Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo kooperatyvo „Žadeikonių grūdai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties, kuria kooperatyvui „Žadeikonių grūdai“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui kooperatyvui „Žadeikonių grūdai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui kooperatyvui „Žadeikonių grūdai“ iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas bankroto bylos iškėlimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Verslavita“ atliktą turto vertinimo aktą bei valstybinės žemės nuomos ir pardavimo aukcionų suvestinius Nacionalinės žemės tarnybos statistinius duomenis Pakruojo rajone už 2026 m. Apeliantas nurodo, kad šių duomenų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui dėl objektyvių priežasčių – jo vadovo sveikatos sutrikimų bei vykusių derybų su pareiškėja, tačiau šie dokumentai turi esminę reikšmę teisingam klausimo dėl apelianto turimo turto realios vertės išsprendimui. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina apelianto pateiktus naujus įrodymus, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant jo (ne)gyvybingumo bei (ne)mokumo klausimus, atitinkamai ir nemokumo bylos (ne)iškėlimo klausimą. Su pateiktais įrodymais pareiškėja turėjo galimybę susipažinti, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo bei nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo ir rungimosi principų (CPK 314 straipsnis).

Dėl pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą (ne)buvimo

Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovui kooperatyvui „Žadeikonių grūdai“ iškėlė bankroto bylą konstatavęs, kad jo būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas alternatyvias nemokumo sąlygas – atsakovas negali laiku vykdyti turtinių prievolių bei jo įsipareigojimai viršija turimą turtą. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu įrodinėja, kad bankroto bylos iškėlimas yra netikslingas, nes jis turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija teikia pagrindą išvadai, kad kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ atitinka įstatyme nustatytas nemokumo sąlygas, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu. Tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ yra nemokus.

Vertinant apelianto nemokumą balanso aspektu (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę), pažymėtina, kad jis pirmosios instancijos teismui nepateikė jo dabartinę finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų), todėl teismas apie apelianto mokumą galėjo spręsti tik iš paskutiniųjų Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2018 m.

Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2018 m. matyti, kad apelianto turtas siekė 617 005 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 546 401 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 406 401 Eur. Beveik visą apelianto turtą sudarė ilgalaikis materialusis turtas (523 596 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog apeliantas iki dabar disponuoja nurodyto dydžio ilgalaikiu turtu, kas konkrečiai jį sudaro.

Pažymėtina, kad visas apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, o dalis įkeista UAB „Biofortis“. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš apelianto yra vykdomas išieškojimas ir kitų kreditorių (AB „LTG Infra“, UAB „Lossless overseas“, UAB „Biomotorai“ ir kt.) naudai. Bendra išieškoma skola sudaro 255 065,89 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad apeliantas neturi apdraustųjų asmenų, o skola VSDFV sudaro 2 490,05 Eur. Mokestinė nepriemoka 2026 m. liepos 23 d. duomenimis VMI sudaro 55 939,50 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad mokestinė nepriemoka VMI atsirado 2023 m. ir iki šiol apeliantas nepajėgė jos sumokėti. Kelių transporto priemonių registro duomenimis apelianto vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Apeliantas, siekdamas įrodyti, kad turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, apeliacinės instancijos teismui pateikė individualiai atliktą 9 žemės sklypų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiuo dokumentu, nustatė, kad šių 9 sklypų rinkos vertė įvertinta 165 000 Eur suma. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad ir kitų jam priklausančių 8 žemės sklypų vertė turėtų būti nustatoma pagal vertintojų apskaičiuotą vidutinį 338 Eur už arą įkainį, atsižvelgiant į visišką sklypų fizinių savybių, paskirties bei teritorinės vietovės tapatumą. Apelianto vertinimu, bendra viso jo turimo nekilnojamojo turto vertė sudaro 350 844 Eur, kas, jo nuomone, paneigia įmonės nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus bei skaičiavimus kaip nepagrįstus.

Byloje nustatyta, kad vykdymo procese šis nekilnojamasis turtas jau buvo pardavinėjamas dvejose varžytynėse, tačiau neatsirado nei vieno pirkėjo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad teorinė turto rinkos vertė, nustatyta vertinimo ataskaitoje, neatitinka realios šio turto paklausos rinkoje. Nesant realių pirkėjų, deklaruojama turto vertė negali būti panaudota skubiam atsiskaitymui su kreditoriais, o tai patvirtina faktinį turto nelikvidumą.

Apelianto pateiktoje vertinimo ataskaitoje buvo atliktas tik 9 iš 17 sklypų individualus vertinimas. Apelianto teiginiai, kad likę 8 žemės sklypai turi būti vertinami automatiškai taikant tą patį vidutinį įkainį, yra teisiškai nepagrįsti. Kiekvienas nekilnojamojo turto objektas civilinėje apyvartoje yra unikalus, o jo individuali vertė priklauso nuo daugelio papildomų faktorių (pavyzdžiui, patekimo į sklypą kelių, servitutų, konkrečių inžinerinių tinklų išsidėstymo, sklypo formos ir kt.), todėl vertės perkėlimas neįvertintiems objektams yra ydingas ir laikytinas tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis bei subjektyviais samprotavimais.

Net ir vertinant apelianto pateiktą turto vertę (350 844 Eur), ji yra neatsiejama nuo įmonės gebėjimo vykdyti veiklą. Byloje nustatyta, kad kooperatyve nedirba nei vienas darbuotojas, finansinė atskaitomybė teikta tik už 2018 m., o įmonės atžvilgiu yra vykdoma net 15 vykdomųjų bylų. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei pateikęs atskirąjį skundą neįrodinėja ir net neteigia, jog jis vykdo veiklą ir generuoja pajamas. Tai rodo visišką įmonės veiklos paralyžių ir sisteminį nemokumą, kurio vien tik teorinis nekilnojamojo turto turėjimas, nesant jokių realių piniginių srautų ir galimybių generuoti pajamas, negali paneigti.

Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto turimi įsipareigojimai viršija jo turimo turto vertę, o jo turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Kaip jau nurodyta, mokumo pagrindimo pareigą turi bendrovė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Tai reiškia, kad apeliantas turėjo įrodyti, jog šiuo metu turi tiek turto, kad jo pakaks atsiskaityti su turimais kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė aktualių įrodymų, kurie pagrįstų turto realų buvimą ir net neįrodinėjo veiklos vykdymo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantas neįrodė savo mokumo. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kooperatyvo finansinė padėtis šiuo metu nėra gera.

Vertinant apelianto nemokumą likvidumo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), matyti, kad jo negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Nors apeliantas nepateikė kreditorių sąrašo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis yra skolingas ne tik pareiškėjai, kuriai įsiskolinimas šios nutarties priėmimo metu sudaro 55 939,50 Eur ir su kuria apeliantas neatsiskaito nuo 2023 m., bet ir VSDFV biudžetui – 2 490,05 Eur, AB „LTG Infra“ – 4 452,73 Eur, UAB „Poliplastas“ – 60 719,63 Eur, UAB „Biomotorai“ – 22 851,10 Eur, UAB „Lossless overseas“ – 158 813,96 Eur ir kt.

Be to, tiek pareiškėjos paaiškinimais, tiek LITEKO esančiais duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad pareiškėja jau ne pirmą kartą kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos kooperatyvui „Žadeikonių grūdai“ iškėlimo. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi civilinė byla Nr. eB2-269-1042/2025 buvo nutraukta, nes pareiškėja ir kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ 2025 m. vasario 14 d. sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, kad kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ iki 2025 m. lapkričio 1 d. padengs VMI turimą įsiskolinimą. Kaip nurodė pareiškėja teismo patvirtinta taikos sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, todėl jau 2025 m. birželio 19 d. buvo nutraukta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad apeliantas būtų padengęs skolą pareiškėjai ar iš esmės sumažinęs finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra laikinas. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė nei kreditorių, nei debitorių sąrašų, taip pat ir aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui, vadovaujamasi byloje esančiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis. Įvertinus tai, kad duomenų apie veiklos vykdymą nepateikta, o turimo nekilnojamojo turto pardavimas buvo nesėkmingas net du kartus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog apeliantas sistemingai ir ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, o jo patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Jau nurodyta, kad šiuo atveju apeliantė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 12, 178 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas neturi apdraustųjų asmenų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo vykdomą veiklą bei taip generuojamas pajamas (sudarytų sutarčių, rinkų, kuriose apeliantas veikia ir pan.), kurios leistų pagrįstai įsitikinti kooperatyvo veiklos tęstinumo galimybe. Minėta, kad apelianto įsiskolinimas pareiškėjai tęsiasi nuo 2023 m.

Pažymėtina, kad tiek tinkamas mokestinių prievolių vykdymas, tiek darbuotojų skaičiaus mažėjimas, pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybė, kad kooperatyvas yra įsiskolinęs valstybės biudžetui, jo įsiskolinimai sistemingai didėja, nėra darbuotojų, patvirtina jo vykdomos veiklos sutrikimus bei negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir kooperatyvo nemokumą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantas ūkinės komercinės veiklos nevykdo, kadangi pajamų negeneruoja ir todėl nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).

Šiuo atveju nėra abejonių, kad apelianto finansinius sunkumus, kurie tęsiasi jau kurį laiką, galima laikyti pastoviais, ir nėra požymių, jog šiuo metu ar ateityje jo finansinė situacija galėtų pagerėti. Nagrinėjamoje byloje apelianto dėstoma pozicija apie turimą nekilnojamąjį turtą, kurį, jo vertinimu, būtų galima realizuoti vertinimo ataskaitoje nustatyta kaina, yra deklaratyvi ir nepagrįsta realia padėtimi rinkoje. Vien nekilnojamojo turto turėjimas nepaneigia faktinio įmonės nemokumo, kadangi šio turto nepavyko parduoti net dvejose varžytynėse, o tai akivaizdžiai įrodo jo nelikvidumą. Nesant realių pirkėjų ir kooperatyvui negeneruojant jokių piniginių srautų iš ūkinės veiklos, šis turtas negali būti operatyviai panaudotas įsipareigojimams padengti. Apeliantas į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti priešingai ar leistų daryti kitokias išvadas dėl jo gyvybingumo. Apeliantas taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių galimą veiklos vykdymą ir tęstinumą.

Taigi, apeliantas nepagrindė veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad jis iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, jog apelianto negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas yra nemokus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, neteikiant juos pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl atsakovo gyvybingumo, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kooperatyvas „Žadeikonių grūdai“ yra nemokus ir negyvybingas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jo turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.