- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-04
- Bylos Nr.
- 2-469-567/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02679-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, Swedbank, AB, VSDFV Vilniaus skyrius, VSDFV Alytaus skyrius, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB "Emilė", SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, UAB "NT paslaugos", "Sorita", "KARDOS", " Linsana", "Rentopa", "Krestan", "8 stebuklas", BKB KU "Vilniaus kreditas", "Estero", "Globersa"
- Trečiasis asmuo
- "Swedbank", "Nikosparta", OOO "Arenda-centr", "Vilniaus kreditas", UAB "Istpro", BUAB "Acumen", OOO"KARTBLANSH", "8 stebuklas", "Construction Ace", TAVO GARANTAS
- Ieškovas
- "Nekilnojamo turto valdymas", NT paslaugos
- Pareiškėjas
- AB „EDS INVEST“, „Emilė“, Bankrutuojanti "GJ Baldai"
- Atsakovas
- "Finiens"
- Suinteresuotas asmuo
- EOOD "BETELGEUSE"
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutarties atmesti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ prašymą dėl leidimo sudaryti turto nuomos sandorius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Finiens“ (toliau – ir bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ius Positivum“, pateikė teismui prašymą leisti sudaryti nuomos sandorius, t. y. 1) leisti LUAB „Finiens“ sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su nuomininku A. L. (A. L.) dėl 202,09 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šiomis sąlygomis: pirmą mėnesį, kol vyksta patalpų kosmetinis remontas ir patalpų paruošimas veiklos vykdymui, nuomos kaina – 5 Eur (pridedant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM)) už 1 kv. m per mėnesį, už visas patalpas – 1 010,45 Eur (pridedant PVM) per mėnesį; nuo antro mėnesio (paruošus patalpas veiklai) nuomos kaina 6,50 Eur (pridedant PVM) už kv. m per mėnesį, už visas patalpas – 1 313,56 Eur (pridedant PVM) per mėnesį; 2) leisti bendrovės nemokumo administratorei sudaryti LUAB „Finiens“ nekilnojamojo turto nuomos sandorius nesikreipiant į teismą dėl leidimo kiekvienu atveju, nuomos kainą nustatant ne mažesnę nei turto vertintojo UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ nustatyta nuomos rinkos kaina, nuomos sandorių terminą nustatant ne ilgesnį nei iki turto realizavimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka. Nurodė, kad nuomos sandorių sudarymas bendrovei būtų naudingas, nes turtas būtų išnuomotas už rinkos kainą ir nuomojamas iki turto realizavimo, todėl nuomos laikotarpiu būtų užtikrinta turto apsauga ir priežiūra. Reikalavimas nemokumo administratorei kiekvienu konkrečiu atveju kreiptis į teismą dėl leidimo sudaryti nuomos sandorius neatitinka bankroto proceso tikslų, kadangi nepagrįstai apsunkinamas ir lėtinamas sprendimų priėmimo procesas, didinama administracinė našta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė bendrovės nemokumo administratorės prašymą dėl leidimo sudaryti nuomos sandorius.
Teismas nustatė, kad bendrovės 2024 m. birželio 20 d. ir 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimuose kreditoriai pritarė bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimui iki atskiro kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo. Pripažinus bendrovę likviduojama dėl bankroto, ji toliau tęsia nuomos santykius, susijusius su bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto nuoma. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartyje, leidžiant sudaryti nuomos sutartis, buvo nustatyta, kad bendrovei priklauso 96 nekilnojamojo turto objektai ir tol, kol bendrovės nekilnojamasis turtas nėra realizuotas, bendrovei yra naudinga jai priklausantį turtą nuomoti ir gauti nuomos pajamas, iš kurių yra dengiamos bankroto proceso administravimo, bendrovės nuomos sutarčių vykdymo išlaidos. Realizavus bendrovės turtą, didžioji dalis gautų piniginių lėšų už turtą galės būti nukreipta bendrovės finansinių reikalavimų dengimui, nes administravimo išlaidos ir nuomos sutarčių vykdymo išlaidos bus padengtos pajamomis, gautomis iš nuomos sutarčių.
Teismas pažymėjo, kad bendrovės bankroto byloje UAB „Verus Auditus“ 2026 m. balandžio 16 d. pateikė atsakymą, jog bendrovės ūkinė komercinė veikla yra nuostolinga, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl naujai sudaromų nuomos sandorių ekonominio naudingumo kreditorių interesams. Bendrovės nemokumo administratorė nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo ekonominį naudingumą, t. y. kad tokia veikla mažintų kreditorių reikalavimų dydį labiau nei turto realizavimas įstatymo nustatyta tvarka. Priešingai, ūkinė komercinė veikla yra nuostolinga, o tai nesuderinama su bankroto proceso tikslais.
Teismo vertinimu, nemokumo administratorės prašymas leisti sudaryti naujas nekilnojamojo turto nuomos sutartis nėra pakankamai pagrįstas ir neatitinka JANĮ įtvirtintų sąlygų, kadangi juo iš esmės siekiama tęsti ūkinę komercinę veiklą, o ne užtikrinti operatyvų turto realizavimą. Nemokumo administratorė imasi veiksmų, kurie nėra tiesiogiai susiję su turto realizavimu ir gali lemti papildomas išlaidas (pavyzdžiui, užsakomi nepriklausomi nuomos rinkos kainų vertinimai), taip didinant bankroto administravimo kaštus ir nepagrįstai užtęsiant bankroto procesą.
Teismas nurodė, kad ilgalaikis ūkinės komercinės veiklos palaikymas, nesant įrodytos ekonominės naudos, taip pat veiksmų, tiesiogiai nesusijusių su turto realizavimu, atlikimas vertintini kaip neatitinkantys bankroto proceso tikslų ir sudarantys prielaidas nepagrįstam proceso vilkinimui. Bendrovės nemokumo administratorė turėtų imtis aktyvių ir efektyvių veiksmų, nukreiptų į kuo operatyvesnį bendrovės turto realizavimą ir bankroto proceso užbaigimą, vengiant perteklinių ar su likvidavimo tikslu nesuderinamų veiksmų.
Teismas pažymėjo, kad likvidavimo dėl bankroto stadijoje juridinio asmens sudaromi sandoriai yra išimtinio pobūdžio ir galimi tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, todėl jų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė turi būti užtikrinama. Toks teisinis reguliavimas suponuoja teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti, ar konkretus sandoris atitinka bankroto proceso tikslus, todėl bendro pobūdžio leidimas sudaryti nuomos sandorius ateityje be teismo leidimo galėtų sudaryti prielaidas tolesniam ūkinės komercinės veiklos tęsimui vietoje turto realizavimo, o tai prieštarautų bankroto proceso tikslams. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė bendrovės nemokumo administratorės prašymą leisti sudaryti bendrovės turto nuomos sandorius.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė LUAB „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Ius Positivum“, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl leidimo sudaryti nuomos sandorius. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl nuomos sandorių sudarymo, nes bendrovės kreditorių susirinkimuose priimti sprendimai dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo yra galiojantys. Be to, teismas anksčiau buvo leidęs sudaryti nuomos sandorius.
Teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Verus Auditus“ atsakymu, kuris nelaikytinas auditoriaus išvada ir nėra pagrįstas jokiomis prognozėmis ar vertinimais dėl ekonominio sandorių naudingumo. Be to, bendrovės auditas atliekamas už laikotarpį, kai bendrovės nemokumo administratore buvo UAB „Reniva“, o ne UAB „Ius Positivum“. Kreditorių grupė UAB „Estero“, UAB „Rentopa“, UAB „Krestan“, UAB „Linsana“ ir „Statum EOOD“ be jokios atrankos išrinko minėtą auditorę ir, be kita ko, nepatvirtino administravimo išlaidų sąmatos, įskaitant atlygį nemokumo administratorei.
Bendrovės ūkinė komercinė veikla nėra nuostolinga, nes bendrovė kas mėnesį gauna pajamas, išieškojo beveik 7 000 Eur iš turto nuomininkų, sudaryti susitarimai dėl daugiau nei 40 000 Eur skolų išdėstymo. Teismas prašomo sudaryti nuomos sandorio naudingumo iš viso nevertino.
Bendrovės turto realizavimas bus vykdomas, gavus turto vertintojo ataskaitą ir sušaukus kreditorių susirinkimą. Turto realizavimas užtruks kelis mėnesius, todėl iki turto realizavimo bendrovė gali gauti keliasdešimt tūkstančių eurų pajamų.
Teismas nepagrįstai neleido ateityje sudaryti nuomos sandorius be atskiro teismo leidimo, nors tai leistų juos sudaryti operatyviai ir efektyviai, gauti pajamas, juolab kad sandoriai sudaromi, atsižvelgiant į nuomos rinkos kainą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis neleisti likviduojamai dėl bankroto bendrovei sudaryti turto nuomos sandorius yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Finiens“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Reniva“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pripažino UAB „Finiens“ likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 29 d.
LUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikė teismui prašymą leisti tęsti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, vykdyti esamus sandorius ir sudaryti naujus sandorius su nuomininkais ir paslaugų tiekėjais, nuo LUAB „Finiens“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto iki nekilnojamojo turto realizavimo momento ir (ar) atskiro LUAB „Finiens“ kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi leido LUAB „Finiens“ nuo jos pripažinimo likviduojama dėl bankroto iki nekilnojamojo turto realizavimo momento tęsti vykdomą ūkinę komercinę veiklą – nekilnojamojo turto nuomą, vykdyti esamus sandorius su nuomininkais ir paslaugų tiekėjais bei sudaryti naujus sandorius su nuomininkais ir paslaugų tiekėjais, kiek tai yra būtina vykdomos ūkinės komercinės veiklos stabilumui ir tęstinumui užtikrinti.
Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-872-881/2024 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perdavė pareiškėjos LUAB „Finiens“ prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino LUAB „Finiens“ prašymo leisti vykdyti sandorius ir kreditorių UAB „Krestan“ bei UAB „Estero“ prašymo kreiptis į prokuratūrą.
LUAB „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorės, 2025 m. vasario 20 d. pateikė teismui prašymą leisti LUAB „Finiens“ vykdyti sandorius su nuomininkais UAB „Geocinch Group“, UAB „Kelių žvaigždės“, UAB „Helvina“; A. K. individualia įmone, A. F., mažąja bendrija (toliau – MB) „Baltijos urmas“, UAB „BALTEXIM“, UAB „ELB“, MB „Tb Tex“, A. V. (A. V.), uždarąja akcine draudimo brokerių bendrove „Socialinės garantijos“, E. J., viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) „Fitbokso projektai“, UAB „Alinkas“ ir paslaugų teikėjais UAB „Linsana“, UAB „KVK Service“, akcine bendrove (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, UAB saugos tarnyba „Argus“, UAB „LEGNO LT“, MB „Buhalterinė paslauga“, UAB „Mano Būstas Neris“, savivaldybės įmone „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi patenkino LUAB „Finiens“ prašymą leisti vykdyti prašyme nurodytus sandorius. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-422-567/2025 paliko Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą.
LUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ 2025 m. liepos 28 d. pateikė prašymą teismui leisti LUAB „Finiens“ sudaryti sandorį (negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį) su nuomininke VšĮ „Reasportas“ dėl 202,09 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos už 606,27 Eur (pridedant PVM) kainą.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patenkino LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ prašymą leisti sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su nuomininke VšĮ „Reasportas“ dėl 202,09 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos už 606,27 Eur (pridedant PVM) kainą. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-877-467/2025 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir perdavė minėtą prašymą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi nutarė atstatydinti UAB ,,Reniva“ iš LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės pareigų, paskirti bendrovės nemokumo administratore UAB „Ius Positivum“, leido nutartį vykdyti skubiai. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-151-798/2026 paliko Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 2 d. pratęsė bendrovės likvidavimo terminą iki 2025 m. rugsėjo 3 d., o 2025 m. rugsėjo 3 d. – iki 2026 m. sausio 10 d., įpareigojo nemokumo administratorę ne rečiau kaip kartą per mėnesį pateikti teismui informaciją apie bankroto proceso eigą ir veiksmus, siekiant užbaigti bankroto procesą (turto pardavimo aplinkybes ir pan.) ir aplinkybes, trukdančias tai padaryti, nes bankroto procesas negali vykti neribotą laiką. Be kita ko, bendrovės likvidavimo terminas pratęstas iki 2026 m. birželio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydamas įvertinti, ar sudarytomis paslaugų sutartimis, buvusios ir esamos LUAB „Finiens“ nemokumo administratorės (UAB „Reniva“, UAB „Ius Positivum“ ir susijusių asmenų), LUAB „Finiens“ kreditorių ir kitų susijusių asmenų galimai neteisėtais suderintais veiksmais nėra siekiama nepagrįstai panaudoti LUAB „Finiens“ administravimui skirtų lėšų susijusių asmenų naudai ar per susijusius asmenis įgyti nepagrįstos naudos. LUAB „Finiens“ ilgą laiką yra likviduojama, likvidavimo dėl bankroto procedūros yra labai užsitęsusios, tačiau byloje matyti požymių, kad turto realizavimo procesai vykdomi neaktyviai, o atskirais atvejais imamasi veiksmų, galimai nesuderinamų su bankroto proceso užbaigimo tikslu.
Dėl leidimo sudaryti sandorius
Juridinio asmens bankroto procesas – visuma įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu (JANĮ 2 straipsnio 4 dalis).
Bankrutuojančios bendrovės bankroto procesas vyksta nustatytu eiliškumu. Pasibaigus vienai bankroto bylos proceso stadijai (procedūrai), užbaigiami ir įstatyme nurodyti veiksmai, kurie turėjo būti atliekami toje bankroto bylos proceso stadijoje, bei pradedama kita bankroto proceso stadija. Teismui priėmus nutartį likviduoti dėl bankroto juridinį asmenį prasideda galutinė bankroto bylos proceso stadija – bendrovės likvidavimas dėl bankroto.
Teismas nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą, taip pat sandorius, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti (JANĮ 83 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą bankroto proceso metu iš esmės yra ribotos apimties. JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas JANĮ nustatyta tvarka. Teismui priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą yra nukreipta tik į kuo greitesnę juridinio asmens likvidavimo procedūrą ir efektyvesnį turto pardavimą (JANĮ 84 straipsnio 2 dalis). Neatsitiktinai įstatymų leidėjas jau pačiame JANĮ įtvirtino reikalavimą, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, nustatant teismui teisę pratęsti nurodytą terminą, tik esant motyvuotam nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymui. Likvidavimo procedūrų tikslas yra ne tęsti likviduojamos dėl bankroto bendrovės ūkinę komercinę veiklą, tačiau operatyviai realizuoti jos turtą ir iš gautų pajamų patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, 35 punktas).
Aptarta kasacinio teismo praktika ir teisinis reguliavimas lemia, kad, pradėjus juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto etapą, bendrovės sandoriai gali būti tęsiami tik dėl jų naudingumo nusprendus teismui (JANĮ 83 straipsnio 4 dalis), nepriklausomai nuo to, jog kreditorių susirinkimas sprendžia dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Nauji juridinio asmens sandoriai galimi tik tuomet, kai jie atitinka JANĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. kai sudaromas: sandoris, susijęs su juridinio asmens veiklos nutraukimu; sandoris, susijęs su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo; arba sandoris, numatytas teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju bendrovės nemokumo administratorės prašymas leisti vykdyti sandorius pateiktas JANĮ 84 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Minėtoje normoje nurodoma, kad likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra numatyti teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto. Nagrinėjamu atveju bendrovė likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statusą įgijo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties, įsiteisėjusios 2021 m. balandžio 29 d., pagrindu. Minėtoje nutartyje nebuvo nurodyti sandoriai, kuriuos gali sudaryti bendrovė. Taigi, prerogatyva spręsti dėl vėliau bendrovės nemokumo administratorės pateikto prašymo leisti vykdyti sandorius tenkinimo taip pat tenka teismui, nepriklausomai nuo kreditorių ar bendrovės nemokumo administratorės nuomonės, nes teismas atlieka bankroto proceso teisminę kontrolę.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neleido LUAB „Finiens“ sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su nuomininku A. L. dėl 202,09 kv. m. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir neleido bendrovės nemokumo administratorei ateityje sudaryti LUAB „Finiens“ nekilnojamojo turto nuomos sandorių be atskiro teismo leidimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad likvidavimo procedūrų tikslas yra ne tęsti likviduojamos dėl bankroto bendrovės ūkinę komercinę veiklą, tačiau operatyviai realizuoti jos turtą ir iš gautų pajamų patenkinti kreditorių reikalavimus. Tiek nemokumo administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022, 35 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1124-450/2025, 20 punktas).
Likvidavimo dėl bankroto procedūrų metu esminis dėmesys skiriamas būtent turto realizavimui. Įstatymų leidėjas JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje įtvirtino reikalavimą, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, nustatant teismui teisę pratęsti nurodytą terminą, tik esant motyvuotam nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymui (JANĮ 84 straipsnio 4 dalis). Pradėjus juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto etapą, bendrovės sandoriai galimi tik dėl jų naudingumo ir tikslingumo nusprendus teismui. Klausimas dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo yra ekonominio pobūdžio, todėl tam, kad teismas turėtų galimybę nuspręsti dėl tokios veiklos vykdymo ekonominio tikslingumo ir pagrįstumo, jis turi disponuoti visa tokiam sprendimui priimti būtina informacija. Nurodyti aspektai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai neleido sudaryti bendrovės turto nuomos sandorio, nes nemokumo administratorė nepagrindė jo naudingumo bendrovei (ir jos kreditoriams), kai bendrovės likvidavimo procedūros yra vykdomos ilgiau kaip 5 metus.
Nustatyta, kad LUAB „FINIENS“ 2024 m. birželio 20 d. ir 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimuose bendrovės kreditoriai pritarė bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimui iki atskiro kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo. Bendrovės likvidavimo procedūra vykdoma nuo 2021 m. balandžio 29 d. ir jos likvidavimo terminas pratęstas iki 2026 m. birželio 8 d. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartyje, kuria patenkino LUAB „FINIENS“ nemokumo administratorės prašymą leisti vykdyti sandorius su nuomininkais ir paslaugų teikėjais pagal pridėtą sąrašą, nurodė, jog bendrovės nemokumo administratorės nurodyti sandoriai yra ekonomiškai naudingi bendrovei – bendrovei yra naudinga turimą turtą nuomoti, kadangi bendrovė gauna pajamų, o iš gautų pajamų už nuomą dengiamos bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidos, sprendžiamos turto problemos, susijusios su priežiūra, saugojimu ir turto būkle, bei nenustačius, jog turto nuoma neigiamai įtakotų likvidavimo procesą ar dėl to sumažintų turto vertę bei apsunkintų turto realizavimą. Apeliacine tvarka, sprendžiant klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartyje nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, be kita ko, LUAB „Finiens“ atžvilgiu, pagal nusikalstamų veikų požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Baudžiamosios bylos duomenimis ikiteisminio tyrimo metu, siekiant byloje užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į LUAB ,,Finiens“ priklausantį turtą. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2021 m. kovo 29 d., apriboto turto vertė 7 340 821 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi pakeistas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į LUAB ,,Finiens“ priklausantį turtą, leidžiant bendrovės nemokumo administratorei UAB „Reniva“ parduoti LUAB „Finiens“ nuosavybės teise priklausantį pastatą (duomenys neskelbtini), ir įpareigojant po pardavimo gautą pinigų sumą, išskaičiavus bankroto proceso administravimo išlaidas, susijusias su šiuo turtu, ir viršijančią 2011 m. rugsėjo 29 d. sutartinės hipotekos, pakeistos 2022 m. vasario 4 d., kreditorės UAB „8 stebuklas“ reikalavimą (2 093 186,08 Eur), pervesti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, ir šiai pinigų sumai tęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartyje nustatytam terminui. Nors minėtoje baudžiamojoje byloje 2024 m. lapkričio 6 d. buvo leista parduoti bendrovės patalpas (duomenys neskelbtini), įpareigojant nemokumo administratorę pervesti administravimo išlaidas ir hipotekos kreditorės finansinį reikalavimą viršijančią sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, šiai pinigų sumai tęsiant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, tačiau minėtas turtas nebuvo parduotas 2025 m. balandžio 11 d. antrosiose varžytynėse.
Nagrinėjamu atveju bendrovės nemokumo administratorė, prašydama leisti išnuomoti minėtame pastate esančias patalpas A. L., nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad po 2025 m. balandžio 11 d. nesėkmingai pasibaigusių minėto pastato varžytynių buvo imtasi aktyvių veiksmų dėl minėto pastato realizavimo. Bendrovės nemokumo administratorė 2026 m. balandžio 15 d. pranešime (dokumento registracijos Nr. DOK-13457) pirmosios instancijos teismui nurodė, kad šiuo metu atliekamas bendrovės nekilnojamojo turto vertinimas, kuris bus baigtas iki 2026 m. gegužės mėn. vidurio, ir, gavus turto vertinimo ataskaitą, bus šaukiamas bendrovės kreditorių susirinkimas dėl turto realizavimo tvarkos nustatymo. Bendrovės nemokumo administratorė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie bendrovės turto vertinimo pabaigą ir kitus veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti apie operatyvius veiksmus, siekiant realizuoti bendrovės turtą, taip užbaigiant daugiau nei 5 metus užsitęsusią bendrovės likvidavimo procedūrą. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad LUAB „Finiens“ turtas operatyviai nerealizuojamas dėl nepateisinamų priežasčių.
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-877-467/2025 patvirtina, kad minėtą bendrovės pastatą, bendrovę administruojant nemokumo administratorei UAB „Reniva“, buvo siekiama ne realizuoti, o jame esančias patalpas išnuomoti VšĮ „Reasportas“ už nuomos kainą, neatitinkančią rinkos kainos. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui LUAB „Finiens“ tuometinės nemokumo administratorės UAB „Reniva“ prašymą leisti sudaryti nuomos sandorį su nuomininke VšĮ „Reasportas“ dėl 202,09 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos už 606,27 Eur (pridedant PVM) kainą (beveik 3 Eur už 1 kv. m), nes apeliacinės instancijos teismas suabejojo nuomos kainos atitikimu rinkos kainai. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi (kuri yra įsiteisėjusi, nes nebuvo skundžiama), pakartotinai spręsdamas klausimą dėl leidimo išnuomoti bendrovės patalpas VšĮ „Reasportas“, konstatavo, kad sutarta nuomos kaina akivaizdžiai neatitinka rinkos vertės, todėl teismas neleido išnuomoti minėtų patalpų. Pasikeitus bendrovės nemokumo administratorei, naujoji bendrovės nemokumo administratorė UAB „Ius Positivum“ tas pačias bendrovės patalpas siekia išnuomoti A. L. už 5–6,50 Eur (pridedant PVM) už 1 kv. m, t. y. iš esmės už panašią kainą, kurią Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi leido bendrovės patalpas, esančias tame pačiame pastate, išnuomoti UAB „Alinkas“ (5,45 Eur pridedant PVM už 1 kv. m). UAB „Verus Auditus“, kuriai bendrovės 2025 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkime pavesta atlikti bendrovės veiklos, pirkimo, pardavimo sandorių, operacijų patikrinimą, 2026 m. balandžio 16 d. rašte (dokumento registracijos Nr. DOK-14468) nurodyta, kad ji nerado medžiagos, jog, priėmus sprendimą tęsti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, buvo sudarytas verslo planas ir prognoziniai skaičiavimai (pajamų, išlaidų, pelno) būtų pateikti kreditoriams, kurių pagrindu ir turėtų būti (ne)priimamas sprendimas dėl ūkinės komercinės veiklos (ne)tęsimo (JANĮ 63 straipsnis). Auditorė konstatavo, kad turimos informacijos duomenimis bendrovės ūkinė komercinė veikla buvo nuostolinga.
Nors bendrovės nemokumo administratorė kritikuoja minėtos auditorės išvadą, teigdama, kad bendrovės vykdoma ūkinė komercinė veikla nėra nuostolinga ir prašomas leisti sudaryti nuomos sandoris būtų ekonomiškai naudingas bendrovei, tačiau nepateikė įrodymų, jog ūkinės komercinės veiklos rezultatas, susijęs su bendrovės turto nuoma, mažintų bankroto administravimo išlaidas ir leistų labiau patenkinti kreditorių reikalavimus nei ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas, t. y. kad nuomoti turtą yra naudingiau nei jo nenuomoti ir (ar) parduoti. Vien tai, kad bendrovės nemokumo administratorė nurodė gaunamas ir gautinas nuomos pajamas iš bendro bendrovės turto per mėnesį (9 274,74 Eur iš viso, 1 589,41 Eur su PVM už ginčo patalpas), savaime nepatvirtina, jog gaunamų ir (ar) gautinų pajamų pakanka kompensuoti patiriamas sąnaudas, mažinti administravimo išlaidas ir kreditorių finansinius reikalavimus.
Taigi, nurodytos aplinkybės, taip pat JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinti juridinio asmens turto pardavimo principai ir tai, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis), leidžia daryti išvadą, kad bendrovės nemokumo administratorė nepagrindė, jog prašomas leisti sudaryti nuomos sandoris bus naudingas likviduojamai dėl bankroto bendrovei ir jos kreditoriams, generuos pajamas, kurios reikšmingai galės būti panaudotos bankroto administravimo išlaidoms ir kreditorių finansiniams reikalavimams padengti. Pažymėtina, kad likvidavimo dėl bankroto procedūrų metu esminis dėmesys skiriamas būtent turto realizavimui, o ne jo naudojimui, todėl galimybė sudaryti kitus nei turto realizavimo sandorius yra ribota, juolab kad bendrovės likvidavimo dėl bankroto procesas vyksta daugiau nei 5 metus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog pagal JANĮ 63 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas, nesudaro pagrindo manyti, jog bendrovės kreditorių susirinkimui 2024 m. priėmus sprendimus tęsti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, teismas neturi vertinti prašomo leisti sudaryti sandorio naudingumo. Įstatymų leidėjas nustatė, kad, pradėjus juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto etapą, bendrovės sandoriai gali būti tęsiami tik dėl jų naudingumo nusprendus teismui (JANĮ 83 straipsnio 4 dalis), nepriklausomai nuo to, jog kreditorių susirinkimas sprendžia dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Taigi, nagrinėjamu atveju prerogatyva spręsti dėl bendrovės nemokumo administratorės pateikto prašymo leisti sudaryti sandorius atsakovės likvidavimo dėl bankroto procese (ne)tenkinimo tenka teismui, nepriklausomai nuo kreditorių išreikštos valios kreditorių susirinkime.
Pažymėtina, kad JANĮ 83 straipsnio 4 dalies nuostata, jog bendrovės sandoriai gali būti tęsiami tik dėl jų naudingumo nusprendus teismui, taip pat reiškia, jog, likviduojamai dėl bankroto bendrovei tęsiant ūkinę komercinę veiklą, nauji nekilnojamojo turto nuomos sandoriai gali būti sudaromi tik gavus teismo leidimą, atsižvelgiant į tai, jog likvidavimo dėl bankroto stadijoje juridinio asmens sudaromi sandoriai yra išimtinio pobūdžio ir galimi tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (JANĮ 84 straipsnio 2 dalis). Taigi, bendrovės nemokumo administratorės prašymas leisti ateityje sudaryti nuomos sandorius be teismo leidimo konkrečiam sandoriui sudaryti prieštarauja JANĮ 84 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir sudarytų prielaidas bendrovei bei jos kreditoriams ekonomiškai nenaudingos ūkinės komercinės veiklos tęsimui, o ne turto realizavimui. Kitaip tariant, tokio bendrovės nemokumo administratorės prašymo tenkinimas pažeistų esminį likvidavimo dėl bankroto procedūrų tikslą operatyviai realizuoti bendrovės turtą ir iš gautų pajamų patenkinti kreditorių reikalavimus, apmokėti bankroto administravimo išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.