- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- 2-113-798/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00555-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8Atsisakymas priimti ieškinį
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos žalos atlyginimą, t. y. jos turimas 5,8 tonų aukso atsargas arba 329 milijonų eurų pagal uncijos kursą minėtą už sistemingai organizuotą žalą, fabrikuojant baudžiamas bylas, nesant nusikaltimo sudėčių ir įvykių. Taip pat ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalies pagrindu prašė šią civilinę bylą ir ieškinį sujungti su kitu ieškiniu pateiktu 2021 m. lapkričio 19 d. (reg. Nr. E1-29568) ir civilines bylas išnagrinėti iš esmės kartu; CPK 135 straipsnio 2 dalies pagrindu prašo išreikalauti ir prijungti iš Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1789-412/2019 ir iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sufabrikuotą baudžiamą bylą Nr. I-5-840/2013, kurių eiga ir medžiagos patvirtins ieškinio pagrindą ir dalyką – padarytą ir patirtą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinyje atsakove nurodydamas „Lietuvos respubliką“, tai padarė aiškiai iškreipdamas oficialų valstybės pavadinimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas aiškiai piktnaudžiauja savo procesine teise kreiptis į teismą, nes ieškinyje nurodo, kad jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros institucijos „tiesiogine tyčia sufabrikavo“ jam baudžiamąsias bylas nesant nusikaltimo įvykio ir sudėties; „Lietuvos teisėja nemoka elementarių matematikos veiksmų ir plėšikauja ir prievartauja kyšius ir turtą sufabrikuotose baudžiamose bylose“; „tiesioginį tyčinį baudžiamosios bylos sufabrikavimą patvirtina atsakovo Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjo V. M. pagreitintas išleidimas į pensiją už sukčiaujant ir slepiant nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios bylos Nr.I-105/2005 sufabrikavimą“; „Lietuvos respublikos teismai su generaline prokuratūra sukčiaudami fabrikuoja baudžiamas bylas ir yra absoliučiai šališki ir priklausomi nuo JAV teisėsaugos“ ir kt. Teismas vertino, kad tokia ieškovo pateikto procesinio dokumento retorika negali būti vertinama kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiškiama kritika bei pripažino ją netoleruotina.
4. Teismas konstatavo, kad teismai ne kartą buvo išaiškinę ieškovui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose.
5. Teismas sprendė, kad ieškinio turinys teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovas netinkamo procesinio elgesio, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, nekeičia, o toks aiškus ir sąmoningas ieškovo piktnaudžiavimas teise eliminuoja ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui civilinę bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pažeisti ir netinkamai taikomi Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnis, kadangi uždraudžiama kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos dėl žalos atlyginimo padarytos ir patirtos nusikalstamos teismų, teisėjų, prokurorų veiksmais.
6.2. Pažeisti ir netinkamai taikomi CPK 137, 138 straipsniai, nes prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, kuris užtikrina lygybę prieš įstatymą ir teismą. Nutartyje neteisėtai nustatoma, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo, nes nėra motyvuotai nurodyta į kurią instituciją kreiptis dėl žalos atlyginimo, o ieškinys nepriimamas dėl neva retorikos, įžeidžiančių formuluočių, netinkamo procesinio elgesio, piktnaudžiavimo teise.
6.3. Pažeisti ir netinkamai taikomi CPK 42, 115, 178, 185 straipsniai, kadangi netikslumai procesinio dokumento pavadinime ir kiti formalūs trūkumai negali būti priežastimi ir pagrindu atsisakyti priimti ieškinį. Ieškinyje nepiktnaudžiaujama procesine teise, bet įrodinėjamos ir pagrindžiamos konkrečios aplinkybės ir įvykę faktai dėl sukčiavimo sufabrikuojant baudžiamas bylas tikslu prievartauti kyšius ir turtą, priklausomumas nuo JAV teisėsaugos ir t.t.
6.4. Skundžiamą nutartį priėmė šališkas ir priklausomas teisėjas, kuris slėpė nuo atsakomybės savo neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti A. B. ieškinį Lietuvos Respublikai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
9. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos Konstituciją, tiek įvairius CPK straipsnius, tiesiogine tyčia iš anksto suderinta instancine tvarka pažeidė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė nutartį, siekdamas slėpti kyšius ir turto prievartavimus, absoliučią korupciją ir pan.
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad Kauno apygardos teismas apelianto ieškinį atsisakė priimti ir grąžino ieškovui todėl, kad ieškovas sąmoningai ir sistemingai piktnaudžiauja teise ir toks jo elgesys eliminuoja ieškinio šalinimo institutą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. B. ieškinį, atskirojo skundo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovas sąmoningai piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą ir siekia negatyviai atsiliepti ir apibūdinti valstybę bei jos institucijas, teismus, teisėjus. Tokia procesinio dokumento retorika kaip „Lietuvos respublikos institucijų organizuoto nusikalstamumo slėpimas nuo baudžiamosios atsakomybės“, kad „atsakovo Lietuvos respublikos teismai su generaline prokuratūra sukčiaudami fabrikuoja baudžiamąsias bylas ir yra absoliučiai šališki ir priklausomi nuo JAV teisėsaugos“ negali būti vertinama kaip įprasta valstybės kritika ir netoleruotina.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl tokio turinio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme atitinka nuoseklią ir jau suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kuriose toks A. B. nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286-516/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-72-464/2020, 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-710-370/2020 ir kt.).
13. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovas ieškinyje nurodydamas „Lietuvos respubliką“ ir „Lietuvos respublikos institucijos“, akivaizdžiai sąmoningai (tyčia) iškreipia oficialų valstybės pavadinimą, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, yra „Lietuvos Respublika“. Tokį tyčinį ieškovo elgesį patvirtina ir nagrinėjamo atskirojo skundo turinys, kuriame, net ir po to, kai pirmosios instancijos teismai atkreipė apelianto dėmesį į netaisyklingą valstybės pavadinimo rašymą, apeliantas ir toliau nuolat žodį „respublika“ rašo iš mažosios raidės.
14. Kiti apelianto skunde pateikti argumentai neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie išsamiau nevertinami. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.