- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- 2-175-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00631-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo V. J. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, priėmimo klausimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:
1.1. priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 669 371,03 Eur turtinės ir 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas;
1.2. pripažinti neatitinkančiais tikrovės Kauno apygardos teismo teisėjų N. Meilučio, A. Kukalio ir A. Rudzinsko 2019 m. kovo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-69-436/2019, motyvuojamoje dalyje paskelbtus teiginius:
Žemesnės instancijos teismas
1.2.1. „pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas“;
1.2.2. „pagal bylos duomenis, t. y. baudžiamosios bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, tikėtina, kad atsakovui buvo mokamos didelės palūkanos“;
1.2.3. „atsakovas verčiasi skolinimo verslu (teikia paskolas skelbdamasis apie tai spaudoje)“;
1.2.4. „visas turimas lėšas skiriant anūko sveikatai ir gyvybei palaikyti nebuvo galimybių grąžinti skolą“;
1.2.5. „atsakovas (apeliantas) nepagrindė savo realiai patirtų nuostolių dydžio“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad ieškovas šią bylą pasirinko inicijuoti popierine forma, pateikdamas ieškinį popieriniu formatu, todėl ieškovui buvo privaloma laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 113 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo pateikti tiek procesinių dokumentų bei jų priedų egzempliorių, kad po vieną tektų teismui ir kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Ieškovas minėto reikalavimo neįvykdė, kadangi pateikė tik vieną ieškinio egzempliorių, o kitą to paties turinio dokumentą atsiuntė elektroniniu paštu. Ieškovui ankstesnėse jo inicijuojamose bylose jau yra išaiškinta, kad elektroniniu būdu teismams dokumentai turi būti teikiami per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą (toliau – EPP).
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, kurias gali patvirtinti ar paneigti jo kartu su ieškiniu teikiami rašytiniai įrodymai, nors pateikdamas rašytinius įrodymus ieškovas privalo pagrįsti jų ryšį su byla, t. y. nurodyti, kokias konkrečias faktines aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti ieškovo pateikiami įrodymai. Nepateikti ir ieškinyje nurodyti jo priedai Nr. 1 – 14. Nurodytas aplinkybes, ieškovo pasirinkimą įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis daug valstybės pareigūnų ir institucijų, jokiais argumentais nepagrindžiant jų dalyvavimo byloje poreikio, taip pat ieškinyje naudojamą šiuos asmenis įžeidžiančią, užgaulią ir nekorektišką retoriką teismas įvertino kaip sąmoningą piktnaudžiavimą teise, teikiantį pagrindą iš karto atsisakyti priimti ieškinį netaikant ieškinio trūkumų šalinimo instituto.
5. Kita vertus, susipažinęs su ieškinio turiniu teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė jokių teisėjų, kitų jo įvardytų pareigūnų ir valstybės institucijų bei jų vadovų, įskaitant Lietuvos Respublikos prezidentą, neteisėtų veiksmų kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, nurodydamas tik savo nesutikimą su jų atliktais procesiniais veiksmais, t. y. nesuformulavo ieškinio dėl žalos atlyginimo faktinio pagrindo. Aplinkybė, kad ieškiniu yra prašoma ir Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties motyvuojamoje dalyje paskelbtų teiginių pripažinimu neatitinkančiais tikrovės, leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovas iš esmės siekia įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pakartotinio įvertinimo (peržiūrėjimo). Todėl toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį ir kausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi ankstesnėmis bylomis, kuriose iš ieškovo buvo nepagrįstai reikalaujama elektroniniu parašu pasirašyti ieškinius ir juos teikti per EPP. Ieškovas net kelis kartus kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, reikalaudamas panaikinti jo paskyrą, tačiau ieškovo prašymai be jokio pagrindo buvo atmesti.
6.2. Teisinis reguliavimas numato galimybę elektroniniu parašu pasirašyti procesinius dokumentus ir juos teismams siųsti elektroniniu paštu. Teismų nutartys, kuriomis tokiu būdu ieškovo siunčiami dokumentai nėra priimami, yra antikonstitucinės. Elektroninis ieškovo parašas suteikia objektyvią galimybę įsitikinti jo valia, o Kauno apygardos teismas nesikreipė į Ryšių reguliavimo tarnybą, Policijos departamentą, Vyriausiąjį archyvarą tam, kad šie padėtų teismui įsitikinti ieškovo tapatybe ir valia. Kiti teismai priima elektroniniu parašu pasirašytus ieškovo procesinius dokumentus arba kitų proceso dalyvių elektroniniu parašu nepasirašytus elektroninius laiškus ir juos nagrinėja.
6.3. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, ieškinio priedus Nr. 1 – 14 ieškovas pasirašė elektroniniu parašu ir išsiuntė elektroniniu paštu Kauno apygardos teismui. Be to, jų nepateikimas nėra pagrindas nepriimti ieškinio, o tik prielaida nustatyti ieškinio trūkumus. Ieškinio priėmimui nėra kliūtis ir trečiųjų asmenų (ne)įtraukimas.
6.4. Teismas nepagrįstai pradėjo nagrinėti bylą dar nepriėmęs ieškinio. Ieškinio dalyko ir pagrindo formavimas yra išimtinė ieškovo, o ne teismo teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas ir pagrindas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi ieškovas nurodė konkrečias faktines aplinkybes, kurias gali patvirtinti arba paneigti jo pateikiami rašytiniai įrodymai. Pats teismas turi nustatyti, kurias teisės normas neteisėti teisėjų veiksmai pažeidžia.
6.5. Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nepagrįstai diskriminuoja ieškovą dėl jo politinių pažiūrų ir įsitikinimų, lietuvių tautybės. Ieškovo atžvilgiu netaikius ieškinio trūkumų šalinimo instituto, buvo atskleistas ir atvirai pademonstruotas organizuoto antikonstitucinio susivienijimo Kauno apygardos teisme veikimas.
6.6. Ieškinio reikalavimas pripažinti neatitinkančiais tikrovės Kauno apygardos teismo teisėjų, priėmusių 2019 m. kovo 4 d. nutartį, teiginius yra nagrinėtinas teisme, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą, o minėtų teisėjų žinomai melagingų teiginių įrašymas į nutartį ieškovui sukėlė bei dar sukels turtinę ir neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Kai asmuo kreipiasi į teismą su pareiškimu, teismas turi ne tik patikrinti, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir įsitikinti, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Konstitucijos 30 straipsnio nuostata, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, jog tokią teisę turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje tik suteikta galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Kitaip tariant, procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios pagal procesinius teisinius padarinius skirstomos į dvi grupes – teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantas subjektyvios teisės kreiptis į teismą su tokiais reikalavimais, kuriuos pareiškė savo ieškinyje, neturi, kadangi ieškiniu siekia jau įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros ir būtent su tuo sieja reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nenurodęs jokių kitų pagrindų tokios žalos atsiradimui ir (arba) jos atlyginimui. Tokia teismo padaryta išvada, be kita ko, reiškia, kad nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų.
10. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija. Iš ieškinio turinio bei jame pareikštų reikalavimų akivaizdu, kad apeliantas teikia savo subjektyvų vertinimą dėl kitoje byloje (bylose) atliktų procesinių veiksmų, kvestionuoja kitoje civilinėje byloje jau nustatytus teisinius santykius bei faktus, siekdamas kitokio jų teisinio vertinimo, nors kitoks jo nurodomos bylos aplinkybių įvertinimas galėjo būti atliktas tik instancinės teisminės peržiūros tvarka, o ne inicijuojant naują civilinę bylą. Įstatymų leidėjo valia įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, taip pat visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, juo labiau, toje byloje dalyvavusiems asmenims (CPK 18 straipsnis). Dar daugiau, CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia kitoje (naujoje) byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus ir (ar) teisinius santykius.
11. Todėl toks ieškinys, kokį pareiškė ieškovas, teisme nenagrinėtinas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti. Kitokio ieškinio priėmimo klausimo vertinimo nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentai, kad prašymas pripažinti neatitinkančiais tikrovės Kauno apygardos teismo teisėjų, priėmusių 2019 m. kovo 4 d. nutartį, teiginius yra nagrinėtinas teisme, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą. Priešingai, šie skundo argumentai tik patvirtina apelianto tikslą bei jo turimą intenciją apeiti civilinio proceso normose tiesiogiai įtvirtina draudimą dar kartą pasibylinėti dėl tų pačių aplinkybių teisinio vertinimo.
12. Kaip visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs atmestini ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartimi netaikius ieškinio trūkumų šalinimo instituto apeliantas yra diskriminuojamas dėl jo politinių pažiūrų, įsitikinimų ar tautybės, kurie yra grindžiami ir aiškiai neprocesine, oficialių dokumentų turiniui nustatytų reikalavimų neatitinkančia retorika, ar kad teismas nepagrįstai pradėjo nagrinėti bylą dar nepriėmęs ieškinio.
13. Kreipimosi į teismą tvarką reglamentuoja ne materialiosios, o proceso teisės normos, kurias, spręsdamas apelianto paduoto ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas aiškino ir pritaikė teisingai. Nenustatęs kreipimosi į teismą prielaidų (t. y. nesant galimybės naujoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus ir vien dėl nustatytų faktų, su kuriais apeliantas nesutinka, reikalauti žalos atlyginimo), pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik aptarė kreipimosi į teismą su ieškiniu įgyvendinimo formaliąsias sąlygas, pažymėjęs, kad ir jų apelianto procesinis dokumentas taip pat neatitinka. Tačiau, kitaip nei yra įsitikinęs apeliantas, ieškinio trūkumų instituto taikymas nebuvo būtinas dėl kelių priežasčių.
14. Viena vertus, termino teismo identifikuotiems trūkumams pašalinti nustatymas nebūtų lėmęs kitokio ieškinio, kaip teisme nenagrinėtino (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertinimo, nes teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimas pats savaime reiškia, kad pareiškimą padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti tokį ieškinį teisme. Atitinkamai, bet kuriuo atveju (taikant ar netaikant trūkumų šalinimo institutą) toks ieškinys nebūtų buvęs priimtas.
15. Kita vertus, teismai jau kitose bylose jau buvo išaiškinę apeliantui, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo visų pirma suponuoja procesiškai tinkamą paties asmens, kuris siekia inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, elgesį. Asmuo realizuoti savo teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikysis įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, kurie yra privalomi visiems be išimties besikreipiantiems į teismą asmenims, įskaitytinai ir apeliantui V. J. Kreipimosi į teismą teisė nėra absoliuti ar bet kaip įgyvendinama teisė.
16. Kiekvienoje byloje teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti ir netoleruoti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, nes tik taip užtikrinamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas (CPK 17 straipsnis). Todėl jeigu pats asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kurie įvertinti kaip piktnaudžiavimas subjektinėmis teisėmis, įskaitytinai ir procesine kreipimosi į teismą (į teismines instancijas) teise, tai jis objektyviai negali tikėtis savo teisių gynybos. Tiesioginis draudimas piktnaudžiauti teise yra nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalyje, nurodžius, kad draudžiama siekti savo teisių įgyvendinimo tokiu būdu bei priemonėmis, kurios prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, antraip teismas gali atsisakyti ginti piktnaudžiaujančio teise asmens teises.
17. Apelianto procesinių dokumentų turinys, ką pagristai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, ar selektyviai jo pasirenkamas dokumentų teikimo į bylą būdas tik patvirtina, kad iš esmės pats apeliantas yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti teismus, kitas institucijas ir jų pareigūnus. Toks jo elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir šio proceso paskirtimi. Todėl pateikdamas atitinkamo turinio ieškinį, kurio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė, apeliantas negalėjo tikėtis, kad teismas toleruos netinkamą jo elgesį, liudijantį piktnaudžiavimą subjektine kreipimosi į teismą teise.
18. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neleidžia abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl ši nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.