Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Banking cluster LT“ supaprastinta tvarka.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BankingLab“ (toliau – ir kreditorė) pareiškimu prašė iškelti nemokumo bylą atsakovei UAB „Banking cluster LT“ (toliau – ir bendrovė), motyvuodama tuo, kad atsakovė pagal įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus kreditorei nesumoka iš viso 114 773,28 Eur skolos, taigi nevykdo savo piniginių įsipareigojimų. Nurodė, kad iš bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog ji 2024 metais generavo 89 011 Eur nuostolį, 2025 metais – 28 880 Eur nuostolį, bendrovės turtas 2025 metų pabaigoje sudarė vos 29 672 Eur, o tuo metu bendrovė jau turėjo 16 065 Eur įsipareigojimų, kurie nuo 2026 m. birželio 16 d. žymiai išaugo dėl įsiskolinimo pareiškėjai. Siekdama atgauti skolą kreditorė 2026 m. birželio 17 d. bendrovei įteikė pretenziją, tačiau per suteiktą 16 dienų terminą bendrovė skolos negrąžino, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas, sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka nepriimtas. Kreditorei nesumokėtos sumos bei finansinės atskaitomybės dokumentai pagrindžia, jog bendrovė yra nemoki, todėl jai keltina nemokumo (bankroto) byla.

Atsakovė UAB „Banking cluster LT“ pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko su pareiškimu ir prašė iškelti jai bankroto bylą.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Banking cluster LT“ bankroto bylą, bendrovės bankroto procesą nutarė vykdyti supaprastinta tvarka. Bendrovės bankroto administratore paskyrė MB „Pirmas lokomotyvas“.

Teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, ji negali laiku vykdyti turtinių prievolių, nebevykdo veiklos ir nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga. Todėl teismas nusprendė UAB „Banking cluster LT“ iškelti bankroto bylą.

Teismas nurodė nustatęs, kad juridinio asmens turto gali nepakakti bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Pažymėjęs, kad atrinktas nemokumo administratorius sutiko prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, teismas padarė išvadą, jog bankroto bylos iškėlimas atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą. Teismas konstatavo, kad bendrovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, todėl, vadovaudamasis JANĮ 23 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 1, 2 dalimis, nusprendė jos bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja UAB „BankingLab“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, jog UAB „Banking cluster LT“ bankrotas vykdomas supaprastinta tvarka, priimti su atskiruoju skundu teikiamus naujus įrodymus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pagal JANĮ 67 straipsnio 1 dalį teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka tik jei tenkinamos abi sąlygos: juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos ir juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų pradėti supaprastintą bendrovės bankroto procesą – lėšų administravimo išlaidoms padengti nepakankamumas.

Atsakovės pateiktame balanse nurodyta, jog bendrovės turtas 2026 m. birželio 30 d. sudarė beveik 20 000 Eur. Taigi, bendrovės turimas turtas daugiau nei tris kartus viršija nemokumo administratorei nustatytą bazinį atlygį. Dalis bendrovės turto (3 995 Eur) yra piniginės lėšos ar jų ekvivalentas. Tai reiškia, kad atsakovės žinioje yra beveik 4 000 Eur likvidaus turto, kuris gali būti greitai panaudotas. Kitą atsakovės turimą turtą sudaro trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautinos sumos iš trečiųjų asmenų (debitorių) – 15 796 Eur. Iš debitorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi galiojančias reikalavimo teises į du subjektus: 14 451,09 Eur jai skolinga (duomenys neskelbtini) ir 1 344,75 Eur – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog susidariusių įsiskolinimų iš debitorių faktiškai būtų neįmanoma atgauti, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) veikloje ir valdyme dalyvauja atsakovės ilgametis akcininkas ir buvęs vadovas G. K. (G. K.). Dėl to nėra pagrindo vertinimui, kad atsakovės turimo turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti, taigi, supaprastinto bankroto proceso vykdymas negalimas.

Siekiant taikyti bendrosios taisyklės išimtį ir vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka, turi egzistuoti objektyvūs duomenys, leidžiantys padaryti neabejotiną išvadą, kad turimo turto nepakanka administravimo išlaidoms padengti. Teismo išvada, kad „juridinio asmens turto gali nepakakti bankroto proceso administravimo išlaidoms“, yra suformuluota kaip galimybė, o ne kaip nustatytas objektyviai egzistuojantis faktas. Pradinėje bankroto proceso stadijoje teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės turto nepakanka administravimo išlaidoms padengti. Todėl tik vėlesniuose bankroto proceso etapuose, pasitvirtinus aplinkybei dėl bendrovės turto nepakankamumo, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo.

Kreditoriai turi spręsti dėl bankroto eigoje kylančių svarbių klausimų ir šiuo atveju nėra pagrindo jų teisių apriboti. Pareiškėjos finansinis reikalavimas sudaro beveik 89 proc. visų bendrovės skolinių įsipareigojimų. Pareiškėja nuo proceso pradžios aktyviai įsitraukė į bendrovės bankroto procesą ir siekia išsaugoti kreditoriams platesnes teises spręsti dėl bankroto procese kylančių esminių klausimų. Atsakovė 2023 metais deklaravo gavusi daugiau nei 1 mln. Eur pelno, turėjo 147 859 Eur ilgalaikio turto ir 100 309 Eur trumpalaikio turto. Tačiau 2024 metais, pareiškėjai kreipusis į teismą dėl skolos iš bendrovės priteisimo, visas turtas dingo – išieškojimo pradžios ir atitinkamai bankroto bylos iškėlimo momentu sudarė tik 19 791 Eur, t. y. jis sumažėjo daugiau nei dvylika kartų. Aplinkybės, kur ir kaip buvo panaudotos bendrovės lėšos, turės būti nustatinėjamos bankroto proceso metu. Šie duomenys patvirtina poreikį analizuoti atsakovės vadovybės veiksmus, organizuojant bendrovės veiklą, juos išsamiai įvertinti sąžiningumo ir teisėtumo aspektu. Siekiant kreditorių reikalavimų patenkinimo kuo didesne apimtimi, jiems neturi būti ribojama teisė įsitraukti į esminių bankroto proceso klausimų sprendimą. Tokį tikslą leistų pasiekti bankroto proceso vykdymas įprastine, o ne supaprastinta tvarka.

Prašydama priimti papildomus įrodymus, apeliantė pažymi, kad apie tai, jog byloje bus sprendžiama ir dėl bankroto proceso vykdymo būdo, o šiam klausimui bus reikšminga atsakovės turto ir gautinų sumų realumo apimtis, apeliantė sužinojo tik iš skundžiamos nutarties. Iki jos priėmimo apeliantė neturėjo pagrindo rinkti ir teikti įrodymų šiuo klausimu. Atsakovės finansinę padėtį atspindintys duomenys, kuriais grindžiama nutartis, apeliantei tapo žinomi tik gavus atsakovės atsiliepimą. Duomenys apie atsakovės ir (duomenys neskelbtini) sąsajas per tą patį galutinį naudos gavėją G. K. tiesiogiai susiję su išvada dėl galimo atsakovės turto nepakankamumo, nes leidžia įvertinti, ar didžiausio atsakovės debitoriaus skolą (14 451,09 Eur) yra realu atgauti. 15min.lt publikacijos išrašas susijęs su atskirojo skundo argumentu dėl kreditorių teisių apimties bankroto procese. Jis pagrindžia, kad atsakovės ankstesnė veikla ir iš jos gautų reikšmingo dydžio lėšų panaudojimas reikalauja išsamaus įvertinimo. Atsakovės 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia palyginti atsakovės turto sumažėjimo mastą nuo 2023 metų iki bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovė UAB „Banking cluster LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal UAB „Banking LAB“ atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria nuspręsta vykdyti UAB „Banking Cluster LT“ bankroto procesą supaprastinta tvarka, arba UAB „Banking LAB“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nutarties dalis dėl bankroto proceso vykdymo supaprastinta tvarka neskundžiama, nes neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Nei CPK, nei JANĮ tiesiogiai neįtvirtinta galimybės skųsti teismo nutartį dėl bankroto bylos vykdymo supaprastinta tvarka. Tik nutartis nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka (pagal JANĮ 69 straipsnyje numatytą specialią tvarką – teismo iniciatyva arba nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu) yra skundžiama. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2013-603/2022 nurodė, kad nutarties dalis dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą, taip pat dėl termino supaprastintai nemokumo (bankroto) procedūrai nustatymo neskundžiama. Kadangi šiuo atveju skundžiama nutarties dalis negali būti apeliacijos objektu, apeliacinis procesas nutrauktinas.

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad neegzistuoja viena iš bankroto vykdymo supaprastinto proceso tvarka sąlygų, t. y. kad bendrovės turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti (JANĮ 67 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš galimai surinktų lėšų pirmiausia būtų dengiamas numatytas administratorės atlygis (5 765 Eur) ir administravimo sąmata (kurios dar nėra), o tik vėliau kreditorių reikalavimai (134 274,91 Eur). Net jeigu bendrovė ir turėtų nurodytas pinigines lėšas (3 995 Eur), realaus turto nepakaktų ne tik administravimo išlaidų sąmatos padengimui, tačiau ir administratorės atlyginimui. Preziumuojama, kad bendrovė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Tikimybė atgauti debitorių skolas, ypač iš užsienio (Vokietijos) subjekto, yra maža. Dėl to pareiškėjos skundas atmestinas. Be to, paaiškėjus esant JANĮ 69 straipsnyje numatytoms sąlygoms, bankroto proceso vykdymas supaprastinta tvarka galėtų būti nutrauktas.

Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujų įrodymų, kurie negali būti priimti dėl CPK 314 straipsnio numatyto imperatyvo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto ir ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nėra skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria konstatuotas UAB „Banking cluster LT“ nemokumo faktas ir jai iškelta bankroto byla. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismo iniciatyva bankroto bylos iškėlimo metu nuspręsta bendrovės bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka.

Atsakovė UAB „Banking cluster LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal UAB „Banking LAB“ atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties dalies, nurodydama, kad teismo nutartis vykdyti bankrotą supaprastinto proceso yra neskundžiama.

CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju – JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nei CPK, nei JANĮ nėra tiesiogiai įtvirtina galimybė skųsti teismo nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka, tačiau tai nelemia vertinimo, kad tokia nutartis nėra skundžiama. Tokios išvados daryti neleidžia ir apeliantės nurodoma teismų praktika. Nustačius, kad įstatymo leidėjas nutarties, kuria teismas, iškeldamas bankroto bylą, savo iniciatyva nusprendė bankroto procesą vykdyti supaprastinto proceso tvarka, apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANĮ), nei CPK, toliau vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

Sutiktina, kad proceso vykdymo būdo pasirinkimas neužkerta galimybės bankroto procesui vykti bendrąja prasme, tačiau ši aplinkybė, priešingai nei teigia atsakovė, nepakankama konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama. Teismų praktikoje, aiškinant CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą normą, nuosekliai laikomasi nuostatos, kad sąvoka „užkerta galimybę tolesnei bylos eigai“ apima ne tik tuos atvejus, kai priimta nutartimi procesas byloje visiškai nutraukiamas ar užbaigiamas. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nustačius, jog dėl nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta įtraukti asmenį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, atskiruoju skundu skųsti teisę turi tik tie asmenys, kuriems tokia nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-403/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinės situacijos, kai teismo priimta nutartis iš esmės pakeičia proceso dalyvių teisių įgyvendinimo apimtį ir ribas ar jų teises panaikina, taip pat laikytinos užkertančiomis kelią tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Bankroto proceso vykdymas supaprastinta tvarka yra išimtinis bankroto proceso vykdymo būdas. Įprasto bankroto proceso pagrindinis tikslas yra užtikrinti pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei turtinius interesus, užtikrinant galimybę kreditoriams dalyvauti šiame procese, tai yra priimti sprendimus esminiais klausimais, o supaprastinto bankroto atveju – teisėtai ir greitai likviduoti nemokų skolininką, dėl tos priežasties (proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo) apribojant paminėtas bendrovės kreditorių teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-950-241/2018). Klausimą, kokia tvarka vykdyti bankroto procesą, sprendžiančio teismo pareiga yra tinkamai subalansuoti nurodytus tikslus. Teismui nusprendus bankrotą vykdyti supaprastinta tvarka, eliminuojama kreditorių autonomija, nes kreditorių susirinkimai nešaukiami, o kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia teismas (JANĮ 68 straipsnio 3 dalis). Nors bankroto modelio parinkimas nėra negrįžtamas (kaip teisingai pastebėjo atsakovė, pagal JANĮ 69 straipsnį teismas vėliau gali nuspręsti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka nutraukti), reikšminga tai, kad teismui jau bankroto bylos iškėlimo metu nusprendus vykdyti procesą supaprastinta tvarka, kreditoriai praranda galimybę realizuoti savo teises jau pradinėje bankroto proceso stadijoje. Efektyvi kreditorių teisių gynyba yra vienas iš pamatinių nemokumo proceso tikslų. Dėl to, sprendžiant dėl kreditorių teisės skųsti teismo nutartį vykdyti juridinio asmens bankroto procesą supaprastinta tvarka, reikšminga aplinkybė yra tai, kad tokia nutartimi yra apribojamos bendrovės kreditorių teisės įsitraukti į esminių bankroto proceso klausimų sprendimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditoriai gali apeliacine tvarka skųsti nutartį, kuria, vadovaudamasis JANĮ 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva bankroto bylos iškėlimo metu nusprendžia vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka, nes tokia nutartis iš esmės pakeičia kreditorių teisių apimtį juridinio asmens bankroto procese. Aktyviai bankroto procese dalyvauti siekiantis kreditorius turi teisę pasitikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties vykdyti bankroto procesą supaprastinta, jo teises ribojančia, tvarka teisėtumą apeliacinės instancijos teisme. Tokią išvadą patvirtina ir sisteminis JANĮ nuostatų aiškinimas. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai bankroto byla jau yra iškelta ir procesas pradedamas vykdyti įprasta tvarka, vėliau sprendžiant dėl galimybės tęsti procesą supaprastinta tvarka būtina kreditorių valia, t. y. paskirtas juridinio asmens nemokumo administratorius su prašymu pakeisti bankroto proceso vykdymo tvarką į supaprastintą į teismą gali kreiptis tik gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą (JANĮ 67 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Padaręs išvadą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalies, kuria nutarta vykdyti UAB „Banking cluster LT“ bankroto procesą supaprastinta tvarka, skundžiamumo, toliau apeliacinės instancijos teismas įvertins jos teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bankroto proceso vykdymo supaprastinta tvarka

Pagal JANĮ 67 straipsnio 1 dalį, teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos ir tik tuo atveju, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos: 1) juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos; 2) juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Apeliantė teisingai pažymi, kad šios dvi sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka galima tik konstatavus jų abiejų egzistavimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacine tvarka ginčas dėl to nekeliamas, kad bendrovė veiklos nebevykdo. Šią aplinkybę patvirtina ir pateikti 2026 m. birželio 30 d. balanso už ataskaitinį 2026 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d. laikotarpį duomenys, iš kurių matyti, kad pajamų iš įprastinės ūkinės veiklos bendrovė negavo.

Kita būtina sąlyga vykdyti juridinio asmens bankroto procesą supaprastinta tvarka yra lėšų administravimo išlaidoms padengti trūkumas. Būtent šios sąlygos egzistavimą apeliantė ir ginčija.

Sprendžiant klausimą dėl šios sąlygos supaprastinto bankroto proceso taikymui egzistavimo, esminę reikšmę turi bankrutuojančio juridinio asmens turtinės padėties ištyrimas, t. y. aplinkybės, ar bendrovė turi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti dengiamos bankroto proceso administravimo išlaidos, nustatymas. Kai bankrotą vykdyti supaprastinta tvarka nusprendžia teismas savo iniciatyva bankroto bylos iškėlimo metu (JANĮ 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas), jis turi pareigą šį tyrimą atlikti, veikdamas aktyviai.

Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog bendrovė neturi turto, t. y. kad šio turto nepakaks administravimo išlaidoms apmokėti. Nustatyta, kad, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 13 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją (apeliantę) į teismo sąskaitą įnešti 1 000 Eur bankroto proceso administravimo išlaidoms padengti, ji šį teismo įpareigojimą įvykdė 2026 m. liepos 27 d. Apeliantė akcentuoja, kad atsakovei su atsiliepimu į pareiškimą pateikus 2026 m. birželio 30 d. bendrovės balansą, nustatyta, jog atsakovės turtas 2026 m. birželio 30 d. buvo vertas 19 791 Eur; dalis jo (3 995 Eur) yra piniginės lėšos ar jų ekvivalentas; nors kitą atsakovės turimą turtą sudaro trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautinos sumos iš trečiųjų asmenų (debitorių) – 15 796 Eur, iš atsakovės į bylą pateikto debitorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi tik du debitorius: (duomenys neskelbtini) (14 451,09 Eur), kuri yra susijusi su atsakove, ir VMI (1 344,75 Eur), dėl to nėra pagrindo spręsti, jog bendrovės skolų išieškojimas nėra realus.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iškeldamas UAB „Banking cluster LT“ bankroto bylą nekonstatavo, jog bendrovė neturi jokio turto, priešingai, nurodė, kad bendrovė turi turto už 19 791 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šios nutarties 21 punkte, spręsdamas dėl to, ar yra pagrindas vykdyti bankrotą bankroto procesą supaprastinta tvarka, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ištirti ir įvertinti, ar bendrovės turtas yra realus, ar jo pakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties 17 punkte padaręs prielaidą, kad juridinio asmens turto gali nepakakti bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, jos nemotyvavo, nors turėjo ir galėjo tai padaryti, juolab kad atsakovė šioje byloje buvo aktyvi ir pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį. Nuspręsdamas bendrovės bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino faktinių aplinkybių, susijusių su bendrovės turtine padėtimi šiuo aspektu, neįvertino, ar realiai egzistuoja balanse nurodyta 3 995 Eur pinigų ir jų ekvivalentų suma, ar yra reali galimybė išieškoti skolas iš bendrovės debitorių bei šiomis lėšomis apmokėti bankroto proceso administravimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, šiuo aspektu bylos esmė liko neatskleista, o tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta bendrovės bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka, neatitinka teismo procesiniam sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų klausimų

Pirmosios instancijos teismui tinkamai neištyrus bei neįvertinus byloje surinktų įrodymų apie bendrovės turtą ir motyvuotai nekonstatavus, kad jo nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, šiuo aspektu liko neatskleista klausimo, ar yra sąlygos bendrovės bankroto procesą vykti supaprastinta tvarka, esmė.

CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

Šiuo atveju aukščiau nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti, nes ginčo klausimas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės pirmą kartą visais aspektais. Taip apeliacinės instancijos teismas pakeistų pirmosios instancijos teismą, o tokiu atveju būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Tai sudaro pagrindą apskųstą pirmosios instancijos nutarties dalį panaikinti ir klausimą dėl bendrovės bankroto vykdymo būdo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Prie atskirojo skundo apeliantė pridėjo duomenis apie atsakovės ir (duomenys neskelbtini) akcininkų sąsajas (galutinis naudos gavėjas G. K.), taip pat 15min.lt publikacijos išrašą ir atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus. Šie dokumentai neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, dėl to apeliacinės instancijos nepriimami (CPK 314 straipsnis). Dėl jų sąsajumo su klausimu, ar bendrovės turtas pakankamas bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, taigi, ir dėl jų priėmimo, gali nuspręsti pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl pagrindo bendrovės bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka.

Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turės nuspręsti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Panaikinus skundžiamą nutartį, apeliantei grąžinamas 60 Eur už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina VMI, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria nutarta uždarosios akcinės bendrovės „Banking cluster LT“ bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka, ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „BankingLab“, juridinio asmens kodas 302776646, 60 Eur (šešiasdešimties eurų) žyminį mokestį (žyminio mokesčio mokėjimo užduoties kodas MU-55-591-2026), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.