- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- e2-565-464/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00668-2026-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- UAB „Top Consult“
- Kategorijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Top Consult“ dėl gyvenamo namo gražinimo J. įmonei „Jonas“,
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas grąžinti J. įmonei „Jonas“ gyvenamą namą ir žemės sklypą.
Nurodė, kad J. įmonei „Jonas“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Top Consult“. Įmonės kreditorių komitetas 2021 m. sausio 27 d. 2.2 darbotvarkės klausimu nusprendė įmonei priklausantį turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), per 15 dienų nuo pranešimo apie pardavimą pardavinėti visą kartu be varžytinių laisvu pardavimu. Ieškovui inicijavus ginčą dėl šio kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis ir priėmė naują sprendimą – panaikino 2021 m. sausio 27 d. įmonės „Jonas“ kreditorių komiteto sprendimą, priimtą 2-uoju klausimu, uždraudęs įmonės nemokumo administratorei realizuoti gyvenamą namą, inžinerinius statinius ir žemės sklypą. Todėl ieškovas reikalauja įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K 3-30-313/2022.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį priimti atsisakė.
Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2555-863/2025, 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2769-866/2025 (nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-829-553/2025), 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3381-643/2025 (nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-61-1097/2026), 2026 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1627-562/2026 atsisakė priimti tapatų, iš esmės pažodžiui sutampantį, ieškovo ieškinį, nurodęs, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių.
Teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-829-553/2025 pateiktais išaiškinimais, kad tokio ieškovo ieškinio patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, nes Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 panaikinus bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ 2021 m. sausio 27 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtą sprendimą 2-uoju klausimu, įmonei „Jonas“ priklausantis turtas nebuvo realizuotas, t. y. turtas liko įmonės nuosavybe. Todėl ieškinio reikalavimo dėl turto (gyvenamo namo ir žemės sklypo) grąžinimo įmonei, kuris yra įmonės nuosavybė ir bankroto byloje nerealizuotas turtas, patenkinimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių.
Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas). Todėl ieškinį teismas atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Be kita ko, teismas pažymėjo ir tai, kad nėra duomenų apie bankrutuojančios J. J. įmonės „Jonas“ turimą turtinę teisę į atsakovę UAB „Top Consult“, susijusią su ginčo nekilnojamuoju turtu, kurios ji neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti. Juolab kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-829-553/2025 ieškovui jau yra išaiškinęs, kad ieškovo teiginiai apie J. įmonės „Jonas“ nemokumo administratorės UAB „Top Consult“ tariamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022 nevykdymą, t. y. negrąžinimą (neperdavimą) įmonei (jos valdymo organams) turto valdymo, nereiškia, kad turtas nuosavybės teise jau nebepriklauso įmonei (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, kaip nemokumo administratorė, įmonės bankroto proceso metu valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja JANĮ nustatyta tvarka (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ieškovas ieškinyje nenurodė jokių faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog bankrutuojanti įmonė yra įgijusi į atsakovę tam tikrą turtinę teisę, susijusią su ginčo nekilnojamuoju turtu, teismas pripažino nenustatytomis ir būtinąsias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas netiesioginiam ieškiniui pareikšti.
Ieškovas J. J. atskiruoju skundu prašo įpareigoti UAB „Top Consult“ įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir gyvenamą namą su sklypu grąžinti J. įmonei „Jonas“.
Atskirajame skunde ieškovas cituoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus ir pakartoja netiesioginio ieškinio argumentus, susijusius su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022, bei reikalauja ją vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde (šiuo atveju – atskirajame skunde; CPK 338 straipsnis) nurodyti argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio (ar atskirojo) skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame (ar atskirajame) skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
Teisė byloje dalyvaujančiam asmeniui apskųsti atskiruoju skundu teismo nutartį numatyta CPK 334 straipsnyje. Reikalavimai apeliacinio (atskirojo) skundo turiniui įtvirtinti 306 straipsnio 1 dalyje (CPK 338 straipsnis). Atskirajame skunde turi būti nurodoma skundžiama nutartis (jos dalis), argumentai, patvirtinantys skundžiamos nutarties (jos dalies) nepagrįstumą ir (ar) neteisėtumą, atskirojo skundo reikalavimas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 1–2, 4–5 punktai, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad atskirojo skundo pagrindas ir dalykas yra esminiai atskirojo skundo elementai, kurie nustato atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas.
Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu prašo įpareigoti UAB „Top Consult“ įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir gyvenamą namą su sklypu grąžinti J. įmonei „Jonas“, tačiau nenurodo jokių teisinių ir (ar) faktinių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo (atskirojo skundo pagrindo; CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis). Atskirajame skunde nesuformuluotas ir reikalavimas apeliacinės instancijos teismui (atskirojo skundo dalykas; CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis), atitinkantis CPK 337 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apeliacinės instancijos teismo teises.
Apeliantas atskirajame skunde vien pakartojo netiesioginio ieškinio argumentus bei aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas jo netiesioginis ieškinys, teigdamas, kad J. įmonei „Jonas“ turi būti grąžintas gyvenamasis namas ir žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismui atsisakius apelianto netiesioginį ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, t. y. net neiškėlus civilinės bylos, apeliantas siekia, kad iš esmės neišnagrinėtame ieškinyje nurodytų aplinkybių bei teiginių teisinį vertinimą atliktų apeliacinės instancijos teismas. Tačiau tokia apelianto pozicija nėra suderinama su apeliacijos institutu ir jo paskirtimi.
Apeliantui nenurodžius visiškai jokių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisingumo, neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo motyvų ir apeliacinės instancijos teismui nenustačius absoliučių jos negaliojimo pagrindų, skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.