- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-30
- Bylos Nr.
- e2-672-567/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00108-2026-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- „Baltijos skaitmena"
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos skaitmena“ bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltijos skaitmena“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) bankroto bylą. Nurodė, kad 2026 m. balandžio 10 d. bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 40 646,04 Eur: 72 Eur mokesčio už aplinkos teršimą; 8 865,43 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 768 Eur nekilnojamojo turto mokesčio; 9 226 Eur pelno mokesčio; 19 420,63 Eur pridėtinės vertės mokesčio. VMI nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki 2026 m. kovo 9 d. priėmė 40 nurodymų išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų, tačiau skolos išieškoti nepavyko. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai pateikti už 2024 m., iš kurių matyti, kad bendrovės turto vertė sudarė 148 166 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 49 537 Eur, tačiau bendrovė negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių VMI. Be to, 2024 m. bendrovė patyrė 49 603 Eur nuostolį. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bendrovės vardu registruotas 2 590 Eur vertės žemės sklypas, 14 700 Eur vertės grūdų sandėlis ir 10 900 Eur vertės kiemo aikštelė, kuriems taikomi antstolio areštai, o grūdų sandėliui ir kiemo aikštelei nustatyta VMI priverstinė hipoteka. Bendrovės vardu įregistruota 1 transporto priemonė – 2 300 Eur vertės automobilis „VW Caravelle“, kuriam taikomas antstolio areštas. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis vykdomas priverstinis išieškojimas iš bendrovės 15 vykdomųjų bylų, iš kurių 14 – vykdomos pareiškėjai VMI. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2026 m. balandžio 14 d. duomenis bendrovėje buvo 1 apdraustasis asmuo. Taigi, bendrovė negali vykdyti įsipareigojimų, todėl jai keltina bankroto byla. Atsakovė UAB „Baltijos skaitmena“ prašė suteikti bendrovei 2 mėnesių terminą visiškai atsiskaityti su VMI už mokestinę nepriemoką. Nurodė, kad 2026 m. gegužės 15 d. bendrovė sumokėjo VMI 5 000 Eur ir šiuo metu su pareiškėja derasi dėl taikos sutarties sudarymo. Pareiškėja VMI pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovės UAB „Baltijos skaitmena“ mokestinė nepriemoka sudaro 35 605,27 Eur. Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškelti pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 14 d., bendrovės mokestinė nepriemoka sumažėjo 5 071 Eur. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovės prašymas sudaryti taikos sutartį nebuvo patenkintas, nes bendrovė nenurodė siūlomų taikos sutarties sąlygų ir VMI neturėjo galimybės įvertinti jos sudarymo galimybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Baltijos skaitmena“ bankroto bylą.
Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Baltijos skaitmena“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. gruodžio 12 d., jos vadovas nuo įregistravimo dienos yra A. G. (A. G.). Bendrovės pagrindinė veikla – informacijos ir ryšių technologijų įrangos didmeninė prekyba. Teismas nustatė, kad bendrovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,5504 ha žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 2 590 Eur; grūdų sandėlis, kurio vidutinė rinkos vertė – 14 700 Eur; kiemo aikštelė, kurios vidutinė rinkos vertė – 10 900 Eur. Nurodytam nekilnojamajam turtui taikomi antstolio areštai, o grūdų sandėliui ir kiemo aikštelei nustatyta VMI priverstinė hipoteka. Teismas konstatavo, kad bendrovės vardu įregistruota viena transporto priemonė – „VW Caravelle“, kurios vertė – 2 300 Eur, tačiau šiai transporto priemonei taikomas antstolio areštas.
Teismas pažymėjo, kad pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis iš bendrovės vykdomas priverstinis išieškojimas 15 vykdomųjų bylų, iš kurių 14 vykdomųjų bylų vykdomos pareiškėjai. Pagal VSDFV duomenis bendrovėje yra 1 apdraustasis asmuo. Teismas nustatė, kad pagal 2025 m. balanso duomenis bendrovė turėjo 129 803 Eur vertės turto, kurį sudarė 14 816 Eur ilgalaikis materialusis turtas ir 114 987 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio 78 238 Eur sudarė pinigai ir jų ekvivalentai. Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 47 157 Eur. Iš 2025 m. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad bendrovė patyrė 15 983 Eur nuostolį. Teismas palygino šiuos duomenis su 2024 m. finansinės atskaitomybės duomenimis ir pažymėjo, kad bendrovės finansiniai rodikliai iš dalies pagerėjo – jos patiriami nuostoliai sumažėjo nuo 49 603 Eur 2024 m. iki 15 983 Eur 2025 m., o bendrovės trumpalaikį turtą didžiąja dalimi sudarė piniginės lėšos.
Įvertinęs finansinės atskaitomybės duomenis, teismas priėjo išvadą, kad bendrovė pagal balanso testą laikytina mokia, nes jos įsipareigojimų dydis (47 157 Eur) neviršija turimo turto vertės (129 803 Eur). Teismas pažymėjo, kad vien finansinės atskaitomybės dokumentų duomenys savaime nėra pakankami bendrovės mokumo būklei nustatyti, todėl papildomai įvertino ir kitas reikšmingas nustatytas aplinkybes.
Teismas atsižvelgė į tai, kad po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo bendrovė ėmėsi veiksmų mokestinei nepriemokai mažinti – 2026 m. gegužės 15 d. sumokėjo VMI 5 000 Eur. Pagal VMI duomenis bendrovės mokestinė nepriemoka nuo kreipimosi į teismą dienos sumažėjo 5 071 Eur ir 2026 m. birželio 14 d. sudarė 35 605,27 Eur. Teismas įvertino aplinkybę, kad bendrovė kreipėsi į VMI dėl taikos sutarties sudarymo ir siekė atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą 2 mėnesiams.
Teismas konstatavo, kad bendrovės negalėjimas atsiskaityti su VMI nėra nuolatinis, o jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Teismo vertinimu, bendrovė vykdo veiklą, turi turto, jos įsipareigojimai nėra didesni už turimo turto vertę, be to, ji ėmėsi realių veiksmų finansiniam įsiskolinimui sumažinti. Teismas priėjo išvadą, kad bendrovė yra gyvybinga ir turi galimybę stabilizuoti savo finansinę padėtį bei ateityje atsiskaityti su kreditoriais.
Teismas pažymėjo, kad šiuo metu bankroto bylos bendrovei iškėlimas būtų neproporcinga priemonė, neatitiktų nemokumo proceso reabilitacinio tikslo ir galėtų pažeisti kreditorių interesus, nes pašalinus iš rinkos veikiančią bendrovę jų finansinių reikalavimų patenkinimas galėtų būti mažesnis. Dėl šių priežasčių teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti bendrovę nemokia, ir atsisakė jai iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja VMI (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bendrovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai įvertino bendrovės turtinę padėtį ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Nors pagal 2024 ir 2025 m. balansų duomenis bendrovės įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės, didžiąją bendrovės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (2024 m. – 131 797 Eur iš 148 166 Eur, 2025 m. – 114 987 Eur iš 129 803 Eur), kurio realus egzistavimas ir galimybės jį panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais nėra pagrįsti. Vien finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytas trumpalaikis turtas savaime nepatvirtina bendrovės galimybės vykdyti pradelstus įsipareigojimus, kai bendrovė iki šiol nesugebėjo atsiskaityti su VMI. Teismas nepagrįstai bendrovės finansinius sunkumus pripažino laikinais. Nustatytos aplinkybės patvirtina ne pavienį ar laikiną, o sistemingą ir ilgalaikį bendrovės prievolių nevykdymą. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė dar nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d., o priverstinis skolos išieškojimas pareiškėjai vykdomas nuo 2024 m. sausio 18 d. 14 vykdomųjų bylų, tačiau iki šiol buvo nerezultatyvus. Ši aplinkybė patvirtina, kad bendrovė neturi pakankamai likvidaus turto ir realių galimybių įvykdyti įsipareigojimus. Nepagrįsta teismo išvada, kad bendrovės 5 000 Eur mokėjimas VMI po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo ir kreipimasis dėl taikos sutarties sudarymo patvirtina aktyvias bendrovės pastangas atsiskaityti su kreditore. Nuo mokestinės nepriemokos susidarymo bendrovė beveik 3 metus nesikreipė į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, skolos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo. Tik pradėjus nemokumo procesą bendrovė kreipėsi į VMI dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau nepateikė konkrečių sąlygų, todėl prašymas nebuvo patenkintas. Be to, nors bendrovė prašė suteikti 2 mėnesių terminą atsiskaityti su VMI, bet nuo kreipimosi į teismą iki nutarties priėmimo mokestinė nepriemoka nebuvo padengta – sumokėta tik 5 000 Eur. Teismas formaliai įvertino bendrovės mokumo būklę, neatsižvelgė į bendrovės realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais, ilgalaikį mokestinių prievolių nevykdymą, nesėkmingą priverstinį išieškojimą ir tai, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Taigi, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo kelti bendrovei bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalį teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal JANĮ juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2025, 49 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 50 punktas).
Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019, 15 punktas).
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokų juridinį asmenį iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus juridinio asmens nemokumą, greičiau apsaugoti nemokaus juridinio asmens kreditorių ir paties juridinio asmens interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018, 22 punktas).
Tam, kad būtų nustatyta reali juridinio asmens turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Nors juridinio asmens (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau juridinio asmens balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti juridinio asmens (ne)mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022, 27 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkretaus juridinio asmens turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą, t. y. juridinio asmens mokumas ir gyvybingumas.
Žemesnės instancijos teismas
Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bankroto byla negali būti keliama juridiniam asmeniui, kuris yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
Sprendžiant dėl juridinio asmens (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo bei bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jo vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamai gerą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.
Taigi, atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymus, kad ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, ši veikla generuoja pajamas, bendrovė turi daugiau turto negu įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją: 1) juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 5) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; 6) kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, įpareigojo bendrovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. birželio 5 d., apie priimtą pareiškimą ir teismo posėdį paskelbė specialiame interneto tinklalapyje. Bendrovė nustatytu terminu reikalaujamų dokumentų nepateikė, o 2026 m. birželio 3 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl bendrovės kreipimosi į VMI dėl taikos sutarties sudarymo. Teismas bendrovės prašymą patenkino iš dalies, paskelbė posėdžio pertrauką iki 2026 m. birželio 12 d. 10 val. ir įpareigojo bendrovės vadovą ne vėliau kaip iki 2026 m. birželio 11 d. 13 val. pateikti: bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; bendrovės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; informaciją apie bendrovės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui. Teismas pasiūlė atsakovei iki 2026 m. birželio 12 d. 10 val. pateikti teismui rašytinį susitarimą arba taikos sutartį, sudarytą su VMI, dėl mokestinės priemokos išdėstymo. Atsakovė 2026 m. birželio 11 d. pateikė teismui papildomus duomenis: 2026 m. birželio 9 d. prašymą VMI sudaryti taikos sutartį; bendrovei priklausančio turto sąrašą; 2026 m. gegužės 15 d. VMI atsakymą; bendrovės įsipareigojimų sąrašą. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 12 d. nutartimi paskelbė teismo posėdžio pertrauką iki 2026 m. birželio 15 d. 15 val. ir įpareigojo VMI iki 2026 m. birželio 15 d. 13 val. pateikti teismui aktualius duomenis apie atsakovės mokestinės nepriemokos dydį ir įvykdytus mokėjimus skolai sumažinti. VMI 2026 m. birželio 14 d. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovės UAB „Baltijos skaitmena“ mokestinė nepriemoka sudaro 35 605,27 Eur: nuo pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 14 d., bendrovės mokestinė nepriemoka sumažėjo 5 071 Eur. Be to, VMI nurodė, kad atsakovės prašymas sudaryti taikos sutartį nebuvo patenkintas, nes bendrovė nepateikė konkrečių siūlomos taikos sutarties sąlygų ir VMI neturėjo galimybės įvertinti tokios sutarties sudarymo tikslingumo ir galimybių.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnaudojo protingas priemones pranešti atsakovei apie jai inicijuojamą bankroto bylą ir sudarė galimybę pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už einamuosius metus, kreditorių ir debitorių sąrašų, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą, vykdo įsipareigojimus kreditoriams, turi perspektyvą stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį, turi kito viešuose registruose neregistruoto turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, bendrovė, būdama šiame procese pasyvi, neįvykdė jai tekusios pareigos įrodyti, kad yra moki, gyvybinga ir realiai vykdo veiklą bei iš vykdomos veiklos generuojamų pajamų gali atsiskaityti su kreditoriais.
Pagal bendrovės 2024 m. balanso duomenis atsakovės turtas sudarė 148 166 Eur, iš kurių ilgalaikis turtas – 16 369 Eur, trumpalaikis – 131 797 Eur (atsargos – 729 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 36 122 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 94 946 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 49 537 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė 2024 m. pardavimo pajamų negavo ir patyrė 49 603 Eur nuostolį. Pagal bendrovės 2025 m. balanso duomenis atsakovė turėjo 129 803 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 14 816 Eur (materialusis turtas), o trumpalaikis – 114 987 Eur (atsargos – 124 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 36 625 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 78 238 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 47 157 Eur, visi jie buvo trumpalaikiai. Pelno (nuostolių) ataskaita už 2025 m. patvirtina, kad atsakovė patyrė 15 983 Eur grynąjį nuostolį. Taigi, finansinių ataskaitų duomenys patvirtina, kad bendrovė dvejus metus iš eilės negeneravo pajamų iš pagrindinės veiklos ir vykdė nuostolingą veiklą, nors balansuose buvo deklaruojama didelė trumpalaikio turto vertė. Be to, 2024 m. ir 2025 m. finansinių duomenų palyginimas rodo, kad bendrovės turto vertė mažėjo, ilgalaikio materialiojo turto vertė išliko nereikšminga, o didžiąją turto dalį sudarė trumpalaikis turtas. 2025 m. trumpalaikį turtą sudarė apskaitoje nurodytos piniginės lėšos (78 238 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (36 625 Eur), o atsargos sudarė tik 124 Eur. Taigi, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, būtina įvertinti šio turto realų egzistavimą, likvidumą ir galimybę jį panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Vien tokių apskaitos rodiklių nepakanka nuspręsti, kad bendrovė faktiškai disponavo balanse nurodytu trumpalaikiu turtu ir galėjo jį panaudoti prievolėms kreditoriams vykdyti. Dėl to apeliantė VMI atskirajame skunde pagrįstai kelia klausimą, ar balanse nurodytos piniginės lėšos ir gautinos sumos, pirmosios instancijos teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, realiai egzistavo ir galėjo būti panaudotos bendrovės prievolėms kreditoriams įvykdyti.
Bendrovė nepateikė aktualių finansinių dokumentų, patvirtinančių jos turtinę padėtį bankroto bylos nagrinėjimo metu, todėl vien 2025 m. balanse nurodytos piniginių lėšų ir gautinų sumų vertės savaime nepatvirtina, kad šiomis lėšomis bendrovė disponavo 2026 m. birželio mėn. ir galėjo iš jų vykdyti prievoles kreditoriams. Atsakovė nepateikė finansinių ataskaitų nuo 2026 m. finansinių metų pradžios iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos, banko sąskaitų išrašų, duomenų apie faktiškai turėtas pinigines lėšas kredito įstaigose, gautinų sumų detalizavimo, jų atsiradimo pagrindų, terminų, skolininkų mokumo ar realių galimybių šias sumas išieškoti. Byloje nėra įrodymų, kad balanse nurodytos piniginės lėšos ir reikalavimo teisės buvo panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais ar bent iš dalies sumažino bendrovės įsiskolinimus. Dėl šių priežasčių vien finansinės atskaitomybės dokumentuose deklaruota trumpalaikio turto vertė negalėjo būti laikoma pakankamu pagrindu išvadai, kad bendrovė yra moki ir pajėgi vykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovei nepateikus aktualių ir objektyvių duomenų apie šio turto realų egzistavimą, likvidumą bei panaudojimo galimybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo remtis vien apskaitos rodikliais ir prieiti išvadą, kad balanse nurodytas trumpalaikis turtas užtikrina bendrovės mokumą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, nepaisydama pirmosios instancijos teismo įpareigojimų, nepateikė kreditorių ir skolininkų sąrašų, finansinių ataskaitų nuo 2026 m. finansinių metų pradžios iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos, kitų aktualių duomenų, leidžiančių įvertinti jos faktinę finansinę būklę. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas bendrovės mokumą iš esmės vertino pagal 2024–2025 m. finansinės atskaitomybės duomenis, kurie neatspindėjo bendrovės turtinės padėties bankroto bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad finansinės ataskaitos yra sudaromos konkretaus ataskaitinio laikotarpio pabaigai ir pačios savaime nepatvirtina, jog jose apskaitytas turtas bei piniginės lėšos išliko bendrovės dispozicijoje ir po kelių mėnesių, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Vien tai, kad 2025 m. balanse buvo nurodytos piniginės lėšos ir gautinos sumos, savaime nepatvirtina bendrovės mokumo, jeigu nėra duomenų, kad šios lėšos realiai egzistavo, jomis buvo laisvai disponuojama ir jos galėjo būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. Bendrovė nepagrindė šių aplinkybių objektyviais įrodymais.
Pažymėtina, kad juridinio asmens sėkmingos veiklos vykdymo perspektyvos negali būti įrodinėjamos vien tik neaiškios sudėties turto (nagrinėjamu atveju debitorinių skolų, atsargų, ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų, finansiniu turtu), nurodyto 2025 m. balanse, egzistavimu, t. y. turi būti įrodytas faktinis juridinio asmens gyvybingumas, veiklos vykdymas. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, apibrėžianti juridinio asmens nemokumą, yra alternatyvi ir juridinio asmens nemokumą, kaip minėta, sieja su šiomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir (ar) juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką juridinis asmuo galėtų būti pripažintas nemokiu pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad juridinis asmuo nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018, 23 punktas; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024, 36 punktas). Tai reiškia, kad, nustačius bent vieną iš alternatyvių sąlygų, juridiniam asmeniui gali būti iškeliama bankroto byla. Taigi, nėra pagrindo apie juridinio asmens mokumą spręsti įvertinus išimtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį. Vertinant juridinio asmens mokumą, turi būti atsižvelgta ne tik į faktiškai jo turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti skolas iš juridinio asmens (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-901-854/2025, 37 punktas).
Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga tai, kaip bendrovė vykdo mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams. Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022, 35 punktas). Vertindamas bendrovės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti, be kita ko, ir tai, kiek darbuotojų dirba bendrovėje, kokia darbuotojų skaičiaus kaita ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-689-407/2024, 32 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo reikšminga ne vien balanse deklaruojamo turto vertė, bet ir tai, ar bendrovė faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas, laiku vykdo prievoles kreditoriams ir turi realias galimybes tęsti veiklą ateityje. Vien aplinkybė, kad pagal 2025 m. balansą bendrovė deklaravo turinti 78 238 Eur piniginių lėšų ir 36 625 Eur per vienerius metus gautinų sumų, savaime nepatvirtina jos mokumo. Šie apskaitos duomenys gali būti reikšmingi tik tuo atveju, jei jie atspindi realią juridinio asmens turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu ir yra patvirtinti kitais objektyviais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu balanse nurodytos piniginės lėšos ir reikalavimo teisės realiai egzistavo, buvo likvidžios ir galėjo būti panaudotos bendrovės pradelstiems įsipareigojimams kreditoriams vykdyti. Taigi vien 2025 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti apskaitos rodikliai negalėjo būti pakankamu pagrindu spręsti apie bendrovės mokumą 2026 m. birželio mėn.
Byloje nėra duomenų, kad bendrovė po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo būtų pateikusi aktualius finansinius dokumentus, patvirtinančius faktiškai vykdomą ūkinę komercinę veiklą, gaunamas pajamas ar atsiskaitymus su kreditoriais. Nors pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą, suteikė bendrovei papildomą terminą pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir kitus jos mokumą pagrindžiančius duomenis, bendrovė nepateikė finansinių ataskaitų nuo 2026 m. finansinių metų pradžios iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos, kreditorių ir skolininkų sąrašų, banko sąskaitų išrašų, duomenų apie faktiškai turėtas pinigines lėšas ar kitų objektyvių įrodymų, leidžiančių įvertinti jos faktinę finansinę padėtį bylos nagrinėjimo metu. Bendrovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pagrįsti, kad ji yra moki, realiai vykdo veiklą ir iš jos gaunamų pajamų gali vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo prieiti prie išvados, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose deklaruotas turtas įrodo bendrovės mokumą ir gyvybingumą.
Tai, kad bendrovė kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuodama vykstančiomis derybomis su pagrindine kreditore, savaime nepatvirtina bendrovės mokumo ar gyvybingumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bendrovės nurodytas aplinkybes, sudarė jai papildomą galimybę iki 2026 m. birželio 12 d. pateikti su VMI sudarytą susitarimą arba taikos sutartį dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau bendrovė nepateikė tokių įrodymų. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinta, kad bendrovė yra moki, nes nėra duomenų apie jos galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir vykdyti pelningą ūkinę komercinę veiklą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės mokumo, iš esmės rėmėsi 2024–2025 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, tačiau neįvertino, kad šie duomenys neatspindi bendrovės finansinės padėties bankroto bylos nagrinėjimo metu. Aktualūs bendrovės finansiniai duomenys teismui nebuvo pateikti, todėl nebuvo galimybės įvertinti, ar balanse deklaruotas turtas realiai egzistuoja, koks yra jo likvidumas ir ar bendrovė iš jo gali vykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Be to, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad bendrovė dvejus metus iš eilės negavo pajamų iš pagrindinės veiklos ir vykdė nuostolingą veiklą, todėl vien balanso rodikliai negalėjo paneigti byloje nustatytų aplinkybių apie bendrovės finansinius sunkumus. Nepateikus aktualių finansinių ataskaitų, banko sąskaitų išrašų, kreditorių ir skolininkų sąrašų bei kitų objektyvių duomenų apie realų bendrovės turtą ir jo likvidumą, nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovė yra moki ir pajėgi vykdyti savo prievoles kreditoriams.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovė nepagrindė, kad vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna reikšmingas pajamas ir bent iš dalies iš jų atsiskaito su kreditoriais. Bankroto bylos iškėlimo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas beveik du mėnesius, todėl bendrovė turėjo pakankamai laiko pateikti jos mokumą ir gyvybingumą patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne kartą suteikė bendrovei papildomus terminus pateikti aktualius finansinius dokumentus, kreditorių ir skolininkų sąrašus, duomenis apie turimą turtą, vykdomą veiklą bei kitą informaciją, reikšmingą jos finansinei būklei įvertinti. Tačiau bendrovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo realiai vykdė ūkinę komercinę veiklą, gavo pajamas, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ar bent iš dalies mažino susidariusius įsiskolinimus iš savo vykdomos veiklos gaunamomis lėšomis. Vien procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės apie ketinimą tęsti veiklą ar ateityje atsiskaityti su kreditoriais, nepateikiant tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, negali būti laikomos pakankamu pagrindu spręsti apie bendrovės gyvybingumą. Taigi, nėra pagrindo prieiti išvadą, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir ji artimiausiu metu realiai gali atkurti mokumą.
Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą juridiniam asmeniui, vertinamas ne vien formalus balanse nurodyto turto ir įsipareigojimų santykis, bet ir faktinė juridinio asmens finansinė būklė, jo likvidumas, gebėjimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei realios ūkinės komercinės veiklos vykdymo perspektyvos. Vien aplinkybė, kad pagal 2024–2025 m. finansinės atskaitomybės dokumentus balansinė turto vertė formaliai viršijo įsipareigojimus, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti bendrovei bankroto bylą, jeigu byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad balanse deklaruojamas turtas yra realus, likvidus ir gali būti panaudotas atsiskaityti su kreditoriais, jog bendrovė faktiškai vykdo veiklą bei generuoja pakankamus pinigų srautus. Priešingas aiškinimas neatitiktų JANĮ tikslų ir sudarytų prielaidas toliau vykdyti veiklą juridiniam asmeniui, kuris faktiškai nebepajėgia vykdyti savo prievolių, taip dar labiau didinant kreditorių nuostolių riziką.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino atsakovės mokumą likvidumo aspektu. Teismo išvados iš esmės buvo grindžiamos 2024–2025 m. finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis, nors šie dokumentai neatspindėjo bendrovės finansinės padėties pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu. Nepaisant teismo įpareigojimų, bendrovė nepateikė aktualių finansinių ataskaitų už einamąjį laikotarpį, banko sąskaitų išrašų, kreditorių ir skolininkų sąrašų, duomenų apie faktinį piniginių lėšų likutį, gautinų sumų išieškojimą ar kitų objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti apie jos realų mokumą. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti, kad bendrovė yra pajėgi vykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Priešingai, byloje nustatytų aplinkybių visuma – dvejus metus iš eilės nuostolinga veikla, negautos pajamos iš pagrindinės veiklos, nepateikti aktualūs finansiniai dokumentai, neįrodytas balanse nurodyto trumpalaikio turto realumas ir likvidumas, taip pat neįrodyta aktyvi ūkinė komercinė veikla – sudaro pagrindą abejoti bendrovės faktiniu mokumu ir gyvybingumu.
JANĮ 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą. Todėl nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie atsakovės mokumą, skundžiama nutartis naikinama, o bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylos procesinės baigties
Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarė atsakovei papildomą galimybę pateikti duomenis apie derybas su pareiškėja VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir įpareigojo pateikti įrodymus apie sudarytą susitarimą ar taikos sutartį, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Vien bendrovės kreipimasis į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo savaime nepatvirtina bendrovės mokumo atkūrimo ar jos gebėjimo vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą reikšminga ne tai, kad juridinis asmuo siekia susitarti su vienu iš kreditorių, bet tai, ar jis yra pajėgus vykdyti įsipareigojimus visiems kreditoriams bei realiai tęsia gyvybingą ūkinę komercinę veiklą. Vien aplinkybė, kad atsakovė inicijavo derybas su VMI, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini ir išnyko pagrindas spręsti dėl jos nemokumo. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad atsakovė realiai vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pakankamas pajamas ir atsiskaito su kreditoriais. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina ilgalaikį mokestinių prievolių nevykdymą, įsiskolinimų didėjimą, įrodymų apie einamųjų metų finansinę padėtį ir veiklos rezultatus nepateikimą bei nepakankamą bendrovės bendradarbiavimą su teismu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo. Atsižvelgiant į nustatytus pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo ir materialiosios teisės taikymo trūkumus, skundžiama nutartis naikinama, o pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis). VMI kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2026 m. birželio 28 d. išrašą iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos. Nagrinėjamu atveju skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus ir klausimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia naujo įrodymo priėmimo klausimo, nes šį klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos skaitmena“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.