Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3882-1118/2026 pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Mažeikių rajono savivaldybės administracija, antstolė Elena Miliauskienė. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Skundžiamos nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir aktualaus teisinio reglamentavimo

Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo P. V. pareiškimo dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apygardų teismų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-546-544/2026 nagrinėjimo.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Asmens teisės reikšti ieškinį (skundą) ribojimas jo priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tik patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys (skundas) yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024) .

Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti teisės norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Vykstant vykdymo procesui teisė į teisminę gynybą įgyvendinama skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuota CPK XXXI skyriaus nuostatos.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Pagal paminėtos teisės normos reglamentavimą, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus gali būti skundžiami, tačiau skundas pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1 - 2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, proceso įstatyme nustatytos prielaidos pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatytos, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl skundą teisėtai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Apeliacijos tikslas yra patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro tik teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme esančiose byloje nėra atliekami jokie procesiniai veiksmai, kaip ir kiti apelianto atskirajame skunde nurodomi įvairių situacijų vertinimai, nesudaro šios bylos apeliacijos objekto, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos bei pagrindo pasisakyti dėl jų vertinimo, nes tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškinus ir pritaikius procesines teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarką, todėl ją naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius atskiruoju skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.