- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-46-843/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32245-2018-0
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Aušra Bielskė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- E. T., T. K., M. N., N. P.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.20.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.22.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 118 str. 2 d., 119 str. 3 ir 4 d., 147 str. 3 d., 1471 str. 3 d., 147² str. 2 d., 157 str. 3 d., 189¹ str. 2 d., 226 str. 6 d., 227 str. 6 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 327 str. 2 p.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Čepukėnienės ir Aivos Survilienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal
nuteistojo E. T., nuteistojo T. K. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo, nuteistojo M. N. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir nuteistojo N. P. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį (čia ir toliau – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) laisvės atėmimu 10 mėnesių;
– pagal BK 233 straipsnio 1 dalį areštu 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto dienai, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Taikyta BK 75 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme būtas laikas, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. spalio 15 d.
– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 2 mėnesiams;
– pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (čia ir toliau – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
– pagal BK 233 straipsnio 1 dalį areštu 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto dienai, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.
Taikyta BK 75 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme būtas laikas, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 16 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d.
– pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (čia ir toliau – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
– pagal BK 233 straipsnio 1 dalį areštu 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto dienai, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.
Taikyta BK 75 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme būtas laikas, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d.
– pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (čia ir toliau – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
– pagal BK 233 straipsnio 1 dalį areštu 3 mėnesiams;
– pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) areštu 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtas areštas 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, kad N. P. privalo nedelsiant atlikti dalį, tai yra 8 mėnesius laisvės atėmimo bausmės pataisos įstaigoje, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujanti BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. sausio 13 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. spalio 15 d.
Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš N. P. 2 050 Eur nukentėjusiojo A. B. naudai. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
T. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2018 m. liepos 7 d., apie 1.00 val., prie Kauno valstybinio muzikinio teatro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, Laisvės al. 91, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,23 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą P. K. atžvilgiu – su viena ranka apglėbęs per kaklą prievarta laikė jį prie savęs, o kitos rankos kumščiu tyčia ne mažiau kaip penkis kartus trenkė jam į veido sritį, tuo nukentėjusiajam P. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akiduobės minkštuosiuose audiniuose.
Be to, T. K., E. T. ir M. N. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, o N. P. (šiame nuosprendyje asmuo bus įvardinamas dabartiniu vardu, nepaisant to, kad cituojamuose bylos dokumentuose jis įvardinamas buvusiu vardu) – pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, už tai, kad T. K., asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, N. P., E. T. ir M. N. prievartavo turtą, o N. P. – didelės vertės turtą, o būtent:
2019 m. spalio 14 d., apie 23.00 val., aikštelėje prie kavinės „Charlie picerija“, Šiaurės pr. 8D, Kaune, T. K., asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, N. P., E. T. ir M. N., veikdami tiesiogine tyčia, veikdami bendrai, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami psichinę prievartą ir grasindami panaudoti fizinį smurtą – T. K. grasinant „patikėk – sumokėsi“, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, verčiant – reikalaujant „atiduok pinigus ir susimokėk“, M. N. grasinant „sulaužytas būsi“, „jokio palauk nebus“, E. T. ir N. P. stovint šalia, kartu su bendrais sukūrus bauginančią aplinką, atvirai vertė A. B. perduoti turtą asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, naudai – sumokėti asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, 2 000 Eur, tokiu būdu veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisėto pagrindo, panaudojant psichinę prievartą, grasinant panaudoti fizinį smurtą, atvirai vertė A. B. asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, naudai perduoti turtą – 2 000 Eur.
N. P., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas bei suprasdamas nukentėjusiojo A. B. pažeidžiamumą bei turėdamas psichologinę ir fizinę persvarą, tą patį vakarą tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nuvežė nukentėjusįjį A. B. iki pastarojo gyvenamosios vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur šio namo kieme N. P., neturėdamas teisėto pagrindo, reikalaudamas „duok pinigų, kad atmazinau“, savo naudai vertė A. B. perduoti turtą – sumokėti jam (N. P.) 3 000 Eur. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką N. P., neturėdamas teisėto pagrindo, kartu su nukentėjusiuoju A. B. atėjo į nukentėjusiojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur šio buto virtuvėje, N. P. atvirai vertė A. B. savo (N. P.) naudai perduoti turtą – pinigus bei automobilio, kuriuo naudojasi A. B., raktelį, ko pasėkoje, bijodamas būti sumuštas, nukentėjęs A. B. N. P. perdavė reikalautus 3 000 Eur bei UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančio, tačiau faktiškai A. B. naudojamo 12 000 Eur vertės automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelį. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką N. P. tą patį vakarą išvyko turto prievartavimo būdu iš A. B. įgytu automobiliu BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o automobilį, kuriuo atvyko, paliko stovėti kieme. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką N. P. 2019 m. lapkričio 13 d., apie 15.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu automobiliu atvyko į nukentėjusiojo A. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kiemą, kur neturėdamas teisėto pagrindo, po 2019 m. spalio 14 d. panaudotos psichinės prievartos ir grasinimų A. B. atžvilgiu, toliau vertė A. B. perduoti turtą jo (N. P.) naudai – nupirkti bei perduoti N. P. 3 249 Eur vertės televizorių, o nukentėjusiajam atsisakius vykdyti šį reikalavimą, N. P. iš kiemo pasišalino. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2019 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 13.14 val. iki 13.16 val., rašydamas bei siųsdamas žinutes per „Messenger“ programėlę nukentėjusiam A. B. į mobiliojo ryšio telefoną, N. P. toliau reikalavo ir vertė įgyti 3 249 Eur vertės televizorių ir perduoti jį jam (N. P.). N. P. turto prievartavimo būdu užvaldytu automobiliu BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi iki 2019 m. lapkričio 14 d. 22 val. 10 min., kol ties Ariogalos g. 22-uoju namu, Kaune, jis (N. P.), važiuodamas šiuo automobiliu, automobilį vairuojant G. M., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, buvo sulaikytas policijos pareigūnų bei automobilis buvo paimtas ir grąžintas nukentėjusiajam A. B.. Tokiu būdu N. P. (buvęs vardas A.), neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojant psichinę prievartą ir grasinant panaudoti fizinį smurtą, atvirai vertė A. B. savo (N. P.) naudai perduoti didelės – 18 249 Eur vertės turtą bei kito asmens – asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, naudai perduoti 2 000 Eur vertės turtą.
Be to, E. T., T. K., N. P. ir M. N. nuteisti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad darė poveikį nukentėjusiajam asmeniui, o būtent: E. T., T. K., asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, N. P. ir M. N., veikdami tiesiogine tyčia, iš anksto susitarę tarpusavyje, E. T. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 18.00 val., būnant užkandinėje Šiaurės pr. 99 C, Kaune, sutikus nukentėjusįjį A. B. ir pastarajam pasakius „gal derinam visus reikalus, bachūrai pasiruošę susimokėti pinigus, atlyginsim žalą, sumokėsim advokatam”, taip įkalbinėjus nukentėjusįjį, siekiant, kad šis pakeistų duotus parodymus savo ir kitų bendrų naudai ikiteisminiame tyrime E. T., N. P., asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, T. K. ir M. N. padarytus nusikalstamus veiksmus baudžiamojoje byloje dėl turto prievartavimo. Toliau E. T. tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2020 m. rugsėjo 3 d., 16.52 val. paskambinus nukentėjusiajam į mobilųjį telefoną ir pokalbio metu pasakius „susitinkam“ ir tą pačią dieną, apie 17.30 val., nukentėjusiajam A. B. savo automobiliu BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykus į degalinę „Circle”, esančią Sukilėlių pr. 120, Kaune, E. T. atėjus į degalinės teritoriją, atsisėdus į nukentėjusiojo automobilį ir vėl įkalbinėjant nukentėjusįjį, kad šis pakeistų parodymus, kuriuos yra davęs ikiteisminio tyrimo metu, ir kad už tai duos pinigų, nuveš pas advokatą tam, kad būtų surašyti kiti nukentėjusiojo A. B. parodymai. Tada, E. T. tęsiant nusikalstamus veiksmus, šiam išsitraukus iš viršutinių rūbų kišenės 1 000 Eur ir pasakius: „Va, čia 1 000 Eur dabar ir po to dar 500 Eur, kuomet važiuosim pas advokatą“, padėjus juos nukentėjusiojo automobilyje BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į dėtuvę, esančią prie peleninės, o nukentėjusiajam supratus, kad paduoti pinigai yra nuo visų asmenų, kurie iš jo 2019 m. spalio 14 d. prievartavo turtą, ir dėl to reikalauja pakeisti parodymus. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, E. T. 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 9.00 val., automobiliu „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykus į nukentėjusiojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kiemą, kur nukentėjusiajam padavė 500 Eur ir popieriaus lapą, kuriame buvo surašytas tekstas, kurį nukentėjęs A. B. privalės pasakyti atvykęs pas advokatą, bei pasakius „pasiskaityk, kas čia surašyta“ E. T. nurodžius, kad šį tekstą surašė N. P. advokatė ir liepus A. B. vykti prie advokato kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tada, nukentėjusiajam nuvykus prie E. T. nurodytos advokato kontoros, E. T. ėjus kartu su nukentėjusiuoju į advokato kontorą, kur už teikiamas teisines paslaugas, t. y. nukentėjusiojo A. B. atstovavimą Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate (toliau – VPK) atliekamame ikiteisminiame tyrime, verčiant duoti melagingus parodymus dėl turto prievartavimo, ant stalo padėjus pinigus advokatui V. M., šis parengė „rašytinius parodymus“, kuriuos nukentėjusysis pasirašė, būdamas papirktas E. T., šiam sumokėjus nukentėjusiajam anksčiau minėtas pinigų sumas, o 2020 m. rugsėjo 8 d. šie „rašytiniai parodymai“ gauti Kauno apskrities VPK ir užregistruoti reg. Nr. 20-AP-5899. Tokiu būdu E. T., veikdamas bendrai su N. P., asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, T. K. ir M. N., savo ir kitų bendrų naudai, paperkant, siekė paveikti nukentėjusįjį A. B., kad duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
N. P. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: jis, 2018 m. sausio 10 d. parduotuvėje, esančioje A. Mickevičiaus g. 29, Kaune, teisėtai įgijęs tinkamą šaudyti Rusijos „Baikal“ firmos pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro „MP 654 K“ modelio pneumatinį pistoletą Nr. T15048742, skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro, rutulio formos (BB tipo) sviediniais-kulkomis, kuris priskiriamas nešaunamiesiems D kategorijos ginklams, šį užtaisytą ginklą, kuriame buvo įstatytas suspaustų dujų balionėlis su dujomis ir sudėti rutulio formos jam skirti sviediniai, 2019 m. lapkričio 14 d., nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos valandos, neteisėtai nešiojo savo striukės dešinėje, išorinėje kišenėje bei vežiojo turto prievartavimo būdu iš A. B. įgytame automobilyje BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis Kauno miesto gatvėmis, kol 2019 m. lapkričio 14 d., apie 22.10 val., Ariogalos g. ties 22-uoju namu, Kaune, policijos pareigūnai, jį sulaikę, ginklą rado ir paėmė.
Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. T. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais.
6.1. Pasak apelianto, skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų (369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, pagal kurį apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Taip pat akcentuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, jog kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo/kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Apeliantas atkreipia dėmesį ir į BPK 20 straipsnio nuostatas bei daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis iš esmės neatitinka nurodytų įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų. Skundžiamas nuosprendis yra nenuoseklus ir prieštaringas, jame išdėstytos išvados dėl nuteistojo kaltės įrodytumo yra grindžiamos nepatikimais įrodymų šaltiniais, prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, byloje esantys įrodymai nebuvo išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti, iškreiptas dalies įrodymų turinys, o teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
6.2. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo turto prievartavimo ir poveikio nukentėjusiajam aplinkybes. Nors teismas nurodė, kad jo (E. T.) kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, vaizdo įrašai ir telekomunikacinių bendrovių duomenys, tačiau, apelianto įsitikinimu, teismas nepagristai vadovavosi šiais duomenimis. Tokia išvada daroma dėl šių argumentų. Jis neturėjo jokio motyvo ar susitarimo su kitais nuteistaisiais iš nukentėjusiojo A. B. prievartauti ar padėti prievartauti turtą. Jis nusikaltimo vietoje atsidūrė atsitiktinai, nes vyko su kitais draugais pavalgyt, be to, negalėjo padaryti jokio psichologinio spaudimo, nes nieko nekalbėjo, o buvo su Džeko Raselo terjerų veislės šuniuku. Pasak apelianto, jo net nebuvo nukentėjusiojo aikštelėje, kai su pastaruoju bendravo asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta byla. Akcentuojama, jog nėra miesto stebėjimo vaizdo įrašų. Apeliantas nurodo ir tai, kad negalėjo daryti jokio psichologinio spaudimo, nes yra nukentėjusiojo pažįstamas, turintis su juo normalius nekonfliktinius santykius (nukentėjusysis apelianto namuose darė remontą).
6.4. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog nuteistasis E. T. jokio turto iš jo neprievartavo ir jokios psichinės prievartos nenaudojo. Byloje esančioje akistatoje užfiksuota, kad nuteistasis E. T. tik stovėjo, tačiau jam nieko nei sakė, nei darė. Tuo pačiu apeliantas tikina, kad nukentėjusiuoju tikėti negalima, nes pastarojo parodymai viso proceso metu kito ir yra nepatikimi. Pavyzdžiui, pagal nukentėjusiojo parodymus 2020 m. rugpjūčio 31 d. (po metų laiko) neva gatvėje jam pagrasino nepažįstami vyrai, tačiau keliamas klausimas, kodėl iš karto nebuvo kreiptasi į policiją. Be to, nukentėjusysis ir toliau bendravo (2020 m. rugsėjo 3 d. susitiko degalinėje, kartu sėdo į automobilį) su nuteistuoju E. T., nors neva jo (apelianto) bijojo.
6.5. Nuteistojo E. T. teigimu, bendravimo intensyvumas parodo, kad nukentėjusysis pats rodė iniciatyvą. Pasak apelianto, byloje yra 8 išeinantys skambučiai iš nukentėjusiojo ir 3 įeinantys iš E. T., 12 išeinančių SMS pranešimų iš nukentėjusiojo ir 10 įeinančių SMS pranešimų. Akcentuojama, kad tyrėjai į bylą nepateikė SMS pranešimų turinio. Apelianto įsitikinimu, tai buvo provokavimas, nukentėjusysis norėjo pasipelnyti. Tai rodo ir tai, jog nukentėjusysis iš karto išleido, anot jo, gautus pinigus, nes tyrėjai nuvežė tik 550 Eur, jų visų neišsaugojo, kad tai būtų galima patikrinti ir užfiksuoti.
6.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis E. T. niekada negrasino, negąsdino, nekėlė balso ir žalos nukentėjusiajam nepadarė. Atkreipiamas dėmesys į 2020 m. rugsėjo 16 d. slapto sekimo pažymą, kurioje užfiksuotas E. T. slaptas sekimas buvo vykdomas 2020 m. rugsėjo 14 d., 18.00 val., prie Kauno zoologijos sodo, kurio metu 18.35 val. prie minėto zoologijos sodo atvažiavo juodos spalvos automobilis „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nuteistasis, o šalia sėdėjo E. T. ir mažametis vaikas. Nuteistasis išlipo iš automobilio ir susitiko su nukentėjusiuoju, jie abu bendravo (nufilmuota). 18.43 val. jie išsiskyrė. Atkreipiamas teismo dėmesys, jog sekimo metu buvo daromas ir garso įrašas, bet jis padarytas blogos kokybės, todėl teismas jo ištirti negalėjo, tad nukentėjusiojo teiginiai liko nepatikrinti.
6.7. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo apklaustas septynis kartus. Atkreipiamas dėmesys, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, jog K. B. ir M. N. iš pradžių į piceriją buvo atvykę dviese, o po to antrą kartą jau atvyko su kitais kaltinamaisiais, tačiau nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės neminėjo. Šiose apklausose jis nurodė, kad pirmas pradėjo reikalauti 2 000 Eur už tai, kad „nesutvarkė teisių“, K. B. pasakė „atiduok pinigus ir susimokėk“. M. N. sakė, kad nesumokėjus „būsi sulaužytas“, T. K. sakė: „Pamatysi kaip tu apsimokėsi, tikrai pamatysi, jei ne, bus šakės“. Nuteistasis E. T. tuo metu stovėjo šalia ir nieko nesakė.
6.8. Pasak apelianto, kad nebuvo jokio turto prievartavimo iš nuteistojo E. T., patvirtino ir liudytojas M. M., kuris su nukentėjusiuoju kartu gėrė alkoholį picerijoje. 2023 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu perklausius nuketėjusiojo teismui pateiktą vaizdo ir garso įrašą (t. 21, b. 1. 86) buvo išsiaiškinta, kad šiame įraše kalba liudytojas M. M., tačiau šio pokalbio metu nėra jokių grasinimų, juo labiau iš apelianto, kuris yra lauke su šunimi, o ne picerijoje. Liudytojas M. M. patvirtino, jog būnant picerijoje niekas nereikalavo iš nukentėjusiojo jokių pinigų, nukentėjusysis jam apie tai irgi nieko nesakė.
6.9. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis E. T. anksčiau neteistas, dirba dvejose darbovietėse, mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mokymo centre, turi šeimą ir mažamečių vaikų, be to, sąžiningai dalyvavo procese, jam netrukdė, pateikė paaiškinimus, nėra nukentėjusiojo priešas, o daugiau „įveltas“ į šią istoriją, kuri besitęsia penkerius metus.
7. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. K. gynėjas advokatas Ž. Ambrizas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį ir T. K., nuteistą pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais.
7.1. Skunde nurodoma, kad T. K. savo kaltės dėl A. B. turto prievartavimo ir poveikio nukentėjusiajam nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu. Nuteistasis T. K. išsamiai papasakojo visas su šiomis inkriminuotomis veikomis susijusias aplinkybes, jo parodymai nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki apklausiant jį teisme buvo tapatūs, logiški ir nuoseklūs. T. K. patvirtino, kad dalyvavo susitikime su A. B. kavinėje „Charlie picerija“, tačiau jokių grasinimų ir reikalavimų jam neišreiškė. Be to, tam tikrą laikotarpį pokalbyje su nukentėjusiuoju T. K. nedalyvavo ir negalėjo girdėti, kokio turinio buvo nukentėjusiojo pokalbis su kitais asmenimis. Šias aplinkybes patvirtino visi kiti pokalbyje dalyvavę asmenys.
7.2. Atkreipiamas dėmesys, kad tiesiogiai T. K. inkriminuojami nukentėjusiojo nurodyti jam adresuoti žodžiai: „Patikėk – sumokėsi“, tačiau nuteistasis neigia juos sakęs. Jis pripažįsta, kad kavinėje su nukentėjusiuoju vyko pokalbiai galimai ir apie atsiskaitymą su K. B. (asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus) už nukentėjusiojo pažadą padėti jam susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą. Nors A. B. ir nepripažino, kad dalyvavo sprendžiant K. B. vairuotojo pažymėjimo sugrąžinimo reikalus, bet daugelis bylos duomenų duoda pagrindą išvadai, kad tokie reikalai buvo sprendžiami.
7.3. Pasak gynėjo, teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais T. K. parodymais, kad jis nukentėjusiajam pasakė: „Kad niekas čia nevyksta, netvarkai, ką esi pažadėjęs, ir nebetvarkyk, o grąžink K. (B.) pinigus, kuriuos esi paėmęs“. Akcentuojama, kad T. K. tada (ikiteisminio tyrimo metu) pasakė, jog pokalbio smulkmenų nepamena, sakė: „Tai gerai, nieko tu nebedaryk, netvarkyk, gana kiek padarei ir užteks“. Šie T. K. žodžiai nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje jam nėra inkriminuoti. Dėl to daroma išvada, kad teismas pripažino, jog tokie žodžiai nesiekia turto prievartavimo nusikaltimo sudėties. Kita vertus, teismas sprendė, kad T. K. žodžiai „patikėk – sumokėsi“ jau sudaro nusikaltimo sudėtį. Be to, nuosprendyje teismas neapibrėžtai tvirtina, kad M. N. ir T. K. neturėdami teisėto pagrindo reikalavo pinigų ir atvirai grasino panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą („būsi sulaužytas“, „nesumokėsi, bus tau šakės“), tačiau nenurodė, kuris konkrečiai kaltinamasis (nuteistasis) ir kokiomis aplinkybėmis tokius žodžius pasakė.
7.4. Skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme T. K. tvirtino, jog kalbėjo įprastu savo balso tonu, nukentėjusiajam niekaip negrasino, jokio konflikto aikštelėje prie picerijos nebuvo, įvyko pokalbis, kurio metu išsiaiškino, kad A. B. turi grąžinti K. pinigus už „nepadarytą paslaugą“. Tokias picerijoje vykusio pokalbio aplinkybes patvirtino ir kiti nuteistieji bei teismo apklausti liudytojai. Tuo labiau visi nuteistieji patvirtino, kad vykdami į piceriją neturėjo jokio susitarimo daryti poveikį A. B.. Nesant jokių kitokių T. K. žodžių ir aplinkybių, kurios tuo momentu tiesiogiai grėstų nukentėjusiajam, nėra pagrindo to pripažinti turto prievartavimu pagal BK 181 straipsnį.
7.5. Teismas, analizuodamas nukentėjusiojo parodymus, nurodė, kad nukentėjusysis tvirtino, jog savo bute padavė „B.“ (A. P.) 3 000 Eur, nes išsigando ir bijojo, kad gali būti sumuštas, nors atviro grasinimo, jog jį sužalos ar kitaip susidoros, išreikšta nebuvo. Nukentėjusysis nurodė, kad suprato, jog tuos pinigus „B.“ pasiėmė sau asmeniškai, o ne kartu pasidalino su K. ir visais kitais jo draugais. Byloje nėra jokių duomenų, kad su šiuo pinigų perdavimu būtų susijęs T. K.. Be to, nuosprendyje pažymima, kad nukentėjusysis nurodė, jog „B.“ pats ir pasakė, kad pinigai už tai, jog jį neva apgynė. Tačiau teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, neatsižvelgė į tą jų dalį, kur A. B. nurodė, kad atviro grasinimo nebuvo išreikšta. Taip teismas vertino ne nuteistųjų subjektyvinę nusikaltimo sudėties pusę, ar jie suvokė, kad savo pokalbiu daro turto prievartavimą, o vadovavosi nukentėjusiojo supratimu ir prielaidomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. K. reikalavo nukentėjusiojo pinigų per A. P..
7.6. Teismas pripažino, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus paveiktas nuteistųjų, tačiau net ir prieš tokį tariamą poveikį ir vėliau duoti nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Pats A. B. pripažino, kad nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu gana nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus. Iš to daroma išvada, kad jis bet kuriuo metu galėjo būti apsvaigęs ir neadekvačiai vertinti tuo metu buvusias aplinkybes. Atsižvelgiama, kad visi nuteistieji, o ir liudytojas M. M., nurodė, kad nukentėjusysis įvykio vakarą buvo visiškai girtas, kas matėsi iš jo veiksmų ir nerišlios kalbos.
7.7. Pažymima ir tai, kad nukentėjusysis skirtingai aiškino nuteistųjų atvykimo į piceriją iniciatyvą, aplinkybes, kas kam skambino. Akcentuojama, kad ne nuteistieji ieškojo nukentėjusiojo neva prievartauti jo turtą, o šis pats paskambino K. B. ir pats kvietė pasikalbėti. Taigi, nuteistieji picerijoje atsidūrė visiškai atsitiktinai. Esant tokioms aplinkybėms, A. B. parodymai apie to vakaro įvykius negali būti vertinami kaip patikimi. Nežiūrint į tai, teismas besąlygiškai jais vadovavosi.
7.8. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. be bendrų neapibrėžtų teiginių apie vietą, kurioje visi kaltinamieji esą iš jo reikalavo pinigų, grasino sumušti, „sulaužyti“ ir kitaip susidoroti, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų T. K. kaltę prievartavus jo turtą. Liudytojas M. M. savo parodymuose ir parodymų patikrinimo metu tik parodė vietą, kurioje jis buvo su A. B., kaip į šią vietą atvyko nuteistieji, kad toje vietoje visi tie asmenys ir A. B. tarpusavyje aiškinosi, kalbėjosi. Be to, šis liudytojas nurodė, kad pašnekesio metu jokios įtampos tarp besikalbančiųjų ar bauginančios situacijos nepastebėjo, jokių grasinimų negirdėjo. Taigi, liudytojas M. M. nenurodė jokių aplinkybių apie T. K. ir kitų kaltinamųjų tariamai vykdytą A. B. turto prievartavimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. B. parodė, jog jam yra žinoma, kad pas M. M. buvo atvykę asmenys ir jo prašė liudyti prieš jį apie visas įvykio aplinkybes, kurios susiję su iš jo prievartautu turtu, tačiau tokių aplinkybių nei M. M., nei niekas kitas nepatvirtino.
7.9. Apelianto teigimu, kaltinamojo teisė yra duoti parodymus, kokius jis mano esant reikalinga, ir nėra draudžiama švelninti savo padėtį. Ir nors kaltinamųjų (nuteistųjų) paaiškinimus teismas vertino kritiškai, tačiau nuosprendyje nenurodė jokių patikimų įrodymų, kuriais būtų paneigiami T. K. parodymai, kuo pasireiškė jo parodymų prieštaringumas. Nežymios ir nereikšmingos T. K. parodymų detalės neteikia pagrindo pripažinti juos melagingais ar deklaratyviais. Jeigu teismas nemato galimybės patikrinti kaltinamojo parodymus, jie negali būti vertinami kaltinamojo nenaudai.
7.10. Skunde nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apklausoje, kuria nuosprendyje rėmėsi teismas, tyrėja uždavė klausimus, kurių turinys aiškiai rodo poveikį nukentėjusiajam, tačiau A. B. nieko naujo, papildomo apie T. K. neva darytą turto prievartavimą ir jam neva darytą poveikį nenurodė. Pažymima, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. nukentėjusysis papildomai buvo apklausiamas nedalyvaujant jo atstovui. Bet kokiu atveju ši aplinkybė teikia pagrindo abejonėms dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo.
7.11. Teismas nuosprendyje akcentavo, kad nuteistieji, nukentėjusiojo nuomone, yra susiję su „agurkiniais“. Gynėjo įsitikinimu, taip teismas preziumavo nuteistųjų kaltę padarius nusikaltimus nesant jokių patikimų tai patvirtinančių duomenų. Teismas asmens kaltę ir apkaltinamąjį nuosprendį privalo patvirtinti patikimais ir neginčijamais įrodymais, nepaisant, ar jie yra „agurkiniai“, ar kokie kiti asmenys. Šiuo atveju byloje esantys duomenys ne tik nepatvirtina T. K. kaltės, bet ir atitinka jo parodymus, kuriais nėra jokio pagrindo netikėti.
7.12. Gynėjo teigimu, teismas kaip įrodymą, kad T. K. dalyvavo A. B. turto prievartavime, nurodė aplinkybę, jog jo telefonas nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2019 m. spalio 14 d., 22.04 val., veikė vietovėje, kurioje yra picerija „Charlie“. Taip pat nuosprendyje buvo vadovaujamasi 2020 m. kovo 30 d. vyriausiojo tyrėjo S. A. tarnybinio pranešimo dėl telefonų išklotinių analize, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. K., nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2019 m. spalio 14 d., 22.04 val., veikė vietovėje, kurioje yra picerija „Charlie“. Tačiau T. K. ir neginčija, kad tuo metu buvo nurodytoje vietoje. Be to, nuosprendyje paminėta daug įvairių daiktų ir dokumentų pateikimo protokolų, jų apžiūros protokolų, tarnybinių pranešimų, sekimo pažyma, pokalbiai telefonu, SMS žinutės ir kiti duomenys, tačiau visi šie duomenys tik patvirtina aplinkybes ir faktus, kurių neneigia ir patys nuteistieji.
7.13. Pasak gynėjo, nuosprendyje nėra detaliau analizuota, kuo būtent pasireiškė T. K. tyčia pagal BK 181 straipsnį. Nuosprendyje akcentuojama, kad nukentėjusiojo parodymai, jo žinios, jog nuteistieji, jo nuomone, priklauso nusikalstamam susivienijimui („agurkiniams“), vėlesni nuteistųjų veiksmai ir toliau reikalaujat susimokėti, leidžia pagrįstai teigti, kad nukentėjusysis turėjo pagrindo bijoti, jog kaltinamųjų (nuteistųjų) grasinimai bus įvykdyti, jeigu jis nesumokės reikalaujamos sumos. Pažymima, kad prie jokių „vėlesnių“ nuteistųjų veiksmų T. K. neprisidėjo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti jo veiksmus nusikalstamais nuo pat pradžios. Be to, aplinkybė, kad T. K. galimai dalyvavo kitų nuteistųjų pokalbyje su nukentėjusiuoju, savaime nereiškia, kad jis prievartavo nukentėjusiojo turtą. Todėl T. K. veikoje nėra jokio pagrindo įžvelgti nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios.
7.14. Pagal bylos aplinkybes yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusysis turėjo tam tikrų verslo reikalų su K. B. dėl vairuotojo pažymėjimo atgavimo. Šiomis aplinkybėmis, net ir esant duomenų, kad T. K. A. B. išreiškė poziciją, jog reikia atsiskaityti su galimai teisėto ar neteisėto verslo reikalais susijusiu K. B. – vairuotojo pažymėjimo atgavimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad T. K. veiksmuose yra tiesioginė tyčia daryti BK 181 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
7.15. Gynėjo įsitikinimu, vien kaltinime nurodytų žodžių pasakymas negali būti laikomas grasinimu. Teismas nuosprendyje vadovavosi nukentėjusiojo parodymais nurodydamas, kad nukentėjusysis suprato, jog E. T., sakydamas, kad „bachurai renka pinigus ir pasirengę atsiskaityti“, kalba už visus nuteistuosius, tuo pačiu ir už T. K.. Bet tai nereiškia, kad taip ir buvo. Dėl T. K. dalyvavimo darant poveikį nukentėjusiajam šis iš viso nieko nepasakė, tačiau teismas ir neturėdamas jokių įrodymų pripažino, kad T. K. kaltė dėl jo poveikio nukentėjusiajam yra įrodyta. Pažymima, kad nuosprendžio išvada dėl T. K. kaltės pagal BK 233 straipsnio 1 dalį iš esmės pagrįsta vien tuo, jog teismas pripažino įrodyta nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu byloje nepateikta jokių įrodymų, kad T. K. pats tiesiogiai darė poveikį nukentėjusiajam ar kad tai darė per kitus asmenis, per E. T.. Akcentuojama ir tai, kad laikotarpiu, kai neva buvo vykdomi poveikio nukentėjusiajam veiksmai, T. K. buvo Latvijos Respublikoje.
7.16. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patikimai patvirtintų, kad T. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, jis turi būti išteisintas.
8. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. N. gynėjas advokatas D. Dargevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir M. N. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant BK 181 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
8.1. Nuteistojo M. N. gynėjo skunde iš esmės pateikti tokie patys argumentai, kokie nurodomi ir nuteistojo E. T. apeliaciniame skunde, pažymint, kokios įstatymų nuostatos buvo pažeistos. Šie argumentai įvardinti šio procesinio sprendimo 6.1 punkte ir dar kartą nekartojami. Apibendrindamas gynėjas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas nesilaikė imperatyvių BPK reikalavimų. Nuteistojo M. N. kaltė yra grindžiama tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – netiesioginiais įrodymais (nukentėjusiojo parodymais), kurių pirmos instancijos teismas nesugebėjo įvertinti taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos – išsamiai ir nešališkai. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistasis M. N. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
8.2. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje yra išvardijami bylos duomenys ir nurodoma, kad nuteistųjų nusikalstamos veikos yra įrodytos, o jų parodymai yra tik siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Gynėjas su tokiais teismo argumentais nesutinka, laiko, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo septynias apklausas, kad M. N. būtų grasinęs nukentėjusiajam ir tas grasinimas būtų realus ar akivaizdus. Akcentuojama, kad M. N. grasinimo realumo ir tikrumo teismas visiškai nuosprendyje neaptarė, tačiau laikė, jog M. N. padarė šią nusikalstamą veiką.
8.3. Gynėjo įsitikinimu, patikimu įrodymų šaltiniu nelaikytini nukentėjusiojo parodymai, kurie viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kito. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas nuosprendyje nurodo: „Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, jog K. B. ir M. N. iš pradžių į piceriją buvo atvykę dviese, o po to antrą kartą jau atvyko su kitais kaltinamaisiais“, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis šios aplinkybės neminėjo. Daugiau visose apklausose nukentėjusysis nuosekliai nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teisminio nagrinėjimo metu, išskyrus vieną apklausą, kai jis buvo pakeitęs parodymus.
8.4. Gynėjas pažymi, kad nukentėjusysis tris kartus keitė parodymus apkalbėdamas M. N.. 2019 m. lapkričio 14 d. apklausoje jis teigė, kad kaltinime nurodomus žodžius išsakė K. B.. 2019 m. gruodžio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjęs parodė vietą, kurioje iš jo reikalavo pinigų, grasino sumušti, „sulaužyti“ ir kitaip susidoroti K. B., A. P., T. K., M. N. ir E. T.. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad K. B. ir M. N. atvyko į piceriją, M. N. dar pagrasino, jog jeigu nesumokės, tai jam bus „šakės“, ir jie išvyko.
8.5. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. B. nusikaltimo padarymo dieną, t. y. 2019 m. spalio 14 d., nuo 14.33 val. iki 23.50 val., veikė vietovėje, kurioje yra picerija „Charlie“. Tai matyti iš šio abonentinio numerio išklotinės, kadangi tuo laikotarpiu jis jungėsi prie bazinių stočių, kurių adresas Šiaurės pr. 34, Islandijos pl. 209, Kauno mieste. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. M., nusikaltimo padarymo dieną, t. y. 2019 m. spalio 14 d., nuo 15.06 val. iki 16.57 val., veikė vietovėje, kurioje yra picerija „Charlie“. Tai matyti iš gautos šio abonentinio numerio išklotinės, kadangi tuo laikotarpiu šis abonentinis numeris jungėsi prie bazinių stočių, kurių adresas Ašigalio g. 31, Kauno mieste. Pasak gynėjo, teismas M. N. atžvilgiu šių byloje esančių laiko ir vietos prieštaravimų nepašalino ir jį nuteisė pagal BK 181 straipsnio 1 dalį nurodydamas klaidingą galimai padarytos nusikalstamos veikos laiką, neaprašydamas konkrečiai M. N. kryptingos tyčios veikti ir palaikyti K. B. interesus, motyvus bei konkrečių duomenų, kurie patvirtino nukentėjusiojo parodymus.
8.6. Atkreipiamas dėmesys, kad kitas savarankiškas pagrindas išteisinti M. N. buvo tas, jog jeigu teismas laikė, kad M. N. nurodė tam tikrą grasinančio pobūdžio frazę, savaime ji nelaikytina realia ar tikra. Jeigu tikėti teisme duotais nukentėjusiojo parodymais, tai M. N. ir K. B. į piceriją atvyko dienos metu. Tiek M. M., tiek nukentėjusysis buvo aukšti stambaus sudėjimo vyrai, o M. N. ir K. B. buvo liekno sudėjimo, todėl nukentėjusysis, vertindamas grasinimo realumą, turėjo suvokti, kad grasinimo M. N. negalėtų įgyvendinti ne tik dėl fizinės būklės, tačiau ir dėl buvimo picerijoje, kai aplinkui daug žmonių. Be to, aplinkinių dėmesio tai neatkreipė, tad M. N. net ir išsakyta frazė negalėjo būti vertinama kaip rimtas grasinimas, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
8.7. Pažymima ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog M. N. turėtų kokių nors sąsajų su „agurkinių“ nusikalstamu susivienijimu ar bent palaikytų artimus ryšius su kokiu nors asmeniu. Be to, nukentėjusysis M. N. tik žinojo, niekada su juo nebendravo, todėl jo sąsajų su nusikalstamais susivienijimais žinoti negalėjo. Gynėjas prašo atsižvelgti į nukentėjusiojo parodymų prieštaravimus, nusikalstamos veikos sudėties nebuvimą ir M. N. išteisinti. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas nuosprendyje neaptarė ir savavaldžiavimo sudėties, kuri buvo aktuali teisės taikymo atžvilgiu, kai šios kvalifikacijos tematika buvo apžvelgta baigiamųjų kalbų metu.
8.8. Toliau gynėjas atkreipia dėmesį, kad ir nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 233 straipsnio 1 dalyje, M. N. veiksmai, laikas ir kiti svarbūs objektyviosios pusės elementai nėra aprašomi, tačiau teismas, aprašydamas kito nuteistojo veiksmus, pripažįsta M. N. kaltu pažeisdamas nuosprendžio surašymo teisės normas. Pasak gynėjo, iš nuosprendžio turinio visiškai neaišku, kaip ir kokiu būdu pasireiškė M. N. tyčia ir kokius konkrečius veiksmus bei kurioje vietoje ir kuriuo laiku atliko M. N.. Nesurinkus byloje neginčijamų ir patikimų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, M. N. išteisintinas ir dėl BK 233 straipsnio 1 dalies.
9. Apeliaciniame skunde nuteistojo N. P. gynėjas advokatas A. Kliunka pateikė kelis alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendį N. P. atžvilgiu ir dėl to priimti naują nuosprendį – išteisinti N. P. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 2 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nes jis nepadarė veikų, turinčių tokių nusikalstamų veikų požymių; arba 2) pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – atsižvelgiant į nuteistojo N. P. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), teisingumo principą (BK 54 straipsnio 3 dalis), visiškai atidėti jam už nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą; arba 3) atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme – teisingai nustačius automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę ir televizoriaus vertę, prašo pirmosios instancijos nuosprendį pakeisti – N. P. veiką perkvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai atidėti arba skirti jam kitos rūšies bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
9.1. Apeliaciniame skunde iš esmės pateikti tokie patys argumentai, kokie nurodomi ir nuteistojo E. T. apeliaciniame skunde, pažymint, kokios įstatymų nuostatos buvo pažeistos. Šie argumentai įvardinti šio procesinio sprendimo 6.1 punkte ir dar kartą nekartojami.
9.2. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas nukentėjusiojo A. B. parodymų nepatikimumui, jų nenuoseklumui, prieštaringumui. Akcentuojama, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu kito, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo išsamūs ir nuoseklūs, vienodi bei patikimi. Minėtų parodymų dėl turto prievartavimo nuteistiesiems grasinus prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą ar naudojus kitokią psichinę prievartą nepatvirtino kiti įrodymai.
9.3. A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net aštuonis kartus: 2019 m. lapkričio 14 d., du kartus 2019 m. lapkričio 25 d., 2019 m. gruodžio 3 d., 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. balandžio 14 d., dar dalyvavo atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje bei akistatoje su M. M., jam vis papildant ar pakeičiant savo parodymus. Jis pranešdavo apie tariamas nuteistųjų neva padarytas nusikalstamas veikas, parodymus duodavo ne iš karto ar tuoj po tų tariamų nusikalstamų veiksmų atlikimo, o praėjus dviem savaitėms (kaltinimai pagal BK 233 straipsnio 1 dalį) ar net mėnesiui po tariamų nusikalstamų veikų padarymo (kaltinimai pagal BK 181 straipsnį), ir ne tik savo, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva. Be to, 2020 m. sausio 10 d. A. B. atsisakė dalyvauti akistatose su įtariamaisiais, tuo pačiu ir akistatoje su įtariamuoju N. P.. Tyrimui vadovavusi prokurorė atmetė ir N. P. gynėjo prašymą, kad nukentėjusįjį A. B. apklaustų ikiteisminio tyrimo teisėjas, dalyvaujant įtariamiesiems ir jų gynėjams, nes neva dėl įtariamojo N. P. ir jo gynėjo advokato A. Kliunkos dalyvavimo tokiame proceso veiksme nukentėjusysis galėjo pakeisti parodymus. Nurodoma ir tai, kad A. B. vengė dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, keliuose jų nedalyvavo be svarbių priežasčių, teismas jam nepagrįstai leido posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu, nors kaltinamieji ir jų gynėjai posėdžiuose dalyvavo betarpiškai ir nesutiko, kad nukentėjusysis dalyvautų nuotoliniu būdu.
9.4. Nukentėjusiojo A. B. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, dėl esminių aplinkybių skyrėsi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Įrodymų tyrimo teisme pabaigoje teisėjas nukentėjusiojo paklausė, ar šis tvirtina visus savo parodymus. A. B. patvirtino, o tai reiškia, kad jis lyg patvirtino prieštaringus savo parodymus, tuo pačiu ir duotus 2020 m. spalio 11 d., kai buvo atsisakęs savo ankstesnių parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Nepaisant aiškiai nenuoseklių nukentėjusiojo A. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. B. parodymus vertino kaip nuoseklius ir patikimus, o juos paneigiančių dalies įrodymų nuosprendyje visiškai nenurodė, nevertino ir neatmetė, arba nepagrįstai juos vertino kritiškai, jais nesivadovavo ir nepagrįstai atmetė. Pažymima ir tai, kad teismas, vertindamas nukentėjusiojo A. B. parodymus apie šioje byloje nagrinėtus 2019 m. spalio 14 d. įvykius, neatsižvelgė į tai, jog tą vakarą jis buvo neblaivus, todėl galėjo teisingai nesuvokti įvykio aplinkybių ir vėliau duoti neteisingus parodymus. 2023 m. birželio 27 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad A. B. praeityje buvo teistas ir už sukčiavimą.
9.5. Akcentuojama, kad A. B. apie nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnyje, pranešė tik 2019 m. lapkričio 14 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo nagrinėjamų 2019 m. spalio 14 d. įvykių. Todėl nebuvo išsaugota jokių vaizdo stabėjimo kamerų įrašų picerijoje „Charlie Pizza“, prie pastato Šiaurės pr. 8D, Kaune, kuriame yra ši picerija, prie namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. M., ir prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur galėjo lankytis A. B., kai naktį iš 2019 m. spalio 14 d. į 2019 m. spalio 15 d. kartu su N. P. ir M. M. vyko pas pastarąjį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad šių vaizdo įrašų, reikšmingų bylos tyrimui ir nagrinėjimui, ikiteisminio tyrimo pareigūnai visiškai neieškojo ir jų nepaėmė.
9.6. Atkreipiamas dėmesys į vyr. tyrėjo S. A. tarnybinį pranešimą „Dėl „Charlie Pizza“ darbuotojų“, iš kurio seka, kad 2019 m. lapkričio 22 d. šios picerijos darbuotojos, dirbusios 2019 m. spalio 14 d. vakare, paaiškino, kad nieko ypatingo nepastebėjo, kas lankėsi picerijoje tą vakarą pasakyti negali, nukentėjusiojo A. B., liudytojo M. M. ir nuteistųjų nepažįsta. Gynėjo teigimu, tai reiškia, kad 2019 m. spalio 14 d. vakare tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų nebuvo akivaizdaus konflikto.
9.7. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, dalis kaltinimuose nurodytų aplinkybių aiškiai dirbtinai suformuluotos ikiteisminio tyrimo subjektų pareigūnių – ikiteisminio tyrimo pareigūnės, surašiusios pranešimus apie įtarimus, ir prokurorės, su kuria tie pranešimai apie įtarimus neabejotinai buvo derinti, surašiusios kaltinamąjį aktą, siekus nepagrįstai pagrįsti, kad A. B. kaltinamųjų (nuteistųjų) neva buvo verčiamas perduoti turtą, neva kaltinamiesiems (nuteistiesiems) grasinus prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą ir panaudojus kitokią psichinę prievartą. Teismas nepagrįstai tais kaltinimais, o ne pakankamais įrodymais, vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal visumą ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų, visų kaltinamųjų veikų nebuvo galima vertinti ir kvalifikuoti kaip turto prievartavimo nusikaltimo ir net kaip savavaldžiavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokio klausimo dėl turto prievartavimo ar savavaldžiavimo veikos buvimo, jų atribojimo net ir nesvarstė.
9.8. Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje visiškai neminimas K. B. ir A. B. viso proceso metu nepaaiškintas K. B., įvardinto pravarde „K. P.“, ir galimai dar kito telefono abonento susirašinėjimas žinutėmis su A. B. 2019 m. rugsėjo 29 d., spalio 8 d., spalio 11 d., spalio 14 d., kai galimai A. B. atsako: „Tik priėjo nieko apie jokės teises neminėk“, „Plakali naši deniuski“. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas dėl tokio susirašinėjimo prasmės K. B. ir A. B. neapklausė.
9.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aiškintis su kitu asmeniu dėl skolos grąžinimo, jo apgaulės savaime nėra turto prievartavimas, numatytas BK 181 straipsnyje, ar savavaldžiavimas, numatytas BK 294 straipsnyje. Teismas nepagrįstai visiškai nevertino to, kad tarp K. B. ir nukentėjusiojo A. B. buvo susiklostę neaiškūs piniginiai skoliniai santykiai, galimai neteisėtų interesų ne įstatymų nustatyta tvarka už pinigus gauti teisės vairuoti transporto priemonę pažymėjimą, byloje esant užuominų apie jo net pagaminimą, ir A. B. apgaulės. Pažymima, kad tiek K. B., tiek ir nukentėjusysis A. B. viso proceso metu aiškiai vengė nurodyti tikrąsias jų piniginių skolinių santykių esmę, priežastis ir tikslus, dėl ko ikiteisminio tyrimo subjektams ir teismui nebuvo pagrindo vertinti ir kvalifikuoti kaip turto prievartavimo, numatyto BK 181 straipsnyje, o buvo pagrindui vertinti ir spręsti, ar yra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnyje požymiai. Pažymima ir tai, kad byloje taip pat nėra surinkta įrodymų, kad N. P., T. K., E. T. ir M. N. detaliau žinojo apie skolinių ar kitokio pobūdžio piniginių santykių tarp K. B. ir A. B. turinį ir, kad jie susitarę su K. B. atvyko į piceriją „Charlie Pizza“ būtent tikslu aiškintis su A. B., iš jo be jokio teisėto pagrindo reikalauti K. B. naudai pinigų, grasinant panaudoti fizinį smurtą ar naudojant kitokią psichinę prievartą.
Žemesnės instancijos teismas
9.10. Pirmosios instancijos teismas liudytojo M. M. parodymus nepagrįstai pripažino nepatikimais ir jais nesirėmė, nurodęs vien tik tą aplinkybę, kad vykstant pokalbiui tarp K. B. ir A. B. negalėjo negirdėti apie ką šnekama, tačiau jis aiškino, jog negali pasakyti apie ką jie kalbėjosi ir tuo pačiu sau prieštaraudamas kategoriškai tvirtino, kad jokių grasinimų ir reikalavimų niekas niekam neišsakė. Pažymima ir tai, kad nukentėjusysis A. B. 2023 m. birželio 27 d. apklausiamas teisme aplinkybės dėl N. P. psichinės prievartos jo atžvilgiu panaudojimo nepatvirtino, nepaaiškino, kuo galėjo pasireikšti jo pažeidžiamumas ir N. P. psichologinė bei fizinė persvara jo atžvilgiu.
9.11. Akcentuojama, kad proceso pirmosios instancijos teisme pabaigoje mirus kaltinamajam K. B., atnaujinus įrodymų tyrimą ir gynėjui pranešus, kad K. B. artimieji nesiekia pastarojo reabilitacijos, prašo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, teismas tuo pagrindu bylą K. B. atžvilgiu nutraukė. Taip buvo apsunkinta kitų kaltinamųjų gynyba, tuo pačiu ir apeliacinės instancijos teisme.
9.12. Toliau skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesurinkta jokių objektyvių faktinių duomenų (įrodymų), išskyrus vien tik A. B. nesavalaikius, nenuoseklius, kitusius ir prieštaringus, todėl nepatikimus parodymus, jog dar A. B. namo kieme N. P. pareikalavo jam perduoti 3 000 Eur. Taip pat, jog N. P. buvo užėjęs į A. B. butą, kad pastarasis realiai, faktiškai turėjo ir savo bute N. P. perdavė 3 000 Eur grynųjų pinigų. Pasak gynėjo, A. B. gyveno vienas, jo parodymų niekas nepatvirtino, be to, tuo metu jis nedirbo, antstolio buvo vykdomas priverstinis jo skolų išieškojimas. Atkreipiamas dėmesys, kad siekiant nustatyti nukentėjusiojo A. B. parodymų patikimumą, N. P. gynėja advokatė Diana Višinskienė 2023 m. spalio 9 d. teismui pateikė prašymą išreikalauti informaciją iš UAB „duomenys neskelbtini“, VĮ „Regitra“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Lietuvos antstolių rūmų, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apie nukentėjusiojo gaunamas pajamas, turimus įsiskolinimus, užvestas vykdomąsias bylas, sumokėtas lizingo įmokas, turimus teistumus, tačiau Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi šį prašymą atmetė bei nurodė, kad tokių duomenų išreikalavimas bei jų vertinimas neturėtų teisinio pagrindo. Taip liko nepašalintos abejonės dėl nukentėjusiojo A. B. parodymų patikimumo, jo finansinės padėties ir nebuvo objektyviai nustatyta, kad nukentėjusysis 2019 m. spalio 14 d. galėjo namuose laikyti 3 000 Eur grynųjų pinigų sumą.
9.13. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą, 2019 m. spalio 15 d. nutarime daryti kratą nurodyta, jog gauta duomenų, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra pinigai, elektroninio ryšio priemonės, tačiau 2019 m. lapkričio 15 d. kratos protokole nurodyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti šie dokumentai: du pasai, dvi asmens tapatybės kortelės, išduotos A. P.. Taigi, nepasitvirtino duomenys apie N. P. gyvenamojoje vietoje laikytus grynuosius pinigus, todėl liko nepatvirtinta nukentėjusiojo A. B. nurodyta aplinkybė, jog 2019 m. spalio 14 d. jis N. P. perdavė 3 000 Eur grynųjų pinigų sumą. Gynėjas pažymi ir tai, kad remiantis liudytojo M. M. parodymais nukentėjusysis A. B. objektyviai net ir neturėjo galimybės turėti nurodomos, neva turto prievartavimo būdu gautos 3 000 Eur sumos, kadangi tuo metu faktiškai nedirbo, negavo pajamų ir jo atžvilgiu buvo užvestos vykdomosios bylos, kurių pagrindu antstolis nuskaitė gaunamas pajamas.
9.14. Apeliaciniame skunde toliau analizuojami nukentėjusiojo A. B. parodymai bei daroma išvada, kad N. P. ne tik nevertė nukentėjusiojo perduoti transporto priemonę, bet ir informavo jį, kur transporto priemonė yra, kas ją vairuoja. Byloje surinkti parodymai patvirtina, kad dar 2019 m. spalio 14 d. vakare ir vėliau N. P. automobiliu BMW X5 vežiojo patį A. B.. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius automobilio BMW X5 buvusia GPS įranga užfiksuotus duomenis neišsamiai paminėjo nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstant įrodymus, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje duomenų apie automobilio BMW X5 judėjimą visiškai neanalizavo ir nevertino, nelygino su kitais įrodymais, jų nepripažino įrodymu ir neatmetė. Tuo tarpu N. P., liudytojo M. M. parodymai jų apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje metu apie jų vykimo maršrutą automobiliu BMW X5 į M. M. namus, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 14 d. vakare ir naktį atitiko GPS įranga užfiksuotą automobilio judėjimo maršrutą.
9.15. Teismas nurodė vyr. tyrėjo S. A. tarnybinį pranešimą dėl telefonų išklotinių analizės duomenis, tačiau tie duomenys nebuvo patikrinti teisme apklausus liudytoju pareigūną S. A.. Be to, teismas visiškai neanalizavo automobilyje BMW X5 įmontuotos GPS įrangos užfiksuotų šio automobilio judėjimo maršruto duomenų ir jų nelygino su telekomunikacijų įvykių duomenimis. N. P. ir A. B. iš tikrųjų nebuvo 2020 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime nurodytą visą laikotarpį kartu. Teismas niekaip nevertino liudytojo E. B. nepatikimų parodymų, kad jis 2019 m. spalio 14 d. vėlai vakare kartu su A. B. taksi neva buvo nuvykęs pas M. M., ko nepatvirtino ne tik N. P., bet ir liudytojas M. M..
9.16. Akcentuojama, kad nukentėjusysis A. B. buvo susitaręs su N. P. dėl automobilio BMW X5 grąžinimo 2019 m. lapkričio 13 d. Tai patvirtina byloje esantis susirašinėjimas „Messenger“ programėle, jog N. P., 2019 m. lapkričio 13 d. bendravo su nukentėjusiuoju A. B. ir susitarė, jog atvyks pas nukentėjusįjį, ir faktiškai 15.01 val. atvyko, tačiau nukentėjusysis galimai tyčia nepasirodė, todėl N. P. dėl nukentėjusiojo veiksmų jam negalėjo grąžinti automobilio BMW X5.
9.17. Pasak gynėjo, iš liudytojos S. D. 2019 m. lapkričio 22 d. parodymų seka, kad N. P. jai nurodė, jog automobiliu BMW X5 leido naudotis A. B., ji tuo automobiliu vykdavo į darbą. Šios liudytojos parodymai atitiko N. P., kitų nuteistųjų, liudytojo M. M. parodymus, net ir paties nukentėjusiojo A. B. parodymus, kad N. P. jo prašė duoti automobilį pavažinėti, jam negrasino. N. P. naudojosi automobiliu BMW X5 nukentėjusiojo A. B. leidimu ir sutikimu, suprasdamas, jog transporto priemonė priklauso nukentėjusiajam A. B..
9.18. Atkreipiamas dėmesys, kad N. P., naudodamasis automobiliu BMW X5, turtinės naudos negalėjo įgyti, nes šis automobilis nuosavybės teise nukentėjusiajam A. B. tariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nepriklausė, o priklausė lizingo bendrovei UAB „duomenys neskeltini“. Klausimas dėl automobilio paėmimo iš svetimo valdymo buvo nepagrįstai išspręstas ne civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o baudžiamojo proceso prievartos priemonėmis. Nuosprendyje nurodyta, kad automobilio vertė yra 12 000 Eur, tačiau tai ne vidutinė šio nenaujo, naudoto 2009 m. laidos automobilio vertė (kaina). 2019 m. rugpjūčio 14 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) su A. B. nurodyta automobilio vertė ir kokia. Tiek ikiteisminio tyrimo subjektai, tiek teismas nenustatė tikrosios automobilio BMW X5 vidutinės vertės (kainos) laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. Tai yra, nesikreipė į VšĮ „Emprekis“ nustatyti tokio automobilio vidutinę kainą Lietuvoje 2019 m. spalio 14 d. – lapkričio 14 d. laikotarpiu, nebuvo paskirtas ir atliktas joks šios transporto priemonės specialisto vertinimas, tikslu nustatyti jos vidutinę vertę minėtu laikotarpiu. Tai lėmė kaltinimo ir nuosprendžio N. P. atžvilgiu nepagrįstumą, nes yra pakankamas pagrindas teigti, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog N. P. vertė A. B. jo naudai perduoti būtent 12 000 Eur vertės turtą.
9.19. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad N. P. vertė A. B. perduoti turtą jo (N. P.) naudai – nupirkti bei perduoti jam 3 249 Eur vertės televizorių. Kaltinimo dalis dėl konkrečios televizoriaus vertės buvo surašyta remiantis ne objektyviais duomenimis, bet sąmoningai siekus bet kokiu būdu patraukti N. P. baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Teismas nuosprendyje nenurodė, kuo remdamasis nustatė televizoriaus vertę – 3 249 Eur, kuri akivaizdžiai nepagrįsta ir per didelė. Tai nulėmė nepagrįstą nuteisimą už tai, kad N. P. neva vertė A. B. jam perduoti didesnės negu 400 MGL dydžio vertės, t. y didesnė nei 20 249 Eur vertės turtą. Teisingai nustačius automobilio BMW X5 ir televizoriaus vertes, N. P. būtų buvę galima kaltinti tik pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.
9.20. Apeliaciniame skunde pateikiami ir alternatyvūs prašymai. Pasak gynėjo, teismas neatsižvelgė į tai, kad baudžiamasis procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2019 m. spalio 14 d. iki 2025 m. kovo 20 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo truko ilgą laiką – 5,5 metų, tačiau ne dėl N. P. trukdymo procesui ar jo vengimo, o dėl nukentėjusiojo A. B. proceso vengimo. N. P. net du kartus buvo sulaikytas ir suimtas iš viso 3 mėnesius, jam ilgą laiką buvo taikoma intensyvi priežiūra, tad ilgalaikis procesas, taikomos kardomosios priemonės turėjo N. P. prevencinį poveikį. Be to, teismas neapsvarstė, ar buvo pagrindas N. P. skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, taikyti teisingumo principą, numatytą BK 54 straipsnio 3 dalyje. Gynėjo įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės už šį nusikaltimą tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą visiškai atidedant, taikant baudžiamojo poveikio priemones. Taip būtų išlaikoma proporcija tarp nubaudimo ir prevencijos, atgrasant ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas.
9.21. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su N. P. nuteisimu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, tvirtinant, kad nebuvo nustatyti jokie nežinomi asmenys ir apskritai nebuvo jokių duomenų, kad jie realiai egzistavo. Gynėjo įsitikinimu, tariamo neteisėto poveikio nukentėjusiajam A. B. 2020 m. rugpjūčio 31 d. epizodas jam galimai buvo reikalingas siekus pasiteisinti, kodėl jis buvo pakeitęs savo parodymus, o ikiteisminio tyrimo pareigūnams siekiant sustiprinti ir sudaryti pagrindą įtariamųjų suėmimui. Tai ir buvo panaudota N. P. šioje byloje suėmus antrą kartą, o po to ilgą laiką taikant intensyvią priežiūrą. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo teisėja kitus įtariamuosius K. B., T. K. ir M. N. tokio įtarimo pagrindu atsisakė suimti.
9.22. Pasak gynėjo, A. B. subjektyvūs, nesavalaikiai parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrinti, tirti, o jų iš esmės ir nebuvo galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, jų nepatvirtino kokie nors kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys. Tik formaliai duotas pavedimas policijai vykdyti tų nežinomų ir nenustatytų asmenų paiešką. Nebuvo tikrinti A. B. ir kitų asmenų telefonų prisijungimai 2020 m. rugpjūčio 31 d. prie telekomunikacijų operatoriaus mobiliojo ryšio bokšto, kurio veikimo zona apėmė Ašigalio g., Kaune. Keliamas klausimas, kaip nežinomi asmenys galėjo žinoti, kad A. B. būtent 2020 m. rugpjūčio 31 d. 9 val. eis Ašigalio gatve. Teismas šį epizodą aptarė nenuosekliai, painiai, nekonkrečiai, perpindamas su kito kaltinamiesiems inkriminuoto poveikio nukentėjusiajam A. B. darymo epizodo aplinkybėmis.
9.23. Akcentuojama, kad N. P. buvo suimtas tik todėl, kad nukentėjusysis A. B. 2020 m. rugsėjo 14 d. parodė, jog E. T. jam sakęs, kad jo rašytinius parodymus, pagal kuriuos jis buvo atsisakęs savo pirminių parodymų, surašė N. P., kaip jis išsireiškė „B.”, advokatė. Prokurorė R. Verdnikovienė 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimu neteisėtai nušalino nuo dalyvavimo procese, kaip neva naudojusią neteisėtas gynybos priemonės, įtariamojo N. P. gynėją advokatę Dianą Višinskienę, nutarime net nurodžiusi, kad ši advokatė neva reikalavo, jog A. B. pasirašytų jo paties 2020 m. rugsėjo 7 d. rašytinius paaiškinimus, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėja tokį prokurorės nutarimą panaikino 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
9.24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismui nebuvo pagrindo įrodymų šaltiniais pripažinti prie 2020 m. rugsėjo 16 d. slapto sekimo protokolo pridėtų E. T. ir A. B. susitikimo prie Kauno zoologijos sodo metu padaryto garso ir vaizdo įrašo, pokalbių stenogramos ir 2020 rugsėjo 16 d. pažymos dėl slapto sekimo. Po N. P. suėmimo, jo gynėjas advokatas A. Kliunka, rengdamas skundą aukštesniajam teismui, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, kuri 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo pateikta teismui. Byloje tuo metu dar nebuvo 2020 m. rugsėjo 16 d. E. T. slapto sekimo protokolo ir pažymos dėl slapto sekimo. Buvo tik stenograma be datos, kurioje buvo išdėstytas pokalbio tarp asmenų VI ir V2 tekstas, tad buvo galima tik spėlioti, kad galimai kalbėjo E. T. ir A. B.. Ikiteisminį tyrimą atlikusi ikiteisminio tyrimo pareigūnė M. B. atsisakė įtariamojo N. P. gynėjui paaiškinti, kas tie asmenys VI ir V2, kuris iš jų E. T. ir kuris A. B.. Tyrėja neleido gynėjui tos stenogramos kopijuoti ir daryti jos išrašų.
9.25. Su slaptų veiksmų protokolais N. P. gynėjas susipažino 2020 m. gruodžio 15 d. ir byloje jau buvo 2020 m. rugsėjo 16 d. (surašymo valanda ir minutės nenurodytos) E. T. slapto sekimo protokolas, surašytas vyr. tyrėjo S. A. Atkreipiamas dėmesys, kad šiame sekimo protokole nebuvo nurodyti atlikto proceso veiksmo eiga, rezultatai. Stenogramoje be veiksmų datos nurodyta, kad kalbasi du vyrai, jau įvardinti raidėmis V ir N. Taigi, stenograma jau buvo pakeista, nurodytas kitoks lyg nežinomų asmenų įvardijimas – vietoje VI ir V2 nurodyta V ir N. Be to, 2020 m. rugsėjo 16 d. sekimo protokole ir stenogramoje nenurodyta, kas kalbėjo (nėra tų asmenų pavardžių), kada vyko pokalbis ir kada padarytas garso įrašas (data, valanda), vieta, kur vyko pokalbis, kas darė garso įrašą – ar sekimą vykdę pareigūnai nuotoliniu būdu ar technines priemones prie savęs turėjo A. B., ar jam buvo žinoma apie garso įrašo darymą.
9.26. Pasak gynėjo, iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų surašytos pakeistos galimai A. B. ir E. T. pokalbio stenogramos seka, kad jiems nepavyko išgirsti dalies pokalbio dalių, nevisiškai aišku, kurias frazes galėjo pasakyti kiekvienas iš pokalbio dalyvių ir konkrečiai kuris, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar pareigūnų neva girdėtos pokalbio dalys stenogramoje buvo užfiksuotos teisingai. Be to, įrodymų tyrimo teisme metu perklausant garso įrašus ir peržiūrint vaizdo įrašus, dėl blogos vaizdo įrašo kokybės nepavyko peržiūrėti vaizdo įrašo, aprašyto prie 2020 m. rugsėjo 16 d. slapto sekimo protokolo pridėtoje 2020 m. rugsėjo 16 d. slapto sekimo pažymoje, kuriuo tik galimai buvo fiksuotas galimai A. B. ir E. T. 2020 m. rugsėjo 14 d. susitikimas prie Kauno zoologijos sodo. Dėl to nežinomas pilnas, tikslus tikrasis to pokalbio turinys.
9.27. Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė N. P. gynėjo 2024 m. birželio 20 d. prašymą skirti fonoskopinę ekspertizę, dėl ko aptariamas garso įrašas ir jo stenograma teisme nebuvo ištirti ir negalėjo būti pagrįstai pripažinti ir vertinami kaip įrodymai tiek dėl kaltinimų pagal BK 181 straipsnį, tiek dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (atsižvelgiant į BPK 301 straipsnio 1 dalis).
9.28. Be to, teismas nurodė, kad N. P., T. K., K. B., M. N. dėl šios nusikalstamos veikos (galimai numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje) padarymo savo kaltės nepripažino, aiškino, kad niekam jokio poveikio nedarė, apie tai tarpusavyje nesitarė, su nukentėjusiuoju nebendravo. Tačiau teismas nenurodė, kokį kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį epizodą turėjo omenyje. Apeliaciniame skunde vardinami ir kiti, gynėjo vertinimu, nuosprendžio trūkumai, kaip antai, teismas nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamojoje dalyje trumpai, abstrakčiai nurodė tik E. T. parodymus, tačiau kitų kaltinamųjų N. P., T. K., M. N., K. B. parodymų teismas šioje dalyje visiškai nedėstė, neanalizavo ir nevertino.
9.29. Taip pat nurodoma, jog teismas nuosprendyje deklaratyviai, nesiremdamas jokiais įrodymais apibūdino ir visų net nenurodytų kaltinamųjų bendrininkavimą darant poveikį nukentėjusiajam A. B.. Tuo tarpu neįrodyta, kad N. P., K. B., T. K. ir M. N. atliko kokius nors veiksmus darydami poveikį nukentėjusiajam A. B., kad jie dėl poveikio darymo A. B. buvo susitarę tarpusavyje ir su E. T.. Gynėjas pažymi, kad bendrininkavimui nustatyti nepakanka vien nukentėjusiojo nuomonės.
9.30. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su N. P. nuteisimu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Nors skunde dėstomi argumentai dėl senaties, tačiau neprašoma, kad byla nuteistojo N. P. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį būtų nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Prašoma N. P. dėl šios veikos išteisinti.
9.31. Atkreipiamas dėmesys, kad kai automobilį sustabdė policijos pareigūnai, pneumatinis pistoletas buvo automobilio salono daiktadėžėje. Policijos pareigūnai nešaunamąjį ginklą iš automobilio paėmė N. P. nedalyvaujant. Kad aptariamą ginklą 2019 m. lapkričio 14 d. matė laikomą automobilio salono daiktadėžėje, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino liudytojas G. M.. Teismas tokius šio liudytojo parodymus nepagrįstai atmetė, juos nemotyvuotai įvertinęs kritiškai vien todėl, kad šis liudytojas yra N. P. pažįstamas. Be to, kad 2019 m. spalio 14 d. pistoletą matė automobilyje BMW X5, teisiamajame posėdyje parodė ir nukentėjusysis A. B.. Nežiūrint į tai, dėl pneumatinio pistoleto radimo, paėmimo aplinkybių teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų policijos patrulių Ž. M. ir D. N. parodymais.
9.32. Apeliaciniame skunde pažymima, kad dėl daiktų paėmimo iš N. P. 2019 m. lapkričio 14 d. policijos komisariate buvo surašytas jo asmens kratos protokolas, kurį jis pasirašė. Tos kratos metu pneumatinio pistoleto paėmimas iš N. P. neužfiksuotas. Be to, byloje nėra jokio N. P. pasirašyto dokumento, kad 2019 lapkričio 14 d. jo (N. P.) striukės kišenėje buvo rastas ir iš jo paimtas pneumatinis pistoletas. Byloje yra policijos vyr. patrulio Ž. M. surašytas 2019 m. lapkričio 14 d. tarnybinis pranešimas, kad pneumatinis pistoletas N. P. striukės dešinėje kišenėje buvo rastas jo dalinės apžiūros metu, ir tos pačios dienos daiktų pateikimo protokolas dėl to pistoleto pateikimo prie bylos. Vėliau liudytojai policijos pareigūnai Ž. M. ir D. N. jau parodė, kad N. P. dalinę apžiūrą atliko ne policijos vyr. patrulis Ž. M., o policijos vyr. patrulis D. N. ir jis rado pneumatinį pistoletą. Taigi, vienas iš policijos pareigūnų D. N. neva atliko dalinę N. P. apžiūrą ir jo striukės kišenėje neva rado pneumatinį pistoletą, o kitas pareigūnas Z. M. surašė minėtus dokumentus. Dar daugiau, liudytojas policijos pareigūnas Ž. M. pradžioje parodė, kad pneumatinis pistoletas buvo surastas daiktadėžėje prie pavarų svirties, o vėliau bandė „pasitaisyti“ ir parodė, kad pistoletas buvo surastas N. P. striukės kišenėje. Taigi, kad pneumatinis pistoletas policijos pareigūnų buvo rastas N. P. striukės kišenėje, be prieštaringų liudytojų policijos pareigūnų Ž. M. ir D. N. parodymų, jokių kitų objektyvių duomenų byloje nėra.
9.33. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu prie bylos nebuvo reikalauti, pateikti ir neišliko policijos automobilio stacionaria vaizdo ir garso įrašymo įranga padarytų vaizdo ir garso įrašų, kurių darymą, policijos patrulių veiklos organizavimą ir vykdymą reglamentuoja Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673. Nėra ir policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų.
9.34. Gynėjo teigimu, N. P. aptariamą pneumatinį pistoletą 2018 m. sausio 10 d. teisėtai įgijo UAB „Sidabrinė kulka“ parduotuvėje, esančioje A. Mickevičiaus g. 29, Kaune, o 2019 m. lapkričio 14 d. pneumatinį pistoletą N. P. gabeno į kitą jo saugojimo vietą. Cituojamos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kaip antai, 2 straipsnio 13 dalies ir 31 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, jog nedraudžiama, o leidžiama nešaunamąjį D kategorijos ginklą gabenti į kitą jo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur laikantis tam tikrų sąlygų.
9.35. Pasak gynėjo, N. P. parodė, kad jis pats nemokėjo šio pneumatinio pistoleto užtaisyti, t. y. nei išimti, nei įdėti jo dėtuvės su spaustų dujų balionėliu, užtaisyti tos dėtuvės rutulio formos sviediniais. Kad nesugadinti pistoleto, jo dėtuvės su balionėliu, kreipdavosi į ginklų parduotuvės, kurioje įgijo aptariamą pneumatinį pistoletą, darbuotojus. To iš esmės nepaneigė ir teisme apklausti kaip liudytojai ginklų parduotuvės darbuotojai A. V. ir A. K..
9.36. Pažymima, kad iš N. P. paimtas pneumatinis pistoletas, kuriam įgyti nereikėjo jokio leidimo, yra būtent nešaunamasis ir būtent D kategorijos ginklas, nustatyta tik atlikus specialisto tyrimą. Byloje nėra duomenų, kad N. P. galėjo suvokti, jog iš jo paimtas pneumatinis pistoletas priklauso D kategorijos nešaunamiesiems ginklams, draudžiamiems nešioti tam tikromis sąlygomis. Pabrėžiama, kad tas pats pneumatinis pistoletas pirmą kartą iš N. P. buvo paimtas ir anksčiau – ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19111-19, kada policijos pareigūnų buvo rastas pas N. P.. Paėmus tą pistoletą, buvo atliktas specialisto tyrimas ir gauta tokia pati specialisto išvada, kaip ir šioje byloje. Tuo metu N. P. nebuvo įteiktas nei pranešimas apie įtarimą, nei surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pistoletas buvo jam gražintas.
9.37. Gynėjo įsitikinimu, kaltinime ir nuosprendyje N. P. neinkriminuoti visi būtini neteisėto nešaunamojo ginklo nešiojimo objektyvieji požymiai, t. y. faktinės ir teisinės aplinkybės, kad N. P. nešaunamąjį ginklą turėjo su savimi būtent tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą buvo galima panaudoti nedelsiant. Vien tik tai, kad galimai nebuvo laikomasi atskirų ginklo gabenimo į kitą jo laikymo vietą taisyklių (nebuvo iš ginklo išimta dėtuvė su suspausto oro balionėliu), nepatvirtina veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje (neteisėto nešaunamojo ginklo nešiojimo), sudėties.
9.38. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad kaltinimas N. P. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir nuosprendžio nustatomoji dalis nepagrįstai išplėsti. Įžangoje nurodyta, kad N. P. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, nors tai tik BK 258 straipsnio pavadinimas, šiai sąvokai apimant neteisėtą nešaunamojo ginklo gaminimą tikslu realizuoti, neteisėtą nešaunamojo ginklo realizavimą, neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą, neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą. Už teisėtai įgytų ginklų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 229 straipsnyje numatyta ir administracinė atsakomybė. Šiuo atveju N. P. veika dėl nešaunamojo ginklo gabenimo taisyklių galimo dalinio pažeidimo ir neįrodyto jo nešiojimo buvo nepagrįstai kriminalizuota, pažeidus specialųjį baudžiamosios teisės ultima ratio (baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė) principą.
Teismo posėdyje nuteistasis E. T., jo gynėjas advokatas M. Girdiušas prašė E. T. apeliacinį skundą tenkinti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisti. Nuteistojo T. K. gynėjas advokatas Ž. Ambrizas ir nuteistasis T. K. prašė T. K. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo M. N. gynėjas advokatas D. Dargevičius ir nuteistasis M. N. prašė M. N. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo N. P. gynėjas advokatas A. Kliunka ir nuteistasis N. P. prašė nuteistojo N. P. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo N. P. gynėjo advokato A. Kliunkos, nuteistojo E. T., nuteistojo T. K. gynėjo advokato Ž. Ambrizo, nuteistojo M. N. gynėjo advokato D. Dargevičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Teisėjų kolegija, nenustačiusi byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nenurodytų apeliaciniuose skunduose, tačiau turėjusių neigiamos įtakos nuteistiesiems, nagrinėja bylą apeliacinių skundų ribose ir pasisako dėl apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus bei apeliacinių skundų argumentus, atlikusi papildomų įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme (papildomai apklaususi nuteistąjį N. P., nukentėjusįjį A. B., taip pat liudytojus M. B., G. V., X. Y., ištyrusį byloje esančią kompiuterinę laikmeną su duomenimis (t. 2, b. l. 43) ir kitus surinktus rašytinius dokumentus), išklausiusi proceso dalyvių argumentus, teisėjų kolegija daro šias išvadas. Nuosprendžio dalis dėl M. N., T. K. ir N. P. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį panaikinama ir dėl to priimamas naujas nuosprendis M. N., T. K. ir N. P. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. Nuosprendžio dalis dėl N. P. nuteisimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį panaikinama ir dėl to baudžiamoji byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu panaikinama ir nuosprendžio dalis dėl N. P., M. N. ir T. K. skirtų bausmių subendrinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistieji M. N., E. T., T. K. ir N. P., veikdami bendrai, prievartavo A. B. turtą – 2 000 Eur. Dėl to M. N., E. T. ir T. K. pagrįstai nuteisti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad N. P. vėliau tęsė turto prievartavimo veiksmus A. B. atžvilgiu, tačiau neteisingai nustatė bendrą jo prievartauto turto vertę, be pagrindo ją pripažindamas didele. Šios teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir dėl to buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – N. P. veiksmai be pagrindo kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Nustatyta N. P. veika perkvalifikuojama pagal galiojančią BK 181 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus nuteistojo N. P. nusikalstamą veiką, už ją skirtina nauja bausmė. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas E. T. veikoje pagrįstai nustatė visus BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, dėl to nuosprendis jo atžvilgiu nekeistinas.
Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, nuteistieji iš esmės nesutinka su jų nuteisimu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, o N. P. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, siekdama išvengti pasikartojimų, su tuo susijusius apeliacinių skundų argumentus aptars bendrai, atskirai pasisakydama tik dėl nesutampančių, su atskirais nuteistaisiais sietinų apeliacinių skundų argumentų.
Pažymėtina ir tai, kad dėl byloje nagrinėtų nusikalstamų veikų padarymo kaltinimai buvo pareikšti ir K. B., tačiau, jam mirus (t. 23, b. l. 101) ir nesant prašymo tęsti procesą reabilituojančiais pagrindais (t. 23, b. l. 103), Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi procesas jo atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 23, b. l. 107–109). Atsižvelgiant į tai, šio asmens kaltės klausimas nesprendžiamas, o su juo susijusios faktinės aplinkybės paminėtinos tik tiek, kiek būtina kitų asmenų baudžiamajai atsakomybei dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų nustatyti. Visgi teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime negali išvengti šio asmens įvardinimo vardu ir pavarde, tačiau pažymi, kad jo veiksmų neanalizuos baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu ir dėl jų teisinio vertinimo nepasisakys. Šiame kontekste nesutinkama su nuteistojo N. P. gynėjo skundo argumentu, kad bylos nutraukimas vienam iš kaltinamųjų mirus objektyviai apsunkino kitų kaltinamųjų teisę į gynybą. Baudžiamosios bylos duomenimis, K. B. ne kartą buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dalyvaujant kitiems nuteistiesiems bei jų gynėjams, tad jiems nebuvo atimta galimybė užduoti K. B. klausimus bei remtis jo duotais parodymais. BPK 3 straipsnio 2 dalies 5 punktas galimybę tęsti baudžiamąjį procesą mirusiajam numato tik tuo atveju, kai tai reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tokių pagrindų byloje nustatyta nebuvo.
Dėl apeliaciniuose skunduose minimų baudžiamojo proceso pažeidimų vertinant įrodymus
Beveik visi skundus padavę nuteistieji, nesutikdami su jų nuteisimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo argumentavimo, įrodymų vertinimo principais, BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimais, šiuo aspektu suformuota teismų praktika, dėl ko neteisingai kvalifikavo jų atliktus veiksmus kaip turto prievartavimą, poveikį nukentėjusiajam, neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutinka iš dalies.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-697/2018, 11 punktas). Todėl vien nesutikimas su teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties, jų vertinimo savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ar nepašalinti prieštaravimai ir taip pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.
Vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas, analizuodamas bylos duomenis, pripažindamas juos įrodymais ir darydamas apkaltinančias išvadas dėl nustatytų nuteistųjų T. K., M. N. bei E. T. nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 1 dalyje, analizuodamas visų nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė, išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Priešingai nei nurodoma skunduose, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visuma ir laikėsi bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje.
Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, rinkdamas ir vertindamas įrodymus, susijusius su N. P. inkriminuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kvalifikuota nusikalstama veika, padarė klaidų. Dar ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų surinkti, užfiksuoti ir ištirti duomenys, sietini su N. P. inkriminuoto prievartauto turto, o būtent televizoriaus vertės nustatymu. To nepadarė ir pirmosios instancijos teismas. Dėl to savo laiku nebuvo surinkti bylai reikšmingi duomenys ir atskleistos minėtos veikos teisiniam kvalifikavimui svarbios aplinkybės. Apie tai apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisakys analizuodamas su šia nusikalstama veika sietinus įrodymus, surinktus ir ištirtus apeliacinės instancijos teisme. Todėl dalis teismo išvadų dėl prievartauto turto vertės neatitinka bylos aplinkybių, tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, o tuo pačiu ir skundžiamo nuosprendžio dalies neteisėtumą bei nepagrįstumą. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir jų pagrindu neteisingai nustatė dalies N. P. nusikalstamų veiksmų, apskųstame nuosprendyje kvalifikuotų pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, padarymo datą ir laiką. Šios klaidos taisytinos šiuo nuosprendžiu.
Dėl BPK 8² straipsnio reikalavimų pažeidimo
Nuteistojo N. P. gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl BPK 8² straipsnio reikalavimų pažeidimo nukentėjusįjį A. B. teismo posėdyje apklausiant vaizdo konferencijos būdu. Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas be jokių priežasčių, nepagrįstai leido A. B. dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose nuotoliniu būdu, nors nuteistieji ir jų gynėjai su tuo nesutiko. Teisėjų kolegija pagrindo išvadai, kad šiuo atveju apklausiant nukentėjusįjį buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, neturi.
BPK 8² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame kodekse nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų, vertėjų ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visų bylos aplinkybių ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. Šį klausimą teismas paprastai išsprendžia neskundžiama nutartimi iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Ši nutartis yra neskundžiama. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai prokuroras, nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas, kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą ir (ar) gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir (ar) jų atstovai pateikia nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas).
Taigi, paminėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, esant proceso įstatyme nustatytoms sąlygoms, suteikia galimybę teismo posėdžius organizuoti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), taip pat nustato konkrečius atvejus, kai BPK 8² straipsnio 2 dalis negali būti taikoma, t. y. kai prokuroras, nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas, kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą ir (ar) gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir (ar) jų atstovai nesutinka su tokia teismo posėdžio organizavimo forma. Nagrinėjamo klausimo kontekste pabrėžtina, kad BPK 8² straipsnio 2 dalis nenustato konkrečių atvejų, kada nukentėjusieji (liudytojai) išimtine tvarka gali būti apklausiami vaizdo konferencijos būdu. Šios apklausos bei dalyvavimo teismo posėdyje formos pritaikymo būtinumas paliekamas vertinti teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-697/2025, 10 punktas).
Iš 2021 m. gruodžio 17 d. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamieji ir jų gynėjai išreiškė nesutikimą dėl nukentėjusiojo A. B. apklausos vaizdo konferencijos būdu, kėlė abejones, ar nukentėjusysis tokios apklausos metu yra blaivas, ar apklausiamas dalyvauja vienas (t. 17, b. l. 147–152). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieš organizuojant nukentėjusiojo apklausą vaizdo konferencijos būdu, A. B. buvo išsiųsti teismo šaukimai atvykti ir fiziškai dalyvauti teismo posėdžiuose. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis A. B. neatvyko į 2021 m. rugsėjo 16 d. 9.00 val. vykusį teisiamąjį posėdį, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo žinoma. 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi teismas, pripažinęs, kad nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties bei teismui nepranešęs apie savo neatvykimo priežastis, paskyrė A. B. baudą. Nukentėjusysis teismui raštu ir žodžiu paaiškino tokio savo elgesio priežastis, nurodė, kad į 2021 m. rugsėjo 16 d. posėdį buvo atvykęs, tačiau iki salės nepriėjo, nes ten stovėjo 4–5 asmenys (kaltinamieji). Tikino, kad kai juos pamato, jam darosi bloga, pajuto grėsmę ir baimę, dėl to nedrįso užeiti į pastatą. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam jau buvo daromas poveikis bei spaudimas dėl parodymų davimo, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios, o į posėdį neatvyko dėl iškilusios grėsmės ir susikaupusios baimės (t. 17, b. l. 10, 21–22, 24–25). Kadangi nukentėjusysis jautė grėsmę iš kaltinamųjų (nuteistųjų) pusės ir nepageidavo teismo posėdyje dalyvauti fiziškai, teismas nusprendė jo apklausą atlikti nuotoliniu būdu. Be to, buvo nutarta, kad siekiant įsitikinti, jog per apklausą šalia nukentėjusiojo pašalinių asmenų nėra, bus prašoma tai patvirtinti panaudojant vaizdo kamerą (t.17, b. l. 147–152).
Iš minėtų bylos duomenų seka, kad nagrinėjamu atveju vaizdo konferencijos būdo naudojimas apklausiant A. B. nebuvo savitikslis, jį lėmė objektyvios priežastys – siekis užtikrinti tiek operatyvų bylos nagrinėjimą teisme, tiek ir nukentėjusiojo A. B. interesus, jam jaučiant baimę ir grėsmę iš nuteistųjų pusės. Paminėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu A. B. patvirtino jautęs spaudimą iš nuteistųjų pusės pakeisti parodymus, tai ir buvo padaręs. Apklausiant nukentėjusįjį naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tiek gynėjai, tiek patys nuteistieji aktyviai naudojosi savo teise užduoti jam klausimus. Pasirinktas apklausos būdas nepažeidė rungimosi principo, užtikrino baudžiamojo proceso įstatymo garantuotas kaltinamųjų teises, nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog siekiant pagrįsti esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, vien teiginių, kad liudytojų (nukentėjusiojo) apklausa atlikta nuotolinėmis vaizdo priemonėmis (net kai dalis proceso dalyvių pateikia nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas)) nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-697/2025, 8 punktas).
Dėl T. K., E. T., M. N. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, o N. P.– pagal BK 181 straipsnio 2 dalį
Viso baudžiamojo proceso metu nuteistieji T. K., R. T., M. N. ir N. P. savo kaltės dėl nukentėjusiojo A. B. turto prievartavimo nepripažino. Kaip matyti iš apeliacinių skundų argumentų, nors nuteistieji iš esmės neneigia, kad įvykio metu buvo prie picerijos, tačiau visi nurodo, kad jokio motyvo prievartauti nukentėjusiojo turtą jie neturėjo, o nukentėjusysis, duodamas juos kaltinančius parodymus, siekė juos apkalbėti, be to, tokius parodymus davė ir dėl dažno alkoholio vartojimo. Iš nuteistojo T. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog nuteistasis T. K. patvirtino, kad dalyvavo susitikime su nukentėjusiuoju A. B., tačiau jokių grasinimų ir reikalavimų nukentėjusiam neišreiškė, be to, tam tikrą laikotarpį T. K. net nedalyvavo ir negalėjo girdėti, kokio turinio buvo nukentėjusiojo pokalbis su kitais asmenimis. Savo ruožtu nuteistasis E. T. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nusikaltimo vietoje atsidūrė atsitiktinai, vyko su draugais pavalgyti, negalėjo padaryto jokio psichologinio spaudimo, nes yra nukentėjusiojo pažįstamas. Akcentuoja paties nukentėjusiojo parodymus, kad įvykio metu jis (E. T.) tik stovėjo šalia ir nieko nesakė (negrasino). Nuteistojo M. N. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nėra duomenų, jog M. N. būtų grasinęs nukentėjusiajam ir tas grasinimas būtų realus ar akivaizdus. Nuteistojo N. P. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog tarp K. B. (asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirtus) ir nukentėjusiojo A. B. buvo susiklostę neaiškūs piniginiai skoliniai santykiai. Be to, byloje nėra surinkta įrodymų, kad N. P. (ir kiti nuteistieji) detaliai žinojo apie tokių skolinių santykių turinį, jog jie susitarę su K. B. atvyko į piceriją būtent tikslu aiškintis su A. B., iš jo, be jokio teisėto pagrindo, reikalauti K. B. naudai pinigų, grasinant panaudoti fizinį smurtą ar naudojant kitokią psichologinę prievartą. Taigi, nuteistieji vienokiu ar kitokiu būdu bando sumenkinti savo dalyvavimą inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Be to, nuteistasis N. P. ginčija nustatytas faktines aplinkybes ne tik dėl to, kad jis su kitais nuteistaisiais prievartavo turtą ir reikalavo, kad nukentėjusysis perduotų 2 000 Eur. Jis taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad prievartos būdu iš nukentėjusiojo reikalavo ir paėmė dar ir 3 000 Eur grynaisiais pinigais, automobilį BMW X5, taip pat reikalavo, jog nukentėjusysis jam nupirktų bei perduotų 3 249 Eur vertės televizorių. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija pasisakys atskirai.
Analizuodama pirmiau aptartus apeliacinių skundų argumentus bei pateiktą nuteistųjų poziciją, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistųjų T. K., E. T., M. N. ir N. P. parodymų dalį, kad jie, veikdami bendrai, neprievartavo nukentėjusiojo turto, paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Taip pat darytina išvada, kad tarp šių nuteistųjų ir A. B. nesusiklostė apeliaciniame skunde akcentuojami civiliniai santykiai, nustatyti nuteistųjų veiksmai negali būti vertinami kaip savavaldžiavimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso eigoje nuteistųjų duoti parodymai, kaip ir visi kiti bylos duomenys, turi būti vertinami tiek atskirai, tiek kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, lyginant juos tarpusavyje ir darant apibendrinančias išvadas. Iš apskųstame nuosprendyje padarytų išvadų matyti, kad teismas nesivadovavo nuteistųjų duotais parodymais, kuriais jie nuosekliai savo kaltę neigė, juos laikydamas jų gynybine pozicija, ir nuosprendyje aprašytas aplinkybes nustatė remdamasis kitų byloje surinktų įrodymų visetu. Teisėjų kolegija su teismo padarytomis išvadomis sutinka iš dalies.
Pagrindą abejoti nuteistojo T. K. parodymais sudaro tai, kad jis nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes apie tai, kas įvyko 2019 m. spalio 14 d. prieš analizuojamą įvykį prie picerijos. Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklaustas 2019 m. lapkričio 16 d. nuteistasis teigė, kad spalio 14 d. jam paskambino N. P., tuo metu buvęs picerijoje, ir pakvietė jį ten atvykti. Picerijoje be jo dar buvo „A.“ (nukentėjusysis A. B.), asmuo, kuris pažadėjo sutvarkyti K. B. teises, ir dar vienas nepažįstamas asmuo. Kadangi K. B. yra jo draugas, jam buvo pasakojęs istoriją apie vairuotojo pažymėjimą, todėl nuvyko paklausyti, kas ten vyksta. Kadangi istorija apie vairuotojo teises skyrėsi nuo pasakotos K. B., jis nutarė į piceriją atsivežti jį (K. B.) patį. Apie 20.30 val. atvažiavus su K. B. į piceriją, ten jau buvo E. T. ir M. N. (t. 8, b. l. 23–25). Atkreipiamas dėmesys, kad vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme T. K. jau aiškino, kad susitiko su K. B., nuvažiavo pas E. T., kuris tuo metu su M. N. vedžiojo šunį. Būnant prie jų namų, kažkuriam iš jų, nežino kam tiksliai, kilo mintis nuvykti pavalgyti. Visi vyko link miesto pavalgyti, kai K. B. paskambino jo pažįstamas A. B.. Jie pakalbėjo, o po to nuvyko į piceriją, kur buvo nukentėjusysis. Suprato, kad bus galima su juo pakalbėti apie visą situaciją (t. 8, b. l. 28–29; t. 22, b. l. 102–110). Tolimesnės nuteistojo T. K. nurodomos įvykio eigos aplinkybės taip pat stokoja nuoseklumo ir yra prieštaringos.
Pirmosios instancijos teisme T. K. nurodė, kad atvažiavus prie picerijos į lauką išėjo A. B. ir N. P.. Jis pats (T. K.) su jais pasisveikino ir nuėjo į tualetą. Grįžęs matė ant terasos besikalbančius K. B. ir A. B., tačiau nuėjo prie mašinos, kur kalbėjosi su ten buvusiais M. N., E. T. ir N. P.. Po to atėjo K. B. ir jie išvažiavo. Tą vakarą su nukentėjusiuoju nebendravo, jo pokalbyje su K. B. nedalyvavo, į jį nesikišo. Nei jis, nei kiti A. B. negrasino (t. 22, b. l. 102–110). Iš paminėtų parodymų sektų, kad T. K. su A. B. tą vakarą iš viso nešnekėjo, tačiau tai prieštarauja jau minėtos pirminės apklausos metu duotiems jo paties parodymams apie tai, kad pokalbis vyko „tarp mūsų visų“, tai yra visų asmenų, kuriuos jis ir įvardijo: jo paties (T. K.), A. P., E. T., M. N., K. (K. B.), „A.“ (A. B.), asmens, kuris pažadėjo padėti su vairuoto pažymėjimu, ir dar kito asmens, kurio negalėjo įvardinti. Be to, pirminės apklausos metu T. K. nurodė ir tai, kad buvo kalbama, jog K. B. turi būti grąžinti pinigai už „nepadarytą paslaugą“. Dar daugiau, T. K. netgi įvardijo, kokias konkrečias frazes pasakė šio pokalbio metu, kaip antai: „Niekas čia nevyksta, netvarkai ką esi pažadėjęs ir nebetvarkyk, o grąžink K. pinigus, kuriuos esi paėmęs“, „tai gerai, nieko tu nebedaryk, netvarkyk, gana kiek padarei ir užteks“ (t. 8, b. l. 23–25).
Svarbu paminėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas aiškinosi T. K. parodymų keitimo priežastis. Nuteistojo paklausus, kodėl jo parodymai skiriasi, šis logiškai ir įtikinamai tai paaiškinti negalėjo, nurodė tik tai, kad prieš tai buvo parą be miego, sulaikius buvo stresinėje būsenoje, be to, jo advokatas aiškino, kad reikia duoti parodymus, jei jis nori išeiti į laisvę, tyrėjai grasino, kad uždarys, todėl jis pasakojo kaip jam atrodė. Tokie nuteistojo teiginiai nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Priešingai, kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 16 d. apklausos protokolo, T. K. davė parodymus dalyvaujant gynėjui advokatui Ž. Ambrizui, kuris jį gynė ir tolimesnio proceso metu. Jokių pastabų protokole, kad nuteistojo sveikata ar psichologinė būklė yra bloga, kad jis yra išsekęs dėl miego trūkumo ar panašiai, kas gali turėti neigiamos įtakos jo duodamų parodymų turiniui, nei pats T. K., nei jo gynėjas nenurodė. Iš 2019 m. lapkričio 16 d. protokole fiksuotų parodymų matyti, kad įvykio aplinkybes nuteistasis pasakojo rišliai ir suprantamai, protokolo priede raštu pats nurodė, kad protokolą perskaitė, iš jo žodžių surašyti teisingai. Protokole taip pat nėra jokių pastabų ir apie neva patiriamą tyrėjų neleistiną spaudimą ar grasinimus (t. 8, b. l. 27).
Paminėti nuteistojo T. K. parodymai vertintini ir kitų nuteistųjų parodymų kontekste. Minėtoje 2019 m. lapkričio 16 d. apklausoje jo nurodytos aplinkybės, kad pokalbis vyko tarp visų T. K. nurodytų įvykio metu buvusių asmenų, prieštarauja kitų nuteistųjų keliamai versijai, jog jie nedalyvavo pokalbyje, ką, pakeitęs parodymus, teisme tvirtino ir pats T. K.. Nuteistasis E. T. teisme parodė, kad kartu su K. B., T. K. ir M. N. važiavo pavalgyti, kai K. B. ar T. K. kažkas paskambino, pakvietė pašnekėti. Jie nuvažiavo prie picerijos. K. B. ir T. K. kažkur nuėjo. K. B. sakė, kad jam kažkur reikia nueiti, o T. K. sakė, kad tuoj grįš. Jis pats su M. N. liko prie automobilio, buvo su šunim. Prie jų priėjo N. P., jie kalbėjosi gal 10–15 minučių. N. P. nuo jų nebuvo nuėjęs. Po kiek laiko grįžo T. K. ir K. B.. Tada jie išvažiavo. Nukentėjusiojo tada iš viso nematė. Apie K. B. problemas bandant atgauti teises padedant kitiems nieko nežino. Nežino ir apie tai, kad N. P. tada buvo užstojęs, apgynęs A. B. (t. 22, b. l. 124–132). Paminėtina, kad E. T., 2019 m. lapkričio 19 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, apskritai neprisiminė, ar 2019 m. spalio 14 d. buvo picerijoje, ar buvo susitikęs su įtarime nurodytais asmenimis. Argumentavo, kad praėjo nemažai laiko, nors po įvykio buvo praėję tik kiek daugiau nei mėnuo (t. 5, b. l. 136–137). Savo ruožtu apklausa teisme, kurios metu jis atsiminė ir papasakojo įvykio aplinkybes, vyko 2024 m. gegužės 30 d., tai yra nuo įvykio praėjus daugiau nei trims metams. Nors E. T. paaiškino teismui, kad prisiminė įvykius, nes pasiruošė bylai, tai kelia pagrįstų abejonių, nes ir pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis parodymus davė pasiruošęs bylai: prieš apklausą E. T. buvo supažindintas su pranešimu apie įtarimą, kuriame pakankamai detaliai buvo nurodytos tirtos veikos aplinkybės, taigi jis suvokė, apie kokį įvykį bus apklausiamas, apklausoje dalyvavo jo gynėjas, prašymo atidėti apklausą dėl būtinybės jai pasiruošti pateikta nebuvo.
Analogiškai pasisakytina ir dėl nuteistojo N. P. pozicijos. Iš 2019 m. lapkričio 15 d. apklausos protokolo matyti, kad jis, kaip ir nuteistasis E. T., taip pat negalėjo prisiminti, ar 2019 m. spalio 14 d. buvo minėtoje picerijoje, ar ten buvo susitikęs su A. B. (t. 9, b. l. 17–19). Savo ruožtu pirmosios instancijos teisme, kaip minėta, praėjus daugiau nei trims metams, jis įvykio aplinkybes taip pat atsiminė, paaiškino, kad jam paskambino nukentėjusysis, paprašė susitikti, sakė, kad su kažkuo supažindins. Jis nuvyko į piceriją ir ten A. B. jį supažindino su M. M.. Vėliau A. B. kažkas paskambino, šis sakė einantis pakalbėti. Jis ir M. M. išėjo parūkyti. Lauke sutiko K. B., T. K., toliau stovėjo E. T. su M. N.. Jis nuėjo pasikalbėti su pastaraisiais. Po to priėjo T. K. ir K. B., po ko jie išvažiavo. N. P., komentuodamas teismo perskaitytą telefonu rašytą žinutę, papildomai nurodė, kad nukentėjusįjį „atmazino“, nes šis kaip banditas grasino susidorojimu, visu tvartu išvadino ten buvusius, o jis (N. P.) viską sutvarkė (t. 22, b. l. 124–132). Vertindama šiuos parodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek E. T., tiek N. P. procese laikėsi identiškos pozicijos: ikiteisminio tyrimo metu abu tvirtino įvykio neatsimenantys, o praėjus daugiau nei trims metams, teisminio nagrinėjimo metu įvykius abu atsiminė, davė apie juos gana išsamius ir vienodus parodymus. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl šių asmenų parodymų patikimumo.
Nuteistasis M. N. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamesnius parodymus, nei E. T. ir N. P.. Jis, kaip vėliau teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir E. T. su T. K., parodė, kad įvykio dieną, vakare, jis kartu su E. T. vedžiojo pastarojo šunį. Privažiavo T. K. ir K. B.. Jie nusprendė nuvažiuoti pavalgyti. Važiuojant kažkas paskambino K. B. ir jie nuvažiavo iki Šiaurės prospekte esančios „Maximos“. K. B. nuėjo kalbėtis su kažkokiu asmeniu, negirdėjo ir nežino apie ką, tarp jų konflikto nebuvo. Jis kartu su E. T. stovėjo kartu, kur tuo metu buvo T. K., jis nežino. K. B. su tuo asmeniu kalbėjosi 20–30 minučių, po to atėjo iki jų ir jie visi išvažiavo. Jį su E. T. parvežė iki jų namo. Ar tada prie „Maximos“ buvo N. P., jis neprisimena. Jis (M. N.) jokio turto neprievartavo, jokiam asmeniui susidorojimu negrasino (t. 6, b. l. 67–69). Teisminio nagrinėjimo metu M. N. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, tačiau, kaip ir E. T. bei N. P., atsiminė ir nurodė jų daugiau. Jis patvirtino, kad prie jo (M. N.) su E. T. buvo priėjęs N. P., pasisveikino. Kartu nurodė, kad jis nukentėjusiojo nepažįsta, įvykio dieną su juo nekalbėjo. Grįžus iš picerijos, jam K. B. trumpai papasakojo, kad buvo praradęs teises, nukentėjusysis žadėjo jam padėti, kažkas kažko nepadarė, buvo kažkoks skolos likutis. Iki tol jis apie tuos reikalus iš viso nieko nežinojo. Tą dieną jis picerijoje buvo tik vieną kartą, t. y. vakare su jau minėtais draugais. Ten jokių grasinimų ir konfliktų nebuvo (t. 22, b. l. 124–132).
Šioje vietoje teisėjų kolegija aptars ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, tai yra K. B., parodymus. Pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad buvo praradęs teisę vairuoti. Jo pažįstamas kaimynas A. B. jam asmeniškai pažadėjo, kad jei jis duos 3 000 Eur, tai A. B. viską sutvarkys ir jis turės teisę vairuoti. Pinigus jam padavė, nepamena kur ir kada, tačiau nukentėjusysis nieko nesutvarkė, išsisukinėjo. Atėjo ruduo, teisę vairuoti atgavo pats. Dienos nepamena, bet kai susitiko picerijoje su A. B., jie išsiaiškino: kadangi pats buvo nukentėjusiajam skolingas gal 1 500–2 000 Eur, o už teises buvo jam padavęs 3 000 Eur, tai sutarė, kad A. B. grąžins jam 600 Eur ir niekas niekam nebus skolingas. Jokio pagrindo gąsdinti A. B. nebuvo. E. T., M. N. ir T. K. yra jo draugai, jie picerijoje net neturėjo būti. Sutapo aplinkybės, kad kai paskambino A. B. ir pakvietė atvažiuoti pakalbėti, jie visi važiavo pavalgyti. Tada jie nuvažiavo į piceriją. Atvažiavęs jis nuėjo kalbėtis su A. B., kuris buvo visiškai girtas. Nepamena, ar būtent tada sutarė dėl skolų. Tuo metu gal tik jį išklausė. Jokio konflikto ir grasinimų ten nebuvo. To pokalbio metu jis E. T., M. N. ir T. K. net nematė, galvojo, kad jie išvažiavo. Kad jie laukia mašinoje, pastebėjo tik baigęs kalbėtis. Su jais prie nukentėjusiojo nebuvo priėjęs. A. B. sunku suprasti, tad nežino, už ką šis turėjo sumokėti 2 000 Eur. Gal nukentėjusysis turėjo omenyje savo skolą. Kalbos apie šią sumą nebuvo. Jie sutarė, kad nukentėjusysis atiduos jam (K. B.) 600 Eur, ir taikiai išsiskyrė. Gal po trijų dienų šiuos pinigus jam atidavė. Tuo metu N. P. jis nežinojo, negali pasakyti, ar jis buvo prie picerijos, tačiau kategoriškai tvirtina, kad N. P. jo ir nukentėjusiojo pokalbyje nedalyvavo, jis nesprendė jokių jų klausimų. Jo teigimu, nukentėjusysis jį apkalba, o dėl kokių priežasčių, jis nežino (t. 22, b. l. 102–110, 124–132). Pažymėtina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. B. kai kurias aplinkybes nurodė kitaip. Jis teisme įvardytos 3 000 Eur sumos apskritai nekonkretizavo, parodymuose minėjo tik A. B. skolą jam bendrai, teigė, kad tiksliai įvardyti, kiek pinigų padavė A. B., jis negali, kad ir pats buvo skolingas A. B. 1 500 Eur (t. 7, b. l. 15–16, 22–23).
Įvertinusi paminėtų nuteistųjų T. K., N. P., E. T. ir M. N. parodymų, duotų proceso eigoje, visumą, taip pat ir K. B. parodymų kontekste, atsižvelgusi į abejones jų patikimumu keliančius argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad darant išvadas dėl byloje pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių teisingumo ir pagrįstumo, nuteistųjų bei K. B. parodymai gali būti reikšmingi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti baudžiamosios bylos įrodymai.
Prieš pateikdama išsamesnę kitų bylos duomenų analizę, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, rėmėsi iš skirtingų įrodymų šaltinių surinktais duomenimis. Nagrinėjamu atveju visų nuteistųjų nusikalstami veiksmai buvo nustatyti remiantis, be kita ko, nukentėjusiojo A. B. parodymais, kurie bylos įrodymų visumoje neabejotinai užima svarbią vietą. Iš esmės visi apeliantai ginčija teismo išvadas, kurios buvo grindžiamos nukentėjusiojo parodymais, be kita ko akcentuojant, kad tokius parodymus A. B. davė siekdamas nuteistuosius apkalbėti, tam turėjo įtakos ir jo dažnas alkoholio vartojimas. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. lapkričio 14 d. gavus A. B. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 14 d. apie 23.00 val. iki šios dienos kaimynas K. B. ir jo draugai, jam žinomi pravardėmis: „Ba.“, „M.“, „S.“, „B.“, grasindami susidorojimu, iš jo reikalauja pinigų. 2019 m. spalio 28 d., apie 21.00 val. – 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „B.“ sumokėjo 3 000 Eur grynais pinigais ir atidavė naudojamą automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2009 m. laidos, juodos spalvos, 13 000 Eur vertės. Šiuo metu jam padaryta 16 000 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 16–17). Taigi, A. B. 2019 m. lapkričio 14 d. pareiškimu savanoriškai ir nieko neverčiamas kreipėsi į teisėsaugos instituciją, nurodydamas apie jo atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas.
Vėliau šio pareiškimo pagrindu A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net septynis kartus: 2019 m. lapkričio 14 d. (t. 1, b. l. 16–17), 2019 m. lapkričio 25 d. (t. 4, b. l. 74–76, 79), 2019 m. gruodžio 3 d. (t. 4, b. l. 82–83), 2020 m. sausio 10 d. (t. 4, b. l. 86–87), 2020 m. balandžio 3 d. (t. 4, b. l. 90–91), 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė rašytinius parodymus (t. 4, b. l. 94), 2020 m. rugsėjo 11 d. (t. 4, b. l. 97–100), 2020 m. rugsėjo 14 d. (t. 4, b. l. 138–140). Sugretinus skirtingų apklausų metu A. B. duotus parodymus tarpusavyje ir atlikus jų lyginamąją analizę, darytina išvada apie šias jų pagrindu nustatytas aplinkybes. A. B. patvirtino pasakęs kaimynui K. B., kad pažįsta žmogų, kuris gali padėti jam atgauti vairuotojo pažymėjimą. K. B. jis supažindino su pažįstamu M. M.. Po kurio laiko, kaimynui nepavykus susigrąžinti vairuotojo pažymėjimo, dėl jam nežinomų priežasčių K. B. dėl to pradėjo kaltinti jį. 2019 m. spalio 14 d. apie 23.00 val. jam būnant prekybos centre „Maxima“, picerijoje su M. M., atvyko kaimynas K. B. su savo draugais, kuriuos žino pravardėmis „B.“, „S.“, „M.“, „Ba.“, kurie iš jo pradėjo reikalauti pinigų, kitaip bus sumuštas, „sulaužytas“, bus susidorota. K. B. pasakė, kad jis (A. B.) turi jam duoti 2 000 Eur už tai, kad nesutvarkė teisių. Jis griežtu, bauginančiu tonu pasakė: „Atiduok pinigus ir susimokėk“. Jis (A. B.) pasijuto nesaugus, be to, K. B. buvo ne vienas, o su draugais. Jam nesutikus mokėti, jį iki namų nuvežė „B.“ ir pasakė, kad dabar susimokėtų už paslaugą, jog jis padėjo, kad tuo metu picerijoje liko sveikas, neva jis jį apgynė. Pareikalavo 3 000 Eur grynųjų pinigų. Suprato, kad jei nevykdys jo reikalavimų, su juo bus susidorota, kadangi žino, kad „B.“ priklauso nusikalstamam susivienijimui – „Agurkinių“ gaujai. Kartu su juo pakilus iki jo buto, jis jam padavė 3 000 Eur, taip pat iš jo paėmė jo automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2009 m. laidos, juodos spalvos, raktelį ir jo automobiliu išvažiavo. 2019 m. lapkričio 13 d. su juo (N. P.) susisiekė telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paklausti, kada jis jam gražins automobilį. Atvykęs N. P. nurodė, kad per jį (N. P.) draugai „S.“, „M.“, „Ba.“ reikalauja, jog jis (A. B.) jiems susimokėtų. Jam (A. B.) pasakius, kad nemokės, N. P. išvažiavo. Netrukus parašė N. P. žinutę klausdamas, kur jo automobilis, tačiau pastarasis atrašė, kad nupirktų jam televizorių, į „Messenger“ atsiuntė nuorodą, kurioje matyti, kad jo kaina 3 249 Eur, tuomet atgaus automobilį. Po šių įvykių suprato, kad grasinimai yra realūs, keliantys pavojų jo sveikatai ar net gyvybei, mano, jog toliau bus terorizuojamas ir finansiškai prievartaujamas, dėl to nusprendė kreiptis į policiją. Apklaustas pirmosios instancijos teisme (t. 21, b. l. 21–28, 47–55, 94–98, 121–123) nukentėjusysis A. B. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (jo parodymuose esantys nedideli prieštaravimai bus aptarti toliau). Tokius nukentėjusiojo A. B. parodymus, kiek jie susiję su esminėmis jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų aplinkybėmis, teisėjų kolegija vertina kaip patikimus ir daro išvadą, kad šioje byloje sprendžiant nuteistų asmenų kaltės klausimą jais vadovautasi pagrįstai.
Siekdama pagrįsti pirmiau padarytas išvadas bei atsakyti į pagrindinius apeliantų argumentus, įvertinusi tai, kad didžioji apeliacinių skundų dalis ir yra susijusi su nukentėjusiojo A. B. parodymų patikimumo vertinimu, teisėjų kolegija įžvelgia poreikį apie jo parodymus pasisakyti išsamiau, kartu pateikiant tiek jų tarpusavio analizę, tiek aptariant, kiek juos patvirtina ar paneigia kiti bylos įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kiekvienos apklausos metu nukentėjusysis pasakojo apie jam žinomas aplinkybes, kaskart jas papildydamas ar išsamiau detalizuodamas. Atsižvelgusi į su tuo sietinus apeliacinių skundų argumentus, turėdama omenyje ir pirmiau pateiktą taip pat papildytų nuteistųjų parodymų vertinimą, teisėjų kolegija pažymi, jog vien tik ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikslinimas ar papildymas tam tikromis detalėmis savaime asmens parodymų patikimumo nemenkina ir nesudaro pagrindo juos atmesti kaip nepatikimus. Šiuo atveju sprendžiant dėl tokio įrodymų šaltinio patikimumo, svarbu pateiktų parodymų bei jų papildymų ir patikslinimų logiškumas, nuoseklumas, konkretumas, išsamumas, be to, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais įrodymais. Šioje vietoje paminėtini ir ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje atlikusios pareigūnės, liudytojos M. B. parodymai, sietini su atliktų nukentėjusiojo A. B. apklausų gausa. Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja nurodė, kad byla buvo didelės apimties, vis kas nors paaiškėdavo, todėl ko buvo tikslinamos aplinkybės ir apklausiamas nukentėjusysis (t. 24, b. l. 186–195). Pažymėtina, kad šie liudytojos parodymai apie bylos apimtį ir tirtas aplinkybes atitinka tiek bylos medžiagą, tiek nukentėjusiojo papildomų apklausų turinį. Taigi, nukentėjusiojo atliktų apklausų skaičius nėra pagrindas abejoti jo nurodytomis aplinkybėmis.
Vertinant nukentėjusiojo A. B. parodymų patikimumą ir sprendžiant klausimą, ar jais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje remtasi pagrįstai, aktualu tai, kad dėl esminių nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybių jie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, sutapo tarpusavyje (dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. apklausoje jo nurodytų aplinkybių dar bus pasisakyta). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant pašalinti kai kuriuos nukentėjusiojo parodymuose esančius prieštaravimus, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai kurias jų detales patikslindamas ir papildydamas pagal proceso dalyvių jam užduotus klausimus. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą, atsižvelgus į apeliaciniuose skunduose iškeltus klausimus, nukentėjusysis A. B. buvo dar kartą apklaustas papildomai. Šios apklausos metu jis taip pat patvirtino savo pirminius parodymus bei kartu pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apklausoje nurodė kitokias aplinkybes, nes buvo priverstas pakeisti parodymus. Lieka prie savo pirminių parodymų. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad K. B. ir M. N. 2019 m. spalio 14 d. iš pradžių į piceriją buvo atvykę dviese, jie kalbėjosi kavinės viduje. Antrą kartą jau atvyko su kitais nuteistaisiais. N. P. lauke aiškinosi su K. B. atokiau nuo jo, negali pasakyti, apie ką buvo jų pokalbis. N. P. vaidmuo buvo toks, kad jis viską suderino, jog jis (A. B.) sveikas gyvas grįžtų namo. Negali atsakyti, ar N. P. girdėjo kitų nuteistųjų grasinimus jo atžvilgiu, tuo metu negalvojo apie tai ir nežiūrėjo jo reakcijos. Jie nestovėjo vienas šalia kito, buvo 2–3 metrų atstumu vienas nuo kito. Picerijoje ir prie jos N. P. jam nieko nesakė. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad visi atvažiavo ir išlipo iš mašinos, o E. T. stovėjo už jo nugaros. Jie visi yra draugai ir atvažiavo aiškintis. Iš E. T. negirdėjo žodžių ir grėsmės nejautė, nes jis stovėjo užnugaryje, tad jo per daug negirdėjo ir nematė. E. T. nėra jam pasakęs piktybinių žodžių. Negali tiksliai atsakyti, ar jaustųsi drąsiau, jeigu nebūtų E. T., bet mano, kad nesijaustų drąsiau. Jis taip pat nurodė, kad N. P. pasakė „einam į kiemą“, ką suprato kaip nenorą aiškintis kavinės viduje, kadangi buvo žmonių, mano, kad nenorėjo prie jų kalbėtis kavinės viduje. Kieme pašalinių asmenų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nurodė, kad buvo reikšti grasinimai, kuriuos suvokė kaip realius. Tuo metu jam buvo stresas ir jis suvokė, kad gali įvykti kažkas negero. Vėlesnio susitikimo metu E. T. nurodė, kad kalba už visus. To jam užteko suprasti, kad kalbama už visus asmenis. Susikimo su visais nebuvo, nes jis nebūtų norėjęs susitikti su visais. Susitikimas įvyko E. T. iniciatyva, jie nesitarė dėl kitų asmenų dalyvavimo. Susitikimo su E. T. vietą degalinėje nurodė jis (A. B.), nes ten vieša vieta, yra kameros, todėl jautėsi saugiau. Susitikdamas su E. T. bijojo dėl savo sveikatos, nes nežinojo, kas gali nutikti (t. 24, b. l. 112–121).
Teisėjų kolegija sutinka, kad nukentėjusiojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose duotuose parodymuose įžvelgiami keli neatitikimai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. teigė, kad 2019 m. spalio 14 d. į piceriją atvyko kaimynas K. B. su savo draugais, kuriuos žino pravardėmis: „B.“, „S.“, „M.“, „Ba.“. Iš šių parodymų seka, kad į piceriją atvyko visi nuteistieji kartu. Tačiau pirmosios instancijos teisme bei apklausiamas apeliacinės instancijos teisme A. B. aiškino, kad 2019 m. spalio 14 d. K. B. ir M. N. iš pradžių į piceriją buvo atvykę dviese, o antrą kartą jau atvyko su kitais nuteistaisiais (šios aplinkybės akcentuojamos ir nuteistojo E. T., nuteistojo M. N. gynėjo apeliaciniuose skunduose). Šį neatitikimą nukentėjusysis paaiškino apeliacinės instancijos teisme. Jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu minėjo tyrėjui apie pirmą atvykimą, tačiau neaišku, kodėl tai užfiksuota nebuvo. Pats apklausos protokole šių aplinkybių nepažymėjo, nes nėra teisininkas, nežino, kaip tai tiksliai padaryti. Teisėjų kolegija tokį paaiškinimą vertina kaip įtikinamą ir kartu pažymi, kad šios aplinkybės nuteistiesiems inkriminuotos nebuvo, tad paminėtas neatitikimas esminės reikšmės neturi. Aprašant nagrinėjamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, jos buvo nurodytos tokios, kokias objektyviai pavyko nustatyti ir kurios nekėlė abejonių. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neneigiama, kad 2019 m. spalio 14 d. įvykyje prie picerijos buvo visi šioje byloje nuteisti asmenys bei asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, o tai neprieštarauja nukentėjusiojo A. B. parodymams.
Sutiktina su nuteistojo T. K. pastebėjimais, kad nukentėjusysis skirtingai aiškino ir nuteistųjų atvykimo į piceriją iniciatyvą, aplinkybes, kas kam paskambino. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. T., M. N. ir T. K. parodė, kad K. B. kažkas paskambino (kaip jie suprato, tai buvo A. B., pravarde „A.“), po ko jie visi nuvažiavo prie picerijos. Nukentėjusysis A. B. šios aplinkybės pirmosios apklausos metu nenurodė, tačiau antroje apklausoje, tai yra 2019 m. lapkričio 25 d., teigė, kad jis pats parašė K. B. žinutę, jog šis atvažiuotų į piceriją pasikalbėti (t. 4, b. l. 74–76). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. B. aiškino, kad papasakojo į piceriją atėjusiam N. P. apie jam reiškiamą reikalavimą, šis paskambino, nes jie pažįstami, ir tada atvyko visi kiti – K. B., E. T., M. N., „Ba.“. Taip pat nurodė, kad būnant picerijoje, jam paskambino K. B. ir pasakė, kad nori susitikti (t. 21, b. l. 22, 25). Analizuojant byloje esančias telefonų išklotines matyti, kad nusikaltimo padarymo dieną, tai yra 2019 m. spalio 14 d., tarp nukentėjusiojo ir K. B. vyko gana intensyvi abipusė komunikacija telefonu ir SMS žinutėmis. A. B. kontaktavo su K. B. taip: skambino ir rašė jam SMS žinutes 12.31 val., 14.52 val., 17.35 val., 20.40 val. ir 23.00 val. Savo ruožtu K. B. parašė SMS žinutę A. B. 23.22 val. Paminėtina ir tai, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog įvykio vakarą kontaktavo ir N. P. su K. B.. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 14 d. N. P. skambino K. B. 18.18 val., 18.21 val., 19.58 val. Be to, N. P. 20.52 val. bei 20.53 val. gavo įeinančias SMS žinutes nuo K. B., o 22.54 val. gavo įeinantį K. B. skambutį (t. 3, b. l. 5–62, 72–77). Nors remiantis šių duomenų visuma negalima atmesti, kad susitikimo picerijoje iniciatoriumi buvo pats nukentėjusysis A. B., tačiau tai nesudaro jokio pagrindo abejoti jo nurodytomis aplinkybėmis apie jo atžvilgiu įvykdytą turto prievartavimą, nes jas patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
Nuteistojo E. N. gynėjo skunde taip pat akcentuojama nukentėjusiojo parodymų kaita, teigiama, kad A. B. tris kartus keitė parodymus apkalbėdamas M. N.. 2019 m. lapkričio 14 d. apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad kaltinime įvardytus žodžius išsakė K. B.. 2019 m. gruodžio 5 d. parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusysis parodė vietą, kurioje iš jo reikalavo pinigų, grasino sumušti, „sulaužyti“ ir kitaip susidoroti K. B., A. P., T. K., M. N., E. T.. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis tvirtino, kad K. B. ir M. N. atvyko į piceriją, M. N. dar pagrasino, kad jeigu nesumokės, tai jam bus „šakės“, ir jie išvyko. Teisėjų kolegija sutinka, kad nukentėjusiojo parodymai dėl skunde nurodytų aplinkybių tarpusavyje nebuvo visiškai vienodi. Vis tik, apeliacinių skundų ribose tikrindama argumentus dėl nukentėjusiojo parodymų kaitos, įvertinusi nukentėjusiojo parodymų visumą, o ne atskiras apklausų metų nurodytas aplinkybes, atsižvelgusi į nukentėjusiojo A. B. apklausų gausą, teisėjų kolegija neturi pagrindo jo parodymus vertinti kaip nenuoseklius dėl esminių bylos aplinkybių, tai yra dėl jo turto prievartavimo veiksmų, įvykio metu dalyvavusių ir jam grasinusių asmenų. Kaip minėta, nukentėjusysis visą laiką (išskyrus 2020 m. rugsėjo 11 d., kai pakeitė parodymus) tvirtino, kad nuteistasis M. N. su kitais nuteistaisiais buvo prie picerijos ir prievartavo jo (A. B.) turtą.
Atskirai pasisakytina ir dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. nukentėjusiojo A. B. parodymų, kuriuose jis nurodė kitokias nei byloje nustatytos aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. rugsėjo 8 d. A. B. pateikė į bylą 2020 m. rugsėjo 7 d. rašytinius parodymus, kuriuose tvirtino apie tai, kad jokia turtinė ir neturtinė žala jam nebuvo padaryta, pareikšto ieškinio nepalaiko, jo atsisako, pretenzijų A. P., K. B., E. T., M. N. ir T. K. neturi. Darydamas namuose remontą rado 3 000 Eur, kuriuos manė, jog 2019 m. spalio 14 d. davė A. P. Susitikimo metu A. P., K. B., E. T., M. N. ir T. K. jam negrasino ir pinigų nereikalavo. Jis pats pasiūlė A. P. naudotis jo mašina, be to, ne taip suprato A. P. siųstą žinutės turinį dėl televizoriaus (t. 4, b. l. 94). 2020 m. rugsėjo 11 d. A. B. buvo apklaustas papildomai. Šios apklausos metu jis nurodė, kad ankstesnių parodymų netvirtina. Paaiškino, kad jis rado pinigus ir tuomet suprato, kad nieko nebuvo. Susitikimas prie picerijos buvo, pasikalbėjo su savo pažįstamais, kurių pravardes nurodė ankstesnių apklausų metu, tačiau jo turto neprievartavo, jam negrasino. Tiksliai negali įvardyti, apie ką buvo pokalbis, apie bet ką. Paaiškinti, kodėl apkalbėjo asmenis, negali (t. 4, b. l. 97–100). Tačiau jau po kelių dienų, 2020 m. rugsėjo 14 d. nukentėjusysis A. B. papildomai apklaustas grįžo prie savo ankstesnių parodymų, kartu paaiškindamas ir parodymų pakeitimo priežastis. Jis patvirtino, kad buvo įbaugintas, dėl to 2020 m. rugpjūčio 7 d. parašytas raštas „rašytiniai parodymai“ jo vardu ir išsiųstas į policijos įstaigą.
Vertindama pirmiau aptartą nukentėjusiojo parodymų pakeitimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėti A. B. 2020 m. rugsėjo 7 d. rašytiniai parodymai iš tiesų buvo atspausdinti ir tik jo ranka pasirašyti. Juose buvo teisingai nurodyti visi įvykyje dalyvavusių asmenų vardai ir pavardės, nors pats nukentėjusysis visose apklausose nurodė žinantis tik jų pravardes. 2020 m. rugsėjo 11 d. apklausoje A. B. patvirtino, kad šiuos rašytinius parodymus surašė teisininkas V., o jis tik pasirašė. Jis taip pat negalėjo paaiškinti, iš kur sužinojo savo paties rašytiniuose parodymuose nurodytus vardus ir pavardes, negalėjo nurodyti, apie ką gi buvo pokalbis prie picerijos su nuteistaisiais, apsiribodamas vien deklaratyviu nurodymu, kad apie bet ką. Nukentėjusysis taip pat negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl jis ankstesnių apklausų metu apkalbėjo nuteistuosius. Visuma šių duomenų bei argumentų turi būti vertinami ir kartu su bylos įrodymais, patvirtinančiais apie nukentėjusiajam padarytą poveikį siekiant, kad jis pakeistų savo parodymus šios bylos ikiteisminio tyrimo metu. Pastaruosius įrodymus teisėjų kolegija aptars plačiau analizuodama nuteistųjų nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pagrįstumą. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. paaiškinimai dėl to, jog paminėtus pakeistus parodymus byloje jis davė ne savo laisva valia, o įbaugintas, yra įtikinami, juos patvirtina ir kiti bylos duomenys, tad pagrindo vadovautis minėtais nukentėjusiojo 2020 m. rugsėjo 7 d. rašytiniais parodymais ir 2020 m. rugsėjo 11 d. apklausoje nurodytomis aplinkybėmis nėra. Kartu pripažintina, kad paminėtas parodymų pakeitimas nėra pagrindas abejoti kitų A. B. duotų parodymų patikimumu
Taigi, nukentėjusiojo A. B. parodymai iš esmės (neskaičiuojant parodymų pakeitimo dėl jam daryto poveikio) iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu. Parodymus jis davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Jokių duomenų, kad apklausiamas nukentėjusysis buvo neblaivus, apart deklaratyvių apeliacinių skundų argumentų apie dažną alkoholio vartojimą, byloje nėra. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, taip pat ir į tai, kad A. B. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegija laiko juos atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, patikimais, tad jais vadovautasi pagrįstai.
Vertinant nukentėjusiojo A. B. parodymus dėl jo atžvilgiu atlikto turto prievartavimo 2019 m. spalio 14 d. prie picerijos, svarbu tai, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paties A. B. parodymai buvo patikrinti naudojant BPK numatytus kitus proceso veiksmus. 2019 m. gruodžio 5 d. nukentėjusysis A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kurioje iš jo reikalavo pinigų, grasino sumušti, „sulaužyti“ ir kitaip susidoroti K. B., A. P., T. K., M. N., E. T. (t. 4, b. l. 162–170). Iš 2019 m. lapkričio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad A. B. atpažino E. T. kaip asmenį, pravarde „S.“. Pasak jo, būtent šis vyriškis buvo kartu 2019 m. spalio 14 d. su K. B., „B.“, „Ba.“ ir „M.“, kai iš jo buvo prievartaujamas turtas. Tuo pačiu, A. B. pažymėjo, kad „S.“ stovėjo kartu su kitais, tačiau jam nieko nedarė ir nesakė (t. 2. b. l. 63–65). Be to, A. B. atpažino ir M. N. kaip asmenį, pravarde „M.“, kuris 2019 m. spalio 14 d. kartu su K. B., „B.“, „Ba.“ ir „S.“ grasino jam fiziniu susidorojimu ir reikalavo perduoti turtą. Nukentėjusysis akcentavo, kad būtent „M.“ buvo pats agresyviausias ir daug kartų jam kartojo, kad jei nesumokės – „sulaužys jį“, „jokio palauk nebus“ (t. 2, b. l. 69–71). A. B. atpažino ir N. P. kaip asmenį, pravarde „B.“, kuriam 2019 m. spalio 14 d., paveiktas grasinimų, perdavė 3 000 Eur ir savo automobilį BMW X5, o 2019 m. lapkričio 13 d. susitikimo metu „B.“ jam vėl pagrasino susidorojimu (t. 2, b. l. 66–68). A. B. atpažino ir T. K. kaip asmenį, pravarde „Ba.“, kuris kartu su K. B., „B.“, „S.“ ir „M.“ naudojo prieš jį psichologinį smurtą ir grasino fiziniu susidorojimu, reikalavo perduoti turtą. A. B. nurodė, kad konkrečiai „Ba.“ ramiu balsu pasakė „patikėk, tikrai susimokėsi“. Šie žodžiai buvo su užslėptu grasinimu (t. 2, b. l. 72–74). Apygardos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė ir šiais nukentėjusiojo parodymus patvirtinančiais įrodymais.
Vertinant byloje esančius įrodymus, paminėtinos ir aplinkybės, užfiksuotos telefonų išklotinėse, kurių analizė išdėstyta ir apskųstame teismo nuosprendyje. Iš telefonų išklotinių (t. 3, b. l. 1–3, 5–83) matyti, kad abonentinis numeris, kuriuo naudojosi N. P., 2019 m. spalio 14 d., nuo 20.01 val. iki 22.34 val., jungėsi prie bazinių stočių, kurių adresas Ašigalio g. 31, Kaunas. Pažymėtina, kad picerija, kurios adresas Šiaurės pr. 8D, Kaunas, yra 1,8 km atstumu nuo Ašigalio g. 31, Kaunas, taigi veikė vietovėje, kurioje yra picerija. Analogiškai veikė abonentinis numeris, kuriuo naudojosi T. K. (22.04 val.) ir K. B. (nuo 21.57 val. iki 22.26 val.). Iš šių duomenų seka, kad įvykio metu šie asmenys buvo minėtoje picerijoje. Nors M. N. ir E. T. gautų abonentinių numerių išklotinėse duomenų, reikšmingų su šiuo nusikaltimu, užfiksuota nebuvo, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad jie taip pat buvo įvykio vietoje. Paminėtina ir tai, kad K. B. abonentinis numeris nusikaltimo padarymo dieną, tai yra 2019 m. spalio 14 d., 18.18 val., 18.21 val., 19.58 val., 23.39 val., taip pat ir po įvykio, kontaktavo su abonentiniu numeriu, kuriuo naudojosi N. P., nors N. P. tvirtino, kad K. B. jis nepažįsta, kontaktais nėra bendravęs. Kad nepažįsta N. P., buvo nurodęs ir K. B.. Dėl šių aplinkybių N. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo su A. B.. Kadangi pastarasis neturėjo sąskaitos, todėl K. B. skambino iš jo (N. P.) telefono, o po to K. B. atskambino (t. 22, b. l. 127), tačiau tokių aplinkybių A. B. nenurodė. Be to, kontaktavimai tarp N. P. ir K. B. buvo nustatyti ir po analizuojamo įvykio, tai yra 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. lapkričio 8 d. Šie duomenys paneigia N. P. ir K. B. parodymus. Nors nurodyti įrodymai nėra tiesioginiai, tačiau jie papildo ir patvirtina anksčiau aptartus tiesioginius įrodymus – nukentėjusiojo A. B. nurodytas aplinkybes.
Nukentėjusiojo teiginius apie jo atžvilgiu prievartautą turtą prie picerijos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. 2019 m. lapkričio 15 d. apklausos metu A. B. nurodė, kad susirašinėjo „Messenger“ programėle su N. P. (t. 4, b. l. 74–76). Iš bylos medžiagos matyti, kad duomenys iš A. B. savanoriškai pateikto mobiliojo ryšio telefono 2019 m. lapkričio 14 d. buvo nuskaityti ir išsaugoti tarnybinėje laikmenoje, o vėliau įrašyti į DVD-R optinę duomenų laikmeną, kuri pridėta prie bylos medžiagos (t. 2, b. l. 30–31, 32, 33–42, 43). Pirmosios instancijos teisme perskaičius susirašinėjimą, nuteistasis N. P. patvirtino, kad tai jo susirašinėjimas, realūs žodžiai, tačiau kartu tikino, jog viskas iškarpyta, niekas nesueina (t. 22, b. l. 128). Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir 2026 m. balandžio 6 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dalyvaujant nuteistajam N. P. ir jo gynėjui, peržiūrėta byloje esanti laikmena, kurioje fiksuotas susirašinėjimas tarp abonento „Ananasas“ ir, kaip matyti iš telefono ekrano nuotraukų, ištirto telefono valdytojo (t. 2, b. l. 43). Matyti, kad susirašinėjimas yra išdėstytas taip, kad naujausia pokalbio dalis yra viršutinėje duomenų dalyje, o seniausia – apatinėje. Susirašinėjimas prasideda nuo 574 lapo, seniausias datuotas 2018 m. gruodžio 20 d. Nuteistasis N. P. pirmosios instancijos teisme negalėjo aiškiai patvirtinti, kad „Ananasas“ yra jis, kad tai jo pokalbiai (susirašinėjimai) su A. B., tačiau vėliau duotais parodymais jis iš esmės to neneigė. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme 2025 m. gruodžio 3 d. jis netgi patvirtino siuntęs A. B. dvi nuorodas su televizoriais, pirma brangesnio, po to pigesnio. Jo teigimu, taip norėjo pažiūrėti nukentėjusiojo reakciją, kada atiduos skolą ir jo (N. P.) išleistus pinigus (t. 24, b. l. 112–121). Kito posėdžio metu nurodė, kad buvo paskolinęs A. B. 7 500 Eur, kad darytų teises lenkams, todėl įsižeidęs parašė jam apie pinigus, kad nupirktų jam televizorių. Televizoriaus nuorodas siuntė paskaičiavęs, kiek pinigų A. B. jam skolingas (t. 25, b. l. 24–33). Nukentėjusysis A. B. taip pat patvirtino, kad „Messenger“ programėlėje susirašinėjo su N. P., kuris buvo pasivadinęs kaip „Ananasas“ (t. 4, b. l. 74–76). Iš susirašinėjimo turinio taip pat matyti, kad bylai aktualios žinutės viena po kitos eina iš esmės nuosekliai, pagrindo išvadai, kad bylai reikšminga jų dalis buvo sąmoningai pašalinta, nėra. Todėl teisėjų kolegijai nekilo abejonių nei dėl to, kad byloje aktualus susirašinėjimas vyko būtent tarp nukentėjusiojo A. B. ir nuteistojo N. P., nei dėl jo autentiškumo. Pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai.
Minėtame susirašinėjime buvo užfiksuotos šios N. P. žinutės A. B. (kalba netaisyta): „Tai kaip mazinau tave picerijoje oij tu nedekingas viska pamirsti“, „Kur pinigu nemokejai kaip norejo is taves“, „Ar pamirsai?“ (t. 2, b. l. 37). Šių N. P. žinučių turinys iš esmės atitinka nukentėjusiojo A. B. parodymus, kad šalia picerijos nuteistieji iš jo reikalavo sumokėti pinigus, kurių šis nenorėjo mokėti, kad vėliau N. P. suderino, jog jis sveikas grįžtų namo (t. 24, b. l. 112–121). Jo parodymus atitinka ir užfiksuota A. B. rašyta atsakomoji žinutė N. P. (kalba netaisyta): „Kaip tu mane atmazinai jeigu mane lauzyt nori????“ (t. 2, b. l. 37). Atkreiptinas dėmesys, kad žinutėje paminėtas žodis „laužyt“ atitinka ir nukentėjusiojo nurodytą prie picerijos M. N. jam išsakytą grasinimą, kad A. B. bus sulaužytas. Šie bylos duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir visumoje kartu su aptartais kitais įrodymais juos leidžia vertinti kaip teisingus.
Visi nuteistieji apeliaciniuose skunduose abejoja nukentėjusiojo A. B. parodymų patikimumu teigdami, kad jis dažnai vartojo alkoholį, todėl, būdamas neblaivus, galimai sugalvojo versiją, jog nuteistieji prievartavo jo turtą. Teisėjų kolegija šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl girtumo negalėjo įsiminti ir tinkamai papasakoti bylai reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta, procese A. B. buvo apklaustas keletą kartų ir byloje nėra jokių duomenų, kad šių apklausų metu jis buvo neblaivus. Jo parodymai (su vėlesniais 2020 m. rugsėjo 11 d. apklausoje duotų parodymų paaiškinimais) yra logiški, išsamūs ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Net 2020 m. rugsėjo 11 d. apklausoje, kurios metu A. B. pakeitė parodymus, jis patikino, kad visus kartus duodamas parodymus buvo blaivus ir neapsvaigęs (t. 4, b. l. 97–100). Šias aplinkybes jis nurodė ir vėlesnės apklausos metu (t. 4, b. l. 138–140). Pirmosios instancijos teisme bei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusysis A. B. taip pat patvirtino, kad alkoholis įtakos jo sprendimams neturėjo, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Be to, atsakydamas į užduotus klausimus, jis patikino, kad dėl gėrimo nėra atleistas iš darbo, dėl ilgo alkoholio vartojimo gydytas nebuvo (t. 21, b. l. 24). Tai patvirtina ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Kaune filialo pateikta informacija, kad A. B. šioje gydymo įstaigoje nėra registruotas (t. 4, b. l. 175). Liudytojas E. B. pirmosios instancijos teismui taip pat patvirtino, kad A. B. vartoja alkoholį, tačiau juo nepiktnaudžiauja (t. 19, b. l. 189–193). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pateiktą versiją, kad nukentėjusysis atpasakotas turto prievartavimo aplinkybes sugalvojo būdamas neblaivus, atmeta kaip nepagrįstą įrodymais.
Byloje padarytų išvadų dėl nukentėjusiojo parodymų vertinimo nepaneigia ir nuteistojo N. P. gynėjo apeliaciniame skunde minima aplinkybė, kad A. B. praeityje buvo teistas už sukčiavimą. Nors nukentėjusysis ir pripažino teismui, kad prieš trisdešimt metų buvo teistas už vagystę, taip pat buvo teistas ir už sukčiavimą (t. 21, b. l. 25), visgi šią aplinkybę sieti su nagrinėjamais įvykiais, nukentėjusiojo noru apgaulės būdu pasipelnyti ar panašiai nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tokia versija prieštarauja ir jau aptartiems bylos įrodymams, kurie patvirtina A. B. parodymus, todėl yra nepagrįsta.
Apeliaciniuose skunduose apeliuojama ir į liudytojo M. M. parodymus. Akcentuojama, kad šis liudytojas buvo kartu, kai A. B. aiškinosi su nuteistaisiais, tačiau pokalbio metu jokios įtampos ar bauginančios situacijos neįžvelgė, grasinimų negirdėjo. Pasak apeliantų, liudytojas M. M. nenurodė jokių aplinkybių apie nuteistųjų tariamai vykdytą turto prievartavimą. Pirmosios instancijos teismas analizavo šio liudytojo parodymus ir pagrįstai juos pripažino nepatikimais bei jais nesirėmė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atvykus K. B. ir kitiems asmenims, visi įvykio dalyviai buvo picerijos kieme. Liudytojas M. M. taip pat teigė, kad buvo su visais kartu, šalia. Kartu jis tvirtino, kad, viena vertus, ten vykusio pokalbio jis negirdėjo, kita vertus teigė, kad jokių grasinimų ir reikalavimų niekas niekam neišreiškė (t. 5, b. l. 3–4; t. 20, b. l. 30–35). Esant tokiems dviprasmiškiems teiginiams, jo parodymai nėra įtikinami.
Padarytą išvadą papildo ir nukentėjusiojo A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apie tai, kad liudytojas M. M. meluoja, nes jį prigąsdino. Kai nuteistuosius paleido po sulaikymo, M. M. jam skambino, jo ieškojo, sakė, kad jo prašo liudyti prieš jį. Jis atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame nurodė, kad „turėsiu eiti prieš tave“, t. y. turės duoti neteisingus parodymus. O po to jis gavo žinutes, kurias pateikė į bylą (t. 4, b. l. 86–87; t. 21, b. l. 21–28, 47–55, 94–98, 121–123). Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina A. B. teismui pateiktas vaizdo-garso įrašas (t. 21, b. l. 86), kuriame įrašyta 2019 m. lapkričio 17 d. atsiųsta vaizdo-garso žinutė. Joje užfiksuotas vyras, sakantis: „Seni, išjunk tą durnių ir pasuk, nes (keiksmažodis) žinok, turėsiu eiti prieš tave, iš tikrųjų“. 2023 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu liudytojas M. M., peržiūrėjęs minėtą įrašą, patvirtino, kad jame kalba jis, tačiau šio pokalbio negalėjo prisiminti, taip pat negalėjo nurodyti, apie ką buvo kalbama. Jo pasakyta frazė „išjunk durnių“ reiškia „nenusišnekėk“, tačiau apie ką tuo metu jis kalbėjosi su nukentėjusiuoju, pasakyti negali. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir 2020 m. sausio 20 d. savanoriškai pateiktos jo mobiliojo ryšio telefono su žinutėmis ekrano nuotraukos (t. 2, b. l. 53–57). Jose fiksuotos šios jam atsiųstos žinutės (kalba netaisyta): „Reik pasneket būtinai aš tarp dviejų fakilu nežinau ką daryt“, „Nu žiūrėk čia ne man reikia aš norėjau kaip geriau“ , „Manęs nereikia bijoti“, „Grysi susirasi mania ir pasnekesim“. Nukentėjusysis teismui nurodė, kad pas M. M. jis nevažiavo ir nieko su juo nekalbėjo. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis K. B., T. K. po sulaikymo buvo paleisti į laisvę 2019 m. lapkričio 16 d. (t. 7, b. l. 61–62; t. 8, b. l. 82–83), tai yra dieną prieš tai, kai nukentėjusysis gavo minėtas žinutes. Vertindama šių įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti įrodymai, bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai nesiremti liudytojo M. M. parodymais.
Nukentėjusiojo A. B. parodymų nepaneigia ir nuteistojo N. P. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybės, o būtent tai, kad picerijos darbuotojai negirdėjo jokio triukšmo (t. 1, b. l. 161). Jau minėta, kad konfliktas tarp nuteistųjų ir A. B. vyko picerijos kieme, o ne pačioje picerijoje, kur buvo jos darbuotojų darbo vieta. Be to, byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamo įvykio metu dalyvavę asmenys būtų garsiai šūkavę, todėl visiškai logiška, jog picerijos viduje buvę darbuotojai lauke vykusio konflikto negirdėjo.
Atsižvelgdama į visa tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo pripažinti, kad šioje byloje aktualūs nukentėjusiojo A. B. parodymai yra nepatikimi ar kad kiti asmenys yra nepagrįstai jo apkalbėti, kaip tai akcentuojama iš esmės visuose apeliaciniuose skunduose. Apkalbėti nuteistuosius nebūtų nusikaltimų padarymu nukentėjusysis iš esmės neturėjo jokio motyvo ar priežasties. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių konkrečiai neįvardijo ir apeliantai.
Apeliaciniuose skunduose išskiriamas nukentėjusiojo A. B. teiginys, kad nuteistieji yra susiję su „Agurkinių“ grupuote. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje paminėjo šį nukentėjusiojo teiginį, vis tik pagrindo išvadai, kad taip buvo preziumuota nuteistųjų kaltė padarius nusikaltimus, nesant jokių patikimų tai patvirtinančių duomenų, nėra. Minėtas teiginys nuosprendyje nurodytas ir vertintas tik kaip nukentėjusiojo A. B. nuomonė ir tai atitinka bylos įrodymus – nukentėjusiojo parodymus. Pirmosios instancijos teisme A. B. paaiškino, kad apie tai, jog N. P. priklauso „Agurkinių“ grupuotei, jis sužinojo iš žiniasklaidos. Pasak jo, tokia informacija pateikiama ir internetinėje svetainėje „Google“ (t. 21, b. l. 26). Įvertinusi tai, kad pagal bylos duomenis kiti nuteistieji įvykio metu buvo kartu su N. P., visi jie veikė kartu, bendrai, teisėjų kolegija sutinka, kad ši aplinkybė leido nukentėjusiajam analizuojamus įvykius vertinti kaip grėsmingesnius ir pavojingesnius.
Nuteistojo N. P. gynėjo skunde nurodoma, kad apskųstame nuosprendyje neminimas proceso metu nepaaiškintas K. B., įvardinto pravarde „K. P.“, ir galimai kito telefono abonento susirašinėjimas žinutėmis su A. B.. Pasak gynėjo, dėl susirašinėjimo turinio asmenys apklausti nebuvo. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinimai buvo pareikšti ir K. B., tačiau, jam mirus, procesas dėl jo buvo nutrauktas, tad patikrinti minimas aplinkybes jį dėl to apklausiant galimybės nėra. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiajam buvo perskaitytas skunde minimas susirašinėjimo turinys (t. 2, b. l. 33–44). Nukentėjusysis A. B. patvirtino, kad „P.“ yra K. B. ir šį asmenį jis pažįsta. Tačiau A. B. negalėjo pakomentuoti susirašinėjimo turinio, teigė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d., spalio 8 ir 14 d. susirašinėjimo su „P.“ – K. B. neatsimena (t. 24, b. l. 118). Tokioje situacijoje remtis aptariamais duomenimis nėra pagrindo.
Galiausiai pažymėtina, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti veikos padarymo laiku, kas yra nurodoma nuteistojo M. N. gynėjo skunde. Gynėjas tokius argumentus grindžia atsižvelgdamas į įvykio metu nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo M. M. telefonų abonentinių numerių prisijungimus prie bazinių stočių. Apskųstu nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis buvo 2019 m. spalio 14 d., apie 23 val., aikštelėje prie kavinės „Charlie picerija“, esančios Šiaurės pr. 8D, Kaune. Iš telefonų išklotinių analizės (t. 3, b. l. 1–3, 5–83) matyti, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. B., 2019 m. spalio 14 d., nuo 14.33 val. iki 23.50 val., veikė vietoje, kurioje yra picerija, kadangi šis abonentinis numeris jungėsi prie bazinių stočių, kurių adresas Šiaurės pr. 34, Islandijos pl. 209, Kaunas. Pažymėtina, kad picerija, kurios adresas Šiaurės pr. 8D, Kaunas, yra 973 m atstumu nuo Šiaurės pr. 34, Kaunas. Savo ruožtu abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi liudytojas M. M., 2019 m. spalio 14 d., nuo 15.06 val. iki 16.57 val., taip pat jungėsi vietoje, kurioje yra picerija. Po to šis abonentinis numeris buvo neaktyvus, o nuo 2019 m. spalio 15 d. 1.27 val. vėl aktyvavosi ir vėl veikė toje vietoje, kurioje yra picerija. Šie duomenys kartu su kitais įrodymais leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo laiko aplinkybes, tai yra, kad A. B. turtas aikštelėje prie kavinės „Charlie picerija“, Šiaurės pr. 8D, Kaune, buvo prievartaujamas 2019 m. spalio 14 d., apie 23 val.
Būtinas veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, požymis yra psichinės prievartos panaudojimas, galintis pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį. Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimo sudėtis (BK 181 straipsnio 1 dalis) yra formali, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant ar panaudojant kitokią psichinę prievartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-677/2015).
Pagal turto prievartavimo teisinį apibrėžimą, šiuo nusikaltimu gali būti pripažinti tik be teisėto pagrindo reiškiami turtiniai reikalavimai. Klausimas, ar kaltininkas turėjo teisėtą pagrindą reikšti turtines pretenzijas, sprendžiamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje nustatytus civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Pažymėtina, kad tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, negalima vertinti vien tik kaltininko subjektyvaus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimo, o būtina nustatyti, kad jis negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2025, 24 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023, 31 punktas). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2026 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-628/2026, 20 punktas).
Pirmosios instancijos teismas apskųstame nuosprendyje nustatė šias aplinkybes, sietinas su nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupe inkriminuota prieš A. B. panaudota psichine prievarta ir grasinimais panaudoti fizinį smurtą, atvirai verčiant jį asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, naudai perduoti 2 000 Eur. Nukentėjusiojo A. B. parodymais ir kitais aptartais juos patvirtinančias įrodymais nustatyta, kad asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, už „nesutvarkytą reikalą“, tai yra už neatgautas vairavimo teises, iš jo reikalavo „atiduok pinigus ir susimokėk“, T. K. jam grasino sakydamas „patikėk – sumokėsi“, M. N. grasino „sulaužytas būsi“, „jokio palauk nebus“, o E. T. ir N. P. stovėjo šalia, kartu su bendrininkais sukurdami bauginančią aplinką. Aptardama teismo nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija visų pirma pasisakys apie nuteistiesiems T. K. ir M. N. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, kuriuos jie kategoriškai neigia.
Nuteistasis T. K. bando įtikinti teismą, kad jis ne tik neišreiškė nukentėjusiajam jokių grasinimų, bet ir tam tikrą laikotarpį įvykyje apkritai nedalyvavo ir negalėjo girdėti, kokio turinio pokalbis buvo tarp nukentėjusiojo ir kitų asmenų. Teisėjų kolegija tokius parodymus vertina kaip nuteistojo gynybinę poziciją, kuri paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Nors neatmetama, kad tam tikrą laiko tarpą nuteistasis T. K. iš tiesų buvo pasišalinęs, kaip pats nurodo, buvo nuėjęs į tualetą (tai savo parodymuose teisme paminėjo ir nuteistasis M. N., kartu pažymėjęs, kad T. K. grižo neužilgo (t. 22, b. l. 102–110)), tai šiuo atveju padarytų išvadų dėl jo dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje nekeičia. Įvykio vietoje buvę asmenys, taip pat ir pats T. K., patvirtino, kad pokalbis su A. B. truko 20–30 minučių, tai yra kur kas ilgiau, nei paprastai užtrunkama tualete. Nuteistasis T. K. neneigia, kad picerijos aikštelėje įvyko pokalbis, kurio metu išsiaiškino, jog nukentėjusysis turi gražinti K. B. pinigus už „nepadarytą paslaugą“. Tai akcentuojama ir T. K. apeliaciniame skunde. Iš to spręstina, kad nuteistasis girdėjo įvykio vietoje vykusį pokalbį, suprato jo esmę, tačiau menkina jo reikšmę, tvirtina, kad negrasino, o kalbėjo savo įprastu balso tonu. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kaip tokio pokalbio metu išsakytas frazes suprato pats nukentėjusysis bei kokio tikslo buvo siekiama bendrai. A. B. būtent T. K. pasakytą frazę „patikėk – sumokėsi“ apibūdino kaip grasinimą. Be to, ši frazė negali būti vertinama atsietai nuo kitų pokalbio metu pasakytų frazių, nurodytų nuosprendyje, kurios buvo ištartos nors ir skirtingų nuteistųjų, tačiau buvo pasakytos to paties pokalbio metu, buvo adresuotos tam pačiam A. B. bei savo turiniu siejosi su K. B. jam reikštu reikalavimu sumokėti pinigus. Paminėtas nuteistojo T. K. elgesys, jo pasakyta frazė visiškai atitiko nukentėjusiojo nurodytas tokio elgesio priežastis, o būtent siekį įbauginti, kad jis perduotų iš jo reikalaujamą turtą. Bylos įrodymai bei jų pagrindu nustatytas T. K. elgesys patvirtina, kad jis veikė su kitais nuteistaisiais bendrininkaudamas, siekdamas tų pačių nusikalstamų tikslų, suvokdamas bendrų veiksmų pavojingumą ir norėdamas taip veikti. Šiame kontekste paminėtinas ir nuteistojo T. K. apeliacinio skundo argumentas, kad jis nėra susijęs su pinigų – 3 000 Eur perdavimu N. P.. Šiuo atveju ši aplinkybė nėra vertinama kaip reikšminga ar keičianti pirmiau padarytas išvadas, nes jokie veiksmais, sietini su reikalavimu perduoti 3 000 Eur N. P., nuteistajam T. K. ir nėra inkriminuoti.
Iš esmės tokias pačias išvadas teisėjų kolegija daro ir dėl nuteistajam M. N. inkriminuotų veiksmų. Nukentėjusiojo įvardyti pokalbio prie picerijos metu konkrečiai M. N. jam pasakyti žodžiai, kad A. B. bus „sulaužytas“, „jokio palauk nebus“, akivaizdžiai rodo grasinamąjį jų pobūdį. Nukentėjusysis aiškino, kad M. N., pravarde „M.“, buvo pats agresyviausias ir daug kartų jam kartojo, kad jei nesumokės – „sulaužys“, „jokio palauk nebus“ (t. 2, b. l. 69–71). Šie parodymai leidžia pripažinti, kad ir M. N. veikė su kitais nuteistaisiais bendrininkaudamas, siekdamas tų pačių nusikalstamų tikslų, suvokdamas bendrų veiksmų pavojingumą ir norėdamas taip veikti.
Spręsdamas dėl nuteistojo M. N. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, sietinų su nukentėjusiajam išsakytų M. N. grasinimų realumo ir tikrumo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi šias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019, 13 punktas). Turto prievartavime grasinimas vertintinas kaip realus tada, kai kaltininko išorinis elgesys atitinka jo tyčią įbauginti nukentėjusįjį tam, kad šis perduotų kaltininkui savo turtą. Kaltininkas suvokia savo elgesio pavojingą bauginamąjį pobūdį ir nori kitam kelti baimės jausmą, siekdamas turto perdavimo. Byloje nustatyta, kad nuteistieji K. B. reikalavimą perduoti jam pinigus papildė M. N. ir T. K. tiesiogiai nukentėjusiajam išsakytais grasinimais, įvykio vietoje esant dar dviem nuteistiesiems N. P. ir E. T., kurių buvimas sudarė bauginančią aplinką (apie šias aplinkybes dar bus pasisakyta). Įvertinus dar tai, kad įvykio vietoje A. B. buvo vienas, o asmenų, palaikiusių jam pateiktą piniginį reikalavimą, – penki, paminėti nuteistųjų grasinimai pagrįstai vertinti kaip realūs ir tikri, jais buvo siekiama nukentėjusįjį įbauginti, kad šis perduotų reikalautą turtą.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir dėl nuteistųjų N. P. bei E. T. dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje bei jų tiesioginės tyčios. Nors nukentėjusysis A. B. patvirtino, kad abu minėti nuteistieji prie picerijos neišsakė jam tiesiogiai jokių grasinimų, visgi jų buvimas šalia kitų nuteistųjų buvo reikšmingas realizuojant bendrą nusikalstamą sumanymą, nes sudarė nukentėjusįjį bauginančią aplinką. Tokia išvada padaryta remiantis šiais duomenimis.
Jau aptartais bylos įrodymais nustatyta, kad N. P. nuo pat pradžių dalyvavo 2019 m. spalio 14 d. įvykiuose, atvykęs į piceriją dar iki tol, kai į ją vakare atvyko kiti nuteistieji. Nukentėjusysis A. B. savo parodymais pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad kalbėjosi su juo apie jam reiškiamą K. B. piniginį reikalavimą, kad būtent N. P. kvietė jį eiti į kiemą, kai atvažiavo K. B., E. T., T. K. bei M. N.. Pirmiau minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad įvykio vakarą N. P., būdamas picerijoje, ne kartą kontaktavo su K. B. skambučiais ir žinutėmis (t. 3, b. l. 5–62, 72–77). Įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai taip pat leidžia pripažinti, kad N. P. buvo šalia picerijos kartu su atvykusiais kitais nuteistaisiais ir A. B., be to, buvo įsitraukęs į ten sprendžiamą klausimą labiau, nei pats tvirtina. Nors pats N. P. teigė teismui, kad viso įvykio metu kalbėjosi su E. T. ir M. N., visgi byloje jau aptartais įrodymais nustatyta, kad pastarasis pats aktyviai dalyvavo nusikaltime. Kaip nurodė A. B., būtent M. N. buvo agresyviausias, ne kartą jam išsakė grasinimus. Kad N. P. buvo žinoma apie K. B. reikštus turtinius reikalavimus A. B., taip pat apie pastarajam išsakytus grasinimus, kad jis pats tiesiogiai dalyvavo incidente, patvirtina ir jau minėtos jo žinutės, rašytos nukentėjusiajam (kalba netaisyta): „Tai kaip mazinau tave picerijoje oij tu nedekingas viska pamirsti“, „Kur pinigu nemokejai kaip norejo is taves“, „Ar pamirsai?“ (t. 2, b. l. 37). Pažymėtina, kad ir pats N. P., komentuodamas pirmosios instancijos teismui vieną iš minėtų žinučių, patvirtino, kad A. B. grasino susidorojimu, iškeikė visus, buvusius prie picerijos, dėl ko jam reikėjo jį „atmazinti“, tai yra padėti. Tai patvirtina, kad N. P. buvo tiesiogiai įsitraukęs į incidentą ir neapsiribojo, kaip pats teigia, vien bendravimu su E. T. ir M. N..
Teisėjų kolegija įvertino ir nukentėjusiojo parodymus pirmosios instancijos teisme, kad incidento metu N. P. bendravo su K. B., tačiau jam negrasino. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme jis dar labiau sumenkino nuteistojo N. P. vaidmenį nusikaltimo padaryme, tvirtino, jog šis viską suderino, kad jis sveikas gyvas grįžtų namo, galima sakyti, jog N. P. buvo jo pusėje. Visgi darydama išvadas, teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis tiek inicijuodamas ikiteisminį tyrimą, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu visais atvejais nurodė N. P. greta kitų įvykyje dalyvavusių nuteistųjų, kartu tvirtindamas, kad patyrė turto prievartavimą iš jų visų. Vertintina ir bylos medžiagoje fiksuota A. B. rašyta atsakomoji žinutė N. P. (kalba netaisyta): „Kaip tu mane atmazinai jeigu mane lauzyt nori????“ (t. 2, b. l. 37). Šie įrodymai leidžia pripažinti, kad N. P. prisidėjo prie to, jog A. B. nebuvo sumuštas įvykio vietoje ir liko sveikas, visgi kartu tai nepatvirtina, kad savo veiksmais jis aktyviai siekė, jog nukentėjusiajam nebūtų grasinama bei iš jo nebūtų reikalaujamas turtas. Tuo pačiu spręstina, kad N. P. dalyvavimas įvykio vietoje buvo reikšmingas, kad jis kartu su kitais nuteistaisiais sudarė nukentėjusiajam bauginančią aplinką, suvokė tai ir to siekė.
Padarytą išvadą, kad N. P. kartu su kitais nuteistaisiais veikė bendrininkaudamas, siekdamas tų pačių nusikalstamų tikslų, sustiprina ir byloje nustatytas tolimesnis jo elgesys. Kaip patvirtina nukentėjusiojo A. B. parodymai bei kiti įrodymai, iš karto po įvykio prie picerijos N. P., žinodamas bei suprasdamas nukentėjusiojo pažeidžiamumą bei turėdamas psichologinę ir fizinę persvarą, pateikė A. B. ir savo paties turtinius reikalavimus už tai, kad šis nebuvo sumuštas ir liko sveikas, o būtent pareikalavo ir paėmė iš nukentėjusiojo 3 000 Eur bei automobilį BMW X5, taip pat pareikalavo nupirkti plazminį televizorių (apie šias aplinkybes dar bus pasisakyta išsamiau). Be to, po nagrinėjamo incidento praėjus apie mėnesiui, būtent N. P. dar kartą perdavė A. B. tą patį nuteistųjų reikalavimą, lydymą grasinimų, o būtent kad jam reiks susimokėti. Minėjo, kad palauks jo prie namų, sulaužys viską, jeigu nemokės, kad už nepagarbą turi susimokėti. Tada nukentėjusysis suprato, kad tam galo nebus, ir nutarė kreiptis pagalbos į policiją (t. 21, b. l. 21–28, 47–55, 94–98, 121–123). Visa tai, kas pasakyta, leidžia teisėjų kolegijai pripažinti, kad N. P. savo veiksmais, būdamas įvykio vietoje bei kartu su kitais nuteistaisiais sudarydamas bauginančią aplinką, veikė bendrai ir taip pat prisidėjo prie inkriminuoto nusikaltimo objektyviųjų požymių įgyvendinimo.
Spręsdama dėl nuteistojo E. T. dalyvavimo nagrinėjamoje nusikalstamoje veikoje, teisėjų kolegija įvertino jo parodymus pirmosios instancijos teisme, kad įvykio metu prie picerijos jis buvo, tačiau tik stovėjo šalia, nieko nesakė ir nukentėjusiajam negrasino. Apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad E. T. įvykio metu stovėjo šalia ir nieko nesakė. Iš E. T. jis negirdėjo jokių žodžių ir grėsmės nejautė, nes šis stovėjo užnugaryje, tad jo per daug negirdėjo ir nematė, nėra jam (nukentėjusiajam) pasakęs piktybinių žodžių. Negali tiksliai atsakyti, ar jaustųsi drąsiau, jeigu nebūtų E. T., bet mano, kad nesijaustų drąsiau. Iš nurodytų parodymų matyti, kad nukentėjusysis nepatvirtino jautęs grėsmę iš E. T. vertindamas tik jo vieno buvimą įvykio vietoje, tačiau šiuo atveju jis buvo kartu su kitais bendrininkais, su kuriais būdamas kartu sudarė nukentėjusiajam bauginančią aplinką. Tai patvirtino pats nukentėjusysis, kuris nurodė, kad visi jie (nuteistieji) yra draugai ir atvažiavo aiškintis, taip jų veiksmus siedamas tarpusavyje. Be to, tiek inicijuodamas ikiteisminį tyrimą, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis visais atvejais E. T., kaip ir N. P., nurodė greta kitų įvykyje dalyvavusių nuteistųjų, kartu tvirtindamas, kad patyrė turto prievartavimą iš jų visų. Pažymėtina, kad E. T. nurodė teismui, jog įvykio metu jis visą laiką bendravo tik su M. N. ir prie jų priėjusiu N. P., kad apie K. B. problemas bandant atgauti teises nieko nežino, tačiau, kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, jog M. N. pats aktyviai dalyvavo nusikaltime. Pasak nukentėjusiojo, buvo agresyviausias, ne kartą jam išsakė grasinimus. Tai įvertinus spręstina, kad E. T., stovėdamas šalia M. N., girdėjo ir suprato tiek nukentėjusiajam reiškiamus turtinius reikalavimas, tiek išsakomus grasinimus. Tuo pačiu byloje nėra jokių duomenų, kad tai girdėdamas E. T. būtų aktyviai stabdęs kitus nuteistuosius. Ir nors sutiktina, kad byloje nėra pagrindo patikimai išvadai, kad nuteistieji iš anksto suplanavo nusikalstamus veiksmus prieš A. B., tai iš dalies patvirtina ir nustatytas spontaniškas jų vykimas susitikti su A. B., E. T. į susitikimą su savimi pasiimtas šuo, tai nustatytų jų bendrų nusikalstamų veikų nemenkina.
Kad E. T. nebuvo atsiribojęs nuo nagrinėjamų įvykių, o priešingai, buvo aktyviai į juos įsitraukęs, patvirtina ir byloje nustatyti tolimesni jo veiksmai. Iš bylos įrodymų matyti, kad būtent E. T. po kurio laiko, dviejų susitikimų su A. B. metu, visų nuteistųjų vardu siūlė jam „derinti reikalus“, nurodė, kad „bachūrai pasiruošę susimokėti pinigus, atlyginsim žalą, sumokėsim advokatam”, taip įkalbinėjo nukentėjusįjį, kad šis pakeistų duotus parodymus savo ir kitų bendrų naudai, po ko sumokėjo A. B. 1 000 Eur, o vėliau dar 500 Eur už tai, kad jis duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (apie šias aplinkybes dar bus pasisakyta išsamiau). Šie duomenys, juos vertinant visumoje su jau aptartais, patvirtina, kad E. T. nebuvo atsitiktinis nagrinėjamų nusikalstamų veiksmų stebėtojas. Priešingai, betarpiškai būdamas įvykio vietoje jis žinojo ir suprato A. B. reiškiamų reikalavimų ir grasinimų esmę, savo dalyvavimu jis pritarė tokiems veiksmams, jų nestabdė, o priešingai, savo buvimu, kartu su kitais nuteistaisiais, sudarė nukentėjusiajam bauginančią aplinką.
Byloje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių ir dėl to, kad nukentėjusysis A. B. suprato, jog pinigus (2 000 Eur) K. B. jis turi perduoti vykdydamas neteisėtus nuteistųjų reikalavimus. A. B. savo parodymais paneigė asmeniškai gavęs iš K. B. 3 000 Eur ar turėjęs kokių nors teisėtų skolinių įsipareigojimų K. B.. Savo ruožtu pažymėtina, kad nuteistųjų minėta pinigų suma, neva sumokėta K. B., yra akivaizdžiai per didelė už tai, kad A. B. rastų, kas padėtų K. B., kaip šis pats nurodė, teisėtu būdu atgauti prarastą teisę vairuoti. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kad K. B. turėjo teisėtą pagrindo reikalauti iš A. B. nurodyto dydžio pinigų sumą. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes spręstina, kad nuteistieji K. B. naudai iš nukentėjusiojo norėjo gauti pinigų, o tam tikslui pasiekti naudojo psichinę prievartą ir taip prievartavo svetimą turtą. Visa nagrinėjamo įvykio eiga, nuteistųjų elgesys su nukentėjusiuoju neleidžia abejoti, kad nuteistieji suprato, jog prievartauja turtą bei norėjo taip veikti, siekdami bendro nusikalstamo rezultato – gauti svetimą turtą (grynuosius pinigus), pažeidžiant nukentėjusiojo turtines teises ir interesus. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų bendri veiksmai pasireiškė kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Šie veiksmai vertintini kaip psichinė prievarta, nes taip buvo sukurta situacija, kuri nukentėjusiajam kėlė nerimą, vertė bijoti, kad neįvykdžius turtinio reikalavimo atsiras žalingos pasekmės. Taigi, nukentėjusysis turėjo pagrindą suprasti ir suprato šiuos grasinimus kaip realius, dėl ko vėliau kreipėsi pagalbos į policiją.
Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistieji T. K., M. N., N. P. aptariamo įvykio metu – 2019 m. spalio 14 d. iš nukentėjusiojo norėjo gauti pinigų, o tam tikslui pasiekti naudojo psichinę prievartą ir taip prievartavo svetimą turtą. Visa nagrinėjamo įvykio eiga, nuteistųjų elgesys su nukentėjusiuoju neleidžia abejoti, kad nuteistieji suprato, jog prievartauja turtą bei norėjo taip veikti, siekiant bendro nusikalstamo rezultato – gauti svetimą turtą (grynuosius pinigus), pažeidžiant nukentėjusiojo turtines teises ir interesus.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nėra jokio pagrindo nustatytą nuteistųjų T. K., N. P., E. T. ir M. N. veiką kvalifikuoti kaip savavaldžiavimą, kaip tai akcentuojama nuteistojo M. N. gynėjo bei nuteistojo N. P. gynėjo apeliaciniuose skunduose. Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo, yra svarbūs subjektyvieji veikų požymiai. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į kito asmens turtą, o esant turto prievartavimui – kad jokios pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Savavaldžiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę, o prievartaudamas turtą kaltininkas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Nukentėjusysis A. B. patvirtino, kad K. B. iš jo reikalavo 2 000 Eur už tai, kad, pastarojo teigimu, šis jį apgavo, nes paėmė iš K. B. 3 000 Eur, pažadėjo padėti atgauti prarastą teisę vairuoti, tačiau nieko nepadarė, todėl dabar yra jam skolingas. Kartu A. B., kaip jau minėta, savo parodymais paneigė asmeniškai gavęs iš K. B. jo nurodytus 3 000 Eur ar turėjęs kokių nors teisėtų skolinių įsipareigojimų jam, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo tuo abejoti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad K. B. turėjo teisėtą pagrindą reikalauti iš A. B. nurodyto dydžio pinigų sumą, tad toks reikalavimas buvo teisėtas ir buvo susijęs su realiai egzistuojančiais jų tarpusavio civiliniais teisiniais santykiais. Byloje, išskyrus bendro pobūdžio nuteistųjų parodymus apie tariamą „paslaugos“ nesuteikimą K. B., nėra jokių konkrečių ir patikimų duomenų apie buvusią A. B. skolą K. B.. Teisme apklaustas K. B. negalėjo nurodyti jokių 3 000 Eur perdavimo A. B. detalių, kur ir kada tai padarė (t. 22, b. l. 102–110). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jis 3 000 Eur sumos apskritai nekonkretizavo, parodymuose minėjo tik A. B. skolą jam bendrai, teigė, kad tiksliai įvardyti, kiek pinigų padavė A. B., jis negali, kad ir pats buvo jam skolingas 1 500 Eur (t. 7, b. l. 15–16, 22–23). Nustačius, kad nuteistųjų reikalavimas perduoti pinigus nebuvo susijęs su tikros ar tariamos teisės įgyvendinimu, jų veika teisingai kvalifikuota kaip turto prievartavimas, o ne savavaldžiavimas.
Dėl nuteistojo N. P. tolimesnių veiksmų prievartaujant turtą
Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nuteistasis N. P., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, žinodamas bei suprasdamas nukentėjusiojo A. B. pažeidžiamumą bei turėdamas psichologinę ir fizinę persvarą, tą patį vakarą, neturėdamas teisėto pagrindo, reikalaudamas „duok pinigų, kad atmazinau“, savo naudai vertė A. B. sumokėti jam (N. P.) 3 000 Eur, taip pat perduoti 12 000 Eur vertės automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelį, ką A. B., bijodamas būti sumuštas, ir padarė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, N. P. 2019 m. lapkričio 13 d., apie 15.00 val., namo kieme, taip pat 2019 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 13.14 val. iki 13.16 val., rašydamas bei siųsdamas žinutes per „Messenger“ programėlę, toliau vertė A. B. jam nupirkti bei perduoti 3 249 Eur vertės televizorių.
Nuteistasis N. P. šių jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nepripažino. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad tą patį vakarą – 2019 m. spalio 14 d., jau grįžus iš picerijos namo, jam paskambino A. B. ir pasakė, jog kažkokie žmonės nori jį suspardyti. Jis nuvažiavus prie „Maximos“, kur paaiškėjo, kad A. B. turėjo konfliktą, jaunimas pasakojo, jog A. B. visokiais žodžiais juos išvadino, tad jis jų atsiprašė. Po to nuvažiavo pas A. B., tačiau jo nebuvo, telefono nekėlė. Netrukus atvažiavo BMW X5, prie vairo buvo M. M., o A. B. buvo visiškai girtas. Pasakė nukentėjusiajam, kad viską sutvarkė, o po to dar vežė juos į naktinę parduotuvę, tada pas M. M. ir pats su automobiliu BMW X5 grįžo namo. Kitą dieną juo parvežė A. B. namo. Žinojo, kad šis turi du automobilius, tad BMW X5 pasiskolino. Sutarė, kad atiduos jį po Naujųjų metų, kai A. B. išvažinės. Neigė reikalavęs iš nukentėjusiojo 3 000 Eur bei nurodė, kad žinojo, jog A. B. žmonėms tvarko reikalus su vairuotojo teisėmis, jam (N. P.) jis buvo skolingas 8 000 Eur ir dalį turėjo duoti. Pažymėjo, kad A. B. jam turėjo mokėti 25 procentus už skolas. Buvo klientas lenkas, iš kurio jie turėjo uždirbti 8 000 Eur, tai po 4 000 Eur kiekvienam. Jis buvo A. B. paskolinęs pinigų šiam verslui, tai yra dokumentų darymui. Už skolas sakė jam nupirkti televizorių. Tai rašė nukentėjusiajam telefonu. Nukentėjusysis buvo prašęs jo grąžinti automobilį, į tai atsakė, kad išvalys automobilį ir grąžins, bet nukentėjusysis nenusileido (t. 22, b. l. 124–132).
Apklausiamas įtariamuoju 2019 m. lapkričio 15 d. N. P. kai kurias aplinkybes nurodė kitaip. Kaip jau buvo minėta, jis neprisiminė, ar 2019 m. spalio 14 d. vakare buvo susitikęs su A. B. picerijoje. Kartu nurodė, kad spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje jam paskambino nukentėjusysis ir paprašė atvažiuoti iki jo namų. Nuvykęs pamatė atvažiuojantį A. B., kuris pats vairavo BMW X5, nors buvo visiškai girtas. Kartu buvo jo draugas, pravarde „Mo.“. Norėdamas padėti, jis (N. P.) persėdo vairuoti BMW, vežė juos pirkti alkoholio, po to pas „Mo.“ namo. Pats grįžo su BMW atgal. Kitą dieną parvežė N. P. namo. Po to važinėjosi su tuo BMW nemažai dienų, kol A. B. išsiblaivė. Per šį laiką yra jį vežęs iki prekybos centro „Senukai“, iki banko. Taip pat buvo davęs šį automobilį naudotis savo draugei S. D., kurios automobilis buvo sugedęs. Ji juo važinėjo iki 2019 m. lapkričio 14 d. Kažkuriuo metu jam paskambino A. B. ir pasakė, kad jam reikia automobilio, tačiau tuo automobiliu jo draugė buvo išvykusi į darbą. Vakare nuvažiavo grąžinti automobilio, bet su A. B. susitikti bei susisiekti nepavyko, o vėliau susisiekus telefonu nukentėjusysis aiškino, kad jis (N. P.) nenori grąžinti jam automobilio. Tada jis parašė žinutę, kad A. B. nupirktų jam televizorių už tai, kad jį vežiojo, padėjo ir pan. Taip pat įmetė internetinę nuorodą, kurioje nurodė, kokio modelio televizorių turi nupirkti. Viskas vyko 2019 m. lapkričio 13 d. Kitą dieną sakė draugei, kad nevažiuotų tuo automobiliu į darbą, nes jį reikia grąžinti, bet ji vis tiek išvažiavo. Tą dieną A. B. rašė jam žinutę dėl automobilio, į ką jis atsakė, kad dar reiktų pasinaudoti, nes S. dar tvarko. A. B. nieko neatrašė (t. 9, b. l. 17–19).
Nukentėjusysis A. B. apie nagrinėjamas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio prie picerijos jį N. P. parvežė iki namų, užėjo vidun. Nuteistasis pasakė, kad už visą tą malonumą, jog jam padėjo, turi paduoti tris „štukas“ (3 000 Eur). Tada jis jam (N. P.) ir padavė nurodytą sumą, kad liko sveikas ir gyvas, o ką jam reikėjo daryti. Dar N. P. pasakė, jog jis duotų automobilio raktelius, kad pasivažinės. Tai buvo ne prašymas, o pasakymas griežtu tonu. Grasinimų nebuvo. Kai taip pasakė, jis buvo pasimetęs, nemalonu buvo dėl tų įvykių, todėl ir padavė automobilio BMW X5 raktelius. Automobiliu N. P. važinėjo apie mėnesį, o kai pareikalavo atiduoti, iš N. P. vėl prasidėjo reikalavimai pinigų, jis nenorėjo grąžinti mašinos. N. P. jam pasakė, kad „bachūrai“ jam (A. B.) reiškia pretenzijas, todėl turi susimokėti. Jei ne, perdavė, kad palauks prie namų, sulaužys viską, sakė, kad už nepagarbą turi susimokėti. Jam nesutikus, N. P. pradėjo gąsdinti jį, rašė, kad nupirktų plazminį televizorių, atsiuntė nuorodą kokį. Pasak A. B., jis tikėjosi, kad automobilį jam N. P. atiduos, o kai negrąžino, dar pinigų pradėjo reikalauti, suprato, jog nieko čia nebus. Supratęs, kad tokie reikalavimai nesibaigs, nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Nukentėjusysis tvirtino, kad N. P. nėra jam skolinęs pinigų, o reikalavimą duoti pinigus pasakė griežtu tonu. N. P. davė 3 000 Eur iš savo santaupų (t. 21, b. l. 21–28, 47–55, 94–98). Ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes, taigi viso proceso metu nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs (t. 1, b. l. 17–21; t. 4, b. l. 74–81).
Iš nuteistojo N. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad jis iš esmės neneigia tam tikrą laiką disponavęs nukentėjusiojo automobiliu BMW X5, iš esmės neneigia ir to, jog siuntė A. B. žinutes su reikalavimu, kad pastarasis jam nupirktų televizorių, tačiau pateikia sau palankią su tuo sietinų aplinkybių versiją, kartu neigdamas, kad reikalavo ir paėmė iš jo 3 000 Eur. Nuteistojo N. P. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat didelis dėmesys skiriamas aplinkybėms dėl automobilio BMW X5 ir televizoriaus vertės, kas, apelianto vertimu, turi esminės įtakos nuteistojo veiksmų teisiniam kvalifikavimui. Teisėjų kolegija šias aplinkybes aptars atskirai.
Prieš pateikdama argumentus dėl N. P. neigtų bylos aplinkybių bei apelianto keliamų klausimų, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo imtasi visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų ištirtos ir atskleistos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės. Nuosprendyje nepateikta argumentų, kodėl teismas pripažino įrodyta būtent tokią televizoriaus kainą, kokia buvo nurodyta nuosprendyje, nors šią aplinkybę, turinčią reikšmės ir veikos teisiniam kvalifikavimui, ginčijo ir nuteistasis N. P., ir jo gynėjas. Taip buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Teismo išvados neatitiko bylos aplinkybių, o tai lėmė ir neteisingą N. P. veikos teisinį kvalifikavimą. Šios klaidos taisytinos apeliacinės instancijos teisme.
Dėl neteisėto 3 000 Eur reikalavimo ir paėmimo
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikalstamos veikos aplinkybes, o būtent tai, jog N. P. 2019 m. spalio 14 d. vakare, po pirmiau aptartų įvykių prie picerijos, iš nukentėjusiojo pareikalavo ir paėmė 3 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šias aplinkybes patvirtinusiais nukentėjusiojo A. B. parodymais, dėl kurių patikimumo šiame procesiniame sprendime jau buvo pasisakyta. Išvadą taip vertinti A. B. parodymus sustiprina ir tai, kad jo parodymai apie N. P. iš jo reikalautus ir jam perduotus 3 000 Eur už neva išspręstą konfliktinę situaciją taip pat buvo išsamūs, vienodi, logiški, sutapo tarpusavyje ir atitiko kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nukentėjusysis dar 2019 m. lapkričio 14 d. pareiškime, be kitų aplinkybių, aiškiai įvardino, kad parvežęs jį namo „B.“ pareikalavo susimokėti už paslaugas, tai yra už pagalbą prie picerijos. Supratęs, kad jei nevykdys šios reikalavimo, su juo bus susidorota, kadangi žino, jog N. P. priklauso „Agurkinių“ gaujai, jis kartu su N. P. nuėjo į butą ir ten sumokėjo 3 000 Eur grynais pinigais (t. 1, b. l. 16–17). Tolimesnio proceso metu (išskyrus kada pakeitė parodymus dėl jam daryti poveikio) nukentėjusysis nuosekliai laikėsi šios pozicijos. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo parodymus apie tai, kuo, pasak A. B., buvo grįstas N. P. reikalavimas sumokėti pinigus, o būtent, kad dėka jo šis liko gyvas ir sveikas, patvirtina ir pirmiau jau aptartas byloje fiksuotos N. P. žinutės apie tai, kad jis „atmazino“ A. B.. Nukentėjusiojo įvardytus kitus N. P. reikalavimus, o būtent perduoti automobilį bei nupirkti televizorių, patvirtina ir kiti bylos įrodymai, apie kuriuos dar bus pasisakyta. Taigi, pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais nenustatyta.
Tuo tarpu N. P. parodymai, kuriuos teismas dėl kitų bylos aplinkybių jau vertino kaip nepatikimus, dėl pareikalautų pinigų ir jų gavimo aplinkybių proceso eigoje taip pat nebuvo įtikinami ir aiškūs. Nuteistasis N. P. ikiteisminio tyrimo metu apskritai neigė reikalavęs ir paėmęs 3 000 Eur, tačiau pirmosios instancijos teisme davė parodymus apie tai, kad N. P. visgi turėjo jam atiduoti skolą. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis paaiškino, kad A. B. buvo paskolinęs 7 500 Eur, kad šis buvo jam skolingas šiuos pinigus. Pažymėtina, kad aplinkybių apie tariamą A. B. skolą, verslą su lenkais ikiteisminio tyrimo metu N. P. neminėjo. Išskyrus bendro pobūdžio, abstrakčius ir nedetalizuotus nuteistojo parodymus apie tariamą skolą, byloje nėra jokių rašytinių dokumentų ar kitų duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis iš tiesų buvo skolingas N. P., o šis turėjo teisę reikalauti iš jo grąžinti skolą. Tariamą skolą N. P. paneigė ir pats nukentėjusysis.
Teisėjų kolegija įvertino ir nukentėjusiojo parodymų pagrindu nustatytas reikalavimo sumokėti 3 000 Eur pareiškimo aplinkybes, o būtent, kad N. P. to pareikalavo neužilgo po incidento prie picerijos, kad tai pasakė griežtu tonu, o nukentėjusysis buvo pasimetęs, jam buvo nemalonu dėl tų įvykių, neturėjo ką daryti, todėl atidavė N. P. nurodytą sumą už tai, kad liko sveikas ir gyvas. Šios aplinkybės šiuo atveju negali būti vertinamos izoliuotai nuo pirmiau nustatytų įvykių, o būtent kad prieš pat minėtą reikalavimą nukentėjusiajam buvo grasinta, iš jo reikalavo pinigų asmenų grupė, kurioje dalyvavo tas pats N. P.. Tai patvirtina, kad nukentėjusysis A. B. turėjo realų pagrindą bijoti nuteistojo N. P., o pastarasis tuo pasinaudojo, dėl ko ir buvo įvykdytas reikalavimas sumokėti pinigus.
Nuteistojo N. P. gynėjo apeliaciniame skunde keliama abejonė dėl A. B. finansinės padėties ir galimybės namuose turėti 3 000 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolių užvestos vykdomosios bylos ar tam tikros turimos skolos, į kurias apeliuoja gynėjas, neriboja galimybės asmeniui disponuoti grynaisiais pinigais ir juos laikyti namuose. Nukentėjusysis A. B. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad atlyginimą jis gavo iš legalaus darbo. Tuo metu dirbo vairuotoju UAB „duomenys neskelbtini“, jo alga buvo apie 3 100 Eur. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad tuo metu turėjo antstolių vykdomų išieškojimų, darbdavys pagal juos mokėjo beveik 300 Eur iš jo uždirbtų pinigų, tad jam faktiškai išmokėdavo apie 2 700 Eur. Pasak A. B., grynuosius pinigus turėjo namuose, juos buvo išsigryninęs remontui (t. 24, b. l. 112–121). Pirmosios instancijos teisme A. B. taip pat minėjo, kad atidavė N. P. 3 000 Eur, o namie turėjo ir daugiau santaupų (t. 21, b. l. 21–28). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nukentėjusiojo paaiškinimai yra logiški, gyvenimiški ir abejonių nekelia. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje įtariamuoju bei kaltinamuoju apklaustas K. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, taip pat patvirtino, kad tuo laikotarpiu A. B. turėjo pinigų, juos gaudavo grįžęs iš trijų mėnesių trukmės reiso. Netgi nurodė, kad pats ne kartą skolinsi iš nukentėjusiojo, buvo jam skolingas 1 500–2 000 Eur (t. 22, b. l. 102–110).
Teisėjų kolegija įvertino ir kitus apelianto akcentuotus duomenis, o būtent kad pagal bylos duomenis, asmens kratos metu pas N. P. 3 000 Eur suma nerasta (t. 9, b. l. 62), visgi šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad krata buvo atlikta iš karto po sulaikymo, 2019 m. lapkričio 14 d., tai yra praėjus mėnesiui po to, kai N. P. perėmė minėtą pinigų sumą iš A. B.. Tai leidžia spręsti, kad nuteistasis turėjo pakankamai laiko pinigus tiesiog išleisti. Taigi, paminėta aplinkybė teisėjų kolegijai abejonių nesukėlė.
Dėl reikalavimo perduoti automobilį BMW X5
Nuteistasis N. P. nors ir patvirtino, kad kurį laiką važinėjo nukentėjusiojo automobiliu BMW X5, kad juo naudojosi ir jo draugė, tačiau neigė, kad automobilio jis reikalavo ir pasiėmė prievartos būdu, aiškino, jog automobilį BMW X5 iš A. B. pasiskolino. Tokius nuteistojo parodymus paneigia kiti bylos duomenys. Kaip patvirtino nukentėjusiojo A. B. parodymai, kuriais, kaip minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti, N. P., pareikalavęs ir paėmęs iš A. B. 3 000 Eur grynaisiais pinigais, taip pat paėmė ir automobilio BMW X5 raktelį, po ko naudojosi automobiliu ir jam reikalaujant jo negrąžino. Nors nukentėjusysis nenurodė, kad N. P. reikalavimą perduoti jam automobilio raktelį lydėjo grasinimai, yra akivaizdu, kad šis reikalavimas negali būti vertinamas atsietai nei nuo pirmiau buvusio reikalavimo sumokėti 3 000 Eur, nei nuo įvykių prie picerijos, kurių metu, dalyvaujant tam pačiam N. P., A. B. buvo grasinta, iš jo reikalauta pinigų. Nukentėjusiojo A. B. nurodytas N. P. griežtas tonas teikiant reikalavimą, jo parodymai, kad jis buvo pasimetęs, jam buvo nemalonu dėl tų įvykių, jis neturėjo ką daryti, todėl atidavė N. P. reikalautus raktelius už tai, kad liko sveikas ir gyvas, patvirtina, kad nukentėjusysis A. B. turėjo realų pagrindą bijoti nuteistojo N. P., o pastarasis tuo pasinaudojo, dėl ko ir buvo įvykdytas reikalavimas perduoti automobilio raktelius.
Tuo tarpu nuteistojo N. P. parodymai, kad įvykio vakarą nukentėjusysis automobilį jam paskolino, nėra racionalūs ir logiški, nes nėra įtikinama, kad A. B., iš pradžių įbaugintas N. P. ir atidavęs jam 3 000 Eur, po to dar ir draugiškai paskolino jam savo automobilį. Kad A. B. buvo priverstas perleisti automobilį N. P., o ne geranoriškai jam jį perdavė, patvirtina ir bylos duomenys apie tai, kad nuteistasis ilgą laiką vengė jį grąžinti. Pats N. P. neneigė, kad A. B. ne kartą prašė jo grąžinti automobilį, tačiau jis to nepadarė, nes, pasak jo, automobiliu važinėjosi jo draugė S. D.. Byloje esantis susirašinėjimas tarp nukentėjusiojo ir „Ananaso“, tai yra, kaip nustatyta, N. P., leidžia daryti išvadą, kad pastarasis neketino artimiausiu metu grąžinti A. B. automobilį, tai siejo su kitų jo pareikštų neteisėtų reikalavimų įvykdymu. Apibendrinus minėto susirašinėjimo turinį matyti, kad A. B. ne kartą reikalavo grąžinti jo automobilį, o N. P. į tai teikdavo atsakymus, kad kai jam bus nupirktas plazminis televizorius, tada nukentėjusysis atgaus automobilį, kad neatiduota automobilio, nes juo važinėja jo (N. P.) šeima (t. 2, b. l. 32–42). Kaip antai, A. B. ne kartą jo klausė (kalba netaisyta): „O kaip aš važiuosiu“, „tai mašina kur?“, „kas dėl mašinos?????“, „kur mašina mašiną atvaryk tai“, „kad tu mašinos nenori atiduot“ ir panašiai. Tuo tarpu nuteistasis N. P. atsakė: „Ryt plazma bus ir kaip tik masina pasijimsi“. Be to, N. P. netgi prašė pasiaiškinti, kam A. B. reikalingas automobilis: „<...> buvo užklausa kam tau ir kur leksi <...> nes mano šeima važinėja ir šeimos DNR viskas <...>“ (t. 2, b. l. 34–42).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis A. B. buvo susitaręs su N. P. dėl automobilio grąžinimo 2019 m. lapkričio 13 d. Pasak apelianto, tai patvirtina ir byloje esantis susirašinėjimas tarp nukentėjusiojo ir N. P.. A. B. neneigia, kad N. P. buvo atvykęs pas jį kiemą, tačiau tvirtino, kad automobilio BMW nuteistasis jam negražino. Pasak nukentėjusiojo A. B., iki 2019 m. lapkričio 13 d. nesulaukęs, kad N. P. jam grąžintų automobilį, su juo susisiekė telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paklausti, kada jis jam jį gražins. N. P. pasakė, kad atvažiuos į jo (A. B.) kiemą (t. 1, b. l. 17–21). Šie parodymai atitinka ir apelianto minimo susirašinėjimo tarp N. P. ir A. B. turinį (t. 2, b. l. 41, 42). Toliau nukentėjusysis aiškino, kad jis su N. P. susitiko apie 15 val. Pastarasis pasakė, kad per jį jo draugai „S.“, „M.“ („M.“), „Ba.“ reikalauja, kad jis (A. B.) jiems susimokėtų. A. B. nesutikus, nuteistasis N. P. įsėdo į savo automobilį „Opel“ ir išvažiavo. N. P. dar sakė, kad jei nesusimokės, palauks prie jo namų, viską išdaužys. Po to A. B. telefono ragelio nekėlė, suprato, kad nebus tam galo (t. 1, b. l. 17–21; t. 21, b. l. 21–28). Tuo tarpu N. P. aiškino, kad atvažiavęs prie nukentėjusiojo namų ketino atiduoti automobilį, bet jam prisiskambinti nepavyko, todėl susitikimas neįvyko. Patvirtino, kad automobilį buvo atvežęs 2019 m. lapkričio 13 d. Grįžęs namo parašė A. B. apie pinigus, kuriuos jis yra skolingas, kad nupirktų jam televizorių (t. 25, b. l. 24–33).
Analizuojant užfiksuotų susirašinėjimų turinį minėtų prieštaringų parodymų kontekste, matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d. fiksuoti A. B. telefone praleisti kontakto „Ananaso“ skambučiai, o tai atitinka tiek N. P., tiek nukentėjusiojo parodymus. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama tokių parodymų patikimumą, atsižvelgia ir į tai, kad tokią versiją nuteistasis N. P. iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, susipažinęs su bylos medžiaga, tuo tarpu nukentėjusysis tokias aplinkybes nurodė kitą dieną, 2019 m. lapkričio 14 d. apklausoje (t. 1, b. l. 17–21). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kadangi, kaip ir anksčiau minėta, juos patvirtina išsamiai išnagrinėti baudžiamojoje byloje surinkti kiti įrodymai, kurie vienas kitą papildo ir patvirtina nuteistojo N. P. kaltę. Aptartų duomenų kontekste visiškai nepagrįstas skundo argumentas, kad N. P. būtent dėl nukentėjusiojo veiksmų negalėjo grąžinti jam automobilio BMW X5. Priešingai, nustatyta, kad į susitikimą su nukentėjusiuoju N. P. atvažiavo automobiliu „Opel“, iš ko seka, kad tą dieną jis nė neketino A. B. gražinti automobilio BMW X5. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis N. P. buvo sulaikytas 2019 m. lapkričio 14 d., 22.10 val. (t. 1, b. l. 165, 166; t. 9, b. l. 61), važiuojantis nukentėjusiojo N. P. automobilyje BMW X5. Tai tik patvirtina, kad ir kitą dieną jis negrąžino jo nukentėjusiajam, nors būtent jis pats, o ne jo sugyventinė S. D., tuo metu juo disponavo.
Vertinant tolimesnę įvykių seką matyti, kad nukentėjusysis sistemingai rašė žinutes N. P., klausė, kur jo automobilis, o nuteistasis N. P. į tai atrašė, kad A. B. nupirktų jam televizorių, į „Messenger“ atsiuntė nuorodas su norimu televizoriumi, aiškino, kad tik tada nukentėjusysis atgaus automobilį. Teismui nekyla abejonių, kad tokius reikalavimus A. B. suvokė kaip realius, nes buvo įbaugintas ankstesnių grasinimų, be to, N. P. jau buvo susimokėjęs, kad yra „sveikas ir gyvas“, jo reikalautą 3 000 Eur sumą. Analizuojamas žinučių turinys patvirtina, kad realių grasinimų A. B. gavo ir vėliau. N. P. parašius (kalba netaisyta): „O dabar plazma man uztai kad toki nedėkinga mazinau susikis pirk“, nukentėjusysis A. B. į tai atsakė: „Kaip tu mane atmazinai jeigu mane lauzyt nori???...“. Akivaizdu, kad susiklosčiusios situacijos nukentėjusysis nevertino kaip įprastos. Nėra abejonių, kad nuteistasis N. P. taip pat tai suvokė, kadangi dėl sudarytos bauginančios situacijos jam A. B. buvo perdavęs reikalautą pinigų sumą ir automobilį. Visų aptartų įrodymų visuma leidžia daryti teismui išvadą, kad nukentėjusiajam priklausantis automobilis BMW X5 nuteistajam N. P. buvo perduotas ne savo noru, o dėl neteisėtų pastarojo veiksmų, kas vertintina kaip psichinės prievartos naudojimas prieš nukentėjusįjį, paveikiant jį taip, kad šis pakluso N. P. reikalavimams ir perdavė jam automobilį.
Remiantis aptartu, nuteistojo N. P. versija apie neva pasiskolintą automobilį atmetama kaip nepagrįsta. Padarytų išvadų nepaneigia ir nuteistojo N. P. gynėjo skunde minimi liudytojos S. D. parodymais apie tai, kad tai pats A. B. davė N. P. naudotis savo automobiliu BMW X5 (t. 5, b. l. 67–69; t. 20, b. l. 30–35). Iš jos parodymų matyti, kad informacija apie tai, kokiu pagrindu N. P. perėmė automobilio valdymą, jai žinoma iš paties N. P.. Teismas jau pateikė argumentus, kodėl nesivadovauja jo paties parodymais, tad tuo pačiu neturi pagrindo vadovautis ir minėtais išvestiniais liudytojos S. D. parodymais. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad liudytoja yra N. P. sugyventinė ir jo vaiko motina. Iš jos parodymų spręstina, kad N. P. neatskleidė jai realios situacijos dėl automobilio perdavimo. Padarytų išvadų nekeičia ir jos teiginiai apie tai, kad A. B. anksčiau yra paskolinęs automobilį, nes aptarti įrodymai patvirtina, kad šį kartą jis automobilį perdavė ne savo laisva valia.
Dėl automobilio BMW X5 vertės
Nuteistojo N. P. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nustatyta automobilio BMW X5 verte – 12 000 Eur. Gynėjo teigimu, neteisingos automobilio vertės nustatytas nulėmė nuosprendžio N. P. atžvilgiu nepagrįstumą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas, aprašydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad automobilio BMW X5, kurį nuteistasis N. P. paėmė iš nukentėjusiojo prievartos būdu, vertė yra 12 000 Eur. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius objektyvius duomenis. Transporto priemonės BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimosi sutartis buvo sudaryta 2019 m. rugpjūčio 14 d. A. B. vardu terminui nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. liepos 25 d. Nustatyta transporto priemonės vertė 12 000 Eur (t. 2, b. l. 92–105). Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada visiškais sutinka ir nesiremia nuteistojo N. P. gynėjo skunde nurodytu argumentu apie galimą šio automobilio vidutinę vertę, kuri nustatoma remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Pažymėtina, kad VšĮ „Emprekis“ nurodoma vidutinė transporto priemonės rinkos kaina nustatoma atsižvelgiant į tokius duomenis kaip automobilio markė, modelis, pagaminimo metai. Toks vertinimas gali būti taikomas kaip pagrindas turto vertei nustatyti tais atvejais, kai nėra turto individualaus vertinimo. Vis dėlto šiuo atveju byloje yra pateikti duomenys apie konkrečiai automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę ir teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo ja abejoti. Pirmosios instancijos teismo nurodyta minėto automobilio vertė 12 000 Eur vertinama kaip pagrįsta.
Dėl neteisėto reikalavimo nupirkti ir perduoti televizorių
Teisėjų kolegija nekyla abejonių ir dėl to, kad N. P., neturėdamas teisėto pagrindo, vertė nukentėjusįjį A. B. nupirkti ir perduoti jam plazminį televizorių. Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo A. B. parodymai, byloje esantys susirašinėjimai tarp nukentėjusiojo ir N. P., iš dalies paties nuteistojo N. P. parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai. Ginčo nėra, kad N. P. siuntė A. B. žinutes su televizorių nuorodomis. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis N. P. pripažino, kad yra sakęs A. B. už skolas jam nupirkti televizorių (t. 22, b. l. 124–132). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis dėl šių aplinkybių parodė, kad nuorodas A. B. siuntė su tikslu pažiūrėti jo reakciją, kada atiduos skolą ir jo išleistus pinigus (t. 24, b. l. 112–121). Taigi, nuteistasis tvirtino, kad televizoriaus reikalavimas iš nukentėjusiojo buvo susijęs su pastarojo neva jam turima skola. Liudytojos S. D. teigimu, N. P. minėjo, kad ant „bajerio“ nusiuntė A. B. nuorodą su televizoriaus modeliu ir parašė, kad už pagalbą, kad jį vežiojo kol gėrė, norėtų tokio televizoriaus, kad nukentėjusysis jam nupirktų. Tačiau jokio televizoriaus nei jos namuose, nei pas A. ji nematė (t. 5, b. l. 67–69; t. 20, b. l. 30–35). Teisėjų kolegija vertinimu, šiais įrodymais nesivadovauta pagrįstai.
Be paties N. P. ir jam artimos aplinkos asmens (sugyventinės S. D.) parodymų byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. B. turėjo skolinių įsipareigojimų N. P.. Pirmiausia vadovaujamasi nukentėjusiojo A. B. parodymais, kad jis N. P. skolingas pinigų nebuvo. Pažymėtina, kad šiuo atveju nagrinėjamas reikalavimas nupirkti televizorių sekė po to, kai A. B. nesutiko susimokėti nuteistiesiems bei neatgavo iš N. P. savo automobilio. Iš byloje esančio susirašinėjimo tarp nuteistojo N. P. ir nukentėjusiojo matyti, kad nuteistasis rašė, jog A. B. nupirktų jam televizorių, tada atgaus savo automobilį, atsiuntė dvi nuorodas, be to, reikalavimą nupirkti televizorių reiškė ne kartą. N. P. rašė (kalba netaisyta): „Dar už tai kad mazinau tave ir atmazinau irgi prašyčiau maziausiai plazmos 51cd 160 cm baltos maziausiai“, „perki topocentre plazma blatnousia Man“, „Fsio Plazma ryt laukiu 160 Lcd5 Metro 1;60“, „O dabar plazma man uztai kad toki nedėkinga mazinau susikis pirk“, „Tai va deliok ryt ryte plazma Balta Metro 60 cm“, „Imesiu ryt koordinates“, „Plazma Pirk Reikalingas Plazma Lauk koordinačių“, „Ryt Plazma bus ir kaiptik masina pasijimsi“ (t. 2, b. l. 34–42). Toks sistemingas ir intensyvus reikalavimas nupirkti nuteistajam N. P. televizorių negali būti vertinamas kaip parašytas juokais. Akivaizdu, kad asmuo, iš kurio buvo reikalaujami ir paimami pinigai, automobilis, tolimesnius reikalavimus nupirkti televizorių nevertins kaip įprastos, juo labiau keliančios juoką situacijos, kaip tą bando pateikti nuteistasis ar jo sugyventinė. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis, supratęs, jog tokie reikalavimai nesiliaus, kitą dieną su pareiškimu kreipėsi į policiją. Ir be didesnės analizės tokie nuteistojo N. P. veiksmai vertinami kaip neteisėti, kaip svetimo turto prievartavimas. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Dėl televizoriaus vertės nustatymo
Visiškai kitokia išvada darytina dėl nuosprendžiu nustatytos televizoriaus vertės. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta, kad N. P. reikalavo iš nukentėjusiojo A. B. jam nupirkti ir perduoti 3 249 Eur vertės televizorių, tačiau nekonkretizavo ir išsamiau neaptarė įrodymų, kuriais remdamasis nustatė būtent tokią televizoriaus vertę. Kadangi nuteistojo N. P. gynėjo apeliaciniame skunde ši faktinė aplinkybė yra ginčijama, teisėjų kolegija dėl jos pasisakys plačiau.
Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir naujais duomenimis, gautais atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme (papildomai apklausus nuteistąjį N. P., nukentėjusįjį A. B., liudytojus X. Y., M. B., G. V., ištyrusi byloje esančią laikmeną (t. 2, b. l. 43) ir kitus pateiktus rašytinius duomenis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai N. P. inkriminavo, kad jis iš nukentėjusiojo reikalavo televizoriaus būtent 3 249 Eur vertės. Kartu tai lėmė ir neteisingą nuteistojo N. P. veikos teisinį kvalifikavimą.
Bylos duomenys leidžia spręsti, kad N. P. reikalavo jam nupirkti televizorių, kainos, konkretaus modelio savo žinutėse nenurodė, tačiau apibūdino taip (kalba netaisyta): „Mažiausiai plazmos 51cd 160 cm baltos“, „plazmos ryt laukiu 160 Lcd5 Metro 1;60“, „ryte plazma Balta Metro 60 cm“ (t. 2, b. l. 34–42). Iš tolimesnės įvykių eigos matyti, kad „Ananasas“ (N. P.) A. B. atsiuntė „Topo centras“ internetinės parduotuvės nuorodas. Pirmiau nuorodą į televizorių „QLED SAMSUNG QE75Q900RA“ bei prierašą „Wa toki Noriu“ , o neužilgo atsiuntė antrą nuorodą į televizorių „QLED SAMSUNG QE65Q85RA“, su prierašu „WA165 Sutvarkysi?“. Iš pateiktų nuorodų žymų spręstina, kad nuteistasis reikalavo jam nupirkti Samsung QLED televizorių, iš pradžių su 75 colių, o vėliau su mažesne, 65 colių įstrižaine, taip iš esmės pats atsisakydamas pirminio A. B. pareikšto turtinio reikalavimo. Pažymėtina, kad tai suprato ir nukentėjusysis, nes savo parodymuose nurodė ne dviejų, o tik vieno televizoriaus kainą.
Spręsdama, kokia buvo nuteistojo galiausiai pareikalauto nupirkti televizoriaus vertė, teisėjų kolegija vertino šiuos duomenis. Visų pirma pažymėtina, kad nė viena byloje minima nukentėjusiajam A. B. telefonu atsiųsta nuoroda ikiteisminio tyrimo metu atidaryta ir apžiūrėta nebuvo, o tuo pačiu nebuvo užfiksuotos ir jose nurodytos televizorių kainos. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis N. P. parodė, kad siuntė nuorodas du kartus, pirmiausiai siuntė brangesnio televizoriaus, maždaug už 10 000 Eur, o po to nusiuntė nukentėjusiajam pigesnio televizoriaus, kainavusio apie 2 000–3000 Eur, nuorodą (t. 24, b. l. 112–121). Vertinant šiuos parodymus pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusiajam buvo teiktas reikalavimas nupirkti tokį brangų, o būtent 10 000 Eur vertės televizorių, o nurodytas antro televizoriaus kainų diapazonas labai platus, todėl nuteistojo N. P. parodymai turi būti analizuojami kitų bylos įrodymų kontekste.
Nukentėjusysis A. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad atsiųstas nuorodas buvo paspaudęs, matė televizorius, tačiau neatsimena, kokios buvo jų kainos. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 14 d. duodamas pirminius parodymus nurodė televizoriaus kainą. Kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 14 d. apklausos, A. B. nurodė, kad N. P. reikalavo nupirkti televizorių ir į „Messenger“ atsiuntė nuorodą, kurioje nurodyta jo kaina – 3 249 Eur (t. 1, b. l. 16–18). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis papildomai nurodė, kad televizoriaus kainas žiūrėjo, kai buvo atsiųstos nuorodos, ir dar vieną kartą jas žiūrėjo apklausos metu su tyrėja M. B., kaina buvo ta pati. Jam buvo atsiųstos skirtingos nuorodos, kainos jose skyrėsi, tačiau jis negali atsakyti, kokios jos buvo ir kiek skyrėsi. Taip pat negali tiksliai pasakyti, kurio konkrečiai televizoriaus kainą nurodė tyrėjai (t. 24, b. l. 112–121). Analizuodama šiuos parodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis pirmiau pateiktais argumentais, nukentėjusiojo A. B. parodymai dėl kitų bylai reikšmingų aplinkybių buvo įvertinti kaip patikimas įrodymų šaltinis, visgi tai neatleidžia nuo pareigos juos patikrinti. Tokia būtinybė ypač aktuali įvertinus tai, kad, kaip minėta, nuteistasis N. P. pats koregavo savo pareikštą turtinį reikalavimą, siuntė nukentėjusiajam dvi televizorių nuorodos su skirtingomis jų kainomis, pirmiau brangesnio, vėliau pigesnio, televizorių įstrižainės skyrėsi nedaug, tad ir kainų skirtumas turėjo būti nedidelis, nukentėjusysis neatsiminė, kurio televizoriaus kainą nurodė apklausoje, todėl tokioje situacijoje yra tikimybė, kad A. B. savo parodymuose galėjo suklysti nurodydamas galiausiai iš jo reikalauto televizoriaus kainą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. B. apie aktualias aplinkybes pirmą kartą buvo apklaustas 2019 m. lapkričio 14 d. ir tik šios apklausos metu nurodė konkrečią iš jo reikalauto televizoriaus kainą – 3 249 Eur. Iš apklausos protokolo taip pat matyti, kad šią apklausą vykdė ne vyr. tyrėja M. B., o vyr. tyrėjas G. V. (t. 1, b. l. 16–19). Šis liudytojas buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme ir negalėjo pasakyti, ar su apklausiamu A. B. jis atidarinėjo minėtas nuorodas, tačiau patvirtino, kad fiksavo tai, ką jam nurodė apklausiamas asmuo (t. 24, b. l. 186–195).
Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta ir liudytoja M. B., šioje byloje atlikusi ikiteisminį tyrimą. Ji patvirtino, kad darbe tarnybiniu kompiuteriu žiūrėjo aptariamas nuorodas, vienos buvo neaktyvios, galimai buvo pasibaigęs tokio pasiūlymo laikas, lygino su kitais puslapiais. Televizoriai iš tų nuorodų, kurios buvo aktyvios, buvo dideli, brangūs plazminiai televizoriai. Pasak liudytojos M. B., ji tikrino, ar nukentėjusiojo nurodyta kaina atitinka kainą, nurodytą nuorodose, ji atitiko. Galimai tai buvo fiksuota apžiūros protokole ar tarnybiniame pranešime (t. 24, b. l. 186–195). Vertinant šiuos parodymus atkreiptinas dėmesys, kad tyrėja M. B. pirmą kartą nukentėjusįjį apklausė tik 2019 m. lapkričio 25 d. Šios apklausos metu A. B. nurodė, kad susirašinėjo su N. P., tačiau reikalauto televizoriaus kaina apklausoje nurodyta nebuvo. Byloje taip pat nėra liudytojos M. B. minėto nuorodų apžiūros protokolo, taip pat ir jo įvardyto tarnybinio pranešimu, kuriame būtų nurodyta konkreti reikalauto televizoriaus kaina. Iš šių duomenų lieka neaišku, ar nukentėjusiojo nurodyta televizoriaus kaina iš tiesų buvo patikrinta pirminiame šaltinyje, tai yra internetinėje parduotuvėje „Topo centras“, ir ar ji atitiko reikalavimo pateikimo dieną buvusią kainą. Pagrįstą abejonių dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegijai kelia ir šie bylos duomenys.
Kaip matyti iš nuteistojo N. P. gynėjo teismui pateiktų jo paties gautų rašytinių duomenų apie „Topo centras“ mažmenines televizorių kainas 2019 m. lapkričio mėnesį (t. 24, b. l. 83–87), televizorius „QLED SAMSUNG QE75Q90RA“, 75 colių įstrižainės, su pristatymo paslauga, 2019 m. lapkričio 18 d. parduotas už 2 799 Eur, tas pats televizorius su 3 proc. nuolaida 2019 m. lapkričio 15 d. buvo parduotas už 2 715 Eur (be 3 proc. nuolaidos jis būtų kainavęs 2 799 Eur). Televizorius „QLED SAMSUNG QE65Q85RA“, 65 colių įstrižainės, 2019 m. lapkričio 14 d. buvo parduotas už 2 199 Eur. Iš aptarto seka, kad net pats brangiausias iš nuorodose minimų televizorius „QLED SAMSUNG“, 75 cm įstrižainės, aktualiu laikotarpiu nekainavo nukentėjusiojo minimos sumos – 3 249 Eur. Jo didžiausia kaina be nuolaidos buvo 2 799 Eur. Be to, N. P. galiausiai reikalautas nupirkti televizorius „QLED SAMSUNG“ 65 colių įstrižainės, 2019 m. lapkričio 14 d. buvo parduotas už 2 199 Eur (duomenų apie taikytą kokią nors nuolaidą nėra), tai yra 1 050 Eur mažiau, negu nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Aptariamam klausimui aktualu ir tai, kad pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog 2019 m. lapkričio mėnesį pardavimo kainos skirtinguose vietose galėjo svyruoti, atsižvelgiant į taikytas nuolaidas ar papildomas paslaugas.
Tikrinant nukentėjusiojo parodymus bei siekiant pašalinti esamas abejones dėl reikalauto televizoriaus kainos, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas UAB „Topo grupė“ Topo centro klientų aptarnavimo skyriaus vadovas liudytojas X. Y. Jis nurodė, kad pirmiau pateiktuose rašytiniuose dokumentuose (t. 24, b. l. 85–87) buvo nurodytos konkrečiose parduotuvėse buvusios televizorių pardavimo kainos, kurios sutampa ir su viešai skelbiamomis televizorių kainomis internetinėje ir fizinėje parduotuvėse, jei nėra įrašų apie taikytą nuolaidą. Kaina su nuolaida yra prieinama Topoklubo nariams. Ji gali būti nuo kelių iki keliasdešimties procentų dydžio. Jei pateiktame dokumente nėra nurodyta nuolaida, tai reiškia, kad televizorius parduotas be jos. Taikyta nuolaida atsispindėtų ir buhalterinės sistemos „Rivilė“ išraše. Abejotina, kad nurodyti „QLED Samsung“ modeliai buvo parduodami už 3 249 Eur, nebent 75 colių įstrižainės televizorius būtų perkamas kartu su papildoma preke – garso sistema. Tuomet kaina būtų artima – 3 387 Eur. Liudytojas taip pat patvirtino, kad 65 colių įstrižainės televizorius yra pigesnis už 75 colių įstrižainės televizorių (t. 24, b. l. 112–121).
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išnaudoti visas galimybes pašalinti abejones dėl aptariamos televizoriaus kainos, siekė gauti „Topocentras“ archyvinius duomenis apie aktualiu laikotarpiu buvusią N. P. reikalautų televizorių kainą, ją nustatant pagal byloje fiksuotas internetines nuorodas. Iš teismui 2025 m. gruodžio 23 d. elektroniniu paštu pateikto įmonės atstovo X. Y. atsakymo matyti, kad E-parduotuvę aptarnaujančiai informacinei technologinei įmonei nukentėjusiojo pateiktų nuorodų atkurti nepavyko. Taip pat pateiktas patikslinimas, kad kainos pokytis galimai buvo „juodojo penktadienio“ apimtyje. Televizoriaus „QLED SAMSUNG QE65Q85RA“ kaina 2019 m. lapkričio mėnesį – 2 199 Eur. Televizoriaus „QLED SAMSUNG QE75Q90RA“ kaina 2019 m. lapkričio 12 d. perkainuota iš 4 499 Eur į 3 429 Eur, 2019 m. lapkričio 14 d. iš 3 429 Eur perkainuota į 2 799 Eur, 2019 m. lapkričio 29 d. iš 2 799 Eur perkainuota į 4 499 Eur (t. 24, b. l. 135–136).
Aptartų įrodymų visumoje teisėjų kolegija daro šias išvadas. Nė viena iš byloje nustatytų N. P. reikalautų televizorių kainų, tiek nurodytų „Topocentras“ internetinėje parduotuvėje, tiek fiksuotų pardavimuose, neatitiko A. B. nurodytą iš jo reikalauto televizoriaus kainą – 3249 Eur. Byloje buvo gauti duomenys apie 2019 m. lapkričio 13 d. galiojusią panašią, o būtent 3429 Eur kainą, tačiau tai buvo brangesnio, o būtent televizoriaus „QLED SAMSUNG QE75Q90RA“, kaina. Tačiau, kaip minėta, nuteistasis pats atsisakė savo reikalavimo nupirkti šį televizorių. Tuo remiantis spręstina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. suklydo nurodydamas iš jo galiausiai reikalauto televizoriaus „QLED SAMSUNG QE65Q85RA“ kainą. Remiantis byloje surinktais įrodymais bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl iš A. B. reikalauto nupirkti televizoriaus kainos neatitinka bylos aplinkybių. Byloje įrodyta, kad N. P. reikalauto nupirkti televizoriaus kaina buvo 2 199 Eur, atitinkamai tikslintinos šios pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintos aplinkybės.
Dėl nusikalstamos veikos padarymo datos ir laiko patikslinimo
Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl dalies N. P. nusikalstamų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, datos ir laiko taip pat neatitinka bylos aplinkybių. Apskųstu nuosprendžiu nustatyta, kad N. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 13.14 val. iki 13.16 val., rašydamas bei siųsdamas žinutes per „Messenger“ programėlę nukentėjusiam A. B. į mobiliojo ryšio telefoną, reikalavo ir vertė įgyti 3 249 Eur vertės televizorių ir perduoti N. P.. Visgi iš byloje fiksuoto minėto susirašinėjimo duomenų matyti, kad toks reikalavimas iš tiesų buvo reiškiamas žinutėmis, parašytomis 2019 m. spalio 13 d., 21–22 val. Tokią išvadą pagrindžia toliau nurodomi įrodymai.
Prie bylos pridėtuose rašytiniuose dokumentuose fiksuota, kad A. B. naudoto ir savanoriškai pateikto mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S10+“ duomenys buvo nuskaityti ir išsaugoti tarnybinėje laikmenoje, o vėliau įrašyti į DVD-R optinę duomenų laikmeną, kuri pridėta prie bylos medžiagos (t. 2, b. l. 30–31, 32, 33–42, 43). Iš nuskaitytų ir išsaugotų susirašinėjimo duomenų matyti, kad apskųstame nuosprendyje minima data ir laikas, tai yra 2019 m. lapkričio 14 d., nuo 13.11 iki 13.16 val., yra įrenginio ekrano kopijų (angliškai device screenshots) sukūrimo laikas (t. 2, b. l. 34–42, 43; t. 24, b. l. 182). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal bylos duomenis A. B. kreipėsi į policiją su pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką 2019 m. lapkričio 14 d. 10.36 val. Tą pačią dieną nuo 10.45 iki 12.34 val., tai yra dar iki minėtų įrenginio ekrano nuotraukų sukūrimo, jis buvo pirmą kartą apklaustas ir nurodė apie jam žinutėmis pateiktą N. P. reikalavimą nupirkti televizorių (t. 1, b. l. 16–21). Savo ruožtu iš pačiame susirašinėjime fiksuotų duomenų matyti, kad žinutės, kuriose abonentas „Ananasas“ (kaip nustatyta, tai N. P.) reikalavo, kad jam būtų nupirktas televizorius, siuntė konkrečias internetinės parduotuvės topocentras.lt nuorodas, buvo parašytos 2019 m. lapkričio 13 d., 21–22 val. Ši aplinkybė nustatyta atsižvelgus į tai, kad byloje fiksuotos susirašinėjimo žinutės buvo rašomos viena po kitos. Pažymėtina, kad jų chronologija labiau atsiskleidžia ne prie bylos pridėtuose popieriuje atspausdintuose duomenyse, o šaltinyje, iš kurio šie lapai buvo atspausdinti, tai yra prie bylos pridėtoje DVD-R optinėje duomenų laikmenoje. Joje esantys duomenys buvo papildomai ištirti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Nustatyta, kad ties aptariamomis žinutėmis konkreti data nėra nurodyta, tačiau ties atskiromis nuosekliai besitęsiančio pokalbio žinutėmis yra trumpinys „WED“ su laiko žymomis „21:17“, „21:45“. Byloje proceso dalyviai patvirtino, kad nėra ginčo dėl to, jog 2019 m. lapkričio 13 d. buvo trečiadienis (angliškai wednesday (t. 24, b. l. 183), trumpinys WED). Šiuos duomenis sugretinusi tarpusavyje, teisėjų kolegija padarė išvadą apie minėtą žinučių parašymo datą ir jų parašymo laiko intervalą.
Proceso dalyviams apie galimą tokį nusikalstamos veikos datos ir laiko patikslinimą buvo pranešta 2026 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu, dalyvaujant nuteistajam N. P. ir jo gynėjui. Buvo sudaryta galimybė dėl to pasisakyti. N. P. pozicija dėl šios jam inkriminuotos veikos nekito. Pagrindo spręsti, kad buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nėra. Todėl, įvertinus pirmiau pateiktus argumentus, nusikalstamos veikos aplinkybės tikslinamos nustatant, kad N. P. veiksmus, kuriais iš nukentėjusiojo A. B. reikalavo ir vertė įgyti televizorių, atliko 2019 m. lapkričio 13 d., nuo 21 val. iki 22 val.
Apibendrintos teismo išvados dėl N. P. veikos teisinio kvalifikavimo
Pirmosios instancijos teismas nuteistojo N. P. veiksmus kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925). Šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – didelė turto vertė. Teisėjų kolegija byloje pripažįsta įrodytomis aplinkybes, kad N. P. su nuteistaisiais T. K., M. N., asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, veikdami bendrai, prievartavo turtą, o būtent reikalavo, kad nukentėjusysis perduotų 2 000 Eur. Taip pat, N. P. prievartos būdu iš nukentėjusiojo reikalavo ir paėmė 3 000 Eur, automobilį BMW X5 – 12 000 Eur vertės bei reikalavo, kad nukentėjusysis nupirktų ir perduotų 2 199 Eur vertės televizorių. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Iš aptarto seka, kad nuteistasis N. P. bendrai prievartavo 19 199 Eur vertės turtą (2 000 Eur + 3 000 Eur + 12 000 Eur + 2 199 Eur = 19 199 Eur). Ši suma neviršija 400 MGL (20 000 Eur), todėl nuteistojo N. P. veika iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 181 straipsnio 1 dalį. Toks veikos perkvalifikavimas atitinka N. P. gynybos liniją, tad jo procesinės teisės nėra pažeistos.
Dėl T. K., E. T., M. N. ir N. P. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį
T. K., E. T., M. N., N. P. nuteisti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už tai, kad darė poveikį nukentėjusiajam asmeniui, tai yra, E. T., veikdamas bendrai su N. P., asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, T. K. ir M. N., savo ir kitų bendrų naudai, paperkant, siekė paveikti nukentėjusįjį A. B., kad duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn, be kita ko, trauktinas tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, liudytojai ir nukentėję asmenys gali būti veikiami duoti melagingus parodymus įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti šiame straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, kad šie pateiktų ar perduotų melagingą informaciją, elgiasi pavojingai neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą arba priimti teisingą sprendimąa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-788/2024, 17 punktas).
Visi apeliantai su E. T., M. N., N. P. ir T. K. nuteisimu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nesutinka, nuosekliai aiškina, kad nuteistieji niekam jokio poveikio nedarė, apie tai tarpusavyje nesitarė, su nukentėjusiuoju nebendravo. Nuteistasis E. T. dėl jam inkriminuotų aplinkybių paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį autoplovykloje jis atsitiktinai pamatė nukentėjusįjį, pasisveikino ir nuo to prasidėjo jų bendravimas, susiskambinimas telefonais ir pan. Teisme peržiūrėjus vaizdo įrašą, paimtą iš UAB „Circle K Lietuva“, negalėjo paaiškinti, ar buvo tuo metu degalinėje ir ko jis ten buvo, teigė, kad tikriausiai buvo. Kartu abejojo, ar apskirtai ten buvo jis. Nurodė, kad žmogus, įlipantis į nukentėjusiojo automobilį, panašus į jį, tačiau čia nėra užfiksuoti nei automobilio valstybiniai numeriai, nei su kuo tas žmogus kalbasi. Su A. B. degalinėje susitikęs nebuvo. Pripažino, kad automobiliu „Audi Q5“ naudojasi jis, žmona ir močiutė. Negalėjo pasakyti, kad tada važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) yra vaikų darželis, kurį lanko vaikas. Su A. B. santykiai geri, tačiau jo parodymai apie darytą poveikį yra melagingi (t. 22, b. l. 136–147). M. N. aiškino, kad tai išgalvota istorija, jog nukentėjusiajam buvo renkami pinigai. Jis su niekuo nesitarė, pinigų nesiūlė. Su niekuo bendrauti negalėjo, nebendravo ir su E. T., nes negalėjo (t. 22, b. l. 108–110, 130). Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat kaltės nepripažino, teigė, kad apie A. B. padarytą nusikalstamą poveikį nieko nežino ir paaiškinti negali (t. 6, b. l. 83). T. K. teisme kaltės nepripažino, teigė, kad jokių susitarimų nebuvo, su nukentėjusiuoju ir kitais nuteistaisiais nebendravo (t. 22, b. l. 130). Skunde tvirtino, kad laikotarpiu, kai neva buvo vykdomi poveikio nukentėjusiajam veiksmai, jis buvo Latvijos Respublikoje. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat kaltės nepripažino, teigė, kad apie poveikį nukentėjusiajam nieko nežino, su kitais asmenimis nesitarė jį daryti ir jokiais veiksmais prie to neprisidėjo. Su N. P., E. T., M. N., K. B., A. B. nebendrauja, nes jam uždrausta tai daryt (t. 8, b. l. 55–56). Savo ruožtu N. P. ir K. B. savo kaltės dėl šio nusikaltimo nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu taip pat nepripažino. N. P. nurodė, kad nepavykus jam inkriminuoti nužudymo, jam inkriminavo poveikio darymą. V. M. jam nėra girdėtas. Su E. T. susitikęs nebuvo, nes buvo kalėjime. Apie E. T. perduotus 1 000 Eur A. B. dėl parodymų keitimo nieko nežino, tai nesąmonė (t. 22, b. l. 126–131). N. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad niekam nedarė įtakos ir niekam neliepė daryti poveikį, su niekuo nesitarė (t. 9, b. l. 55–56). K. B. nurodė, kad apie poveikį nukentėjusiajam nieko nežino, viskas išgalvota, poveikis jam nebuvo reikalingas. Jokių veiksmų nesiėmė, nieko neprašė (t. 7, b. l. 41; t. 22, b. l. 102–106, 130–131).
Nepaisant to, kad visų nuteistųjų pozicija dėl jiems inkriminuoto šio nusikaltimo padarymo iš esmės buvo nuosekli, teisėjų kolegija ją vertins visų bylos įrodymų kontekste. Visų pirma pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis A. B. dėl šioje byloje nagrinėjamo turto prievartavimo 2019 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į policiją, po ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu A. B. buvo apklaustas kelis kartus (t. 1, b. l. 17–21, t. 4, b. l. 74–81, 82–83, 86–87, 90– 92, 97–100, 138–140) ir visose šiose apklausose (išskyrus 2020 m. rugsėjo 11 d. apklausą), taip pat ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose iš esmės nuosekliai nurodė turto prievartavimo aplinkybes, sietinas tiek su visų nuteistųjų reikalavimu sumokėti 2 000 Eur K. B., tiek su vėliau sekusiais N. P. turto prievartavimo veiksmai, o būtent reikalavimais sumokėti pastarajam 3 000 Eur, atiduoti automobilį bei nupirkti televizorių. Teisėjų kolegija, patikslinusi kaip kurias aplinkybes, pripažino, kad nuteistųjų kaltė dėl turto prievartavimo yra įrodyta ir abejonių nekelia.
Tuo tarpu 2020 m. rugsėjo 11 d. apklausos metu (t. 4, b. l. 97–100) A. B. ankstesnius savo parodymus pakeitė ir laikėsi tyrimui 2020 m. rugsėjo 8 d. pateiktuose „Rašytiniuose parodymuose“ nurodytos įvykių versijos. Jis nurodė, kad jokia turtinė ir neturtinė žala jam nebuvo padaryta, pareikšto ieškinio nepalaiko, jo atsisako, pretenzijų A. P., K. B., E. T., M. N. ir T. K. neturi. Būdamas savo namuose, bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rado pinigus – 3 000 Eur, kuriuos manė, kad buvo padavęs A. P.. Juos rado spintoje, pinigai buvo įdėti bate. Suprato, kad apkaltino visiškai nekaltą žmogų, nes tie pinigai yra. Po to, kai rado pinigus, jis kreipėsi pas V., jis yra jo pažįstamas ir teisininkas. Jis sakė V. visas aplinkybes, o pastarasis tai parašė ant popieriaus lapo. Po to V. išsiuntė šį raštą. Jis tik pasirašė, ant to rašto „rašytiniai parodymai“ yra jo parašas. Nukentėjusysis nurodė, kad jokio nusikaltimo jo atžvilgiu įvykdyta nebuvo, turto niekas neprievartavo, automobilio nereikalavo, davė pats. Jis viską sugalvojo ir melavo, niekas jo nevertė pakeisti duotus parodymus šio ikiteisminio tyrimo metu. Iš aptarto matyti, kad šie parodymai akivaizdžiai yra palankūs
Teisėjų kolegija jau pateikė argumentus, kodėl minėtus rašytinius parodymus ir 2020 m. rugsėjo 11 d. apklausos metu duotus parodymus atmetė kaip neteisingus, ir jų nekartoja. Šiuo atveju svarbu tai, kaip minėtų parodymų pakeitimo priežastis aiškino nukentėjusysis A. B.. Apklaustas 2020 m. rugsėjo 14 d. jis patvirtino, kad yra įbaugintas ir dėl to, 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo parašytas raštas „rašytiniai parodymai“ jo vardu ir išsiųstas į policijos įstaigą. Po to ir apklausos metu davė visiškai kitus parodymus. Patikino, kad jis buvo priverstas meluoti 2020 m. rugsėjo 11 d., kadangi 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 9.00 val., Ašigalio gatvėje prie jo priėjo du vyrai, ėmė reikšti pretenzijas, kad „nori pasodinti gerus žmones“. Nukentėjusysis suprato, kad kalbama apie jo rašytą pareiškimą dėl turto prievartavimo. Be to, jie nurodė, kad žino, jog jis turi mamą ir seserį, liepė daryti išvadas, jog dar susitiks. Jis šiuos grasinimus suprato tiesiogiai kaip taikytus sau ir artimiesiems, labai išsigando. Suprato, kad šie vyrai buvo pasiųsti asmenų, kurie iš jo 2019 m. prievartavo turtą ir dėl to policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po kiek laiko jis susitiko E. T.. Šis jam pasakė, kad „gal derinam visus reikalus, bachūrai pasiruošę susimokėti pinigus, atlygins žalą ir sumokės advokatui“. Nukentėjusysis patvirtino, kad iš to suprato, jog E. T. kalba visų nuteistųjų vardu. Po to dar kartą susitiko su E. T. degalinėje, į kurią atvyko automobiliu BMW X5. Būdamas automobilyje pamatė, kad ateina E. T., kuris atsisėdo į jo automobilį, į keleivio sėdynę bei paaiškino, kad jis pakeistų parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, už tai duos pinigų. Be to, nuveš pas advokatą, kad būtų surašyti kiti parodymai. Jis sutiko, nes bijojo. Tada E. T. davė 1 000 Eur. Pasak nukentėjusiojo, jis suprato, kad visi paduoti pinigai ir parodymų keitimas yra visų atžvilgiu, tik atvažiavo tartis vienas E. T.. Po to jam E. T. dar davė 500 Eur. Nukentėjusysis vyko į advokato kontorą Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas advokatą V. Viską apgalvojo, kad nėra jokių garantijų, jog viskas baigsis, todėl vėl grįžo prie savo tikrų parodymų. Iš gautų 1 500 Eur 950 Eur sumokėjo antstoliams už skolas, o likusius pinigus – 550 Eur atidavė tyrėjai (t. 4, b. l. 138–140; t. 21, b. l. 52–55, 94–98).
Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais. A. B. išsamiai nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes nuo pat pirmojo susitikimo su E. T., kuris visų kitų nuteistųjų vardu pasiūlė keisti parodymus vykstančiame jų atžvilgiu ikiteisminiame tyrime, už tai gauti atlygį, įvardijo ir toliau sekusius veiksmus, kaip antai, E. T. iniciatyva organizuotą susitikimą su advokatu, galiausiai nurodė ir priežastis, kodėl pakeitė parodymus, tai siedamas su jo įbauginimu. Nors nukentėjusysis dalį E. T. jam perduotų pinigų už parodymų pakeitimą išleido, teisėjų kolegija tai nevertina kaip pagrindą išvadai, jog A. B. norėjo iš nuteistųjų pasipelnyti, kad jo nurodytos aplinkybės apie jo atžvilgiu įvykdytus nusikalstamus veiksmus, darytą poveikį, neatitinka tikrovės. Nukentėjusysis aiškiai ir logiškai paaiškino savo sprendimo grįžti prie pirminių parodymų motyvus ir teisėjų kolegija juos vertina kaip įtikinamus. Be to, A. B. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nagrinėjamam nusikaltimui aktualius vaizdo įrašus. Pirmosios instancijos teisme buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, 2020 m. rugsėjo 15 d. paimtas iš UAB „Circle K Lietuva“, bei slapto sekimo metu padarytas įrašas (t. 3, b. l. 159–160, 166, 167–168, 169–170; t. 21, b. l. 121–123). Vaizdo medžiagoje matyti, kad filmuojama degalinė. Kairiajame viršutiniame kampe yra data ir laikas: „2020-rgs-03 17:40:11“. Matyti, kad dešinėje pusėje stovi tamsios spalvos automobilis BMW X5, automobilyje vairuotojo vietoje sėdi nukentėjusysis A. B.. Prie šio automobilio ateina E. T. ir įsėda į priekinę keleivio sėdynę. Matyti, kad asmenys intensyviai bendrauja. Po kiek laiko E. T. iš automobilio išlipa ir nueina, o automobilis BMW X5 nuvažiuoja (t. 3, b. l. 167–168).
Nukentėjusysis A. B. teisme nepaneigė, kad asmuo, sėdintis prie automobilio BMW X5 vairo, yra jis, tačiau nuteistasis E. T., apklaustas dėl vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, nebuvo nuoseklus, aiškaus ir konkretaus paaiškinimo nepateikė. Iš pradžių teismo posėdyje jis negalėjo nurodyti, ar tuo metu buvo degalinėje ir kokiu tikslu jis ten buvo, teigė, kad tikriausiai buvo. Kartu jis išsakė abejones, ar vaizdo įraše buvo užfiksuotas jis. Po to vėl patvirtino, kad žmogus, įlipantis į nukentėjusiojo automobilį, panašus į jį, tačiau nėra užfiksuoti nei automobilio valstybiniai numeriai, nei su kuo tas žmogus kalbasi. Galiausiai nurodė, kad su A. B. degalinėje susitikęs nebuvo (t. 22, b. l. 136–147). Įvertinusi tokius nuteistojo E. T. parodymus, neturėdama pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. B. parodymais, be to, atsižvelgusi ir į tai, kad įraše matomo vyro, įsėdančio į automobilio BMW X5 keleivio vietą, amžius, kūno sudėjimas, plaukų spalva bei kiti išorės duomenys atitinka E. T. duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti šiuo įrodymų šaltiniu kaip nepatikimu, todėl pripažįsta, kad degalinėje A. B. susitiko ir bendravo būtent su E. T..
Toliau tikrinant nukentėjusiojo A. B. parodymus, kad jis vėliau su nuteistuoju E. T. vyko pas advokatą į (duomenys neskelbtini) gatvę, Kaune, pirmosios instancijos teisme buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. 2020 m. rugsėjo 16 d. daiktų apžiūros protokolo duomenimis, atidarius failą, pavadintą ch02_20200907101628.mp4, matyti, kad filmuojama ta pati gatvė 2020 m. rugsėjo 7 d. nuo 10:16:26. Gatve 10:18:25 pravažiuoja automobilis „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Automobilyje sėdi vienas vairuotojas. Po šio automobilio gatve pravažiuoja dar du automobiliai ir 10:18:49 gatve pravažiuoja automobilis BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jame taip pat sėdi vienas vairuotojas (t. 3, b. l. 171–173, 174–178). Nuteistasis E. T. patvirtino, kad automobiliu „Audi Q5“, be žmonos ir močiutės, naudojasi ir jis. Teisiamojo posėdžio metu kilo ginčas, kad vaizdo įraše nematyti minėto automobilio valstybinio numerio, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą pakartotinai nustatyta, kad valstybinis numeris matosi aiškiai, jis yra (duomenys neskelbtini) (t. 21, b. l. 121–123). Tai užfiksuota ir byloje esančiame 2020 m. rugsėjo 16 d. daiktų apžiūros protokolo priede – fotonuotraukoje (t. 3, b. l. 177). Nuteistojo E. T. parodymai, kad tuo metu kažkas galimai automobiliu vežė vaiką į darželį, teismo neįtikino, kadangi tuo pačiu metu ir vietoje užfiksuotas A. B. automobilis patvirtina pastarojo parodymus, jog kartu su E. T. jis vyko pas advokatą V., pas kurį vėliau pasirašė „Rašytinius parodymus“. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia jokio pagrindo tokią situaciją vertinti tik kaip atsitiktinį ir tarpusavyje nesusijusį įvykį.
Nuteistojo E. T. atžvilgiu buvo taikytas slaptas sekimas, darant garso ir vaizdo įrašus (t. 3, b. l. 144–145, 146, 148–149, 151, 155). Byloje padaryta pokalbio stenograma (t. 3, b. l. 157–158), kurioje nurodyta, kad kalbasi du asmenys, pavadinti V. ir N. Nuteistojo N. P. gynėjas apeliaciniame skunde kritikuoja šį duomenį, teigia, kad tai tik prielaida, jog pokalbis vyko būtent tarp nukentėjusiojo A. B. ir nuteistojo E. T.. Pareigūnė M. B. nepaaiškino, kas yra kalbantys asmenys. Be to, dalies pokalbio nepavyko išgirsti ir pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius argumentus, pažymi, kad, visų pirma, iš nuosprendžio motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas šiuo duomeniu, kaip įrodančiu nuteistųjų kaltę dėl daryto poveikio nukentėjusiajam, nesivadovavo, tad pagrindo atlikti balso ekspertizę, kad būtų galima nustatyta, kas konkrečiai šiuose įrašuose kalba, nebuvo. Tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, nes paminėto pokalbio turinys yra padrikas, informacine prasme skurdus, sieti jo metu pasakytas atskiras frazes (pavyzdžiui, kad „B. atsėdėjęs du mėnesius“, ‚aš šneku nuo visų kolektyvo“, „reiktų su advokatu toliau šnekėtis“, „su A. kas ten“), įvertinus šių frazių kontekstą, su nustatinėjamomis aplinkybėmis pagrindo nėra. Taigi, šie duomenys nėra reikšmingi sprendžiant dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos. Tokioje situacijoje skundo argumentai, sietini su šia pokalbio stenograma, plačiau neaptariami.
Apeliaciniuose skunduose kritikuojami ir kiti proceso veiksmai, kaip antai, kad teismas netikrino A. B. ir kitų asmenų telefonų prisijungimų 2020 m. rugpjūčio 31 d. prie telekomunikacijų operatoriaus mobiliojo ryšio bokšto, kurio veikimo zona apėmė Ašigalio g., Kaune. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad nukentėjusiojo įvardyti du asmenys, 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 9.00 val., priėję prie jo, reiškę pretenzijas bei grasinę, nenustatyti, tad galimybės patikrinti jų prisijungimus aptariamoje vietoje nebuvo. Pagrindo tikrinti, ar joje buvo prisijungęs ir A. B., taip pat nėra. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir atliekami visi įmanomi tyrimai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-654/2025, 46 punktas). Nukentėjusiojo parodymus patvirtino kiti byloje aptarti įrodymai.
Pirmiau aptarti tarpusavyje sutampantys, vienas kitą patvirtinantys ir papildantys įrodymai leidžia tikėti ir remtis nukentėjusiojo A. B. parodymais, kad jam buvo daromas neteisėtas poveikis įtikinėjant ir paperkant, kad jis duotų melagingus parodymus nuteistųjų naudai ikiteisminiame tyrime dėl E. T., N. P., asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, T. K. ir M. N. padarytų nusikalstamų turto prievartavimo veiksmų. Teisėjų kolegijai taip pat nekilo abejonių ir dėl to, kad betarpiškai minėtą poveikį nukentėjusiajam darė būtent E. T., kuris bendravo su A. B. apie tai nuosprendyje nurodytose vietose ir metu, davė jam nurodytas pinigų sumas, lydėjo į advokato kontorą, kad A. B. ten pasirašytų paruoštus „rašytinius parodymus“, kurie vėliau pateikti į bylą. E. T. taip pat suvokė, kad nukentėjusiojo A. B. parodymai yra itin svarbūs atliekamame ikiteisminiame tyrime, nes ir pats buvo šio proceso jo dalyvis. Taigi, jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir siekė taip veikti. Visgi dėl kitų nuteistųjų dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką teisėjų kolegija daro priešingą išvadą.
Byloje aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo A. B. parodymų pakeitimas buvo naudingas ir galėjo pakeisti visų byloje tuo metu įtariamų asmenų teisinę padėtį, todėl jie visi buvo dėl to suinteresuoti. Teisėjų kolegija, remdamasi nukentėjusiojo parodymais, neabejoja ir dėl to, kad bendraudamas su A. B. E. T. nurodė jam kalbantis ir visų kitų nuteistųjų vardu, kad „bachūrai pasiruošę susimokėti pinigus, atlyginsim žalą, sumokėsim advokatam”. Be to, sumokėdamas pinigus, jis išsakė aiškų reikalavimą – pakeisti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus į naudingus visiems nuteistiesiems. Visgi vien šių įrodymų nepakanka tam, kad šiuo atveju būtų pagrįsti visi būtini bendrininkavimo požymiai. Paminėtina, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad kiti nuteistieji būtų betarpiškai bendravę su A. B. dėl jo parodymų pakeitimo ikiteisminiame tyrime ar atlikę kokius nors kitus objektyvius veiksmus darant jam poveikį. Tai jiems ir nėra inkriminuota. Tokiu atveju turi būti įrodytas E. T. ir kitų nuteistųjų veikos bendrumas, jų susitarimas veikti kartu, kad kiti nuteistieji suvokė dalyvaujantys bendrai su E. T. daromame nusikaltime ir siekė taip veikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių įrodymų byloje nėra.
Kaip minėta, visi nuteistieji, taip pat ir asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, nuosekliai ir kategoriškai neigė dalyvavę šiame nusikaltime. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad jie aktualiu laikotarpiu suderino su E. T. bendros veikos susitarimą. Nors pastarasis, bendraudamas su nukentėjusiuoju, nurodė kalbantis visų jų vardu, visgi byloje nėra nustatyta, ar taip E. T. nurodė dėl jų bendro susitarimo, ar vien tik savo paties iniciatyva. Remiantis byloje surinktais įrodymais, galimybės patikimai atmesti pastarąją versiją šiuo atveju nėra. Kaip minėta, tiek E. T., tiek kiti nuteistieji apskritai neigia bendravę tarpusavyje, o pastarieji neigia bendravę ir su A. B..
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju, išnaudojus galimybes surinkti naujus reikšmingus duomenis, spręstina, kad nuteistųjų M. N., T. K. ir N. P. dalyvavimas padarant nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, nėra įrodytas, tad ši apskųsto nuosprendžio dalis naikinama, nuteistųjų atžvilgiu priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis. Kartu naikinama nuosprendžio dalis dėl jiems skirtų subendrintų bausmių. Savo ruožtu iš apskųsto nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos įrodytomis pripažintos aplinkybės dėl E. T. veikimo bendrai, iš anksto susitarus tarpusavyje su T. K., asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, N. P. ir M. N..
Dėl BK 258 straipsnio 2 dalies taikymo ir bylos nutraukimo teisinio pagrindo
BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pripažintos įrodyta N. P. nusikalstamos veikos aprašymo, N. P. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad teisėtai įgytą ginklą – Rusijos „Baikal“ firmos pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro „MP 654 K“ modelio, pneumatinį pistoletą Nr. T15048742, skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro, rutulio formos (BB tipo) sviediniais-kulkomis, kuris priskiriamas nešaunamiesiems D kategorijos ginklams, šį užtaisytą ginklą, kuriame buvo įstatytas suspaustų dujų balionėlis su dujomis ir sudėti rutulio formos jam skirti sviediniai, 2019 m. lapkričio 14 d., nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos valandos, neteisėtai nešiojo savo striukės dešinėje, išorinėje kišenėje bei vežiojo turto prievartavimo būdu iš A. B. įgytame automobilyje BMW X5, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis Kauno miesto gatvėmis, kol 2019 m. lapkričio 14 d., apie 22.10 val., Ariogalos g. ties 22-uoju namu, Kaune, policijos pareigūnai jį sulaikę, ginklą rado ir paėmė. Nuteistasis N. P. ir jo gynėjas su nuteisimu nesutinka ir prašo jį išteisinti. Prašymas nepagrįstas, netenkinamas.
Nuteistasis N. P. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad D kategorijos ginklams yra nustatyta speciali nešiojimo tvarka, t. y. kad jis nebūtų matomas akivaizdžioje vietoje, nekeltų bauginančių veiksmų. Pasak nuteistojo, kai buvo sustabdytas, kai viskas vyko, ginklas buvo automobilio daiktadėžėje, tai matė G. M., pareigūnai, kurie priėjo. Jis pats to ginklo neužtaisinėdavo, dėl to važiuodavo į parduotuvę, kur jį ir užtaisydavo (t. 9, b. l. 35–36; t. 22, b. l. 124–132). Taigi, nuteistasis N. P. aiškina, kad ginklo nesinešiojo, kai automobilį sustabdė pareigūnai, pneumatinis pistoletas buvo gabenamas automobilio salono daiktadėžėje. Tokie nuteistojo parodymai vertinami kaip jo gynybinė pozicija, kuri byloje esančiais objektyviais įrodymais yra paneigta.
Iš byloje surinktų įrodymų, o būtent, liudytojų policijos pareigūnų parodymų, 2019 m. lapkričio 14 d. tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų asmenų (t. 1, b. l. 165, 166), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 188) matyti, kad sulaikant N. P. pas jį striukės kišenėje buvo rastas ginklas. Byloje apklaustas liudytojas D. N. nurodė, kad gavo nurodymą sulaikyti automobilį BMW X5, kuris paieškomas kaip vogtas. Sustabdžius minėtą automobilį, jis priėjo prie jo keleivio pusės, o kolega – prie vairuotojo. Buvo nustatyta keleivio tapatybė – N. P.. Atlikęs N. P. dalinę apžiūrą, jo striukės išorinėje kišenėje rado pistoletą. Pistoletas buvo su dėtuve ir buvo jam pritaikytų šovinių. Pistoletų ir kitų daiktų radimo ir paėmimo aplinkybės užfiksuotos tarnybiniame pranešime (t. 5, b. l. 33–34, 37–38; t. 20, b. l. 30–35). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas Ž. M., kuris parodė, kad sustabdžius automobilį BMW X5 ir kolegai D. N. atliekant dalinę apžiūrą asmeniui, kuris sėdėjo keleivio vietoje – A. P., pas jį striukės kišenėje buvo rastas ginklas. Liudytojas nurodė, jog tuo metu buvo su sulaikytu G. M. ir matė, kad buvo išimtas ginklas iš N. P. kišenės. Nors apklausiamas teisme liudytojas sudvejojo, ar ginklas buvo rastas pas N. P., ar daiktadėžėje, tačiau teisėjui perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas Ž. M. juos patvirtino, nurodė, kad ginklas buvo rastas pas N. P.. Matė, kaip kolega iš jo kišenės ginklą paėmė (t. 5, b. l. 23–24, 27–29; t. 19, b. l. 189–193). Byloje nėra duomenų, kad liudytojai nagrinėjamoje situacijoje viršijo jiems suteiktus įgaliojimus ir elgėsi neteisėtai, kad yra suinteresuoti šios bylos baigtimi ar siekia apkalbėti N. P.. Parodymus jie davė prisiekę, įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, įvykio aplinkybes nurodė nuosekliai ir aiškiai. Taigi, netikėti liudytojų pareigūnų D. N. ir Ž. M. parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė N. P. palankiais jo pažįstamo liudytojo G. M. parodymais apie tai, kad jis matė ginklą automobilio daiktadėžėje. Pažymėtina, kad apklausiamas 2020 m. balandžio 22 d. liudytojas jokių duomenų apie ginklo laikymo aplinkybes nenurodė (t. 5, b. l. 48–49), tai padarė tik vėlesnėse apklausose (t. 5, b. l. 50– 1; t. 20, b. l. 82–84), o tai paneigia jau aptarti nuoseklūs pareigūnų parodymai, kad ginklas buvo rastas pas nuteistąjį N. P. striukės kišenėje, taigi, jis buvo be jokių kliūčių pasiekiamas.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis ginklo ir (ar) šaudmenų nešiojimą apibrėžia kaip ginklo ir (ar) šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą ir (ar) šaudmenis galima panaudoti nedelsiant. Esant pirmiau aptartoms byloje nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad N. P. striukės kišenėje nešiodamas D kategorijos užtaisytą nešaunamąjį ginklą, kuriame buvo įstatytas suspaustų dujų balionėlis su dujomis ir sudėti rutulio formos jam skirti sviediniai (t. 2, b. l. 8), turėjo galimybę nedelsiant paimti šį ginklą ir jį panaudoti. Tokia veika kelia pavojų visuomenės saugumui, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatyti N. P. veiksmai atitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius.
Atsakomybei pagal BK 258 straipsnio 2 dalį kilti pakanka bent vieno iš įstatyme numatytų alternatyvių objektyviųjų požymių, tai yra neteisėto nešaunamojo ginklo įgijimo arba nešiojimo. Be to, taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ir šiam baudžiamajam nusižengimui būdingą tyčią, t. y. kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus matyti, kad nuteistasis N. P. jau minėtą nešaunamąjį ginklą turėjo su savimi striukės kišenėje. Iš jo parodymų taip pas seka, kad jam buvo žinoma, koks ginklo turėjimas su savimi nėra leistinas, visgi keliamų reikalavimų jis nepaisė. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad yra nustatyti ir subjektyvieji aptariamo baudžiamojo nusižengimo požymiai.
Gynėjo pateikti kiti argumentai, susiję su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nepagrindžia, kad nuteistasis N. P. už šį nusižengimą turėtų būti išteisintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatė. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 14 d. automobilis BMW X5 buvo sustabdytas policijos pareigūnams patruliavimo metu gavus informaciją, kad automobilis yra vogtas. Įtarimas, kad automobilis yra vogtas, o juo važiuojantys asmenys galimai yra padarę nusikalstamą veiką, buvo faktinis pagrindas automobilyje važiavusius asmenis, tarp jų ir N. P., laikinai sulaikyti (BPK 140 straipsnio 1 dalis). Iš policijos pareigūnų parodymų, jau minėto tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad iš karto po sulaikymo buvo atlikta ne asmenų krata, o dalinė jų apžiūra. Pažymėtina, kad policijos pareigūno teisę atlikti sulaikyto asmens apžiūrą (dalinę apžiūrą), numato Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas bei įvykio metu galiojusi Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673. Ginklo pas N. P. radimas buvo fiksuotas vyr. patrulio Ž. M. 2019 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikytų asmenų (t. 1, b. l. 165), o rasto ginklo su dėtuve pateikimas į ikiteisminio tyrimo medžiagą fiksuotas 2019 m. lapkričio 14 d. policijos pareigūno Ž. M. pasirašytame savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 188–189). Aplinkybė, kad faktiškai ginklą pas N. P. rado minėto pareigūno porininkas vyr. patrulis D. N. aptartų dokumentų teisinės reikšmės nekeičia, nes iš bylos duomenų matyti, kad įvykio vietoje buvo abu pareigūnai, kurie abu vykdė asmenų sulaikymą ir jų dalinę apžiūrą.
BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Duomenys, gauti pažeidus BPK nustatytus reikalavimus, negali būti pripažinti įrodymais tais atvejais, kai padaryti pažeidimai kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių negalima pašalinti teisėtais būdais gautais duomenimis. Pirmiau aptarti bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad ginklas iš N. P. buvo paimtas neteisėtu būdu, kad ginklo pateikimas į bylą kelia pagrįstų abejonių šių duomenų patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje aptariant panašias situacijas pripažįstama, jog atlikus sulaikytojo asmens kratą, tačiau tai įforminus ne asmens kratos protokolu, o tarnybiniu pranešimu, jame nurodant pas sulaikytąjį rastus daiktus, nesant abejonių dėl daiktų paėmimo, nepripažįstama, kad yra padarytas esminis BPK pažeidimas, dėl kurio skundžiamas nuosprendis turėtų būti naikinamas arba keičiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022, 22 punktas).
Vertindamas gautų duomenų patikimumą, pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi ginklo radimo aplinkybes, apklausdamas darant apžiūrą dalyvavusius policijos pareigūnus D. N. ir Ž. M.. Taip pat kitų įrodymų kontekste įvertino ir 2019 m. lapkričio 14 d. tarnybinį pranešimą, automobilio apžiūros protokolą. Nuosprendyje teismas išanalizavo surinktą medžiagą bei kitus byloje esančius duomenis ir savo išvadas dėl rasto ginklo pagrindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad nebuvo pateikti policijos pareigūnų automobilio įrašymo įranga padaryti vaizdo ir garso įrašai. Tačiau tai savaime nepaneigia liudytojų policijos pareigūnų parodymų patikimumo apie ginklo radimo pas N. P. aplinkybes. Dėl šio įvykio filmavimo buvo apklausti pareigūnai D. N. ir Ž. M.. Liudytojas D. N. nurodė, kad automobilyje, kuriuo patruliuodavo, buvo įdiegtos vaizdo stebėjimo ir garso kameros, tačiau ar jos visada veika ir filmuoja, pasakyti negali (t. 5, b. l. 37–38; t. 20, b. l. 30– 35). Pasak liudytojo Ž. M., įsėdus į tarnybinį automobilį ir jį užvedus, jame esanti vaizdo ir garso įrašymo įranga įsijungia automatiškai. Šiuo atveju negali pasakyti, ar buvo filmuojama, ar ne (t. 5, b. l. 27–28; t. 19, b. l. 189–193). Taigi, sąmoningo įrašymo įrangos išjungimo byloje nėra fiksuota. Pažymėtina, kad ginklo buvimo įvykio vietoje neginčijo ir pats N. P.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti užfiksuotais duomenimis, kad iš N. P. sulaikymo metu buvo paimtas pneumatinis ginklas, kurį jis neteisėtai nešiojo, o tokie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymius. Pagrindo N. P. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti nėra.
Tačiau, nepaisant to, kad yra nustatyta, jog nuteistasis N. P. buvo pagrįstai kaltinamas padaręs BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 3 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
Analizuodama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino taikymą nuteistajam N. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 258 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje N. P. po 2019 m. lapkričio 14 d., kai buvo baigta (padaryta) aptariama nusikalstama veika, naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, jis yra išteisinamas. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistojo N. P. padarytos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 258 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 14 d. ir laikomas suėjusiu 2022 m. lapkričiov14 d., t. y. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 2025 m. kovo 20 d. Pažymėtina, kad BK 95 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinti laikotarpiai, kuriems senaties eiga sustoja. Tačiau aptariamu atveju įvertinus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigą, priežastis, dėl kurių tarp teisiamųjų posėdžių buvo darytos pertraukos ir jų trukmę BK 95 straipsnio 6 dalies kontekste, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo išvadai, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga būtų sustojusi tokios trukmės bendram laikotarpiui, kuris leistų daryti išvadą, kad iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 2025 m. kovo 20 d. dar nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio dėl baudžiamojo nusižengimo priėmimo senaties terminas.
BPK 327 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu, be kita ko, suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, skundžiamo Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalis, kuria N. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, yra panaikinama, šią baudžiamosios bylos dalį nutraukiant suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Bendros bausmių skyrimui reikšmingos nusikalstamų veikų aplinkybės
Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, o pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek ir šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas nuteistųjų veikimas padarant jau aptartas atskiras nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių (BK 181 straipsnio 1 dalis) ir nesunkių (E. T. veika) (BK 233 straipsnio 1 dalį) nusikaltimų kategorijoms. BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistieji padarė bendrininkų grupėje, kas pagrįstai pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nuteistuosius N. P., M. N., T. K. išteisinus pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, naikinama ir nuteistajam E. T. pripažinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikimas bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytą nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, įvertinusi šiuo nuosprendžiu atliktus skundžiamo nuosprendžio pakeitimus, išsamiau aptartus atskirose šio nuosprendžio dalyse, įvertinusi kiekvieno nuteistojo vaidmenį, pavojingumą ir mastą, taip pat atsižvelgusi į kiekvieną nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, turėdama omenyje ir proceso trukmę, kuri taip pat pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta skiriant nuteistiesiems bausmes skundžiamu nuosprendžiu, toliau pasisakys dėl nuteistiesiems paskirtų (skiriamų) bausmių bei jų subendrinimo. Kartu pažymėtina, kad pagrindo svarstyti švelnesnės rūšies bausmių skyrimą ar švelninti bausmes peržengiant baudžiamajame įstatyme numatytų straipsnių sankcijų ribas (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), teisėjų kolegija neįžvelgia.
Dėl bausmės nuteistajam E. T.
Nuteistasis E. T. teisiamas pirmą kartą (t. 6, b. l. 53–54; t. 23, b. l. 32), baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 60–62), jo teigimu, yra profesinio išsilavinimo (t. 15, b. l. 97), dirba UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininku ir UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininku (t. 15, b. l. 153; t. 23, b. l. 33, 34), mokosi (t. 23, b. l. 30), charakterizuojamas teigiamai, priklausomybė ligų centre nesigydė (t. 6, b. l. 59 ), turi mažamečių vaikų (t. 15, b. l. 4, 5). Šie duomenys nuteistąjį E. T. iš esmės charakterizuoja teigiamai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas abiejų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, konkrečiai į E. T. vaidmenį padarant BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, įvertinusi ir tai, kad E. T. atsakomybę sunkinti aplinkybė buvo panaikinta, visgi sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo parinktos bausmės už abi nusikalstamas veikas, taip pat ir subendrinta bausmė, yra teisingos, nėra aiškiai per griežtos, todėl paliekamos nepakeistos. Kartu atsižvelgiant į nuteistojo E. T. asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau nenusikalto, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo ir pagrįstai E. T. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo.
Dėl bausmės nuteistajam N. P.
Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo N. P. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 181 straipsnio 2 dalies į BK 181 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistajam skirtina nauja bausmė. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Nors jo vaidmuo pradžioje veikiant kartu su kitais nuteistaisiais buvo mažiau aktyvus, jo pastangomis tuo metu nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo panaudotas fizinis smurtas, visgi toliau vienas tęsdamas turto prievartavimą iš nukentėjusiojo jis buvo itin aktyvus, prievartavo dar didesnės vertės turtą. N. P. bendra prievartauto turto vertė yra lygi 19 199 Eur ir beveik siekia didelės vertės turto ribą (20 000 Eur), už kurią atsakomybė jau numatyta BK 181 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas). Nustatyta viena nuteistojo N. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant nuteistąjį N. P. charakterizuojančius duomenis, matyti, kad jis anksčiau teistas du kartus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimus: Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2020 m. balandžio 20 d. N. P. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo (t. 13, b. l. 1–6, 12–33). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys rodo nuteistojo polinkį nusikalsti bei nenorą savo elgesio koreguoti teigiama linkme, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuteistasis buvo baustas administracine tvarka (t. 13, b. l. 58–68). Nuteistojo teigimu, jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą (t. 15, b. l. 97), nedirba (t. 13, b. l. 57), savo darbu laiko (duomenys neskelbtini) žaidimą (t. 15, b. l. 97), nevedęs, augina mažametį vaiką, Priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 6, b. l. 59).
Visas minėtas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes teisėjų kolegija vertina byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių kontekste ir sprendžia, kad šiuo atveju bausmės paskirtį atitiks laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Be to, siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties, nesant apeliacinių skundų, kuriais būtų prašoma sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę, kartu atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų aplinkybes ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, vadovaujantis BK 75 straipsniu, N. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas iš dalies, nustatant 6 mėnesių po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistojo nedelsiant atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, paskiriant tą patį įpareigojimą, kokį buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas, t. y. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokia bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, užtikrins pusiausvyrą tarp nubaudimo ir prevencijos bei atgrasys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Dėl bausmės nuteistajam T. K.
Bylos duomenimis nustatyta, kad T. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 181 straipsnio 1 dalis). Yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo veiksmais nukentėjusiajam A. B. žala nebuvo padaryta. Vertinant nuteistąjį T. K. charakterizuojančius duomenis matyti, kad jis anksčiau teistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda, ji sumokėta. Jis taip pat teistas užsienyje – Didžiojoje Britanijoje (t. 8, b. l. 152–157, 166–167, 168–171). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad T. K. buvo ne tik teistas, bet ir baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 179–181). Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad T. K., jo teigimu, yra aukštojo išsilavinimo (t. 15, b. l. 96), dirbantis (t. 8, b. l. 150, 183), priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 6, b. l. 59).
Paminėtų duomenų visumoje įvertinus tai, kad turto prievartavimo veikoje jo vaidmuo buvo pakankamai aktyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes, jos paliekamos nepakeistos. Skirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, pridedamos bausmės dalį parenkant atsižvelgus į jau aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apygardos teismo išvadomis dėl nuteistajam T. K. skirtinos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės atėmimo bausmė be realaus bausmės atlikimo su paskirta baudžiamojo poveikio priemone geriausiai atitiks bausmės paskirtį ir jai keliamus tikslus.
Dėl bausmės nuteistajam M. N.
Byloje nustatyta, kad M. N. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 181 straipsnio 1 dalis), jo veiksmais nukentėjusiajam žala nebuvo padaryta. Yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis N. N. teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant; Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą, BK 259 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta bausme – 8 metus laisvės atėmimo. 2017 m. gegužės 9 d. paleistas lygtinai prieš terminą – 2 metus 8 mėnesius 18 dienų, 2019 m. liepos 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo. Be to, M. N. yra teistas ir užsienyje (Vokietijoje) (t. 6, b. l. 128–136, 138–175). Tiek praeityje buvę nuteistojo teistumai, tiek ir jo nusikalstamas elgesys šioje byloje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti apie nuteistojo polinkį nusikalsti. Vertinant nuteistojo asmenybę pažymėtina ir tai, kad M. N. nurodė, kad yra aukštesniojo išsilavinimo (t. 15, b. l. 97), dirba UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininku (t. 23, b. l. 93), Respublikiniame Kauno priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2017 m. gegužės 31 d. (t. 6, b. l. 180), tačiau iš 2020 m. sausio 14 d. specialisto išvados Nr. 93-TK-77/2020 matyti, kad jam nereikia skirti teismo psichiatrijos ekspertizės (t. 6, b. l. 184).
Paminėtų duomenų visumoje įvertinus tai, kad turto prievartavimo veikoje jo vaidmuo buvo pakankamai aktyvus, jį nukentėjusysis A. B. įvardino kaip buvus patį agresyviausią, teisėjų kolegija sprendžia, kad už jo padarytas nusikalstamas veikas skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežtam, yra teisinga ir proporcinga, todėl paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė be realaus bausmės atlikimo su paskirta baudžiamojo poveikio priemone geriausiai atitiks bausmės paskirtį ir jai keliamus tikslus.
Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir VGTPT) 2026 m. kovo 23 d. pateikė patikslintą pažymą Nr. APD-2026-03339, kurioje nurodė, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nuteistajam E. T. dydis yra 981,25 Eur (t. 25, b. l. 2–7). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.
Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas advokatas M. Girdiušas buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. T.. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama, be kita ko, ir pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundą, kuris šiuo nuosprendžiu yra tenkintas tik iš dalies. Byloje duomenų, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, negauta. E. T. patvirtino dirbantis dvejose darbovietėse, taigi gauna darbinių pajamų. Įvertinus nurodytą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nuteistajam išlaidų dydis, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis neturi realių galimybių sumokėti nurodomą sumą, tad ji iš jo priteistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria N. P., M. N. ir T. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, ir dėl to priimti naują nuosprendį – N. P., M. N. ir T. K. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria N. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), ir dėl to baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį dėl N. P., M. N. ir T. K. paskirtų bausmių subendrinimo.
Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti.
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti, kad N. P. iš A. B. reikalavo ir vertė įgyti 2 199 Eur vertės televizorių, šiuos veiksmus atliko 2019 m. lapkričio 13 d., nuo 21 val. iki 22 val.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad E. T. veikė bendrai, iš anksto susitaręs tarpusavyje su T. K., asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, N. P. ir M. N..
N. P. nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), N. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti. N. P. nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
T. K., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 1 dalį skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto dienai, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę –vienerius metus ir keturis mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Priteisti iš E. T. 981,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.