Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovė kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau – Taryba) dėl apskaičiavimo metodikos paaiškinimo, taip pat paprašė ieškovės pateikti savo siūlomos kompensacijos apskaičiavimo metodikos paaiškinimą. Ieškovė paaiškino savo siūlomą kompensacijos apskaičiavimo metodą, o 2024 m. liepos 23 d. taip pat kreipėsi į Tarybą raštu, kuriame išdėstė teisinius argumentus, patvirtinančius kompensacijos apskaičiavimo metodikos pagrįstumą, bei paprašė padėti išspręsti kilusį ieškovės ir atsakovės ginčą dėl teisingo kompensacijos už nuolatinių perdavimo pajėgumų ribojimą dydžio.

Taryba, įvertinusi situaciją ir tai, kad naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklių, patvirtintų AB „Amber Grid“ valdybos 2023 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. VLD4, suderintų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. O3E-381 (toliau – naudojimosi taisyklių) 120 punkte nėra konkrečiai paaiškinta, kaip turi būti grąžinami mokėjimai už ribotus pajėgumus, kai apribojimai taikomi ilgiau nei 14 dienų, siūlė vadovautis bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis šalių sutartinius teisinius santykius ir atsakomybę už netinkamą sutarties vykdymą. Pagal CK, kai sutartis nevykdoma ar vykdoma netinkamai, viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Tuo atveju, kai sistemos naudotojui taikomi užsakytų pajėgumų apribojimai, jis turi būti atleistas nuo prievolės mokėti už užsakytus pajėgumus (arba gauti kompensaciją) už tą dalį, kuriai faktiškai buvo taikomas apribojimas, t. y. faktinis užsakytų pajėgumų apribojimas turi būti nustatomas įvertinant skirtumą tarp sistemos naudotojo maksimalaus užsakyto kiekio konkrečiai dujų parai ir sistemos operatoriaus patvirtintos kiekio paraiškos. Tuo atveju, kai sistemos naudotojas dėl galiojančių sistemos apribojimų negali užsakyti perdavimo pajėgumų (kai sistemos apribojimai viršija užsakytus pajėgumus), vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į pagrįstą sistemos naudotojo poreikį, kurio nebuvo įmanoma įvardyti nurodant paros pajėgumus. Taryba pažymėjo, kad toks siūlomas vertinimo principas leidžia nustatyti, ar sistemos naudotojas pagrįstai tikisi naudotis pajėgumais, be to, šis principas padėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui teikiant kiekio paraiškas.

Teismas nustatė, kad, remiantis sutarties 2.1 papunkčiu, sutarties objektas (dalykas) – gamtinių dujų perdavimo paslaugų teikimas. Sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti gamtinių dujų perdavimo paslaugas ieškovei laikantis sutarties sąlygų, o ieškovė – tinkamai atsiskaityti už teikiamas paslaugas. Naudojimosi taisyklės ir balansavimo taisyklės (teismo pastaba – AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklės) yra neatsiejama sutarties dalis (sutarties 3.2 papunktis). Remiantis sutarties 9.1 papunkčiu, dujų perdavimas gali būti apribotas arba nutrauktas teisės aktuose, naudojimosi taisyklėse ir balansavimo taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka.

Pagal naudojimosi taisyklių 9.39 papunktį nuolatinių dujų perdavimo pajėgumai, tai dujų perdavimo pajėgumai, kurių nepertraukiamumą atsakovė įsipareigojo užtikrinti ieškovei pagal sutartį. Sutarties 3.1 papunktyje nustatyta, kad dujų perdavimo paslaugos teikimo sąlygos yra nustatytos naudojimosi taisyklėse ir AB „Amber Grid“ balansavimo taisyklėse, paskelbtose atsakovės interneto svetainėje.

Teismas nurodė, kad naudojimosi taisyklių 175.1 papunktyje nustatyta, jog pajėgumų ribojimo atveju pajėgumai ribojami tokia tvarka: pirmiausia ribojami pertraukiamieji trumpiausio laikotarpio pajėgumai, vėliau – pertraukiamieji ilgesnio laikotarpio pajėgumai, ir galiausiai, jei paklausa vis dar viršija pasiūlą – nuolatiniai trumpesnio ir, esant būtinybei, ilgesnio laikotarpio pajėgumai. Naudojimosi taisyklių 175.5, 175.5.1, 175.5.2 ir 175.5.3 papunkčiai nustatė, kad, esant pajėgumų apribojimams, sistemos naudotojams taikomi nauji kiekiai. Teismas nurodė, kad informaciją apie pajėgumų apribojimus ir turimus naujus kiekius „Latvenergo, AS“ gavo iš Latvijos perdavimo sistemos operatorės „Conexus Baltic Grid“ (toliau – „Conexus“). Kiekio paraiškas apribojimų laikotarpiu „Latvenergo, AS“ teikė pagal naudojimosi taisyklėse nustatytą bendrąją kiekių paraiškų teikimo tvarką, t. y. per bendrąją zonų platformą.

Teismas pažymėjo, kad 2023 m. naudojimosi taisyklėse, kurios galiojo iki 2025 m. gegužės 28 d., nėra įtvirtinta detalaus mechanizmo, kaip turėtų būti apskaičiuojamas pajėgumų dydis, kuriam turi būti taikomos naudojimosi taisyklių 120 punkto nuostatos, t. y. nėra nustatyta, kuria dalimi sistemos naudotojas yra atleidžiamas nuo pareigos apmokėti už užsakytus pajėgumus, kaip konkrečiai ši dalis turi būti apskaičiuota.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė remiasi pateiktais skaičiavimais, taip pat Mykolo Romerio universiteto akademine išvada „Dėl naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklių 120 punkto aiškinimo“ Nr. 24T (11.21 Mr-20401)-40, parengta dr. V. B., Universiteto Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto profesoriaus ir šio instituto direktoriaus (toliau – išvada), tačiau šalys neteikė prašymo skirti teismo ekspertizę. Teismas ieškovės pateiktos išvados nelaikė eksperto išvada Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 212 straipsnio prasme, pažymėjęs, kad ji neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintina kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, teismo vertinimu, išvada yra parengta išimtinai ieškovės iniciatyva ir interesais. Išvadoje pateikiamas tik teisės normų aiškinimas, o tai nepatenka į specialiųjų žinių sritį, dėl to, nepaisant išvadą parengusio asmens kvalifikacijos, tai laikoma ieškovės procesine pozicija ar papildomu ieškovės teisiniu argumentu, neturinčiu ekspertinės ar išskirtinės įrodomosios reikšmės.

Teismas nepritarė ieškovės argumentams, taip pat išvados teiginiams, nurodęs, kad naudojimosi taisyklių 120 punkto aiškinimas neatitinka šios taisyklės turinio, taip pat ir kitų ginčo sutarties nuostatų. Naudojimosi taisyklių 120 punkte nėra įtvirtinta perdavimo sistemos operatoriaus pareiga kompensuoti ar grąžinti jau sumokėtas sumas už nuolatinius perdavimo pajėgumus. Šioje nuostatoje vartojama formuluotė „sistemos naudotojas atleidžiamas nuo pareigos apmokėti“, teismo įsitikinimu, reiškia atleidimą nuo mokėjimo pareigos ateityje, o ne kompensaciją už jau įvykdytą piniginę prievolę. Teismo vertinimu, išvadoje suformuluota teisė į apmokėtų nuolatinių pajėgumų kainos kompensaciją nėra grindžiama nei lingvistiniu, nei sisteminiu naudojimosi taisyklių 120 punkto aiškinimu ir faktiškai sukuria naują sutartinę prievolę, kuri nėra numatyta naudojimosi taisyklėse, kadangi jose nebuvo nustatyta nei kompensuotina apimtis, nei kompensacijos apskaičiavimo tvarka, taip paneigiant aiškų ir ribotą nuolatinių perdavimo pajėgumų ribojimo pasekmių reglamentavimą.

Teismas nurodė, kad nors ieškovė ne kartą teigė, jog atsakovė pati pripažino, kad dujų perdavimo pajėgumų rezervavimas (užsakymas) ir faktinis dujų perdavimas (kiekio paraiškos pateikimas) yra savarankiškos teisės, kurios apmokestinamos atskirai, tačiau šios aplinkybės visiškai neatitinka tikrovės, nes atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike kategoriškai tai paneigė, nurodydama, jog ieškovė netinkamai interpretuoja naudojimosi taisyklių 30 punktą. Ši nuostata, kurioje įtvirtinta, kad, sudarius perdavimo sutartį, prašymo teikėjas tampa sistemos naudotoju ir įgyja teisę užsakyti pajėgumus, transportuoti dujas ir atlikti kitus veiksmus, apibrėžia tik bendrąsias tarpusavyje susijusias perdavimo paslaugos teises ir funkcijas. Tai nėra atskiros savarankiškos paslaugos ar automatinis pagrindas kompensacijai už jų nenaudojimą.

Pagal naudojimosi taisyklių 50 punktą, sistemos naudotojai pajėgumų užsakymus turi teikti laikydamiesi šiame punkte įtvirtintų būdų ir principų. Užsakymai ketvirčio, mėnesio ar paros pajėgumams laikomi užsakytais, kai sistemos naudotojas pateikia pajėgumų užsakymą, o PSO jį gauna ir patvirtina nustatytais terminais (naudojimosi taisyklių 52 punktas).

Teismo vertinimu, nuolatinių perdavimo pajėgumų rezervavimas pagal sutartį ir naudojimosi taisykles, nėra savarankiška, nuo dujų perdavimo paslaugos proceso atsieta paslauga, bet yra skirta užtikrinti galimybę perduoti konkrečius dujų kiekius, kurių realus poreikis sistemos naudotojo valia išreiškiamas teikiant kiekio paraiškas. Teisė užsakyti pajėgumus ir teisė transportuoti dujas sudaro nuoseklų vienos perdavimo paslaugos suteikimo procesą, o ne dvi atskiras paslaugas. Tam, kad būtų suteikta faktinė dujų perdavimo paslauga, būtina ne tik rezervuoti pajėgumus, bet ir pateikti kiekio paraišką. Teismo vertinimu, tai patvirtina tiek naudojimosi taisyklių 175.4 papunktis, nustatantis, kad ribojimo metu kiekio paraiškos teikiamos įprasta tvarka, tiek ir taisyklių 120 punktas, kuris atleidimą nuo mokėjimo sieja su faktiniu negalėjimu naudotis rezervuotais pajėgumais ilgiau kaip 14 dienų. Teismo vertinimu, dėl to ieškovės siūlymas naudojimosi taisyklių 30 punktą traktuoti kaip savarankišką teisinį pagrindą atleisti ją nuo kitų taisyklėse nustatytų pareigų yra nepagrįstas, prieštarauja sisteminiam naudojimosi taisyklių aiškinimui.

Teismas nustatė, kad sistemos naudotojai, siekdami naudotis dujų perdavimo paslaugomis, privalo pateikti kiekio paraiškas (nominacijas), kuriose nurodo dujų srauto kryptį, įleidimo (išleidimo) tašką, identifikacinius duomenis, transportuotiną kiekį bei dujų parą, kuriai pareiškiamas dujų kiekis. Nepateikus paraiškos iki P 1 paros 15.00 val., laikoma, kad kiekis lygus nuliui arba ankstesniam patvirtintam kiekiui (naudojimosi taisyklių 78, 81, 86 punktai). Nepateikus kiekio paraiškos (nominacijos) tam tikram laikotarpiui, laikoma, kad sistemos naudotojas neprašo dujų perdavimo paslaugos ir nesinaudoja įsigytais pajėgumais (naudojimosi taisyklių 81.1 papunktis).

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė neginčijo to, jog per aktualius dujų metus kiekio paraiškas pateikė ne visam įsigytam (rezervuotam didžiausiam) nuolatinių perdavimo pajėgumų kiekiui, taip pat, kad atsakovė faktiškai perdavė mažesnį dujų kiekį, nei didžiausi perdavimo pajėgumai, kuriuos įsigijo (rezervavo) ieškovė.

Teismas, remdamasis naudojimosi taisyklių 78–89 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, pagal kurias dujų perdavimo paslaugos užsakomos per kiekio paraiškų (nominacijų) teikimo procedūrą, t. y. konkrečiu momentu užsakoma faktinė paslauga, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė šiais pajėgumais realiai pasinaudojo. Įsigyti perdavimo pajėgumai suteikė ieškovei teisę naudotis perdavimo paslauga, t. y. teisę transportuoti dujas iki maksimalios rezervuotos sumos per visą užsakymo laikotarpį, tačiau, siekiant faktiškai realizuoti šią teisę, sistemos naudotojas turi pateikti kiekio paraišką, kuri pagal teisės aktus yra paslaugos užtvirtinimo (suaktyvinimo) forma.

Teismas, remdamasis atsakovės pateiktais duomenimis, nustatė, kad ieškovė ne visada pasinaudodavo rezervuotais pajėgumais. Nurodė, kad iš pateiktos lentelės matyti paraiškų trūkumas ir (ar) jų pateikimas nepilnam kiekiui. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė kiekio paraiškas teikė mažesnėmis nei įsigyti (rezervuoti) pajėgumai apimtimis ir kitais laikotarpiais, kai pajėgumų ribojimų nebuvo. Teismo vertinimu, tai papildomai paneigia ieškovės argumentus, kad kompensacijos suma turi būti skaičiuojama vadovaujantis jos siūloma metodika, vertinant skirtumus tarp rezervuoto nuolatinių dujų perdavimo pajėgumų kiekio ir to sistemos naudotojui paskirto nuolatinių dujų perdavimo pajėgumų kiekio, sumažinto dėl remonto darbų. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, teigdama, jog jai buvo taikyti perdavimo pajėgumų ribojimai dėl techninės priežiūros darbų, privalėjo įrodyti tokių ribojimų kiekius (pateikti konkrečias kiekių paraiškas), tačiau tokių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo, jog atitinkamais laikotarpiais teikdavo kiekio paraiškas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad rezervuotų pajėgumų apimtis savaime neatskleidžia nei realaus poreikio, nei faktiškai planuoto sistemos naudojimo. Ieškovės pateiktoje išvadoje nurodytas teisinis vertinimas ir aiškinimas, pagal kurį kompensacija būtų siejama vien su formaliu pajėgumų rezervavimu, ignoruojant faktiškai pateiktas kiekio paraiškas ir jų tvirtinimo rezultatus, teismo vertinimu, neatitinka nei sutarties esmės ir tikslo, nei naudojimosi taisyklių, nei dujų perdavimo sistemos veikimo principų, o išvadoje pateikta analizė akivaizdžiai neatsižvelgia į šio reguliuojamo sektoriaus specifiką.

Teismas, atsižvelgdamas į ginčo sutarties pobūdį, nusprendė, kad naudojimosi taisyklės, kurios yra sudėtinė ginčo sutarties dalis, nėra vienašališkai atsakovės nustatomos, nes jos yra viešai derinamos, be to, reguliuojamos ir tvirtinamos Tarybos. Visi rinkos dalyviai, taip pat ir ieškovė turi teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl taisyklių. Vadinasi, naudojimosi taisyklės nėra vienašališkai nustatytos kitai šaliai ir, atitinkamai, yra taikomos vienodai ir be išimčių visiems rinkos dalyviams.

Nors ieškovė reikalavimus grindžia ir „Conexus“ (Latvijos perdavimo sistemos operatorės) dokumentais, tačiau teismas šiais dokumentais nesirėmė, nurodęs, kad perdavimo pajėgumų paskirstymo ir, atitinkamai, jų ribojimo taisyklės yra taikomos Latvijoje, kurios nebūtinai turi sutapti su Lietuvoje taikomomis taisyklėmis. Pažymėjo, kad ginčo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė (sutarties 13.1 papunktis). Be kita ko, „Conexus“ duomenys rodo faktiškai panaudotus ir (ar) deklaruotus pajėgumus Latvijos teritorijoje, todėl vienareikšmiai daryti išvadą, kad „Conexus“ duomenys yra tinkami atliekant skaičiavimus šioje byloje, teismo vertinimu, nėra pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė neneigė atsakovės akcentuojamos aplinkybės, jog ieškovė apie planinius dujų perdavimo sistemos ribojimus 2022–2023 m. žinojo iš anksto (ši informacija iš anksto skelbiama atsakovo tinklapyje ir viešai neatskleistos informacijos (UMM) pranešimų platformoje). Dėl to aplinkybė, kad ginčo sutartyje nėra detalizuota kompensacijos apskaičiavimo tvarka, teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog tokia teisė egzistuoja. Priešingai, tai patvirtina, kad iki naujos naudojimosi taisyklių redakcijos tokia pareiga nebuvo įtvirtinta. Be to, pasak teismo, kilęs neaiškumas negali būti aiškinamas taip, kad visa su perdavimo sistemos eksploatavimu susijusi rizika būtų perkelta tik atsakovei, ypač tais atvejais, kai perdavimo sistemos operatorius iš anksto informavo ieškovę apie atitinkamais laikotarpiais galimus pajėgumų ribojimus, o ieškovė, žinodama apie šias aplinkybes, nesiėmė veiksmų galimai verslo žalai sumažinti ar jos išvengti ir vis tiek rezervavo pajėgumus (nors konkrečių paraiškų neteikė), o vėliau siekia, kad atsakovė atlygintų visą rezervuotų pajėgumų apimtį. Teismas pažymėjo, kad toks aiškinimas reikštų ne kompensavimo instituto taikymą, bet nepagrįsto praturtėjimo sukūrimą, leidžiantį sistemos naudotojui gauti naudą nepriklausomai nuo faktinių ketinimų naudotis perdavimo sistema. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas taikyti contra proferentem (prieš tą, kuris parengė) taisyklę šiuo atveju yra teisiškai nepagrįstas ir neatitinka nei sutartinių santykių pusiausvyros, nei teisinio apibrėžtumo ir nuspėjamumo principų.

Apibendrinęs teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovei dėl kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas, todėl ieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Tarp šalių nėra ginčo dėl situacijos faktinių aplinkybių ir (arba) jų vertinimo. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra dėl kompensacijos už apribotus pajėgumus apskaičiavimo tvarkos, kuris pasireiškia skirtingu naudojimosi taisyklių 120 punkto, reglamentuojančio sistemos naudotojo atleidimą nuo pareigos apmokėti už nuolatinius perdavimo pajėgumus ribojimų atvejais, aiškinimu. Teismo aiškinimas, kad ieškovė neturi teisės kreiptis dėl už nuolatinių perdavimo pajėgumų rezervavimą sumokėtų lėšų grąžinimo, atsižvelgiant į pritaikytus pajėgumų ribojimus, yra klaidingas. Remiantis naudojimosi taisyklių 117 punktu, ieškovė ne vėliau kaip iki 7-os po ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos gauna iš atsakovės galutinę sąskaitą už per ataskaitinį laikotarpį suteiktas perdavimo paslaugas, įskaitant ir už sistemos naudotojo šiam laikotarpiui rezervuotus dujų perdavimo pajėgumus. Teismas nevertino tarp šalių susiklosčiusios sutartinių santykių praktikos. Visas sąskaitas 2022–2023 m. atsakovė išrašė paskutinę ataskaitinio mėnesio dieną. Praktikoje tai reiškia, kad ieškovės atleidimas nuo mokėjimo pareigos gali įvykti tik tokiu atveju, jei pati atsakovė, išrašydama sąskaitą už ataskaitinį mėnesį, atsižvelgia į tą mėnesį buvusius nuolatinių perdavimo pajėgumų ribojimus ir išrašomą sąskaitos sumą iš karto sumažina. Atsakovė taip nesielgė. Naudojimosi taisyklių 121 punktas įtvirtino, kad atsakovė, gavusi sistemos naudotojo sąskaitą už ribotus nuolatinius perdavimo pajėgumus per ataskaitinį laikotarpį, turi ją apmokėti iki 14-tos mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, kalendorinės dienos. Taigi naudojimosi taisyklėse nėra nustatytas sistemos naudotojo atleidimas nuo mokėjimų už apribotus dujų perdavimo pajėgumus ateityje. Naudojimosi taisyklės numato, kad ieškovė, kaip sistemos naudotoja, turi teisę išrašyti atsakovei sąskaitą už jos apribotus pajėgumus, o atsakovė privalo šią apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai netaikė contra proferentem taisyklės. Už naudojimosi taisyklių spragas ar neaiškumus yra atsakinga atsakovė. Naudojimosi taisyklių 120 punktas yra suformuluotas nepakankamai aiškiai ir dviprasmiškai. Šią aplinkybę pripažįsta tiek atsakovė, tiek Taryba, tiek ir teismas. Sistemos naudotojai turi teisę teikti pastabas viešajai konsultacijai tik tada, kai yra atliekami naudojimosi taisyklių pakeitimai. Taigi dujų perdavimo sutartys yra sudaromos prisijungimo būdu, visos sąlygos būna jau suderintos ir patvirtintos. Byloje yra pateikti duomenys, kad ieškovė teikė pastabas dėl 2025 m. naudojimosi taisyklių redakcijos ir į šias pastabas buvo nuspręsta neatsižvelgti. Byloje nėra įrodymų apie paskelbtą viešą konsultaciją dėl 2023 m. naudojimosi taisyklių redakcijos. Kita vertus, pastabų teikimo galimybė negali būti laikoma realiomis derybomis.

Nesutinka, kad jos informavimas apie ketinamus taikyti pajėgumų ribojimus pats savaime yra pakankamas, tam, jog ieškovė galėtų objektyviai įvertinti galimus nuostolius veiklai. Tam, kad ieškovė galėtų įsivertinti kiek tiksliai jai bus apribota pajėgumų ribojimų dienomis, ji turi žinoti ne tik tikslią ribojimų datą, bet ir kitų sistemos naudotojų rezervuotus (užsakytus) pajėgumų kiekius ir jų tipą (trukmę). Be to, ne visi ribojimai buvo planiniai. Iš 52 kalendorinių dienų, kai buvo taikomi pajėgumų ribojimai 2023 dujų metais, tik 19 buvo planiniai. Atitinkamai, 33 dienas vyko neplaniniai pajėgumų ribojimai. Tam, kad ieškovė galėtų tinkamai įsivertinti galimą su sistemos naudojimu susijusią riziką, visos sutarties ir naudojimosi taisyklių nuostatos turi būti atsakovės suformuluotos aiškiai ir suprantamai (nedviprasmiškai). Atsakovės informavimas apie pajėgumų ribojimą niekaip nepašalina jos atsakomybės už netinkamai parengtas naudojimosi taisyklių nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuolatinių dujų perdavimo pajėgumų rezervavimas pagal sutartį ir naudojimosi taisykles nėra atskira ir savarankiška paslauga, bet sudaro nuoseklų vienos dujų perdavimo paslaugos suteikimo proceso etapą, skirtą užtikrinti galimybę perduoti konkretų dujų kiekį. Aplinkybė, kad perdavimo paslaugos teikimas apima skirtingus veiksmus ar etapus (pajėgumų rezervavimą ir faktinį perdavimą), savaime nereiškia, jog tai yra kelios atskiros paslaugos civilinės teisės prasme. Vien perdavimo pajėgumų turėjimas nesuponuoja nei faktinio dujų perdavimo, nei perdavimo paslaugos suteikimo, kadangi ši teisė materializuojasi tik pateikus kiekio paraišką.

Naudojimosi taisyklių 81.1 papunktyje imperatyviai nustatyta, kad nepateikus kiekio paraiškos tam tikrai parai, laikoma, jog sistemos naudotojo pareiškiamas dujų kiekis yra lygus nuliui. Ši nuostata reiškia, kad nepateikus kiekio paraiškos, laikytina, jog sistemos naudotojas atitinkamu laikotarpiu apskritai nesikreipė dėl dujų perdavimo paslaugos suteikimo ir nesinaudojo įsigytais pajėgumais. Naudojimosi taisyklių 175.4 papunktis aiškiai nustato, kad pajėgumų ribojimo atveju kiekio paraiškos (nominacijos) teikiamos įprasta naudojimosi taisyklėse nustatyta tvarka, t. y. pats ribojimų faktas neatleidžia sistemos naudotojo nuo pareigos teikti paraiškas dėl planuojamo perduoti dujų kiekio.