Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ABB Robotics Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl bylos pripažinimo nevieša civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ABB Robotics Lithuania“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vakarų laivų gamykla“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo civilinėje byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Marine Technology“, ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl baudos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša. Apeliantės teigimu, ji tinkamai suformulavo prašymą, pagrindė poreikį bylos medžiagą pripažinti nevieša. Apeliantė taip pat nurodo, kad, nepriklausomai nuo pareikšto prašymo, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą savo iniciatyva svarstyti klausimą dėl bylos medžiagos ar jos dalies pripažinimo nevieša. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017 64 punktas).

Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, kasacinio teismo išaiškinta, kad šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti šios informacijos atitiktį saugotinos informacijos reikalavimams; aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas buvo paskyręs uždarą teismo posėdį ir (ar) pripažinęs visą ar dalį bylos medžiagos nevieša, nėra saistomas šio sprendimo ir gali parinkti kitą posėdžio viešumo ir (ar) bylos medžiagos viešumo apimtį ir būdą; vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, ar yra saugotina privataus gyvenimo požiūriu, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša ir tuo labiau skirti uždarą teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017 67, 70, 73 punktai).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešojo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 62 punktas).

Abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai dėl įmonės veiklos ir duomenų konfidencialumo bei komercinių paslapčių, konkrečių išsamių teisinių argumentų, patvirtinančių būtinumą bylos medžiagą pripažinti nevieša ir (ar) bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose nenurodymas sudaro pagrindą prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-1075/2018 57, 58 punktai).

Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pateikė prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša. Nors, kaip pagrįstai teigia apeliantė atskirajame skunde, prašyme ji išvardijo dokumentus – ieškinio priedas Nr. 2, 2023 m. gruodžio 19 d. sutartis ir kt., kurie, pasak atsakovės, sudaro komercinę paslaptį, tačiau savo prašyme nenurodė ir nepagrindė, kokia konkrečiai šiuose dokumentuose esanti informacija ir kokiu pagrindu turėtų būti laikoma komercine paslaptimi. Ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad komerciniai pasiūlymai dalyvauti konkurse, sutarties sąlygos, taip pat bylos medžiagoje esantys UAB „ABB“ ir AB „Vakarų laivų gamykla“ tarpusavio komunikacijos dokumentai yra prieinami tik UAB „ABB“ ir jos sutartiniams partneriams, o tretiesiems asmenims nėra žinomi ir nėra gaunami teisėtais būdais, tačiau niekaip nepagrindė, kad ši informacija galėtų sudaryti komercinę paslaptį. Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kuris teigia (CPK 178 straipsnis); teismas nagrinėjamu atveju neturi pareigos ir, remiantis rungimosi principu, negali būti aktyvesniu už pačią šalį, todėl negali savo iniciatyva tirti ir vertinti aplinkybių, kurios nėra nurodytos prašyme dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša.

Prašyme dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša taip pat nurodyta, kad šalių sudarytoje sutartyje nustatyta, jog tiek sutarties sąlygos, tiek informacija, sužinota derantis ar vykdant sutartį, yra konfidenciali, tačiau vien tai, kaip jau buvo minėta anksčiau, nėra pagrindas pripažinti informaciją konfidencialia ar komercine paslaptimi. Ieškovė nurodė, kad pateikta informacija turi tikrą ir (arba) potencialią komercinę vertę, kadangi ji atskleidžia UAB „ABB“ komercinės veiklos ypatumus, įskaitant taikomą kainodarą, komercinių pasiūlymų struktūrą, sutarčių sąlygas ir UAB „ABB“ veikloje taikomus techninius sprendimus, tačiau nenurodė ir neanalizavo, kokiuose būtent dokumentuose ši informacija yra pateikta – ar elektroniniuose laiškuose, ar teiktuose pasiūlymuose dalyvauti pirkime, sutarties prieduose ar pačioje sutartyje, derybų ar sutarties vykdymo medžiagoje. Taigi vien abstraktūs teiginiai apie komercines paslaptis ir (ar) konfidencialią informaciją nenurodant, kokiuose konkrečiuose bylos dokumentuose ir kaip ji atsispindi, nesudaro pagrindo vertinti bylos medžiagos ar jos dalies kaip konfidencialios informacijos. Taigi apeliantė nepagrindė, nenurodė ir neįrodė, kad bylos medžiaga ar jos dalis turi būti pripažinta nevieša, kadangi ją paskelbus būtų atskleista komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

Remiantis Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 13P-51-(7.1.2) „Dėl Informacijos apie teismų veiklą ir bylas teikimo viešosios informacijos rengėjams taisyklių patvirtinimo“ 26 punktu, viešuose teismo posėdžiuose priimtų ir Teisėjų tarybos nustatyta tvarka nuasmenintų teismų procesinių sprendimų, kurie nėra paskelbti šių Taisyklių 41 punkte nustatyta tvarka, kopijos ar jų elektroninės versijos viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams teikiamos kuo operatyviau, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo procesinio sprendimo nuasmeninimo dienos. Šiame punkte nustatyta tvarka teikiami ir neįsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, juos gaunantiems informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams išaiškinant, kad nors teismo procesinis sprendimas yra paskelbtas viešame teismo posėdyje, jis yra neįsiteisėjęs ir dar gali būti skundžiamas, todėl šis faktas nurodytinas informuojant visuomenę. Taigi, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams gali būti teikiamas susipažinti teismo procesinis sprendimas, kuris nėra įsiteisėjęs. Todėl aplinkybė, kad apie nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtą procesinį sprendimą buvo paskelbta internetiniame portale 15min.lt, nagrinėjamo ginčo apsektu nėra teisiškai reikšminga.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kad visa bylos medžiaga ar tam tikra jos dalis sudaro komercinę paslaptį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog toks prašymas yra laikytinas deklaratyviu, nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

AB „Vakarų laivų gamykla“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į ieškovės UAB „ABB Robotics Lithuania“ pateiktą atskirąjį skundą.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021, 17 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 13–15 punktus).

Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimo yra pateiktas apeliacinis skundas, kuris yra priimtas ir persiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti, užvesta civilinė byla Nr. e2A-569-516/2026, tačiau posėdis civilinėje byloje dar nėra paskirtas ir baigiamasis teismo procesinis sprendimas nėra priimtas. Klausimas dėl bylos medžiagos (ne)viešumo yra tarpinis civilinėje byloje sprendžiamas ginčas, o dėl šio klausimo nagrinėjimo patirtos bylinėjimosi išlaidos bus atlygintos remiantis principu „pralaimėjęs moka“; taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-569-516/2026, kurioje bus pasisakyta dėl ginčo esmės.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.