Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-480-544/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-13
Bylos Nr.: e2A-480-544/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-02881-2025-3
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Atsakovas: UAB "Vilanus"
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.5.8.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-480-544/2026 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02881-2025-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.5.8.11.5; 2.6.9.2; 3.2.4.8.2; 3.3.1.19.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 13 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Vilanus“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės Tauragės rūmų 2026 m. kovo 2 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-181-607/2026 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilanus“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilanus“ priešieškinį ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Vilanus“ (toliau – ir atsakovė) savo lėšomis per protingą teismo nustatytą terminą išsivežti pagal 2022 m. gruodžio 20 d. Akustinių kambarių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. KS-312/22(4.7E) sutartį (toliau – ir Sutartis) pateiktus ir ieškovo valdomose patalpose esančius netinkamus naudoti pagal paskirtį ir nekokybiškus akustinius kambarius (toliau – ir Prekės) bei grąžinti ieškovo valdomų patalpų būklę į pradinę padėtį; 2) jei atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys įpareigojimo išsivežti pagal Sutartį pateiktas netinkamas naudoti pagal paskirtį ir nekokybiškas prekes iš ieškovo valdomų patalpų, leisti ieškovui perduoti šias prekes trečiajam asmeniui (sandėliavimo įmonei) saugoti bei grąžinti valdomų patalpų būklę į pradinę padėtį, su tuo susijusias išlaidas įpareigojant apmokėti atsakovę; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, kad ieškovo atliktas vienašališkas Sutarties nutraukimas su atsakove Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais pripažintas teisėtu ir pagrįstu, kadangi atsakovė tinkamai neįvykdė Sutarties. Nutraukus sutartį, turėjo būti taikoma abipusė restitucija: atsakovė privalėjo pasiimti netinkamas naudojimui nekokybiškas Prekes bei atlaisvinti ieškovo valdomas patalpas, o ieškovas – grąžinti Prekes. Tikėjosi, kad atsakovė geranoriškai pasiims savo Prekes, atsižvelgs į ieškovo raginimus, tačiau atsakovė to nepadarė, akustiniai kambariai liko ieškovo valdomose patalpose. Ieškovas patiria žalą, nes negali naudoti dalies patalpų savo tiesioginėms funkcijoms vykdyti, už savo lėšas saugo atsakovės daiktus, kurie trukdo ieškovo darbuotojams, todėl prašo įpareigoti atsakovę pasiimti Prekes.

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 52 272 Eur dėl nepagrįsto praturtėjimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ginčas dėl Sutarties nutraukimo išspręstas prieš dvejus metus. Atsakovės sumontuoti šeši akustiniai kambariai tebėra ieškovo žinioje ir, nors ieškovui ne kartą siūlė tartis taikiai, jokie konkretūs pasiūlymai dėl ginčo taikaus išsprendimo nebuvo pateikti.

Atsakovės įsitikinimu, ekspertinio vertinimo išvada patvirtina, jog beveik dvejus metus, kol vyko diskusija dėl galimybės ginčą išspręsti taikiai, ieškovas naudojosi atsakovės sumontuotais akustiniais kambariais. Prekių neišsimontavo, nes siekė ginčą išspręsti taikiai, tokie veiksmai laikytini sąžiningais ir protingais, o ne pareigos susigrąžinti turtą nevykdymu. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2025 m. spalio 8 d., todėl elgėsi nenuosekliai ir nedžsąžiningai. Atsakovė reikalauja to, ką ieškovas sutaupė per dvejus metus, kol naudojosi atsakovės sumontuotais akustiniais kambariais. Net ir pripažinus, kad akustinių kambarių neišvežimas tam tikrą laiką nebuvo inicijuotas atsakovės, ši aplinkybė nepaneigia ieškovo nepagrįsto praturtėjimo fakto, kadangi ieškovas ilgą laiką neatlygintinai naudojosi atsakovės turtu ir sutaupė reikšmingas lėšas.

Atsakovės paskaičiavimais šešių akustinių kambarių nuomos kaina per mėnesį sudarytų 1 800 Eur (be PVM), o per 24 mėnesių laikotarpį — 43 200 Eur (be PVM). Taikant 21 procento PVM tarifą, bendra šešių akustinių kambarių nuomos vertė per nurodytą laikotarpį sudaro 52 272 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, faktiškai naudodamasis minėtais kambariais, sutaupė ne mažiau kaip 43 200 Eur (be PVM), kurie laikytini nepagrįstai gauta ieškovo ekonomine nauda. Todėl tvirtino, kad egzistuoja visos nepagrįstos praturtėjimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnyje.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2026 m. kovo 2 d sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovę UAB „Vilanus“ savo lėšomis per 30 dienų terminą išsivežti pagal 2022 m. gruodžio 10 d. Akustinių kambarių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KS-312/22 (4.7E) pateiktas ir ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro valdomose patalpose esančias netinkamas naudoti pagal paskirtį ir nekokybiškas Prekes bei grąžinti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro valdomų patalpų būklę į pradinę padėtį; jei atsakovė UAB „Vilanus“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys įpareigojimo išsivežti pagal 2022 m. gruodžio 10 d. Akustinių kambarių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KS-312/22 (4.7E) pateiktas netinkamas naudoti pagal paskirtį ir nekokybiškas Prekes iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro valdomų patalpų, leido ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui perduoti šias Prekes trečiajam asmeniui (sandėliavimo įmonei) saugoti bei grąžinti valdomų patalpų būklę į pradinę padėtį, su tuo susijusias išlaidas įpareigojant apmokėti atsakovę UAB „Vilanus“; priteisė 114 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai, nes nustatė, kad atsakovė tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, dėl ko ieškovas nuo 2023 m. gegužės 26 d. vienašališkai ją nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 19 d., UAB „Vilanus“ ieškinį dėl Sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu bei 68 970 Eur už atliktus darbus priteisimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai, jog akustiniai kambariai buvo nekokybiški, su esminiais defektais, nevisiškai sumontuoti, todėl negalėjo būti naudojami pagal paskirtį, pripažinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Taigi šios aplinkybės laikomos prejudiciniais faktais ir nebegali būti ginčijamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po Sutarties nutraukimo nekokybiški, trūkumų turintys ir nepanaudojami pagal paskirtį atsakovei priklausantys, nes ieškovas į juos neįgijo nuosavybės teisių, akustiniai kambariai tebėra ieškovo valdomose apie 24 kv. m ploto patalpose. Atsakovė nepaiso nuolatinių ieškovo raginimų ir Prekių neatsiima, taip neteisėtai užimdama ieškovo valdomas patalpas. Paskutinis raginimas su prašymu per protingą terminą atsiimti akustinius kambarius buvo pateiktas 2025 m. birželio 17 d. Į šį raginimą atsakovė sureagavo, šalys susitarė, kad atsakovės atstovai atvyks pas ieškovą, įvertins Prekių padėtį ir priims sprendimą jas išmontuoti. 2025 m. liepos 28 d. atsakovės atstovai atvyko į ieškovo patalpas, tačiau apžiūrėję Prekes išvyko.

Vertino, kad dėl susiklosčiusios situacijos ieškovas patiria žalą, nes negali tinkamai naudotis dalimi patalpų savo tiesioginėms funkcijoms atlikti, už savo lėšas saugo atsakovei priklausančias Prekes, ieškovo darbuotojai turi elgtis atsargiai šalia netinkamų naudojimui Prekių. Nurodė, kad tokia situacija negali tęstis neapibrėžtą laiką, kadangi atsakovės Prekės yra laikomos nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinti Sutartį teisėtai nutraukta ir neturint jokio kito teisėto pagrindo, todėl pažeidimas turi būti pašalintas. Teismas vertino, kad Ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas – atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad pardavėjas atsiimtų netinkamos kokybės daiktą, pagrįstas ir teisėtas (CK 6.334 straipsnis), todėl jį visiškai patenkino.

Pasisakydamas dėl priešieškinio atmetimo pagrindų pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ir atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas po teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo dėl Sutarties nutraukimo nereikalavo pašalinti akustinių kambarių. Tuo tarpu atsakovė aktyviai siekė situaciją pakeisti, skundė procesinius sprendimus, dėl ko procesas dėl atsakovės nesutikimo su Sutarties nutraukimu pasibaigė tik 2024 m. balandžio 4 d., o ne 2023 m. gruodžio 19 d. Pabrėžė, kad ieškovas ne kartą kreipėsi atsakovę su prašymais atsiimti prekes, tačiau atsakovė Prekių neatsiėmė, siūlė tartis taikiai arba į prašymus išvis neatsakydavo.

Teismas nesutiko su atsakovės vertinimu, kad beveik dvejus metus, kol vyko derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo, ieškovas naudojosi atsakovės sumontuotais akustiniais kambariais, nes įsiteisėjusiais ir prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais konstatuota, jog atsakovės pristatyti ir sumontuoti akustiniai kambariai buvo su esminiais neištaisomais trūkumais, nevisiškai sumontuoti ir negali būti naudojami pagal paskirtį. Atsakovės pateiktą ekspertinio vertinimo aktą, kuriuo ji rėmėsi įrodinėdama ieškovo naudojimąsi akustiniais kambariais ir nepagrįstą praturėjimą šiuo pagrindu, vertino kaip šališką, neatitinkantį faktinių bylos aplinkybių, prieštaraujantį teismų nustatytoms aplinkybėms ir prieštaringą dėl jame esančių neatitikimų. Nurodė, kad jokių žodinių ar rašytinių susitarimų dėl akustinių kambarių nuomos ar sandėliavimo tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl atsakovės reikalavimas atlyginti „naudojimosi naudą“ yra teisiškai nepagrįstas. Atsakovės nurodomos aplinkybės (ieškovo nauda už naudojimąsi kambariais) kyla iš pačios atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo neatsiimant Prekių po Sutarties nutraukimo), todėl negali sudaryti teisinio ir teisėto pagrindo ieškovo atsakomybei kilti ar žalos atlyginimo reikalavimams reikšti. Sprendė, kad neįrodžius, jog ieškovas nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2025 m. spalio 8 d. faktiškai naudojosi atsakovės akustiniais kambariais, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo sąlygos CK 6.242 straipsnio prasme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vilanus“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2026 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovo atsakovei 52 272 Eur nepagrįsto praturtėjimo atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.242 straipsnis), formaliai konstatuodamas nepagrįsto praturtėjimo sąlygų nebuvimą neatskleidė šios teisės normos turinio ir neįvertino faktinių duomenų visumos, susijusios su ieškovo elgesiu bei jo gauta ekonomine nauda, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, neteisingai konstatavo, kad neegzistuoja visos CK 6.242 straipsnyje įtvirtintos ir cituojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos. Ieškovas, laikydamas akustinius kambarius savo žinioje beveik dvejus metus, nepagrįstai sutaupė išlaidų, kurias būtų patyręs už panašių prekių nuomą ar pirkimą. Išlaidų sutaupymas yra viena iš nepagrįsto praturtėjimo formų. Daiktų naudojimasis nebūtinai turi būti „aktyvus“. Būtent dėl to, kad akustiniai kambariai nebuvo išvežti, Ieškovas nepatyrė papildomų išlaidų, o atsakovės turtas buvo „įšaldytas“, ji negalėjo jo išnuomoti ar realizuoti, kas atitinka turto sumažėjimo kriterijų. Ieškovas, nepaisydamas įsiteisėjusio teismo sprendimo, ilgą laiką nesiėmė aktyvių ir realių veiksmų pašalinti akustinius kambarius iš savo patalpų, dėl to turėjo galimybę naudotis jo žinioje esančiu apeliantės turtu nepatirdamas išlaidų, tuo tarpu atsakovė patyrė nenaudą. Ieškovo praturtėjimui neegzistavo teisinis pagrindas, nes Sutartis buvo nutraukta, turtas nebuvo priimtas, tarp šalių jokia kita sutartis dėl Prekių saugojimo ar naudojimo nebuvo sudaryta, todėl ekonominę naudą ieškovas gavo be teisinio pagrindo.

6.5. Teismo išvada, kad akustiniai kambariai buvo nekokybiški ir netinkami naudojimui, todėl ieškovas jais nesinaudojo ir nepraturtėjo, formali ir neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotos nepagrįsto praturtėjimo sampratos. Vien tai, jog Prekės turėjo defektų ar buvo pripažintos netinkamomis pagal pirminę paskirtį, savaime nepaneigia galimybės, kad iš jų buvo gaunama ekonominė nauda. Teismas nepagrįstai sutapatino naudojimąsi turtu tik su aktyviu, intensyviu jo eksploatavimu, nes nepagrįstas praturtėjimas gali pasireikšti ir išlaidų sutaupymu ar ekonominio pranašumo įgijimu, todėl teismas turėjo vertinti, ar faktiškai buvo sukūrta nauda ieškovui. Apeliantės vertinimu, ieškovas gavo naudos, nes sutaupė išlaidas (kaštus) analogiškų patalpų ir įrangos nuomai. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas negavo jokios naudos vien dėl to, kad daiktai buvo pripažinti nekokybiškais, iš esmės sukuria situaciją, kai asmuo gali neribotą laiką laikyti svetimą turtą ir išvengti pareigos už tai atsiskaityti.

6.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliantės pateikta ekspertinio vertinimo išvada ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes šie įrodymai patvirtino ne tik akustinių kambarių buvimą ieškovo patalpose, bet ir jų faktinę būklę, išdėstymą bei galimą panaudojimą. Teismas, atmesdamas šiuos įrodymus, sprendimo tinkamai nemotyvavo.

6.7. Skundžiamame sprendime nepagrįstai išplėsta prejudicinių faktų apimtis, taip pažeidžiant apeliantės teisę į veiksmingą gynybą ir padarant klaidingą išvadą, kad, vadovaujantis CPK 182 straipsnyje numatyta prezumcija, akustiniai kambariai yra nekokybiški, todėl ieškovas jais nesinaudojo ir negalėjo praturtėti. Nei viename iš ankstesnių teismų procesinių sprendimų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo po Sutarties nutraukimo, nebuvo vertinama, ar ieškovas Prekėmis po sutarties nutraukimo naudojosi, ar gavo ekonominę naudą, ar sutaupė išlaidų. Šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo reikalavimas yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas po Sutarties nutraukimo, nes grindžiamas kitomis faktinėmis aplinkybėmis ir kitu teisiniu pagrindu. Prejudicinio fakto taikymas negali lemti situacijos, kai vienoje byloje nustatytos aplinkybės automatiškai paneigia kitoje byloje reiškiamą reikalavimą, kuris reiškiamas kitu faktiniu pagrindu.

6.8. Ieškovas elgėsi nenuoseliai ir pažeidė sąžiningumo, teisingumo principus, nes beveik dvejus metus po teismų sprendimų nesiėmė veiksmų pašalinti akustinius kambarius iš savo patalpų, nors tam turėjo galimybes, taip sudarė prielaidas gauti ekonominę naudą neigiamas pasekmes perkeliant apeliantei, o į teismą kreipėsi tik kai apeliantė iškėlė nepagrįsto praturėjimo klausimą. Ieškovo procesinis elgesys atitinka piktnaudžiavimo teise požymius, nes ieškovas, faktiškai toleruodamas situaciją ir vėliau ją panaudodamas kaip argumentą prieš apeliantę, siekia išvengti pareigos atlyginti gautą naudą, nors būtent jo elgesys sudarė prielaidas šiai naudai atsirasti.

Atsiliepimas

Ieškovas pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą ir apeliantės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad CK 6.242 straipsnyje ir teismų praktikoje nurodytos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos yra kumuliatyvios ir bent vienos iš jų nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą. Apeliantės turtas – akustiniai kambariai dėl esminių defektų yra nepanaudojami pagal paskirtį ir šie prejudiciniai faktai nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl ieškovas akustiniais kambariais nesinaudojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės pateiktą ekspertinio vertinimo aktą kaip šališką ir prieštaringą bei negalintį paneigti įsiteisėjusių teismų konstatuotų faktų, kad akustiniai kambariai buvo nekokybiški, su esminiais defektais, nevisiškai sumontuoti. Akustiniai kambariai ieškovės patalpose tiesiog užėmė naudingą erdvę.

Šalies argumentai

7.2. Apeliantė klaidingai teigia, kad ieškovas sutaupė išlaidas vien dėl to, kad Prekės stovėjo jos patalpose, nes ieškovas dėl to patyrė tik nepatogumus ir neigiamas pasekmes, kadangi negalėjo pilnavertiškai naudotis savo patalpomis, tai sukėlė organizacinių nepatogumų, trukdė įstaigos veiklai. Akustinius kambarius įrenginėjo siekdamas pagerinti darbuotojų sąlygas, tačiau to įgyvendinti negalėjo dėl netinkamai įrengtų kambarių ir atsakovės vengimo juos išmontuoti. Ieškovas nesiekia sutaupyti išlaidų, o nori tinkamai disponuoti jo valdomu turtu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas gavo naudą iš turto, kuris objektyviai nebuvo tinkamas naudojimui. Praturtėjimas turi būti realus, objektyvus ir turintis turtinę vertę. Vien svetimo daikto buvimas patalpose savaime nepatvirtina nei naudojimosi juo, nei ekonominės naudos gavimo. Byloje neegzistuoja priežastinis ryšys tarp menamo apeliantės turto sumažėjimo ir ieškovo praturtėjimo. Pažymi, kad niekada nesudarė kliūčių Prekėms atsiimti, priešingai, siuntė raginimus atsakovei Prekes pasiimti, tačiau atsakovė nevykdė savo pareigos atsiimti turtą.

7.5. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas „išplėtė“ prejudicinių faktų ribas. Teismas tinkamai prejudiciniais faktais laikė ankstesnėse civilinėse bylose konstatuotas aplinkybes, nes įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog atsakovės ieškovo patalpose sumontuotos Prekės yra nekokybiškos, nevisiškai sumontuotos ir netinkamos naudoti pagal paskirtį, o tai paneigia praturtėjimo galimybę. Nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturėjimo reikalavimas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos teismų sprendimuose, o ne naujomis faktinėmis aplinkybėmis.

7.6. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad elgėsi nenuosekliai, nesąžiningai, kad pažeidė CK 1.5 straipsnyje nurodytus principus, nes aktyviai ir nuosekliai ragino atsakovę išsivežti prekes nuo 2024 m. sausio mėnesio. Delsimas buvo sąlygotas pačios atsakovės neteisėtų veiksmų, po Sutarties nutraukimo būtent ji turėjo pareigą atsiimti Prekes ir atlaisvinti ieškovo patalpas, tačiau nepaisė ieškovo raginimų ir to nedarė, todėl kreipimasis į teismą su ieškiniu šioje byloje buvo logiškas ir pagrįstas. Būtent apeliantės bandymas perkelti atsakomybę už savo neveikimą ieškovui prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nenustatyta.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės priešieškinis ieškovui dėl nepagrįsto praturtėjimo pagrindu įgytų lėšų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (perkančioji organizacija) CVP IS priemonėmis atliko viešojo pirkimo „Akustiniai kambariai“ (pirkimo Nr. 637703) procedūras ir su atsakove UAB „Vilanus“ (pirkimo laimėtoja) sudarė 2022 m. gruodžio 20 d. Akustinių kambarių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KS-312/22(4.7E). Šios sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo ieškovo patalpose M. K. Čiurlionio g. 100 Vilniuje pristatyti, sumontuoti ir pilnai paruošti 6 akustinius kambarius naudojimui per 8 savaites. Sutartis įsigaliojo 2022 m. gruodžio 28 d., todėl galutinis Sutarties įvykdymo terminas – 2023 m. vasario 22 d.

2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. S-246 (6.3E) „Dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo“ ieškovas pranešė atsakovei, kad vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2026 m. gegužės 26 d. pagal Sutarties 32.6, 32.7 papunkčius dėl esminio Sutarties pažeidimo (atsakovei nesilaikius Sutarties įvykdymo terminų, Sutarties sąlygų, nepaisius ieškovo nurodymų pašalinti Sutarties vykdymo trūkumus ir elgtis pagal Sutarties reikalavimus).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė su vienašališku Sutarties nutraukimu nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos už atliktus darbus priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2329-653/2023 ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-759-933/2023 sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose teismai konstatavo, kad dėl defektiniuose aktuose nustatytų reikšmingų defektų akustiniai kambariai negali būti pripažinti paruošti tinkamam naudojimui pagal paskirtį, nes neatitinka Techninės specifikacijos sąlygų, yra nekokybiški, su esminiais defektais, nevisiškai sumontuoti.

Po Sutarties nutraukimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo (2023 m. gruodžio 19 d.) 6 akustiniai kambariai liko ieškovo valdomose patalpose apie 24 kv. m. patalpose adresu M. K. Čiurlionio g. 100 Vilniuje.

2024 m. sausio 3 d. el. laišku atsakovė UAB „Vilanus“ siūlė ieškovui aptarti galimybes sudaryti taikos sutartį ginče dėl akustinių kambarių ir susitikti, kad galėtų pristatyti savo pasiūlymą dėl taikaus ginčo sprendimo.

Ieškovas 2024 m. sausio 5 d. el. laiške nurodė, kad teisminis ginčas yra išspręstas, kad neturi klausimų, dėl kurių galėtų kilti teisminis ginčas ateityje ar dėl teismo sprendimo vykdymo, nurodė, kad ji susiderintų su Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru dėl savo prekių pasiėmimo iš jam priklausančių patalpų, kadangi mano, kad jos (ar jų dalys) turi materialinę vertę. Priešingu atveju svarstys klausimą kaip pašalinti prekes kitais būdais.

Atsakovė 2024 m. sausio 5 d. el. laiške atsakė, jog išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui nuolaidų darymas nebūtų naudingas, nėra pagrįstas, nes UAB „Vilanus“ dar net neatskleidė savo pasiūlymo, kuris leistų sutaupyti dalį viešųjų finansų. UAB „Vilanus“ 2024 m. vasario 5 d. pasiūlyme dėl taikos sutarties sudarymo nurodoma, kad Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras gali įsigyti akustinius kambarius su nuolaida, tai patenkintų jo poreikį ir leistų sutaupyti pinigines lėšas.

Ieškovas 2024 m. sausio 30 d. el. laiške atsakovei nurodė, kad ji iki šiol nesiėmė jokių veiksmų dėl prekių pasiėmimo. Nurodė, kad, jei per 3 d. d. nenurodys prekių pasiėmimo laiko, ieškovas nurodys protingą terminą atsiimti aukščiau nurodytas prekes. Jei iki nurodyto termino atsakovė vis vien neišveš prekių ir nepaliks tvarkingos aplinkos bei patalpų, bus laikoma, kad atsakovė atsisakė daiktų, ir juos išmetė, todėl daiktus vertins kaip bešeimininkį turtą, dėl kurio bus pradedamos procedūros. Pažymėjo, kad ieškovas negali nepagrįstai ilgai saugoti/sandėliuoti atsakovės daiktų.

Ieškovo 2024 m. vasario 9 d. rašte dėl taikos sutarties sudarymo nurodoma, kad kilęs teisminis ginčas yra išspręstas, nėra tokių klausimų, dėl kurių galėtų kilti teisminis ginčas ateityje, nėra klausimų dėl teismo sprendimo vykdymo. Pažymima, kad Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras yra biudžetinė įstaiga ir neturi teisės kvestionuoti teismo sprendimų ar daryti nuolaidų dėl pozicijos, kurios laikėsi ginčo metu. Atsižvelgiant į tai, su pateiktu pasiūlymu nesutiko.

2025 m. birželio 17 d. ieškovo rašte dėl prekių išmontavimo ir išvežimo prašoma UAB „Vilanus“ nedelsiant imtis veiksmų, užtikrinančių prekių išmontavimą ir išsivežimą, atsižvelgiant į Sutarties 1 priedo „Techninės specifikacija“ 3.1.5 papunktį, kuris numato, kad akustiniai kambariai turi būti pritaikyti daugkartiniam naudojimui ir išmontuojami nepadarant žalos jų konstrukcijoms. Informavo, kad neįvykdžius šio reikalavimo per nurodytą 30 kalendorinių dienų terminą, biuras kreipsis į teismą su prašymais įpareigoti atsakovę išmontuoti ir išsivežti akustinius kambarius; išduoti teismo leidimą, jei nurodytas įpareigojimas nebus vykdomas, savarankiškai atlikti akustinių kambarių išmontavimo ir pašalinimo darbus, visas su tuo susijusias išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, darbų atlikimo, transportavimo ir utilizavimo kaštus priteisiant iš UAB „Vilanus“.

UAB „Vilanus“ informaciniame rašte pagal gautą reikalavimą V/09/2025-07-15 prašoma susitikimo su Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktore 2025 m. liepos 24 d. 14 val. dėl tolimesnių veiksmų priėmimo pagal gautą pareikalavimą.

UAB „Vilanus“ atsakomajame rašte pagal gautą atsakymą V/10/2025-07-18 pagal Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pakartotiną reikalavimą ir piktybinį atsisakymą dėl susitikimo galimybės aptariant tolimesnius veiksmus priėmėme sprendimą - sudaryti specialią komisiją, kuri atvyks ir įvertins esamą padėtį akustinių kambarių pagal Sutartį.

UAB „Vilanus“ vardu pateiktame 2025 m. spalio 1 d. pasiūlyme dėl taikos sutarties sudarymo siūloma apsvarstyti galimybę įsigyti jau sumontuotus akustinius kambarius su 10 proc. nuolaida nuo sutartyje nurodytos kainos, tokiu atveju UAB „Vilanus“ pašalintų visus smulkius trūkumus, užfiksuotus 2023 m. gegužės 9 d. defektiniame akte.

2025 m. rugsėjo 19 d. Ekspertinio vertinio akte Nr. GTRL2025082501 pateikiama išvada, kad šešios akustinės kabinos (sumontuotos 2023 m. gegužę) per laikotarpį iki faktinių aplinkybių fiksavimo (2025 m. liepos 28 d.) natūraliai nusidėvėjo. Nusidėvėjimas sudaro apie 33,75 proc. pradinės vertės arba 23 277 Eur (su PVM). Vizualinės apžiūros ir antstolio protokolo duomenimis, kabinos neturi mechaninių pažeidimų ar kitų esminių defektų – fiksuotas tik dulkių sluoksnis. Kabinos yra faktiškai tinkamos naudoti ir buvo tinkamos naudoti pagal paskirtį. Remiantis užsakovų pateiktais duomenimis ir nuotraukomis, konstatuota, kad kabinos buvo faktiškai naudojamos, todėl jų būklė atitinka ne tik normatyvinį, bet ir realų naudojimo nusidėvėjimą.

Iš 2025 m. rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-25-129 matyti, kad antstolis nustatė, jog patalpose įrengti 6 akustiniai kambariai. Kambariai pertverti STOP juosta, palikti atviri įėjimai, galiniame nesumontuotas stalas. Ant stalų paviršių matosi dulkių sluoksnis. Perbraukus ranka per pirmųjų trijų kambarių baldų paviršių – ant rankos liko dulkių likučiai, matėsi perbraukimo žymės. Tolimesniuose kambariuose atlikus minėtą veiksmą – vizualiai to nesimato.

Dėl ginčo teisiniam santykiui taikytinų teisės normų

Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. šioje normoje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad niekas negali praturtėti kito asmens sąskaita. Ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo patenkinti turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.

Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriamos tokios šio instituto taikymo sąlygos: turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita), nes nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).

CK 6.242 straipsnyje įtvirtinto nepagrįsto praturtėjimo atveju asmens praturtėjimas paprastai pasireiškia nepagrįstu sutaupymu ar kitokiu naudos gavimu. Nepagrįstas asmens (atsakovo) praturtėjimas arba atitinkamas kito asmens (ieškovo) turto sumažėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Atsakovas privalo grąžinti tik tokią sumą, kokia jis praturėjo arba sumą, kuria sumažėjo ieškovo turtas, nes nepagrįsto praturėjimo instituto tikslas yra pašalinti asmens nepagrįstą praturėjimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareikšto priešieškinio pagrindą ir dalyką, taip pat tai, kad priešieškiniu buvo prašoma priteisti iš ieškovo nepagrįsto praturėjimo, sutaupius išlaidas, kurias ieškovas būtų patyręs už akustinius kambarių ar panašių prekių nuomą ar pirkimą per beveik dvejus metus, piniginį ekvivalentą (52 272 Eur), skundžiamame pagrįstai aptarė CK 6.242 straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygas ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad atsakovė neįrodė šiai teisės normai taikyti būtinų sąlygų visumos.

Dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų

Kaip matyti iš skundžiamos sprendimo dalies, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės byloje pareikštą priešieškinį konstatavęs, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė priešieškinio reikalavimą, t. y. kad ieškovas yra nesąžiningai praturtėjęs 52 272 Eur atsakovės sąskaita ir kad dėl to turi atlyginti nurodyto dydžio nuostolius atsakovei, nes toks yra nepagrįsto praturėjimo piniginis ekvivalentas.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to neatskleidė CK 6.242 straipsnio esmės, o sprendimo tinkamai nemotyvavo.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/201 ir kt.).

Iš skundžiamos sprendimo dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, nurodė kuriais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos įrodymus atmeta, įskaitant ir 2025 m. rugpjūčio 12 d. antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2025 m. rugsėjo 19 d. Ekspertinio vertinimo akto Nr. GTL2025082501 duomenis, ir dėl kokių motyvų taip sprendžia, išdėstė argumentus, pagrindžiančius teismo išvadą priešieškinį atmesti.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl nesutikimo su 2025 m. rugsėjo 19 d. Ekspertinio vertinio akto Nr. GTRL2025082501 išvada ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimo. Teisėjų kolegija teismo padarytoms išvadoms pritaria ir papildomai nurodo, kad tai, jog prekės nekokybiškos, jomis nėra naudotis galimybių pagal paskirtį, patvirtina ir Vilniaus miesto apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi konstatuotos aplinkybės. 2025 m. rugsėjo 19 d. Ekspertinio vertinio aktas Nr. GTRL2025082501 pateikiama išvada negali paneigti teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais jau nustatytų aplinkybių. Be to, nutraukus Sutartį nekokybiškų prekių atsakovė neatsiėmė pati, todėl už bet kokį galimą nekokybiškų prekių panaudojimą ar kitokį nuvertėjimą ji pati ir atsakinga. Tuo tarpu faktinis aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina, kad akustiniai kambariai, už kuriuos kaip savininkė buvo atsakinga atsakovė, laikomi ieškovo patalpose.

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės priešieškinyje pareikštą reikalavimą, byloje pateiktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo išvadas bei motyvus, sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas buvo įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pagrindu tinkamai nustatytos ir įvertintos teisingam ginčo išsprendimui reikšmingos aplinkybės ir atskleista bylos esmė (CPK 176, 185 straipsniai, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o apeliantė apeliaciniame skunde be pagrindo tvirtina priešingai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su CK 6.242 straipsnyje numatytų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų (ne)nustatymu

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės byloje pareikštą priešieškinį konstatavęs, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 52 272 Eur, kuriais jis praturtėjo atsakovės sąskaita sutaupęs lėšas už akustinius kambarių ar panašių prekių nuomą ar pirkimą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmo instancijos išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais vadovaudamasi pirmosios instancijos teismas padarė minėtas išvadas, todėl visų jų nekartoja, o pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų vertinimo.

Minėta, kad tarp šalių buvo sudaryta 2022 m. gruodžio 20 d. Akustinių kambarių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KS-312/22(4.7E), kurios atsakovei UAB „Vilanus“ tinkamai neįvykdžius ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras teisėtai vienašališkai ją nutraukė nuo 2023 m. gegužės 26 d.. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiame 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2329-653/2023 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-759-933/2023 konstatuodamas, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakove, nustatė, kad atsakovė padarė esminius Sutarties pažeidimus, nes nustatytu terminu neįvykdė viešojo pirkimo sutarties, nepašalino esminių Sutarties vykdymo trūkumų per ieškovo nustatytą papildomą terminą ir iki pat Sutarties nutraukimo, kad akustiniai kambariai dėl nustatytų esminių defektų negali būti naudojami pagal paskirtį, yra nekokybiški ir atskirais atvejais pavojingi atsakovės darbuotojams ir kad byloje nenustatyta, jog ieškovas atsakovės Prekes būtų priėmęs ir faktiškai jomis naudojęsis (nutarties 42, 46-48 punktai). Taigi bylos duomenys rodo, kad netinkamos kokybės ir Sutarties sąlygų neatitinkančios Prekės (akustiniai kambariai) ieškovui buvo pristatytos viešojo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, tačiau ieškovas jų pagal Sutarties sąlygas nepriėmė dėl defektų ir negalėjimo jų naudoti pagal pagrindinę paskirtį, taigi, neįgijo į atsakovės pristatytas Prekes nuosavybės teisių. Vadinasi, šia prasme ieškovas nėra nesąžiningai praturtėjęs atsakovės sąskaita.

VPĮ 90 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad kai sutartis nutraukta, tiekėjas gali reikalauti grąžinti jam viską, ką jis yra perdavęs perkančiajai organizacijai vykdydamas sutartį, jeigu jis tuo pat metu grąžina perkančiajai organizacijai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavęs. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir CK 6.222 straipsnyje. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

Taigi nutraukus Sutartį ieškovo pareiga buvo grąžinti Prekes atsakovei, o atsakovės pareiga buvo jas atsiimti. Ieškovas neturėjo pareigos savo sąskaita išmontuoti ir pristatyti akustinių kambarių atsakovei, kadangi už asmeniui nuosavybės teise priklausančius daiktus yra atsakingas jų savininkas (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad po Sutarties nutraukimo ieškovas neginčijo atsakovės teisės natūra susigrąžinti akustinius kambarius, kuriuos ji yra perdavusi ieškovui vykdant Sutartį. Priešingai, aukščiau nutartyje nurodytų 2024 m. sausio 5 d., sausio 30 d., 2025 m. birželio 17 d. ir kt. ieškovo pranešimų duomenys rodo, kad jis nevienkartinai ragino atsakovę išsivežti nekokybiškas Prekes ir aiškiai išdėstė, kad šiame etape nesutinka pagal atsakovės siūlomas sąlygas sudaryti taikos sutartį dėl kitokio restitucijos (ne)taikymo. Pagal CK 6.242 straipsnio 3 dalį, praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl to, jog akustiniai kambariai tebėra ieškovo patalpose, yra pačios atsakovės neteisėto (ne)veikimo rezultatas, nes ji po Sutarties nutraukimo Prekių neatsiėmė, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių, rinkosi ginčyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, kas kelis mėnesius kelis kartus siūlė ieškovui siūlymą tartis taikiai, nors ieškovas nedviprasmiškai buvo nurodęs, kad po teisminių ginčų pabaigos taikos sutarties dėl nutrauktos viešojo pirkimo Sutarties pasekmių taikymo nesirengia sudaryti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovas, laikydamas akustinius kambarius savo žinioje ir galėdamas jais nemokamai naudotis nepatirdamas išlaidų, per dvejus metus nepagrįstai sutaupė 52 272 Eur atsakovės sąskaita, nes nepatyrė išlaidų už panašių prekių nuomą ar pirkimą, o atsakovė, negalėdama jų išnuomoti ar realizuoti, patyrė tokio pat dydžio nuostolius, koks buvo ieškovo praturėjimas.

Pirmiausia pažymėtina, kad, be atsakovės paaiškinimų, byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, jog ieškovas pats ar kiti asmenys su nauda ieškovui naudojosi atsakovės įrengtais akustiniais kambariais. Minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais konstatuota, kad 2023 m. gegužės 9 d. defektiniame akte buvo nustatyti ir atsakovės per papildomai nustatytą terminą nepašalinti reikšmingi akustinių kambarių defektai (akustinis kambarys Nr. 1: demontuotos durys; demontuoti apdailos profiliai; neaišku, ar durys pagamintos iš laminuoto stiklo, kaip numatyta Techninės specifikacijos 3.1.9 papunktyje; kiliminės dangos elementai suklijuoti netinkamai, nesilaikant gamintojo technologijos, o tai kelią grėsmę saugumui; akustinis kambarys Nr. 2: demontuotos durys; neaišku, ar durys pagamintos iš laminuoto stiklo, kaip numatyta Techninės specifikacijos 3.1.9 papunktyje; kiliminės dangos elementai suklijuoti netinkamai, nesilaikant gamintojo technologijos, o tai kelią grėsmę saugumui; demontuoti apdailos profiliai; akustinis kambarys Nr. 3: demontuotos durys; LED šviestuvas iš vidaus yra nešvarus, šviesos atspalvis skiriasi nuo kitose prekėse įrengtų šviestuvų, pažeistas šviestuvo rėmelis; kiliminės dangos elementai suklijuoti netinkamai, nesilaikant gamintojo technologijos, o tai kelią grėsmę saugumui; demontuoti apdailos profiliai; trūksta viršutinės durų tarpinės, tarpinės montavimo vietoje pažeistas profilio dažų paviršius; akustinis kambarys Nr. 4: demontuotos durys; pažeistas konstrukcijos profilis; kiliminės dangos elementai suklijuoti netinkamai, nesilaikant gamintojo technologijos, o tai kelią grėsmę saugumui; demontuoti apdailos profiliai; nelygiai įrengtas dūmų detektorius; akustinis kambarys Nr. 5: demontuotos durys; virš stalo nelygiai įrengtos vidaus durelės; kiliminės dangos elementai suklijuoti netinkamai, nesilaikant gamintojo technologijos, o tai kelią grėsmę saugumui; demontuoti apdailos profiliai; akustinis kambarys Nr. 6: nepilnai priklijuota durų tarpinė, pažeistas durų profilis, demontuotos vyrių apdailos; kliba durų rankena; kiliminės dangos elementai suklijuoti netinkamai, nesilaikant gamintojo technologijos, o tai kelią grėsmę saugumui; demontuotas stalas ir apdailos profiliai; patalpos šone gilus įbrėžimas; prekė palikta nešvari: neišsiurbtas vidus (yra metalo drožlių ant kiliminės dangos ir minkštasuolių), ant stiklo už sumontuoto baldo matoma dėmė; vykdant darbus nebuvo tinkamai uždengta esama kiliminė danga ir esami baldai: montavimo metu išpurvinti stalų paviršiai, palikta metalo ir kt. medžiagų drožlių ir kt.), dėl kurių jų negalima naudoti pagal jų paskirtį. Todėl vien dėl šių aplinkybių ieškovas neturėjo realių galimybių naudotis akustiniais kambariais ir iš to gauti kokios nors naudos nepagrįsto praturėjimo forma.

Apeliacinės instancijos vertinimu, labiau tikėtina, kad iš to, jog akustiniai kambariai buvo ieškovo patalpose, ekonominės naudos turėjo apeliantė, nes jai priklausančios Prekės apie dvejus metus ieškovo buvo laikomos, saugomos, prižiūrimos jam priklausančiose patalpose nemokami, nors, kaip rodo bylos duomenys, tos patalpos buvo reikalingos ieškovui savo pagrindinėms funkcijoms vykdyti.

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų visumos, pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su prejudicinių faktų vertinimu

Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas nepagrįstai išplėtė ankstesniais teismų sprendimais nustatytų prejudicinių faktų apimtis ir jais remdamasis padarė klaidingą išvadą, kad akustiniai kambariai yra nekokybiški, todėl ieškovas jais nesinaudojo ir negalėjo praturtėti, nes tose bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo po Sutarties nutraukimo, nebuvo vertinama, ar ieškovas Prekėmis po sutarties nutraukimo naudojosi ir kt. (6.7 nutarties punktas).

CPK 182 straipsnyje nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių <...> 2) nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-84-421/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Šios bylos ir teismų informacinės teismų sistemos Liteko duomenys rodo, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiame 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2329-653/2023 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-759-933/2023 nustatė šiai bylai reikšmingus prejudicinius faktus apie tai, kad: ieškovas teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakove; atsakovė padarė esminius Sutarties pažeidimus, nes nustatytu terminu neįvykdė viešojo pirkimo sutarties, nepašalino esminių Sutarties vykdymo trūkumų per ieškovo nustatytą papildomą terminą ir iki pat Sutarties nutraukimo; akustiniai kambariai dėl nustatytų esminių defektų negali būti naudojami pagal paskirtį, yra nekokybiški ir atskirais atvejais pavojingi atsakovės darbuotojams; byloje nenustatyta, jog ieškovas atsakovės Prekes būtų priėmęs ir faktiškai jomis naudojęsis (nutarties 42, 46-48 punktai). Šioje ir minėtoje byloje šalimis dalyvavo ieškovas ir atsakovė. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2329-653/2023 įrodinėjimo dalykas buvo vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas, o šioje byloje sprendžiama dėl minėtos nutrauktos Sutarties teisinių pasekmių taikymo, taigi, įrodinėjami faktai reikšmingi abiejose bylose. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiame 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2329-653/2023 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-759-933/2023 konstatuotus faktus, kad Prekės nekokybiškos, dėl ko jų negalima naudoti pagal paskirtį, ir kad nenustatyta, jog ieškovas atsakovės Prekes būtų priėmęs ir naudojęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė prejudiciniais faktais, kurių iš naujo įrodinėti nereikia, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu minėtų teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo elgesys tiek sutartiniuose santykiuose su atsakove, tiek procesinis elgesys šioje byloje buvo tinkamas, jokių piktnaudžiavimo procesu ar procesinėmis teisėmis faktų ar CK 1.5 straipsnyje numatytų principų pažeidimo nenustatyta, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamo sprendimo dalį, kurią naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skudžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovas, kuris duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės Tauragės rūmų 2026 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas