Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas antrosios eilės kreditorės Lenkijos bendrovės „Euroline Sp. z o.o.“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Remtika“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Remtika“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) ,,Tostelex“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2026 m. gegužės 25 d.

Teisme gautas nemokumo administratorės prašymas patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris vėliau buvo patikslintas; bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 405 428,94 Eur, taip pat pateikti įrodymai, kuriais kreditorių finansiniai reikalavimai buvo grindžiami. Nemokumo administratorė nurodė, kad patikrino pateiktų reikalavimų pagrįstumą ir su jais sutinka.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą patenkino ir patvirtino kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą; bendra patvirtintų reikalavimų suma – 405 428,94 Eur.

Teismas nurodė, kad neturi duomenų, dėl kurių pateiktas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas negalėtų būti tvirtinamas, todėl nemokumo administratorės prašymą patenkino ir pateiktą kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą patvirtino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius D. K. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalimi, kuria patvirtinta antrosios eilės kreditorės Lenkijos bendrovės „Euroline Sp. z o.o.“ (toliau – ir „Euroline Sp. z o.o.“) 47 550 Eur finansinio reikalavimo dalis ir prašo šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Kreditorė „Euroline Sp. z o.o.“ nepagrįstai apskaičiavo 47 550 Eur baudą, remdamasi su bendrove sudarytos 2024 m. kovo 5 d. dronų pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir sutartis) 5.3 papunkčiu. Ši sutartis reglamentavo kitą – jau įvykdytą – sandorį dėl dronų „DJI MAVIC 3T“ tiekimo. Kreditorės reikalaujama skola yra susijusi su sandoriu dėl dronų „DJI Mavic 3 PRO“ įsigijimo pagal 2024 m. gegužės 27 d. išankstinę sąskaitą REM 000255. Šis sandoris nebuvo vykdomas pagal sutartį.

Dėl dronų „DJI Mavic 3 PRO“ tiekimo šalys nepasirašė sutarties Nr. 5/03/2024 priedo, specifikacijos, nors sutarties 1.2 papunktyje numatyta, kad konkretūs tiekimai ir jų sąlygos turi būti nustatomi atskiruose prieduose. Išankstinė sąskaita buvo išrašyta bei mokėjimai atlikti savarankiškai, be nuorodos į minėtą sutartį. Kadangi kreditorė nepateikė priedo, kuriame būtų nurodytas „DJI Mavic 3 PRO“ dronų tiekimas ir šiam sandoriui taikomos sąlygos, nėra teisinio pagrindo taikyti sutarties nuostatų (įskaitant 5.3 papunktyje numatytus delspinigius).

Atsakovės bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Remtika“ nemokumo administratorė atsiliepime į skundą prašo apelianto skundą patenkinti iš dalies: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta kreditorės „Euroline Sp. z o.o.“ 47 550 Eur finansinio reikalavimo dalis, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas skundžiama nutartimi patvirtino kreditorės „Euroline Sp. z o.o.“ 107 704 Eur finansinį reikalavimą, tačiau byloje esantys įrodymai pagrindžia tik 60 154 Eur pagrindinės skolos dydį. Dėl šios priežasties yra pagrindas nutarties dalį dėl 60 154 Eur finansinio reikalavimo palikti nepakeistą, o kitą dalį – dėl 47 550 Eur reikalavimo (baudos) – panaikinti.

Kreditorė privalo įrodyti konkretų teisinį pagrindą, leidžiantį taikyti sutarties 5.3 papunktyje numatytą baudą. Šiuo metu byloje esantys įrodymai kelia abejonių dėl pritaikytos baudos teisingumo. Siekiant nustatyti, ar sutarties nuostatos dėl baudos gali būti taikomos, būtina visapusiškai įvertinti tikrąją šalių valią, faktinę prekybos praktiką ir kitų užsakymų įforminimo tvarką. Kreditorei turi būti suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi patvirtino kreditorės „Euroline Sp. z o.o.“ 107 704 Eur finansinį reikalavimą. Apeliantas nesutinka su nutarties dalimi, kuria patvirtinta kreditorės 47 550 Eur finansinio reikalavimo dalis, prašo šią nutarties dalį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik dėl apelianto ginčijamos 47 550 Eur finansinio reikalavimo dalies.

Dėl kreditorės „Euroline Sp. z o.o.“ finansinio reikalavimo dalies (ne)pagrįstumo

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo yra pažymėta ir tai, kad nors naujų, iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos nepareikštų, kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas pagal savo teisinę prigimtį yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą, tačiau procesiniu požiūriu reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės, kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Nors tokia teismo nutartimi išsprendžiami ne tik procesinio pobūdžio klausimai, bet ir materialieji – ja sukuriamas teisinis pagrindas kreditoriui, laikantis įstatyme nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti visą ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iš bankrutuojančios įmonės turto, tačiau kartu įstatyme yra nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi šio bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, kad nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadijos svarba. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Sistemiškai aiškinant JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, taip pat atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose prabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius dokumentus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-241/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį vėliau patikslino (bendra reikalavimų suma – 405 428,94 Eur), taip pat pateikė įrodymus, kuriais jie buvo grindžiami. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad kreditorė „Euroline Sp. z o.o.“ pateikė nemokumo administratorei prašymą įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 107 704 Eur finansinį reikalavimą (60 154 Eur pagrindinė skola, 47 550 Eur sutartinė bauda), kurį kildina iš su atsakove 2024 m. kovo 5 d. pasirašytos dronų pirkimo–pardavimo sutarties.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi kreditorės „Euroline Sp. z o.o.“ finansinį reikalavimą patvirtino pagal nemokumo administratorės pateiktą neginčijamų reikalavimų sąrašą, t. y. „sąrašo principu“, iš esmės nepatikrinęs jo pagrįstumo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kitas bendrovės kreditorius D. K., susipažinęs su pateiktais dokumentais, pateikė atskirąjį skundą dėl 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalies, nurodydamas, kad kreditorė „Euroline Sp. z o.o.“ nepagrįstai apskaičiavo 47 550 Eur baudą, remdamasi 2024 m. kovo 5 d. dronų pirkimo–pardavimo sutartimi, o teismas šią reikalavimo dalį patvirtino neturėdamas išsamių duomenų apie jos pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptarta teismų praktika ir atsižvelgdama į tai, kad kreditorės „Euroline Sp. z o.o.“ finansinis reikalavimas teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtintas kaip neginčijamas, t. y. „sąrašo principu“, daro išvadą, jog, kitam bendrovės kreditoriui D. K. iškėlus ginčą dėl nurodytos finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turėjo šį ginčą išnagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, atlikdamas išsamų įrodymų tyrimą. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtinta kreditorės „Euroline Sp. z o.o.“ 47 550 Eur finansinio reikalavimo dalis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos: bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019 30 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme neatliktas įrodymų, kuriais buvo grindžiama „sąrašo principu“ patvirtinta „Euroline Sp. z o.o.“ finansinio reikalavimo dalis dėl apskaičiuotos baudos, tyrimas ir vertinimas, neišanalizuotos apelianto nurodytos aplinkybės, dėl kurių kvestionuojamas ginčijamo finansinio reikalavimo dydis, neištirti BUAB „Remtika“ nemokumo administratorės atsikirtimo argumentai, juos pagrindžiantys įrodymai, neišklausyta kreditorės „Euroline Sp. z o.o.“ pozicija dėl ginčijamos jos finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo. Apeliacinėje instancijoje pirmą kartą iš esmės tiriant ir vertinant šios kreditorės finansinį reikalavimą pagrindžiančius (paneigiančius) įrodymus, susiklostytų situacija, kad apeliacinės instancijos teismas pakeistų pirmosios instancijos teismą. Tai ne tik neatitiktų apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumą ir pagrįstumą), bet ir apribotų šalių teisę į apeliaciją.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje netinkamai taikė nemokumo proceso normas, kuriomis reglamentuojama galimybė peržiūrėti bankroto byloje patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą, nesivadovavo šiam klausimui išspręsti aktualia teismų praktika ir neatskleidė ginčo, kilusio dėl kreditorės „Euroline Sp. z o.o.“ 47 550 Eur dalies finansinio reikalavimo pagrįstumo, esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas panaikinti apskųstos nutarties dalį ir kreditorės „Euroline Sp. z o.o.“ 47 550 Eur finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorės „Euroline Sp. z o.o.“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų priėmimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą iš naujo, turės įvertinti teikiamų duomenų aktualumą ginčo esmei ir nuspręsti dėl jų priėmimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dalis teikiamų duomenų yra surašyti ne valstybine kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta antrosios eilės kreditorės Lenkijos bendrovės „Euroline Sp. z o.o.“ 47 550 Eur finansinio reikalavimo dalis, ir šios finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.