- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-847-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21114-2024-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- R. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius).
Šalies argumentai
Ieškovas, teikdamas ieškinį, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnametės Š. L. gim. (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu V. L.; 2) nustatyti vaiko tėvui perdavimo tvarką, 3) įpareigoti Skyrių sudaryti sąlygas nepilnametės Š. L. perdavimui ir skirti tarpininką; 4) jei numatytą vaiko perdavimo dieną vaiką perduoti turinti motina nevykdo prievolės perduoti vaiką tėvui, tėvas turi teisę vaiką paimti, pasitelkdamas įgaliotas valstybės institucijas (tarp kitų vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, socialinius darbuotojus, psichologą, policijos pareigūnus); 5) nustatyti laikinąją tėvu su vaiku bendravimo tvarką; 6) iki bylos išnagrinėjimo uždrausti R. L.: a) pakeisti faktinę gyvenamąją vietą nustatant, kad R. L. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini); b) pakeisti vaiko mokyklą be raštiško vaiko tėvo sutikimo, nurodant, kad dabartinė Š. L. mokykla yra privati mokykla VšĮ „Gera pradžia“, (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo V. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties, 2025 m. kovo 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį paliko nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo V. L. prašymas ((duomenys neskelbtini)) taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant, kad: 1. „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“ organizuoja 4 vaiko bendravimui su tėvu paruošiamuosius susitikimus, kuriuose dalyvauja vaikas, vaiko motina ir „Dingusių žmonių šeimos paramos centro“ skirtas psichologas/specialistas. Paruošiant vaiką susitikimui su tėvu, vaikas informuojamas, kur ir kada įvyks susitikimas su tėvu. Vaiko motina įpareigojama aktyviai dalyvauti visuose paruošiamuosiuose susitikimuose ir vykdyti psichologo/specialisto rekomendacijas. Paruošiamieji susitikimai turi įvykti 30 dienų laikotarpyje. Paskutinio paruošiamojo susitikimo metu nustatoma tėvo su vaiku susitikimo data ir vieta. Vaiko tėvas bendrauja su vaiku „Dingusių žmonių šeimų paramos centro“ nurodytu adresu kas antrą savaitę pirmadieniais arba antradieniais nuo 17.30 val. iki 19.30 val., dalyvaujant psichologui/specialistui. Vaiko motina įpareigojama paruošti ir nuteikti vaiką susitikimui su tėvu ir pristatyti vaiką į susitikimo vietą, o įvykus susitikimui vaiką atsiimti. Tėvo ir vaiko susitikimuose vaiko motina nedalyvauja. Vaiko tėvas įsipareigoja vykdyti psichologo/specialisto rekomendacijas. 2. Vaiko tėvai įpareigojami mokėti už psichologo/specialisto paslaugas lygiomis dalimis. 3. Tėvas bendrauja su vaiku 3 kartus per savaitę per telekomunikacijos priemones (Viber, WhatsApp) įjungus kamerą, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais 19.00 val.-20.00 val. Vaiko motina įpareigojama užtikrinti vaikui bendravimo sąlygas ir pasišalinti iš patalpos, kurioje yra vaikas, tėvo su vaiku bendravimo metu.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2024 m. spalio 22 d. ieškovas siekė atnaujinti motinos iniciatyva nutrauktą ryšį su vaiku, naudojosi tarpininkavimo paslaugomis, siekė susitarti su atsakove teisminės mediacijos metu, tačiau dėl keliančių susirūpinimą atsakovės veiksmų, specialistų paslaugos buvo nesėkmingos. Šalims nuo 2025 m. lapkričio mėnesio buvo teikiamos tarpininkavimo paslaugos „Dingusių asmenų centre“, kurios dėl neefektyvumo 2026 m. gegužės 12 d. buvo nutrauktos. „Dingusių žmonių šeimų paramos centro“ vadovė A. B. 2026 m. gegužės 13 d. pranešė, kad centras gali pasiūlyti šeimai kitą psichologą. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuteikinėja vaiką prieš tėvą, nuolat formuoja vaiko neigiamą nuomonę apie tėvą ir bendravimą su tėvu, tėvo su vaiku ryšio atkūrimo procese būtina taikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones, užtikrinančias saugų ir efektyvų tėvo su vaiku ryšio atkūrimą.
Ieškovas V. L. pateikė papildomus paaiškinimus ((duomenys neskelbtini).
), kuriuose nurodė, kad „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“ 2026 m. birželio 23 d. laišku patvirtino, kad V. L. prašyme nurodytu laiku galėtų užtikrinti tėvo bendravimą su vaiku. Teismui pateiktame „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“ atsakyme nurodyta „Centras patvirtina, kad įprastai 4 susitikimų pakanka vaiko paruošimui pirmam susitikimui su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų, tačiau Centras pažymi, kad esant įtemptam santykiui tarp tėvų ir vyraujant aukšto lygio konfliktui, ruošiant vaiką susitikimui su skyriumi gyvenančiu tėvu, būtinas psichologo darbas su abiem tėvais. Pažymėtina, kad abiem tėvams nebendradarbiaujant ir (ar) aktyviai nedalyvaujant pagalbos teikimo procese, procesas gali būti nesėkmingas. Centras patvirtintina, kad V. L. nurodytais laikais galėtų užtikrinti bendravimą su vaiku.“
Atsiliepimas
Atsakovė R. L. pateikė atsiliepimą ((duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, deklaratyvų, prieštaraujantį byloje esančiai medžiagai, specialistų rekomendacijoms bei prioritetiniams nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovė pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad ryšio tarp tėvo ir vaiko atkūrimo procesas būtų vykdomas specialistų pagalba. Šiuo metu galioja šalių pasirašyta ryšio atkūrimo procesą reglamentuojanti sutartis su Dingusių žmonių šeimų paramos centru bei specialistų parengtas ryšio atkūrimo planas. Šis planas numato konkretų, palaipsnį ir specialistų kontroliuojamą procesą, kurį ieškovas turėtų vykdyti savanoriškai, laikydamasis specialistų rekomendacijų. Ieškovas per prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones faktiškai siekia perimti specialistų funkcijas ir per teismo sprendimą nurodinėti visą ryšio atkūrimo procesą – kada, kaip, kokia tvarka ir kokiu intensyvumu turi vykti kontaktas su vaiku, kokius veiksmus turi atlikti specialistai bei kaip turi būti organizuojamas jų darbas. Tokiu elgesiu ieškovas akivaizdžiai ignoruoja tiek specialistų kompetenciją, tiek jų teisę savarankiškai spręsti dėl proceso eigos pagal vaiko emocinę būklę, pasirengimą kontaktui, profesinius vertinimus ir taikomus ryšio atkūrimo principus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovo V. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas spręsdamas dėl ieškovo pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, atsižvelgė į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp kurių reikalavimų buvo ir reikalavimas dėl vaiko perdavimo tėvui tvarkos nustatymo. Teismas nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu yra nustatyta plati, detali, konkreti tėvo bendravimo su vaiku tvarka, numatanti ir pereinamąjį laikotarpį. Įsiteisėjęs teismo sprendimas/nutartis turi įstatymo galią ir yra privalomai vykdomi. Tuo atveju, jei vienas iš tėvų nevykdo teismo sprendimu/nutartimi nustatytos vaiko bendravimo su tėvu (motina) tvarkos, kitas iš tėvų turi teisę kreiptis į antstolį, kad šis pradėtų vykdomąją bylą, ragintų skolininką vykdyti teismo sprendimą/nutartį geranoriškai ir, esant tam pagrindo, kreiptųsi į teismą dėl baudos už sprendimo/nutarties nevykdymą paskyrimo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį paliko nepakeistą, nurodęs, jog šioje proceso stadijoje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie suponuotų išvadą, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamete dukra, darytų žalingą įtaką dukrai savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų ją. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į pateiktame „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“ atsakyme nurodytą informaciją, jog „Centras pažymi, kad esant įtemptam santykiui tarp tėvų ir vyraujant aukšto lygio konfliktui, ruošiant vaiką susitikimui su skyriumi gyvenančiu tėvu, būtinas psichologo darbas su abiem tėvais. Pažymėtina, kad abiem tėvams nebendradarbiaujant ir (ar) aktyviai nedalyvaujant pagalbos teikimo procese, procesas gali būti nesėkmingas.“ Iš teismui pateiktos informacijos darė išvadą, kad šiuo metu specialistų pagalbos šeimai teikimas yra tinkamai ir pakankamai reglamentuotas, „Dingusių žmonių šeimų paramos centras“ specialistai sutinka teikti šeimai reikalingą pagalbą, tačiau teikiamos pagalbos efektyvumui ir atitikimui geriausiems vaiko interesams yra ypatingai svarbus vaiko tėvų tarpusavio bendradarbiavimas ir tinkamas specialistų rekomendacijų vykdymas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovo 2026 m. gegužės 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Nurodo, kad vaiko motina nebendradarbiauja su specialistais, šeimai neteikiamos ryšio atkūrimo tarpininkavimo paslaugos, tėvo ir vaiko ryšys neatkurtas ilgiau kaip dvejus metus, dėl ko pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko interesų apsaugos principu, privalėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant atkurti nutrauktą tėvo ir vaiko ryšį.
Apeliantas pažymi, jog pasisakydamas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties, teismas neįvertino, kad ieškovas pateikė teismui visiškai kitokiomis, t. y. naujomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą prašymą taikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones, kurių tikslas yra atkurti, padedant specialistams nutrauktą tėvo ir vaiko ryšį bei įpareigoti vaiko tėvus vykdyti specialistų rekomendacijas.
2024 m. gruodžio 5 d. ir 2025 m. kovo 13 d. procesiniais sprendimais buvo spręsti klausimai dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir bendravimo tvarkos nustatymo pagal modelį klausimai. Tačiau teismui 2024 m. gruodžio 5 d. atsisakius taikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemonės, vaiko motina pažeisdama teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, aktyviais ir tendencingais, vaiko fizinę ir psichinę sveikatą žalojančiais veiksmais, tėvo ir vaiko ryšį nutraukė galutinai. Ieškovas su vaiku nebendravo nuo 2024 m. balandžio 16 d., o ginčo, kad ryšys tarp vaiko ir tėvo nutrauktas, tarp šalių nėra.
Apeliantas pabrėžia jog pirmosios instancijos teismas nesusipažino su pridėtais prie prašymo taikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones dokumentais, taip pat nesusipažino su prie atsakovės atsiliepimo pridėtais dokumentais. Dėl šios priežasties teismas priėmė aiškiai nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
Pastebi, jog tėvo ir vaiko ryšio atkūrimo paslauga Dingusių žmonių šeimų paramos centre nėra teikiama, o teikusi terapijos paslaugas vaikui viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Savęs pažinimo ir saviraiškos studija“ terapeutė D. M. paslaugų teikimą nutraukė.
Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. gegužės 15 d. R. L. nesutiko su Centro pasiūlytu bendradarbiavimo modeliu, dėl ko buvo nutrauktas pagalbos šeimai teikimas, V. L., siekdamas užtikrinti tėvo ir vaiko ryšio atkūrimo procesą, kurį rekomendavo Centro specialistai, tą pačią dieną po pietų pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. R. L. nevykdo specialistų rekomendacijų ir ryšio atstatymo paslauga buvo nutraukta būtent dėl jos konfliktinio ir neetiško elgesio su specialistais.
Be to, teismui buvo pateikti įrodymai patvirtinantys, kad taikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones yra būtina. Šeimai buvo taikomos Carito mediacijos centro „In pace“ tarpininkavimo paslaugos (nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. liepos 11 d.), kurios buvo nesėkmingos, nes vaiko motina trukdė atkurti ryšį su vaiku. Ieškovo prašymu tikslu atkurti ryšį su vaiku buvo paskirta teisminė mediacija, kuri taip pat buvo nesėkminga. Šeimai nuo 2025 m. lapkričio mėnesio buvo teikiamos tarpininkavimo paslaugos „Dingusių asmenų šeimos paramos centre“, kurios buvo nutrauktos dėl R. L. nebendradarbiavimo su specialistais. Iki 2026 m. gegužės 12 d. vaikui buvo taikomos terapijos paslaugos, kurios taip pat buvo nutrauktos dėl vaiko motinos netinkamo elgesio.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad R. L. jau du kartus yra patraukta civilinėn atsakomybėn už 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo sprendimo nevykdymą: 2024 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimu atsakovei buvo skirta 150 Eur dydžio bauda, 2026 m. kovo 13 d. – 300 Eur dydžio bauda. Teismui taip pat yra pranešta apie tai, kad dėl motinos elgesio vaikas nuo 2024 m. kovo 9 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. buvo apgyvendintas Krizių centre. Dėl piktnaudžiavimo motinystės teisėmis atsakovė kelis kartus buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.
Kartu apeliantas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ir 2026 m. balandžio 24 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)kuriame užfiksuota, kad 2026 m. kovo 13 d. Skyriuje gautas anoniminis pranešimas dėl nerimą keliančios vaiko motinos emocinės būsenos, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime užfiksuota, kad vaiko motina atsisakė susitikti bei atsisakė bendradarbiauti su specialistais. Be to, ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pabrėžė, kad R. L. psichinė ir emocinė sveikata jam kelia abejonių, nes vaiko motina nevaldo savo emocijų. Net teisme, prieš 2026 m. balandžio 21 d. vykusį teisminės mediacijos susitikimą, ji garsiai šaukė, grasino, šmeižė ir žemino, beje, ne tik ieškovą bet ir jo interesus atstovaujančią advokatę. Iki šiol R. L. siunčia ieškovui įžeidžiančio ir menkinančio pobūdžio trumpąsias žinutes. Atsakovė nesugeba pagarbiai ir ramiai bendrauti su ieškovu klausimais, susijusiais su jų dukra. Taigi, vaiko motina nebendradarbiauja nei su vaiko tėvu, nei su paslaugas teikiančiais specialistais.
Apelianto vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat prieštarauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai šeimos situacija yra žinoma ir kuri visiškai palaikė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat skundžiama nutartis prieštarauja ir Dingusių žmonių šeimų paramos centro 2026 m. birželio 23 d. atsakymui, kuriame nurodyta, kad Centras patvirtino, kad įprastai 4 susitikimų pakanka vaiko paruošimui pirmam susitikimui su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų, tačiau Centras pažymi, kad esant įtemptam santykiui tarp tėvų ir vyraujant aukšto lygio konfliktui, ruošiant vaiką susitikimui su skyriumi gyvenančiu tėvu, būtinas psichologo darbas su abiem tėvais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atskirasis skundas grindžiamas subjektyviu ieškovo nesutikimu su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, selektyviu byloje esančių dokumentų vertinimu bei paties ieškovo klaidinančiomis interpretacijomis. Skunde nepaneigta, kad specialistų koordinuojamas ryšio atkūrimo procesas vyksta, nepaneigtos Centro rekomendacijos ir individualus ryšio atkūrimo modelis, taip pat neįrodyta nė viena CPK 144 straipsnyje nustatyta būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
Ieškovas atskirajame skunde iš esmės nepaneigia nė vieno pirmosios instancijos teismo motyvo, o skunde nepateikiama argumentų, kodėl teismo išvada apie vykstantį specialistų koordinuojamą ryšio atkūrimo procesą būtų nepagrįsta, taip pat kodėl Centro rekomendacijos negalėtų būti vykdomos, ar kodėl jų nepakaktų vaiko ir tėvo ryšiui atkurti.
Šiuo atveju ieškovas neprašo įpareigoti šalis vykdyti galiojantį specialistų parengtą ryšio atkūrimo modelį. Priešingai – jis prašo teismo nustatyti kitą, jo paties suformuluotą modelį. Tokiu būdu teismo prašoma ne užtikrinti specialistų darbo tęstinumą, o pakeisti jų profesinį vertinimą ieškovo siūlomu reguliavimu. Tokie reikalavimai neatitinka nei laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, nei specialistų koordinuojamo ryšio atkūrimo proceso esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog tėvo ir vaiko ryšys turi būti atkuriamas specialistų pagalba. Taip pat nėra ginčo, kad galioja šalių sudaryta ryšio atkūrimo paslaugų sutartis su Dingusių žmonių šeimų paramos centru ir 2026 m. balandžio 24 d. paruoštas individualus ryšio atkūrimo planas bei kitos išsamios rekomendacijos, kurias įvertino ir pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n s t a t u o j a:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vertinant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai.
Pagal CK 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatas, viena iš vaiko teisių – teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 42 punktas). Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui arba kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, arba sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo. Tiek vieną, tiek kitą prašymą nagrinėjantis teismas turi galimybę įvertinti, ar tėvo (motinos) nuogąstavimai dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo buvo pagrįsti ir yra pakankamas pagrindas taikyti pirmiau nurodytas priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 36 punktas).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, jog aplinkybės, kad egzistuoja priimtas procesinis teismo sprendimas, kuriuo ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, sudaro pagrindą atsisakyti tenkinti ir naujai pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo labiau kad iš teismui pateiktos informacijos darytina išvada, jog šiuo metu specialistų pagalbos šeimai teikimas yra tinkamas ir pakankamai reglamentuotas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, taip pat atsiliepimo į jį argumentus, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių duomenų ir aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant ieškovo pareikšto prašymo nagrinėjimo klausimą.
Iš byloje esančių bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad išties Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo V. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi šį procesinį sprendimą paliko nepakeistą.
Tačiau, kaip matyti iš atsakovo V. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ((duomenys neskelbtini)), ieškovas šį prašymą grindė 2026 metais rengtais dokumentais, išvadomis bei duomenimis po 2024 m. gruodžio 5 d. teismo nutarties priėmimo. Pateiktame prašyme ieškovas nurodė, kad teismui 2024 m. gruodžio 5 d. atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vaiko motina pažeisdama teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, aktyviais ir tendencingais, vaiko fizinę ir psichinę sveikatą žalojančiais veiksmais, tėvo ir vaiko ryšį nutraukė, dėl ko ieškovas su vaiku nebendravo nuo 2024 m. balandžio 16 d.
Ieškovas pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslu atkurti nutrauktą tėvo ir vaiko ryšį dalyvaujant specialistams ir įpareigojant vaiko tėvus vykdyti specialistų rekomendacijas grindė ambulatorinio apsilankymo aprašymu, duomenimis apie atsakovei vykdymo procese skirtą baudą už teismo sprendimo nevykdymą, informacija, jog specialistė atsisako dirbti su šeima.
Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2026 m. birželio 11 d. byloje buvo registruota ir Skyriaus išvada, kurioje, be kitų aplinkybių nurodoma, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka geriausius nepilnametės šalių dukters interesus.
Šios pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tiek įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, tiek vertinimu, jog specialistų pagalbos šeimai teikimas yra tinkamai ir pakankamai reglamentuotas, neatsižvelgė į ieškovo pateiktas aktualias klausimo nagrinėjimui aplinkybes ir įrodymus, taip pat nevertino, ieškovo argumento, kad jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. gegužės 15 d. R. L. nesutiko su Centro pasiūlytu bendravimo modeliu, dėl ko buvo nutrauktas pagalbos šeimai teikimas.
Reikšminga ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepasisakė ir neaptarė ir Skyriaus išvadoje išdėstytos pozicijos dėl laikinųjų apsaugos priemonių atitikimo geriausiems nepilnametės šalių dukters interesams, o išvados, jog specialistų pagalbos šeimai teikimas yra tinkamai ir pakankamai reglamentuotas, negrindė konkrečiais įrodymais, nors ieškovas ir kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent dėl to, kad faktinės aplinkybės yra pasikeitusios ir realus nustatyto reglamentavimo įgyvendinimas nevyksta.
Papildomai pastebėtina ir tai, kad šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismui ieškovas buvo teikęs ir procesinį dokumentą, kurį įvardijo „Dėl prašymo taikyti LAP (papildomai)“ ((duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė, jog „Dingusių žmonių šeimos paramos centras“ 2026 m. birželio 23 d. laišku patvirtino, kad ieškovo nurodytais laikais galėtų užtikrinti bendravimą su vaiku; taip pat pažymėjo, jog VŠĮ „Savęs pažinimo ir saviraiškos studija“ terapeutė atsisakė dirbti su šeima; teigė, jog vien vaiko terapijos sesijos ryšio atkūrimui nepakanka, o realiam tėvo ir vaiko ryšio atkūrimui ir susitikimams prieštarauja vaiko motina. Tokie ieškovo teiginiai iš esmės taip pat liko nevertinti.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, sprendžia, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, susijusių su jo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepasisakė dėl ieškovo argumentų, susijusių su galimai pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. neišsiaiškino ir neaptarė teisingam klausimo išnagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumu bei pasikeitusia faktine situacija, dėl ko neatskleidė bylos esmės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl ieškovo pateiktų naujų įrodymų. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2026 m. rugpjūčio 14 d. priedu prie atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo atsakovei.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, naujų įrodymų priėmimo klausimo, kaip ir atsakovės prašymo dėl CPK 95 straipsnyje numatytų procesinių pasekmių taikymo dėl ieškovo pateiktų naujų įrodymų/ priedo prie atskirojo skundo pateikimo nesprendžia ir nenagrinėja, kadangi šių klausimų sprendimas priimant tokį procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme nėra tikslingas, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą iš naujo turi išspręsti šalių pateikiamų įrodymų priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.