- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-1021-934/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00744-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Neringa Švedienė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- Konsultacijos verslui
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Išvadą teikia
- Viešųjų pirkimų tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijos verslui“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijos verslui“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Konsultacijos verslui“ (toliau – ir ieškovė ar tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti nepagrįstą ir neteisėtą atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovė ar perkančioji organizacija) 2026 m. birželio 5 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą atsakovės pirkime, atliekamame atviro konkurso būdu, „Renginių organizavimo paslaugos“ (pirkimo ID (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pirkimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) priemonėmis 2026 m. balandžio 24 d. paskelbė Pirkimą. Ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime, tačiau perkančioji organizacija 2026 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovės pasiūlymą atmetė, nes: 1) pasiūlyme dalis įkainių neigiami (pvz., –300 Eur) ir jie pagal pasiūlymo kainos skaičiavimo mechanizmą lemia neigiamą mokėtiną sumą; 2) ieškovė, pateikdama neįprastai mažos kainos pagrindimą, nepateikė išsamios sąnaudų struktūros pagrindimo pagal perkančiosios organizacijos pagrindimą, įskaitant darbo užmokesčio sąnaudas, socialinio draudimo ir kitus su darbo santykiais susijusius mokesčius, administracines ir organizacines sąnaudas, transporto, medžiagų ir kitų tiesioginių sąnaudų detalizavimą, aiškų sutarties vykdymo finansinio pagrindo modelį; 3) ieškovės pasiūlyme nurodytų neigiamų įkainių ekonominis turinys ir jų taikymas sutarties vykdymo metu nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas, todėl išlieka neaiškumas dėl pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais; 4) ieškovė nepateikė perkančiosios organizacijos prašytų paslaugos sąnaudų skaičiavimų ir liko neaišku, kokia yra paslaugų savikaina.
Perkančioji organizacija, atmesdama ieškovės pasiūlymą, nesilaiko paskelbtų Pirkimo sąlygų, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir suformuotos teismų praktikos – ieškovės pasiūlyti neigiami (minusiniai) įkainiai nėra ir negali būti pagrindu atmesti ieškovės pasiūlymą. Nors perkančioji organizacija deklaruoja, kad ieškovės pasiūlymas atmestas ne dėl neigiamų įkainių, tačiau visas sprendimo dėl pasiūlymo atmetimo argumentavimas yra pagrįstas tariamu neigiamų įkainių neaiškumu, jų ekonomine prasme, sąskaitų faktūrų išrašymu, savikaina ir pasiūlymo nepalyginamumu. Tokie perkančiosios organizacijos motyvai leidžia teigti, kad perkančioji organizacija ieškovės pasiūlytus neigiamus įkainius pavertė savarankišku ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindu, nors ji ir pripažįsta, kad nei VPĮ, nei teismų praktika jų (minusinių įkainių) savaime nedraudžia. Ieškovė pateikė pakankamus, vienareikšmiškai suprantamus paaiškinimus, kurie perkančiajai organizacijai leido įvertinti, kaip pasiūlyme nurodyti neigiami įkainiai būtų taikomi sutarties vykdymo metu.
Perkančioji organizacija nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė, pateikdama savo pasiūlymo paaiškinimus, pakeitė pasiūlymo esmę. Pirma, priešingai nei teigia perkančioji organizacija, ieškovė paaiškinimais nepakeitė pasiūlymo esmės ar ekonominės pusiausvyros, taip pat nepateikė naujo pasiūlymo. Ieškovė paaiškinime nurodė ir paaiškino, kad ieškovės pasiūlyme nurodytos neigiamos (minusinės) įkainių reikšmės reiškia, jog atitinkamos paslaugos suteikimo kaštus ieškovė prisiima savo sąskaita, t. y. perkančioji organizacija už tokią paslaugą ieškovei nemokės. Antra, iš atsakovės sprendimo turinio galima suprasti, kad jeigu ieškovė būtų nurodžiusi, jog sumokės perkančiajai organizacijai už savo teikiamas paslaugas, tuomet tai nebus laikoma esminiu pasiūlymo ar ekonominės pusiausvyros keitimu. Tokia perkančiosios organizacijos interpretacija nepagrįsta. Viena vertus, Pirkimo sąlygos nedraudė tiekėjams minusinių pasiūlymo kainų, o, kita vertus, Pirkimo sąlygos taip pat nenumatė, jog tiekėjas, pasiūlęs neigiamas (minusines) kainas ir laimėjęs Pirkimą, turės sumokėti perkančiajai organizacijai už tiekėjo perkančiajai organizacijai suteiktas paslaugas kainą, lygią tiekėjo pasiūlyme nurodytai neigiamai (minusinei) pasiūlymo kainai. Trečia, perkančioji organizacija savo atsakyme nepaneigė ieškovės argumentų, patvirtinančių, kad ieškovė neatliko jokio esminio pasiūlymo keitimo. Priešingai, perkančioji organizacija iš esmės pripažino, kad esminis pasiūlymo keitimas nebuvo atliktas ir nepateikė argumentų, kuriais perkančioji organizacija bandytų paneigti, jog esminis pasiūlymo keitimas nebuvo atliktas. Ketvirta, perkančioji organizacija savo naudai negali remtis sąskaitų faktūrų išrašymo ir atsiskaitymo neaiškumu esant pasiūlytiems minusiniams įkainiams.
Priešingai nei nusprendė perkančioji organizacija, ieškovė tinkamai pagrindė neįprastai mažos kainos pasiūlymą. Pirma, ieškovė 2026 m. gegužės 27 d. rašte pagrindė pasiūlymo neigiamą (minusinę) kainą, t. y. ieškovė pagrindė savo pajėgumą tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį pateikto pasiūlymo sąlygomis (kainomis). Viešajame pirkime nėra draudžiama tiekėjo pasiūlymo neigiama (minusinė) kaina, jeigu ji yra pagrindžiama, t. y. pagrindžiamas tiekėjo pajėgumas tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį pateikto pasiūlymo sąlygomis. Antra, nors perkančioji organizacija akcentuoja konkrečių sąnaudų skaičiavimų trūkumus pagal perkančiosios organizacijos 2026 m. gegužės 25 d. rašte nurodytus 3.1.2–3.3.4 papunkčius, tačiau neatsako į esminį VPĮ 57 straipsnio klausimą, ar ieškovės pateiktas pasiūlymas, vertinant visumą, leidžią tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį. Trečia, perkančioji organizacija savo atsakyme bandydama argumentuoti neįprastai mažos pasiūlymo kainos nepagrindimą, remiasi tik Verslo apskaitos standartais (toliau – VAS), tačiau VAS reglamentuoja finansinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo klausimus, o ne viešojo pirkimo pasiūlymo kainodaros leistinumą ar viešojo pirkimo kainos vertinimo metodiką. Taigi, perkančioji organizacija negali kainodaros pagrįstumo vertinti vien per siaurą VAS nuostatų prizmę. Ketvirta, perkančiosios organizacijos išvados yra prieštaringos. Jeigu, kaip pripažįsta perkančioji organizacija, sąnaudos nėra tapačios įkainiui, tuomet perkančioji organizacija negali atmesti ieškovės pasiūlymo vien dėl to, kad ieškovės nurodyta atskiros pozicijos savikaina ar sąnaudų paskirstymas neatitinka perkančiosios organizacijos supratimo apie apskaitinę paslaugų savikainą. Įkainis yra komercinis pasiūlymo elementas, kuris gali apimti sąnaudas, pelną, nuostolį, nuolaidas, strateginius kainodaros sprendimus ir kitus ekonominius veiksnius. Jeigu perkančioji organizacija sutinka, kad sąnaudos ir įkainis nėra tas pats, ji negali reikalauti, jog kiekvienas įkainis mechaniškai atitiktų teigiamų buhalterinių sąnaudų dydį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad jos pasiūlymas buvo atmestas dėl nurodytos neigiamos (minusinės) kainos. 2026 m. birželio 16 d. rašte „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo“ nurodyta, kad perkančioji organizacija neginčija teismų praktikos, pripažįstančios, jog esant tam tikroms sąlygoms, viešuosiuose pirkimuose galima siūlyti neigiamus (minusinius) įkainius. Neigiami (minusiniai) įkainiai per se (savaime) nėra neteisėti ir nereiškia, kad pasiūlymas turi būti atmestas. Tačiau šiuo atveju perkančiajai organizacijai kilo abejonės dėl įkainių realumo, todėl ieškovei teko pareiga pateikti tokį pagrindimą, kuris šias abejones pašalintų. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su perkančiosios organizacijos atliktu neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimu ir papildomai pateiktus dokumentus vertina kitaip nei vertino perkančioji organizacija, nėra pagrindas pritarti ieškovės nepagrįstiems samprotavimams, kad perkančioji organizacija ieškovės pasiūlytus neigiamus įkainius „pavertė“ savarankišku pasiūlymo atmetimo pagrindu.
Teismas sutiko su atsakovės atliktu ieškovės pasiūlymo kainos pagrįstumo vertinimu ir neturi pagrindo nepritarti atsakovei, kad ieškovė nepakankamai pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą bei nepašalino kilusių abejonių dėl pasiūlytos kainos ir jos sudedamųjų dalių realumo. Tiekėjos paaiškinimai nepateikia vienareikšmės ir objektyviai patikrinamos informacijos dėl to, kaip būtų taikomi pasiūlyme nurodyti neigiami įkainiai sutarties vykdymo metu, įskaitant atsiskaitymo mechanizmą ir sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką, todėl tiekėjos pasiūlymas nėra pakankamai aiškus ir vienareikšmis kainodaros bei atsiskaitymo prasme, taip pat išlieka neaiškumas dėl pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais bei tiekėjo pasirengimo vykdyti sutartį pagal pasiūlyme nurodytus neigiamus įkainius.
2026 m. gegužės 25 d. atsakovės viešojo pirkimo komisija ne tik paprašė ieškovės pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, konkrečiai nurodydama informaciją ir dokumentus, kuriuos ieškovė turėjo pateikti, bet ir atkreipė ieškovės dėmesį, kad nurodyti paaiškinimai ir dokumentai privalo būti pateikti, tiekėja, atsakydamas į paklausimą, negali remtis deklaratyviais paaiškinimais, o turi realiai įrodyti, jog už pasiūlytą kainą galės įvykdyti pirkimo sutartį. Taigi, ieškovei buvo sudaryta galimybė pateikti konkrečius, patikrinamus ir pakankamus duomenis, pašalinančius perkančiajai organizacijai kilusias abejones.
Perkančioji organizacija prašė pateikti detalius siūlomos paslaugos sąnaudų skaičiavimus, nurodant visas kainos sudedamąsias dalis bei jų dydžius. Ieškovė nurodė, kad šiam Pirkimui pateiktame pasiūlyme nurodytos kainos (įkainiai) apskaičiuoti remiantis specialiai šiam konkursui pateiktomis konkursinėmis kainomis ir metodikomis, turima tokio tipo renginių įgyvendinimo patirtimi. Ieškovė taip pat nurodė, kad pateikdama neįprastai mažos kainos pagrindimą, pateikė planuojamų teikti renginių organizavimo ir aptarnavimo paslaugų kaštų skaičiavimą–detalizavimą (kainos išskaidymą), kuriame pagrindžia pasiūlyme nurodytų paslaugų kainų (įkainių) sudedamąsias dalis, paslaugų savikainas ir pelno maržas. Tokius ieškovės argumentus teismas vertino kritiškai, nes konkretus kainos sudedamųjų dalių bei jų dydžių pagrindimas, įskaitant darbo užmokesčio, socialinio draudimo, administracinių, organizacinių, transporto, medžiagų, techninių priemonių ir kitų su paslaugų teikimu susijusių sąnaudų detalizavimą, pateiktas nebuvo. Ieškovė nurodė ne kainos (įkainio) sudedamąsias dalis, tačiau siūlė konkrečias kainas. Nors ieškovė teigia, kad daliai paslaugų yra nurodoma tiek neigiama (su minuso ženklu) kaina, tiek ir neigiama savikaina, nurodant, kad pelno marža lygi nuliui, tačiau teismas vertino, jog paslaugos atlikimas visada reikalauja sąnaudų (išlaidų), todėl savikaina yra teigiamas skaičius. Netgi gaunant „rinkodarines“ nuolaidas, taikant specialias kainas be pelno, kurias mini ieškovė, tai mažintų teigiamas sąnaudas (iki 0 Eur), tačiau nepaverstų jų neigiamomis. Duomenų, kurie pagrįstų neigiamos savikainos taikymo pagrįstumą ieškovė nepateikė. Be to, ieškovė nepateikė duomenų apie darbo užmokesčio biudžetą, kurį ieškovė yra nusimačiusi skirti Pirkime numatomos sudaryti sutarties vykdymu.
Perkančioji organizacija prašė pateikti įrodymus, iš kokių šaltinių bus padengtos visos sutarties vykdymo sąnaudos per 2 metų sutarties vykdymo laikotarpį (pvz., galiojančias sutartis ir pagal jas paskaičiuotą gautiną pelną ir t.t.). Ieškovė pateikė finansinės atskaitomybės (2023–2025 m.) dokumentus, taip pat kelių sutarčių su kitomis organizacijomis su jose nurodytais įkainiais kopijas. Teismas nurodė, kad ankstesnių metų sutarčių vykdymas nepaneigė ieškovės pareigos pagrįsti konkretaus pasiūlymo realumą konkrečiai šiame Pirkime, ypač turint omenyje tai, kad nė vienoje iš pateiktų sutarčių nebuvo siūlomi neigiami (minusiniai) įkainiai. Ieškovė nepateikė galiojančių sutarčių sąrašo ne tik su jų vertėmis, bet ir gaunamas (planuojamas gauti) pajamas, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės finansinį pajėgumą padengti galimus nuostolius iš Pirkimo sutarties vykdymo. Vien ieškovės teiginiai apie planuojamą pelningą sutarčių vykdymą neįrodo finansinio pajėgumo vykdyti sutartį pasiūlyme nurodytais įkainiais.
Perkančioji organizacija prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius išskirtinai palankias sąlygas teikti paslaugas ar parduoti prekes. Ieškovė pateikė susitarimus dėl 10–15 proc. komisinio atlygio mokėjimo su įvairiais subtiekėjais, taip pat rėmėsi abstraktaus pobūdžio teiginiais apie „rinkodarines“ nuolaidas ir galimai taikytinas specialias kainas be pelno. Teismas pažymėjo, kad neigiami (minusiniai) įkainiai per se nėra neteisėti ir nereiškia, kad pasiūlymas turi būti atmestas. Vis dėlto tiekėjui siūlant (taikant) neigiamus (minusinius) įkainius, tiekėjas turi objektyviai pagrįsti taikomą pajamų generavimo modelį (pvz., kad gaunama nauda viršija išlaidas). Šiuo atveju vien susitarimai dėl 10–15 proc. komisinio atlygio mokėjimo nepagrindžia, kad iš komisinio atlygio gaunamos pajamos suteikia galimybes tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį ir paslaugas perkančiajai organizacijai teikti už pasiūlyme nurodytus neigiamus įkainius.
Ieškovės akcentuojami argumentai dėl netiesioginės naudos gavimo nepašalina pareigos pagrįsti Pirkime pasiūlytų įkainių pakankamumą. Net ir darant prielaidą, kad tam tikrais atvejais tiekėjas gali vykdyti sutartį siekdamas ne vien tiesioginės finansinės grąžos, tokios aplinkybės savaime neįrodo nei pasiūlytų įkainių realumo, nei finansinio pajėgumo tinkamai įvykdyti sutartį. Todėl perkančioji organizacija pagrįstai vertino, kad bendro pobūdžio teiginiai negali pakeisti objektyvių finansinių duomenų ir konkrečių skaičiavimų, leidžiančių patikrinti pasiūlytos kainos pagrįstumą ir patvirtinančių, kad tokia netiesioginė nauda realiai kompensuoja žemesnę (ar netgi neigiamą) kainą ir leidžia tinkamai įvykdyti sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovė duomenų, kurie patvirtintų tokios netiesioginės naudos realumą ar dydį, nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovės pateikti paaiškinimai ir kiti dokumentai, kuriais siekė pagrįsti savo patirtį, turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, bendradarbiavimą su partneriais bei galimybes vykdyti Pirkimo sutartį pasiūlytomis kainomis, tokie kaip įgyvendintų ir įgyvendinamų, pagal panašią kainodarą, sutarčių išrašai, atsiliepimai apie pagal vykdytas sutartis suteiktas paslaugas, taip pat abstraktaus pobūdžio teiginiai, kad ieškovė turi kompetencijos ir resursų įgyvendinti bet kokio lygio renginius Lietuvoje ar užsienyje, uždirbti pelno, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovė pateikė pakankamų pasiūlytos neįprastai mažos kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų, leidžiančių objektyviai įvertinti ieškovės finansinį pajėgumą, faktinę savikainą bei deklaruojamo pelningumo realumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad perkančiosios organizacijos vertinimas, jog pagal pasiūlytas neigiamus (minusinius) įkainius ieškovė turėtų mokėti perkančiajai organizacijai, neatitinka Pirkimo sąlygų, nes toks reikalavimas Pirkimo sąlygose nebuvo išviešintas. Pirkimo sąlygos nenumatė, kad pasiūlymas su neigiamais (minusiniais) įkainiais reiškia realiai tiekėjo mokėtinas perkančiajai organizacijai sumas, atitinkančias pasiūlyme nurodytus minusinius įkainius, taigi perkančioji organizacija ieškovės atžvilgiu taikė neišviešintus reikalavimus.
Teismas sutiko, kad neigiami įkainiai ne visada reiškia, jog tiekėjas įsipareigoja primokėti perkančiajai organizacijai. Galimi atvejai, kai neigiamas įkainis sumažina bendrą mokėtiną sumą už perkamas prekes ar paslaugas. Visgi, ieškovei pateiktuose paaiškinimuose nurodžius, kad neigiami įkainiai neturi būti suprantami kaip realiai taikytinos neigiamos sumos, o reiškia tik tai, jog tam tikrų paslaugų teikimo kaštus ji prisiims savo sąskaita, teismas pritarė atsakovės argumentams, kad tokio skirtingo traktavimo priežastis buvo siekis neigiamus įkainius išlaikyti pasiūlymo vertinimo stadijoje ir įgauti konkurencinį pranašumą mažinant bendrą vertinamąją kainą, o sutarties vykdymo metu paneigti tų pačių reikšmių ekonominį poveikį laikantis pozicijos, kad neigiamas įkainis sutarties vykdymo metu faktiškai nebetaikomas ir reiškia tik tai, jog už atitinkamą paslaugą nebus mokama (taigi savo esme yra ne neigiamas, o nulinis). Ieškovės pateikti paaiškinimai nepašalino esminių neaiškumų dėl pasiūlyme nurodytų neigiamų įkainių ekonominio turinio, jų taikymo sutarties vykdymo metu ir pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais, todėl ieškovės pasiūlymas atmestas pagrįstai.
Ieškovė patvirtino, kad pagal kai kurių paslaugų pobūdį didesnė dalis paslaugos gali būti suteikiama partnerių atsakingų specialistų, o tiekėjos atsakingas asmuo atlieka tik paslaugos administravimo, koordinavimo, organizavimo funkcijas. Be to, dalis standartinių paslaugų yra įvykdoma kartu su kitų įgyvendinamų paslaugų sutarčių paslaugų teikimu (vienu metu yra suderinamos kelių užsakymų paslaugos) ir tokios paslaugos suteikimas gali nieko nekainuoti arba tam tikra dalis paslaugų yra suderinama iškarto pagal tiekėjo turimų pastovių kainų susitarimus, todėl tokių paslaugų suteikimui nebereikia eikvoti laiko paslaugų kainų su partneriais derinimui. Teismas įvertino, kad nurodytos aplinkybės tik sustiprina abejones, kad ieškovė yra pasirengusi realiai įvykdyti sutartį pagal pasiūlyme nurodytus neigiamus įkainius, o ne faktiškai siekia tam tikrų darbų ar paslaugų nevykdydama arba neigiamus įkainius kompensuodama kitomis eilutėmis dirbtinai įgauti pranašumą prieš kitus tiekėjus.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas nepagrįstai ieškovei priskyrė neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų Pirkimo dokumentų nuostatų negatyvių padarinių riziką bei pateisino atsakovės sprendimus ieškovės atžvilgiu taikyti neišviešintas Pirkimo sąlygas. Byloje nėra ginčo, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtintas draudimas teikti pasiūlymus su neigiamais įkainiais ar, kad tokio pasiūlymo pateikimas savaime lemia jo atmetimą. Pirkimo dokumentai taip pat nenumatė, kad pasiūlymas su neigiamais (minusiniais) įkainiais reiškia realiai tiekėjo mokėtinas perkančiajai organizacijai sumas, atitinkančias pasiūlyme nurodytus neigiamus (minusinius) įkainius. Pirkimo dokumentai nenumatė, kad tiekėjui pasiūlius neigiamus (minusinius) įkainius jis turėtų mokėti perkančiajai organizacija. Tokių Pirkimo dokumentų nuostatų byloje nenurodė ir atsakovė, o tokių nuostatų egzistavimas nėra konstatuotas ir skundžiamame sprendime.
Atsiliepimas
Atsakovė savo sprendime dėl pasiūlymo atmetimo nurodė, jog „jeigu pasiūlyme yra nurodytas įkainis „–300 Eur“, tai ir turi reikšti „–300 Eur“; iš ieškovės paaiškinimų suprantama, kad iš tikrųjų tai reiškia „0 Eur“, o tai iš esmės keičia pasiūlymo ekonominį turinį“. Taigi, atsakovės sprendimas yra grindžiamas iš esmės tuo, kad ieškovė pagal pasiūlytas neigiamus (minusinius) įkainius turėtų mokėti perkančiajai organizacijai. Šiuo atveju atsakovė ieškovės atžvilgiu taikė neišviešintas Pirkimo sąlygas.
Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad pagal perkančiosios organizacijos vertinimą ieškovė turėtų mokėti perkančiajai organizacijai, o tai neatitinka Pirkimo sąlygų. Pirma, teismo motyvas dėl aplinkybės, kad ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų, yra nepagrįstas. Šiuo atveju problema yra ne tai, kad Pirkimo sąlygos neteisėtos, o tai, jog atsakovė taikė iš anksto neišviešintas Pirkimo sąlygas. Antra, atmestini teismo argumentai, kad ieškovė neginčijo atsakovės prašymo paaiškinti pasiūlymą, todėl negali remtis aplinkybe, jog nebuvo pakankamai aišku, kaip bus vykdomas atsiskaitymas esant neigiamai pasiūlymo kainai. Nesuprantama, kodėl, pasak teismo, ieškovė turėjo ginčyti atsakovės prašymą paaiškinti pasiūlymą, jeigu tai negali būti atskiru neteisminės ir teisminės peržiūros ginčo dalyku. Trečia, teismas, teigdamas, kad ieškovė negali remtis aplinkybe, jog nebuvo pakankamai aišku, kaip bus vykdomas atsiskaitymas esant neigiamai (minusiniai) pasiūlymo kainai, viena vertus, sprendime nenurodo konkrečios Pirkimo dokumentų nuostatos, kuri būtų apsprendusi ir sureguliavusi šį klausimą. Jeigu Pirkimo sąlygos buvo aiškios, nedviprasmiškos ir tikslios, tai teismas būtų galėjęs sprendime konkrečiai ir įvardinti tokią Pirkimo sąlyga, kurioje būtų apibrėžta, kaip bus vykdomas atsiskaitymas esant neigiamai (minusiniai) pasiūlymo kainai. Kita vertus, teismas, neįvardindamas, jo vertinimu, Pirkimo sąlygų nuostatos, kaip bus vykdomas atsiskaitymas esant neigiamai (minusinei) pasiūlymo kainai bei teigdamas, kad ieškovė negali remtis aplinkybe, kad nebuvo pakankamai aišku, kaip bus vykdomas atsiskaitymas esant neigiamai (minusinei) pasiūlymo kainai, iš esmės neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų Pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių riziką neteisėtai perkėlė ieškovei, nors ši rizika tenka būtent atsakovei kaip perkančiajai organizacijai, o visi Pirkimo sąlygų neaiškumai ar netikslumai negali būti aiškinami ir taikomi ieškovės nenaudai. Ketvirta, teismas skundžiamo sprendimo 48 punkte pripažino, kad neigiami įkainiai savaime nereiškia tiekėjo įsipareigojimo primokėti perkančiajai organizacijai, o gali tiesiog sumažinti bendrą mokėtiną sumą. Tokiu būdu teismas iš esmės sutiko su ieškovės pozicija dėl neigiamų įkainių ekonominės prigimties. Nepaisant to, teismas padarė nenuoseklią ir nepagrįstą išvadą, kad ieškovės paaiškinimas, jog neigiamos reikšmės reiškia paslaugos teikimo kaštų prisiėmimą savo sąskaita, esą sukūrė skirtingą neigiamų įkainių traktavimą priklausomai nuo pirkimo stadijos — pasiūlymo vertinimo metu neigiamas įkainis, teismo vertinimu, išlaikė poveikį mažindamas bendrą kainą, o sutarties vykdymo metu tapo „nuliniu“. Penkta, teismas neįvertino Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išvadoje nurodytos informacijos, jog VPT rekomendavo dėl tokių įkainių apskaitos ir apmokestinimo aspektų kreiptis į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją (toliau – Finansų ministerija) ir (arba) Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Šiuo atveju VPT neaišku, kaip esant pasiūlytiems minusiniams įkainiams, turėtų būti apskaitomas tiekėjos ir perkančiosios organizacijos tarpusavio atsiskaitymas ir kad į tai turėtų atsakyti kitos kompetentingos institucijos.
Teismas netinkamai taikė ir aiškino neįprastai mažos kainos institutą ir nukrypo nuo šį institutą aiškinančios teismų praktikos. Net ir tuo atveju, jeigu tiekėja iš Pirkimo sutarties vykdymo iš viso negautų pajamų ar Pirkimo sutarties vykdymas tiekėjai būtų nuostolingas, tiekėja gali būti laikoma pajėgia tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį ir jos pasiūlymas negali būti atmestas dėl pasiūlytos neįprastai mažos kainos, jeigu ji pagrindžia, jog finansinė situacija (turimi finansiniai resursai), iš kitų užsakymų gaunamos pajamos ir kitos svarbios aplinkybės leis tiekėjai tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.
Teismas neįvertino byloje esančių ir atsakovei pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė yra pajėgi tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį. Ieškovė pateikė objektyvią ir lengvai patikrinamą informaciją, kad ji yra žinoma tiekėja paslaugų organizavimo rinkoje, turinti didžiulę patirtį aukščiausio lygio tarptautinių renginių organizavime ir yra sėkmingai įvykdžiusi daugybę panašaus pobūdžio viešųjų pirkimų sutarčių. Be to, ieškovė dėl netinkamo tokių viešųjų pirkimo sutarčių vykdymo nebuvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Taigi, vien tiekėjos turimas rinkoje žinomo ir patikimo renginių organizavimo paslaugų teikėjo statusas, remiantis suformuota teismų praktika, leidžia spręsti, jog ieškovė yra pajėgi tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį už pasiūlytą kainą. Be to, mažos kainos pagrindime ieškovė pajėgumą tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį grindė ir pajamomis, gaunamomis iš kitų užsakymų, ir gera finansine padėtimi. Tiekėja, pagal VPT 2021 m. lapkričio 19 d. parengtas Neįprastai mažos kainos vertinimo gaires (toliau – Gairės) ir suformuotą teismų praktiką gali grįsti neįprastai mažos kainos pasiūlymą ir gebėjimą įvykdyti pirkimo sutartį iš kitų užsakymų gaunamomis pajamomis. Tokiu atveju turi įrodyti, kad užsakymai ir kitos sutartys egzistuoja. Ieškovė įrodė apie turimus kitus pelningus užsakymus, iš kurių gaunamomis pajamomis galėtų padengti Pirkimo sutarties vykdymą, tačiau tiek perkančioji organizacija, tiek teismas šios informacijos, esančios byloje, netikrino, o tai reiškia, jog ieškovės neįprastai mažos kainos pasiūlymo pagrindimas buvo vertintas formaliai.
Ieškovė pateikė objektyvius finansinius duomenis ir konkrečius skaičiavimus, leidžiančius patikrinti pasiūlytos kainos pagrįstumą ir patvirtinančius, kad ieškovė pajėgi tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį. Atsakovė ne tik galėjo patikrinti minėtą viešą informaciją, bet ir kreiptis į ieškovę kelis kartus (jei to reikia), kad ši pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius pasiūlytos kainos pagrįstumą. Atsakovė šios aktyvumo pareigos nevykdė ir apsiribojo formaliomis neįprastos mažos kainos pagrindimo patikrinimo procedūromis.
Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nepateikė duomenų apie darbo užmokesčio biudžetą, kurį ieškovė yra nusimačiusi skirti Pirkime numatomos sudaryti sutarties vykdymui. Gairėse nurodyta, kad pirkimo vykdytojas negali reikalauti, jog tiekėjas į savo pasiūlytą kainą įtrauktų išlaidas, kurių faktiškai jis nepatirs. Tiekėjas, įsigijęs tam tikrų sutarčiai vykdyti reikalingų priemonių ir šių priemonių išlaidas įtraukęs į bendrą apskaitą, neturi būti verčiamas vėl jas įtraukti į konkrečiame pirkime siūlomą kainą. Šiuo atveju svarbu, kad tiekėjas Pirkimo vykdytojui įrodytų ir tinkamai pagrįstų, jog sutarčiai vykdyti išlaidų nepatirs arba, jog šios išlaidos bus padengiamos bendrosiomis tiekėjo išlaidomis. Atsižvelgus į Gairėse nurodytą paaiškinimą, ieškovė negalėjo pateikti darbo užmokesčio biudžeto, nes samdo paslaugų teikėjus, daugeliu atvejų veikiančius pagal individualios veiklos pažymas ar verslo liudijimus, t. y. negalėjo įtraukti į pasiūlytą kainą išlaidų, kurių jis nepatirs – išlaidų darbo užmokesčio biudžetui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, be kitų ieškinyje nurodytų nesutikimo su atsakovės sprendimu atmesti ieškovės pasiūlymą argumentų, turėjo patikrinti, ar atsakovė pagrįstai nusprendė, kad ieškovė savo pasiūlymo paaiškinimu pakeitė pasiūlymo esmę. Kitaip tariant, teismas turėjo pasisakyti dėl esminio pasiūlymo keitimo instituto taikymo šiame ginče, nes būtent šį klausimą, kaip vieną esminių, ieškovė kėlė ieškinyje. Kadangi teismas aptariamos pareigos neįvykdė, padarė esminį proceso teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai pateisino atsakovės sprendimą jos atžvilgiu taikyti Pirkimo dokumentuose neišviešintą reikalavimą ir jai perkėlė neaiškių bei netikslių Pirkimo dokumentų nuostatų neigiamų padarinių riziką, yra nepagrįsti, nes grindžiami neteisinga perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo turinio ir teismo motyvų interpretacija. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad perkančioji organizacija atmetė ieškovės pasiūlymą sprendime nurodžius, jog ieškovė, pasiūliusi neigiamus įkainius, turėtų mokėti atsakovei ir tokiu būdu pakeitė Pirkimo sąlygų esmę bei pritaikė Pirkimo dokumentuose neišviešintą reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo įtvirtintas draudimas teikti pasiūlymus su neigiamais įkainiais. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovės pasiūlymo atmetimą lėmė ne pats neigiamų įkainių pateikimo faktas, o tai, jog ieškovės pateikti paaiškinimai nepašalino abejonių dėl jų ekonominio turinio, realumo ir taikymo vykdant sutartį. Taigi, perkančioji organizacija netaikė iš anksto neišviešintos pirkimo sąlygos, o tik įvertino, ar ieškovės pateikti paaiškinimai leido vienareikšmiškai ir objektyviai nustatyti jos pasiūlytų neigiamų įkainių ekonominį turinį bei jų taikymą vykdant sutartį.
Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad jai buvo perkelta neaiškių, dviprasmiškų Pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų neigiamų padarinių rizika. Ieškovei buvo sudaryta galimybė paaiškinti pasiūlymą ir pagrįsti jame nurodytų neigiamų įkainių ekonominį turinį bei jų taikymą vykdant sutartį. Tačiau būtent ieškovės pateikti paaiškinimai nepašalino kilusių abejonių, nes nebuvo vienareikšmiškai ir objektyviai paaiškinta, kaip pasiūlyme nurodyti neigiami įkainiai būtų taikomi vykdant sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jos pasiūlytų neigiamų įkainių ekonominė ir matematinė reikšmė pasiūlymo vertinimo bei sutarties vykdymo metu buvo tapati. Atsakovė neginčija, kad pasiūlymo vertinimo metu neigiami įkainiai matematiškai mažino bendrą vertinamąją pasiūlymo kainą. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė savo paaiškinimuose nurodė, kad neigiami įkainiai neturi būti suprantami kaip realiai taikytinos neigiamos sumos, o reiškia tik tai, jog tam tikrų paslaugų teikimo kaštus ji prisiims savo sąskaita. Taigi, pasiūlymo vertinimo metu neigiamas įkainis buvo naudojamas kaip neigiama reikšmė, mažinanti bendrą vertinamąją kainą, o sutarties vykdymo metu, pagal ieškovės pateiktą paaiškinimą, toks įkainis neturėtų sukelti atitinkamo neigiamo ekonominio poveikio ir iš esmės reikštų, kad už konkrečią paslaugą nebūtų mokama. Todėl ieškovės teiginys, kad abiem etapais neigiamas įkainis turi tą pačią ekonominę reikšmę, neatitinka jos pateiktų paaiškinimų. Būtent šis neatitikimas ir lėmė teismo nustatytą neaiškumą dėl neigiamų įkainių ekonominio turinio ir jų taikymo sutarties vykdymo metu. Be to, dėl tokio skirtingo neigiamų įkainių traktavimo kilo pagrįstų abejonių ir dėl pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais bei ieškovės pasirengimo realiai vykdyti sutartį pagal pasiūlyme nurodytus neigiamus įkainius.
Nors apeliantė teigia, kad teismas neįvertino VPT išvadoje esančios informacijos (VPT rekomendavo dėl neigiamų įkainių apskaitos ir apmokestinimo aspektų kreiptis į Finansų ministeriją ir (ar) VMI), tačiau ieškovė cituoja tik paskutinę VPT išvados pastraipos dalį. Vertinant VPT poziciją visos jos kontekste, matyti, kad VPT, pasisakydama dėl neigiamų įkainių taikymo viešuosiuose pirkimuose, esminę reikšmę teikia ne neigiamo įkainio faktui, bet jo ekonominiam turiniui, atsiskaitymo tvarkai, galimoms teisinėms ir finansinėms pasekmėms sutarties vykdymo metu bei tiekėjo pateiktam tokios kainodaros pagrindimui. Būtent šias aplinkybes vertino ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pasiūlymo pagrįstumo. Teismas nustatė, kad ieškovės pateikti paaiškinimai neatskleidė vienareikšmio ir objektyviai patikrinamo neigiamų įkainių ekonominio turinio bei jų taikymo sutarties vykdymo metu, įskaitant atsiskaitymo mechanizmą ir sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką, taip pat nepašalino abejonių dėl pasiūlymo palyginamumo ir ieškovės pasirengimo vykdyti sutartį pagal pasiūlyme nurodytus neigiamus įkainius. Todėl VPT išvadoje nurodyta pozicija ne paneigia, o iš esmės atitinka teismo atlikto vertinimo kryptį. Kartu VPT rekomendacija dėl apskaitos ir apmokestinimo klausimų kreiptis į Finansų ministeriją ir (ar) VMI savaime nereiškia, kad perkančioji organizacija neturėjo teisės vertinti ieškovės pasiūlytos kainodaros aiškumo ir pagrįstumo.
Apeliantės teiginys, kad teismas nevertino byloje esančių duomenų, patvirtinančių jos pajėgumą tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį, yra nepagrįstas. Priešingai, iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas vertino ieškovės nurodytą patirtį, žmogiškuosius ir finansinius išteklius, bendradarbiavimą su partneriais, įgyvendintų ir įgyvendinamų panašių sutarčių patirtį bei kitus ieškovės pateiktus duomenis. Tačiau šios aplinkybės nepakankamai pagrindžia ieškovės pasiūlytos neįprastai mažos kainos ir jos faktinių sąnaudų pagrįstumą, taip pat Ieškovės finansinį pajėgumą ir deklaruojamo pelningumo realumą. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino, tačiau konstatavo, kad jos nepakankamai pagrindžia ieškovės pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumą.
Ieškovė nepagrįstai bendrą pajėgumą vykdyti sutartis sutapatina su pareiga pagrįsti konkrečiai pasiūlytą neįprastai mažą kainą. Tai, kad ieškovė turi patirties organizuojant renginius, yra įvykdžiusi panašias sutartis, turi partnerių ir kitų žmogiškųjų bei finansinių išteklių, savaime nepatvirtina konkrečiai šiame Pirkime pasiūlytų įkainių pagrįstumo. Kaip nustatė teismas, vertinant neįprastai mažą kainą buvo būtina pateikti konkrečius duomenis, leidžiančius įvertinti kainos sudedamąsias dalis, faktines sąnaudas ir pasiūlytos kainodaros pagrįstumą. Būtent tokių konkrečių ir pakankamų duomenų, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė.
Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad informaciją apie jos vykdomas viešojo pirkimo sutartis perkančioji organizacija ar teismas galėjo savarankiškai patikrinti CVP IS. Kaip teisingai nurodė teismas, būtent ieškovė, grįsdama neįprastai mažą kainą, turėjo pateikti konkrečius duomenis apie galiojančias sutartis, jų vertes bei pagal jas gaunamas ar planuojamas gauti pajamas, tačiau tokių duomenų nepateikė. Atsakovė buvo konkrečiai nurodžiusi, kokią informaciją ir dokumentus ieškovė turi pateikti, todėl vien tai, kad tam tikra informacija galėjo būti viešai prieinama, nepanaikina ieškovės pareigos pateikti kainos pagrindimui reikalingus duomenis. Vien apeliantės nurodoma kitų sutarčių bendra vertė, viršijanti 7 mln. Eur, savaime nepatvirtina, kad iš šių sutarčių gaunamų pajamų pakaktų nagrinėjamos Pirkimo sutarties vykdymo sąnaudoms padengti. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ankstesnėse ieškovės nurodytose sutartyse nebuvo taikyti neigiami įkainiai, todėl jų vykdymas savaime nepatvirtino būtent šiame Pirkime pasiūlytos kainodaros pagrįstumo.
Apeliantės argumentas, kad ji negalėjo pateikti duomenų apie darbo užmokesčio biudžetą, nes samdo paslaugų teikėjus, daugeliu atvejų veikiančius pagal individualios veiklos pažymas ar verslo liudijimus, nepaneigia teismo išvadų. Ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovė neturėjo pagrįsti išlaidų, patiriamų pasitelkiant šiuos paslaugų teikėjus. Kaip teisingai nustatė teismas, ieškovė pateikė informaciją apie subtiekėjų paslaugų kainas, tačiau šios kainos buvo išreikštos teigiamais įkainiais, todėl perkančioji organizacija negalėjo įsitikinti, kaip ieškovė, patirdama tokias sąnaudas, galės vykdyti sutartį pagal pasiūlyme nurodytus neigiamus įkainius.
Apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovė nepakankamai pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir nepašalino esminių neaiškumų dėl pasiūlyme nurodytų neigiamų įkainių ekonominio turinio, jų taikymo sutarties vykdymo metu ir pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės pasiūlymas atmestas pagrįstai.
Apeliantės argumentas, kad teismas nepasisakė dėl ginčo esmės, grindžiamas klaidinga prielaida, jog atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą dėl esminio jo pakeitimo. Tačiau ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ne dėl esminio jo pakeitimo, o dėl to, kad ieškovės pateikti paaiškinimai nepašalino abejonių dėl pasiūlyme nurodytų neigiamų įkainių ekonominio turinio, jų taikymo sutarties vykdymo metu ir pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais. Būtent šias aplinkybes teismas ir įvertino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
Perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis 2026 m. balandžio 24 d. paskelbė Pirkimą, kuriame 2026 m. gegužės 10 d. ieškovė pateikė pasiūlymą (2026 m. liepos 1 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP-9789 priedas Nr. 1).
2026 m. gegužės 13 d. atsakovės viešojo pirkimo komisija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pasiūlymo patikslinimo“ paprašė ieškovės pateikti patikslintą pasiūlymą, nes nustatė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas su aritmetinėmis klaidomis (2026 m. liepos 14 d. atsakovės atsiliepimo į ieškinį Nr. DOK-84674 priedas Nr. 1).
2026 m. gegužės 15 d. ieškovė CVP IS priemonėmis pateikė paaiškinimą (2026 m. liepos 14 d. atsakovės atsiliepimo į ieškinį Nr. DOK-84674 priedas Nr. 2).
2026 m. gegužės 19 d. atsakovės viešojo pirkimo komisija raštu „Dėl pasiūlymo paaiškinimo“ paprašė ieškovės paaiškinti pasiūlymo formoje pateiktas neigiamas (minusines) įkainių reikšmes (2026 m. liepos 1 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP-9789 priedas Nr. 5).
2026 m. gegužės 20 d. ieškovė pateikė atsakymą „Dėl pasiūlymo paaiškinimo“, kuriame nurodė, kad tiekėja savo sąskaita padengs atitinkamos paslaugos suteikimo perkančiajai organizacijai kaštus, tačiau tai nereiškia, jog tiekėja papildomai sumokės perkančiajai organizacijai. Visų pirma, viešajame pirkime nėra draudžiama tiekėjo pasiūlymo nulinė ar neigiama (minusine) kaina. Antra, atsakant į prašyme dėl pasiūlymo paaiškinimo nurodomą klausimą paaiškiname, kad tiekėjos pasiūlyme nurodytos minusinės įkainių reikšmės reiškia, kad atitinkamos paslaugos suteikimo kaštus tiekėja prisiima savo sąskaita, t. y. perkančioji organizacija už tokią paslaugą tiekėjai nemokės. Kitaip tariant, tiekėja tam tikras paslaugas yra pasirengusi suteikti padengdama jų suteikimo išlaidas savo lėšomis. Pavyzdžiui, tiekėjai suteikus pasiūlymo formos 3.1 papunktyje nurodytą paslaugą „Koncepcijos parengimo, apipavidalinimo, dekoravimo organizavimo paslauga“ dešimčiai renginių už tiekėjos nurodytą –300 (minus trys šimtai) Eur įkainį, tiekėja savo lėšomis tiesiogiai padengs visus šios paslaugos suteikimo kaštus (2026 m. liepos 1 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP-9789 priedas Nr. 6).
2026 m. gegužės 25 d. atsakovės viešojo pirkimo komisija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tolesnių pirkimo procedūrų vykdymo“ paprašė: pagrįsti neįprastai mažą kainą; pateikti: 1) detalius siūlomos paslaugos sąnaudų skaičiavimus, nurodant visas kainos sudedamąsias dalis bei jų dydžius, įskaitant: darbo užmokesčio sąnaudas; socialinio draudimo ir kitus su darbo santykiais susijusius mokesčius; administracines ir organizacines sąnaudas; transporto, medžiagų, techninių priemonių ir kitas su paslaugų teikimu susijusias sąnaudas; numatomą pelną (jei taikoma); 2) įrodymus, iš kokių šaltinių bus padengtos visos sutarties vykdymo sąnaudos per 2 metų sutarties vykdymo laikotarpį (pvz., galiojančias sutartis ir pagal jas paskaičiuotą gautiną pelną ir t.t.); 3) išskirtinai palankias sąlygas teikti paslaugas, parduoti prekes patvirtinančius dokumentus (pvz., susitarimai su tiekėjais); 4) dokumentus, apibūdinančius ieškovės ūkinę-finansinę būklę (įskaitant darbuotojams mokamų atlyginimų ataskaitas); 5) kitus dokumentus, kurie ieškovės nuomone, galėtų pagrįsti, kad pasiūlyta kaina ar sąnaudos nėra neįprastai mažos. Rašte atkreipta dėmesį į tai, kad 1–4 punktuose nurodyti paaiškinimai ir dokumentai privalo būti pateikti, tiekėja, atsakydama į paklausimą negali remtis deklaratyviais paaiškinimais, o turi realiai įrodyti, kad už pasiūlytą kainą galės įvykdyti pirkimo sutartį (2026 m. liepos 1 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP-9789 priedas Nr. 8).
2026 m. gegužės 27 d. ieškovė pateikė atsakymą dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo (2026 m. liepos 1 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP-9789 priedas Nr. 7).
2026 m. birželio 5 d. perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad nusprendė ieškovės pasiūlymą atmesti:
Dėl pasiūlymo turinio ir jo paaiškinimo. Komisija nustatė, kad tiekėjos pasiūlyme dalis įkainių yra neigiami (pvz., −300 Eur), kurie pagal pasiūlymo kainos skaičiavimo mechanizmą lemia neigiamą mokėtiną sumą. Tiekėja paaiškino, kad neigiami įkainiai reiškia, jog atitinkamų paslaugų teikimo kaštai padengiami tiekėjos lėšomis, o perkančioji organizacija už šias paslaugas tiekėjai nemoka, taip pat nurodė galimą netiesioginę ekonominę naudą. Komisija nustatė, kad pateikti paaiškinimai nepateikia vienareikšmės ir objektyviai patikrinamos informacijos dėl to, kaip būtų taikomi pasiūlyme nurodyti neigiami įkainiai sutarties vykdymo metu, įskaitant atsiskaitymo mechanizmą ir sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką. Dėl to išlieka neapibrėžtumas dėl pasiūlymo kainodaros ir finansinių šalių tarpusavio prievolių vykdymo, Komisija negali patikimai įvertinti, kaip pasiūlymas būtų vykdomas praktikoje.
Dėl sąnaudų ir kainos pagrindimo pagal VPĮ 57 straipsnį. Komisija įvertino tiekėjos pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą ir nustatė, kad tiekėja pateikė bendro pobūdžio informaciją apie veiklos patirtį ir kompetenciją, bendro pobūdžio informaciją apie bendradarbiavimą su partneriais, teismų praktikos ir teisės aktų interpretacijas, dalinį kainų išskaidymą, kuriame kai kuriais atvejais savikaina sutampa su pasiūlymo kaina, tačiau nėra pateikta išsami sąnaudų struktūra. Tačiau tiekėja nepateikė išsamaus ir konkretaus sąnaudų pagrindimo pagal perkančiosios organizacijos paklausimą, įskaitant darbo užmokesčio sąnaudas, socialinio draudimo ir kitus su darbo santykiais susijusius mokesčius, administracines ir organizacines sąnaudas, transporto, medžiagų ir kitų tiesioginių sąnaudų detalizavimą, aiškų sutarties vykdymo finansinio pagrindo modelį.
Dėl pasiūlymo palyginamumo ir skaidrumo. Komisija nurodė, kad tiekėjos pasiūlyme nurodytų neigiamų įkainių ekonominis turinys ir jų taikymas sutarties vykdymo metu nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas, todėl išlieka neaiškumas dėl pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais. Iš tiekėjos paaiškinimo matyti, kad ji ne paaiškino matematines reikšmes, o suteikė joms kitą prasmę. Pasiūlymas po jo pateikimo negali būti aiškinamas taip, kad būtų pakeista jo esmė ar ekonominė pusiausvyra. Jeigu pasiūlyme yra nurodytas įkainis „–300 Eur“, tai ir turi reikšti „–300 Eur“. Iš tiekėjos paaiškinimų suprantama, kad iš tikrųjų tai reiškia „0 Eur“, o tai iš esmės keičia pasiūlymo ekonominį turinį. Pasiūlymo vertinimo ir sutarties vykdymo metu negali būti taikoma skirtinga ekonominė logika. Tiekėja pasiūlė minusinius įkainius tam, kad sumažintų vertinamąją kainą, tačiau pati patvirtino, kad sutarties vykdymo metu šie įkainiai neturi būti suprantami kaip realiai mokėtinos neigiamos sumos. Todėl pasiūlymo vertinimo rezultatas neatspindi tikrosios ekonominės pasiūlymo vertės ir pažeidžia skaidrumo bei lygiateisiškumo principus. Tiekėja nepajėgia patvirtinti, jog vykdys sutartį pagal pasiūlyme pateiktus įkainius. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad tiekėjos pasiūlymas nėra pakankamai aiškus ir vienareikšmis kainodaros bei atsiskaitymo prasme, pateikti paaiškinimai nepanaikina esminių neaiškumų dėl pasiūlymo vykdymo mechanizmo, nėra pateiktas pakankamas ir konkretus neįprastai mažos kainos pagrindimas VPĮ 57 straipsnio prasme (2026 m. liepos 1 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP-9789 priedas Nr. 2).
2026 m. birželio 12 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuria prašė panaikinti 2026 m. birželio 5 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę Pirkime ir Pirkimo laimėtoju pripažinti ieškovės pateiktą pasiūlymą (2026 m. liepos 1 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP-9789 priedas Nr. 3). 2026 m. birželio 16 d. raštu perkančioji organizacija pretenziją atmetė (2026 m. liepos 1 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP-9789 priedas Nr. 4).
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti nepagrįstą ir neteisėtą perkančiosios organizacijos 2026 m. birželio 5 d. sprendimą, kuriuo nuspręsti atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą Pirkime. Ieškovės argumentai grindžiami tuo, kad: perkančioji organizacija, atmesdama ieškovės pasiūlymą, nesilaikė savo paskelbtų Pirkimo sąlygų, VPĮ ir suformuotos teismų praktikos – ieškovės pasiūlyti neigiami (minusiniai) įkainiai nėra ir negali būti pagrindu atmesti ieškovės pasiūlymą; perkančioji organizacija nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė, pateikdama savo pasiūlymo paaiškinimus, pakeitė savo pasiūlymo esmę; priešingai nei nusprendė perkančioji organizacija, ieškovė tinkamai pagrindė neįprastai mažos kainos pasiūlymą.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad: pirmosios instancijos teismas ne tik neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų Pirkimo dokumentų nuostatų negatyvių padarinių riziką neteisėtai priskyrė ieškovei, bet ir pateisino perkančiosios organizacijos sprendimus ieškovės atžvilgiu taikyti neišviešintas Pirkimo sąlygas; pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino neįprastai mažos kainos institutą ir nukrypo nuo šį institutą aiškinančios teismų praktikos; teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nes nevykdė jam tenkančios pareigos pasisakyti dėl esminio bylos klausimo – ar perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė, kad ieškovė savo pasiūlymo paaiškinimu pakeitė pasiūlymo esmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės apeliaciniame skunde pateiktų argumentų esmę, toliau pasisakys dėl kiekvieno argumento atskirai.
Dėl Pirkimo sąlygų taikymo ir aiškinimo
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (VPĮ 35 straipsnio 1 dalis). Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Šis tikslas pasiekiamas tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-933/2026, 18 punktas).
Pirkimo sąlygos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017, 37 punktas).
Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimu siekė įsigyti renginių organizavimo paslaugas. Ieškovė Pirkime pateikė pasiūlymą, kuriame, be kita ko, įvardijo renginių organizavimo paslaugų kainą. Perkančioji organizacija atmetė ieškovės pasiūlymą, nes jos pasiūlymas nebuvo pakankamai aiškus ir vienareikšmis kainodaros bei atsiskaitymo prasme, pateikti paaiškinimai nepanaikino esminių neaiškumų dėl pasiūlymo vykdymo mechanizmo, nebuvo pateiktas pakankamas ir konkretus neįprastai mažos kainos pagrindimas VPĮ 57 straipsnio prasme (žr. šios nutarties 23, 30 punktus).
Apeliantės teigimu, perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra grindžiamas tuo, kad ieškovė pagal pasiūlytus neigiamus (minusinius) įkainius turėtų mokėti perkančiajai organizacijai, nors Pirkimo dokumentai nenumatė, kad tiekėjui pasiūlius minusinius įkainius jis turėtų mokėti perkančiajai organizacijai. Taigi, šiuo atveju perkančioji organizacija ieškovės atžvilgiu taikė neišviešintas Pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
Visų pirma, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymą atmetė dėl jame nurodytos neigiamos (minusinės) kainos. Kaip matyti iš 2026 m. gegužės 19 d., 2026 m. gegužės 25 d. raštų, perkančioji organizacija nekvestionavo ieškovės galimybės pasiūlyme nurodyti neigiamus (minusinius) įkainius, o siekė išsiaiškinti pasiūlymo formoje pateiktų minusinių įkainių reikšmes, taip pat įvertini, ar ieškovė bus pajėgi įvykdyti Pirkimo sutartį (žr. šios nutarties 26, 28 punktus). Be to, kaip matyti iš perkančiosios organizacijos 2026 m. birželio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškovės pasiūlymas atmestas bei 2026 m. birželio 16 d. atsakymo į pretenziją, ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ne dėl to, kad ieškovės pasiūlyme buvo nurodytos neigiamos (minusinės) kainos, o todėl, jog perkančioji organizacija nustatė, jog ieškovės pateikti paaiškinimai nepašalino neaiškumų dėl nurodytų neigiamų įkainių turinio, jų realumo ir ekonominio pagrįstumo, bei nepatvirtino pasirengimo vykdyti sutartį pagal pasiūlyme nurodytus neigiamus įkainius (žr. šios nutarties 30, 31 punktus). Taigi, apeliantė neteisingai interpretuoja perkančiosios organizacijos argumentus dėl jos pasiūlyme nurodytos neigiamos (minusinės) kainos ir nepagrįstai teigia, kad perkančioji organizacija atmetė jos pasiūlymą Pirkime vien dėl to, jog jos pasiūlyta kaina buvo neigiama (minusinė).
Atkreiptinas dėmesys, kad analogišką išvadą byloje pateikė ir VPT, nurodžiusi, kad: neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog jos pasiūlymas buvo atmestas vien dėl pasiūlyme nurodytų neigiamų (minusinių) įkainių; pasiūlymo atmetimas buvo siejamas su minimų įkainių ekonominiu turiniu, jų taikymo Pirkimo sutarties vykdymo metu bei neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimu; atsakovė nekvestionavo galimybės pasiūlyme nurodyti neigiamus (minusinius) įkainius, tačiau siekė išsiaiškinti aplinkybes, leidžiančias tiekėjui tokius įkainius pasiūlyti, bei įvertinti, ar ieškovė bus pajėgi tinkamai vykdyti Pirkimo sutartį pasiūlytomis sąlygomis (2026 m. liepos 16 d. VPT išvada Nr. DOK-84984).
Pagal VPĮ 57 straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Taigi, perkančiajai organizacijai kilus abejonėms dėl pasiūlyme nurodytų įkainių realumo, ieškovei teko pareiga pateikti tokį pagrindimą, kuris šias abejones pašalintų. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija paprašė ieškovės paaiškinti pasiūlymo formoje pateiktas neigiamas (minusines) įkainių reikšmes, tačiau net ir po ieškovės pateiktų paaiškinimų, perkančiajai organizacijai liko neaiškumų dėl pasiūlyme nurodytų neigiamų įkainių ekonominio turinio, jų taikymo sutarties vykdymo metu ir dėl šios priežasties ieškovės pasiūlymą Pirkime atmetė. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su perkančiosios organizacijos atliktu jos neįprastai mažos kainos įvertinimu, savaime nereiškia, jog jos pasiūlymas buvo atmestas dėl to, jog jame buvo nurodyti neigiami įkainiai.
Antra, sutiktina su apeliantės teiginiu, kad Pirkimo dokumentai nenumatė, jog tiekėjai pasiūlius neigiamus (minusinius) įkainius, ji turėtų mokėti perkančiajai organizacijai sumas, atitinkančias pasiūlyme nurodytus neigiamus (minusinius) įkainius. Byloje taip pat nėra pateikta objektyvių dokumentų, patvirtinančių, kad perkančioji organizacija reikalavo sumokėti minėtas sumas. Vien tai, kad perkančioji organizacija 2026 m. birželio 5 d. sprendime pažymėjo, jog „jeigu pasiūlyme yra nurodytas įkainis „–300 Eur“, tai ir turi reikšti „–300 Eur“; „iš tiekėjo paaiškinimų suprantama, jog iš tikrųjų tai reiškia „0 Eur“, o tai iš esmės keičia pasiūlymo ekonominį turinį“, savaime nereiškia, kad perkančioji organizacija ieškovės atžvilgiu taikė neišviešintas Pirkimo sąlygas ir atitinkamai ieškovė pagal pasiūlytus neigiamus (minusinius) įkainius turėtų mokėti perkančiajai organizacijai sumas, atitinkančias pasiūlyme nurodytus neigiamus (minusinius) įkainius. Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos 2026 m. birželio 5 d. sprendimo turinio, minėti argumentai buvo pateikti įvertinus tai, kad ieškovės pasiūlyme nurodytų neigiamų įkainių ekonominis turinys ir jų taikymas sutarties vykdymo metu nebuvo pakankamai aiškiai apibrėžti ir buvo neaišku dėl pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais, be to, perkančioji organizacija įvertino, kad ieškovė ne paaiškino konkrečias pasiūlymo įkainių matematines reikšmes (kaip to buvo prašoma), o suteikė joms kitą prasmę (žr. šios nutarties 30 punktą). Taigi, apeliantės nurodytas perkančiosios organizacijos sprendimo interpretavimas neatitinka sprendimo 2026 m. birželio 5 d. turinio ir nereiškia, kad perkančioji organizacija ieškovės atžvilgiu taikė neišviešintas Pirkimo sąlygas.
Trečia, nors apeliantė teigia, kad iš esmės neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų Pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių riziką neteisėtai buvo perkelta ieškovei, tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, ne Pirkimo nuostatų turinys, o būtent jos pateikto pasiūlymo duomenys buvo neaiškūs. Be kita ko, ieškovė turėjo galimybę paaiškinti pateiktą pasiūlymą ir pagrįsti jame nurodytas neigiamas kainas, jų ekonominį turinį bei vykdymą. Apeliantei tinkamai nepaaiškinus pasiūlymo turinio, nėra pagrindo teigti, kad jos pasiūlymo atmetimą lėmė neaiškios Pirkimo sąlygos.
Ketvirta, kaip pagrįstai 2026 m. birželio 5 d. sprendime nurodė perkančioji organizacija, pasiūlymas po jo pateikimo negali būti aiškinamas taip, kad būtų pakeista jo esmė ar ekonominė pusiausvyra, t. y. pasiūlymo vertinimo ir sutarties vykdymo metu negali būti taikoma skirtinga ekonominė logika. Nors ieškovė teigia, kad abiem etapais (pasiūlymų vertinimo stadijoje ir Pirkimo sutarties vykdymo stadijoje) neigiamas įkainis turi iš esmės tą pačią ekonominę ir matematinę prasmę, tačiau šie apeliantės argumentai neatitinka jos pateiktų paaiškinimų turinio, kad šiuo atveju neigiami įkainiai neturi būti suprantami kaip realiai taikytinos neigiamos sumos, o reiškia tik tai, kad tam tikrų paslaugų teikimo kaštus ji prisiims savo sąskaita (žr. šios nutarties 29 punktą). Taigi, šiuo atveju pasiūlymo vertinimo metu neigiamas įkainis buvo naudojamas kaip neigiama reikšmė ir mažino bendrą pasiūlymo kainą, nors sutarties vykdymo metu šie neigiami įkainiai, pagal ieškovės pateiktą paaiškinimą, neturėtų sukelti neigiamo ekonominio poveikio ir iš esmės reikštų, kad už konkrečią paslaugą nebūtų mokama. Pažymėtina, kad būtent minėti skirtingų etapų neigiamo įkainio nesutapimai perkančiajai organizacijai kėlė abejonių ir dėl to ji nurodė, jog pasiūlymo vertinimo rezultatas neatspindi tikrosios ekonominės pasiūlymo vertės ir pažeidžia skaidrumo bei lygiateisiškumo principus. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ieškovės pateikti paaiškinimai nepašalino esminių neaiškumų dėl pasiūlyme nurodytų neigiamų įkainių ekonominio turinio, jų taikymo sutarties vykdymo metu ir pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais, todėl ieškovės pasiūlymas atmestas pagrįstai.
Penkta, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino VPT pateiktos informacijos, kad VPT rekomendavo dėl neigiamų įkainių apskaitos ir apmokestinimo aspektų kreiptis į Finansų ministeriją ir (ar) Valstybinę mokesčių inspekciją. Pasak apeliantės, ši VPT išvada patvirtina, kad VPT buvo neaišku, kaip esant pasiūlytiems neigiamiems (minusiniams) įkainiams, turėtų būti apskaitomas tiekėjo ir perkančiosios organizacijos tarpusavio atsiskaitymas ir kad į tai turėtų atsakyti kitos kompetentingos institucijos. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Visų pirma, vien tai, kad VPT rekomendavo dėl apskaitos ir apmokestinimo klausimų kreiptis į Finansų ministeriją ir (ar) VMI, savaime nereiškia, jog perkančioji organizacija negalėjo vertinti ieškovės pateikto pasiūlymo, atitinkamai ir jos pasiūlytos kainodaros. Antra, apeliantė, cituodama tik paskutinę VPT išvados dalį, nevertina ir nepasisako dėl VPT išvados visumos. Kaip matyti iš VPT išvados turinio, VPT, įvertinusi ieškinyje nurodytas aplinkybes, kartu su juo pateiktus dokumentus, nesutiko su ieškovės pozicija, kad jos pasiūlymas buvo atmestas vien dėl pasiūlyme nurodytų neigiamų (minusinių) įkainių (2026 m. liepos 16 d. VPT išvada Nr. DOK-84984). Taigi, apeliantės subjektyvus VPT išvados interpretavimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo (žr. šios nutarties 43 punktą).
Be to, VPT išvadoje esminė reikšmė teikiama ne neigiamo įkainio faktui, o jo ekonominiam turiniui, taip pat neigiamo įkainio taikymui sutarties vykdymo metu, atsiskaitymo faktui. VPT išvadoje nurodė, kad: VPĮ 57 straipsnyje įtvirtintas neįprastai mažos pasiūlytos kainos reguliavimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nustačiusi neįprastai mažą kainą, perkančioji organizacija visais atvejais privalo pareikalauti tiekėjo pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą; VPT parengtose Gairėse pažymima, kad tais atvejais, kai tiekėjas neįprastai mažą kainą grindžia iš kitų užsakymų gaunamomis pajamomis, jis turi pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (pvz., pateikti turimų sutarčių ar užsakovų sąrašą ir pan.), patvirtinančius tokių užsakymų egzistavimą ir galimybę tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį net gaudamas nedidelį atlygį arba jo iš viso negaudamas; perkančioji organizacija, atlikdama kainos pagrindimo vertinimą, visais atvejais turi tai daryti ne formaliai, užtikrindama, kad kainų pagrįstumo vertinimo etape nebūtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai ir kt. (2026 m. liepos 16 d. VPT išvada Nr. DOK-84984). Taigi, VPT išvadoje nurodyti argumentai iš esmės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės pateikti paaiškinimai nepašalino esminių neaiškumų dėl pasiūlyme nurodytų neigiamų įkainių ekonominio turinio, jų taikymo sutarties vykdymo metu ir pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad apeliantė objektyviais duomenimis nepagrindė, jog Pirkimo sąlygos buvo neaiškios, netikslios ir dviprasmiškos, o perkančioji organizacija pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principus, nes ieškovės pasiūlymą vertino pagal neišviešintas Pirkimo sąlygas.
Dėl pasiūlytos neįprastai mažos kainos
Vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus (VPĮ 57 straipsnio 2 dalis). Perkančioji organizacija pasiūlymą, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina ar sąnaudos, privalo atmesti bet kuriuo iš šių atvejų: 1) dalyvis nepateikia tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų; 2) pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų (VPĮ 57 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, jog juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023, 33 punktas).
Teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad neįprastai maža pasiūlyta kaina savaime nėra kliūtis sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014).
Teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne)pakankamas, taip pat nenustato, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pvz., skirti ekspertizę), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-689-180/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-774-302/2020; 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-934/2022, 44 punktas).
Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo fakto; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Kasacinis teismas tokio teisės aiškinimo laikosi ir vertindamas neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymus, kartu pažymėdamas teismų praktiką, pagal kurią perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymą ar jo neatmesti dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos turi įtakos ir kitų tiekėjų teisėms ir pareigoms, kurių pasiūlymai, atmetus laimėjusį pasiūlymą, galėtų būti pripažinti nugalėjusiais, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir nepalikti pagrįstų abejonių dėl tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja. Tiekėjo teiginiai, kuriais tvirtinamas tam tikrų aplinkybių buvimas ar atitiktis konkretiems reikalavimams, nepateikus objektyvių šių teiginių tikrumą patvirtinančių duomenų, nėra pakankami konstatuoti, kad buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į perkančiosios organizacijos iškeltus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018, 28, 32 punktai).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungtyniškumo principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos procedūros suponuoja ne tik perkančiosios organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus. Kiekvienu atveju, sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti atsižvelgta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja, ir tik tuomet įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018, 27–28 punktai).
Nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika (žr. šios nutarties 47–53 punktus) leidžia daryti išvadą, kad teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne) pakankamas, neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecija, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Pirkime pateikė pasiūlymą, tačiau 2026 m. gegužės 13 d. perkančiosios organizacijos komisija nustatė, kad pasiūlymas pateiktas su aritmetinėmis klaidomis ir dėl to paprašė, jog ieškovė pateiktų patikslintą pasiūlymą. Ieškovė, atsakydama į perkančiosios organizacijos rašte nurodytus argumentus, 2026 m. gegužės 15 d. rašte nurodė, kad pateiktame pasiūlyme aritmetinių klaidų nėra, o pasiūlymo kaina yra –3 018,34 Eur su PVM. Perkančioji organizacija 2026 m. gegužės 19 d. raštu paprašė, kad ieškovė iki 2026 m. gegužės 21 d. paaiškintų pasiūlymo formoje pateiktas minusines įkainių reikšmes, pavyzdžiui, ar suteikus pasiūlymo formos 3.1 papunktyje nurodytą paslaugą „Koncepcijos parengimo, apipavidalinimo, dekoravimo organizavimo paslauga“ dešimčiai renginių už ieškovės nurodytą –300 Eur (minus trys šimtai eurų) įkainį, ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros suma už minėtas paslaugas bus lygi –3 000 Eur (minus trims tūkstančiams eurų) ir ieškovė pagal tokią sąskaitą turės sumokėti perkančiajai organizacijai. Ieškovė 2026 m. gegužės 20 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad: „viešajame pirkime nėra draudžiama tiekėjo pasiūlymo nulinė ar neigiama (minusinė) kaina“; „pasiūlyme nurodytos minusinės įkainių reikšmės reiškia, kad atitinkamos paslaugos suteikimo kaštus tiekėjas prisiima savo sąskaita, t. y. perkančioji organizacija už tokią paslaugą tiekėjui nemokės. Kitaip tariant, tiekėjas tam tikras paslaugas yra pasirengęs suteikti padengdamas jų suteikimo išlaidas savo lėšomis. Pavyzdžiui, tiekėjui suteikus pasiūlymo formos 3.1 papunktyje nurodytą paslaugą „Koncepcijos parengimo, apipavidalinimo, dekoravimo organizavimo paslauga“ dešimčiai renginių už tiekėjo nurodytą –300 Eur (minus tris šimtai eurų) įkainį, tiekėjas savo lėtomis tiesiogiai padengs visus šios paslaugos suteikimo kaštus. Tai reiškia, kad tiekėjas savo sąskaita padengs atitinkamos paslaugos suteikimo perkančiajai organizacijai kaštus, tačiau nereiškia, jog tiekėjas papildomai sumokės perkančiajai organizacijai“; „tiekėjas viešojo pirkimo sutarties įgyvendinimu siekia netiesioginės finansinės naudos ir siekia didinti savo konkurencingumą bei žinomumą“. 2026 m. gegužės 25 d. perkančiosios organizacijos komisija paprašė pagrįsti neįprastai mažą kainą, taip pat pateikti konkrečius minėtame rašte nurodytus paaiškinimus ir dokumentus (žr. šios nutarties 23–28 punktus).
Neįprastai mažos kainos pagrindime ieškovė nurodė, kad ieškovė Pirkimui pateiktame pasiūlyme nurodytos kainos (įkainiai) yra apskaičiuoti remiantis specialiai šiam konkursui pateiktomis konkursinėmis kainomis ir metodikomis, turima tokio tipo renginių įgyvendinimo patirtimi. Ieškovė pateikė: planuojamų teikti renginių organizavimo ir aptarnavimo paslaugų kaštų skaičiavimą-detalizavimą, kuriame išdėstė šių paslaugų savikainas ir pelno maržas, bei už kurių paslaugų teikimą Tiekėja pasirengusi padengti šių paslaugų įsigijimo kaštus; finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023–2025 m.; atsiliepimus apie tinkamai vykdomas sutartis; sutarčių su kitomis organizacijos įkainius; partnerių komisinių susitarimų ir komercinių susitarimų kopijas. Be to, nurodė, kad: šiuo metu ieškovė įgyvendina: ilgalaikes renginių ir jų aprūpinimo organizavimo paslaugų sutartis su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos banku, Kauno technologijos universitetu ir kt., trumpalaikes renginių ir jų aprūpinimo organizavimo paslaugų sutartis; o taip pat vykdo Europos Sąjungos projektų rengimo ir administravimo paslaugas organizacijoms Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centrui, asociacijai „Neišnešiotukas“, 3 tarpvalstybinius edukacinius projektus su Italijos, Ispanijos, Slovakijos, Portugalijos, Graikijos, Maltos projektų agentūromis bei kitomis verslo organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje. Be kita ko paaiškino, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, Sutarčių registro posistemyje, skelbiami duomenys apie 247 su Tiekėju sudarytas bei vykdytas ar vykdomas sutartis (2017–2026 m.), kadangi tiekėjas nuolat vykdo panašių paslaugų viešojo pirkimo sutartis su perkančiosiomis organizacijomis. Aplinkybę, jog sutartys iš esmės yra vykdomos tinkamai, įrodo aplinkybė, jog tiekėja nėra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (žr. šios nutarties 29 punktą).
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė nepakankamai pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir nepašalino kilusių abejonių dėl pasiūlytos kainos ir jos sudedamųjų dalių realumo. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino neįprastai mažos kainos institutą, nukrypo nuo šį institutą aiškinančios teismų praktikos, todėl nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepagrindė savo pasiūlymo neįprastai mažos kainos.
Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės neįprastai mažos kainos pagrindimą (žr. šios nutarties 56 punktą) formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 48–53 punktus), sprendžia, jog ieškovė nepateikė pakankamų ir realių duomenų, jog jos pasiūlytos kainos yra realios. Ieškovė neįprastai mažą kainą iš esmės grindė abstraktaus pobūdžio teiginiais, susijusiais su tiekėjo patirtimi, pajėgumais, taip pat garantijomis, kad patiriamas sąnaudas ieškovė ketina dengti savo sąskaita, tačiau nepateikė įrodymų, kurie leistų įsitikinti šių teiginių patikimumu, realiomis galimybėmis juos įvykdyti. Ieškovei nepateikus patikimų ir objektyvių kainos realumą pagrindžiančių įrodymų, perkančioji organizacija neturėjo pakankamo pagrindo, remiantis vien deklaratyviais teiginiais spręsti dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo.
Visų pirma, nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių ir perkančiajai organizacijai pateiktų duomenų, kurie patvirtina, jog ieškovė yra pajėgi tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės pateiktus duomenis, kuriais ji grindė pajėgumą vykdyti Pirkimo sutartį, t. y. planuojamų teikti renginių organizavimo ir aptarnavimo paslaugų kaštų skaičiavimą–detalizavimą (žr. skundžiamo sprendimo 36–37 punktus), neįprastai mažos kainos pagrindimo lentelę Nr. 1 (žr. skundžiamo sprendimo (žr. skundžiamo sprendimo 38 punktą), paaiškinimus apie turimą patirtį, ilgamečių partnerių siūlomas kainas, pagal individualios veiklos pažymas ar verslo liudijimus paslaugos tiekėjų teikiamas paslaugas, ketinimų protokolus, pasirašytus su juridiniais ir fiziniais asmenimis, informaciją apie šių subtiekėjų paslaugų kainas (žr. skundžiamo sprendimo 39 punktą). Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės pateiktus duomenis, tačiau padarė išvadą, kad jie yra nepakankami siekiant pagrįsti ieškovės pasiūlytos neįprastai mažos kainos ir jos faktinių sąnaudų pagrįstumą, taip pat ieškovės finansinį pajėgumą ir deklaruojamo pelningumo realumą. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su jos pateiktų įrodymų vertinimu, savaime nereiškia, jog šie duomenys nebuvo tirti ir dėl jų nebuvo pasisakyta.
Antra, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija 2026 m. gegužės 25 d. rašto 3.1–3.4 papunkčiuose nurodė, kokius konkrečius duomenis ieškovė privalo pateikti tam, kad pagrįsti neįprastai mažą kainą ir tai, jog už pasiūlytą kainą ieškovė galės įvykdyti Pirkimo sutartį: 1) detalius siūlomos paslaugos sąnaudų skaičiavimus, nurodant visas kainos sudedamąsias dalis bei jų dydžius, įskaitant darbo užmokesčio sąnaudas, socialinio draudimo ir kitus su darbo santykiais susijusius mokesčius, administracines ir organizacines sąnaudas, transporto, medžiagų, techninių priemonių ir kitas su paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, numatomą pelną (jei taikoma); 2) įrodymus, iš kokių šaltinių bus padengtos visos sutarties vykdymo sąnaudos per 2 metų sutarties vykdymo laikotarpį (pvz., galiojančias sutartis ir pagal jas paskaičiuotą gautiną pelną ir t.t.); 3) išskirtinai palankias sąlygas teikti paslaugas, parduoti prekes patvirtinančius dokumentus (pvz., susitarimai su tiekėjais); 4) dokumentus, apibūdinančius įmonės ūkinę-finansinę būklę (įskaitant įmonės darbuotojams mokamų atlyginimų ataskaitas). Be privalomų pateikti duomenų, ieškovė taip pat buvo įpareigota pateikti ir kitus dokumentus, kurie, ieškovės nuomone, galėtų pagrįsti, kad pasiūlyta kaina ir sąnaudos nėra neįprastai mažos (žr. šios nutarties 28 punktą).
Nors apeliantė akcentuoja, kad ji yra žinoma tiekėja paslaugų organizavimo rinkoje, turinti patirtį aukščiausio lygio tarptautinių renginių organizavime ir yra sėkmingai įvykdžiusi daugybę panašaus pobūdžio viešųjų pirkimų sutarčių, tačiau vien šios aplinkybės nepagrindžia pasiūlyme pateiktų įkainių pagrįstumo. Minėta, kad ieškovė, siekdama pagrįsti neįprastai mažą kainą, galėjo perkančiajai organizacijai ne tik pateikti duomenis, kurie, jos vertinimu, galėtų pagrįsti neįprastai mažą kainą, bet ir privalėjo pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamus duomenis tam, kad iš duomenų viseto pastaroji galėtų įvertini ieškovės pasiūlymo pagrįstumą (žr. šios nutarties 60 punktą). Taigi, vien ieškovės patirtis ir galimybės vykdyti viešojo pirkimo sutartį nelemia išvados, kad ieškovė pagrindė neįprastai mažą kainą.
Trečia, apeliantė nurodė, kad, siekdama pagrįsti sudarytas, vykdytas ir šiuo metu vykdomas viešųjų pirkimų sutartis, pateikė aktyvią nuorodą į CVP IS duomenis, kuri patvirtina, jog ieškovė iš kitų sutarčių gaunamomis pajamomis (bendra sutarčių vertė – 7 656 287,12 Eur) galėtų užtikrinti tinkamą viešojo pirkimo sutarties įvykdymą net ir tuo atveju, jeigu iš Pirkimo sutarties negautų jokio pelno. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad apeliantė vykdė ir (ar) vykdo eilę viešųjų pirkimų sutarčių, kurių vertė didesnė nei 7 mln. Eur, savaime nepatvirtina, kad iš šių sutarčių gautų pajamų pakaktų padengti Pirkimo sutarties vykdymo išlaidas. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ankstesnių metų (2022–2025 m.) sutarčių vykdymas nepaneigia ieškovės pareigos pagrįsti konkretaus pasiūlymo realumą šiame Pirkime, ypač įvertinus tai, kad nė vienoje iš pateiktų sutarčių nebuvo siūlomi neigiami (minusiniai) įkainiai.
Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo savarankiškai patikrinti CVP IS duomenis, nes jie buvo viešai prieinami, tačiau nepaisant to, ar informacija vieša, ar nevieša, būtent ieškovė turėjo pateikti konkrečius duomenis apie galiojančias sutartis, jų vertes ir kt. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tiekėjo teiginiai, kuriais tvirtinamas tam tikrų aplinkybių buvimas ar atitiktis konkretiems reikalavimams, nepateikus objektyvių šių teiginių tikrumą patvirtinančių duomenų, nėra pakankami konstatuoti, kad buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į perkančiosios organizacijos iškeltus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018, 32 punktas). Taigi, vien tai, kad informacija apie ieškovės vykdomas sutartis yra vieša, savaime nepaneigia ieškovės pareigos pateikti kainos pagrindimui reikalingus duomenis.
Ketvirta, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad perkančiajai organizacijai nedraudžiama (t. y. ji turi teisę) kelis kartus kreiptis į tiekėją, jog šis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius siūlomos kainos pagrįstumą. Tačiau toks kreipimasis nėra savitikslis, ir negali būti naudojamas kaip priemonė pakartotinais paklausimais siekti įtikinti tiekėją, kad jo pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų. Šio instituto vienas iš tikslų – sudaryti galimybę tiekėjui pašalinti abejones dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumo, o perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad tiekėjas realiai pajėgus įvykdyti sutartį.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija 2026 m. gegužės 25 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama pagrįsti neįprastai mažą kainą, pateikiant konkrečius dokumentus ir paaiškinimus. Be to, perkančioji organizacija nurodė ieškovei, kokie jos nurodyti dokumentai privalo būti pateikti, o ieškovė, atsakydama į paklausimą, negali remtis deklaratyviais paaiškinimais – turi realiai įrodyti, kad už pasiūlytą kainą galės įvykdyti pirkimo sutartį (žr. šios nutarties 60 punktą). Taigi, perkančioji organizacija, siekdama sudaryti galimybę tiekėjui pateikti papildomus paaiškinimus, duomenis, pasiūlė pagrįsti neįprastai mažą kainą, tačiau duomenų, patvirtinančių siūlomos kainos pagrįstumą, apeliantė nepateikė.
Penkta, nors apeliantė teigia, kad ji negalėjo pateikti duomenų apie darbo užmokesčio biudžetą, nes samdo paslaugų teikėjus, daugeliu atvejų, veikiančius pagal individualios veiklos pažymas ar verslo liudijimus, tačiau šie argumentai savaime nereiškia, jog apeliantė neturėjo įrodyti išlaidų, kurios patiriamos pasitelkiant paslaugų teikėjus.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovė nepagrindė neįprastai mažos pasiūlymo kainos ir nepašalino esminių neaiškumų dėl pasiūlyme nurodytų neigiamų įkainių ekonominio turinio, jų taikymo sutarties vykdymo metu ir pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, priėjo prie išvadų, priešingų ieškovės pozicijai byloje, nesudaro pagrindo pripažinti įrodymų vertinimo pažeidimus, kurių pagrindu būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, o taip pat nuspręsti apie priimto sprendimo nepagrįstumą.
Dėl kitų apeliantės argumentų
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimą, nes nevykdė jam tenkančios pareigos pasisakyti dėl esminio bylos klausimo – ar perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė, jog ieškovė pasiūlymo paaiškinimu pakeitė jo esmę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022). Pagal 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – perkančiosios organizacijos 2026 m. birželio 5 d. priimto sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime, teisėtumo patikrinimas. Kaip matyti iš minėto sprendimo turinio, taip pat atsakymo į pretenziją, perkančioji organizacija priėmė sprendimą ieškovės pasiūlymą atmesti, nes: ieškovė nepatvirtino pasirengimo vykdyti sutartį pagal pasiūlyme nurodytus neigiamus įkainius; pasiūlymo ekonominis turinys yra neaiškus arba neatitinka vertinimui naudotos kainos (žr. šios nutarties 30 punktą). Taigi, ieškovės pasiūlymas atmestas ne dėl to, kad ieškovė savo pasiūlymo paaiškinimu pakeitė pasiūlymo esmę, bet dėl to, jog ieškovė nepateikė pakankamo ir konkretaus neįprastai mažos kainos pagrindimo VPĮ 57 straipsnio prasme, o pateikti paaiškinimai nepanaikino esminių neaiškumų dėl pasiūlymo vykdymo mechanizmo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ieškovės pateiktą pasiūlymo paaiškinimą ir kartu pridėtus papildomus įrodymus, todėl teigti, kad nebuvo atskleista bylos esmė nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: nors perkančioji organizacija prašė pateikti detalius siūlomos paslaugos sąnaudų skaičiavimus, nurodant visas kainos sudedamąsias dalis bei jų dydžius, tačiau ieškovės pateikti paaiškinimai ir (ar) neįprastai mažos kainos pagrindimo lentelė nepaaiškina aiškios sąnaudų struktūros, įskaitant darbo užmokesčio, socialinio draudimo, administracinių, organizacinių, transporto, medžiagų, techninių priemonių ir kitų su paslaugų teikimu susijusių sąnaudų detalizavimą (žr. skundžiamo sprendimo 36–37 punktus); nors perkančioji organizacija prašė pateikti įrodymus, iš kokių šaltinių bus padengtos visos sutarties vykdymo sąnaudos per 2 metų sutarties vykdymo laikotarpį, tačiau ieškovė nepateikė galiojančių sutarčių sąrašo ne tik su jų vertėmis, bet ir gaunamas (planuojamas gauti) pajamas, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės finansinį pajėgumą padengti galimus nuostolius iš Pirkimo sutarties vykdymo (žr. skundžiamo sprendimo 41 punktą); nors perkančioji organizacija prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius išskirtinai palankias sąlygas teikti paslaugas ar parduoti prekes, tačiau vien ieškovės pateikti susitarimai dėl 10–15 proc. komisinio atlygio mokėjimo nagrinėjamu atveju nepagrindžia, kad iš komisinio atlygio gaunamos pajamos suteikia galimybes tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį ir paslaugas perkančiajai organizacijai teikti už pasiūlyme nurodytus neigiamus įkainius (žr. skundžiamo sprendimo 42 punktą); nors ieškovė paaiškinimuose akcentavo netiesioginės naudos gavimą, tačiau tai nepašalina pareigos pagrįsti konkrečiai šiame Pirkime pasiūlytų įkainių pakankamumą, be to, jokių duomenų, kurie patvirtintų tokios netiesioginės naudos realumą ar dydį, nepateikė (žr. skundžiamo sprendimo 43 punktą); ieškovės pateikti paaiškinimai ir kiti dokumentai, kuriais siekė pagrįsti savo patirtį, turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, bendradarbiavimą su partneriais bei galimybes vykdyti Pirkimo sutartį pasiūlytomis kainomis, tokie kaip įgyvendintų ir įgyvendinamų, pagal panašią kainodarą, sutarčių išrašai, atsiliepimai apie pagal vykdytas sutartis suteiktas paslaugas, taip pat abstraktaus pobūdžio teiginiai, kad ieškovė turi kompetencijos ir resursų įgyvendinti bet kokio lygio renginius Lietuvoje ar užsienyje, uždirbti pelno, teismo vertinimu, nesudarė pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovė pateikė pakankamų pasiūlytos neįprastai mažos kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų, leidžiančių objektyviai įvertinti ieškovės finansinį pajėgumą, faktinę savikainą bei deklaruojamo pelningumo realumą (žr. skundžiamo sprendimo 44 punktą). Taigi, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas būtent ir įvertino ieškovės pateiktų paaiškinimų turinį ir konstatavo, jog ieškovės pateikti paaiškinimai nepateikia vienareikšmės ir objektyviai patikrinamos informacijos dėl to, kaip būtų taikomi pasiūlyme nurodyti neigiami įkainiai sutarties vykdymo metu, įskaitant atsiskaitymo mechanizmą ir sąskaitų faktūrų išrašymo tvarką, todėl tiekėjo pasiūlymas nėra pakankamai aiškus ir vienareikšmis kainodaros bei atsiskaitymo prasme, taip pat dėl pasiūlymo palyginamumo su kitų tiekėjų pasiūlymais bei tiekėjo pasirengimo vykdyti sutartį pagal pasiūlyme nurodytus neigiamus įkainius.
Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai negu nurodė apeliantė, nagrinėjamu atveju esminis ginčas kilo ne dėl to, ar ieškovė savo pasiūlymo paaiškinimu (ne)pakeitė pasiūlymo esmę, o dėl to, ar ieškovė pagrindė savo pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, atskleidė bylos esmę, nurodė esminius argumentus dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo ir jame nurodytų argumentų pagrįstumo, todėl vien tai, kad ieškovė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje nurodytų argumentų ir įrodymų vertinimo, nelemia išvados, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nepakankamai motyvuotas, ar neatskleista bylos esmė.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino Pirkimo sąlygas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.