiško pagrindo netaikyti įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjo dalyvavimas minėtoje veikloje objektyviai negalėtų būti užtikrintas kitomis transporto priemonėmis ar pasitelkiant kitų asmenų pagalbą. Sutiktina, kad laikinai atėmus teisę vairuoti transporto priemones pareiškėjas patirtų tam tikrų nepatogumų ir būtų apsunkintos jo galimybės lanksčiai dalyvauti savanoriškoje veikloje, tačiau šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos dar iki administracinio nusižengimo padarymo. Todėl jis turėjo būti ypač suinteresuotas laikytis teisės aktų reikalavimų ir nevairuoti transporto priemonės neturėdamas teisės vairuoti, tačiau šios pareigos nesilaikė.

Kita vertus, teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, jų visumą bei tarpusavio ryšį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kadangi formalus įstatymo sankcijos taikymas konkrečiomis bylos aplinkybėmis neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

Nagrinėjamu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą lemtų ne pareiškėjo vykdoma savanoriška veikla ar su tuo susiję galimi nepatogumai, bet kitos byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, vertinamos jų visumoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2024 m. gegužės 20 d. padarytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas automatine eismo kontrolės sistema pažeidimo padarymo dieną, tačiau administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas tik 2026 m. vasario 11 d., t. y. praėjus daugiau kaip 20 mėnesių nuo pažeidimo padarymo. Tuo tarpu dėl analogiško 2024 m. birželio 19 d. pažeidimo administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jau 2024 m. liepos 15 d., o 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. buvo paskirta 375 Eur bauda ir 9 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėta bauda buvo sumokėta, administracinio poveikio priemonė visiškai įvykdyta, o teisė vairuoti pareiškėjui buvo grąžinta dar 2025 m. liepos mėnesį.

Kaip jau minėta aukščiau, 2024 m. gegužės 20 d. padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas automatine sistema. Byloje nėra duomenų, kad pažeidimui nustatyti būtų reikėję itin sudėtingų, ilgalaikių ar objektyviai užsitęsusių tyrimo veiksmų. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad dėl kito, vėliau – 2024 m. birželio 19 d. – padaryto analogiško pažeidimo administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jau 2024 m. liepos 15 d., t. y. per mažiau nei vieną mėnesį. Tai rodo, kad Institucija objektyviai turėjo galimybę ir dėl 2024 m. gegužės 20 d. pažeidimo veikti operatyviau.

Teismo vertinimu, nors 2024 m. gegužės 20 d. ir 2024 m. birželio 19 d. padaryti pažeidimai nelaikytini vienu tęstiniu administraciniu nusižengimu, susiklosčiusi situacija yra išskirtinė. Dėl itin ilgo Institucijos delsimo pradėti administracinio nusižengimo teiseną už ankstesnį pažeidimą administracinio poveikio priemonė buvo paskirta tik po to, kai pareiškėjas jau buvo atlikęs analogišką 9 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminą už vėliau padarytą tos pačios rūšies pažeidimą. Tokiu atveju pakartotinis visos apimties administracinio poveikio priemonės taikymas formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, tačiau remiantis konkrečiomis bylos aplinkybėmis neatitiktų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų. Teismo vertinimu, administracinės atsakomybės tikslai iš esmės jau buvo pasiekti įvykdžius 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Be to, teismo posėdžio metu J. P. administracinio nusižengimo neginčijo, savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, o byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat nėra duomenų, kad po teisės vairuoti susigrąžinimo jis būtų sistemingai daręs analogiškus pažeidimus ar piktybiškai nepaisęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir švelninti administracinio poveikio priemonę, nes įstatyme numatyto 9 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino taikymas konkrečiomis bylos aplinkybėmis būtų neproporcingai griežtas siekiamiems administracinės atsakomybės tikslams.

Atsižvelgiant į teismo išdėstytus motyvus, pareiškėjo atstovo skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui J. P. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paliekama paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda, o paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, sutrumpinamas iki 2 (dviejų) mėnesių. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, numatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Net ir trumpesnis administracinio poveikio priemonės taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukels nepatogumų, atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo, tačiau nesuvaržys jo teisių labiau nei būtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

J. P. atstovo advokato V. S. skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kelių policijos 2-ojo valdybos vyresniosios specialistės J. G. 2026 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 2 (dviejų) mėnesių. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.