Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. liepos 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Institucija) 2026 m. birželio 2 d. nutarimu A. Ž. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 424 straipsnio 5 dalį galutine administracine nuobauda – 900 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 21 mėnesiams. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 23 d. 8.53 val. kelio (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota (neperregistruota) nustatyta tvarka, nevykdė pareigos transporto priemonę apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Esminis šioje proceso stadijoje keliamas klausimas yra tai, ar atskirajame skunde nurodytos aplinkybės (laiku negautas Institucijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimas, negautas registruotas laiškas) sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl ne teismo tvarka 2026 m. birželio 2 d. priimto nutarimo paduoti. Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus bei byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo pastarajam praleidus tokio skundo padavimo terminą, o jo nurodomos šio termino praleidimo priežastys nelaikomos objektyviomis ir nuo jo valios nepriklausančiomis.

ANK 623 straipsnyje reglamentuota, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti pateiktas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos. Apylinkės teismas gali atsisakyti priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai, be kita ko, skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir nesant prašymo šio termino atnaujinti arba atmetus prašymą atnaujinti terminą (ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Papildomai pažymėtina, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui užtikrinti, todėl ANK nustatytų terminų turi būti laikomasi griežtai. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Kiekvienas asmuo yra atsakingas už tinkamą savo teisių įgyvendinimą, o pažeistos teisės gali būti ginamos tik tuo atveju, jei asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių veiksmų atlikimo terminus, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys buvo tikrai svarbios. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais.

Nagrinėjamu atveju Institucijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimas tą pačią jo priėmimo dieną A. Ž. buvo išsiųstas el. paštu, per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) bei registruotu laišku. Nutarime, be kita ko, išaiškinta jo apskundimo tvarka. Taigi, paskutinė diena skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo paduoti buvo 2026 m. birželio 22 d. Tuo tarpu prašymą dėl praleisto termino skundui dėl šio nutarimo paduoti A. Ž. pateikė tik 2026 m. liepos 9 d., o patį skundą dar vėliau – 2026 m. liepos 22 d. Taigi, galima teigti, kad A. Ž. skundo padavimo terminą praleido maždaug 15 dienų. Apelianto teigimu, jis laiku ir tinkamai nebuvo informuotas apie prieš jį priimtą Institucijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimą, o registruoto laiško negavo.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK normų dėl šaukimų, o taip pat kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015, 2AT-20-719/2024).

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad nors ANK nuostatos nustato pareigą nutarimą priėmusiai institucijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau nenustato pareigos kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo, kuriam procesiniai dokumentai išsiųsti, iš tikrųjų gavo jam siųstus procesinius dokumentus ar su jais susipažino. Be to, nutarimą priėmusi institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, kad bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-52-1058/2024, AN2-240-497/2024, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-297-919/2024, eAN2-55-383/2025). Taigi, nors nutarimą priėmusi institucija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese, tačiau, kaip matyti iš aptartos teismų praktikos, institucija, nustačiusi asmens el. pašto adresą, neprivalo procesinius dokumentus siųsti visais įmanomais būdais.

Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo tinkamai laikytasi procesinių dokumentų įteikimo reikalavimų, pažymėtina, kad šioje byloje yra aiškūs duomenys apie nutarimo išsiuntimą – nutarimas išsiųstas el. pašto adresu, kurį A. Ž. buvo pats nurodęs valstybės informacinėse sistemose ar registruose, taip pat per aktyvią jo paskyrą EPP. Vien tai, kad A. Ž. negavo registruoto laiško, kuriuo jam buvo siunčiamas Institucijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimas (ką patvirtina ir šios siuntos kelionės informacija), nereiškia, kad jam šis nutarimas buvo įteiktas netinkamai – ANK nereikalauja, jog procesinis dokumentas adresatui būtų įteiktas visais įmanomais būdais. Nors apeliantas skunde tvirtina tinkamai ir laiku negavęs nutarimo, tačiau tokie teiginiai neleidžia daryti išvados, kad procesinis dokumentas jam buvo išsiųstas ir įteiktas netinkamai, pažeidžiant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi bendro pobūdžio pareigą valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, nurodyti aktualius savo kontaktinius duomenis, be kita ko, ir el. pašto adresą, bei nedelsiant juos atnaujinti jiems pasikeitus. Asmuo, pateikdamas savo el. pašto adresą valstybės informacinėse sistemose ar registruose, tuo pačiu sutinka gauti pranešimus el. paštu ir įsipareigoja reguliariai tikrinti gautus laiškus savo el. pašto laiškų dėžutėje. Nevykdydamas šių įsipareigojimų, asmuo pats prisiima riziką už jų nevykdymo pasekmes.

Kaip matyti iš bylos, el. pašto adresas, kuriuo A. Ž. buvo išsiųstas Institucijos 2026 m. birželio 2 d. nutarimas, buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) duomenų, kas atitinka ANK 573 straipsnyje numatytus kriterijus. B viso to, jam minėtas nutarimas buvo išsiųstas ir dar kitu ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu – per jo aktyvią EPP gavėjo paskyrą. Šiuo atveju A. Ž. iš esmės tik deklaratyviai tvirtina negavęs jam el. paštu bei per EPP atsiųsto Institucijos nutarimo, tačiau tokių teiginių pagrindimui nepateikia jokių objektyvių duomenų. Aišku ir tai, kad nėra jokio pagrindo abejonėms, jog A. Ž. el. pašto adresas yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Iš skundo turinio matyti, kad jame nėra pateikta įtikinamų argumentų, leidžiančių spręsti buvus objektyvias kliūtis pasiekti adresatą. Tokių duomenų nėra ir byloje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. Ž. nebuvo tinkamai ar ne laiku informuotas apie jam priimtą Institucijos nutarimą. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Ž. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o aplinkybių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, nenustatyta.

Priešingai nei nurodoma skunde, nagrinėjamu atveju A. Ž. teisė skųsti Institucijos nutarimą nebuvo niekaip apribota, dėl to praleisto skundo padavimo termino atsakomybė tenka pačiam asmeniui. Kaip buvo minėta, priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra, jų su skundu nepateikė ir A. Ž.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju terminas skundui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių, nuo A. Ž. valios nepriklausančių priežasčių. Priešingai, aptartos bylos aplinkybės tik patvirtina, kad A. Ž. elgėsi nerūpestingai ir pats savo veiksmais sukūrė tokią teisinę situaciją, dėl kurios buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti. Kadangi apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti skundą, A. Ž. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Apygardos teismas nepasisako dėl A. Ž. atskirojo skundo argumentų, susijusių su jo kalte padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. liepos 27 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.