- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- e2-219-790/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00004-2026-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- N. R., E. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms N. R. (N. R.) ir E. R. (E. R.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Saugios investicijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilmstata“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“ (toliau – ir nemokumo administratorė), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovių N. R. ir E. R. (procesiniuose dokumentuose nurodyta atsakovės pavardė – B., Gyventojų registre – R.) sudarytą dovanojimo sandorį, kurio pagrindu 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovei N. R. priklausanti 152 000 Eur suma bankiniu pavedimu pervesta atsakovei E. R.; 2) taikyti restituciją – grąžinti atsakovei N. R. atsakovės E. R. dispozicijoje esančią 152 000 Eur sumą, ją pervedant į išieškojimą iš atsakovės N. R. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai atliekančio antstolio R. V. depozitinę sąskaitą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė reikalavimus grindė tuo, kad bendrovės nemokumo proceso metu paaiškėjo aplinkybė, jog ieškovė nepagrįstai sumokėjo atsakovei N. R. iš viso 200 000 Eur, o būtent: 1) ieškovė 2006 m. gruodžio 21 d. į atsakovės N. R. banko sąskaitą pervedė 100 000 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Už OOO „Stroika“ akcijas pagal 2006-12-11 Akcijų pirkimo pardavimo sutartį“); 2) ieškovė 2008 m. rugpjūčio 12 d. į atsakovės N. R. banko sąskaitą pervedė 100 000 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Pagal Sutartį PTS-001“). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-722-340/2024 priteisė ieškovei iš atsakovės N. R. 200 000 Eur, t. y. teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrįstai pervedė atsakovei N. R. 200 000 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-81-450/2025 Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
3. Ieškovė nustatė, kad atsakovė N. R., siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, dukrai E. R. per advokato J. V. depozitinę sąskaitą 2022 m. rugsėjo 26 d. pervedė 152 000 Eur, kuri faktiškai priklausė atsakovei N. R.. Tokiu būdu nepagrįstai buvo sumažinta atsakovės N. R. turto masė ir apsunkintas skolos išieškojimas pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-722-340/2024.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti 152 000 Eur sumai atsakovei E. R. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovės E. R. pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, pavedant turtą surasti, aprašyti ir areštuoti ieškovės pasirinktam antstoliui. Ieškovė nurodė, kad pagrindė ieškinį, nurodė faktines ir teisines aplinkybes, pridėjo įrodymus. Ieškovės nuomone, yra grėsmė, kad atsakovės gali bandyti turtą perleisti, nes atsakovė N. R. praeityje yra neatlygintinai perleidusi jai priklausantį butą dukrai E. R., kuri nedelsiant šį butą pardavė. Nurodė, kad atsakovė E. R. 152 000 Eur gali bet kuriuo metu perleisti arba jau yra perleidusi tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
6. Teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, nusprendė, kad esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar ieškovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą. Teismas, nustatęs, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, išdėstė faktinį pagrindą, pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, padarė išvadą, jog egzistuoja būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės prašymą, nusprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui). Teismas pažymėjo, kad nors praeityje atsakovė N. R. buvo perleidusi jai priklausantį turtą atsakovei E. R., tačiau toks turto perleidimo sandoris buvo atliktas 2014 metais, o kitų duomenų apie atsakovės N. R. veiksmus, siekiant apsunkinti ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymą, ieškovė nepateikė.
8. Teismas, nustatęs, kad ieškiniu ginčijamas piniginių lėšų pervedimas atsakovei E. R. atliktas 2022 m. rugsėjo 26 d., nesutiko su ieškovės argumentais apie poreikį apsaugoti atsakovės E. R. žinioje esančią 152 000 Eur sumą. Teismas, įvertinęs, kad antstolis A. B. vykdo priverstinį 60 000 Eur skolos išieškojimą iš atsakovės E. R. ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai, padarė išvadą, jog atsakovės E. R. galimybės disponuoti jai priklausančiu turtu šiuo metu yra apribotos, dėl to ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) nebūtų proporcinga ir būtina procesinė priemonė siekiamam tikslui, t. y. užtikrinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-339-642/2023 nustatytas aplinkybes, kad atsakovės, žinodamos apie didelę atsakovės N. R. skolą ieškovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, siekdamos sumažinti atsakovei N. R. priklausiančio turto masę ir apsunkinti skolos išieškojimą. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-339-642/2023 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (res judicata), todėl negali būti iš naujo įrodinėjamos šioje byloje, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas vertino kaip nereikšmingas.
9.2. Teismas taikė nepagrįstai aukštą įrodinėjimo standartą. Pagal teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tikėtinos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir nereikalaujama įrodyti, kad atsakovas jau atlieka konkrečius nesąžiningus veiksmus, todėl teismas nepagrįstai iš esmės reikalavo pateikti patikimus duomenis apie atsakovių veiksmus, taip paneigdamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį.
9.3. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti atsakovių nesąžiningą elgesio modelį ir realią grėsmę galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Atsakovė N. R., turėdama 200 000 Eur skolą ieškovei, neatlygintinai perleido turtą savo dukrai E. R., kuri vėliau jį perleido tretiesiems asmenims, todėl tokie atsakovių veiksmai patvirtina siekį sumažinti atsakovės N. R. turto masę ir išvengti prievolių ieškovei vykdymo.
9.4. Apeliantė ieškinyje nurodė ir pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad OOO „Kartblansh“ ir UAB „Saugios investicijos“ 2022 m. rugsėjo 20 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Saugios investicijos“ už 750 000 Eur pardavė OOO „Kartblansh“ UAB „Finiens“ akcijas. Pagal Sutarties 3.3 papunktį 750 000 Eur suma turėjo būti pervesta į advokato J. V. depozitinę banko sąskaitą. Kartu su ieškiniu pateiktas advokato J. V. depozitinės sąskaitos išrašas patvirtina, kad: trečiasis asmuo UAB „Vilmstata“ 2023 m. rugsėjo 22 d. į advokato J. V. depozitinę sąskaitą sumokėjo 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „Kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties 2022-09-20, iš N. R.“; UAB „Saugios investicijos“ 2023 m. rugsėjo 23 d. sumokėjo 150 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „Mokėjimas OOO Kartblansh pagal 2022-09-20 Akcijų pirkimo pardavimo sutartį“; advokatas J. V. 2023 m. rugsėjo 26 d. pervedė atsakovei E. R. (B) 152 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „For OOO Kartblansh according 2017-05-13 Loan agreement“. Toks piniginių lėšų judėjimas patvirtina, kad atsakovė N. R. atliko veiksmus, kurių pagrindu buvo siekiama išvengti įsipareigojimų apeliantei vykdymo.
9.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovės E. R. atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas užtikrina jos turtinės padėties kontrolę. Antstolio A. B. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0042/22/01635 vykdomas išieškojimas nėra susijęs su byloje reiškiamu reikalavimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodytoje vykdomojoje byloje taikyti disponavimo E. R. turtu apribojimai apsaugo apeliantės interesus ar užtikrina, jog civilinėje byloje būsimo, galbūt palankaus, teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bet nenustatė antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimo.
12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismas pažymėjo, kad nors praeityje atsakovė N. R. buvo perleidusi jai priklausantį turtą (butą, esantį (Duomenys neskelbtini) (toliau – Butas)) atsakovei E. R., tačiau toks turto perleidimo sandoris buvo atliktas 2014 metais, o kitų duomenų apie atsakovės N. R. veiksmus, siekiant apsunkinti ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymą, ieškovė nepateikė. Teismas, nustatęs, kad ieškovės ginčijamas piniginių lėšų (152 000 Eur) pervedimas atsakovei E. R. buvo atliktas 2022 m. rugsėjo 26 d., o antstolis A. B. vykdo priverstinį 60 000 Eur skolos išieškojimą iš atsakovės E. R. ieškovės naudai, padarė išvadą, jog atsakovės E. R. galimybės disponuoti jai priklausančiu turtu šiuo metu yra apribotos.
13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju neįrodyta grėsmė, kad apeliantei galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Įrodinėdama, kad tokia grėsmė egzistuoja, apeliantė remiasi aplinkybėmis, jog atsakovė N. R., turėdama finansinių įsipareigojimų apeliantei, dukrai E. R. per trečiuosius asmenis pervedė pinigines lėšas, taip pat dovanojimo sutarties pagrindu perleido atsakovei E. R. Butą, kurį atsakovė pardavė tretiesiems asmenims. Apeliantė nurodo, kad tokie atsakovių nesąžiningi veiksmai apeliantės atžvilgiu sudaro pagrindą manyti, jog atsakovės gali siekti išvengti joms galbūt nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymo.
14. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, 16 punktas; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018, 13 punktas). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Pažymima ir tai, kad atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galbūt nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020, 19 punktas).
15. Pažymima, kad teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Byloje neturi būti pateikti neginčijami įrodymai apie atsakovės realius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo ateityje, kadangi teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-553/2021, 18 punktas; 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-598-407/2025, 15 punktas).
16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo, ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė N. R., siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, savo dukrai E. R. per advokato J. V. depozitinę sąskaitą 2022 m. rugsėjo 26 d. pervedė 152 000 Eur, kurie faktiškai priklausė atsakovei N. R.. Apeliantės vertinimu, dėl to nepagrįstai buvo sumažinta atsakovės N. R. turto masė ir apsunkintas skolos išieškojimas pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-722-340/2024. Apeliantė antrąją laikinųjų apsaugos taikymo sąlygą įrodinėjo aplinkybe, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-339-642/2023 nustatė, jog atsakovė N. R. ir jos sutuoktinis A. R. 2014 m. liepos 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleido atsakovei E. R. nekilnojamąjį turtą (Butą), kurį atsakovė E. R. 2022 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 60 000 Eur pardavė tretiesiems asmenims, nors dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovė N. R. turėjo daugiau kaip 200 000 Eur skolą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas, šių aplinkybių nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir, atitinkamai, grėsmę būsimam teismo sprendimo vykdymui.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčijamo piniginių lėšų pervedimo atlikimo laikas paneigia galbūt apeliantei palankaus sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimą. Nustatyta, kad atsakovė N. R., turėdama reikšmingų finansinių įsipareigojimų apeliantei, praeityje yra perleidusi jai priklausantį Butą artimam asmeniui – atsakovei E. R., kuri šį turtą vėliau perleido tretiesiems asmenims, po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 (aktualus civilinės bylos Nr. eB2-50-803/2026) (nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.) priėmė nutartį iškelti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir taikė šios bendrovės turtui areštą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, ginčijamas 2022 m. rugsėjo 26 d. piniginių lėšų pervedimas tarp artimų giminaičių taip pat yra reikšminga aplinkybė, vertinant galimą atsakovės N. R. turto apimties sumažinimą, o tai, kad konkretus piniginių lėšų pervedimas buvo atliktas 2022 metais, savaime nepaneigia tikimybės, jog atsakovės gali imtis panašių veiksmų ateityje.
18. Nepagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės E. R. atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0042/25/01161, kurioje apeliantės naudai iš E. R. yra vykdomas priverstinis 60 000 Eur skolos išieškojimas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-339-642/2023 pagrindu, eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra dėl kito apeliantės reikalavimo, todėl savaime neužtikrina galimo šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo.
19. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Minėta, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 14 punktą) laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tikėtinų duomenų apie galimą grėsmę, o ne įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas jau atlieka konkrečius nesąžiningus veiksmus.
20. Ta aplinkybė, kad atsakovių (ne)sąžiningumas sudarant ginčijamą sandorį yra įrodinėjama aplinkybė civilinėje byloje, nereiškia, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalima nustatinėti tikėtinos grėsmės teismo sprendimo vykdymui ir tam tikrų atsakovės veiksmų vertinti kaip galimai nesąžiningų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Tam tikri atsakovių veiksmai gali būti vertinami kaip nesąžiningi ir gali būti pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas arba labai apsunkintas. Svarbu pažymėti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios. Ši nutartis išsprendžia tik procesinį klausimą – ar egzistuoja tikėtina grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o ne iš esmės patvirtina ar paneigia faktines aplinkybes, kurios yra ginčo dalykas. Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytos aplinkybės, pavyzdžiui, galimas šalies nesąžiningumas, nesaisto teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, t. y. galutinis atsakovių sąžiningumo ar kitų faktų įvertinimas atliekamas tik priimant galutinį teismo sprendimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą apie tikėtiną grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apskųsta teismo nutartis naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas tenkinamas.
22. Teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovė E. R., todėl surasti ir aprašyti jos turtą pavedama ieškovės pasirinktam antstoliui. Ieškovei išaiškinama, kad per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (CPK 147 straipsnio 6 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį paliko nenagrinėtą. Tačiau ieškovė dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, kuris yra priimtas, todėl teismo nutartis yra neįsiteisėjusi. Todėl šiuo metu bylos nagrinėjimo procesas dar nėra pasibaigęs ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas išlieka aktualus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Areštuoti atsakovei E. R. (E. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį 152 000 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių eurų) vertės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jeigu tokio turto nebūtų ar jo nepakaktų – areštuoti atsakovei E. R. priklausančias lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei disponuoti turtu, įkeisti ir kitaip jį apsunkinti, leidžiant areštuotą turtą naudoti tik atsiskaitymams su ieškove bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
Turtas areštuojamas ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, buveinės adresas: Vilnius, Liongino Baliukevičiaus-Dzūko g. 123-3, reikalavimų įvykdymui užtikrinti.
Pavesti areštuotą turtą ir (ar) lėšas surasti ir aprašyti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasirinktam antstoliui.
Išsiųsti šią nutartį Turto arešto aktų registro tvarkytojui.