Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-271-278/2018, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Domdeira“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi iškelta UAB „Domdeira“ bankroto byla, administratoriumi paskirtas L. P.; 2017 m. spalio 24 d. nutartis įsiteisėjo.2018 m. sausio 5 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastinto bankroto procesas ir bankroto procedūra – likvidavimas; nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 27 d.Bankroto administratorius, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 13¹ straipsnio 6 dalimi, pateikė teismui prašymą pripažinti BUAB „Domdeira“ bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti įmonę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi BUAB „Domdeira“ pripažino bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovė registruotino turto neturi ir jo neįgijo, ūkinės veiklos neatnaujino, todėl vadovaudamasis ĮBĮ 13¹ straipsnio 6 dalimi pripažino BUAB „Domdeira“ bankrutavusia ir priėmė nutartį likviduoti ją dėl bankroto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Klausimas, kurį teismas išsprendė skundžiama nutartimi, jau buvo išspręstas teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi, kuria įmonei taikytas supaprastinto bankroto procesas ir bankroto procedūra – likvidavimas. Įmonę pripažinus bankrutavusia, prasidėjo jos likvidavimas. Administratorius jau yra patikrinęs visus įmonės sandorius, jam nekyla jokių abejonių.Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius L. P. prašo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad tiek skundžiama nutartis, tiek ir 2018 m. sausio 5 d. nutartis yra teisėtos, priimtos remiantis ĮBĮ normomis dėl supaprastinto bankroto proceso.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta likviduoti ją dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalį, ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytais atvejais ir (ar), kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Supaprastinto bankroto proceso tikslas – tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų, taip siekiant sumažinti galimas bankroto proceso išlaidas (ĮBĮ 2 straipsnio 13 dalis, 13¹ straipsnio 1 dalis, 11 dalis). Kitaip tariant, įprasto bankroto proceso pagrindinis tikslas yra užtikrinti pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei turtinius interesus, užtikrinant galimybę kreditoriams dalyvauti šiame procese, tai yra priimti sprendimus esminiais klausimais, o supaprastinto bankroto atveju – teisėtai ir greitai likviduoti nemokų skolininką ir dėl tos priežasties (proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo) apribojant paminėtas bendrovės kreditorių teises.Esminė sąlyga pradėti supaprastintą įmonės bankroto procesą yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-883/2012; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757/2009; 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-759/2008). Taigi, sprendžiant klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, esminę reikšmę turi bankrutuojančios įmonės turtinė padėtis, t. y. aplinkybės, ar pati įmonė turi pakankamai turto, kuriuo galėtų būti dengiamos bankroto administravimo ir teismo išlaidos, ištyrimas. Įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu pirmiausia tai turi nustatyti bankroto administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2021-370/2016).Lietuvos apeliacinis teismas, 2018 m. vasario 27 d. nutartimi palikdamas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį nepakeistą, konstatavo, kad supaprastintas bankroto procesas BUAB „Domdeira“ taikytas pagrįstai ir teisėtai.ĮBĮ 13¹ straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad teismas administratoriaus prašymu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai sutapatina teismo procesinį sprendimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, kuris reglamentuotas ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuosekliai po jo einantį kitą supaprastinto bankroto proceso etapą – įmonės, kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas, pripažinimą bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šis etapas reglamentuojamas ĮBĮ 13¹ straipsnio 6 dalyje. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad apelianto argumentas, jog klausimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto jau buvo išspręstas teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi, yra nepagrįstas, todėl atskirasis skundas atmestinas.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.