Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtų sprendimų priėmimu ir atsisakymu juos pripažinti neteisėtais bei panaikinti padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl neteisėtų sprendimų priėmimu ir atsisakymu juos pripažinti neteisėtais bei panaikinti padarytos žalos atlyginimo kaip nenagrinėtiną teisme. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

12. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – fundamentali, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, 28 punktas). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą įgyvendina laikydamasis visų įstatyme nustatytų sąlygų.

13. Teismui paduodamas ieškinys turi atitikti įstatymo nustatytus imperatyvius ieškinio formos ir turinio reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Tokie reikalavimai įstatymų leidėjo yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis), arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aptarti teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, teismui priėmus ydingą ieškinį ir pradėjus nagrinėti/išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

14. Taigi asmuo, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, teisę į teisminę gynybą gali įgyvendinti tik tada, jeigu į teismą kreipiasi laikydamasis įstatymo nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos.

15. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti įvertinęs, jog ieškovas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, t. y. nuolat teikia procesinius dokumentus, kuriuose vartojama netinkama procesinė retorika, tyčia iškreipiami valstybės ir jos institucijų pavadinimai, siekiant jų pažeminimo. Be to, ieškovas netinkamo procesinio elgesio nekeičia, o toks aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise pagal teismų praktiką eliminuoja ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie skundžiamos nutarties motyvai ir argumentai šiuo konkrečiu atveju yra pagrįsti. Asmenys, siekiantys teisminės savo pažeistų teisių gynybos, negali įgyvendinti šios teisės, nesilaikydami teisės aktuose nustatytos jos įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Tuo atveju, kai asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja šia teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju nurodytina tai, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismai daugybę kartų yra išaiškinę apeliantui (ieškovui), jog sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, reikalauja atitinkamo paties ieškovo procesinio elgesio – tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, tarp jų – ir pavadinimuose. Teismų ne kartą akcentuota, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016; 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018; kt.).

18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aptariamu atveju ieškovo pasirinkta argumentavimo retorika, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, apibūdinant „absoliučiai korumpuotomis kriminalinėmis institucijomis“ ir kt., negali būti vertinama kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiškiama kritika bei pripažintina netoleruotina. Toks ieškovo procesinis elgesys nėra klaida, tai – sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti.

19. Pažymėtina tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovas A. B. daug metų nesiekė ir šiuo metu nesiekia keisti savo procesinio elgesio, be to, ir tais atvejais, kai jam tokia galimybė suteikiama, nustatant terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Įvertinus ieškovo procesinio elgesio ilgalaikes tendencijas, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad trūkumų šalinimo institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, šiuo konkrečiu atveju nebūtų veiksmingas, todėl jį taikyti – netikslinga. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinį, prieš tai netaikęs ieškinio trūkumų šalinimo instituto, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl aptarto turinio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme atitinka jau suformuotą nuoseklią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kuriose ieškovo A. B. nekeičiamas procesinis elgesys, niekinančiai, įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, tiek teismus ir teisėjus, priėmusius ieškovui nepalankius procesinius sprendimus, vertinamas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286-516/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-72-464/2020 ir kt.).

21. Apeliantas taip pat remiasi tuo, kad, atsisakęs priimti ieškinį, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, nes nenurodė, į kurią instituciją reikia kreiptis dėl siekiamų pareikšti reikalavimų. Tokie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti.

22. Šiuo atveju ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ne dėl to, kad siekiami pareikšti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal savo esmę negali būti nagrinėjami teisme, bet dėl ieškovo sistemingo ir sąmoningo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, niekinančio bei įžeidžiančio valstybės, teismų, kitų asmenų, kurių veiksmais ieškovas grindžia jam padarytą žalą, apibūdinimo, t. y. dėl netinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo. Ieškovui pakeitus savo netinkamą procesinį elgesį, jis galėtų įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl, jo įsitikinimu, jam padarytos žalos atlyginimo. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

23. Atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo ir (ar) teisėjų šališkumu, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantui, kuris, teikdamas panašaus turinio ieškinius, sistemingai savo procesinius dokumentus grindžia teismų ir (ar) teisėjų šališkumo argumentais, ne kartą buvo išaiškinta, kad vien jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas savaime nesudaro pagrindo abejoti teismų ar teisėjų nešališkumu. Juolab tam pagrindo nesudaro deklaratyvūs ir jokiais objektyviais faktiniais bei teisiniais pagrindais nepagrįsti apelianto subjektyvūs teiginiai dėl jo ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjusių teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi.

24. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgiant į šiuo konkrečiu atveju aptartos procesinės situacijos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.