Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Rūtos Latvelės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Alvina“ ieškinį atsakovams N. S., N. G., uždarajai akcinei bendrovei „Dolerena“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Alvina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus O. D. (O. D.), prašė teismo priteisti: 1) iš atsakovo N. S. – 90 678,20 Eur; 2) solidariai iš atsakovų N. S., N. G. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dolerena“ – 23 733,50 Eur; 3) solidariai iš atsakovų N. S. ir N. G. – 2 000 Eur; 4) iš atsakovų 5 proc. procesines palūkanas.

Ieškovė nurodė, kad bendrovė įsteigta 2011 m. gruodžio 19 d. Atsakovas N. S. nuo 2021 m. gruodžio 2 d. ėjo jos vadovo pareigas. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė O. D. (civilinė byla Nr. eB2-1146-480/2023). Teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtinto ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų, kurių suma – 95 286,56 Eur, sąrašą. Bendrovės kreditorės, išskyrus Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), yra bendrovės, kurios finansuoja projektus ir teikia mikropaskolas verslui. Ieškovė iš kreditorių gavo paskolas, neturėdama tikslo jas grąžinti. Buvęs bendrovės vadovas N. S. neperdavė nemokumo administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo iš bendrovės banko sąskaitos, esančios UAB „Paysera LT“, išgryninta 66 979,20 Eur. Atsakovas N. S. iš bendrovės sąskaitų į savo sąskaitą pervedė 10 058,00 Eur, nurodydamas paskirtį „ūkinėms išlaidoms“, į UAB „Dolerena“ – 11 426,50 Eur. Atsakovės UAB „Dolerena“ buveinė registruota Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos vadovas – atsakovas N. G., o vienintelis akcininkas – T. G., ieškovės žiniomis, atsakovo N. G. sūnus. Banko sąskaitą, esančią UAB Urbo banke (anksčiau – UAB Medicinos bankas), valdė atsakovai N. S. ir N. G.. Į nurodytą sąskaitą nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. liepos 29 d. pervesti 27 370 Eur, dabar sąskaitoje nėra lėšų. Sąskaitą, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, valdė atsakovai N. S. ir N. G.. Iš pastarosios sąskaitos į atsakovo N. S. sąskaitą pervesta 13 641 Eur, į atsakovo N. G. sąskaitą – 2 000 Eur, nurodyta pavedimo paskirtis – „pagal susitarimą“. Ieškovės veikla galbūt buvo susijusi su UAB „Oseka“. Tam, kad ieškovė galėtų gauti naują kreditą, ji turėjo pateikti apyvartos duomenis. Ieškovė kreditorei UAB „Factris LT1“ pateikė pardavimų suvestinę, pagal kurią UAB „Oseka“ iš ieškovės pirko prekių ar paslaugų už 20 720 Eur. Nėra duomenų, patvirtinančių šių ūkinių operacijų tikrumą. Ieškovės buhalterinė apskaita buvo vykdoma apgaulingai (nebuvo vedama) ir, tikėtina, kad atsakovai klastojo dokumentus. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi BUAB „Alvina“ bankrotą pripažino tyčiniu ir kaltu asmeniu pripažino atsakovą N. S. (civilinė byla Nr. eB2-608-480/2025). Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-316-910/2025). Ieškovei padaryta žala – 114 411,70 Eur. Ieškovė teigia, kad atsakovas N. S. atsakingas už atliktus pavedimus į atsakovų N. G. ir UAB „Dolerena“ sąskaitas, todėl iš jo priteistina 90 678,20 Eur. Atsakovas N. G., tikėtina, organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, disponavo jos sąskaitomis bankuose. Dėl 2 000 Eur iššvaistymo (atlikto 2 000 Eur pervedimo, kurio paskirtis – „pagal susitarimą“, iš ieškovės sąskaitos į atsakovo N. G. sąskaitą) solidariai atsakingi atsakovai N. S. ir N. G.. Dėl 11 426,50 Eur ir 12 307 Eur pervedimų iš ieškovės sąskaitų į atsakovės UAB „Dolerena“ sąskaitą solidariai atsakingi visi atsakovai.

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė: 1) ieškovei iš atsakovo N. S. 90 678,20 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. procesines palūkanas; solidariai iš atsakovų N. S., N. G. ir UAB „Dolerena“ 23 733,50 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. procesines palūkanas; solidariai iš atsakovų N. S. ir N. G. 2 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. procesines palūkanas; 2) valstybei iš atsakovo N. S. 1 570,80 Eur, iš atsakovo N. G. 166,32 Eur, iš atsakovės UAB „Dolerena“ 110,88 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, įvertinęs ieškovės sudarytus paskolų sandorius, bendravimą su kitais verslo subjektais dėl verslo sandorių, finansinių dokumentų teikimą valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, padarė išvadą, kad bendrovę valdė ir verslo sprendimus priiminėjo de jure vadovas atsakovas N. S.. Jis suteikė įgaliojimus atsakovui N. G. disponuoti bendrovės banko sąskaitomis, esančiomis UAB Urbo banke ir AS „Citadele“ banke, taip pat teikti duomenis VĮ Registrų centrui. Teismui nepakako duomenų konstatuoti, kad atsakovas N. G. de facto atliko ieškovės vadovo funkcijas, sistemingai priiminėjo jos vardu verslo sprendimus, savo iniciatyva be N. S. žinios ir ne jo pavedimu pervedinėjo lėšas iš bendrovės sąskaitų.

Teismas nustatė, kad iš ieškovės sąskaitos, esančios UAB „Paysera LT“, išgryninta 66 979,20 Eur, be teisėto pagrindo į atsakovo N. S. sąskaitą pervesta 10 058,00 Eur; į UAB „Dolerena“ sąskaitą – 11 426,50 Eur, į atsakovo N. G. sąskaitą – 2 000 Eur (nurodyta pavedimo paskirtis – „pagal susitarimą“), iš sąskaitos, esančios AS „Citadele banka“, į atsakovo N. S. sąskaitą pervesta 13 641 Eur, į UAB „Dolerena“ sąskaitą – 12 307 Eur. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė patyrė 116 411,70 Eur žalą, nes nurodyta suma išeikvota, nepagrindžiant, jog lėšos panaudotos bendrovės ūkinei komercinei veiklai.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl apgaulingo ir netinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinės ataskaitos rinkinių nepateikimo ir kaltu asmeniu pripažintas atsakovas N. S.. Nurodytoje nutartyje nustatyti prejudiciniai faktai dėl atsakovo N. S. neteisėtų veiksmų, tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, jo kaltės už bankroto bylos iškėlimą bei žalos kreditoriams padarymą.

Teismas konstatavo, kad atsakovas N. S. pažeidė bendro pobūdžio pareigą nedaryti asmenims žalos, bendrovės vadovui nustatytą pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai, būti lojalus, tinkamai organizuoti bendrovės veiklą ir turto apskaitą. Dėl to bendrovė prarado didelės vertės turtą. Buvusio ieškovės vadovo padaryta žala pasireiškė turto masės sumažėjimu. Bendrovės vadovo veikimą ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys, nes dėl be pagrindo išgrynintų ir pervestų bendrovės lėšų sumažėjo jos turtas bei kreditorių galimybės į jį nukreipti išieškojimą. Atsakovo kaltė preziumuojama.

Ieškovės tyčinio bankroto byloje nebuvo įvertinti atsakovo N. G. veiksmai civilinės atsakomybės prasme. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovus siejo subjektyvusis bendrininkavimas dėl padarytos 25 733,50 Eur žalos, t. y.: atsakovas N. S. suteikė įgaliojimus atsakovui N. G. valdyti ieškovės banko sąskaitas, atlikti bendrovės vardu mokėjimus. Jeigu ieškovės vadovas nebūtų suteikęs tokių įgaliojimų, atsakovas N. G. nebūtų galėjęs atlikti bankinių pavedimų: 2 000 Eur – į savo sąskaitą, 23 733,50 Eur – į UAB „Dolerena“ sąskaitą. Dėl atsakovo N. G. veiksmų nepagrįstai praturtėjo jis pats ir jo valdoma bendrovė, o ieškovės turtas sumažėjo be pagrindo. Atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad jis sąmoningais savo veiksmais prisidėjo prie žalos ieškovei padarymo.

Teismas nusprendė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Atsakovus sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, dėl kurių ieškovei padaryta žala. Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nes bendrovės lėšos atsakovams N. G. ir UAB „Dolerena“ pervestos be pagrindo, nepateikiant operacijas pagrindžiančių įrodymų apie suteiktas paslaugas ar prekes. Atsakovai kalti dėl padarytos žalos. Atsakovas N. S., kaip vadovas, nebuvo lojalus bendrovei, neužtikrino tinkamos finansinės apskaitos ir dokumentų išsaugojimo, finansinių operacijų teisėtumo. N. G., kaip fizinis asmuo ir kaip UAB „Dolerena“ vadovas, sąmoningai be teisėto pagrindo atliko pavedimus į savo sąskaitas, todėl yra jo kaltė dėl žalos kilimo. Yra priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir žalos, nes, jei nebūtų be pagrindo atliktų pavedimų, bendrovės turtas nebūtų sumažėjęs, ieškovė nebūtų patyrusi žalos.

Teismas nusprendė, kad atsakovai N. S., N. G. ir UAB „Dolerena“ yra solidariai atsakingi dėl 23 733,50 Eur, atsakovai N. S. ir N. G. – dėl 2 000 Eur žalos padarymo. Dėl 90 678,20 Eur žalos atsakovas N. S. atsakingas asmeniškai.

Teismas nurodė, kad ieškinys pareikštas ne dėl žalos, sukėlus tyčinį bankrotą. Ieškinio suma nesusieta su nepatenkintais kreditorių reikalavimais. Ieškovė prašė taikyti visišką nuostolių atlyginimo principą. Dėl to atsakovo N. S. argumentai, susiję su jo, kaip laiduotojo, vykdomais atsiskaitymais su kreditoriais, nėra pagrindas sumažinti priteitiną žalos atlyginimą.

Apeliaciniame skunde atsakovas N. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria iš jo solidariai su kitais atsakovais priteistas 23 733,50 Eur ir 2 000 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. procesinės palūkanos bei 166,32 Eur žyminis mokestis ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti iš T. G. sąskaitas faktūras, kitus apskaitos dokumentus, susijusius su ginčo mokėjimais, iš ieškovės nemokumo administratoriaus – bendrovės pirminės apskaitos dokumentus, susijusius su pavedimais atsakovei UAB „Dolerena“. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas neatskleidė bylos esmės, nepakankamai individualizavo atsakovo N. G. padėtį ir jo veiksmus, neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino įrodymų visumą, neatsižvelgė į objektyvias kliūtis atsakovui gauti bei pateikti elektroninėje erdvėje esančius apskaitos dokumentus, nepakankamai motyvavo išvadą dėl jo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, o solidariosios atsakomybės taikymą iš esmės susiejo su dokumentų nepateikimo faktu, nors vien to nepakako sprendimui apelianto nenaudai priimti.

Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartyje nenustatė atsakovo N. G. kaltės. Teismas pripažino kaltu dėl ieškovės tyčinio bankroto atsakovą N. S. (civilinė byla Nr. eB2-608-480/2025). Konstatavęs, kad nurodytoje nutartyje neįvertinti atsakovo N. G. veiksmai civilinės atsakomybės prasme ir padarytos išvados neturi prejudicinės reikšmės, teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas.

Teismas neįvertino, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės naudotis elektroninio ryšio priemonėmis, internetine bankininkyste, elektroniniu paštu, apskaitos sistemomis, kitais informacijos šaltiniais ribotos. Teismas turėjo įvertinti, ar atsakovas galėjo gauti ir pateikti sąskaitas, kitus apskaitos dokumentus. Teismas apskaitos dokumentų nepateikimą įvertino kaip be pagrindo atliktus mokėjimus. Bylos duomenys pagrindžia lėšų judėjimą, t. y. tikruosius ūkinius santykius.

Teismas, manydamas, kad pateiktų duomenų nepakanka, turėjo spręsti dėl jų išreikalavimo. Sąskaitos gali būti išreikalautos iš su atsakove UAB „Dolerena“ susijusio asmens T. G. ir ieškovės nemokumo administratoriaus.

Teismas neteisingai nusprendė dėl atsakovo solidariosios atsakomybės. N. G. neatsakingas už ieškovės tyčinį bankrotą, neaišku, kaip pasireiškė jo veiksmų neteisėtumas.

Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nebus išsamiai ištirtos aplinkybės. Būtina išreikalauti naujus įrodymus, juos ištirti, išklausyti apelianto paaiškinimus.

Ieškovė LUAB „Alvina“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka spręsti teismo nuožiūra, prašymą išreikalauti naujus įrodymus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nustatė visas sąlygas, reikalingas atsakovo N. G. civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovas N. G., turėdamas prisijungimus prie ieškovės LUAB „Alvina“ banko sąskaitų, kartu su atsakovu N. S. atliko nepagrįstus bei neteisėtus bankinius pavedimus sau arba jo vadovaujamai UAB „Dolerena“. Atsakovas nepaaiškino, pagal kokį susitarimą jam pervesti 2 000 Eur. Neaiški lėšų pervedimo paskirtis UAB „Dolerena“.

Neaišku, kokias funkcijas atliko atsakovas N. G., kodėl jam suteikti įgaliojimai valdyti bendrovės banko sąskaitas, atlikti jos vardu mokėjimus. Nors atsakovas nepripažintas atsakingu dėl ieškovės tyčinio bankroto, jam kyla civilinė atsakomybė.

Atsakovas prašo išreikalauti naujus įrodymus, bet nepaaiškino, kokios sutartys siejo ieškovę ir atsakovę UAB „Dolerena“. Įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta teismui.

Atsakovas N. G. pateikė rašytinius paaiškinimus į ieškovės LUAB „Alvina“ atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuos prašo priimti, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti ginčo pavedimus pagrindžiančius dokumentus iš LUAB „Alvina“ nemokumo administratoriaus, UAB „Dolerena“ ir kitų asmenų, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui N. G. pritaikyta civilinė atsakomybė. Jeigu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, be papildomai išreikalautinų dokumentų bylos negalima išnagrinėti iš esmės, atsakovas prašo panaikinti apskųstą sprendimo dalį ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Rašytinius paaiškinimus atsakovas grindžia tokiais argumentais:

Jis atliko pavedimus ieškovės vadovo prašymu ir pavedimu, neveikė kaip bendrovės valdymo organas, neorganizavo apskaitos. Atsakovas N. G. atliko tik techninius veiksmus.

Pavedimų paskirtis aiški, juose nurodyti sąskaitų faktūrų numeriai. Jeigu ieškovė ir atsakovė UAB „Dolerena“ nebuvo sudariusios sutarties, tai nereiškia, kad jų nesiejo ūkiniai santykiai.

Atsakovas nesiekia perkelti įrodinėjimo pareigos teismui, bet prašo išreikalauti konkrečius dokumentus ir nurodo konkrečius asmenis.

Atsakovas nesutinka su solidaria atsakomybe. Ji netaikoma už tai, kad keli asmenys dalyvavo tam tikroje faktinėje situacijoje. 2 000 Eur mokėjimas susijęs su braziliškos faneros importo įforminimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių paaiškinimų nepriėmimo

Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Vis dėlto įstatymų leidėjas CPK XVI skyriaus Pirmajame skirsnyje nustatė, kad apeliacinės instancijos teisme byloje dalyvaujantys asmenys gali pateikti teismui tokius procesinius dokumentus – apeliacinį skundą, apeliacinio skundo atsisakymą, prisidėjimą prie apeliacinio skundo ir atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 306, 308, 309, 318 straipsniai). Be to, apeliacinės instancijos teisme visi byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę pateikti duomenis, pagrindžiančius jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas N. G., reaguodamas į atsakovės atsiliepimą, pateikė rašytinius paaiškinimus į ieškovės LUAB „Alvina“ atsiliepimą į jo apeliacinį skundą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas atsikerta į atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, formuluoja naujus prašymus. CPK nenustatyta galimybė teikti rašytinius paaiškinimus (atsiliepimą) į atsiliepimą į apeliacinį skundą. Be to, pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis). Rašytiniais paaiškinimais apeliantas kaip tik tai ir daro. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepriima į bylą apelianto rašytinių paaiškinimų.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo

Apeliantas prašo išreikalauti iš T. G. sąskaitas faktūras ir kitus apskaitos dokumentus, pagrindžiančius ginčo mokėjimų paskirtį, o iš LUAB „Alvina“ nemokumo administratoriaus – LUAB „Alvina“ pirminės apskaitos dokumentus, susijusius su ginčo pavedimais UAB „Dolerena“ naudai. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Jis reiškia, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šis (apeliacinis) procesas nepakartoja ir nepakeičia pirmosios instancijos teisme įvykusio proceso. Kitaip sakant, byla apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjama iš naujo (lot. de novo). Dėl to CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas kelti naujus reikalavimus, o CPK 314 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią ribojamas naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako išreikalauti įrodymus. Apeliantas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo tokio prašymo išreikalauti įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti tokį apelianto prašymą ar kad būtinybė išreikalauti tokius įrodymus iškilo vėliau.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo, prašydamas išreikalauti rašytinius įrodymus, turi nurodyti ne tik asmenis, bet ir pagrindą, kuriuo remiantis jis mano, jog įrodymus turi tas asmuo, taip pat nurodyti konkrečius dokumentus ir aplinkybes, kurias jie gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nenurodė konkrečių sąskaitų, kurias jis prašo išreikalauti, pagrindo, kuo remdamasis jis mano, kad atsakovės UAB „Dolerena“ akcininkas T. G. ir ieškovės nemokumo administratorius turi tokias sąskaitas, kokias konkrečias aplinkybes patvirtins prašomi išreikalauti įrodymai. Be to, apeliantas nepagrindė, kad jis, būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, negalėjo gauti ir pateikti jų teismui. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti pakanka šalių pateiktų procesinių dokumentų ir rašytinių įrodymų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes būtina įvertinti faktines aplinkybes, nustatyti pavedimo turinį, įvertinti kliūtis, dėl kurių apeliantas negali gauti dokumentų, spręsti naujų rodymų išreikalavimo klausimą.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi, apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas). CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023, 83, 84 punktai).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad yra pagrindas taikyti CPK 322 straipsnyje nustatytą išimtį ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose dalyvavo šalys, jų atstovai. Byloje dalyvaujantys asmenys teikė teismui procesinius dokumentus, rašytinius įrodymus, turėjo teisę pasisakyti tesimo posėdžiuose. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto nurodytos aplinkybės nėra pagrindas nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, todėl netenkina jo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra atliekama rašytinio proceso tvarka.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad atsakovas N. S. buvo ieškovės vadovas nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nuo 2021 m. lapkričio 23 d. – vienintelis bendrovės akcininkas (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 22 „Alvina išpl. išr. su ist.“).

Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Alvina“ bankroto bylą ir ieškovės nemokumo administratoriumi parskyrė O. D.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 14 d. (civilinė byla eB2-76-480/2026) (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 1). Teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtintas LUAB ,,Alvina“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 2).

Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi pripažino LUAB „Alvina“ bankrotą tyčiniu, nustatė, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį LUAB ,,Alvina“ bankrotą, yra N. S. (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 26). Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. eB2-316-910/2025) (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 27).

VMI ieškovės nemokumo administratoriui nurodė, kad ieškovė turi (turėjo) bankuose bei kredito įstaigose tokias sąskaitas: Nr. L00221353 – UAB „Finora Bank“; Nr. (duomenys neskelbtini) – „AS „Citadele“ banka“ Lietuvos filiale; Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB „Paysera LT“; Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Urbo banke; Nr. (duomenys neskelbtini) – Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. GNA-60434).

LUAB „Alvina“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini) ), esančios UAB „Paysera LT“, 2020 m. sausio 1 d.–2024 birželio 21 d. išraše užfiksuotas lėšų judėjimas 2022 m. kovo 16 d.–2022 m. lapkričio 4 d.: debeto apyvarta – 169 170,80 Eur; kredito apyvarta – 169 170,81 Eur; sąskaitos likutis – 0,01 Eur (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 3).

Iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini) ), esančios UAB „Paysera LT“, nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. spalio 1 d. į N. S. sąskaitą pervesta 10 058 Eur (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 5 paskaičiavimų lentelė „Pavedimai N. S. iš Paysera banko sąs.“), nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. spalio 8 d. pervesta į UAB „Dolerena“ sąskaitą – 11 426,50 Eur (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 6 paskaičiavimų lentelė „Pavedimai UAB Dolerena iš Paysera banko sąs.“), nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. spalio 3 d. į UAB „Oseka“ sąskaitą – 16 683 Eur, o iš UAB „Oseka“ sąskaitos į ieškovės sąskaitą – 57 174,0 Eur (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 6b Paskaičiavimų lentelė „Pavedimai Osekai, Paysera“). Į bylą pateikta skaičiavimų lentelė, pagal kurią iš bendrovės nurodytos sąskaitos nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2022 m. spalio 8 d. išgryninta 66 979,20 Eur (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 6 paskaičiavimų lentelė „Pavedimai UAB Dolerena iš Paysera banko sąs.“).

Iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios „AS „Citadele“ banka“ Lietuvos filiale, nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. į UAB „Dolerena“ sąskaitą pervesta 12 307 Eur (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 6a paskaičiavimų lentelė „Pavedimai UAB Dolerena Citadele“).

UAB URBO bankas 2024 m. liepos 30 d. rašte ieškovės nemokumo administratoriui nurodė, kad ieškovės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) , esanti UAB Urbo banke, atidaryta 2021 m. gruodžio 20 d.; sąskaitą galėjo valdyti atsakovas N. S. (direktorius) nuo 2021 m. gruodžio 20 d. ir apeliantas N. G. (įgaliotas asmuo darbui su IBS) nuo 2022 m. balandžio 27 d.) (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 7 „2024 m. liepos 30 d. Urbo banko informacija apie sąskaitą“). Iš nurodytos sąskaitos 2024 m. liepos 30 d. išrašo nustatyta, kad lėšų judėjimas vyko nuo 2021 m. gruodžio 20 d. (sąskaitos atidarymo dienos) iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.: likutis pradžioje – 0 Eur; likutis pabaigoje – 0 Eur; pajamos – 27 370 Eur; išlaidos – 27 370 Eur (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 8 „2024 m. liepos 30 d. Urbo banko pateiktas išrašas“).

AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2024 m. liepos 26 d. rašte nurodyta, kad ieškovės sąskaita atidaryta 2022 m. balandžio 11 d.; teisė valdyti bendrovės sąskaitą suteikta atsakovui N. S. ir apeliantui N. G.. Bendrovei buvo išduota „Business“ mokėjimo kortelė atsakovo N. S. vardu (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 16 „2024 m. liepos 27 d. raštas 1196 Citadele“).

Ieškovės vadovas atsakovas N. S. 2023 m. rugpjūčio 17 d. išdavė apeliantui įgaliojimą, kuriuo suteiktos teisės teikti naudos gavėjų sąrašus (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 21 „VĮRC savitarna Alvina“).

Iš Juridinių asmenų registro 2024 m. rugpjūčio 30 d. išrašo nustatyta, kad apeliantas nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. yra UAB „Dolerena“ vadovas, T. G. nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. – nurodytos bendrovės akcininkas. 2023 m. lapkričio 6 d. įregistruotas bendrovės teisinis statusas – inicijuojamas likvidavimas (2025 m. gegužės 26 d. ieškinio priedas Nr. 23 „RC išrašas apie Dolerena akcininkus“, priedas 24 „RC išrašas apie Dolerena vadovą“).

Dėl asmens, dėl kurio bankrotas nepripažintas tyčiniu, civilinės atsakomybės

Apeliantas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog LUAB „Alvina“ tyčinio bankroto byloje jo veiksmai nebuvo įvertinti civilinės atsakomybės prasme ir joje teismo padarytos išvados neturi prejudicinės reikšmės šiai žalos atlyginimo bylai, bet konstatavo apelianto neteisėtus veiksmus, sąmoningą veikimą, bendrais veiksmais su kitais atsakovais sukeltą žalą ieškovei ir solidariąją atsakomybę.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas; 2026 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-781/2026, 53 punktas).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi pripažino LUAB „Alvina“ bankrotą tyčiniu, nustatė, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį LUAB ,,Alvina“ bankrotą, yra N. S.. Nurodytoje byloje teismas sprendė, ar LUAB „Alvina“ bankrotas buvo tyčinis bei dėl asmenų, taip pat ir apelianto, kaltų dėl bendrovės tyčinio bankroto. Teismas padarė išvadą, kad, nesant išsamių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, jog N. G. atliko kokius nors sąmoningus veiksmus, kurie buvo bendrovės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios bendrovės padėtis buvo iš esmės pabloginta, nėra pagrindo laikyti, kad šis asmuo kaltas dėl LUAB ,,Alvina“ tyčinio bankroto. Akcentuotina tai, kad, nors aptariamoje byloje apeliantas nebuvo pripažintas asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį LUAB „Alvina“ bankrotą, bet spręsdamas dėl tyčinio bankroto, teismas nevertino visų būtinųjų sąlygų apelianto civilinei atsakomybei kilti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartyse nenustatyta prejudicinių faktų apelianto atžvilgiu ir nenuspręsta dėl jo civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsnius. Dėl to būtent nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo be kita ko ir apeliantui, turėjo būti nustatinėjamos visos šio asmens deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Jas nustatė šią bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatyti tik vieno asmens neteisėti veiksmai, neužkerta kelio reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir kitiems asmenims bei įrodinėti jų neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų jo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teisėjų kolegija išsamiau jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino jo padėties, t. y., jog jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir todėl jo galimybės naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis, internetine bankininkyste, elektroniniu paštu, apskaitos sistemomis bei kitais nuotoliniais informacijos šaltiniais yra ribotos.

CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

Akcentuotina tai, kad civilinės bylos nagrinėjamos vadovaujantis šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai). Dėl to teismas turi užtikrinti abiejų šalių vienodas galimybes naudotis procesinėmis teisėmis. Apeliantas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis negali gauti ir pateikti teismui įrodymų dėl to, kad šiuo metu laisvės atėmimo įstaigoje atlieka bausmę. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad jo galimybės yra apribotos. Vis dėlto buvimas laisvės atėmimo įstaigoje savaime nepaneigia galimybės gauti tokius įrodymus. Apeliantas yra ir atsakovės UAB „Dolerena“ vadovas. Byloje nėra duomenų, kad jam buvo užkirstas kelias pasinaudoti teisine pagalba, kreiptis į trečiuosius asmenis, atsakingus už UAB „Dolerena“ buhalterinę apskaitą, ar į bendrovės akcininką T. G., su kuriuo jis susijęs giminystės ryšiais. CPK 199 straipsnyje įtvirtinta teisė prašyti išreikalauti rašytinius įrodymus savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Dėl to apeliantas, nesiimdamas jokių veiksmų įrodymams gauti ir argumentuodamas, kad jo galimybės apribotos dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės, negali perkelti teismui pareigos už jį surinkti įrodymus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad žalos atlyginimas priteistas iš apelianto, nes į jo asmeninę sąskaitą, taip pat į jo vadovaujamos UAB „Dolerena“ bendrovės sąskaitą pervestos lėšos, bet nepateikti šiuos pervedimus pagrindžiantys įrodymai. Ieškovės nemokumo administratoriui buvęs vadovas atsakovas N. S. neperdavė bendrovės dokumentų. Apeliantas nurodytą aplinkybę žinojo, todėl nepagrįstai prašo teismo išreikalauti dokumentus iš nemokumo administratoriaus. Apeliantas, kaip UAB „Dolerena“ vadovas, taip pat nepasirūpino, kad jie būtų pateikti teismui. Nesant byloje duomenų, pagrindžiančių iš ieškovės sąskaitos atliktus pervedimus apeliantui ir atsakovei UAB „Dolerena“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jie atlikti, nesant teisinio pagrindo.

Apeliantas teigia, kad apskųstame sprendime teismas nustatė, bet neįvertino duomenų, patvirtinančių mokėjimų buvimą: bankų sąskaitų išrašų, pavedimų sumų, sąskaitų numerių, lėšų judėjimo sekos, taip pat ir kai kurių mokėjimų paskirčių. Apelianto nuomone, šie duomenys patvirtina ne abstraktų ar hipotetinį, bet tikrą lėšų judėjimą, todėl teismas turėjo įvertinti ne tik dokumentų nepateikimo faktą, bet visą byloje esančių duomenų visetą ir tik tada spręsti, ar iš šių duomenų galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą apie konkrečių mokėjimų nepagrįstumą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė turi (turėjo) sąskaitas UAB „Finora Bank“, „AS „Citadele“ banka“ Lietuvos filiale, UAB „Paysera LT“, UAB Urbo banke, Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje ir AB SEB banke. Pirmosios instancijos teismas įvertino išrašus iš ieškovės sąskaitų, taip pat aplinkybę, kad apeliantas turėjo teisę jas valdyti, ir nustatė, jog iš bendrovės sąskaitos pervesti 2 000 Eur į apelianto, 23 733,50 Eur – į UAB „Dolerena“ sąskaitą. Ieškovės sąskaitos, esančios „AS „Citadele“ banka“, išraše užfiksuotos tokios pervedimų UAB „Dolerena“ paskirtys: „INDULT2X SF DOL 85“, „INDULT2X SF DOL 86“, „INDULT2X SF DOL 87“, „INDULT2X SF DOL 88“ ir pan. Ieškovės sąskaitos, esančios UAB „Paysera LT“, išraše užfiksuotos tokios pervedimų UAB „Dolerena“ paskirtys: „SF DOL81“, „SF DOL82“, „SF DOL83“ ir pan.

Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose. Pagal nurodyto įstatymo 7 straipsnį juridinio asmens ūkinės operacijos turi būti įformintos apskaitos dokumentu, kuriame be kitų duomenų nurodomas ūkinės operacijos turinys. Ieškovė LUAB ,,Alvina“ ir atsakovė UAB „Dolerena“ – juridiniai asmenys, todėl visos ūkinės operacijos ir sandoriai privalo būti pagrįsti apskaitos dokumentais – sąskaitomis faktūromis, čekiais, sutartimis, aktais ar kitais dokumentais. Pirmiau nurodytos mokėjimų paskirtys nepagrindžia, kad lėšos buvo pervestos, esant teisiniam pagrindui. Atsakovai – buvęs ieškovės vadovas ir UAB „Dolerena“ vadovas (apeliantas) – nepateikė mokėjimo pavedimus pagrindžiančių duomenų, pavyzdžiui, sąskaitų faktūrų, bendrovių sudarytų sutarčių ar kitų dokumentų.

Pirmiau nurodytų mokėjimų pavedimų paskirtyse įrašytos raidės „SF“ galėtų reikšti žodžių „sąskaita“ ir faktūra“ santrumpą, raidės „DOL“ – žodžio „Dolerena“ sutrumpinimą, o skaičiai „81“, „82“, „83“ ir t. t. – konkrečių sąskaitų faktūrų numerius. Tačiau byloje nesant kitų įrodymų (pirmiau nurodyta, kad pareiga juos pateikti teko apeliantui), šie teiginiai yra tik prielaidos, o jomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Be to, iš mokėjimo nurodymų paskirtyje įrašytų įrašų nėra galimybės nustatyti, už kokias konkrečias prekes ar paslaugas buvo sumokėta. Apeliantas nurodytų aplinkybių nepaaiškino nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde.

Apeliantas teigia, kad dalis mokėjimų turėjo identifikuojamą paskirtį, pavyzdžiui 2 000 Eur mokėjimas atliktas pagal susitarimą. Iš bylos duomenų nustatyta, ieškovė 2022 m. birželio 26 d. mokėjimo pavedimu pervedė apeliantui 2 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „BUNQ B.V. Susitarimas“. Į bylą nepateiktas nurodytas susitarimas. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad nurodytą pervedimą galima identifikuoti, nustatant teisėtą jo pagrindą. Mokėjimo paskirties nurodymas, nesant jį pagrindžiančio dokumento – susitarimo, savaime negali būti įvertintas kaip atliktas, esant teisiniam pagrindui.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliantas, kaip UAB „Dolerena“ vadovas nesiėmė jokių veiksmų įrodymams gauti. Byloje nustatyta, kad ieškovės dokumentai neperduoti jos nemokumo administratoriui. Buvęs ieškovės LUAB „Alvina“ vadovas N. S. byloje dalyvauja kaip atsakovas. Jis ne tik neperdavė dokumentų nemokumo administratoriui, bet taip pat ir nepateikė jų teismui. Taigi, ieškovės LUAB „Alvina“ mokėjimus UAB „Dolerena“ pagrindžiantys dokumentai negali būti išreikalauti iš ieškovės nemokumo administratoriaus.

Kitas apelianto nurodytas asmuo, kuris, apelianto teigimu, galėtų turėti mokėjimo pavedimus pagrindžiančius dokumentus, yra T. G.. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad T. G. – apelianto sūnus. Apeliantas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo kreiptis į T. G., kad šis pateiktų ieškovės mokėjimus pagrindžiančius duomenis. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ne teismas turi nustatyti, kas ir kokius dokumentus galėtų turėti, bet apeliantas pirmiausiai pats turėjo pareigą kreiptis į jam žinomus asmenis dėl tokių dokumentų gavimo. Nesant duomenų, kad apeliantas pats negalėjo gauti savo vadovaujamos bendrovės sandorius patvirtinančių dokumentų, jis negali remtis argumentais, kad teismas neišsamiai, nepakankamai ištyrė rašytinius įrodymus. Be to, nagrinėjamoje byloje nė vienas iš trijų atsakovų nepateikė dokumentų, pagrindžiančių apeliantui ir jo vadovaujamai bendrovei iš ieškovės sąskaitų pervestų lėšų teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo solidariosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, bet nenurodo argumentų, kurie paneigtų atsakovo solidariąją prievolę.

CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-823/2024, 60 punktas; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2024, 29 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų N. S., N. G. ir UAB „Dolerena“ 23 733,50 Eur; iš atsakovų N. S. ir N. G. – 2 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad apeliantą ir atsakovą N. S. siejo subjektyvusis bendrininkavimas. Atsakovas N. S. suteikė įgaliojimus apeliantui, t. y. kitos bendrovės vadovui, valdyti ieškovės sąskaitas, esančias UAB Urbo banke (anksčiau – UAB Medicinos bankas) ir AS „Citadele banka“, atlikti bendrovės vardu mokėjimus. Jeigu apeliantas nebūtų turėjęs teisės valdyti ieškovės banko sąskaitų, jis nebūtų galėjęs pervesti 2 000 Eur į savo sąskaitą ir 23 733,50 Eur į UAB „Dolerena“ sąskaitą. Nesant duomenų, pagrindžiančių atliktų operacijų paskirtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantas ir jo valdoma bendrovė nepagrįstai praturtėjo, o ieškovės turtas be pagrindo sumažėjo 25 733,50 Eur (23 733,50 Eur + 2 000 Eur = 25 733,50 Eur). Apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, kurios paneigtų apelianto sąmoningus veiksmus, prisidedant prie žalos ieškovei padarymo.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo N. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.