- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- e2-829-1097/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00670-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- UAB „POŽEMINĖS LINIJOS", POŽEMINĖS LINIJOS
- Atsakovas
- "Nemėžio komunalininkas"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“ dėl pirkimų sąlygų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Požeminės linijos“ kreipėsi į teismą su dviem ieškiniais atsakovei UAB „Nemėžio komunalininkas“, prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovės pirkimo „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko mstl.“ (pirkimo Nr. 6564135) ir pirkimo „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus r. sav., Mickūnų sen., Mickūnų mstl.“ (pirkimo Nr. 8052026) specialiųjų sąlygų 7 priedo 1.2.4 papunkčio nuostatą, įtvirtinančią vieną iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – „Pajėgumų paskirstymo planas“ (T₄), kuriuo reikalaujama aiškiai ir tiksliai aprašyti darbų vykdymo etapus, darbų kiekius, darbų vykdymo komandą, mechanizmus, nurodant, kad aprašymas turėtų koreliuoti su tiekėjo pasiūlytu terminu. Ieškovė nurodė, kad, vadovaujantis pirkimų specialiųjų sąlygų 7 priedo 1.2.4.1.3 papunkčio nuostatomis, pagal T₄ kriterijų tiekėjų pasiūlymai gali gauti iš viso 5 naudingumo balus. Pasiūlymui suteikiami 2,5 balo, jei planas atitinka 1.2.4.1.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, t. y. plane nurodyta kiekvienos paslaugų ar darbų grupės atlikimo trukmė dienų tikslumu ne mažesniu nei tokiu tikslumu: sutarties sudarymas ir įsigaliojimas; projektinių pasiūlymų parengimas ir viešinimas; techninio darbo projekto parengimas; projektinių sprendinių derinimas, ekspertizės atlikimas, TDP klaidų taisymas; statybą leidžiančių dokumentų gavimas; statybos darbų pradžia; tinklų statybos darbai; projekto vykdymo priežiūra; statybos užbaigimo procedūros. Pasiūlymui taip pat suteikiami 2,5 balo, jei planas atitinka 1.2.4.1.2 papunktyje nustatytus reikalavimus: plane nurodyta darbams atlikti siūloma specialistų komanda, jos pajėgumų ir darbų paskirstymas, t. y. visi komandos specialistai, jų kvalifikacija, funkcijos ir darbų pasiskirstymas pagal darbų grupes ir etapus atskirai pagal visas darbų grupes, išskiriant atsakingus asmenis, kiekvienam darbui specialistų skiriamas laikas ir konkretūs mechanizmai, turintys įtakos darbų spartai, kurie bus naudojami. Ieškovė argumentavo, kad ginčo nuostata pažeidžia viešųjų pirkimų principus, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) ir, kiek taikytina, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimus. Dviejų ieškovės pareikštų ieškinių pagrindu iškeltos dvi civilinės bylos. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eP2-2384-603/2026 ir 2026 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eP2-2383-432/2026 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė UAB „Nemėžio komunalininkas“ vykdomų viešųjų pirkimų „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus r., Mickūnų mstl.“ ir „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko mstl.“ procedūras iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2026 m. birželio 30 d. nutartimi civilinė byla Nr. eP2-2384-603/2026 prijungta prie civilinės bylos Nr. eP2-2383-432/2026.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 14 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Požeminės linijos“ ieškinius atsakovei UAB „Nemėžio komunalininkas“ dėl pirkimo sąlygų teisėtumo nutraukė, panaikino iki bylų sujungimo teismo 2026 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eP2-2384-603/2026 ir 2026 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eP2-2383-432/2026 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė su pirkimu Nr. 6564135 susijusius duomenis, jog ji atliko preliminarų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų vertinimą. Remdamasis šiais duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovės pasiūlymas surinko 83,33 iš 100 galimų balų ir liko ketvirtas. Ieškovė vienintelė pateikė tinkamus duomenis apie ginčo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – pajėgumų paskirstymo planą (T₄) – ir gavo už šį kriterijų maksimalų 5 balų įvertinimą; kiti tiekėjai už šį kriterijų gavo po 2,5 balo, o vienas tiekėjas – 0 balų. Teismas pažymėjo, kad kitų pirkimo sąlygų, išskyrus ketvirtąjį pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – pajėgumų paskirstymo planą (T₄) – ieškovė neginčija, be to, ieškovė patvirtino, jog gali įvykdyti ir įvykdė ginčo kriterijų. Teismas nurodė, kad analogiškai vertintina ir ieškovės padėtis pirkime Nr. 8052026.
Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinių argumentai grindžiami bendro pobūdžio teiginiais apie ginčijamos sąlygos prieštaravimą įstatymo nuostatoms, nė vienu iš kurių ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kaip ginčo nuostata pažeidžia ieškovės teises ar teisėtus interesus, riboja ieškovės teisę ar galimybę dalyvauti pirkime, teikti pasiūlymą ir būti pripažinta pirkimo laimėtoja.
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės ginčijamos pirkimo dokumentų nuostatos neturi įtakos jos pasiūlymo vertinimui; pašalinus pajėgumų paskirstymo plano kriterijų iš pirkimų sąlygų, ieškovės pasiūlymo vertinimo rezultatai nepasikeistų. Ieškinyje pareikštų reikalavimų patenkinimas nepakeis nei ieškovės, nei atsakovės teisių ar pareigų turinio ir esmės, t. y. ieškinio patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, todėl ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti kriterijaus T₄ ir nesiekia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnyje įtvirtinto tikslo ginti savo subjektines teises, pažeistus ar ginčijamus įstatymų saugomus interesus. Dėl to teismas nusprendė, kad ieškiniai yra nenagrinėtini teisme, o iškelta byla pagal teisme nenagrinėtinus ieškinius turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Teismas pažymėjo, kad byla nutraukiama teismo nutartimi, nepradėjus jos nagrinėti iš esmės, tačiau išnagrinėjus abiejų šalių raštu išdėstytus argumentus. Akivaizdus bylos nutraukimo pagrindas paaiškėjo gavus abiejų šalių procesinius dokumentus ir nustačius, jog nebėra prasmės toliau tęsti proceso, didinant bylinėjimosi išlaidas ir tęsiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kai priimti ieškovei naudingo sprendimo nėra galimybės. Teismo vertinimu, toks bylos išsprendimo būdas geriausiai atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei CPK XXII skyriuje įtvirtintus itin glaustus bylų dėl viešųjų pirkimų išnagrinėjimo terminus.
Teismas nurodė, kad, nutarčiai įsiteisėjus, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos CPK 150 straipsnio 2 dalies pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Požeminės linijos“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 19 d. nutartimi ir 2026 m. birželio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
Teismas bylą nutraukė neišklausęs ieškovės, o bylos nutraukimą motyvavo atsakovės su atsiliepimu pateiktais motyvais ir preliminariais pasiūlymų vertinimo duomenimis, kurie ieškovei negalėjo būti žinomi nei pretenzijos, nei ieškinių pateikimo metu. Atmesdama ieškovės pretenzijas atsakovė ieškovės suinteresuotumo ginčyti T₄ kriterijų nekvestionavo, šis klausimas nekilo ir teismui priimant ieškinius bei pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Ginčydama T₄ kriterijų, ieškovė sąžiningai ir savalaikiai naudojosi savo teisėmis, t. y. pirkimų sąlygų teisėtumo klausimą iškėlė atsakovei (pretenzijos forma), o vėliau ir teismui (ieškinio forma) iš karto, kai tik jos buvo paskelbtos. Situacija, kai atsakovė pradėjo vykdyti pasiūlymų vertinimo veiksmus, susiklostė ne dėl ieškovės nesavalaikio ginčo klausimų iškėlimo, o dėl to, kad ieškinių priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas per ilgesnius terminus, nei numatyti CPK. Taigi, byloje susiklostė situacija, kai savalaikiai iškėlus pirkimų sąlygose įtvirtino vieno iš ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus teisėtumo klausimą, kol buvo sprendžiamas ieškinių priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimas, atsakovė pradėjo vykdyti pasiūlymų vertinimo veiksmus, nors apie ieškinius žinojo. Teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo vertinimu, nesudaręs galimybių ieškovei dėl šių argumentų pasisakyti.
Žemesnės instancijos teismas
Konstatuodamas, kad ginčo kriterijaus panaikinimas nebesukels padarinių ieškovei atsižvelgiant į preliminarią jos vietą pasiūlymų eilėje, nes pirkimų procedūros galės teisėtai būti tęsiamos pagal nepanaikintus kriterijus, teismas nukrypo nuo aktualios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir kasacinio teismo praktikos, pagal kurią kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar ex officio (savo iniciatyva) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Nagrinėjamu atveju ieškinių tenkinimo atveju panaikinus 1 iš 4 pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, pirkimų procedūrų tolesnis vykdymas pagal likusius 3 vertinimo kriterijus reikštų pirkimų sąlygų keitimą. ESTT praktikoje konstatuota, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra esminės pirkimo sąlygos, nes jie yra lemiami išrenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pasiūlymų pateikimo terminas abejuose pirkimuose yra pasibaigęs, tai, be kita ko, reiškia, kad toks pakeitimas neatitiktų vadinamųjų „Borta“ pirkimo sąlygų keitimo kriterijų ir negalėtų būti atliktas. Tokiu atveju, net jei teismas nenutrauktų pirkimų panaikindamas ginčo kriterijų, tą turėtų atlikti atsakovė VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pripažinus, kad ieškinių tenkinimo atveju panaikinus ginčo kriterijų pirkimų procedūros negalėtų būti tęsiamos, pirkimai turėtų būti nutraukti, kartu turėtų būti pripažinta, jog ieškovės teisinis suinteresuotumas sudaryti sutartis dėl pirkimų objektų išliktų, t. y. ieškovė galėtų įgyvendinti siekį sudaryti sutartis dėl pirkimų objektų atsakovės skelbiamuose naujuose konkursuose. Ieškiniais keliamas vieno iš pasiūlymų vertinimo kriterijaus teisėtumo klausimas, o ne tiekėjų pasiūlymų vertinimo klausimas, todėl nagrinėjamam ginčui netaikytina kasacinio teismo suformuota praktika, pagal kurią trečią ar žemesnę vietą užėmęs tiekėjas savo interesus teisėtai gina tik tada, kai kvestionuoja visų prieš jį esančių tiekėjų pasiūlymų vertinimą.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad kriterijų teisėtumą gali ginčyti tik tiekėjai, kurie pagal tokį kriterijų negauna maksimalaus balo, ir jog tokį gavę praranda teisinį suinteresuotumą ginčyti tokią nuostatą. Spręsdamas, kad visais atvejais gavęs maksimalų balą pagal tam tikrą vertinimo kriterijų, tiekėjas jo nebegali ginčyti, teismas neišnagrinėjo ginčijamo kriterijaus aspektų, kuriais ieškovė kvestionuoja jo teisėtumą. Ginčo kriterijaus neteisėtumą ieškovė argumentavo ne tuo, kad juo apribojamos jos teisės gauti maksimalų balą ar jo neįmanoma įgyvendinti, bet tuo, jog kriterijumi nevertinamas koks nors su pirkimų objektu susijęs pranašumas, bei tuo, kad gavus balus pagal šį kriterijų už parengtą planą, vykdant sutartį jį leidžiama keisti, pripažįstant, jog toks keitimas bus objektyviai neišvengiamas. Teismas turi pripažinti tiekėjo teisinį suinteresuotumą reikalauti, kad pagal visus pirkimuose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus pasiūlymai būtų vertinami pagal pranašumus, kaip nors susijusius plačiąja prasme su pirkimų objektais, nepriklausomai nuo to, ar jo pasiūlymas gali gauti maksimalų įvertinimą, ar ne. Ieškovės teisinis interesas yra ne gauti maksimalų vertinimą pagal kiekvieną kriterijų, o gauti kiek įmanoma didesnį įvertinimą už kitus tiekėjus pagal kiekvieną kriterijų. Jei kriterijus yra neteisėtas, ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti tokį kriterijų tol, kol nelaimėjo pirkimų, arba tol, kol nė vienas iš visų kitų tiekėjų pagal šį kriterijų negavo nė vieno balo, kas nagrinėjamuose pirkimuose neįvyko.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Nemėžio komunalininkas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nutraukė bylą neišklausęs apeliantės pozicijos. Būtent ieškovas kiekvienu atveju turi nurodyti ir pagrįsti, kokia jo teisė arba teisėtas interesas pažeistas ar gali būti pažeistas (CPK 5, 178 straipsniai). Teismas išvadą dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimo padarė įvertinęs ieškinių argumentus, ne vien atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias papildomas aplinkybes teismas taip pat įvertino, tačiau tai nereiškia, kad teismo išvados padarytos remiantis tik bylos duomenimis, dėl kurių ieškovė neturėjo galimybės pasisakyti. Ieškovė dar iki skundžiamos nutarties priėmimo turėjo galimybę su visais atsakovės argumentais susipažinti ir dėl jų pateikti papildomus argumentus, jei to pageidavo. Ieškovė taip pat galėjo savo iniciatyva pateikti rašytinius paaiškinimus. Vien subjektyvus ieškovės lūkestis, kad teismas pasiūlys jai pateikti dar vieną procesinį dokumentą, nėra pažeistos procesinės teisės įrodymas.
Ieškovės pasiūlymas geriausiai buvo įvertintas būtent pagal ieškovės ginčijamą kriterijų, todėl šis kriterijus nei apribojo ieškovės galimybes dalyvauti pirkime, nei sumažino jos konkurencingumą, nei pablogino jos padėtį. Ieškovė faktiškai kelia klausimą dėl bendro kriterijaus poveikio konkurencijai, tačiau tokius interesus ginti gali ne kiekvienas tiekėjas, o tik specialūs subjektai. Viešųjų pirkimų ginčų institutas nėra skirtas abstrakčiam viešojo intereso gynimui ar teoriniam pirkimo dokumentų teisėtumo vertinimui. Tiekėjo teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su jo paties pažeistų subjektinių teisių gynimu.
Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ginčo kriterijaus panaikinimas sudarytų pagrindą nutraukti pirkimus ir todėl ieškovė išlaiko materialinį teisinį suinteresuotumą. Nagrinėjamu atveju klausimas, kokios pasekmės galėtų kilti tuo atveju, jeigu kriterijus būtų pripažintas neteisėtu, yra antrinis ir negali sukurti procesinės teisės ginčyti sąlygą asmeniui, kurio teisės ja nėra pažeidžiamos. Ieškovės argumentacija yra grindžiama prielaidomis ir negali būti laikoma pakankamu pagrindu teisiniam suinteresuotumui konstatuoti.
Teismas pagrįstai nurodė, kad, panaikinus ginčo sąlygą, pirkimo procedūra būtų teisėtai tęsiama pagal kitus kriterijus ir dėl to ieškovės vieta preliminarioje eilėje nepasikeistų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju, kai teismas nustato vienos pirkimo sąlygos neteisėtumą, visa pirkimo procedūra turi būti nutraukiama – pakanka pačios sąlygos panaikinimo, paliekant kitus procedūros etapus galioti. Vieno vertinimo kriterijaus panaikinimas nepakeičia nei pirkimo objekto, nei subjekto – jis tik pašalina galimai neteisėtą elementą. Nagrinėjamu atveju T₄ yra tik vienas iš keturių vertinimo kriterijų, ir jis sudaro tik 5 iš 100 visų kvalifikacinių balų. Tokio kvalifikacinio reikalavimo pašalinimo situacija de facto nebūtų analogiška viso pirkimo pobūdžio pasikeitimui. Naujo pirkimo perspektyva pagrindžia suinteresuotumą tada, kai ginčijamas veiksmas realiai pašalino tiekėją iš procedūros, apribojo galimybę pasiūlyti jo turimą sprendinį arba kitu būdu sutrukdė konkuruoti, o nauja procedūra galėtų tą konkretų apribojimą pašalinti, tačiau nagrinėjamu atveju T₄ kriterijus ieškovės nepašalino iš pirkimų, neribojo jos teisės dalyvauti pirkime ir neprivertė pateikti T₄ kriterijaus neatitinkančio pasiūlymo. Taip hipotetiniame naujame pirkime, net jei jame nebebūtų ginčo kriterijaus, nebūtų šalinamas joks ieškovei sukeltas ankstesnis konkurencinis barjeras, o ieškovė tik gautų dar vieną galimybę pateikti konkurencingesnę kainą ar pagerinti kitus, šioje byloje neginčijamus, pasiūlymo elementus.
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad maksimalaus įvertinimo pagal ginčo kriterijų gavimas neturi reikšmės ieškovės materialiniam teisiniam suinteresuotumui. Teismas nesprendė ir nekonstatavo, jog tiekėjas neturi teisės ginčyti kriterijaus vien dėl to, kad gavo maksimalų balą, o vertino aplinkybių visumą, t. y. tai, jog ieškovė galėjo įvykdyti ginčijamo kriterijaus reikalavimus, faktiškai juos įvykdė, pagal šį kriterijų gavo maksimalų įvertinimą ir dėl šio kriterijaus nepatyrė jokių neigiamų padarinių. Būtent šių aplinkybių visuma leido teismui padaryti išvadą, kad ginčijama sąlyga nepažeidė ieškovės teisių ar teisėtų interesų. Teisinis suinteresuotumas atsiranda tik tada, kai ginčijama sąlyga daro neigiamą poveikį konkretaus tiekėjo teisinei padėčiai. Nagrinėjamu atveju tokio poveikio ieškovė neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutarties, kuria teismas nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Požeminės linijos“ ieškinius atsakovei UAB „Nemėžio komunalininkas“ dėl pirkimo sąlygų panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nutraukti civilinę bylą, ieškovė argumentuoja, kad teismas bylos nutraukimą motyvavo atsakovės su atsiliepimu pateiktais teiginiais ir duomenimis, dėl jų neišklausęs ieškovės nuomonės; teismas nepagrįstai konstatavo, kad bylos (iš)nagrinėjimas iš esmės negalimas, nes ginčo pirkimų nuostatos (ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T₄) panaikinimas nesukels ieškovei materialinių teisinių padarinių, neturės reikšmės jos vietai pasiūlymų eilėje; teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškinį patenkinus ir ginčo nuostatą panaikinus teismas ex officio turėtų nutraukti pirkimus ir jie turėtų būti skelbiami iš naujo; teismas netinkamai įvertino ieškovės argumentus dėl ginčo kriterijaus neteisėtumo ir nepagrįstai konstatavo, kad ekonominio naudingumo kriterijų teisėtumą gali ginčyti tik tiekėjai, kurie pagal tokį kriterijų negauna maksimalaus balo, neįvertino aplinkybės, jog ieškovės teisinis interesas yra ne gauti maksimalų vertinimą pagal kiekvieną kriterijų, o gauti kiek įmanoma didesnį įvertinimą už kitus tiekėjus pagal kiekvieną kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus ir bylos medžiagą bei proceso eigą, su šiais apeliantės argumentais iš dalies sutinka.
VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tiekėjas, kuris mano, kad perkantysis subjektas, be kita ko, nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir taip pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą, dėl tokių perkančiojo subjekto sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog perkančiosios organizacijos sprendimų (ar veiksmų) peržiūros procedūros objektas yra bet kokie jų sprendimai, kuriais pažeistos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos, nenustatant jokių suvaržymų dėl šių sprendimų prigimties ir turinio, nepriklausomai nuo galimybės tiekėjui prisiteisti žalos atlyginimą bei sprendimų priėmimo momento. Bet koks perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas dėl viešojo pirkimo sutarties, patenkantis į viešųjų pirkimų reguliavimo ratione materiae (materialusis pagrindas) ir galintis turėti teisinių pasekmių, nepriklausomai nuo to, ar šis aktas priimtas pagal formalią sutarties sudarymo procedūrą, ar jos netaikant, yra sprendimas, kuriam turi būti taikoma peržiūros procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 28 punktą; 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 36 punktą; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 38 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 43 punktą). Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl šio vertinimo turinio bei apimties.
Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą; 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 37 punktą). Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl antrojo ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimų nuostatą – ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₄ – elemento (ne)buvimo.
Kasacinis teismas, be kita ko, remdamasis ir ESTT praktika, viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus tiekėjams pripažįsta plačią teisę ginti interesus teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021, 27 punktas).
Tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius, jei teismas priima jiems palankų procesinį sprendimą. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) yra sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse, teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020, 44 punktas; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022, 37 punktas). Ieškovai, kreipdamiesi į teismą, turi ginti būtent savo galimai pažeistus interesus, o ne visų ūkio subjektų teises, todėl, kvestionuodami pirkimo sąlygų nuostatas, inter alia (be kita ko), turi konkrečiai parodyti, jog dėl ginčijamų sąlygų jie arba prarado konkurencinį pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu, arba jų laimėjimo tikimybė nepagrįstai sumenko; atsižvelgiant į tai, ieškovams nepakanka remtis bendruoju teisėtumo pagrindu ar tik nurodyti galimą imperatyviųjų normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022).
Pažymėtina, kad tik neabejotinas suinteresuotumo neturėjimas (ar praradimas) gali lemti tai, jog teismas šalių ginčo nenagrinėtų iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 108 punktas). Tiekėjui (ieškovui) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus, tuo labiau nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia jo subjektinių kaip viešojo pirkimo dalyvio teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017). Tačiau aplinkybė, jog pirkimo sutartis jau yra sudaryta, savaime nesuponuoja ieškovės teisinio nesuinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021). Pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022, 38 punktas). Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, asmenims, kurie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, jog jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2, 35.9 papunkčiai).
Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose vertinant ieškovo teisinį suinteresuotumą įvertintina, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi, tačiau tik neabejotinas suinteresuotumo neturėjimas (ar praradimas) gali lemti tai, kad teismas šalių ginčo nenagrinėtų iš esmės; sprendžiant, ar asmuo turi teisinį suinteresuotumą, nevertinamos aplinkybės, kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą), o tik įvertinama, ar, jeigu būtų nustatyta, kad ginčo pirkimo sąlyga yra neteisėta, dėl to ieškovas galėjo prarasti konkurencinį pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu, arba jo laimėjimo tikimybė nepagrįstai sumenko.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė konstatavęs, kad ieškovės ieškinių argumentai grindžiami bendro pobūdžio teiginiais apie ginčijamos sąlygos prieštaravimą įstatymo nuostatoms, nė vienu iš kurių ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kaip ginčo nuostata pažeidžia ieškovės teises ar teisėtus interesus, riboja ieškovės teisę ar galimybę dalyvauti pirkime, teikti pasiūlymą ir būti pripažinta pirkimo laimėtoja, o atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės pasiūlymas surinko 83,33 iš 100 galimų balų ir pirkime Nr. 6564135 liko ketvirtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo bylos nutraukimo pagrindą, nėra pakankamos šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti išvadą, jog bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė būtų akivaizdžiai išnykę. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, kaip prielaidos nagrinėti bylą iš esmės, nėra teisiškai reikšminga, kokią preliminariai vietą užėmė ieškovė – kaip minėta pirmiau, nustatant ieškovės teisinio suinteresuotumo (ne)buvimą nėra vertinama ieškovės galimybė laimėti viešąjį pirkimą. Sprendžiant dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, nagrinėjamu atveju turėtų būti įvertinta, ar, jeigu būtų nustatyta, kad ieškinys pagrįstas, ir pripažinta, jog ginčo sąlyga yra neteisėta, tai turėtų reikšmės vertinant ieškovės galimybes konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, šios aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir negali būti vertinamos kaip bylos nutraukimo pagrindas (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Tai, atitinkamai, suponuoja ir tą, kad, be kita ko, ieškovei, byloje turėtų būti sudaryta galimybė pateikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą gavęs atsakovės atsiliepimą ir nesuteikęs ieškovei galimybės pasisakyti dėl jame išdėstytų atsakovės argumentų ir (ar) su juo pateiktų duomenų, o teismas, atitinkamai, nepasisakė ir neįvertino ieškovės argumento, kad pagal ESTT praktiką ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra esminės pirkimo sąlygos, todėl nustačius, jog ginčo sąlyga neteisėta, teismas (ar perkančioji organizacija) turėtų tokį pirkimą nutraukti. Vertindamas ieškovės teisinį (ne)suinteresuotumą ginčyti pirkimų sąlygą – pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – teismas neįvertino, ar, jeigu ieškinys būtų patenkintas – ginčo pirkimų sąlyga pripažinta neteisėta ir panaikinta, dėl to (ne)turėtų būti nutrauktas pirkimas ir skelbiamas naujas, sudarant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus be ginčo kriterijaus, atitinkamai, kokias pasekmes ieškovei tai galėtų sukelti, be kita ko, atsižvelgiant į ieškovės argumentą, kad jos teisinis interesas yra ne gauti maksimalų vertinimą pagal kiekvieną kriterijų, o gauti kiek įmanoma didesnį įvertinimą už kitus tiekėjus pagal kiekvieną kriterijų, be to, turėti galimybę apibrėžti ir įvertinti ginčo kriterijaus turinį santykyje su pirkimo objektu, atitinkamai, užtikrinant korektišką tiekėjų pasiūlymų palyginamumą ir sąžiningą konkurenciją. Pastebėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo sąlygų keitimo teisėtumas ir teisiniai padariniai panaikinus vieną iš pirkimo sąlygų priklauso nuo „Borta“ kriterijų, kurių aiškinimo praktika išplėtota kasacinio teismo jurisprudencijoje, taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022 91 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad hipotetinėmis prielaidomis paremtas tiekėjo teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu teismų praktikoje nepripažįstamas pakankamu tiekėjo teisinio suinteresuotumo įrodymu, tačiau neatsižvelgė į tai, jog byloje buvo keliamas klausimas dėl tokio pirkimų procedūrų (ne)teisėtumo, kuris, apeliantės teigimu, suponuotų poreikį pirkimo procedūras atlikti iš naujo.
Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimų sąlygą – ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T₄ – (ne)buvimą, kaip prielaidą bylai nagrinėti iš esmės. Aplinkybės, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė būtų akivaizdžiai išnykę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškiniais ieškovė nesiekia CPK 2 straipsnyje įtvirtinto tikslo ginti ieškovės subjektines teises, pažeistus ar ginčijamus įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylos nutraukimo panaikinti. Skundžiamos teismo nutarties dalis dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįsta bylos nutraukimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis), todėl, panaikinus nutarties dalį dėl bylos nutraukimo, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina visa apimtimi (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirajame skunde pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie yra išvestiniai arba neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo apskųstos nutarties pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 10 punktas).
Šalys byloje pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jas pagrindžiančius duomenis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis, o ne tarpinį procesinį klausimą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 17 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad byla perduodama nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, dėl šalių bylinėjimosi išlaidų (ne)atlyginimo šioje bylos proceso stadijoje nesprendžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.