- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-22
- Bylos Nr.
- e2-688-464/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00282-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 25 000 000 000 Eur turtinės ir 10 000 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-1547-413/2022 dėl atsakovės Lietuvos valstybės jam padarytos 25 000 000 000 Eur žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-93-370/2023 ieškovo atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovas 2023 m. balandžio 30 d. kasacinį skundą pateikė pašte 2023 m. gegužės 2 d., šis skundas Lietuvos Aukščiausiame Teisme buvo gautas 2023 m. gegužės 4 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjų kolegija 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. CD-4102-2-56-3-00617-2022-6 suklastojo faktą, kad kasacinis skundas buvo paduotas ne 2023 m. gegužės 2 d., bet 2023 m. gegužės 4 d., todėl neteisėtai atsisakė jį priimti dėl praleisto termino.
Ieškovo teigimu, jam padarytą 25 000 000 000 Eur turtinę žalą patvirtina ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1547-413/2022, kurioje buvo pažeista jo teisė į kasaciją. Patirtą 10 000 000 000 Eur neturtinę žalą patvirtina atsakovės Lietuvos valstybės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir žemesnių teismų institucijų nepatogumų sudarymas ir tyčinis, šališkas trukdymas realizuoti teisę į veiksmingą teisinę gynybą prieš Lietuvos valstybės institucijas ir pareigūnus, orumo žeminimas, nebaudžiamai klastojant faktus ir aplinkybes, bei šantažas, dezinformacijos skleidimas, provokacijų organizavimas ir diskriminacijos vykdymas, nevykdant įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų. Tokią neteisėtą veiką ieškovo atžvilgiu Lietuvos Aukščiausias Teismas Lietuvos teritorijoje vykdo sistemingai, nebaudžiamai žalodamas ieškovo, kaip neįgalaus pensininko, sveikatą, vykdo profesinės reputacijos bloginimą šeimoje ir visuomenėje.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2026 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį priimti atsisakė ir ieškinio pareiškimą bei jo priedus grąžino ieškovui A. B..
Teismas nurodė, kad ieškovas kaip žalos atlyginimo pagrindą nurodė įrodymais negrindžiamus emocinio pobūdžio teiginius ir savo nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškovo atžvilgiu priimto procesinio sprendimo (atsisakymo priimti kasacinį skundą). Tokie emocinio pobūdžio teiginiai ar nuomonė, kuriais siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, nesudaro faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tokio pobūdžio reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodo teismų priimtus procesinius sprendimus ir atliktus teisėjų veiksmus, kurių tinkamumą ieškovas kvestionuoja, nurodo savo subjektyvų požiūrį į juos. Kitaip tariant, pareikštu ieškiniu ieškovas kvestionuoja kitose bylose jau nustatytus teisinius santykius bei faktus, siekiant kitokio jų teisinio vertinimo, nors kitoks nurodytų bylų aplinkybių įvertinimas galėjo būti atliktas tik instancinės teisminės peržiūros tvarka, o ne inicijuojant naują civilinę bylą. CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia naujai inicijuotoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus ir (ar) teisinius santykius (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-175-464/2022). Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti ieškinio reikalavimus.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo: (1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės kitam teisėjui; (2) CPK 299 ir 300 straipsnių pagrindu priimti atskirą nutartį dėl šiurkščių CPK pažeidimų ir apie nusikaltimo požymius, slepiant ir išvengiant atsakomybės, Lietuvos teisingumo ministro ir ministerijos bei teisėjų veiksmus pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Skundžiama nutartimi uždrausta ir nepagrįstai suvaržyta teisė apskųsti teismų teisėjų darbą, ieškovo atžvilgiu vykdoma diskriminacija dėl galimybės reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už konstitucinių teisių pažeidimą, nusikalstamai nesivadovaujama tik įstatymu. Ieškinio nenagrinėjant teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, privaloma nurodyti į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinys būtų išnagrinėtas arba kaip pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti ieškinį. Todėl egzistuoja absoliutūs skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindai. Nenurodyti motyvai, kurių pagrindu atmetami prie ieškinio pridėti įrodymai.
7.2. Ieškinio priėmimo stadijoje nustačius, kad nenurodytas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo faktinis pagrindas, turi būti šalinami ieškinio trūkumai.
7.3. Padaryti pažeidimai turi būti įvertinti CPK 299 ir 300 straipsnių pagrindu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir ministerija, antstoliai, teisėjai sistemingai ir organizuotai slepia savo neteisėtus bei nusikalstamus veiksmus.
7.4. Pažeista ir netinkamai taikyta CPK 279 straipsnio 4 dalis. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kurioje civilinėje byloje yra išnagrinėtas ieškovui padarytos žalos atlyginimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų vykdomos diskriminacijos ieškovo atžvilgiu, antikonstitucinio nesivadovavimo tik įstatymu, kai tie patys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai tuos pačius įstatymus skirtingose civilinėse bylose ieškovo atžvilgiu taiko ir aiškina priešingai. Tai patvirtina absoliučius skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį Nr. DOK–2308, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį Nr. DOK–2308/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį Nr. 3P-208/2017, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1283-921/2022, 2026 m. gegužės 1 d. individualų skundą Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui ir kvitą.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus, kita vertus, apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti apelianto ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir iškelti civilinę bylą. Todėl apelianto prie atskirojo skundo pridėtų naujų įrodymų priėmimo klausimas pagal CPK 314 straipsnio nuostatas neaktualus.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti įgyvendinta bet kokiu būdu, nesilaikant teisės aktuose nustatytų privalomų jos įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos. Konkretūs procesiniai reikalavimai, keliami asmenims, siekiantiems įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, yra nustatyti atitinkamose proceso teisės normose.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų ir jos tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. patikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-701/2025, 26 punktas).
Taigi, civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir sąlygos. Priklausomai nuo jų (ne)buvimo, civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – pripažinęs, kad toks ginčas, kurį siekia inicijuoti apeliantas, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atskirojo skundo argumentais nepaneigta.
Bet kuris asmuo, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos valstybės ir teisėjų veiksmais, atlyginimo, turi ne tik nurodyti aplinkybes, būtinas civilinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti, bet ir pateikti faktinį jo ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus. Taigi, reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagrįsti apeliantas turėjo nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias civilinės atsakomybės sąlygų buvimą: neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024, 31 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad emocinio pobūdžio teiginiai ar nuomonė nesudaro faktinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 26 punktas). Analogiškai sprendžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pažymint, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir jai gali būti taikomi ribojimai, su sąlyga, kad jie atitinka teisėtą tikslą ir yra proporcingi. Jei ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad reiškiamais reikalavimais siekiama ne apginti pažeistas ieškovo subjektines teises, bet piktnaudžiauti procesu, toks procesinis elgesys gali prieštarauti subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-1120/2024, 28 punktas).
Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinyje, kurį teismas atsisakė priimti kaip teisme nenagrinėtiną, pašydamas jam atlyginti 25 000 000 000 Eur (dvidešimt penkių milijardų) turtinę ir 10 000 000 000 Eur (dešimt milijardų) neturtinę žalą, nenurodė visiškai jokio logiško ir protingo tokių skaičių pagrindimo, leidžiančio bent preliminariai suprasti, kokių konkrečiai savo teisių gynybos jis siekia. Visiškai akivaizdu, kad vien dėl šios priežasties ieškinio reikalavimais nėra siekiama asmens subjektinių teisių gynybos. Vienintelis apelianto turimas tikslas yra ir toliau raštu kartoti įžeidimus valstybės institucijoms bei jų pareigūnams, ką jis daro jau daugelį metų. Tokie ketinimai nesuderinami su kreipimosi į teismą instituto paskirtimi ir yra piktnaudžiavimas teise. Konstatuotina, kad apelianto procesinis dokumentas, pavadintas ieškiniu, negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku ir jo pagrindu negali būti iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria ir tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad teisėjų atlikti procesiniai veiksmai dėl konkrečios bylos eigos negali būti kvestionuojami kitoje, naujai pradėtoje civilinėje byloje, nepaisant to, sutinka su jais bylos šalis ar ne. Kasacinės instancijos teismui atsisakius priimti apelianto kasacinį skundą kitoje byloje, tos bylos procesas pasibaigė ir negali būti tęsiamas naujoje byloje. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra aukščiausia teisminė instancija, kurio priimtų procesinių sprendimų teisiškai vertinti žemesnės instancijos teismas negali. Be to, priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, įstatymų leidėjo valia teisė į kasaciją anaiptol nėra garantuojama kiekvienam to pageidaujančiam asmeniui ir yra gerokai siauresnė, nei kreipimosi į teismą teisė. Tik pats kasacinis teismas nusprendžia, ar yra CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka, t. y. ar faktiškai egzistuoja sąlygos ir teisinės prielaidos priimti kasacinį skundą ir pradėti kasacinį procesą. Todėl deklaratyviais pripažintini apelianto teiginiai, kad ieškinio, kurio teismas nepriėmė, pareiškimo poreikį lėmė būtent jo teisės į kasaciją pažeidimas.
Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad teismas turėjo apeliantui nustatyti terminą trūkumams šalinti, o ne atsisakyti priimti ieškinį. Viena vertus, kaip jau minėta ir nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, apeliantas ieškinius dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei sistemingai teikia jau ne vienerius metus, jam daug kartų buvo išaiškinti reikalavimai procesinio dokumento formai ir turiniui, be kita ko, pažymint, pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apeliantas teismų procesiniuose sprendimuose nustatytus jam įpareigojimus bei išaiškinimus ignoruoja. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus, kad toks ieškinys iš viso nenagrinėtinas teisme, objektyviai nebuvo prielaidų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Aiškiai nepagrįsti ir tokie deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai, kad, pripažinęs ieškinį nenagrinėtinu teisme pagal civilinio proceso taisykles, teismas turėjo apeliantui nurodyti, į kokią instituciją jam kreiptis ar kaip kitaip pašalinti priežastis, kliudžiusiais priimti ieškinį. Jokia kita kompetentinga institucija, kuri galėtų išspręsti tokius reikalavimus (t. y. iš esmės patikrinti kasacinio teismo procesinio sprendimo atsisakyti priimti apelianto kasacinį skundą, kuriuo grindžiamas milijardinės žalos apeliantui padarymas, teisėtumą ir pagrįstumą), objektyviai neegzistuoja, nes kasacinis teismas yra aukščiausia teisminė instancija. Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė ir tokiu aspektu, kad apeliantas nė nesiekia subjektyvių savo teisų gynimo bei piktnaudžiauja teise. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, savo poziciją pagrindė argumentais ir nurodė taikomas teisės normas, o su kitokia apelianto nuomone (dėl nepakankamo nutarties motyvavimo) apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokios išvados nesuponuoja.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.