Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Vilmai Janonienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Z., nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) R. Z. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad 2026 m. balandžio 2 d. 22 val. 12 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „AUDI A5 Sportback“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, pritaikius alkotesterio paklaidą, vairuotojo naudai, kai jam nustatytas 0,51 promilių girtumo laipsnis. R. Z. paskirta 800 eurų bauda, bei taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

R. Z. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje institucijos nutarimu R. Z. yra pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo byloje nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti asmens teisinę padėtį.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m gruodžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-85-697/2016, 2017 m sausio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-5-303/2017).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-2013, 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-68-507/2015, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

Nagrinėjamu atveju, įvertimus skundžiamą nutarimą, teismas konstatuoja, jog institucija tinkamai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimo aplinkybes. O būtent Institucija įvertino tai, kad R. Z. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, ką laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai įvertino.

Taip pat institucija skirdama administracinio poveikio priemonę pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas, t. y. viršijantis įstatyme nustatytą leistiną normą. Nors dėl padaryto pažeidimo nekilo žalingų padarinių ir nebuvo sukeltas eismo įvykis, vien ši aplinkybė nesumažina pažeidimo pavojingumo, nes administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla už patį vairavimo neblaiviam faktą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018, 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-13-693/2018, 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-54-489/2018, 2024 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-15-788/2024 ir kt.).

Paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas R. Z. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin svarbi dėl darbo pobūdžio, kadangi jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ programavimo skyriaus vadovu, turi reguliariai vykti į darbovietės biurą Kaune, organizuoti skyriaus darbą, bendrauti su darbuotojais bei klientais, taip pat pagal poreikį vykti į susitikimus su klientais įvairiuose Lietuvos miestuose. Pareiškėjas nurodė, kad darbo funkcijoms vykdyti jam yra suteiktas tarnybinis automobilis, todėl teisės vairuoti netekimas apsunkins galimybę operatyviai atlikti darbines pareigas, dalyvauti susitikimuose bei organizuoti darbą. Taip pat pareiškėjas akcentavo, kad gyvena Kauno rajone, todėl viešasis transportas nėra pakankamai patogi ir lanksti susisiekimo priemonė, o naudojimasis pavėžėjimo paslaugomis pareikalautų papildomų išlaidų.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Visų pirma, daugeliui asmenų, kuriems už Kelių eismo taisyklių pažeidimus skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ši administracinio poveikio priemonė sukelia nepatogumų vykstant į darbą, atliekant darbines funkcijas, organizuojant kasdienę veiklą ar vykdant profesinę veiklą. Vien tai, kad teisė vairuoti yra reikšminga pareiškėjo darbui ir palengvina jo pareigų vykdymą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti susiklosčiusią situaciją išimtine. Priešingas vertinimas reikštų, kad teisės vairuoti atėmimo priemonė netektų savo prevencinės paskirties didelės dalies dirbančių asmenų atžvilgiu, nes daugeliu atvejų būtų galima remtis analogiškais argumentais dėl darbo funkcijų apsunkinimo ar profesinės veiklos ribojimo. Be to, pareiškėjas dar iki administracinio nusižengimo padarymo žinojo apie savo darbo pobūdį, atliekamų funkcijų specifiką, būtinybę vykti pas klientus bei teisės vairuoti svarbą profesinei veiklai vykdyti. Būtent dėl šių aplinkybių jis turėjo būti ypač suinteresuotas laikytis Kelių eismo taisyklių ir nevairuoti transporto priemonės būdamas neblaivus. Nepaisant to, pareiškėjas pasirinko vairuoti transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas. Todėl šiuo metu jo nurodomi nepatogumai, susiję su darbo funkcijų vykdymu, galimu profesinės veiklos apsunkinimu ar papildomomis transporto organizavimo išlaidomis, laikytini numatomomis jo paties padaryto administracinio nusižengimo pasekmėmis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad teisės vairuoti atėmimas pareiškėjui neužkerta kelio tęsti darbo santykių ar vykdyti darbo funkcijų apskritai. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės netektų darbo vietos ar objektyviai nebegalėtų eiti užimamų pareigų. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės patvirtina, kad teisės vairuoti atėmimas sukels papildomų organizacinių sunkumų ir pareikalaus kitokio darbo organizavimo, tačiau tokio pobūdžio nepatogumai nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Kaip jau minėta, R. Z. nepateikė jokių argumentų, kurie būtų svarstytini taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o asmens patiriami nepatogumai yra paties Pareiškėjo, priešingo įstatymams elgesio, rezultatas, juo labiau, kad darydamas administracinį nusižengimą pareiškėjas aiškiai suvokė, jog elgiasi netinkamai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog institucijos priimtas skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinio poveikio priemonė buvo paskirta laikantis įstatymų nuostatų, o švelninti asmens teisinę padėtį nėra pagrindo.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pagrindo pakeisti skundžiamą nutarimą Pareiškėjo R. Z. skunde išdėstytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Netenkinti R. Z. skundo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.