Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-10-27 · Civilinė byla Nr. e2-685-854/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-27
Bylos Nr.
e2-685-854/2026
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00283-2026-9
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-685-854/2026Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00283-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. B., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos (valstybės), atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 500 025,12 Eur turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus dėl žalos atlyginimo, tačiau teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. ir 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimis atitinkamai pateiktą ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais ir grąžino. Kauno apygardos teismas atmetė atskiruosius skundus dėl minėtų nutarčių. Ieškovas 2024 m. gegužės 5 d. parašytą kasacinį skundą išsiuntė registruotu paštu 2024 m. gegužės 13 d., o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinį skundą gavo 2024 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2024 m. birželio 3 d. nutartyje suklastojo faktą, kad kasacinis skundas buvo pateiktas ne 2024 m. gegužės 13 d., o 2024 m. gegužės 15 d. Todėl kasacinis teismas nepagrįstai atsisakė priimti kasacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad buvo praleistas skundo pateikimo terminas. Neteisėtus kasacinio teismo teisėjų veiksmus patvirtina Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis, kurioje išaiškinta, kaip turi būti nustatomas kasacinio skundo padavimo terminas. Minėtos aplinkybės patvirtina teisėjų nekompetenciją ir jų neteistus veiksmus. Be to, Lietuvos Respublikos teismų tyčiniai ir šališki veiksmai pažeidžia ieškovo teises, trukdo pasinaudoti veiksminga teisine gynyba. Nurodo, kad teismai klastoja faktus, skleidžia dezinformaciją, organizuoja provokacijas, žemina jo orumą ir kenkia jo profesinei reputacijai. Dėl neįvykdytų sprendimų ir šališko teisingumo vykdymo pablogėjo ieškovo sveikata. Todėl valstybė turi atlyginti žalą, padarytą neteisėtais teisėjų veiksmais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2026 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo atsisakė priimti.

Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, nurodė, kad reikalavimas yra grindžiamas ne faktinėmis aplinkybėmis, kurios pagrįstų teisėjų neteisėtus veiksmus, o ieškovo emocinio pobūdžio teiginiais ir nuomone, kuria siekiama sumenkinti valstybę ir jos institucijas. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodyti teiginiai ir nuomonė nepagrindžia, jog reikalavimas atlyginti žalą gali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, nes juo siekiama ne apginti realiai pažeistą teisę, bet žeminti valstybę ir jos institucijas.

Šalies argumentai

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatė, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į teismą dėl žalos tariamai padarytos teisėjų veiksmais atlyginimo, vartodamas įžeidžiančią ir netaktišką retoriką, ir jam ne kartą buvo išaiškinta, jog procesiniai dokumentai turi atitikti proceso įstatyme nustatytus reikalavimus ir vengti įžeidžiančių formuluočių, tačiau ieškovas šių nurodymų nesilaiko.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsisakė priimti ieškovo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. B. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi uždraudė ir suvaržė teisę apskųsti teisėjų darbą ir jų vykdomą diskriminaciją apelianto atžvilgiu. Teismas turėjo ne atsisakyti priimti ieškinį, o nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti arba nurodyti, į kurią instituciją turi kreiptis ieškovas, kad jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų išnagrinėtas. Be to, nenurodė motyvų, dėl ko atmetė ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais ir buvo grindžiamas ieškinio faktinis pagrindas.

Skundžiamą nutartį priėmė korumpuoto ir kriminalinio Kauno apygardos teismo teisėjas, kuris yra šališkas, nes niekas negali būti pats sau teisėjas, o jo padarytos veiklos yra pakankamos jį nuteisti. Teisėjas skundžiama nutartimi užkirto kelią taikyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, antstoliams ir teisėjams teisinę atsakomybę už jų sistemingus ir organizuotus neteisėtus veiksmus. Tai patvirtina, kad teisėsaugos institucijos yra nusikalstamos organizacijos, o Lietuvos Respublika nėra teisinė valstybė, nes yra suvaržyta apelianto konstitucinė teisė turėti savo įsitikinimus, juos reikšti ir kritikuoti teismų darbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 24 punktą). Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti apelianto ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovo dėstomas faktinis pagrindas nepagrindžia, jog tokio pobūdžio reikalavimas gali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, ieškinyje nurodytas ne realus faktinis reiškiamo reikalavimo pagrindimas, bet emocinio pobūdžio teiginiai ir nuomonė, kuriais siekiama sumenkinti Lietuvos Respubliką (valstybę) ir jos institucijas, nesudaro faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad pareikštam reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįsti apeliantas turėjo nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias šių civilinės atsakomybės sąlygų buvimą: neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (CK 6.246–6.249 straipsniai) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024 31 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad emocinio pobūdžio teiginiai ar nuomonė nesudaro faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024 26 punktą).

Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir jai gali būti taikomi ribojimai, su sąlyga, kad jie atitinka teisėtą tikslą ir yra proporcingi. Jei ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad reiškiamais reikalavimais siekiama ne apginti pažeistas ieškovo subjektines teises, bet piktnaudžiauti procesu, toks procesinis elgesys gali prieštarauti subjektinės teisės paskirčiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024 28 punktą).

Nagrinėjamu atveju apeliantas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš teisės į teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą neužtikrinimo, nurodydamas, kad jam nebuvo suteikta teisė į procesinių sprendimų apskundimą instancine tvarka, teigdamas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai suklastojo ieškovo kasacinio skundo padavimo datą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti jo kasacinį skundą. Be to, apeliantas nurodė, kad dėl Lietuvos Respublikos teismų tyčinių ir šališkų veiksmų yra pažeidžiamos jo teisės, teismai klastoja faktus, skleidžia dezinformaciją, organizuoja provokacijas, žemina jo orumą ir kenkia jo profesinei reputacijai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, teigdamas, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į teisminę gynybą, teisingą bylos nagrinėjimą, nesuteiktą teisę pasinaudoti apskundimu instancine tvarka, ne nurodo faktines aplinkybes, susijusias su reiškiamo reikalavimo pagrindimu, bet dėsto savo negatyvų, ypatingai nepagarbų, neigiamomis emocijomis grindžiamą asmeninį įsivaizdavimą apie valstybę, jos institucijas, teismus, teisėjus. Iš apelianto ieškinio turinio nėra aišku, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiami teismų ir (ar) teisėjų atlikti tariamai neteisėti veiksmai, kurie lemtų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimą (CK 6.246 straipsnis).

Nors reikalavimas dėl žalos padarytos teismų ir (ar) teisėjų veiksmais atlyginimo galėtų būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas, tačiau, įvertinęs apelianto ieškinio faktinį pagrindą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apelianto ieškinyje nurodomi tariamai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrindžiantys teiginiai nepagrindžia jo galimybės reikšti tokį reikalavimą, nes iš jų turinio akivaizdu, kad ieškiniu siekiama ne apginti realiai pažeistą teisę, bet žeminti valstybę ir jos institucijas, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje turėjo būti nurodyta, į kurią instituciją apeliantas turi kreiptis, arba turėjo būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju ieškinį buvo atsisakyta priimti ne dėl to, kad apeliantas kreipėsi ne į tą teismą, kuriame ginčas galėtų būti sprendžiamas, ar ne į tą instituciją, tačiau dėl to, jog realus ginčas, kuris galėtų ir turėtų būti sprendžiamas teisme, apskritai neegzistuoja – apeliantas kreipėsi į teismą tik siekdamas sumenkinti valstybę ir jos institucijas.

Pažymėtina, kad apeliantas sistemingai teismams teikia ieškinius, kuriuose yra išreiškiama akivaizdžiai nekonstruktyvi kritika ir panieka Lietuvos Respublikos teismams ir teisėsaugai, šiuos veiksmus tęsia, nors jam daug kartų buvo išaiškintos teisės pasinaudoti teismine gynyba prielaidos ir sąlygos. Kaip matyti ir iš nagrinėjamo apelianto atskirojo skundo turinio, apeliantas ir toliau vartoja ypač nepagarbią leksiką valstybės ir jos institucijų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas pagrįstai konstatavo, kad tokiais savo veiksmais apeliantas sąmoningai siekia sumenkinti valstybę bei jos institucijas, todėl teise kreiptis į teismą akivaizdžiai naudojasi ne pagal jos paskirtį. Skundžiamoje nutartyje yra aiškiai nurodyta, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį bei kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias ieškinį priimti ir nagrinėti teisme.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, tačiau apeliantas toliau sistemingai šių nurodymų nevykdo (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-378-407/2016; 2016 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1324-178/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1286-516/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-72-464/2020, 2020 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-710-370/2020; 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-113-798/2022; 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-115-467/2022; 2022 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-193-910/2022; 2026 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-264-516/2026).

Apelianto argumentai dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia apelianto nuomone, kad teisėjas, nagrinėdamas bylą, kurioje keliamas klausimas dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nagrinėtų bylą prieš save bei teisėjo padarytos veiklos yra pakankamos jį nuteisti. Apeliantas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl galimo skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo šališkumo ir (ar) suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl skundžiamos nutarties taip pat nėra pagrindo panaikinti dėl šių apelianto nurodytų priežasčių.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos sprendžiamais klausimais. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė