- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- e2-957-866/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00036-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- mažosios bendrovės „Laimės šluotelė“, MB "Laimės šluotelė"
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir atsakovės mažosios bendrovės „Laimės šluotelė“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria priimtas papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir ieškovė ar VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei mažajai bendrovei (toliau – MB) „Laimės šluotelė“ (toliau – ir bendrovė ar atsakovė) nemokumo (bankroto) bylą. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi VMI pareiškimas buvo patenkintas ir bendrovei iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-491-910/2026, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo bendrovei perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė iškelti bendrovei bankroto bylą ir priteisė atsakovei iš VMI 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nutarta panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį, kuria atsakovei mažajai bendrijai „Laimės šluotelė“ priteista 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės mažosios bendrijos „Laimės šluotelė“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsakovė MB „Laimės šluotelė“ patikslintu prašymu prašė priimti papildomą sprendimą, priteisiant iš ieškovės atsakovės naudai apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą patirtas 100 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš ieškovės patirtas 50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nutarė papildomai priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Laimės šluotelė“, juridinio asmens kodas 306062780, 100 Eur bylinėjimosi išlaidų (prie jau Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi priteistų 1 600 Eur) už advokato pagalbą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Teismas nustatė, kad atsakovei MB „Laimės šluotelė“ Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi buvo priteista 1 600 Eur išlaidų už advokato pagalbą – 900 Eur už paslaugas apeliaciniame procese (atskirojo skundo parengimas) bei 700 Eur už teisines paslaugas šioje civilinėje byloje (pirmojoje instancijoje) (dėl ko ieškovė yra pateikusi atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui). Tačiau liko nepriteistos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos už tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui 2026 m. birželio 3 d. teiktą prašymą–paaiškinimą „Dėl dokumentų prijungimo ir aktualios situacijos atskleidimo bankroto byloje“, kurias pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti kartu su prašymu-paaiškinimu. Taigi, įrodymai apie minėtas patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl jos priteisiamos iš ieškovės. Todėl teismas vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šioje dalyje prašymą pripažino pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė prašo priteisti 50 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymo priimti papildomą sprendimą surašymą. Nurodė, kad nors atsakovė ir yra šalis, kurios naudai priimtas 2026 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas, tačiau prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo nesusijęs su byloje nagrinėtu iš esmės klausimu, tai susiję su teismų informacinės sistemos trikdžiais, todėl šios išlaidos negali būti priteistos iš ieškovės. Be to, minėto prašymo parengimui nereikėjo nei specialių žinių, nei laiko sąnaudų, iš esmės nei teisinių žinių, tokį prašymą surašyti laisva forma ir pateikti teismui galėjo ir pati atsakovė, todėl minėtos išlaidos nepriteisiamos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė VMI (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį, kuria priteista atsakovei MB „Laimės šluotelė“ 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą iš ieškovės, panaikinti ir atsakovės MB „Laimės šluotelė“ prašymą priteisti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: Ieškovės nuomone atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pati sąmoningai laiku nemokėjo mokesčių, pažeidinėjo įstatyminį reglamentavimą, teisminiame bankroto procese keitė strategiją, nesprendė ginčo taikiai neteikė taikos sutarties projekto, nesinaudojo teisminės mediacijos galimybe, nevykdė teismo nutartyse nustatytų įpareigojimų, nevykdė laiku įstatyme nustatytų pareigų, apeliantei skolą padengė po bankroto bylos iškėlimo praėjus net daugiau nei 4 mėnesiams, demonstravo cinizmą bei nepagarbą teismui ir proceso šaliai, sąmoningai vilkino teismo procesą, todėl darytina išvada, kad atsakovė buvo nesąžininga, nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, nevykdė procesinių pareigų, kas turėjo įtakos nepagrįstoms bylinėjimosi išlaidoms, būtent todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos iš apeliantės.
Šalies argumentai
Atsakovė MB „Laimės šluotelė“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir priteisti iš ieškovės už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą ir pateikimą patirtas 50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: Atsakovė yra šalis, kurios naudai priimtas 2026 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas, todėl teismo motyvas, kad „prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo nesusijęs su byloje nagrinėtu iš esmės klausimu, tai susiję su teismų informacinės sistemos trikdžiais“ (10 punktas), yra ne tik neaiškus, bet ir visiškai nepagrįstas.
Neaišku, kaip informacinės sistemos trikdžiai susiję su tuo, kad pirmos instancijos teismas priteisė 900 Eur už atskirąjį skundą, o dėl 100 Eur nieko nepasisakė.
Prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo nors ir nesusijęs su byloje nagrinėtu iš esmės klausimu turinio prasme, tačiau jis susijęs su byloje nagrinėtu iš esmės klausimu proceso prasme, kitaip tariant, yra procesinis ir su šia byla tiesiogiai susijęs.
Atsakovė bylą vedė ir veda per advokatą. Todėl teismo motyvas, kad „minėto prašymo parengimui nereikėjo nei specialių žinių, nei laiko sąnaudų, iš esmės nei teisinių žinių, tokį prašymą surašyti laisva forma ir pateikti teismui galėjo ir pati atsakovė“ (10 punktas), yra visiškai nepagrįstas. Vadovaujantis tokia teismo logika, nebuvo galima apskritai priteisti bylinėjimosi išlaidų, nes advokato samdymas atsakovei taip pat nebuvo privalomas ir pareiga samdytis advokatą tokio pobūdžio civilinėje byloje taip pat nėra imperatyviai nustatyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į VMI atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti VMI atskirąjį skundą ir neprijungti prie bylos naujai teikiamų įrodymų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atskirajame skunde dėstomi ieškovės argumentai apie tai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai ir vienašališkai išnagrinėjo bylą, pažeidė rungtyniškumo principą ieškovės atžvilgiu, neteikė ieškovei pasiūlymo pateikti atsiliepimą / nuomonę dėl atsakovės atstovo pateikto paaiškinimo ir dokumentų, neteisingai vertino atsakovės laikiną neatsiskaitymą su VMI ir kitais kreditoriais, ir priėmė neteisingą nutartį dalyje dėl atsisakymo kelti bankroto bylą, nėra apeliacijos dalykas, t. y. peržengia atskirajame skunde nustatytas ribas. Todėl atmestinas ir ieškovės prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinėje instancijoje, kadangi šie įrodymai tiesiogiai susiję su atskirojo skundo turiniu dėl atsisakymo kelti bankroto bylą nepagrįstumo. Be to, tapatūs įrodymai buvo teikiami ir su atskiruoju skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-874-934/2026, kuria atsisakė juos prijungti.
Ieškovė, skųsdama procesinį sprendimą dėl 100 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, inter alia prašo, kad tuo pačiu apeliaciniu procesu apeliacinės instancijos teismas išnagrinėtų visą bylą iš esmės, kas būtų akivaizdus apeliacinio proceso ribų peržengimas. Atskirojo skundo turinyje nurodytas prašymas, kad apeliacinės instancijos teismas ex officio spręstų dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, panaikinimo esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, yra ne tik procesiškai nekorektiškas, bet ir tik deklaratyvus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į MB „Laimės šluotelė“ atskirąjį skundą ieškovė prašo apeliantės MB „Laimės šluotelė“ atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. papildomos nutarties dalį, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl 50 Eur priteisimo, palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 punktas).
Byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį ar prašymo įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 64 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama papildoma nutartimi išsprendė apeliantės prašymą su dviem reikalavimais priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (už 2026 m. birželio 3 d. prašymą–paaiškinimą „Dėl dokumentų prijungimo ir aktualios situacijos atskleidimo bankroto byloje“) ir 50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas po bylos iš esmės išnagrinėjimo (už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo surašymą).
Nesutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad, prašymas dėl 50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovės naudai, proceso prasme yra susijęs su byloje nagrinėtu ginčo reikalavimu / ieškinio pagrindu. Nors ši apeliantės prašymo dalis yra procesinis klausimas, kuris nagrinėtinas šioje byloje, tačiau su ginčo reikalavimu tiesiogiai susijęs nėra, kadangi atsirado po ginčo reikalavimo išnagrinėjimo iš esmės, t. y. pasikeitus procesinei stadijai – po galutinio sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
Apeliantės prašymas yra daugiau techninio pobūdžio ir jo parengimas nepareikalavo specialių teisinių žinių, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamos papildomos nutarties motyvais, kad tokio prašymo, kuriuo prašoma priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, parengimui nereikėjo nei specialių žinių, nei laiko sąnaudų, nei teisinių žinių ir tokį prašymą buvo galima surašyti laisva forma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo ribų
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į apeliacijos dalyką, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų, kurie tiesiogiai nėra susiję su apeliacijos dalyku (CPK 320, 338 straipsniai), įskaitant aplinkybes susijusias su pagrindų iškelti bankroto bylą (ne)buvimu. Dėl naujų įrodymų
Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos: Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. balandžio 30 d. balanso išrašą, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. rugpjūčio 11 d. įplaukos išrašą, internetinės svetainės „Rekvizitai“ 2026 m. rugpjūčio 25 d. išrašą, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nutarimą. Apeliantė nurodė, kad šiais įrodymais ji siekia pagrįsti, jog turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktų įrodymų turiniu, sprendžia, kad, pateikti įrodymai iš esmės yra susiję su bankroto bylos iškėlimo pagrindų (ne)buvimo įrodinėjimu, bet ne su šios bylos apeliacijos dalyku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl (ne)tinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliantė neturi objektyvaus pagrindo naudotis CPK 314 straipsnyje nustatyta išimtimi ir teikti papildomus įrodymus, kuriais grindžiamas teisės kreiptis į teismą pagrįstumo įrodinėjimu. Todėl ieškovės su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis). Dėl atskirųjų skundų argumentų
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nenustato jokių specialių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovaujamasi bendrosiomis CPK teisės normomis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 1 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nepagrįstų ar nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiškai panaudojama ir veiksminga, jei bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kokiu mastu pareiškėjos ieškinys patenkintas „kiekybiškai“, ir neatsižvelgiant į tai, kad jos ieškinio pagrindai pripažinti „kokybiniu“ požiūriu (EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Čolić prieš Kroatiją, Nr. 49083/18).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas).
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė iškelti bendrovei bankroto bylą ir priteisė atsakovei iš VMI 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Ši nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo buvo apskųsta atskiruoju skundu.
Teismų informacinės duomenų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nutarta panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį, kuria atsakovei mažajai bendrijai „Laimės šluotelė“ priteista 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės mažosios bendrijos „Laimės šluotelė“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nurodytoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas be kita ko konstatavo, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 4 d., 2026 m. kovo 17 d., 2026 m. balandžio 22 d., 2026 m. birželio 17 d. nutartyse nurodytų įpareigojimų ir nepateikė į bylą visų aktualių dokumentų, taip pat teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Toks atsakovės procesinis elgesys negali būti laikomas apdairiu ir rūpestingu. Priešingai, tokie veiksmai kai atsakovė neteikė teismui aktualių duomenų (ar selektyviai teikė tik dalį jų), o vis dėl įvairių priežasčių prašė pratęsti ar atidėti jų pateikimo terminą, taip užtęsiant bankroto procesą, neatitinka sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principo. Juolab kad pirmosios instancijos teismo reikalauti pateikti bendrovės finansiniai dokumentai nebuvo pateikti ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, o pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertinęs byloje pateiktų duomenų viseto, nusprendė nekelti bendrovei bankroto bylos vadovaudamasi JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktu, t. y., tik dėl to, kad paaiškėjo aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo VMI skolą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį ir kitaip nei nustatyta CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse paskirstant bylinėjimosi išlaidas, turi būti vertinamas šalies procesinis elgesys tame procese, kuriame priimamas sprendimas dėl jame nagrinėjamo ginčo. Kreipimasis į teismą (ieškinio, pareiškimo ir kt. procesinio dokumento padavimas) yra procesinis veiksmas, ir jis gali būti vertinamas tinkamo procesinio elgesio požiūriu nepriklausomai nuo bylos baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 103 punktas). Konstatuota, kad VMI sąžiningai ir teisėtai pasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei; byla buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės (nepasisakius dėl atsakovės (ne)mokumo iš esmės), nes, prasidėjus bankroto bylos iškėlimo procesui (priėmus ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo), atsakovė patenkino pareiškėjos finansinį reikalavimą, kuriuo remdamasi pareiškėja inicijavo šį procesą. Atsižvelgus į tai, taisyklė „pralaimėjęs moka“ šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai priteistos iš VMI.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sprendžiamos pirmosios instancijos teismo, priimsiančio galutinį procesinį sprendimą byloje, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-55-912/2025; 2026 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-460-467/2026). Taigi, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo klausimas priklauso ne nuo apeliacinės instancijos teisme priimto procesinio sprendimo, o nuo pirmosios instancijos teisme priimto galutinio procesinio rezultato.
Taigi, šalių procesinis elgesys, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį, yra įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad priėmęs byloje sprendimą teismas dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo konstatuota, kad vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nėra teisinio ir faktinio pagrindo kitokiai išvadai, dėl skundžiama papildoma nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų, t. y. nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir nepagrįstai iš ieškovės atsakovės naudai papildomai priteisė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai, ieškovės atskirojo skundas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kuria iš ieškovės atsakovei papildomai priteista 100 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atmetant atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Tenkinus ieškovės atskirąjį skundą, atsakovė neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį, kuria nutarta papildomai priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Laimės šluotelė“, juridinio asmens kodas 306062780, 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės mažosios bendrijos „Laimės šluotelė“ prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo. Kitą Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.