Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei N. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prokesa“, ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės N. R. 213 862,38 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Teismo išsiųsti procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu atsakovės N. R. gyvenamosios vietos adresu nebuvo įteikti.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą paaiškėjusiems ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą arba nuodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo jai būdą.

Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2026 m. sausio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl procesinių dokumentų atsakovei įteikimo per jos atstovą advokatą Justą Vilį.

Atsakovės N. R. atstovas advokatas Justas Vilys atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismui, kadangi: atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, neturi laikino galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, jos gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje. Ieškovės ieškinyje nurodytu kaip atsakovės gyvenamosios vietos adresu esantis nekilnojamasis turtas (butas) atsakovei nepriklauso ir ji ten negyvena. Taip pat atsakovė nesusijusi asmeniniais, socialiniais ar ekonominiais interesais su Lietuvos Respublika.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį paliko nenagrinėtą.

Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodytu adresu atsakovei išsiųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti (pašto siunta nebuvo atsiimta per jos saugojimo terminą). Atsakovė nėra deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir nekilnojamojo turo Lietuvos Respublikoje neturi. Atsakovės atstovas nurodė, kad N. R. yra Rusijos Federacijos pilietė ir gyvena Rusijoje, ji neturi laikino galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Ieškovės nurodytu adresu negyvena; ieškovės nurodytu adresu esantis butas nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. priklauso tretiesiems asmenims. Taip pat atsakovė nesusijusi su Lietuvos Respublika asmeniniais, socialiniais ar ekonominiais interesais.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) registruotų duomenų nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-427-730/2026 atsisakė priimti ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovams UAB (rus. OOO) STROIKA, UAB NASA-STROI ir N. R., be ko kita, dėl to, jog N. R. Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, jos gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje. Šioje teismo nutartyje nurodytos kitos teismo išnagrinėtos civilinės bylos, kuriose: 1) Nr. e2-338-538/2023 atsakovės atstovas advokatas Justas Vilys nurodė, kad atsakovė jokių ryšių su Lietuvos Respublika neturi, jos leidimas gyventi Lietuvoje yra pasibaigęs ir faktinė gyvenamoji vieta yra Rusijoje; 2) Nr. e2-722-340/2024 nustatyta, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinyje nurodė, jog N. R. gyvenamoji vieta yra Rusijoje, o butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. nuosavybės teise priklauso kitiems fiziniams asmenims; 3) Nr. e2-388-1142/2026 konstatuota kad N. R. Lietuvos Respublikoje negyvena ir ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nedeklaruota, pagal pateiktus duomenis atsakovė gyvena Vokietijoje.

Teismas konstatavo, kad ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinyje neatskleidė teismui informacijos apie atsakovės gyvenamąją vietą Rusijoje. Ieškinyje nurodytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), nėra N. R. nei deklaruotas, nei faktinis gyvenamosios vietos adresas. Atsakovės atstovas nurodė, kad N. R. neturi laikino galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, jos faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė ir atsakovė yra skirtingose šalyse (ieškovė – Lietuvoje, atsakovė – Rusijoje).

Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Dvišalė sutartis) nuo 2025 m. sausio 21 d. yra netekusi galios, todėl ja remtis negalima.

Teismas konstatavo, kad atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, todėl bendroji jurisdikcijos taisyklė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.16 straipsnis) lemia, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir nėra pagrindo taikyti alternatyvaus teismingumo taisykles (CPK 30 straipsnis), kadangi ginčas nesusijęs su prievolės vykdymo ar žalos atsiradimo vieta Lietuvos Respublikoje. Todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 782 straipsnis).

Ieškovė (toliau – ir apeliantė) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė neturėjo ir neturi jokių patikimų duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą Rusijos Federacijoje. Atsakovė turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir faktiškai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir neturi galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje. Taip pat nėra duomenų apie realią atsakovės gyvenamąją vietą Vokietijoje ir (ar) Rusijoje.

Teismas neprašė įrodymų dėl atsakovės faktinės gyvenamosios vietos, bet rėmėsi vien tik jos atstovo teiginiais, kad N. R. gyvenamoji vieta yra Rusijoje. Atsakovės klaidinantys veiksmai yra tapę tendencingu procesiniu elgesiu ir yra konstatuoti įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-722-340/2024. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis CPK 30 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintomis teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą (paskutinę atsakovės žinomą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje) teismingumą.

Jeigu teismas nustatytų, kad nėra pagrindo teismingumą nustatyti pagal paskutinę atsakovės žinomą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), egzistuoja pagrindas taikyti CPK 787 straipsnyje įtvirtintus jurisdikcijos nustatymo principus.

Šios bylos ginčo dalykas yra atsakovės nepagrįstas praturtėjimas, atsiradęs Lietuvos Respublikos teritorijoje ir prievolė grąžinti pinigines lėšas turės būti įvykdyta Lietuvos Respublikoje. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-388-1142/2026 esantys duomenys patvirtina, kad N. R. turi turtą Lietuvos Respublikoje ir jai priklauso turtinės teisės. UAB KARTBLANSH ir UAB „Saugios investicijos“ sudaryta 2022 m. rugsėjo 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi buvo susitarta dėl UAB „FININIES“ akcijų perleidimo. Šios sutarties III skyriuje įtvirtinta atsiskaitymo už akcijas tvarka, be kita ko: „Visos pagal šią sutartį Pardavėjui mokėtinos sumos mokamos į Pardavėjo atstovo – Advokato Justo Vilio depozitinę sąskaitą Nr. LT28 7300 0101 5595 2369, esančią „Swedbank“, AB. Pavedimo 6 paskirtyje nurodoma: „Mokėjimas OOO Kartblansh pagal 2022-09-20 Akcijų pirkimo pardavimo sutartį (3.3 papunktis)“. Taigi, ateityje į advokato depozitinę sąskaitą bus pervesta 600 000 Eur suma, kuri ateityje bus pervesta E. B. (N. R. dukteriai), ir (ar) N. R. Be to, šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-219-790/2026 priteikė laikinąsias apsaugos priemones – 152 000 Eur sumai areštavo N. R. dukters E. R.(dabar pavardė – B.) turtą.

Civilinėje byloje Nr. e2-427-730/2026, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ieškinį atsisakyta priimti, kadangi ginčo dalykas nėra Lietuvoje esantis daiktas (CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o šioje byloje situacija priešinga – mokėjimo pavedimai buvo atlikti ir piniginės lėšos ieškovei turės būti grąžintos Lietuvos Respublikoje.

Atsakovės N. R. atstovas advokatas Justas Vilys atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:

Atskirajame skunde nurodyta, kad CPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą arba ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje bei asmeniniais, socialiniais ar ekonominiais interesais nesusijusi su Lietuvos Respublika.

Civilinės bylos Nr. e2-388-1142/2026 šalys yra E. B.ir N. R. E. B. gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, o N. R. – Rusijoje. Atsakovės gyvenamasis adresas Rusijoje yra aiškiai nurodytas advokato Justo Viliaus.

Atskirojo skundo 14 ir 15 punktuose nurodyti tikrovės neatitinkantys teiginiai. Civilinėje byloje Nr. e2-722-340/2024 taikyta restitucija ir priteista ieškovei iš atsakovės 200 000 Eur, o palūkanų reikalavimas netenkintas. Šioje byloje pareikštas nepagrįsto praturtėjimo reikalavimas faktiškai sutampa su išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-722-340/2024 atmestu palūkanų reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Apeliacijos objektas – skundžiamos teismo nutarties, kuria ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo paliktas nenagrinėtas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prie atskirojo skundo pridėtus naujus įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314straipsnis).

CPK 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato šis Kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos.

Lietuvos Respublikos 2024 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2810 Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) denonsuota ir ji neteko galios nuo 2025 m. sausio 21 d. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys pateiktas 2025 m. lapkričio 27 d. (priimtas 2025 m. gruodžio 8 d.), t. y. Dvišalei sutarčiai negaliojant. Dėl to taikomos CPK VII dalies nuostatos (CPK 780 straipsnis).

Kitose civilinėse bylose tarpinėmis teismų nutartimis spręsti jurisdikcijos klausimai, neapriboja teismo kompetencijos pasisakyti savo nagrinėjamoje byloje dėl tarptautinės jurisdikcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-943/2021, 43 punktas), juolab kad apeliantės akcentuojama civilinė byla Nr. e2-388-1142/2026 nėra galutinai neišnagrinėta.

Teismas, nagrinėdamas bylą, turinčią užsienio elementą, privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla jam yra teisminga (CPK 782 straipsnis). Taip pat teismas, vėliau nustatęs, kad jurisdikcija prisiimta nepagrįstai, nėra saistomas priėmimo stadijoje padarytų išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). CPK 787 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos su tarptautiniu elementu, ginčo teisena Lietuvos Respublikoje gali būti nagrinėjamos, jeigu: 1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Šių duomenų pagrindu teismas nustato su atsakovu susijusią valstybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 59–61 punktai).

Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą, sudarytus sandorius ir pan. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 30 straipsnyje numatyti atvejai, kai be bendrų teritorinio teismingumo nuostatų taikymo galimas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje

Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro. Gyventojų registro nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006).

Lietuvos apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio pateikimo metu (2025 m. lapkričio 27 d.) neturėjo jokių patikimų duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą Rusijoje, todėl ieškinyje nurodė atsakovės paskutinės atsakovės gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). LITEKO registruotas duomenimis, pavyzdžiui, išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-722-340/2024 (pagal ieškovės pagal BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams UAB KARTBLANSH ir N. R. dėl avanso grąžinimo, palūkanų ir delspinigių priteisimo) šalių kortelėje yra įrašas, kad atsakovės N. R. deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nėra bei yra nurodytas (įrašytas) jos adresas – (duomenys neskelbtini). Kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-81-450/2025 (pagal ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams UAB KARTBLANSH“ ir N. R. dėl avanso grąžinimo, palūkanų ir delspinigių priteisimo) šalių kortelėje yra įrašas, kad atsakovės N. R. deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nėra bei yra nurodytas jos adresas – (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2-427-730/2026, kuria atsisakyta priimti ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams UAB STROIKA, UAB NASA-STROI bei N. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo, be kita ko konstatuota, kad ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prie ieškinio pridėjo notarine tvarka patvirtintą 2022 m. rugsėjo 20 d. sutartį dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo, kurioje N. R. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-332-459/2026 šalių kortelės duomenimis, 2026 m. balandžio 14 d. buvo pateikta teismo užklausa VĮ Registrų centras Gyventojų registrui ir gauti duomenys (yra įrašas), kad N. R. negyvena adresu (duomenys neskelbtini), bei nėra deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Atsakovės atstovas yra pateikęs valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų bazės išrašą su duomenimis, kad butas, esantis ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise nepriklauso (priklauso tretiesiems asmenimis V. U. ir J. U.).

Taigi, atsakovė N. R. negyvena ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikoje nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, tačiau atsakovės atstovas nėra pateikęs patikimų, duomenų, kad ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo pateikimo metu (ir šiuo metu) atsakovė N. R.: i) buvo (yra) Rusijos Federacijos pilietė ir gyveno (gyvena) adresu (duomenys neskelbtini) (pvz., paso, ar oficialios Rusijos institucijos išduoto dokumento kopijos, fotokopijos); ii) neturėjo (neturi; kada pasibaigė galiojimo laikas ar buvo panaikintas) laikino galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos migracijos departamento oficialaus dokumento kopijos); iii) Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto, banko sąskaitų.

LITEKO registruotais duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-722-340/2024 ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį patenkino iš dalies –pripažino negaliojančiomis ab initio (nuo pradžių): 2006 m. gruodžio 4 d. jungtinės veiklos sutartį, 2006 m. gruodžio 11 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. rugpjūčio 7 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. PTS-001 ir taikė restituciją – priteisė ieškovei iš atsakovės N. R. 200 000 Eur (negražinto avanso) ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (200 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 9d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą ieškinio dalį (dėl 375 050 Eur palūkanų ir 47 770 Eur delspinigių) atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-81-450/2025 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškinyje dėl nepagrįsto praturtėjimo nurodoma, kad ieškovė pervedė į atsakovės banko sąskaitą: i) 2006 m. gruodžio 21 d. 100 000 Eur (šio mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Už OOO „Stroika“ akcijas pagal 2006-12-11 Akcijų pirkimo pardavimo sutartį“); ii) 2008 m. rugpjūčio 12 d. 100 000 Eur (šio mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Pagal Sutartį PTS-001“). UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Serneta“, N. R. ir UAB KARTBLANSH buvo sudarę: 2006 m. gruodžio 11 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartų ir 2008 m. rugpjūčio 7 d. paslaugų sutartį Nr. PTS-001. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-722-340/2024 (įsiteisėjusiu 2025 m. kovo 27 d) pripažino negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2006 m. gruodžio 4 d. jungtinės veiklos sutartį, 2006 m. gruodžio 11 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. rugpjūčio 7 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. PTS-001 bei taikė restituciją – priteisė ieškovei iš atsakovės 200 000 Eur. Atsakovė be teisėto pagrindo nuo 2006 m. gruodžio 21 d. naudojosi ieškovei priklausančiomis 100 000 Eur, o nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. – 200 000 Eur sumomis, kurių iki šiol ieškovei negrąžino. Dėl to atsakovė nepagrįstai įgijo 213 862,38 Eur finansinės naudos (ieškovės turto sumažėjimo vertę), apskaičiuotos taikant palūkanų skaičiavimo metodą ir įvertinus pinigų nuvertėjimą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės – ieškovė pakartotinai siekia palūkanų priteisimo nepagrįsto praturėjimo instituto pagrindu ir šį reikalavimą kildina iš N. R. nesudarytų (nepasirašytų) 2006 m. jungtinės veiklos sutarties bei 2008 m. paslaugų teikimo sutarties, todėl ieškovės reikalavimas grindžiamas abstrakčiu atsakovės nepagrįstu praturtėjimu – analizuotinos (turi būti analizuojamos) bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčas nėra susijęs su prievolės vykdymo ar žalos atsiradimo vieta Lietuvos Respublikoje. Priešingai, šios civilinės bylos ginčo dalykas yra atsakovės Lietuvos Respublikoje nepagrįstai gauta ekonominė nauda bei atsakovės prievolės pagal šioje byloje galimai ieškovei palankų teismo sprendimą vykdymo vieta būtų Lietuvos Respublika (mokėjimo pavedimai buvo atlikti ir piniginės lėšos ieškovei turės būti grąžintos Lietuvos Respublikoje).

Atsakovę su Lietuvos Respublika sieja specifiniai civiliniai teisiniai santykiai, t. y. atsakovės N. R. interesams Lietuvos teismuose atstovauja advokatas Justas Vilys. Apeliantė nurodo, kad atsakovei priklausančios piniginės lėšos bus pervestos į advokato Justo Vilio depozitinę sąskaitą, o iš jos – N. R. dukteriai E. B. (buvusi pavardė – E. R.), kuri gyvena Vokietijoje, ir (ar) N. R. Atsakovės atstovas nėra pateikęs patikimų duomenų, kad advokato Justo Viliaus depozitinė sąskaita nėra naudojama atsakovės N. R. turtiniais interesais (N. R. nesusijusi su Lietuvos Respublika ekonominiais interesais).

Apibendrinus nurodytus argumentus daroma išvada atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti jurisdikcijos klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovės atstovui advokatui Justui Viliui teigiant, kad Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, tenka pareiga jo nurodytas aplinkybes pagrįsti ne tik teisinio pobūdžio argumentais, bet ir pateikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-450-516/2021, 16 punktas).

Ieškovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ siūloma pateikti Klaipėdos apygardos teismui duomenis, turinčius įtakos jurisdikcijos klausimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti jurisdikcijos klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.