- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-289-579/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28744-2025-7
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Virginija Liudvinavičienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Prokuroras
- Vilniaus apygardos prokuratūra
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
- 2.4.6.1Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Liudvinavičienės, Aivos Survilienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Romualdo Betingio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį. Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, A. K. skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys) subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 1400 Eur bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. 2.10 val. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. 13.45 val. (viena diena), taip pat nuo 2025 m. lapkričio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra, 2026 m. kovo 9 d.
Bausmės pradžią nuspręsta pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo datos – 2026 m. kovo 9 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
Išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. K. (452,08 Eur), nuspręsta iš A. K. nepriteisti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, o būtent: jis, nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė dalį – labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 130,917 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje 102,996 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC, klofedrono); 20,824 g miltelių, kurių sudėtyje 1,251 g narkotinės medžiagos – kokaino; 0,215 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje 0,00013 g psichotropinės medžiagos – karfentanilio; dvi tabletes, kurių sudėtyje 0,302 g psichotropinės medžiagos – MDMA; 0,177 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Kriminalistinių tyrimų valdyboje nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio; 0,651 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje 0,36 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC, klofedrono), 0,016 g narkotinės medžiagos – kokaino, psichotropinių medžiagų – 3-brommetkatinono (3-BMC) ar 4-brommetkatinono (4-BMC, brefedrono), kurių kiekio nustatyti ir kategoriškai teigti, kuri tai psichotropinė medžiaga nėra galimybės, nes Kriminalistinių tyrimų valdyboje nėra šių medžiagų standartinių pavyzdžių, o kitą dalį – 14,822 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje 12,299 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC, klofedrono) neteisėtai laikė gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2025 m. rugpjūčio 13 d. nuo 5.22 val. iki 6.15 val. ir nuo 8.36 val. iki 10.10 val. atliktos automobilio apžiūros ir kratos aukščiau minėtame bute metu, šį labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Romualdas Betingis (toliau – prokuroras) prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nuosprendį dalyje dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingos bausmės paskyrimo pakeisti ir A. K. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirti laisvės atėmimą 12 metų. Paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys) subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirti galutinę subendrintą 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę ir 1400 Eur baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Remiantis teismų praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas šią įstatymo nuostatą, paskyrė neteisingą bausmę, neproporcingą padaryto nusikaltimo pavojingumui, nuteistojo asmenybei, kuri ir yra nepakankamai griežta ne pirmą kartą teisiamam asmeniui, neatitinka bausmės paskirties. Nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad nuteistasis yra priklausomas nuo draudžiamų medžiagų, jo laikytos psichotropinės medžiagos nežymiai viršija labai didelio kiekio ribą, tačiau esminė aplinkybė lėmusi BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą – sudėtinga nuteistojo gyvenimiška situacija. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį nuteistajam, visapusiškai ir išsamiai neįvertino A. K. asmenybės bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, neatsižvelgė į visų reikšmingų aplinkybių visetą ir jų tarpusavio ryšį. Prokuroro vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo A. K. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą net minimalią (t. y. 10 metų) BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę, neatsižvelgė į visų reikšmingų aplinkybių visetą ir jų tarpusavio ryšį, akcentuodamas tas aplinkybes, kurios palankios nuteistajam: vykdyta individuali veikla, sunki vaikystė (augo be tėvų, vaikų globos namuose), netikėta sutuoktinės mirtis, kuri neigiamai paveikė jį patį ir jo nepilnametį sūnų, kuriam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), bei turėjo tiesioginės įtakos draudžiamų medžiagų vartojimui. Nors pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, jog sudėtinga gyvenimiška situacija nepateisina padarytos nusikalstamos veikos, tačiau selektyviai šias aplinkybes išskyrė iš bendro konteksto, o kitos, ne mažiau reikšmingos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę teisingam bausmės individualizavimui, nebuvo tinkamai analizuojamos.
Nuteistasis savo kaltę pripažino tik formaliai, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuteistojo parodymų turinys dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir kitų aplinkybių kito. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė vienokias aplinkybes, o teisiamojo posėdžio metu nurodė jau iš dalies kitas. Iš A. K. parodymų turinio nustatyta, kad nuteistasis bandė nuslėpti dalį reikšmingų aplinkybių, galimai siekė sudaryti klaidingą įspūdį apie tikrąjį jo veiksmų mastą ir pobūdį. Jo parodymų kaita ir selektyvus informacijos pateikimas leidžia daryti išvadą, kad asmuo nuoširdžiai nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos ir siekia sumenkinti savo atsakomybę, o parodymų nenuoseklumas buvo vertinamas kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes sprendė, kad nėra jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kartu ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Nurodoma, kad A. K. yra teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, už pasikėsinimą įgyti narkotines medžiagas. Nors nuteistasis nurodė, kad narkotines medžiagas pradėjo vartoti po sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini), tačiau iš anksčiau nurodyto nuosprendžio matyti, jog A. K. buvo pripažintas kaltu įgijęs narkotines medžiagas asmeniniam naudojimui dar iki žmonos mirties. Be to, tame pačiame nuosprendyje užfiksuoti A. K. parodymai, kad iki veikos padarymo du kartus įgijęs narkotinių medžiagų.
Visos šios aplinkybės patvirtina, jog sutuoktinės mirtis ir kitos sudėtingos gyvenimiškos aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas iš esmės akcentavo kaip pagrindą švelnesnei bausmei skirti, neturėjo aiškaus priežastinio ryšio su nuteistojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu. Priešingai, bylos medžiaga tik patvirtina, kad A. K. narkotines ar psichotropines medžiagas vartojo dar iki žmonos mirties, o jos mirtis, bei pareiga išlaikyti ir rūpintis nepilnamečiu sūnumi, turinčiu (duomenys neskelbtini), niekaip neįtakojo nuteistojo elgesio ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo A. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė ir nulemta vien tik sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių, o nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės buvo netinkamai įvertintos, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę. Prokuroro vertinimu, A. K. turi būti paskirta bausmė, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Teisėjų kolegija su šiais prokuroro argumentais sutinka iš dalies.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, Nr. 2K-213-719/2020, Nr. 2K-153-976/2022). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023).
Žemesnės instancijos teismas
BK 54 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas tiek iki naujosios redakcijos įsigaliojimo, tiek ir po jos sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-101-976/2026, 2K-140-788/2026). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-101-976/2026). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018, 2K-78-648/2020).
Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato vienintelę terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgė į tai, jog jis padarė vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) tyčinį nusikaltimą, veika baigta, kad jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atžvelgė į A. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – vieną kartą teistas už pasikėsinimą įgyti psichotropines medžiagas, baustas administracine tvarka dažniausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vidurinio išsilavinimo, našlys, vienas auginantis nepilnametį vaiką, kuriam nustatyta negalia dėl (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, tačiau gydytas 1998 m. balandžio 20 d. – gegužės 4 d. VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje (diagnozuotas (duomenys neskelbtini)). Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, ir nuteistajam už nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, skirdamas švelnesnę bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. K. yra priklausomas nuo draudžiamų medžiagų vartojimo, taip pat į tai, jog jo laikytos psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC, klofedrono), kiekis (viso 115, 655 g) nežymiai viršija labai didelio kiekio ribą, pažymėdamas, jog toks kiekis yra žymiai mažesnis už kiekius, už kuriuos asmenys teisiami analogiško pobūdžio bylose. Spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pirmosios intencijos teismas dar kartą aptarė A. K. asmenybę, akcentuodamas jo sudėtingas gyvenimiškas aplinkybes – vaikystę be tėvų augant globos namuose, (duomenys neskelbtini) netikėtai išgyventą sutuoktinės netektį, kuri itin neigiamai paveikė jį patį ir (duomenys neskelbtini) turintį nepilnametį sūnų. Teismas pažymėjo, kad A. K. draudžiamas medžiagas vartojo norėdamas numalšinti artimojo netekties skausmą. Nors A. K. nepripažino, kad (nuteistojo gyvenamoje vietoje) rastos psichotropinės medžiagos priklauso jam, tačiau dėl automobilyje laikytų draudžiamų medžiagų kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad padarytas nusikaltimas nėra tipinis, o A. K. nėra tiek pavojingas, kad būtų teisinga jam skirti BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę, todėl teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, kurios dydis žymiai mažesnis nei minėtame straipsnyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nuteistojo A. K. asmenybę, jo sudėtingą šeiminę situaciją apibūdinančių duomenų vertinimu, su padaryta išvada, kad nuteistojo asmenybė nėra tiek pavojinga, kiek tipiniai tokias veikas darantys asmenys ir šių argumentų dar kartą nekartos. Visgi prokuroras teisus apeliaciniame skunde teigdamas, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas A. K. asmenybę, neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis nebuvo kritiškas vertindamas savo veiksmus.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas išskirtinai vertino nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, neaptardamas ir tinkamai neįvertindamas labai sunkaus A. K. padaryto nusikaltimo pobūdžio, neskirdamas pakankamai dėmesio aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą, vertinimui, nors tokio vertinimo būtinumą nuosprendyje akcentuoja. Skundžiamame nuosprendyje neįvertinta, kad A. K. automobilyje ir namuose kratų metu buvo rastos net šešios skirtingos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Nors tik viena šių medžiagų nežymiai viršijo labai didelio kiekio ribą, tačiau tokiais atvejais vertinant veikos dalyką, atsižvelgtina į tai, kad BK 259 ir 260 straipsniuose nurodomas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis apskritai, o ne atskiros rūšies tų medžiagų kiekis, todėl neteisėtai disponuotų medžiagų kiekiai sumuojami ir nustatomas bendras visų medžiagų kiekis. Šiuo atveju susumavus laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, daryti išvados, kad šis kiekis tik nežymiai viršija labai didelį, negalima. Dar daugiau, tarp šių medžiagų buvo ir viena pavojingiausių – ypač stiprus sintetinis opioidas karfentanilis, staigi mirtis ar sunkus apsinuodijimas kuriuo gali ištikti net įkvėpus jo dulkių ar jam patekus ant odos.
Pažymėtina ir tai, kad padaryta nusikalstama veika, įtvirtinta BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra labai pavojinga, kelianti ypač dideles pasekmes visuomenei, nulemianti įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu susiduria tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos. Šios veikos pavojingumas pabrėžiamas ir teismų praktikoje. Tai yra nusikaltimas, susijęs su medžiagomis, kurios kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai, tame tarpe ir tarp nepilnamečių, jis padaroma savanaudiškais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-699/2016, Nr. 2K-154-697/2019). Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K- 137- 693/2017). Teismo teisė švelninti bausmę BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu kyla iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas, motyvuojamosios dalies III skyriaus 5 punktas).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į visumą aukščiau aptartų aplinkybių, nuteistajam, nors pagrįstai vadovautasi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje paskirta aiškiai per švelni bausmė, kuri turi būti padidinta iki šešerių metų laisvės atėmimo. Tokio dydžio bausmė būtų pagrįsta ir proporcinga baudžiamojoje byloje nustatytam nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsniui, jo padaryto nusikaltimo sunkumo laipsniui bei veikos padarymo aplinkybėms.
Padidinus nuteistajam A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirtą laisvės atėmimo bausmę, keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje paskiriant 1400 Eur (28 MGL) baudą. Todėl nuteistajam A. K. paskirtos bausmės kaip ir skundžiamame nuosprendyje, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bendrinamos visiško bausmių sudėjimo būdu.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. rugpjūčio 19 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Liubovės Kuprusevičienės paslaugas nuteistajam (266,67 Eur). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Romualdas Betingis, taigi apeliacinis procesas vyko valstybinio kaltintojo iniciatyva. Apelianto reikalavimai buvo pagrįsti – apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistojo A. K. padėtį bloginančiais pagrindais, į nuteistojo gynėjo dalyvavimo būtinumą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), taigi į aplinkybę, kad be gynėjo pagalbos nuteistojo A. K. teisės nebūtų tinkamai apgintos, į jam paskirtą ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo galimybė sumokėti nurodytą išlaidų sumą būtų apsunkinta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašymas išieškoti proceso išlaidas už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą netenkinamas
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nuosprendį dėl A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtosios bausmės ir bausmių subendrinimo pakeisti: A. K., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta bausme ir A. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 1400 Eur (28 MGL) baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. K. (A. K.) suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme netenkinti. Teisėjai Evaldas Gražys Virginija Liudvinavičienė Aiva Survilienė