- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- 2-115-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00548-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos respublikos 5,8 tonų aukso atsargas arba 329 milijonų eurų pagal uncijos kursą atlyginti už padarytą ir patirtą žalą. Taip pat prašė išreikalauti ir prijungti prie bylos Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1805-896/2019 ir sufabrikuotą baudžiamąją bylą Nr. I-2-2018/2016 iš Panevėžio miesto apylinkės teismo, kurių eiga patvirtins ieškinio ir kyšio prievartavimo bei gavimo aplinkybes, padarytą ir patirtą žalą.
2. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros institucijos šantažo ir kyšio prievartavimo tikslais sufabrikavo ieškovui baudžiamąsias bylas. Šių bylų nagrinėjimo metu ieškovas keturias paras buvo suimtas, kankinamas, patiriant nežmonišką ir žeminantį orumą elgesį, ir tokiu būdu baudžiamas neteisėtai persekiojant devynis metus, ieškovui taip pat buvo suvaržyta teisė į teisminę gynybą, ieškovas buvo diskriminuojamas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė už ieškovui padarytą žalą privalo atlyginti savo 5,8 tonų aukso atsargomis arba 329 milijonų eurų pagal aukso uncijos kursą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo ir grąžino su priedais jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nurodė, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 111, 113 - 115 straipsniuose, ir papildomus reikalavimus, numatytus CPK 135 straipsnyje.
5. Susipažinęs su ieškovo ieškinio turiniu teismas konstatavo, kad ieškovas akivaizdžiai sąmoningai (tyčia) iškreipia oficialų valstybės pavadinimą, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, yra „Lietuvos Respublika“, o ieškovas žodį „respublika“ rašo iš mažosios raidės.
Šalies argumentai
6. Teismo vertinimu, ieškovas aiškiai piktnaudžiauja savo procesine teise kreiptis į teismą, nes ieškinyje nurodo, kad jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros institucijos „tiesiogine tyčia sukčiaudamos sufabrikavo“ jam baudžiamąsias bylas; „tik pažadėjus atsakovo Lietuvos respublikos atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai 10 000 Lt kyšį“, buvo išreikalauti ir prie baudžiamosios bylos prijungti rašytiniai įrodymai; „Lietuvos respublikos teismai su prokuratūra organizuotai sukčiaudami fabrikuoja baudžiamąsias bylas ir yra absoliučiai šališki ir priklausomi nuo JAV teisėsaugos“ ir kt. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad tokia procesinio dokumento retorika negali būti vertinama kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiškiama kritika, todėl pripažino ją netoleruotina.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovui teismų ne kartą buvo išaiškinta, jog, tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus, turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Teismų ne kartą buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai.
8. Teismas sprendė, kad ieškinio turinys teikia pagrindą konstatuoti, jog ieškovas netinkamo procesinio elgesio, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, nekeičia, o toks aiškus ir sąmoningas ieškovo piktnaudžiavimas teise eliminuoja ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo nutartimi pažeista ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl žalos atlyginimo. Ieškinys nėra priimamas todėl, kad perspektyvoje yra galimas tokio ieškinio patenkinimas, be to, kad nebūtų atlyginama žala ir nereikėtų vertinti nepalankių įrodymų prieš save ir atsakovės institucijas.
9.2. Nors nutartyje nurodoma, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau nėra motyvuotai nurodoma, į kurią instituciją kreiptis dėl atsakovės sukeltos žalos atlyginimo.
9.3. Netikslumai procesinio dokumento pavadinime ir kiti formalūs teksto trūkumai negali būti priežastimi ir pagrindu atsisakyti priimti ieškinį. Nutartyje neteisėtai ir netinkamai nustatoma, kad ieškinio retorika yra netoleruotina, kadangi nutarties turinys patvirtina priešingai. Nutartyje „Lietuvos Respublika“ iš didžiosios raidės rašoma kabutėse, o ieškinyje Lietuvos respublika rašoma ne kabutėse, todėl iš mažosios raidės. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartyje nustatė, kad taip vadinama netoleruotina retorika neva atspindi emocinę būseną, teisinės kultūros ir pagarbos vieni kitiems stoką, todėl nėra pagrindo nutraukti bylą ar imtis kitokių sankcijų.
9.4. Nutartį priėmė šališka ir priklausoma teisėja, kuri slėpė nuo atsakomybės savo neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kitose civilinėse bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose, kurie yra tiesiogiai susiję su šios civilinės bylos ieškinio pagrindu ir dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyku yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti A. B. ieškinį Lietuvos Respublikai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliantas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normas bei „slėpdamas nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atsakovės „Lietuvos respublikos“ institucijų organizuotą instancine tvarka nusikalstamą veiką, priėmė neteisėtą ir nusikalstamą nutartį“, kuria nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, taip pažeisdamas ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl žalos atlyginimo. Sutikti su tokia ieškovo pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
13. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį atsisakė priimti dėl to, kad ieškovas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, t. y. ieškovas A. B. nuolat teikia tapataus turinio procesinius dokumentus, kuriuose vartojama netinkama procesinė retorika, tyčia iškreipiami valstybės ir jos institucijų pavadinimai, siekiant pastarųjų pažeminimo, o ne CPK 2 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Be to, ieškovas netinkamo procesinio elgesio nekeičia, o toks aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise pagal teismų praktiką eliminuoja ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
14. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundžiamos nutarties motyvus ir argumentus laiko pagrįstais ir pažymi, kad, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos ir yra fundamentali bei pamatinė teisė, tačiau tai nereiškia, jog asmenys, siekiantys teisminės savo tariamai pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę, nesilaikydami tesės aktuose nustatytos jos įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Ši aplinkybė taip pat nereiškia, kad teisė į teisminę gynybą gali būti realizuojama nesąžiningai, nesiekiant teisės aktuose, taip pat ir CPK 2 straipsnyje nustatytų teisminio proceso tikslų, bet siekiant piktnaudžiauti procesu ar tiesiog išlieti savo neapykantą, nepagarbą tam tikriems subjektams. Tuo atveju, kai asmuo, realizuodamas teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja šia teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs A. B. ieškinio turinį bei atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovas, pateikdamas šį ieškinį, piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, faktiškai turėdamas vienintelį tikslą – užgaulioti valstybę ir jos institucijas. Tokia procesinio dokumento retorika kaip „Lietuvos respublikos institucijų organizuotai man padarytą žalą“, nuolatinis kartojimas, kad prieš ieškovą visos bylos buvo sufabrikuotos, jų eiga buvo nusikalstamai nulemta oficialias pareigas ėjusių asmenų, faktiškai ieškinyje net neatskleidžiant, kaip konkrečiai ieškovo įvardytas „bylų sufabrikavimas“ pasireiškė, bet tiesiog deklaratyviai pareiškiant, jog ieškovas nuolat diskriminuojamas, žeminamas ir verčiamas duoti kyšį, negali būti vertinamas kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiškiama kritika bei pagrįstai pripažinta netoleruotina.
16. Be to, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškinyje nurodydamas „Lietuvos respubliką“ ir „Lietuvos respublikos institucijos“, ieškovas akivaizdžiai sąmoningai (tyčia) iškreipia oficialų valstybės pavadinimą, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, yra „Lietuvos Respublika“. Tokio ieškovo elgesio tyčinį pobūdį patvirtina ir šiuo metu nagrinėjamo atskirojo skundo turinys, kuriame, net ir po to, kai pirmosios instancijos teismai jau ne kartą atkreipė apelianto dėmesį į netaisyklingą valstybės pavadinimo rašymą, apeliantas ir toliau sistemingai žodį „respublika“ rašo iš mažosios raidės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks sąmoningas oficialaus valstybės pavadinimo iškraipymas negali būti vertinamas vien kaip formalus teksto trūkumas, kadangi tokiais savo veiksmais ieškovas siekia tyčia pažeminti ir išreikšti neigiamą požiūrį tiek į Lietuvos Respubliką, tiek į jos institucijas.
17. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad priešingai, nei teigia apeliantas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-52-552/2021 konstatuota, jog, nors apelianto elgesys, kuomet jis procesiniame dokumente naudoja nenorminę leksiką ir valstybės institucijas įvardina įžeidžiamais epitetais nesudaro pagrindo nutraukti administracinę bylą ar imtis kitų sankcijų, tai galėtų būti laikoma piktnaudžiavimu procesu, ką šiuo atveju pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, kaip tvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, jau keliasdešimt kartų yra išaiškinę apeliantui A. B., jog sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį – tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Teismų ne kartą buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016; 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018; kt.).
19. Įvertinus A. B. procesinio elgesio tendencijas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trūkumų šalinimo institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, šiuo atveju nebūtų veiksmingas ir todėl netikslingas taikyti. Iš LITEKO duomenų matyti, kad A. B. jau eilę metų nesiekė ir iki šiol nesiekia (tai rodo ir atskirojo skundo turinys) ištaisyti savo dokumentų – nei tuomet, kai jam tokią galimybę teismas suteikdavo ir nustatydavo terminą trūkumams ištaisyti, nei tuo atveju, kai skųsdavo jam nepalankų procesinį rezultatą (atsisakymą priimti ieškinį). Taigi, apeliantas savo skunde nepagrįstai teigia, kad yra neteisėtai pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl tokio turinio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme atitinka nuoseklią ir jau suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kuriose A. B. nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286-516/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-72-464/2020 ir kt.).
21. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje, nors konstatuota, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau nėra motyvuotai nurodoma, į kurią instituciją kreiptis dėl atsakovės sukeltos žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškovo ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ne dėl jo reikalavimų turinio (atsakovės galimai sukeltos žalos atlyginimo), o dėl ieškovo sąmoningo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir niekinančio bei įžeidžiančio valstybės, teismų ir valstybės tarnautojų apibūdinimo (netinkamos kreipimosi formos). Dėl to, ieškovui pakeitus savo procesinį elgesį, nustojus piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, pakeitus niekinančią ir įžeidžiančią retoriką atsakovės bei jos institucijų atžvilgiu, ieškinys dėl galimai atsakovės sukeltos žalos atlyginimo būtų nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas ir priklausomas teismas (teisėjas). Vien ieškinio nepriėmimas, nusišalinimas kitoje byloje ar nepalankaus ieškovui sprendimo kitoje byloje priėmimas, priešingai, nei traktuoja apeliantas, nepagrindžia teismo (teisėjo) nusistatymo prieš jį ir negali būti vertinamas kaip šališkas ar diskriminacinis elgesys. Taigi, apelianto deklaratyvūs teiginiai apie teisėjos šališkumą, priklausomumą, vykdomą ieškovo diskriminaciją, tariamą siekį neleisti, kad ieškinys būtų priimtas, nedavus kyšio, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.