Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos skaitmena“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos skaitmena“ iškėlimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltijos skaitmena“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) bankroto bylą.

Pareiškėja nurodė, kad bendrovės mokestinė nepriemoka 2026 m. balandžio 10 d. buvo 40 646,04 Eur: 72 Eur mokesčio už aplinkos teršimą; 8 865,43 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 768 Eur nekilnojamojo turto mokesčio; 9 226 Eur pelno mokesčio; 19 420,63 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Siekdama išieškoti iš bendrovės mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2026 m. kovo 9 d. priėmė 40 nurodymų, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai pateikti už 2024 metus, iš jų matyti, kad bendrovės turto vertė buvo 148 166 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 49 537 Eur. Nors bendrovės įsipareigojimai neviršijo jos turimo turto vertės, bendrovė negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių VMI. Be to, bendrovė 2024 metais patyrė 49 603 Eur nuostolį. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bendrovės vardu įregistruotas 2 590 Eur vertės žemės sklypas, 14 700 Eur vertės grūdų sandėlis ir 10 900 Eur vertės kiemo aikštelė, šiems objektams taikomi antstolio areštai, o grūdų sandėliui ir kiemo aikštelei nustatyta VMI priverstinė hipoteka. Bendrovės vardu įregistruota viena transporto priemonė – 2 300 Eur vertės automobilis „VW Caravelle“, kuriam taikomas antstolio areštas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš bendrovės vykdomas priverstinis išieškojimas 15 vykdomųjų bylų, iš jų 14 vykdomos pareiškėjos VMI naudai. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2026 m. balandžio 14 d. duomenis bendrovėje buvo vienas apdraustasis. Taigi, bendrovė negali įvykdyti turimų įsipareigojimų, ji yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Pareiškėja bendrovės buveinės adresu Palangoje, Malūno g. 3G-12, 2026 m. vasario 10 d. išsiuntė 2026 m. vasario 6 d. pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, kuriuo buvo nustatytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. ESKORT[{REPLACE},{},{GetObjValue(FR1042_Form.TXP_CODE)},{1}]<>~ESKORTPranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Baltijos skaitmena“ bankroto bylą, remdamasis tuo, kad pagal 2025 m. balanso duomenis bendrovė turėjo 129 803 Eur vertės turto, kurį sudarė 14 816 Eur ilgalaikis materialusis turtas ir 114 987 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio 78 238 Eur buvo pinigai ir jų ekvivalentai. Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 47 157 Eur. Iš 2025 metų pelno (nuostolio) ataskaitos teismas nustatė, kad bendrovė patyrė 15 983 Eur nuostolį. Teismas palygino šiuos duomenis su 2024 metų finansinės atskaitomybės duomenimis ir pažymėjo, kad bendrovės finansiniai rodikliai iš dalies pagerėjo – jos patiriami nuostoliai sumažėjo nuo 49 603 Eur 2024 metais iki 15 983 Eur 2025 metais, o bendrovės trumpalaikį turtą didžiąja dalimi sudarė piniginės lėšos. Teismas priėjo prie išvados, kad bendrovė yra moki.

Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-672-567/2026 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį ir bankroto bylos UAB „Baltijos skaitmena“ iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišsiaiškino, ar juridinis asmuo yra iš tiesų yra nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį. Pažymėjo, kad dėl juridinio asmens mokumo ir gyvybingumo būtina spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad būtent atsakovė turi pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jos gerą finansinę padėtį, kad vykdo ūkinę komercinę veiklą ir ši veikla generuoja pajamas, kad turto turi daugiau negu įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles, ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsakovei UAB „Baltijos skaitmena“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Eurobankrotas“ (toliau – ir nemokumo administratorė).

Teismas nustatė, kad bendrovė 2025 metais turėjo 129 803 Eur vertės turto, iš jo – 14 816 Eur ilgalaikis turtas, 114 897 Eur – trumpalaikis turtas (124 Eur atsargos, 36 625 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 78 238 Eur pinigai ir jų ekvivalentai); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 47 157 Eur. Pareiškėjos teigimu, visam atsakovės turtui taikomi antstolio areštai, grūdų sandėliui ir kiemo aikštelei nustatyta priverstinė hipoteka VMI naudai. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdoma 15 vykdomųjų bylų, iš jų 14 vykdomos pareiškėjos VMI naudai.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė teismui aktualių duomenų apie turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat nepateikė ir atsiliepimo į pareiškimą. Teismas nustatė, kad nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d. pasikeitė bendrovės vadovas.

Remdamasis viešais duomenimis teismas nustatė, kad bendrovėje nuo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nėra apdraustų asmenų, skola VSDFV 2026 m. rugpjūčio 31 d. – 3,92 Eur, skola VMI – 35 555,26 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Teismas padarė išvadą, kad nustatyti faktai rodo, jog bendrovė, tikėtina, nevykdo veiklos, negali laiku vykdyti turtinių prievolių, todėl yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Baltijos skaitmena“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Baltijos skaitmena“ bankroto bylą arba, jeigu nustatytų esminių civilinio proceso ir įrodymų tyrimo trūkumų apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti, panaikinti skundžiamą nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo; priimti su atskiruoju skundu pateiktis naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nustatė, kad 2026 m. rugpjūčio 6 d. pasikeitė bendrovės vadovas, tačiau 2026 m. spalio 10 d. nutartį, kuria nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti ir įpareigojo iki pasikeitimo buvusį bendrovės vadovą A. G. (A. G.) per 5 dienas pateikti bendrovės finansinius dokumentus. Procesiniai dokumentai išsiųsti 2026 m. rugpjūčio 13 d. el. pašto adresais: houseboat.lt@gmail.com ir saz4life@gmail.com ir laikyti įteiktais kitą dieną. Tačiau skundžiama nutartimi paskirtai bendrovės nemokumo administratorei perduoti bendrovės turtą ir dokumentus įpareigojo V. Z.. Apie 2026 m. spalio 10 d. nutartimi bendrovės vadovui nustatytus įpareigojimus bendrovės vadovas V. Z. sužinojo tik 2026 m. rugsėjo 1 d., kai, gavęs informaciją apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą, patikrino el. paštą saz4life@gmail.com. El. pašto adresas houseboat.lt@gmail.com priklauso buvusiam bendrovės vadovui, kuris apie gautus dokumentus naujojo bendrovės vadovo neinformavo. Teismas procesinių dokumentų įteikimą grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 10 dalimi, tačiau ši taisyklė taikoma dokumentus įteikiant CPK nustatytais atvejais ir tvarka. Dėl to būtina įvertinti, ar procesinių dokumentų įteikimas buvo tinkamas, ar bendrovei buvo sudaryta procesinė galimybė iki bylos išnagrinėjimo pateikti atsiliepimą bei aktualius finansinius dokumentus, ar nėra pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Teismas 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti 2026 m. rugpjūčio 31 d. 14 d. teismo posėdyje, tačiau iš skundžiamos teismo 2026 m rugpjūčio 31 d. nutarties matyti, kad nutartis teisėjo pasirašyta 2026 m. rugpjūčio 31 d. 12:32:26 GMT+3, t. y. 1 val. 27 min. 34 sek. anksčiau nei paskirtas teismo posėdžio laikas. Ši aplinkybė vertintina kartu su atsakovės informavimo apie bylą aplinkybėmis, t. y. ar nebuvo pažeista CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovės teisė pateikti prašymus, paaiškinimus ir įrodymus.

Teismas, nuspręsdamas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, įvertinęs bendrovės 2025 metų balanso duomenis neatskleidė, kokia turto dalis yra išlikusi, nenustatė turto realumo bei galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nepaaiškino, kodėl bendrovės apskaityto turto vertė ir nesėkmingas išieškojimas bei nepateikti duomenys leido teismui nuspręsti, kad bendrovės apskaityta turto vertė yra nereali. Teismas neįvertino debitorinės Kautz limited 36 122,18 Eur skolos reikšmės bendrovės mokumui, taip pat neįvertino bendrovės dalinių atsiskaitymų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Turi būti patikrinta, ar tokia teismo išvada yra pagrįsta, ar nėra pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 1 dalį.

Taip pat reikalinga patikrinti, ar pareiškėja yra išsiuntusi bendrovei pranešimą apie ketinimą inicijuoti jai bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad 2026 m. rugpjūčio 6 d. pasikeitė bendrovės vadovas, tačiau pirmosios instancijos teismas 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi duomenis apie apeliantę pateikti įpareigojo buvusį bendrovės vadovą A. G., nors teismui buvo žinoma apie vadovo pasikeitimą. Be to, nurodyta nutartis apeliantei išsiųsta 2026 m. rugpjūčio 13 d. el. pašto adresais houseboat.lt@gmail.com ir saz4life@gmail.com ir laikyta įteikta kitą dieną. Teismas procesinių dokumentų įteikimą grindė CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, tačiau ši taisyklė taikoma dokumentus įteikiant CPK nustatytais atvejais ir tvarka. Apeliantės teigimu, būtina įvertinti, ar procesinių dokumentų įteikimas buvo tinkamas, ar apeliantei buvo sudaryta procesinė galimybė iki bylos išnagrinėjimo pateikti atsiliepimą bei aktualius finansinius dokumentus, ar nėra pagrindo taikyti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjos VMI 2026 m. balandžio 14 d. pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo (reg. Nr. CPB-107); paskyrė teismo posėdį 2026 m. birželio 5 d. 10.00 val.; įpareigojo bendrovės vadovą per 5 darbo dienas pateikti teismui duomenis apie bendrovę. Nutarties kopija bei pareiškimas apeliantei išsiųsti 2026 m. balandžio 20 d. per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) bei Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantės el. pašto adresu baltijos.skaitmena@gmail.com. 2026 m. balandžio 23 d. apeliantei 2026 m. balandžio 14 d. nutarties nuorašas bei pareiškimo su priedais kopija išsiųsti registruotąja pašto siunta bendrovės Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu Palangoje, Malūno g. 3G-12, bei apeliantės vadovo A. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai buvo grąžinti neįteikti. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nurodyti procesiniai dokumentai 2026 m. gegužės 5 d. pakartotinai išsiųsti bendrovės registruotos buveinės adresu Palangoje, Malūno g. 3G-12.

Teisme 2026 m. birželio 3 d. gautas apeliantės, atstovaujamos vadovo A. G., prašymas, kuriame nurodyta, kad apeliantė pripažįsta skolą ir turi realias galimybes atsiskaityti su pareiškėja, todėl prašo atidėti bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą dviem mėnesiams (reg. Nr. DOK-78766). Prašymą pirmosios instancijos teismui iš elektroninio pašto saz4life@gmail.com atsiuntė V. Z., prie prašymo pridėtas A. G. 2025 m. rugsėjo 19 d. išduotas įgaliojimas V. Z. atstovauti UAB „Baltijos skaitmena“.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 5 d. nutartimi apeliantės prašymą iš dalies patenkino ir paskelbė teismo posėdžio pertrauką iki 2026 m. birželio 12 d. 10.00 val., taip pat pakartotinai įpareigojo apeliantės vadovą pateikti duomenis apie bendrovę. Nutarties kopija apeliantei išsiųsta el. pašto adresais saz4life@gmail.com (tuo pačiu adresu, iš kurio buvo atsiųstas apeliantės 2026 m. birželio 3 d. prašymas) ir baltijos.skaitmena@gmail.com.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 12 d. nutartimi paskelbė teismo posėdžio pertrauką iki 2026 m. birželio 15 d. 13.00 val. bei įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie apeliantės mokestinės nepriemokos dydį. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 12 d. pranešimą apie teismo posėdžio pertrauką apeliantei išsiuntė el. paštu saz4life@gmail.com.

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartimi teismo posėdis atidėtas 2026 m. birželio 22 d. 15.00 val. Nutartis apeliantei išsiųsta 2026 m. birželio 15 d. el. paštu saz4life@gmail.com. Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartis, kuria atsisakyta išketi apeliantei bankroto bylą, taip pat pareiškėjos VMI atskirasis skundas dėl nurodytos nutarties su teismo pranešimu apeliantei buvo išsiųsti el. paštu saz4life@gmail.com.

Lietuvos apeliaciniam teismui 2026 m. liepos 30 d. nutartimi panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltijos skaitmena“ klausimą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi paskyrė byloje teismo posėdį 2026 m. rugpjūčio 31 d. 14.00 val., nustatė bendrovei 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti bei įpareigojo bendrovės vadovą A. G. pateikti duomenis apie bendrovę. Nutartis bendrovei išsiųsta per EPP, taip pat el. pašto adresais houseboat.lt@gmail.com ir saz4life@gmail.com. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Baltijos skaitmena“ per teismo nustatytą terminą būtų pateikusi atsiliepimą į pareiškimą, taip pat nėra duomenų, jog bendrovės vadovas būtų pateikęs teismo nutartyje nurodytus duomenis apie bendrovę.

Iš byloje esančio 2026 m. rugpjūčio 10 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija apie bendrovę nustatyta, kad nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki 2026 m. rugpjūčio 6 d. bendrovės vadovas buvo A. G., nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d. – V. Z.. Iš šio išrašo duomenų taip pat nustatyta, kad Juridinių asmenų registre bendrovės el. pašto adresas nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d. yra saz4life@gmail.com.

Taigi, iš aptartų bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus apeliantei el. paštu saz4life@gmail.com siuntė nuo 2026 m. birželio 5 d., t. y. po to, kai iš šio el. pašto adreso 2026 m. birželio 3 d. teismui buvo pateiktas apeliantės prašymas bei prie jo pridėtas tuomečio bendrovės vadovo A. G. V. Z. išduotas įgaliojimas. Jau nurodyta, kad būtent V. Z. nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d. tapo bendrovės vadovu, nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d. Juridinių asmenų registre kaip oficialus bendrovės el. pašto adresas nurodytas būtent adresas saz4life@gmail.com.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad apeliantė buvo informuota ir žinojo apie kreditorės VMI pareiškimo pagrindu inicijuotą teismo procesą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, procesiniai dokumentai, susiję su teismo proceso eiga, apeliantei buvo siunčiami pačios apeliantės nurodytu el. pašto adresu, kuris nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d. Juridinių asmenų registre yra nurodomas kaip oficialus bendrovės el. pašto adresas. Įvardytu el. pašto adresu dar iki tapdamas bendrovės vadovu naudojosi būtent dabartinis bendrovės vadovas V. Z.. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantės vadovu nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d. tapusiam V. Z. neabejotinai buvo žinoma apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje, nustatydamas įpareigojimą pateikti duomenis apie bendrovę, nurodė buvusį bendrovės vadovą A. G., nustatytų aplinkybių kontekste nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d. bendrovės vadovu tapęs V. Z., kurio naudojamu el. pašto adresu saz4life@gmail.com, kuris nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d. išviešintas kaip oficialus bendrovės el. pašto adresas, buvo išsiųsta ir nurodyta nutartis, nesuprato ar galėjo nesuprasti, jog pareiga pateikti duomenis apie bendrovę tenka būtent bendrovės vadovui. Šis teismo suklydimas nevertinamas kaip turintis esminės reikšmės sprendžiant dėl bendrovės vadovo informavimo apie jo pareigą teikti duomenis apie bendrovę. Aplinkybė, kad apeliantės vadovas V. Z., žinodamas apie teismo procesą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, netikrino bendrovės el. pašto adreso bei nesidomėjo proceso eiga, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog buvo pažeista apeliantės teisė pateikti atsiliepimą bei teismo nurodytus duomenis. Pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį šalys, be kita ko, privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal CPK 121 straipsnio nuostatas dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijai pasikeitimą, o to nepadarius procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui apie pasikeitusį procesinių dokumentų teikimo būdą ar adresą, taip pat apie bendrovės vadovo pasikeitimą nepranešė. Dėl to atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimą nepagrįstai grindė CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, vertinamas kaip teisiškai nereikšmingas ir nepaneigia nustatytų aplinkybių, jog nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d. bendrovės vadovo pareigas einantis V. Z. apie civilinės bylos dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo nagrinėjimą žinojo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį pasirašė anksčiau (12 val. 32 min. 26 sek.) nei buvo paskirtas teismo posėdis (14.00 val.) ir dėl to galėjo būti suvaržyta apeliantės procesinė teisė teikti įrodymus bei procesinius prašymus.

Visų pirma, iš bylos duomenų jau nustatyta, kad apeliantė iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. 14.00 val. teismo posėdžio neteikė jokių duomenų apie bendrovės turtinę padėtį, taip pat nepateikė atsiliepimo į pareiškimą ar kokio kito procesinio prašymo. Antra, CPK nuostatos nedraudžia teismui procesinį sprendimą parengti iki teismo posėdžio ir, iki numatyto teismo posėdžio laiko negavus jokių naujų įrodymų, procesinių prašymų, procesinį sprendimą priimti ir paskelbti. Ši ankstesnio nutarties parengimo aplinkybė būtų reikšminga tuo atveju, jeigu apeliantė iki paskirto teismo posėdžio laiko būtų pateikusi kokių nors procesinių dokumentų ar naujų įrodymų, tačiau teismas, neatsižvelgęs į juos, būtų paskelbęs iš anksto parengtą nutartį. Nagrinėjamu atveju apeliantė jokių įrodymų ar procesinių prašymų iki paskirto pirmosios instancijos teismo posėdžio laiko nepateikė. Dėl nurodytų motyvų apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teisme buvo suvaržyta jos procesinė teisė teikti įrodymus bei procesinius prašymus atmetami kaip deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis.

Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo apskųstą nutartį pripažinti negaliojančia CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Kitų absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Nenustatyta ir aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei UAB „Baltijos skaitmena“ iškelta bankroto byla. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas iškelti apeliantei nemokumo (bankroto) bylą.

Dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė UAB „Baltijos skaitmena“ su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: notaro patvirtintą 2026 m. rugpjūčio 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. ir 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarčių kopijas, Juridinių asmenų registro 2026 m. rugsėjo 6 d. išplėstinį išrašą apie UAB „Baltijos skaitmena“.

Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktą, kt.).

Apeliantė su atskiruoju skundu pateiktais naujais įrodymais (2026 m. rugpjūčio 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, Juridinių asmenų registro 2026 m. rugsėjo 6 d. išplėstiniu išrašu apie UAB „Baltijos skaitmena“) siekia pagrįsti aplinkybę, kad nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d. pasikeitė bendrovės akcininkai ir vadovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas bankroto bylos apeliantei iškėlimo klausimas, kuriam išnagrinėti reikšminga bendrovės turtinė padėtis, jos vykdoma veikla ir realios galimybės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Atskirajame skunde neatskleista, kokią reikšmę bendrovės mokumui ir gyvybingumui turi bendrovės akcininkų ir vadovo pasikeitimas, t. y. nepagrįstas prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų sąsajumas su nagrinėjamo ginčo esme (CPK 180 straipsnis). Kita vertus, byloje yra Juridinių asmenų registro 2026 m. rugpjūčio 10 d. išplėstinis išrašas apie bendrovę, kuriame nurodyti duomenys apie bendrovės vadovo pasikeitimą. Byloje yra ir su atskiruoju skundu pateiktos pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. ir 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartys. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės teismas su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų nepriima kaip perteklinių (CPK 314 straipsnis).

Dėl nemokumo (bankroto) bylos UAB „Baltijos skaitmena“ iškėlimo pagrįstumo

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi, juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo gali laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turto vertės (balanso testas). Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų santykio vertinimu. Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad: 1) skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo iš tiesų yra nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokų juridinį asmenį iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus juridinio asmens nemokumą, greičiau apsaugoti jo kreditorių ir paties juridinio asmens interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas UAB „Baltijos skaitmena“ nemokumą konstatavo įvertinęs bendrovės 2025 metų balanso duomenis, iš kurių matyti, kad 2025 metais bendrovė turėjo 129 803 Eur vertės turto: 14 816 Eur vertės ilgalaikio turto, 114 897 Eur vertės trumpalaikio turto (atsargos –124 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 36 625 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 78 238 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 47 157 Eur. Teismas įvertino ir tai, kad: bendrovės turimam nekilnojamajam turtui yra taikomas areštas bei VMI nustatyta priverstinė hipoteka, bendrovės atžvilgiu yra vykdoma 15 vykdomųjų bylų, iš jų 14 – pareiškėjos VMI naudai; bendrovė neturi valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų, bendrovės skola VSDFV – 3,92 Eur, skola VMI – 35 555,26 Eur. Bendrovė nevykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimų ir nepateikė teismui jokių duomenų apie bendrovės turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat nepateikė atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, įvertinęs bendrovės 2025 metų balanso duomenis neatskleidė, kokia turto dalis yra išlikusi, nenustatė turto realumo bei galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nepaaiškino, kodėl bendrovės apskaityto turto vertė ir nesėkmingas išieškojimas bei nepateikti duomenys leido teismui nuspręsti, kad bendrovės apskaityta turto vertė yra nereali. Teismas neįvertino debitorinės Kautz limited 36 122,18 Eur skolos reikšmės bendrovės mokumui, taip pat neįvertino bendrovės dalinių atsiskaitymų bei galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Visų pirma apeliacinės instancijos pabrėžia tai, kad apeliantė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą be te teisinio pagrindo siekia perkelti teismui. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, juridinio asmens mokumo ir gyvybingumo pagrindimo našta tenka juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent juridinis asmuo, kuriam inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turi pateikti patikimų įrodymų, kad ji vykdo veiklą, ši veikla generuoja pajamas, bendrovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų (konkrečiai – jog didžiąją turimo turto masę sudarantis trumpalaikis turtas yra realus, kad yra realių galimybių atgauti debitorines skolas), kad yra realių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą, atsiskaityti su visais kreditoriais bei toliau laiku vykdyti prievoles (CPK 12, 178 straipsniai).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

Apeliacinės instancijos, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų apie UAB „Baltijos skaitmena“ visumą, negali daryti priešingos išvados, negu padaryta pirmosios instancijos teismo, t. y. negali daryti išvados, kad bendrovė yra moki.

Tam, kad būtų išsiaiškinta reali juridinio asmens turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausiai sprendžia pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, be to, remiasi kitais byloje esančiais įrodymais, kurie gali pagrįsti įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Nors juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausiai apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolio) ataskaita), tačiau balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti juridinio asmens mokumo būklę.

Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

Nagrinėjamu atveju bendrovės 2024 metų balanse nurodyta, kad bendrovė turi 148 166 Eur vertės turto, iš jo – 16 369 Eur vertės ilgalaikio turto ir 131 797 Eur vertės trumpalaikio turto, kurį sudaro: 729 Eur vertės atsargos, 36 122 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 94 946 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 49 537 Eur. Bendrovės 2024 metų pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad 2024 metais bendrovė negavo pardavimo pajamų ir patyrė 49 603 Eur nuostolį. Bendrovės 2025 metų balanse nurodyta, kad bendrovė 2025 metais turėjo 129 803 Eur vertės turto, iš jo – 14 816 Eur vertės ilgalaikio turto (materialusis turtas) ir 114 987 Eur vertės trumpalaikio turto (124 Eur vertės atsargos, 36 625 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 78 238 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 47 157 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai). Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė negavo pardavimo pajamų ir patyrė 15 983 Eur grynąjį nuostolį. Taigi, bendrovės finansinių ataskaitų duomenys patvirtina, kad bendrovė dvejus metus iš eilės negeneravo pajamų iš ūkinės komercinės veiklos, veikė nuostolingai. Apeliantė nepateikė aktualių duomenų apie bendrovės turtinę padėtį, jos vykdomą veiklą, ateities perspektyvas (CPK 12, 178 straipsniai).

Iš byloje esančių bendrovės 2024, 2025 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovės turimo turto vertė (2024 metais – 148 166 Eur, 2025 metais – 129 803 Eur) viršijo bendrovės įsipareigojimus (atitinkamai 49 537 Eur ir 47 157 Eur), tačiau didžiąją turimo turto vertę sudarė trumpalaikis turtas (2024 metais – 131 797 Eur iš 148 166 Eur; 2025 metais – 114 987 Eur iš 129 803 Eur), o ilgalaikis turtas (2024 metais – 16 369 Eur, 2025 metais – 14 816 Eur) sudarė nereikšmingą bendrovės turimo turto dalį. Be to, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie balansuose nurodyto turto realumą ir objektyvią vertę, nors tokius duomenis turi pateikti būtent apeliantė, kaip juridinis asmuo, kuris siekiama iškelti bankroto bylą ir kuris ginasi, kad turi pakankamai turto ir yra pajėgus įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams (CPK 12, 178 straipsnis; žr. taip pat šios nutarties 41, 42 punktus).

Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, laikoma, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti bei grąžinti juridiniam asmeniui aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-585/2020). Nesant byloje įrodymų, kad yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į juridinio asmens turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).

Nagrinėjamu atveju apeliantė nėra pateikusi į bylą duomenų apie bendrovės turimą trumpalaikį turtą, jo sudėtį bei tai, ar šis turtas realiai egzistuoja (CPK 12, 178 straipsniai).

Jau nurodyta, kad, sprendžiant dėl nemokumo bylos iškėlimo, mokumo pagrindimo našta tenka būtent pačiam juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą. Šioje nutartyje taip pat jau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, tiek rengdamasis nagrinėti bylą pirmą kartą (2026 m. balandžio 17 d. nutartimi ir pakartotinai 2026 m. birželio 5 d. nutartimi), tiek bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėdamas iš naujo (2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi), įpareigojo bendrovės vadovą pateikti aktualius duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl bankroto bylos bendrovei (ne)iškėlimo (nutarties 14, 16, 19 punktai). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. liepos 30 d. nutartyje akcentavo, kad būtent bendrovė turi pareigą pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamai gerą finansinę padėtį, privalo pateikti įrodymus, kad ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, ši veikla generuoja pajamas, bendrovė turi daugiau turto negu įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles, ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais. Iš bylos duomenų matyti, kad nei buvęs bendrovės vadovas, nei naujai paskirtas bendrovės vadovas teismo įpareigojimų nevykdė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog tiek iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, tiek po šio pareiškimo bendrovė realiai vykdė ūkinę komercinę veiklą, gavo pajamų, atliko atsiskaitymų su kreditoriais ir bent iš dalies sumažino skolas iš vykdomos veiklos gaunamomis lėšomis, taip pat nepateikė jokių duomenų apie bendrovės turimą trumpalaikį turtą, jo sudėtį, galimybių atsiskaityti su bendrovės kreditoriais bei tęsti ūkinę komercinę veiklą realumą (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių duomenų nepateikė ir su atskiruoju skundu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nors bendrovės 2025 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta turimo turto vertė (129 803 Eur) viršija įsipareigojimus (47 157 Eur), tačiau, nesant pateiktų duomenų apie didžiąją bendrovės turimo turto dalį sudarančio trumpalaikio turto (114 987 Eur) sudėtį bei jo realumą, nėra pagrindo vertinti, jog bendrovės turimo turto reali vertė viršija įsipareigojimus ir yra realių galimybių iš turimo turto padengti įsipareigojimus kreditoriams bei tęsti bendrovės veiklą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Jau nurodyta, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad balanse įvardytas trumpalaikis turtas realiai egzistuoja: nėra duomenų apie balanse įrašytų 78 238 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų realų buvimą, taip pat įrodymų, jog yra realu atgauti debitorių skolas, kurių suma pagal 2025 metų finansinės atskaitomybės duomenis – 36 625 Eur (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to sprendžiant dėl apeliantės mokumo 2025 metų finansiniuose dokumentuose nurodytas trumpalaikis turtas, kurio vertė – 114 987 Eur, negali būti vertinamas kaip realiai egzistuojantis.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bendrovė turi tris nekilnojamojo turto objektus: žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė – 2 590 Eur, pastatą – grūdų sandėlį, kurio vidutinė rinkos vertė – 14 700 Eur, bei kitą inžinerinį statinį – kiemo aikštelę, kurios vidutinė rinkos vertė – 10 900 Eur, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro 2026 m. balandžio 14 d. duomenimis, nurodytiems nekilnojamojo turto objektams taikomas turto areštas, o pastatui – grūdų sandėliui bei kitam inžineriniam statiniui – kiemo aikštelei nustatyta ir priverstinė hipoteka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bendrovei priklauso transporto priemonė VW Caravelle, tačiau duomenų apie jos vertę byloje nėra.

Byloje esantys duomenys suteikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė neįrodė, jog turimo turto reali vertė atitinka balanse įrašytą turimo turto vertę (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje esančius objektyvius duomenis pagrįsta bendrovės turimo turto vertė – 28 190 Eur ( 2 590 Eur + 14 700 Eur + 10 900 Eur). Jau nurodyta, kad pagal 2025 metų balanso duomenis bendrovės įsipareigojimų suma – 47 157 Eur. Taigi, bendrovės įsipareigojimai viršija bendrovės realiai turimo turto vertę. Taikant balanso testą, yra pagrindas daryti išvadą, kad bendrovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Vertinant apeliantės mokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas), bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas.

Iš pareiškėjos VMI pareiškime nurodytų duomenų ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad bendrovės skolos VMI pradėjo formuotis 2023 metais. Bendrovės skola VSDFV 2026 m. spalio 8 d. (šios nutarties priėmimo dieną) – 16,22 Eur, valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų (darbuotojų) bendrovė neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2026 m. balandžio 10 d. duomenimis, bendrovės atžvilgiu buvo vykdoma 14 vykdomųjų bylų, kuriose bendra išieškoma suma – ne mažiau nei 40 743,74 Eur.

Byloje esančių duomenų analizė suteikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė nuo 2023 metų laiku nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, taigi, negalėjimas vykdyti įsipareigojimų nėra laikinas. Jau nurodyta, kad bendrovės 2024 ir 2025 metų finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog bendrovė dvejus metus iš eilės negavo pardavimo pajamų. Nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą bendrovė nepateikė objektyvių duomenų apie vykdomą veiklą, generuojamas pajamas, bendrovės veiklos perspektyvas. Apeliantė neįrodė, kad yra pagrindas tikėti, jog per protingą laiką bendrovės finansiniai sunkumai galėtų būti įveikti, t. y. kad jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams bendrovė galėtų įvykdyti ateityje per protingą terminą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to šioje proceso stadijoje nenustatyta pagrindo vertinti, kad bendrovė yra gyvybinga ar kad jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Bendrovė nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde nenurodė, kad ketina inicijuoti restruktūrizavimo bylą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, restruktūrizavimo byla bendrovei nėra iškelta (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė UAB „Baltijos skaitmena“ bankroto bylą, nes yra nustatytos abi JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos būtinos sąlygos: 1) atsakovė yra nemoki; 2) jai nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymimi, kad apeliantės atskirajame skunde išreikšta abejonė dėl jos informavimo apie ketinamą iškelti bankroto bylą yra nepagrįsta. Pareiškėja VMI su pareiškimu dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo pateikė 2026 m. vasario 6 d. pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą, kuris 2026 m. vasario 10 d. registruota pašto siunta bendrovei buvo išsiųstas jos registruotos buveinės adresu Palangoje, Malūno g. 3G-12, ir, vadovaujantis JANĮ 9 straipsnio 1 dalimi, laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos. Pareiškėja pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė 2026 m. balandžio 14 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės bankroto procesas buvo inicijuotas tinkamai.

Dėl procesinės bylos baigties

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su bendrovės mokumo situacija, jas įvertino pagal civilinio proceso teisės normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teisingai pritaikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, nepagrindė gyvybingumo, todėl jai iškeltina bankroto byla. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.