Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2026-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-851/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-06-29
Bylos Nr.
1A-237-851/2026
Teisminio proceso Nr.
1-04-6-00019-2022-7
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė
Nuteistasis
V. G., P. S.
Kaltinamasis
G. P., E. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-851/2026 Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00019-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.1; 1.2.14.7.2.2; 1.2.18.8.1; 1.2.18.8.2; 1.2.18.10.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 29 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Anastasijai Adamonytei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,nuteistajam V. G. ir jo gynėjui Gintarui Aleknavičiui,nuteistojo P. S. (P. S.) gynėjui Regimantui Špelveriui,išteisintajam G. P. ir jo gynėjai Astai Mačernytei,išteisintajam E. A. ir jo gynėjui Rimantui Prėskieniui,

viešame teismo posėdyje, vykusiame mišriu būdu (daliai proceso dalyvių dalyvaujant ZOOM programa, daliai – teismo posėdžių salėje), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. gynėjo Gintaro Aleknavičiaus ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Virginijos Tilvikienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 3 dalyje (UAB grupė „(M)“ turto iššvaistymas), 184 straipsnio 3 dalyje (UAB „(J)“ 59 689,30 Eur vertės turto iššvaistymas), 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „(J)“ 29 947,57 Eur vertės turto iššvaistymas), 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „(J)“ 44 298,10 Eur vertės turto iššvaistymas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB grupė „(M)“ apskaitos tvarkymas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB „(J)“ apskaitos tvarkymas), ir nuteistas:

pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (UAB grupė „(M)“ turto iššvaistymas) – laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (UAB „(J)“ 59 689,30 Eur vertės turto iššvaistymas) – laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „(J)“ 29 947,57 Eur vertės turto iššvaistymas) – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „(J)“ 44 298,10 Eur vertės turto iššvaistymas) – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB grupė „(M)“ apskaitos tvarkymas) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „(J)“ apskaitos tvarkymas) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. G. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, ir V. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Į bausmės laiką įskaitytas pagal ankstesnį nuosprendį atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 24 d., ir nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2024 m. gegužės 21 d.

P. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir nuteistas 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda.

P. S. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „(T)“ apskaitos tvarkymas), 220 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. A. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

V. G. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB grupė „(M)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, kurio žinioje buvo UAB grupė „(M)“ turtas, žinodamas, kad pagal UAB grupė „(M)“ 2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 13 327,12 Eur sumai, 2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 53 809,28 Eur sumai, 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 10 303,61 Eur sumai, 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 11 012,47 Eur sumai, 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 6 030,69 Eur sumai, 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 7 027,99 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 6 289,50 Eur, 2020 m. spalio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 23 100,00 Eur sumai, 2021 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 700,00 Eur sumai, 2021 m. vasario 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 363,00 Eur sumai UAB „(T)“ iš UAB grupė „(M)“ įsigijo įvairių prekių bei paslaugų už 131 963,66 Eur (be PVM), taip pat žinodamas, kad pagal UAB „(R)“ 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 49 445,01 Eur sumai, 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 12 624,69 Eur sumai, 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 10 303,61 Eur sumai, 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 11 012,47 Eur sumai, 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 715,84 Eur sumai, 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 6 651,39 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 6 426,08 Eur sumai dalį šių įvairių statybos darbų paslaugų už 102 179,09 Eur (be PVM), kurias vėliau pardavė UAB „(T)“, UAB grupė „(M)“ įsigijo iš UAB „(R)“ ir privalo už šias paslaugas atsiskaityti, po to, kai UAB „(T)“ į UAB grupė „(M)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Citadele banka“ 2020 m. birželio 30 d. bankiniu pavedimu pervedė 13 327,12 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugpjūčio 28 d. bankiniu pavedimu pervedė 12 467,37 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugsėjo 3 d. bankiniu pavedimu pervedė 8 000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „Sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugsėjo 4 d. bankiniu pavedimu pervedė 849 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „skolos dengimas“, 2020 m. lapkričio 29 d. bankiniu pavedimu pervedė 8 100 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „(duomenys neskelbtini), dalinis mokėjimas“; į UAB grupė „(M)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke UAB „Medicinos bankas“ 2020 m. liepos 1 d. bankiniu pavedimu pervedė 14 000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „Sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)“, 2020 m. liepos 2 d. bankiniu pavedimu pervedė 16 000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. liepos 17 d. bankiniu pavedimu pervedė 5 000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)“, 2020 m. liepos 21 d. bankiniu pavedimu pervedė 18 809,28 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „Skolos grąžinimas“, 2020 m. spalio 15 d. bankiniu pavedimu pervedė 13 058,68 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, 2020 m. lapkričio 4 d. bankiniu pavedimu pervedė 6 289,50 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „Pagal sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)“, 2020 m. gruodžio 1 d. bankiniu pavedimu 7 000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „Pagal sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)“, 2020 m. gruodžio 2 d. bankiniu pavedimu pervedė 8000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „Pagal sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)“, 2021 m. vasario 17 d. bankiniu pavedimu pervedė 700 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „Sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini)“, 2021 m. vasario 23 d. bankiniu pavedimu pervedė 363 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „Sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini)“, iš viso tokiu būdu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. vasario 23 d. pervesdama 131 963,95 Eur pinigų sumą UAB grupė „(M)“, V. G. iš UAB grupė „(M)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančios AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale į UAB „(R)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale bankiniu pavedimu pervedė 10 000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „(duomenys neskelbtini)“, bei laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. už 3 013,95 Eur bankiniais pavedimais pagrindė kitus mokėjimus, o likusią pinigų sumą 118 950 Eur, pasinaudodamas UAB grupė „(M)“ elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. vasario 25 d. išgrynino įvairiuose banko padaliniuose, kurių į UAB grupė „(M)“ kasą neįnešė ir nepagrindė apskaitos dokumentais šių piniginių lėšų panaudojimo atsiskaitymui su UAB „(R)“ ar kitiems tikslams, ir neteisėtai, nepagrįsdamas pinigų panaudojimo apskaitos dokumentais, nenustatytu laiku ir vietoje neatlygintinai perdavė juos nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu V. G. iššvaistė jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą – UAB grupė „(M)“ priklausančias pinigines lėšas 118 950 Eur.

P. S. ir E. A. buvo kaltinami pagal BK 184 straipsnio 3 dalį dėl to, kad iššvaistė jų žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupe su V. G.

P. S. ir E. A. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. G. kaltė dėl šios veikos padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, jo veika kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, kaip kaltininko žinioje buvusio labai didelės vertės svetimo turto iššvaistymas, tačiau nenustačius, kad buvo iššvaistytas UAB „(T)“ ir UAB „(R)“ turtas, ar kad P. S. ir E. A. būtų dalyvavę UAB grupė „(M)“ turto iššvaistyme, P. S. ir E. A. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį išteisinami.

Be to, V. G. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(J)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku, o nuo 2021 m. gegužės 6 d. faktiniu UAB „(J)“ vadovu, kurio žinioje buvo UAB „(J)“ turtas, po to, kai UAB „(T)“ 2021 m. gegužės 14 d. pervedė į UAB „(J)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje 4 235 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „PVM s/f (duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugpjūčio 30 d. pervedė į UAB „(J)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale 19 000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „PVM s/f (duomenys neskelbtini), dalinis mokėjimas“, bei 2021 m. rugsėjo 22 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant pagrindą „galutinis atsiskaitymas pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“ įformino 1 993,50 Eur išmokėjimą UAB „(J)“, į UAB „(J)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, 2021 m. rugsėjo 24 d. pervedė 3 000 Eur, 2021 m. rugsėjo 24 d. pervedė 7 000 Eur, 2021 m. rugsėjo 25 d. pervedė 10 000 Eur, 2021 m. rugsėjo 26 d. pervedė 9 460,80 Eur, 2021 m. spalio 11 d. pervedė 5 000 Eur nurodant mokėjimo paskirtyje „Sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), avansinis mokėjimas“ (2 atvejais), „pagal SF (duomenys neskelbtini)“ (1 atveju), „sf (duomenys neskelbtini)“ (1 atveju), „Sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)“ (1 atveju), V. G. iš UAB „(T)“ bankiniais pavedimais gautus 57 695,80 Eur už UAB „(J)“ prekes ir paslaugas, pasinaudodamas realiai jo žinioje nuo 2021 m. gegužės 6 d. buvusiomis UAB „(J)“ elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. spalio 14 d. panaudojo atlikti mokėjimus kitiems ūkio subjektams ir išgrynino įvairių bankų bankomatuose, kurių į UAB „(J)“ kasą neįnešė, nepagrindė apskaitos dokumentais šių piniginių lėšų panaudojimo, bei nepagrindė iš UAB „(T)“ 1 993,50 Eur grynųjų pinigų gavimo ir panaudojimo, ir neteisėtai, nepagrįsdamas pinigų panaudojimo apskaitos dokumentais, nenustatytu laiku ir vietoje neatlygintinai perdavė juos nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu V. G. iššvaistė jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą – UAB „(J)“ priklausančias pinigines lėšas 59 689,30 Eur.

P. S. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį dėl to, kad iššvaistė jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su V. G.

P. S. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. G. kaltė dėl šios veikos padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, jo veika kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, kaip kaltininko žinioje buvusio labai didelės vertės svetimo turto iššvaistymas, tačiau nenustačius, kad buvo iššvaistytas UAB „(T)“ turtas, ar kad P. S. būtų dalyvavęs UAB „(J)“ turto iššvaistyme, P. S. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį išteisinamas.

Be to, V. G. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(J)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku, o nuo 2021 m. gegužės 6 d. faktiniu UAB „(J)“ vadovu, kurio žinioje buvo UAB „(J)“ turtas, po to, kai UAB „(D)“ 2021 m. spalio 27 d. pervedė į UAB „(J)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, 8 452,57 Eur nurodant mokėjimo paskirtį „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. spalio 26 d. pervedė į UAB „(J)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, 10 000 Eur nurodant mokėjimo paskirtį „galutinis apmokėjimas pagal (duomenys neskelbtini)“, 2021 m. spalio 29 d. pervedė 4 495 Eur, 2021 m. spalio 30 d. pervedė 200 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį: „dalinis apmokėjimas pagal (duomenys neskelbtini)“, 2021 m. spalio 30 d. pervedė 6 800 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį: „galutinis apmokėjimas pagal (duomenys neskelbtini)“, V. G. iš UAB „(D)“ bankiniais pavedimais gautus 29 947,57 Eur už UAB „(J)“ paslaugas, pasinaudodamas realiai jo žinioje nuo 2021 m. gegužės 6 d. buvusiomis UAB „(J)“ elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. panaudojo atlikti mokėjimus kitiems ūkio subjektams ir išgrynino įvairių bankų bankomatuose, kurių į UAB „(J)“ kasą neįnešė, nepagrindė apskaitos dokumentais šių piniginių lėšų panaudojimo ir neteisėtai, nepagrįsdamas pinigų panaudojimo apskaitos dokumentais, nenustatytu laiku ir vietoje neatlygintinai perdavė juos nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu V. G. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „(J)“ priklausančias pinigines lėšas 29 947,57 Eur.

P. S. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su V. G.

P. S. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. G. kaltė dėl šios veikos padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, jo veika kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, kaip kaltininko žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iššvaistymas, tačiau nenustačius, kad buvo iššvaistytas UAB „(D)“ turtas, ar kad P. S. būtų dalyvavęs UAB „(J)“ turto iššvaistyme, P. S. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinamas.

Be to, V. G. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(J)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku, o nuo 2021 m. gegužės 6 d. faktiniu UAB „(J)“ vadovu, kurio žinioje buvo UAB „(J)“ turtas, po to, kai UAB „(C)“ į UAB „(J)“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Citadele banka“ Lietuvos filiale, 2021 m. spalio 13 d. pervedė 10 000 Eur, 2021 m. spalio 14 d. pervedė 10 000 Eur, 2021 m. spalio 14 d. pervedė 9 000 Eur, 2021 m. spalio 16 d. pervedė 10 000 Eur, 2021 m. spalio 17 d. pervedė 5 298,10 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Avansas už gaminius“, „Avansas už sąskaitą“, V. G. iš UAB „(C)“ bankiniais pavedimais gautus 44 298,10 Eur už UAB „(J)“ prekes ir paslaugas, pasinaudodamas realiai jo žinioje nuo 2021 m. gegužės 6 d. buvusiomis UAB „(J)“ elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. panaudojo atlikti mokėjimus kitiems ūkio subjektams ir išgrynino įvairių bankų bankomatuose, kurių į UAB „(J)“ kasą neįnešė, nepagrindė apskaitos dokumentais šių piniginių lėšų panaudojimo, ir neteisėtai, nepagrįsdamas pinigų panaudojimo apskaitos dokumentais, nenustatytu laiku ir vietoje neatlygintinai perdavė juos nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu V. G. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „(J)“ priklausančias pinigines lėšas 44 298,10 Eur.

G. P. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su V. G.

G. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. G. kaltė dėl šios veikos padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, jo veika kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, kaip kaltininko žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iššvaistymas, tačiau nenustačius, kad buvo iššvaistytas UAB „(C)“ turtas, ar kad G. P. būtų dalyvavęs UAB „(J)“ turto iššvaistyme, G. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinamas.

Be to, V. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB grupė „(M)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia apgaulingai tvarkė UAB grupė „(M)“ buhalterinę/finansinę apskaitą, neįtraukdamas į apskaitą visų įvykusių ūkinių operacijų ir tokiu būdu pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalį („Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 12 straipsnio 1 dalį („Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”), 12 straipsnio 4 dalį („Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius”), 16 straipsnio 1 dalį („Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“), 13 straipsnio 1 dalį („privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“), 19 straipsnio 1 dalį („Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“), 19 straipsnio 2 dalį („Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – DAĮ) nuostatomis“), DAĮ 12 straipsnio 1 dalį („privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką) bei Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymo „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto nuostatą („Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita)), laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo 1 sąskaitos faktūros – 2021 m. vasario 23 d. serija (duomenys neskelbtini) – 363 Eur, UAB grupė „(M)“ išrašytos UAB „(T)“ vardu, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. banko sąskaitų: AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir UAB „Medicinos bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos privalėjo saugoti 10 metų, taip pat laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 29 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (Kasos pajamų orderiais) 118 950 Eur piniginių lėšų gavimo, jų neužregistravo apskaitos registruose, todėl negalima nustatyti 118 950 Eur piniginių lėšų panaudojimo. Dėl tokių V. G. padarytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB grupė „(M)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, V. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(J)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku, o nuo 2021 m. gegužės 6 d. faktiniu UAB „(J)“ vadovu, kurio žinioje buvo UAB „(J)“ turtas, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(J)“ buhalterinę/finansinę apskaitą, neįtraukdamas į apskaitą visų įvykusių ūkinių operacijų ir tokiu būdu pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalį („Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 12 straipsnio 1 dalį („Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”), 12 straipsnio 4 dalį („Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius”), 16 straipsnio 1 dalį („Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“), 13 straipsnio 1 dalį („privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“), 19 straipsnio 1 dalį („Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“), 19 straipsnio 2 dalį („Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis DAĮ nuostatomis“), DAĮ 12 straipsnio 1 dalį („privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką) bei Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymo „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto nuostatą („Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita)), laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. 16 atvejų neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (Kasos pajamų orderiais) iš UAB „(J)“ Citadele banka Lietuvos filialo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Luminor Bank Lietuvos skyriaus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 119 300 Eur piniginių lėšų gavimo, bei apskaitos registruose neužregistravo, todėl negalima nustatyti 119 300 Eur piniginių lėšų panaudojimo; 1 atveju neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentu (Kasos pajamų orderiu) UAB „(T) 2021 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderiu 1 993,50 grynųjų piniginių lėšų gavimo, todėl negalima nustatyti šių lėšų panaudojimo. Taip pat nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apskaitos dokumentų:

UAB „(T)“ PVM sąskaitų faktūrų: 2021 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) – 1 304,48 Eur ir 2021 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) – 1 580,95 Eur;

UAB „(K)“ PVM sąskaitos faktūros: 2021 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) – 2 900 Eur;

UAB „(J)“ PVM sąskaitų faktūrų: 2021 m. gegužės 13 d. serija (duomenys neskelbtini) – 4235 Eur, 2021 m. rugpjūčio 9 d. serija (duomenys neskelbtini) – 20 993,50 Eur; 2021 m. spalio 13 d. serija (duomenys neskelbtini) – 44 298,10 Eur; 2021 m. rugsėjo 9 d. serija (duomenys neskelbtini) – 11 495 Eur, 2021 m. rugsėjo 25 d. serija (duomenys neskelbtini) – 18 452,57 Eur;

UAB „(J)“ banko sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, atidarymo data nuo 2021 m. kovo 30 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, atidarymo data nuo 2019 m. balandžio 4 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, atidarymo data nuo 2020 m. vasario 28 d.) esančių „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje; Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, atidarymo data nuo 2021 m. balandžio 26 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, atidarymo data nuo 2021 m. kovo 29 d.) esančių Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filiale išrašų nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kuriuos privalėjo saugoti 10 metų. Dėl tokių V. G. padarytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. negalima visiškai nustatyti UAB „(J)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

P. S. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(D)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatą „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies nuostatą „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis DAĮ nuostatomis“, DAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, 12 straipsnio 2 dalies nuostatą „už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktą „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai <...> ir kita) saugomi 10 metų“, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. apskaitos dokumentų ir registrų:

Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. išrašytų 115 (vnt.) (2021 m. – 82 vnt., 2022 m. – 33 vnt.) PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė prekių ir paslaugų iš viso už 891 128,17 Eur (iš jų: 2021 m. – 716 807,17 Eur, 2022 m. – 174 321 Eur) pardavimo fiziniams ir juridiniams asmenims ūkines operacijas;

Laikotarpio nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. fizinių bei juridinių asmenų iš viso 1 063 (vnt.) (iš jų: 2021 m. – 742 vnt., 2022 m. – 321 vnt.) apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų, PVM sąskaitų faktūrų, elektroninio kasos aparato (EKA) kvitų), kuriuos panaudojo prekių ir paslaugų iš viso už 1 148 499,87 Eur (2021 m. – 980 310,08 Eur, 2022 m. – 168 189,79 Eur) įsigijimui pagrįsti;

Banko sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančių AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale; Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, atidarymo data 2021 m. lapkričio 16 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, atidarymo data 2021 m. lapkričio 16 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, atidarymo data 2021 m. lapkričio 19 d.), esančių LTL kredito unijoje; Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančios UAB „Paysera LT“; Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, USD), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančių Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, atidarymo data 2022 m. sausio 28 d.), esančių AB „Swedbank“) išrašų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.;

Atsargų, gautino PVM, sąskaitų bankuose, kasos (grynųjų pinigų), sumokėtų avansų tiekėjams, skolų tiekėjams, sąnaudų, pardavimo pajamų, mokėtino PVM, pirkėjų įsiskolinimo apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.

Taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (galioja nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 10 straipsnio 1 dalies nuostatą „Apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis DAĮ“, neišsaugojo laikotarpio nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apskaitos dokumentų:

Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. spalio 31 d. išrašytų 54 (vnt.) PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis pagrindė prekių ir paslaugų iš viso už 273 097 Eur pardavimo fiziniams ir juridiniams asmenims ūkines operacijas;

Laikotarpio nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. spalio 31 d. fizinių bei juridinių asmenų iš viso 338 (vnt.) apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų, PVM sąskaitų faktūrų, elektroninio kasos aparato (EKA) kvitų), kuriuos panaudojo prekių ir paslaugų iš viso už 818 039,21 Eur įsigijimui pagrįsti;

Banko sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančių AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale; Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, atidarymo data 2021 m. lapkričio 16 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, atidarymo data 2021 m. lapkričio 16 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, atidarymo data 2021 m. lapkričio 19 d.), esančių LTL kredito unijoje; Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančios UAB „Paysera LT“; Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, USD), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančių Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, atidarymo data 2022 m. sausio 28 d.), esančių AB „Swedbank“) išrašų už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

Atsargų, gautino PVM, sąskaitų bankuose, kasos (grynųjų pinigų), sumokėtų avansų tiekėjams, skolų tiekėjams, sąnaudų, pardavimo pajamų, mokėtino PVM, pirkėjų įsiskolinimo apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Dėl tokių P. S. veiksmais padarytų BAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimo (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) ir Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo (laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) negalima iš dalies nustatyti UAB „(D)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

P. S. buvo kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį dėl to, kad veikdamas per UAB „(T)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį, kuris vykdė P. S., kaip UAB „(T)“ vadovo, nurodymus, siekdamas juridinio asmens UAB „(T)“ naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(T)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos mieste, būdamas UAB „(T)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingas už UAB „(T)“ ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais atitinkančiais tikrovę, bei pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostatą „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, privalėdamas apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti įstatymų nustatytus mokesčius, žinodamas, kad faktiškai tarp UAB „(T)“ ir UAB grupė „(M)“ bei UAB „(J)“ jokių sandorių nėra įvykę, jog UAB grupė „(M)“ sudarė sąlygas UAB „(T)“ 7 atvejais laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. įsitraukti į apskaitą ūkines operacijas ir panaudoti neteisėtai 22 638,14 Eur PVM atskaitą bei 2 atvejais laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. UAB „(J)“ sudarė sąlygas UAB „(T)“ įtraukti į apskaitą ūkines operacijas, neteisėtai panaudoti 4 378,50 Eur PVM atskaitą, siekdamas UAB „(T)“ naudai išvengti 27 017 Eur PVM mokesčio, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 64 straipsnio 1 dalies nuostatą, kur nurodyta „Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą <...> Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai), 90 straipsnio 1 dalies nuostatą, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, veikdamas per UAB „(T)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį, atsakingą už bendrovės apskaitos tvarkymą, deklaracijų bei ataskaitų pateikimą įgaliotoms institucijoms, nesuvokusį P. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, panaudojo UAB „(T)“ prekių, paslaugų įsigijimo ūkines operacijas pagrįsti apskaitos dokumentus – UAB grupė „(M)“ 7 PVM sąskaitas faktūras (2020 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei UAB „(J)“ 2 PVM sąskaitas faktūras (2021 m. gegužės 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso už 155 667,30 Eur (2020 m. – 130 438,80 Eur, 2021 m. 25 228,50 Eur), kuriuose nurodytas vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų (ūkinės operacijos turinys) neatitinka tikrovės, dėl ko laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities VMI elektroniniu būdu pateiktose mokestinių laikotarpių nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. 17-oje Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.:

25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo iš viso 27 017 Eur (iš jų: 2020 m. – 22 638 Eur, 2021 m. – 4 379 Eur) daugiau įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM;

35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo iš viso 27 017 Eur (iš jų: 2020 m. – 22 638 Eur, 2021 m. – 4 379 Eur) daugiau atskaitomo PVM;

36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 22 638 Eur mažiau mokėtino PVM (2020 m.) ir 4 379 Eur daugiau grąžintino PVM (2021 m.) ir šiais savo veiksmais valstybės biudžetui padarė 27 017 Eur nuostolį.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, P. S. tyčia, siekdamas išvengti mokesčių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: <...> 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai“, 11 straipsnio 4 dalies nuostatą „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą „Taikomi šie pelno mokesčio tarifai: <...> Lietuvos vieneto <...> apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą“; 53 straipsnio 1 dalies nuostatą „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., UAB „(T)“ paslaugų už 179 830,30 Eur (2020 m. – 153 538,80 Eur, 2021 m. – 26 291,50 Eur) įsigijimo ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudojo UAB grupė „(M)“, UAB „(J)“ apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras), kuriuose vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų (ūkinės operacijos turinys) neatitinka tikrovės, dėl ko, veikdamas per UAB „(T)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, metinėse pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., kurias Klaipėdos AVMI pateikė laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2022 m. birželio 8 d. elektroniniu būdu, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie sąnaudas ir pelną/nuostolį, t. y. deklaravo 130 901 Eur mažiau už 2020 m. apskaičiuoto apmokestinamojo pelno ir neapskaičiavo, nedeklaravo ir iki 2021 m. birželio 15 d. nesumokėjo 19 635 Eur pelno mokesčio, tuo padarydamas valstybės biudžetui 19 635 Eur nuostolį.

Tokiu būdu P. S., turėdamas tikslą išvengti juridinio asmens UAB „(T)“ mokėtinų mokesčių į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, teikdamas žinomai neteisingus UAB „(T)“ duomenis už veiklos laikotarpį 2020 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. valstybės įgaliotai institucijai (Klaipėdos apskrities VMI) neapskaičiavo, nedeklaravo bei nesumokėjo viso 46 652 (27 017 + 19 635) Eur mokesčių, tuo padarydamas valstybės biudžetui 46 652 Eur nuostolį.

P. S. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinimas P. S. lemiama dalimi buvo grindžiamas sąlyginėmis specialisto išvadomis dėl UAB „(T)“, UAB grupė „(M)“, UAB „(J)“ ūkinės finansinės veiklos, kuriose atitinkami BAĮ, mokesčių įstatymų pažeidimai buvo konstatuoti su sąlyga, kad jeigu, remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinime nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, o joms pagrįsti buvo naudojami apskaitos dokumentai su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Kaltinime nurodytų ūkinių operacijų tarp UAB „(T)“ ir UAB grupė „(M)“, UAB „(J)“ fiktyvumas byloje surinktais įrodymais nėra patikimai patvirtintas, o P. S. ir V. G. versija apie šių ūkinių operacijų realumą lieka nepaneigta. Taigi, nenustačius būtinos sąlygos specialisto išvadoje dėl UAB „(T)“ ūkinės finansinės veiklos nurodytoms baudžiamojo įstatymo numatytoms pasekmėms atsirasti – kaltinime nurodytų į UAB „(T)“ apskaitą įtrauktų ūkinių operacijų, duomenys apie kurias buvo pateikti ir VMI, fiktyvumo, nelieka jokio pagrindo ir išvadai apie BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių atsiradimą.

P. S. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad vykdydamas veiklą UAB „(T)“ vardu, sąmoningai apgaulingai organizavo ir tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę (buhalterinę) apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(T)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir įmokas už Bendrovės veiklos laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., būtent: UAB „(T)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorius P. S., pagal BAĮ (galiojo iki 2022 m. balandžio 30 d.) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingu už įmonės veiklą, finansinės (buhalterinės) apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, išvengti mokėtinų mokesčių (viso 46 652 Eur), bei turint išankstinį tikslą iššvaistyti P. S. žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą – UAB „(T)“ pinigines lėšas, tyčia pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatą „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., Klaipėdos mieste, buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nesuvokusiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė įtraukti į UAB „(T)“ buhalterinę apskaitą:

UAB grupė „(M)“ apskaitos dokumentus: 7 (vnt.) PVM sąskaitas faktūras (2020 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 (vnt.) sąskaitas faktūras (2020 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „(J)“ apskaitos dokumentus: (2 (vnt.) PVM sąskaitas faktūras (2021 m. gegužės 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose nurodytas vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų (ūkinės operacijos turinys) neatitinka tikrovės, panaudojo pagrįsti paslaugų iš viso už 179 830,30 Eur (2020 m. – 153 538,80 Eur, 2021 m. – 26 291,50 Eur) įsigijimo ūkinėms operacijoms;

Laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. bankiniais pavedimais (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančios AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale), kuriuose nurodytas vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų (ūkinės operacijos turinys) neatitinka tikrovės, iš viso 17 (15+2) atvejų pagrindė iš viso 155 198,95 Eur (iš jų: 2020 m. – 130 900,95 Eur, 2021 m. – 24 298 Eur) piniginių lėšų apmokėjimo UAB grupė „(M)“ ir UAB „(J)“ ūkines operacijas;

2021 m. rugsėjo 22 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 993,50 Eur, kuriame nurodytas vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų (ūkinės operacijos turinys) neatitinka tikrovės, pagrindė iš viso 1 993,50 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos uždarajai akcinei bendrovei „(J)“ ūkinę operaciją, ir tuo sumažino dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje, iš viso 1 993,50 Eur.

Po ko UAB „(T)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad UAB grupė „(M)“ 2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 30 d. sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 31 d. sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 23 d. sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(J)“ 2021 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. pagal šiuos apskaitos dokumentus, kuriuose nurodytas vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės, atliko įrašus UAB „(T)“ apskaitos registruose „Sąskaitų aktyvumo ataskaita“: sąskaitoje „(duomenys neskelbtini) Suteiktų paslaugų savikaina“, sąskaitoje „(duomenys neskelbtini) Gautinas pridėtinės vertės mokestis“, „(duomenys neskelbtini) Gautinas PVM 96 str.,“ (duomenys neskelbtini) Citadele bankas ... (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) Citadele bankas ...(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) Kasa“, „(duomenys neskelbtini) Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“.

Dėl tokių P. S. veiksmais padarytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(T)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

P. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinimas P. S. lemiama dalimi buvo grindžiamas sąlyginėmis specialisto išvadomis dėl UAB „(T)“, UAB grupė „(M)“, UAB „(J)“ ūkinės finansinės veiklos, kuriose atitinkami BAĮ, mokesčių įstatymų pažeidimai buvo konstatuoti su sąlyga, kad jeigu, remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinime nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, o joms pagrįsti buvo naudojami apskaitos dokumentai su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Kaltinime nurodytų ūkinių operacijų tarp UAB „(T)“ ir UAB grupė „(M)“, UAB „(J)“ fiktyvumas byloje surinktais įrodymais nėra patikimai patvirtintas, o P. S. ir V. G. versija apie šių ūkinių operacijų realumą lieka nepaneigta. Taigi, nenustačius būtinos sąlygos specialisto išvadoje dėl UAB „(T)“ ūkinės finansinės veiklos nurodytoms baudžiamojo įstatymo numatytoms pasekmėms atsirasti – kaltinime nurodytų į UAB „(T)“ apskaitą įtrauktų ūkinių operacijų, duomenys apie kurias buvo pateikti ir VMI, fiktyvumo, nelieka jokio pagrindo ir išvadai apie BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimą.

P. S. buvo kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl to, kad veikdamas per UAB „(D)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį, kuris vykdė P. S., kaip UAB „(D)“ direktoriaus nurodymus, siekdamas juridinio asmens UAB „(D)“ naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(D)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos mieste, būdamas UAB „(D)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingas už UAB „(D)“ ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais atitinkančiais tikrovę, privalėdamas apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti įstatymų nustatytus mokesčius, žinodamas, kad faktiškai tarp UAB „(D)“ ir UAB „(J)“ jokių sandorių nėra įvykę, jog 2 atvejais laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. UAB „(J)“ sudarė sąlygas UAB „(D)“ įtraukti į apskaitą ūkines operacijas ir neteisėtai panaudoti 5 198 Eur PVM atskaitą, siekdamas UAB „(D)“ naudai išvengti mokėtino 5 198 Eur PVM mokesčio, tyčia, pažeisdamas PVMĮ 64 straipsnio 1 dalies nuostatą „Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą <...> Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai)“, mokestiniu laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. į PVM atskaitą įtraukė iš viso 5 198 Eur PVM pagal UAB „(J)“ PVM sąskaitas faktūras 2021 m. rugsėjo 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodytas vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų – ūkinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės bei mokesčių administratoriui per elektroninę deklaravimo sistemą 2021 m. spalio 26 d., 2023 m. kovo 6 d. pateiktose patikslintose (pirminė deklaracija pateikta 2021 m. spalio 25 d.) mokestinio laikotarpio nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y. 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo iš viso 5 198 Eur daugiau įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo iš viso 5 198 Eur daugiau atskaitomo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 5 198 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM.

Be to, tyčia pažeisdamas PVMĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatą „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks”, 14 straipsnio 1 dalies nuostatą „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas“, 90 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, 2021 m. balandžio 30 d. UAB „(D)“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (į apskaitą įtraukta 2021 m. gegužės 7 d.) nepagrindė iš viso 17 355,37 Eur pardavimo PVM nuo parduotos transporto priemonės „Porsche Cayenne“ apmokestinamosios vertės, pridėtinės vertės mokesčio apskaitos registre neužregistravo iš viso 17 355,37 Eur mokėtino PVM bei mokesčių administratoriui per elektroninę deklaravimo sistemą 2021 m. birželio 25 d. pateiktoje pirminėje mokestinio laikotarpio nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y. nuo transporto priemonės „Porsche Cayenne“ pardavimo vertės neapskaičiavo, nedeklaravo ir iki 2021 m. birželio 25 d. nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 17 355 Eur pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, tyčia pažeisdamas PMĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: <...> 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai“, 11 straipsnio 4 dalies nuostatą „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, panaudojo UAB „(J)“ 2021 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) tikrovės neatitinkančioms prekių ir (ar) paslaugų iš viso už 29 947,57 Eur (vertė be PVM – 24 750,06 Eur, PVM – 5 197,51 Eur) įsigijimo ūkinėms operacijoms pagrįsti ir mokesčių administratoriui per elektroninę deklaravimo sistemą 2022 m. gegužės 26 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie sąnaudas ir veiklos rezultatą (nuostolį), t. y. deklaravo iš viso 24 750 Eur daugiau apskaičiuotų mokestinių metų nuostolių ir padidino mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą (nuostolius) iš viso 24 750 Eur.

P. S., turėdamas tikslą išvengti juridinio asmens UAB „(D)“ mokėtinų mokesčių į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, teikdamas žinomai neteisingus UAB „(D)“ duomenis už veiklos laikotarpį 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. valstybės įgaliotai institucijai (Klaipėdos apskrities VMI) nepriskaičiavo, nedeklaravo bei nesumokėjo viso 22 553 Eur (2021 m. gegužės mėn. – 17 355 Eur, 2021 m. rugsėjo mėn. – 5 198 Eur) mokesčių, tuo padarydamas Valstybės biudžetui 22 553 Eur nuostolį.

P. S. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė P. S. kiltų nustačius, jog BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus jis atliko, siekdamas UAB „(D)“ naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 20 000 Eur. Byloje nustačius, kad išvengtų mokesčių suma yra 17 355 Eur ir neviršija 400 MGL, P. S. dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinamas.

G. P. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad vykdydamas veiklą UAB „(C)“ vardu, sąmoningai apgaulingai organizavo ir vykdė teisės aktų reikalaujamą finansinę (buhalterinę) apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(C)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir įmokas už Bendrovės veiklos laikotarpį nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 31 d., būtent: UAB „(C)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorius G. P., pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, žinodamas, kad tarp UAB „(C)“ ir UAB „(J)“ jokių sandorių nėra įvykę, bet turint tikslą iššvaistyti jo žinioje buvusį UAB „(C)“ turtą – pinigines lėšas, tyčia, pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Klaipėdos mieste, buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nesuvokusiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė įtraukti į UAB „(C)“ buhalterinę apskaitą UAB „(J)“ 2021 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų (ūkinės operacijos turinys) neatitinka tikrovės, ir kurioje nenurodyta įsigyjamų daiktų ir paslaugų pavadinimai, paslaugų atlikimo vieta, bet siekdamas pagrįsti šių tariamą paslaugų įsigijimo ūkinę operaciją iš viso už 44 298,10 Eur (vertė be PVM – 36 610 Eur, PVM – 7 688,10 Eur), laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 17 d. bankiniais pavedimais (2021 m. spalio 13 d. – 10 000 Eur, 2021 m. spalio 14 d. – 10 000 Eur, 2021 m. spalio 14 d. – 9 000 Eur, 2021 m. spalio 16 d. – 10 000 Eur, 2021 m. spalio 17 d. – 5 298,10 Eur) (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“), kuriuose nurodytas vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų (ūkinės operacijos turinys) neatitinka tikrovės, 5 atvejais pagrindė iš viso 44 298,10 Eur piniginių lėšų pervedimą UAB „(J)“. Po ko, UAB „(C)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo UAB „(M)“, nežinodama, kad 2021 m. spalio 13 d. UAB „(J)“ PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, jos duomenis užregistravo UAB „(C)“ apskaitos registruose ir į PVM atskaitą įtraukė iš viso 7 688 PVM, bei mokestinio laikotarpio nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. PVM deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y. deklaravo iš viso 7 688 Eur daugiau grąžintino iš biudžeto PVM, kurią per elektroninę deklaravimo sistemą 2021 m. lapkričio 24 d. ir 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė mokesčių administratoriui. Be to, pažeidžiant PMĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, panaudojo 2021 m. spalio 13 d. UAB „(J)“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) tikrovės neatitinkančių paslaugų už 44 298,10 Eur (vertė be PVM – 36 610 Eur, PVM – 7 688,10 Eur) tariamą įsigijimą pagrįsti ir mokesčių administratoriui per elektroninę deklaravimo sistemą 2022 m. gegužės 26 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie sąnaudas ir veiklos rezultatą (nuostolį), t. y. deklaravo iš viso 36 610 Eur daugiau apskaičiuotų mokestinių metų nuostolių ir padidino mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą (nuostolius) iš viso 36 610 Eur. Dėl tokių G. P. veiksmais padarytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimų laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(C)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

G. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinimas G. P. lemiama dalimi buvo grindžiamas sąlyginėmis specialisto išvadomis dėl UAB „(C)“, UAB „(J)“ ūkinės finansinės veiklos, kuriose atitinkami BAĮ, mokesčių įstatymų pažeidimai buvo konstatuoti su sąlyga, kad jeigu, remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinime nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, o joms pagrįsti buvo naudojami apskaitos dokumentai su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Kaltinime nurodytų ūkinių operacijų tarp UAB „(C)“ ir UAB „(J)“ fiktyvumas byloje surinktais įrodymais nėra patikimai patvirtintas, o G. P. ir V. G. versija apie šių ūkinių operacijų realumą lieka nepaneigta. Taigi, nenustačius būtinos sąlygos specialisto išvadoje dėl UAB „(C)“ ūkinės finansinės veiklos nurodytoms baudžiamojo įstatymo numatytoms pasekmėms atsirasti – kaltinime nurodytų į UAB „(C)“ apskaitą įtrauktų ūkinių operacijų, duomenys apie kurias buvo pateikti ir VMI, fiktyvumo, nelieka jokio pagrindo ir išvadai apie BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimą.

Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. G. gynėjas Gintaras Aleknavičius prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir nuteistajam V. G., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, artimas minimaliam sankcijoje nurodytam bausmės dydžiui, arba paskirti kitas bausmės rūšis, nesusijusias su realia laisvės atėmimo bausme.

Nurodo, kad byloje nepakankamai nuosekliai ištirtos ir įvertintos nuteistąjį V. G. charakterizuojančios aplinkybės. Nuteistojo psichologinis santykis su padarytomis veikomis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir kiti nuteistąjį charakterizuojantys byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra nustatyti visi pagrindai skirti švelnesnes bausmes negu numatytos įstatymo sankcijose arba paskirti mažesnį bausmės dydį. Bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskyrus trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą arba paskyrus kitą, švelnesnę bausmės rūšį, tai paskatintų nuteistąjį ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Nuteistojo V. G. gynėjas Gintaras Aleknavičius skunde cituoja teisės aktus, reglamentuojančius bausmės skyrimo pagrindus. Nurodo aplinkybes, kurias, skirdamas bausmę, įvertino pirmosios instancijos teismas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas plačiai nemotyvavo skiriamos pačios griežčiausios realios laisvės atėmimo bausmės pagrindų ir bausmės tikslų pagrįstumo.

Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, pasisakydamas dėl paskirtos bausmės motyvų ir argumentų, nurodė, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau negalima sutikti su padarytomis išvadomis, kad V. G. nebuvo kritiškas savo padarytų nusikalstamų veiksmų atžvilgiu ir kaltę iš esmės neigė. Iš byloje ištirtų aplinkybių matyti, kad V. G. iš esmės pripažino savo kaltę dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nuoširdžiai gailėjosi, kas turėtų būti įvertinta, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Dėl BK 184 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų V. G. davė išsamius ir nuoseklius parodymus, jis mano, kad kaltu pripažintas nepagrįstai, todėl prisipažinti kaltu negali. Nurodytos aplinkybės rodo nuteistojo kritišką požiūrį į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą ir padarytas teigiamas išvadas.

Pažymi, jog nuteistasis V. G. dalyvauja socialiniame visuomeniniame gyvenime, dirba, moka mokesčius valstybei. Byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad V. G. ankstesniu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m liepos 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2018-2019 m. laikotarpiu, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m gruodžio 1 d. nuosprendžiu nuteistas už jam inkriminuotas tęstines nusikalstamas veikas, padarytas 2020-2021 m. laikotarpiu, t. y. jas padarė dar iki priimant minėtą pirmesnį teismo nuosprendį. Taigi, darytina išvada, kad per 2022-2025 m. laikotarpį nuteistasis V. G. nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir tai rodo, kad jis padarė teisingas išvadas. Jo padarytos veikos nėra smurtiniai ir labai pavojingi visuomenei nusikaltimai, civiliniai ieškiniai byloje nėra pareikšti.

Nurodo, kad V. G. pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m liepos 21 d. nuosprendį atliko 1 metų 1 mėnesio realią laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo įstaigoje ir už pavyzdingą elgesį 2024 m. gegužės 21 d. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 metų 11 mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Per šį laikotarpį iki šiol V. G. nepadarė jokios kitos nusikalstamos veikos, todėl jo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos nėra panaikintas. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad V. G. laikosi įstatymų ir nenusikalsta.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ne visiškai išsamiai ir objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę ir byloje nustatytas aplinkybes, kurios apibūdina V. G. Nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. gegužės mėnesio, darbe charakterizuojamas gerai, jo darbo užmokestis yra 2 000 Eur neatskaičius mokesčių, gyvena nuomojamame būste su šeima, t. y. sugyventine ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnumi. Būsto nuomos kaina 800 Eur, yra būtina išlaikyti šeimą ir prižiūrėti mažametį vaiką.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė V. Tilvikienė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: 1) Pripažinti P. S. kaltu: pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir skirti 200 MGL dydžio baudą; pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir skirti 200 MGL dydžio baudą; pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir skirti 150 MGL dydžio baudą; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 100 MGL dydžio baudą; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir skirti 100 MGL dydžio baudą; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 100 MGL dydžio baudą; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir skirti 100 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 450 MGL dydžio (22 500 Eur) baudą. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį; 2) Pripažinti E. A. kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir skirti 200 MGL dydžio (10 000 Eur) baudą; 3) Pripažinti G. P. kaltu: pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 44 298,10 Eur UAB „(C)“ turto iššvaistymo) ir skirti 100 MGL dydžio baudą; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(C)“ apgaulingos buhalterinės apskaitos) ir skirti 100 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 150 MGL dydžio (7 500 Eur) baudą. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Prokurorė skunde cituoja teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, susijusią su įrodymų vertinimu bei nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai, dėl ko padarytos nepagrįstos ir bylos aplinkybių neatitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, padarytos išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nepakankamai atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kai vieniems įrodymams teikė pirmenybę, sumenkindamas kitų duomenų reikšmę, nepalygino byloje surinktų įrodymų visumos, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Dėl UAB grupė „(M)“ 118 950 Eur vertės turto iššvaistymo

Nurodo, kad UAB „(T)“, atstovaujama direktoriaus P. S., ir UAB grupė „(M)“, atstovaujama direktoriaus V. G., sudarė rangos darbų sutartis: 2020 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) – dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ir fasado remonto darbų, V. G. UAB grupė „(M)“ akcininku tapo tik 2020 m. balandžio 9 d., o direktoriumi - nuo 2020 m. balandžio 23 d., todėl sudaryti 2020 m. vasario 28 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ir fasado remonto darbų tikrai negalėjo. Taip pat ir 2020 m. kovo 20 d. rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 9 d. rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sudarytos tarp rangovo UAB „(R)“ generalinio direktoriaus E. A. ir užsakovo UAB grupė „(M)“ direktoriaus V. G., dėl adresu (duomenys neskelbtini), remonto laikotarpiui 2020 m. kovo 9 d. – 2020 m. gegužės 15 d. bei dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), remonto laikotarpiui 2020 m. kovo 30 d. – 2020 m. gegužės 15 d., sudarytos V. G. vardu, kuris nurodytu laikotarpiu neturėjo teisės sudaryti minėtų sandorių UAB grupė „(M)“ vardu, o ir sutartys sudarytos anksčiau nei pati UAB grupė „(M)“ jas sudarė su pagrindiniu užsakovu – UAB „(T)“.

Pažymi, kad UAB grupė „(M)“ anksčiau nurodytų sutarčių sudarymo ir vykdymo metu darbuotojų neturėjo. Šiuo atveju svarbu, kad nuosprendyje nurodyti liudytojais apklausti J. D., V. Č. (V. Č.) tyrimui aktualiu laikotarpiu buvo UAB „(R)“ ir UAB „(T)“ darbuotojais, t. y. UAB grupė „(M)“ nedirbo. J. D. parodė, kad turėjo reikiamus atestatus, todėl UAB „(R)“ ir UAB „(T)“ galėjo atlikti statybų darbus objektuose, susijusiuose su paveldo apsauga. Dalį darbo užmokesčio jam mokėjo UAB „(T)“, dalį darbo užmokesčio mokėjo UAB „(R)“, kadangi buvo įdarbintas abiejose bendrovėse. Liudytojai A. J. ir I. H. nurodė, jog 2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo su V. Darbus kontroliavo ir priiminėjo techninės priežiūros atstovas J. D. Liudytojas V. Č. parodė, kad dirbo UAB „(T)“ darbų vadovu. Įmonėje „(R)“ dirbo nuo 2019 m. pabaigos statybos darbų vadovu. Taigi, paminėti liudytojai UAB grupė „(M)“ nedirbo nei kaip apdraustieji, nei nelegaliai, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, jog darbus visuose šiuose objektuose skirtingomis apimtimis atliko ir UAB grupė „(M)“ darbuotojai.

Nurodo, jog UAB grupė „(M)“, atstovaujama V. G., nekontroliavo subrangovų UAB „(R)“ veiklos pagal anksčiau aptartas sutartis, o tiesiogiai darbuotojų laiko ir atliekamų darbo apimčių derinimai vyko tik su P. S. Iš 2024 m. kovo 4 d., 2024 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktų P. S. dokumentų dėl UAB „(T)“ statybos rangos darbų objektuose matyti, kad UAB „(R)“ darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai: 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d., buvo siunčiami ir derinami su E. A. ir P. S. ir kitais UAB „(R)“ darbuotojais, tačiau nesiunčiami rangovui UAB grupė „(M)“, atstovaujamai V. G. 2023 m. liepos 5 d. apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėti 2022 m. lapkričio 28 d. kratos metu P. S. gyvenamojoje vietoje paimto kompiuterio „Acer“ išsaugotų elektroninio pašto duomenys, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2022 m. sausio 7 d. buvo naudojamos elektroninių paštų: (duomenys neskelbtini) paskyros, iš kurių buvo siunčiami įvairūs elektroniniai laiškai įvairiems adresatams, susiję su UAB „(R), UAB „(T)“, UAB „(D)“ veikla – darbų sąmatos, darbų užbaigimo aktai, ketinimų protokolai, pasiūlymai, sutartys. Dokumento skyriuje pavadinimu „Grupė (M)“ yra išsaugoti analogiški darbų pavadinimai kaip ir skyriuje „(T)“, nurodant mažesnes kainas, kurių bendra vertė nurodyta 13 417,59 Eur. Rangovas UAB grupė „(M)“, užsakovas UAB „(T)“. Šie UAB grupė „(M)“ vardu surašyti dokumentai buvo sudaryti minėtame P. S. kompiuteryje. Būtent šie duomenys pagrindžia, kad UAB grupė „(M)“ neturėjo jokių galimybių įvykdyti anksčiau nurodytomis sutartimis apspręstų įsipareigojimų UAB „(T)“ ir apie tai žinojo P. S., tačiau būtent tokios įmonės kaip UAB grupė „(M)“ ir reikėjo šiai nusikalstamai verslo schemai įgyvendinti, išteisintiesiems suprantant, kad taip bus galima už restruktūrizuojamos UAB „(R)“ atliktus darbus, pinigines lėšas už šių darbų atlikimą nenukreipti į UAB „(R)“, bet per tarpininką UAB grupė „(M)“ ir jas nuteistajam V. G. išgryninus iš UAB grupė „(M)“ banko sąskaitos, bus galima sugeneruoti.

Nurodo, kad teisiškai už juridinio asmens turtą, jo tinkamą valdymą yra atsakingas jo vadovas – šiuo atveju už UAB „(R)“ turtą E. A., už UAB „(T)“ turtą – P. S., už UAB grupė „(M)“ turtą – V. G., atitinkamai šių bendrovių turtas buvo jų žinioje. Šiuo atveju, nors P. S., E. A. bei V. G. buvo kaltinime nurodytų bendrovių vadovai, tačiau tai nesuteikė jiems turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti bendrovės turtu kaip nuosavu, nes uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, turtas yra atskirtas nuo juridinio asmens vadovo ir dalyvių turto. Padarytų neteisėtų veiksmų sistemingumas, trukmė, neabejotinai patvirtina, kad E. A., P. S. ir V. G. veikė suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir turėdami tikslą iššvaistyti jiems dėl užimamų pareigų pagrindu patikėtą ir jų žinioje buvusį turtą, jie suprato, kad taip pažeidžia bendrovių interesus, dėl ko bendrovės patirs turtinę žalą, ir norėjo taip veikti.

Nurodo, jog byloje esančios tikrovės neatitinkančios rangos sutartys, sąskaitos faktūros dėl kaltinime nurodytų rangos darbų atlikimo, mokėjimo pavedimų duomenys, E. A. savalaikio turtinių pretenzijų nereiškimas leidžia pripažinti, kad P. S., V. G., E. A. veikė bendrininkų grupėje, susitarę. P. S., V. G. bei E. A., veikdami bendrininkų grupėje iššvaistė labai didelės vertės 121 963,95 (131 963,66 – 10 000) Eur turtą. Aplinkybė, kokiomis proporcijomis pasidalinami vėliau išgryninti pinigai ir kokią naudą gauna kiekvienas bendrininkas, neturi reikšmės kiekvieno bendrininko veiksmų kvalifikavimui, nes veikos kvalifikavimą lemia iššvaistytų pinigų bendra suma ir tokia P. S., E. A. ir V. G. veika atitinka labai didelės vertės svetimo turto iššvaistymo sudėtį. Šiuo atveju, bendri P. S., E. A., V. G. veiksmai nebuvo pavieniai, tęsėsi gana ilgą laikotarpį, jie sudarė sąlygas veikti vienas kitam ir vienas kitą papildė, todėl jie yra nusikaltimų bendrininkai, veikė kaip bendravykdžiai.

Dėl UAB „(J)“ 59 689,30 Eur vertės turto iššvaistymo

Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina ne tik tai, jog UAB grupė „(M)“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su įmone „(P)“, bet ir įmonė „(P)“ realiai pastolių į Lietuvos Respubliką neįvežė (2024 m. rugsėjo mėn. Muitinės departamento raštas). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad įmonė „(P)“ ūkinius sandorius Lietuvoje turėjo tik su UAB „(G)“, UAB „(Gl)“, UAB „(L)“ (2024 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas), o šių sandorių vykdymui pastoliai nebuvo reikalingi. Atkreiptinas dėmesys į liudytojo V. Č. parodymus, jog pastoliai buvo laikomi jų aikštelėje ir jų nuomotis nereikėdavo. Jie turėjo savo pastolius ir aprūpindavo ne vieną objektą. UAB „(T)“ turėjo pastovią pastolių sandėliavimo vietą (duomenys neskelbtini). Nepagrįstai teismas daro ir išvadą, jog ši įmonė galėjo išparduoti ar kitais būdais perleisti Lietuvoje turėtą kilnojamąjį turtą UAB grupė „(M)“ ir/ar UAB „(J)“.

Dėl apgaulingo UAB grupė „(M)“ apskaitos tvarkymo

Nurodo, jog kaltinime inkriminuotas apgaulingas UAB grupė „(M)“ apskaitos tvarkymas iš esmės yra susijęs su V. G., P. S. ir E. A. nusikalstama veika – didelės vertės, iš viso 121 963,95 Eur (UAB „(R) ir UAB „(T)“), turto iššvaistymu. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino nuteistojo V. G. parodymų nenuoseklumo. Liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinime nurodytose sąskaitose faktūrose užregistruoti duomenys, jog UAB grupė „(M)“ suteikė 154 601,80 Eur (su PVM) remonto darbų paslaugų bei pastolių montavimo paslaugų iš viso už 25 228,50 Eur, neatitinka tikrovės, o piniginės lėšos, gautos pagal šias tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras buvo naudojamos ne UAB grupė „(M)“ naudai ir interesams, tačiau jas išgryninus, V. G. bei bendrininkų grupe veikusių P. S., E. A. poreikiams tenkinti.

Dėl apgaulingo UAB „(T)“ apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo

Nurodo, kad P. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. apgaulingas apskaitos tvarkymas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimas, iš esmės yra susijusios su jo nusikalstama veika – labai didelės vertės 121 963,95 Eur turto (UAB „(R) ir UAB „(T)“) iššvaistymu bei UAB „(T)“ turto – 59 689,30 Eur iššvaistymu. Byloje surinktų duomenų visuma (liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga) pagrindžia, jog UAB „(T)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo sąskaitas faktūras, kuriuose nurodytas vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų (ūkinės operacijos turinys) neatitinka tikrovės.

Nurodo, jog pagrįstai 2023 m. gegužės 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. IBPSV-1411584-23 dėl UAB „(T)“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad UAB „(T)“ buhalterinė (finansinė) apskaita tiriamuoju laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo organizuojama ir tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės (finansinės) apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų ir, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(T)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nurodo, kad P. S. suvokė, kad tinkamai tvarkoma, visas bendrovės vykdomas ūkines operacijas atskleidžianti buhalterinė apskaita yra svarbiausias juridinio asmens veiklos rodmuo, leidžiantis nustatyti finansinius įvykius, gautas pajamas, patirtas išlaidas, turto ir įsiskolinimų pokyčius, žinojo apie ūkio subjektams keliamus reikalavimus buhalterinę apskaitą tvarkyti taip, kad joje esanti informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, į apskaitą įtraukiant visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir kad to nedarydamas pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Dėl UAB „(J)“ 29 947,57 Eur vertės turto iššvaistymo

Nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas teigia, jog būtent P. S. pateikti dokumentai patvirtina buvusią aikštelės (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį tarp UAB „(D)“ ir UAB „(A)“ bei šios teritorijos tvarkymo darbus bei pateikta pažyma patvirtina, jog iki 2021 m. rugsėjo 27 d. UAB „(J)“, atstovaujama V. G., pristatė S. G. 580 kubinių metrų grunto ir juodžemio, o šios pažymos autentiškumą bei atitinkamo kiekio grunto bei juodžemio pristatymo realumą patvirtino ir liudytojas S. G., tačiau priešingai, liudytojas S. G. nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir jokių konkretesnių duomenų dėl P. S. pateiktos pažymos nepateikė.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visapusiškai neįvertino 2024 m. liepos 24 d. apžiūros protokolo duomenų, kuriuo buvo apžiūrėti važtaraščių bei kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenys (i.VAZ) pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d., tam, kad nustatyti, kokie krovinio važtaraščiai buvo išrašyti UAB „(J)“ ūkininkui S. G. (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB grupė „(M)“, UAB „(D)“, UAB „(T)“, nes buvo nustatyta ne tik, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. UAB „(J)“ vardu registruotų krovinių siuntimo, gavimo, pervežimo važtaraščių nėra, bet ir laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. ūkininko S. G. (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vardu registruotų krovinių siuntimo, gavimo, pervežimo važtaraščių nėra. Be to nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. UAB grupė „(M)“ vardu registruotų krovinių siuntimo, gavimo, pervežimo važtaraščių nėra. UAB „(D)“ užregistruotų statybinių atliekų, grunto, juodžemio registruotų krovinių siuntimo, gavimo, pervežimo važtaraščių taip pat nėra.

Pažymi, kad aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, o kartu jie paneigia P. S., V. G. parodymus dėl pastolių įsigijimo iš Ukrainos įmonės ir jų perleidimą UAB „(T)“ bei dėl statybinių atliekų sutvarkymo paslaugų suteikimo UAB „(D)“. P. S., V. G. tyčiniais veiksmais nesutampančiais su juridinio asmens interesais bei įmonės vadovo veikimu, veikdami bendrininku grupėje iššvaistė jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir tokiu būdu padarant 29 947,57 Eur turtinę žalą UAB „(D)“. Tokiu būdu UAB „(D)“ (29 947,57 Eur) turtas buvo iššvaistytas, kadangi neteisėtai ir neatlygintinai iš UAB „(T)“ ir UAB „(D)“ P. S. žinioje buvęs šių bendrovių turtas buvo perleistas UAB „(J)“ pagal tarpusavio susitarimu pateiktas UAB „(J)“ vardu surašytas tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, kurių UAB „(J) ir UAB „(D)“ neišsaugojo (2021 m. rugsėjo 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso už 29 947,57 Eur), bet pagal šias sąskaitas faktūras apmokėta bankiniais pavedimais, ir po ko V. G. jau savo iniciatyva, nuožiūra bei interesais disponavo sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, jų nepanaudojo UAB „(J)“ veikloje. Tokie tyčiniai su juridinio asmens interesais bei įmonės vadovo veikimu nesutampantys UAB „(D)“ vadovo P. S. veikiančio bendrininku grupėje su kaltinamuoju V. G., veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – jų žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iššvaistymo požymius.

Dėl apgaulingo UAB „(D)“ apskaitos tvarkymo

Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „(D)“ (29 947,57 Eur) turtas buvo iššvaistytas, todėl šiuo atveju UAB „(D)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai bei pateikti neteisingi duomenys apie UAB „(D)“ pajamas, pelną ir turtą.

Dėl UAB „(J)“ 44 298,10 Eur vertės turto iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo

Nurodo, jog G. P., V. G. teiginiai, kad 2021 m. spalio 13 d. UAB „(J)“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaita buvo reali, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Bylos duomenimis UAB „(J)“ nesuteikė UAB „(C)“ paslaugų už 44 298,19 Eur pagal 2021 m. spalio 13 d. UAB „(J)“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pagal joje nurodytus užsakymus Nr. 110, Nr. 109, Nr. 108, Nr. 107, Nr. 112, Nr. 113, Nr. 11, o UAB „(C)“ jų neįsigijo: 1) 2021 m. spalio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta paslaugų atlikimo vieta, darbų ar paslaugų pavadinimai, dokumentas nepasirašytas atsakingų asmenų; 2) UAB „(J)“ Valstybinės mokesčių inspekcijos i.MAS sistemoje, i.SAF posistemyje pateiktame Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre neužregistravo per mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. UAB „(C)“ išrašytos 2021 m. spalio 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini); 3) UAB „(J)“ buhalterinėje nėra užregistruota jokių duomenų apie medžiagų, paslaugų įsigijimą, kurias būtų panaudojusi pagal 2021 m. spalio 13 d. UAB „(J)“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytiems užsakymams Nr. 110, Nr. 109, Nr. 108, Nr. 107, Nr. 112, Nr. 113, Nr. 11, vykdyti; 4) UAB „(C)“ buhalterinėje apskaitoje neužpajamuoti duomenys apie medžiagų gavimą (žvyro, smėlio, metalo) iš UAB „(J); 5) UAB „(C)“ laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apskaitos dokumentais nepagrindė pagal 2021 m. spalio 13 d. UAB „(J)“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta „Pagal užsakymus Nr. 110 Nr. 109 Nr. 108 Nr. 107 Nr. 112 Nr. 113 Nr. 111“, įsigytų paslaugų pardavimo (panaudojimo įmonės veikloje); 5) UAB „(C)“ paslaugų įsigijimo iš UAB „(J)“ ūkinę operaciją 2021 m. spalio 13 d. užregistruota apskaitos registruose (sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose): „(duomenys neskelbtini) Suteiktų paslaugų savikaina“ suteiktų paslaugų savikainos padidėjimą iš viso 36 610 Eur, „(duomenys neskelbtini) Gautinas PVM“ gautino pridėtinės vertės mokesčio padidėjimą iš viso 7 688,10 Eur, „(duomenys neskelbtini) Skolos tiekėjams“ skolos tiekėjui UAB „(J)“ padidėjimą iš viso 44 298,10 Eur.

Nurodo, kad UAB „(C)“ buhalterinėje apskaitoje neužpajamuoti duomenys apie asmenų nurodytų medžiagų gavimą (žvyro, smėlio, metalo) iš UAB „(J)“ bei šių medžiagų panaudojimą UAB „(C)“ veikloje. Pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą UAB „(C)“ laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 17 d. bankiniais pavedimais (2021 m. spalio 13 d. – 10 000 Eur, 2021 m. spalio 14 d. – 10 000 Eur, 2021 m. spalio 14 d. – 9 000 Eur, 2021 m. spalio 16 d. – 10 000 Eur, 2021 m. spalio 17 d. – 5 298,10 Eur) (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“), kurių mokėjimo paskirtyje nurodė „Avansas už gaminius“, „Avansas už sąskaitą“, 5 atvejais nepagrįstai atliko, iš viso 44 298,10 Eur piniginių lėšų pervedimą UAB „(J)“. Šiuo atveju, kaip iš bylos visumos įrodymų nustatyta, kad tyčiniais bendrais G. P., V. G. veiksmais buvo iššvaistytas UAB „(C)“ turtas, t. y. pastariesiems žinant, kad V. G., atstovaujančiam UAB „(J)“ pateikus tikrovės neatitinkančią sąskaitą, kurią į UAB „(C)“ apskaitą įtraukė G. P., bei atliko jos pagrindu mokėjimus UAB „(J)“, iš kurios sąskaitos, disponuodamas šios bendrovės banko mokėjimo kortele, V. G. nuėmė pinigines lėšas, kuriomis G. P., V. G. ir galėjo toliau panaudoti savo interesams. Pažymi, kad išteisintųjų veiksmai nebuvo atsitiktiniai ar dėl suklydimo, jie veikė pagal sutartą schemą. UAB „(C)“ piniginės lėšos buvo pervestos UAB „(J)“ suklastotų dokumentų pagrindu. Bylos įrodymų analizė patvirtina, kad G. P., V. G. žinojo, kad jokie statybos darbai pagal užsakymus UAB „(C)“ nebuvo ir nebus atliekami bei jokios medžiagos nebuvo ir nebus tiekiamos, G. P., vykdydamas mokėjimo pavedimus, suprato, kad UAB „(C)“ piniginės lėšos neteisėtai ir neatlygintinai pereis į kito asmens neteisėtą valdymą, taip padarant turtinę žalą Bendrovei, ir būtent to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tokie tyčiniai, su juridinio asmens interesais bei įmonės vadovo veikimu nesutampantys G. P. veikiančio bendrininku grupėje su V. G., veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iššvaistymo požymius ir tokiu būdu padarant 44 298,10 Eur turtinę žalą UAB „(C)“.

Dėl apgaulingo UAB „(C)“ apskaitos tvarkymo

Nurodo, jog G. P. inkriminuotas UAB „(C)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas yra susijęs su jau anksčiau aptarta G. P. nusikalstama veika – turto iššvaistymu. Bylos duomenys patvirtina, jog G. P. veikdamas bendrininkų grupėje su nuteistuoju V. G. iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, taip padarant 44 298,10 Eur turtinę žalą UAB „(C)“ ir, kad buhalterinėje apskaitoje užregistruotas tikrovės neatitinkantis dokumentas 2021 m. spalio 13 d. UAB „(J)“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl joje nurodytų užsakymų Nr. 110, Nr. 109, Nr. 108, Nr. 107, Nr. 112, Nr. 113, Nr. 111, įsigijimo. Tokiu būdu į UAB „(C)“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos tikrovės neatitinkanti PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios rekvizitus negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (paslaugų iš viso už 44 298,10 Eur (vertė be PVM – 36 610 Eur, PVM – 7 688,10 Eur) įsigijimo ūkinės operacijos. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius ir nepagrįstai G. P. nepripažino kaltu padarius šį nusikaltimą.

Dėl apgaulingo UAB „(J)“ apskaitos tvarkymo

Nurodo, kad G. P., būdamas atsakingas už UAB „(C)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat būdamas atsakingas už teisingą apskaitos dokumentų surašymą ir už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, fiktyvų dokumentą (2021 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė UAB „(C)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei, kuri remdamasi fiktyviais buhalteriniais dokumentais užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas. Dėl fiktyvių operacijų įtraukimo į įmonės apskaitą bei padarytų buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų, be teisėsaugos institucijų patikrinimų, liudytojų parodymų ir pan. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(C)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 31 d. G. P., apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius.

Atsiliepimas

Išteisintojo E. A. gynėjas E. Platauna pateikė atsiliepimą į Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Tilvikienės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Tilvikienės apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Išteisintojo E. A. gynėjas E. Platauna cituoja teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, susijusią su turto iššvaistymu, bei nurodo, jog byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad UAB „(R)“ pagal 2020 m. kovo 20 d. rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB grupė „(M)“ kaip subrangovas atliko įvairius darbus generalinio rangovo „(T)“ statybos objektuose: (duomenys neskelbtini), remontavo (duomenys neskelbtini), atliko pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Už atliktus darbus UAB „(R)“ išrašė UAB grupė „(M)“ virš paminėtų darbų PVM sąskaitas faktūras 102 179,09 Eur sumai. Tai patvirtino darbų vadovu dirbęs J. D., V. Č.

Nurodo, jog UAB „(R)“ sandoris sudarytas su UAB grupė „(M)“ akivaizdžiai sutampa su įmonės interesais, pelningai įmonės veiklai iš esmės netrukdo, yra ekonomiškai pagrįstas ir logiškas, nesudaryta kliūčių turtinius reikalavimus spręsti civilinės teisės priemonėmis. Pastebi, kad šiuo aspektu pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartyje Nr. 2K-7-262/2013. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi buvo iškelta UAB „(R)“ restruktūrizavimo byla ir administratore paskirta E. G., kuri parodė, kad tuo metu įmonė vykdė veiklą, įmonė turėjo kelis beviltiškus debitorius, iš kurių nebuvo galima išsireikalauti skolų.

Pažymi, kad teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartimi UAB „(R)“ iškelta bankroto byla nemokumo administratoriumi paskiriant G. A. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalį paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu be kitų atlieka šias funkcijas: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; atstovauja juridiniam asmeniui teisme. Tokiu būdu E. A., kaip bendrovės vadovo, pareigos baigėsi ir jokių veiksmų išieškant skolas atlikti negalėjo.

Apklausos metu G. A. nurodė, kad iš UAB „(R)“ debitorių sąrašo, tarp jų ir UAB grupė „(M)“, buvo matyti, kad buvo skolininkai kelių šimtų tūkstančių sumai dėl statybų (duomenys neskelbtini), susijusių su (duomenys neskelbtini) statyba. Skolos buvo priteistos teismo, tačiau antstolis jų neturėjo iš ko išieškoti. Galiausiai UAB „(R)“ pabaigos stadijoje visos skolos buvo parduotos didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui. Šiuo atveju byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad E. A., veikdamas bendrininkų grupėje su P. S. ir V. G., iššvaistė labai didelės vertės UAB „(R)“ turtą, todėl teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, nuteistųjų ir liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu.

Atsiliepimas

Išteisintojo G. P. gynėja A. Mačernytė pateikė atsiliepimą į Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Tilvikienės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Tilvikienės apeliacinį skundą atmesti bei išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už ginamojo gynybą apeliacinėje instancijoje priteisimo klausimą.

Šalies argumentai

Išteisintojo G. P. gynėja A. Mačernytė cituoja teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, susijusią su turto iššvaistymu bei nurodo, jog nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad žalos/iššvaistymo dydis argumentuojamas prielaidomis. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų pareikštą kaltinimą inkriminuojamų straipsnių kontekste.

Nurodo, kad priešingai nei teigia prokuroras, kaltinimų dviprasmybės ir prieštaravimai tarpusavyje neleidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų, todėl baudžiamosios bylos nagrinėjimas pakartotinai teisme pažeistų BPK 234 straipsnį.

Pažymi, kad bet kokia abejonė, nepakankamas kaltės, fakto pagrindimas spręstinas kaltinamojo naudai, kas ir buvo padaryta. Jei ir buvo rasta padarytų klaidų, bet ne tokių, kad galima būtų taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Atsiliepimas

Nuteistojo P. S. gynėjas R. Špelveris pateikė atsiliepimą į Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Tilvikienės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Tilvikienės apeliacinį skundą atmesti.

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „(T)”, UAB grupė „(M)“ ir UAB „(R)“ vykdytų rangos darbų

Nurodo, kad pagal kaltinimą šioje byloje veikos modelis buvo toks, jog P. S. suvokė, suprato ir veikė taip, kad imitavo sutarčių sudarymą su UAB grupė „(M)“, gavo netikras PVM sąskaitas faktūras, kurias apmokėjo ir vėliau šiuos išgrynintus pinigus pasidalino. Iš to seka, kad UAB „(R)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB grupei „(M)“, o vėliau UAB grupės „(M)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „(T)“ yra netikro turinio, nes tokių paslaugų niekada nėra įvykę. Pažymėtina, kad nėra ginčo, kad P. S. kaltinimo apimtyje figūruojantys objektai, kurie yra: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti, įrengti ir priduoti pirminiams užsakovams. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad šie objektai buvo išvaistymo modelio dalis, todėl nagrinėjama situacija suponuoja išnagrinėti aplinkybes, susijusias su fakto nustatymu, kas realiai ir faktiškai pastatė, įrengė, suremontavo minėtus objektus. Tik atskleidus šias aplinkybes, galima spręsti galimą veikos kvalifikavimą ir nagrinėti nusikalstamos veikos požymius, tame tarpe subjektyvųjį požymį – suvokimą, supratimą ir norėjimą taip veikti.

Nurodo, jog pirmos instancijos teisme išklausius liudytojus, minėta aplinkybė atskleista tik iš dalies. Iš byloje esančių rangos sutarčių, kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, buvusių bankinių pervedimų matyti, kad šių darbų laikotarpis buvo nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. spalio 30 d. Nepaisant šios aplinkybės, byloje buvo kviečiami buvę UAB grupė „(M)“ darbuotojai. Buvo apklausti buvę UAB grupė „(M)“ darbuotojai: A. B., A. J., A. K., R. L., A. L., P. R., R. T., E. V., R. V., S. Ž. Liudytojai nieko negalėjo atsakyti apie byloje nagrinėjamus keturis objektus, o jų nežinojimas yra objektyviai pateisinamas – jie nedirbo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. spalio 30 d. Nei vienas iš šių liudytojų nedirbo ir įmonėje UAB „(T)“. Keista aplinkybė, kad valstybės kaltintojas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neinicijavo tuo metu dirbusių UAB „(T)“, UAB „(R)“ darbuotojų apklausų. Iš aktualaus laikotarpio apklaustas tik vienas darbuotojas – J. D., kuris nurodė, jog 2020 m. dirbo UAB „(R)“, o šios įmonės darbuotojai atliko statybų darbus kaip subrangovai jau minėtuose keturiuose objektuose. Pažymėjo, kad šiuose objektuose dirbo UAB „(R)“ žmonės bei žmones atveždavo V. Č. Patvirtino, kad jis gaudavo el. paštu tabelius, kuriuose būdavo nurodyti objektuose dirbę žmonės. Šiuos parodymus sugretinus su į bylą pateiktu susirašinėjimu (2024 m. kovo 4 d. prijungti el. susirašinėjimo išrašai su prisegtais tabeliais), galima daryti išvadą, kad tabeliuose nurodomi asmenys galėjo dirbti tiriamuose statybos objektuose. Tačiau valstybės kaltintojas nekvietė ir neapklausė nei vieno liudytojo.

Pažymi, kad V. Č. UAB „(T)“ dirbo tik nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn., o iki to laiko buvo įdarbintas UAB „(R)“. Šis faktas svarbus atsakant į klausimą, kieno naudai jis rinko ir vežė darbuotojus į minėtus objektus. Vien tik tai, kad objektuose būdavo duodama UAB „(T)“ apranga, tačiau atvežtiems darbuotojams mokėjo pats V. Č. ir/ar V. G., negali būti siejama, kad atvežti darbuotojai dirbo UAB „(T)“ naudai. Duomenų, kad šiems asmenims būtų mokėjęs UAB „(T)“, nėra, o dar tiksliau valstybės kaltintojas net nesiekė išsiaiškinti, kiek ir už ką buvo mokama tokiems darbuotojams. Svarbu tai, kad tiek V. Č., tiek J. D. buvo UAB „(R)“ restruktūrizavimo bei vėliau bankroto byloje kaip pirmos eilės kreditoriai. Jiems, kaip buvusiems UAB „(R)“ darbuotojams, įmonė yra neišmokėjusi viso darbo užmokesčio. Taigi, minėti asmenys veikė ne UAB „(T)“ naudai, o UAB „(R)“, nes jie šioje įmonėje oficialiai dirbo. Aplinkybes, kad dalis žmonių buvo samdyti būtent V. Č., bet ne UAB „(T)“, patvirtino liudytojai I. H., A. J. ir kt. Byloje apklausti liudytojai nurodė netikslias aplinkybes dėl darbo minėtuose objektuose, o tai lėmė objektyvios aplinkybės, kad dalis šių liudytojų vėliau buvo įdarbinti pačiame UAB „(T)“. Valstybės kaltintojas ne tik neįrodė ir neatsakė į esminį klausimą, kas dirbo šiuose objektuose, tačiau ir nepaneigė P. S. nurodyto fakto, kad šiuose objektuose nedirbo UAB „(T)“ darbuotojai, išskyrus paskutinįjį objektą – (duomenys neskelbtini).

Pažymi, jog sandorių realumą ir valstybės kaltintojo išvaistymo modelio kvalifikavimą paneigia byloje pateikta lentelė (2025 m. liepos 16 d. prijunta prie bylos lentelė „Laikotarpio nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 30 d. suvestiniai duomenys“), iš kurios matyti, kokio dydžio ir apimties susitarimai buvo tarp ūkio subjektų: užsakovų – UAB „(T)“ – UAB grupė „(M)“ – UAB „(R)“.

Nurodo, kad įvertinus tai, jog visi keturi objektai yra pastatyti/suremontuoti ir priduoti užsakovams bei atsižvelgus į aplinkybes, jog: 1) byloje netirta ir nenustatyta, kiek ir kas kokių medžiagų yra sunaudojęs objektuose; 2) byloje neatsakyta ir nenustatyta, kam ir kiek sumokėta už darbą, – tampa neaiški ir netgi nepagrįsta kaltinimo dalis, kad buvo išvaistytas turtas. Galbūt nagrinėjamos bylos apimtyje galima įžvelgti, kad P. S. neatliko tinkamos kontrolės ir veikė tam tikrais atvejais nerūpestingai, bei galbūt padarė buhalterinius pažeidimus, tačiau jokiu būdu negalima jo veiksmų kvalifikuoti kaip apgaulės, pasisavinimo ar išvaistymo.

Nurodo, jog rangos darbų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo apskaitytos visose trijose įmonėse, tai patvirtina civiliniai procesai, vienas iš jų – 2021 m. birželio 14 d. Klaipėdos apylinkės teisme buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią UAB grupė „(M)“ ir UAB „(R)“ susitarė, kad pagal 2020 m. kovo 9 d. rangos darbų sutartį ir 2020 m. rugsėjo 5 d. rangos darbų sutartis, skolą sudaro 92 179,09 Eur, kuri turi būti sumokėta per pusę metų. Nors ši skola nebuvo padengta, tačiau vėliau vykusioje UAB „(R)“ bankroto byloje, šis reikalavimas buvo parduotas su visais kitais reikalavimais. Aptartos aplinkybės atskleidžia, kad įvykusių sandorių negalima kvalifikuoti kaip neteisėto turto perleidimo ar ekonomiškai nepagrįsto veiksmo. Pažymėtina, kad aptartų sandorių laikotarpis buvo nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. spalio 30 d., o UAB „(R)“ galutinė bankroto ataskaita buvo patvirtinta tik 2024 m. sausio 19 d. Šis aspektas svarbus subjektyviojo požymio nustatymo atveju – ar galėjo asmenys suvokti ir suprasti, kad už neva imituotus laikotarpiu nuo 2020 m vasario 11 d. iki 2020 m. spalio 30 d. rangos darbus ateityje bus neatsiskaityta. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad R. S. būtų kontroliavęs UAB grupė „(M)“, UAB „(R)“ finansinius išteklius, nėra duomenų, kad pastarasis būtų daręs kokią nors įtaką V. G., E. A.

Dėl veikos, susijusios su pastolių įsigijimu iš UAB „(J)“ ir jų nuoma

Nurodo, kad nebuvo net dokumentiškai tikrinami duomenys iš UAB „(T)“ pusės ir faktiškai patikrinami pastoliai. Tyrimo metu neatskleista, kaip įmonė apskaitė pastolius, į kokį balansą įtraukė, koks jų turėtas kiekis iki šio įsigijimo, koks kiekis po jo. Nesant atskleistiems šiems duomenims, negalima identifikuoti subjektyviojo požymio elemento. Kadangi valstybinis kaltintojas netyrė pastolių turėjimo fakto, tai pagal kvalifikuojamą veiką būtina nustatyti padarytos nusikalstamos veikos apimtį, ją išreiškiant verte. Tačiau vertė apskaičiuota paprastai – kiek yra įtraukta atsiskaitymų į UAB „(T)“ buhalterinę apskaitą, t. y. 59 689,30 Eur, tiek neva iššvaistyta. Kyla klausimas, kokia faktinė pastolių vertė, kuri yra UAB „(T)“ apskaitoje, kadangi net ir įsigyjant pastolius ne pagal apskaitos standartus ir tokiu būdu juos siekiant įteisinti, patiriamos išlaidos. Tokiu atveju, iš tariamai iššvaistytos sumos privalo būti atimamos įsigijimo sąnaudos ir tik esamas likutis gali būti kvalifikuojamas kaip tam tikros nusikalstamos veikos rezultatas.

Pažymi, jog V. G. yra nurodęs, kad jis 2021 m. organizavo UAB „(T)“ pastolių, kurie buvo įgyti iš ukrainiečių „(P)“, perpardavimą, nes jiems pastoliai nebebuvo reikalingi, o P. S. kaip tik buvo reikalingi pastoliai. V. G. pateikė į bylą sąskaitą faktūrą. Be to, byloje yra šie duomenys: 1) 2021 m. rugsėjo 2 d. įmonė išbraukta iš Juridinių asmenų registro; 2) laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. įmonė papildė savo UAB „Paysera LT“ sąskaitą 6 360,65 Eur suma; 3) M. T. nurodė, kad „<...> Bendrovė buvo uždaryta 2021 m. liepos 30 d., nes dėl su „Covid-19“ susijusių pandemijos apribojimų nebuvo galima judėti po Europą“. Šie duomenys atskleidžia, kad objektyviai galėjo būti, jog UAB „(P)“, baigdama veiklą Lietuvoje, galėjo išparduoti savo turimą įrangą – pastolius. Apie tai, kad ši įmonė nurodytu laikotarpiu vykdė ūkinę komercinę veiklą Lietuvoje, patvirtina aprašytų dokumentų turinys bei šios bendrovės sąskaita. Be to, UAB „(J)“ pastolius įsigijo 2021 m. gegužės 26 d., o šiuo laikotarpiu į „(P)“ bankinę sąskaitą buvo įneštos piniginės lėšos. Nors suma nesutampa, tačiau tai nereiškia, kad minėta ūkinė operacija negali būti siejama su į bylą pateiktu dokumentu.

Dėl veikos, susijusios su šiukšlių išvežimu

Nuodo, kad UAB „(D)“ vykdo statybų veiklą, kas sąlygoja, kad beveik kiekviename objekte sukaupia nemažus kiekius statybinio laužo, šiukšlių, kurios turi būti išvežamos iš statybvietės darbų eigoje ar pabaigoje. Į šią bylą gynyba pateikė 2020 m. birželio 11 d. nuomos sutartį, pagal kurią matyti, kad UAB „(D)“ iš UAB „(A)“ išsinuomojo žemės sklypą – aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo pateiktas ir su šia sutartimi susijęs susirašinėjimas. Iš šių duomenų matyti, kad pateikiamas terminas, iki kada privaloma atlaisvinti sklypą – 2021 m. rugsėjo 30 d. Nurodoma, kad ši aikštelė buvo naudojama šiukšlėms sandėliuoti. Apie jų faktinį buvimą objektyviai atskleidžia pateiktas susirašinėjimas. P. S. pateikė užfiksuotus vaizdus, kad 2021 m. spalio 15 d. beveik visos šiukšlės iš aikštelės buvo išvežtos. Pažymi, kad sugretinus nurodytus duomenis su išrašytomis UAB „(J)“ 2021 m. rugsėjo 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitomis faktūromis matyti, kad šiukšlių išvežimas vyko šiuo laikotarpiu.

Nuodo, jog valstybės kaltintojas remiasi vieninteliu kriterijumi, kad sandoriai fiktyvūs – UAB „(J)“ neturi darbuotojų ir jokios technikos. Vien tai, kad be pateisinančių dokumentų yra organizuojamos paslaugos, kurias atlieka kiti subjektai, negali sąlygoti nei apgaulės, nei pasisavinimo, nei juo labiau iššvaistymo nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apeliacinio skundo dalį dėl šio epizodo pagrįstumo paneigia 2024 m. liepos 24 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta: 1) atlikus duomenų paiešką nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. ūkininko S. G. vardu registruotų krovinių siuntimo, gavimo, pervežimo važtaraščių, nėra; 2) atlikus duomenų paiešką nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. UAB „(D)“ vardu statybinių atliekų, grunto, juodžemio registruotų krovinių siuntimo, gavimo, pervežimo važtaraščių nėra; 3) atlikus duomenų paiešką nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. UAB „(T)“ vardu grunto, juodžemio registruotų krovinių siuntimo, gavimo, pervežimo važtaraščių, nėra. Be to, iš S. G. iVAZ duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. kroviniai nebuvo gabenti. Taigi, iš šių oficialių duomenų bazių matyti, kad joks krovinys iš viso negalėjo atvažiuoti iki S. G. sklypo ir juo labiau ten iškrautas.

Pažymi, kad nėra ginčo, jog į nurodytą sklypą buvo vežta daug grunto. Esant šiai aplinkybei bei ją sugretinus su tuo, kad šio asmens vardu nėra iVAZ duomenų apie vykdytus vežimus, kyla klausimas, kaip šis gruntas pasiekė sklypą. Įvertinus duomenis iš UAB „(A)“ apie sklype buvusius žemės kalnus bei juos sugretinus su aplinkybe, kad nei UAB „(D)“, nei UAB „(T)“ vardu iVAZ sistemoje nėra tokios krovinio grupės išvežimo fakto, kyla klausimas, kaip šis gruntas buvo išvežtas iš UAB „(A)“ sklypo. Atsakymas pateikiamas 2021 m. rugsėjo 27 d. pažymoje, kurioje nurodoma, kad UAB „(J)“ atvežė į žemės sklypą iš viso 580 m³ švaraus grunto ir juodžemio.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. G. ir jo gynėjas G. Aleknavičius prašė jų pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo P. S. gynėjas R. Špelveris prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, išteisintasis G. P. ir jo gynėja A. Mačernytė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti bei išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, išteisintasis E. A. ir jo gynėjas R. Prėskienis prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo V. G. gynėjo G. Aleknavičiaus apeliacinį skundą atmesti, o prokurorės skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. G. gynėjo G. Aleknavičiaus ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės V. Tilvikienės apeliaciniai skundai atmetami.

Iš prokurorės apeliacinio skundo matyti, jog ji prašo pripažinti P. S. kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 184 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, pripažinti E. A. kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, pripažinti G. P. kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, o nuteistojo V. G. gynėjas apeliaciniu skundu prašo V. G., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti švelnesnes laisvės atėmimo bausmes arba paskirti kitos rūšies bausmes, nesusijusias su realia laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. S., G. P. ir E. A. išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, skundžiamas nuosprendis priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo P. S. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo jo veiksmuose pagrįstos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam V. G. paskyrė tinkamą bausmę. Be to, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad P. S. tiek pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (UAB grupė „(M)“ 118 950 Eur vertės turto iššvaistymas), tiek pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (UAB grupė „(M)“ 118 950 Eur vertės turto iššvaistymas) išteisinamas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nepagrįstai skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje P. S. išteisino tik pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, išteisinant P. S. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (UAB grupė „(M)“ 118 950 Eur vertės turto iššvaistymas) ir pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (UAB grupė „(M)“ 118 950 Eur vertės turto iššvaistymas) (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Nuteistojo V. G. gynėjas G. Aleknavičius ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė V. Tilvikienė apeliaciniuose skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų 184 straipsnio 3 dalyje (UAB grupė „(M)“ turto iššvaistymas), 184 straipsnio 3 dalyje (UAB „(J)“ 59 689,30 Eur vertės turto iššvaistymas), 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „(J)“ 29 947,57 Eur vertės turto iššvaistymas), 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „(J)“ 44 298,10 Eur vertės turto iššvaistymas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB grupė „(M)“ apskaitos tvarkymas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB „(J)“ apskaitos tvarkymas) teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė V. G. įvykdytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei V. G. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal anksčiau nurodytus BK straipsnius.

Dėl įrodymų vertinimo

Prokurorė ginčija byloje atliktą įrodymų vertinimą – nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nepakankamai atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kai vieniems įrodymams teikė pirmenybę, sumenkindamas kitų duomenų reikšmę, nepalygino byloje surinktų įrodymų visumos.

Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020, 10 punktas). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-489/2025, 16 punktas).

Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų bei išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas šioje byloje tiriamas nusikalstamas veikas, vertindamas tiek nuteistųjų gynybinę poziciją, tiek išteisintųjų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė, teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visuma. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

Dėl apgaulingo UAB „(T)“ apskaitos tvarkymo ir neteisingo duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo, neteisingų duomenų apie UAB „(D)“ pajamas, pelną ir turtą pateikimo bei apgaulingo UAB „(C)“ apskaitos tvarkymo

BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-689/2020, 30 punktas). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020, 55 punktas). BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingu teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu pripažįstamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai asmuo sąmoningai pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-696/2018, 12 punktas).

Narinėjamu atveju P. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad veikdamas per UAB „(D)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį, kuris vykdė P. S., kaip UAB „(D)“ direktoriaus, nurodymus, siekdamas juridinio asmens UAB „(D)“ naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(D)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms. Be to, P. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad veikdamas per UAB „(T)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį, kuris vykdė P. S., kaip UAB „(T)“ vadovo, nurodymus, siekdamas juridinio asmens UAB „(T)“ naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(T)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms. Be to, P. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad vykdydamas veiklą UAB „(T)“ vardu, sąmoningai apgaulingai organizavo ir tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę (buhalterinę) apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(T)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir įmokas už Bendrovės veiklos laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. Tuo tarpu G. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad vykdydamas veiklą UAB „(C)“ vardu sąmoningai apgaulingai organizavo ir vykdė teisės aktų reikalaujamą finansinę (buhalterinę) apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(C)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir įmokas už Bendrovės veiklos laikotarpį nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2021 m. spalio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ūkinių operacijų tarp UAB „(T)“ ir UAB grupė „(M)“, UAB „(J)“, tarp UAB „(C)“ ir UAB „(J)“ fiktyvumas byloje surinktais įrodymais nėra patikimai patvirtintas. Teismas konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais nepaneigta, jog į UAB „(D)“ buhalterinę apskaitą įtrauktos UAB „(J)“ PVM sąskaitos faktūros 2021 m. rugsėjo 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) atspindi tikras, realias, faktiškai įvykusias ūkines operacijas ir tikrą realų atsiskaitymą už suteiktas paslaugas. Be to, teismas konstatavo, kad ūkinių operacijų tarp UAB „(C)“ ir UAB „(J)“ fiktyvumas byloje surinktais įrodymais nėra patikimai patvirtintas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apygardos teismo argumentams, kad kaltinime nurodytų sandorių realumas nėra paneigtas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog iš esmės P. S. ir G. P. teigia, kad visi jų įmonių pasirašyti ir atlikti sandoriai buvo realūs, todėl šiuo atveju nebuvo tikslo nei pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių, nei sąmoningai apgaulingai organizuoti ir vykdyti teisės aktų reikalaujamą finansinę (buhalterinę) apskaitą, kad iš dalies nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto ir pan. Pirmosios instancijos teisme tiek P. S., tiek G. P. neigė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir apie tai davė išsamius parodymus. P. S. paaiškino, kad UAB „(T)“ vardu apie 17 metų vykdo statybų darbų veiklą. Dalį darbų UAB „(T)“ atlieka savarankiškai, dalį darbų atlieka rangovai. Taip pat UAB „(T)“ dalyvauja statybų darbuose kaip rangovė. Taip pat jis vadovauja UAB „(D)“, kurios pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto nuoma, kai kada atlieka ir statybinius darbus, bet iš esmės veiklos yra atskirtos ir UAB „(D)“ rūpinasi tik nekilnojamojo turto nuoma. 2020 m. UAB grupė „(M)“ atliko UAB „(T)“ statybinius darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini). Visiems atliktiems darbams V. G. išrašė UAB grupė „(M)“ sąskaitas faktūras, už kurias buvo atsikaityta bankiniais pavedimais ir jokių pinigų V. G. neatidavė, jo vadovaujamai bendrovei buvo skolingas už atliktus statybų darbus. Visus sandorius UAB „(J)“ vardu vykdė ir dokumentus pasirašė V. G. Kiek atsimena, UAB „(T)“ iš UAB „(J)“ įsigijo virš 20 pastolių komplektų ir 8 komplektus, skirtus pamatų klojiniams. Dalis įgytų prekių yra UAB „(T)“ statybų objektuose (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalis yra adresu (duomenys neskelbtini), esančiame sandėlyje. Taip pat dalis pastolių gali būti UAB „(C)“ statybų objektuose. Visą laiką elgėsi sąžiningai, piniginių lėšų nesisavino. Statybų darbus UAB „(T)“, UAB „(D)“ iš rangovų gavo ir jiems už darbus buvo sumokėta. Karantino metu UAB „(T)“ darbuotojai buvo prastovose ir turėjo ieškoti kitų galimybių pabaigti pradėtus objektus. Dauguma objektų buvo valstybiniai ir dėl to reikėjo kviesti subrangovus. Daugumoje atvejų tai buvo UAB „(R)“, „(J)“ ir daug kitų smulkių įmonių. Visi objektai adresais: (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti, suremontuoti, priduoti ir dėl jų jokių nusiskundimų nėra (19 t., b. l. 78–81). G. P. paaiškino, kad jam niekas iš „(J)“ nedavė jokių pinigų. Yra UAB „(C)“ direktorius nuo 2012 m. Jis yra vienintelis bendrovės akcininkas, savininkas ir vadovas. Iš esmės bendrovė užsiima statybų darbais. Užsakymai, sandoriai vyko realiai. Už juos pinigų nei V. G., nei dar kažkas nedavė. Išgrynintais pinigais su V. G. ir U. N. nesidalino. UAB „(C)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, jis apskaitos netvarkė. Visos sąskaitos buvo tikros, realios. Sąskaitos buvo surašytos skirtingu laiku. Sutartis nutraukė, nes matė, kad neįvykdys ir subsidijas grąžino. Įsigytos medžiagos buvo panaudotos objektuose. Per 2021 m. buvo apie 200 užsakymų. Už atliktus darbus buvo išrašomos sąskaitos ir apmokamos. Pagal įmonės veiklos apskaitos politiką medžiagos nėra apskaitomos ir inventorizuojamos (19 t., b. l. 84-85).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad specialistams ne kartą buvo pateikta užduotis atlikti objektų tyrimą ir byloje yra net 5 specialisto išvados. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto tyrimas skiriamas tais atvejais, kai reikalingos specialios žinios tam tikroje srityje. Atlikęs pavestą objektų tyrimą, specialistas pateikia išvadą. Tam tikrais atvejais, kai, pavyzdžiui, dalies aplinkybių negalima pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, o vadovaujantis protingumo, logikos ir pagrįstumo principais tai būtina, specialistas tyrimui gali pasitelkti ir kitokius duomenis. Tačiau specialistas negali atlikti šių duomenų procesinio įrodomojo vertinimo. Šių duomenų tikrumą ir patikimumą turi įvertinti teismas. Todėl specialisto išvada, kuriai pateikti panaudojami įvairūs kiti duomenys, iš esmės vertintina kaip sąlyginė. Tokiu atveju specialisto išvada apie pirmiau minėtas aplinkybes ir jų pasekmes įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuomet, jei šių aplinkybių buvimas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-134-511/2023, 20 punktas). Iš šioje byloje esančių specialisto išvadų matyti, kad jose be įmonių buhalterinių dokumentų specialistas remiasi ir kitais įvairiais išvadose įvardytais duomenimis. Taigi, kaip jau konstatuota ir pirmosios instancijos teismo, šioje byloje esančios specialisto išvados yra sąlyginės.

Šioje byloje nagrinėjamose veikose aktualios šios specialisto išvados: 1) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1411584-23 dėl UAB „(T)“ ūkinės finansinės veiklos (8 t., b. l. 87–197, 9 t., b. l. 1–72); 2) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. birželio 28 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1770050-23 dėl UAB „(D)“ ūkinės finansinės veiklos (7 t., b. l. 170–191, 8 t., b. l. 1–73); 3) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1488820-23 dėl UAB „(C)“ ūkinės finansinės veiklos (9 t., b. l. 81–117); 4) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1339739-23 dėl UAB „(J)“ ūkinės finansinės veiklos (9 t., b. l. 125–159); 5) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. birželio 23 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1722183-23 dėl UAB grupė „(M)“ ūkinės finansinės veiklos (9 t., b. l. 165–196). Visose išvardytose sąlyginėse specialisto išvadose iš esmės konstatuotas vienodas rezultatas, jog atitinkami Buhalterinės apskaitos įstatymo, mokesčių įstatymų pažeidimai įvardytose įmonėse konstatuotini tik su sąlyga, kad jeigu, remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinime nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, o joms pagrįsti buvo naudojami apskaitos dokumentai su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, negalima daryti neabejotinos išvados, kad kaltinimuose nurodyti sandoriai buvo apsimestiniai ir P. S. bei G. P. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaip jau minėta, P. S. ir G. P. teigė, kad sandoriai buvo realūs, visi sutarti darbai buvo atliekami, jokių piniginių lėšų jie nesisavino. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad užsakovai būtų reiškę pretenzijas dėl neatliktų darbų ar kreiptųsi dėl to į atitinkamas institucijas. Taigi, P. S. ir G. P. pateikiama versija dėl kaltinime nurodytų sandorių realumo bylos įrodymais nėra paneigta. Pažymėtina, kad plačiau dėl atskirų sandorių skirtinguose šios bylos epizoduose teisėjų kolegija pasisakys kitoje šio procesinio sprendimo dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, įsitikinus jų patikimumu, o ne prielaidomis ir spėjimais. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamųjų naudai. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2013). Taigi, nesant jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinime įvardyti sandoriai buvo tikrai fiktyvūs, ir atsižvelgiant į specialisto išvadose nustatytas aplinkybes, jog tam tikri Buhalterinės apskaitos įstatymo, mokesčių įstatymų pažeidimai įvardytose įmonėse galimi tik tuo atveju, jei kaltinime nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, darytina išvada, kad P. S. ir G. P. pirmosios instancijos teismo pagrįstai išteisinti dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad P. S. nepagrindė tik mokesčių nesumokėjimo už parduotą automobilį „Porsche Cayenne“ aplinkybių. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1770050-23 dėl UAB „(D)“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad UAB „(D)“ buhalterinė (finansinė) apskaita tiriamuoju laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo organizuojama ir tvarkoma iš dalies nesilaikant BAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų. UAB „(D)“ nesilaikė: BAĮ (galiojusio iki 2022 m. balandžio 30 d.) 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes apskaitos dokumentu (2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra DVL 18266, į apskaitą įtraukė 2021 m. gegužės 7 d.) nepagrindė iš viso 17 355,37 Eur pardavimo PVM nuo parduotos transporto priemonės „Porsche Cayenne“ apmokestinamosios vertės. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių paties P. S. paaiškinimų ar kitų duomenų, pagrindžiančių mokesčių mokėjimo už parduotą automobilį „Porsche Cayenne“ aplinkybes. Taigi, spręstina, kad P. S., turėdamas tikslą išvengti juridinio asmens UAB „(D)“ mokėtinų mokesčių, valstybės biudžetui vis dėlto padarė 17 355 Eur nuostolį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad suma, kurią į deklaraciją įrašė P. S. (17 355 Eur), neviršija 400 MGL, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį jam negali kilti.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl UAB grupė „(M)“ 118 950 Eur vertės turto iššvaistymo, UAB „(J)“ 59 689,30 Eur vertės turto iššvaistymo, UAB „(J)“ 29 947,57 Eur vertės turto iššvaistymo, UAB „(J)“ 44 298,10 Eur vertės turto iššvaistymo

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 184 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Pagal teismų praktiką, turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu. Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220-511/2023, 17 punktas). Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 46 punktas).

Šioje byloje dėl UAB grupė „(M)“ 118 950 Eur vertės turto iššvaistymo P. S. ir E. A. buvo kaltinami pagal BK 184 straipsnio 3 dalį dėl to, kad iššvaistė jų žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupe su V. G. Dėl UAB „(J)“ 59 689,30 Eur vertės turto iššvaistymo P. S. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį dėl to, kad iššvaistė jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su V. G. Dėl UAB „(J)“ 29 947,57 Eur vertės turto iššvaistymo P. S. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su V. G. Dėl UAB „(J)“ 44 298,10 Eur vertės turto iššvaistymo G. P. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su V. G. Taigi, visose aukščiau paminėtose veikose asmenys buvo kaltinami įvykdę nusikalstamas veikas veikdami bendrininkų grupėje. Kaip jau minėta ir anksčiau šiame nuosprendyje, ginčo dėl V. G. įvykdytų nusikalstamų veikų nėra, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir šios aplinkybės plačiau nebus aptariamos.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-697/2022, 121 punktas). Bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Nors prokurorė apeliaciniame skunde prašo išteisintuosius P. S., E. A. bei G. P. pripažinti kaltais ir nuteisti dėl jų bendrų nusikalstamų veiksmų, atliktų kartu su V. G., tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų spręsti, jog V. G. nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje bei 184 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su P. S., E. A. bei G. P. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad byloje nėra užfiksuotas joks nuteistojo V. G. susitarimas su P. S., E. A. ar G. P. daryti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog V. G., darydamas nusikalstamas veikas, veikė kartu su anksčiau paminėtais išteisintaisiais asmenimis. Byloje nėra duomenų apie bendrininkų susitarimą, nėra duomenų ir apie tai, kad P. S., E. A. ar G. P. suvokė veikiantys kartu su kitais asmenimis ir siekė bendro tikslo iššvaistyti jų įmonėms priklausantį turtą.

P. S. ir G. P. duoti paaiškinimai yra aprašyti šio nuosprendžio 40 punkte. Pirmosios instancijos teisme išteisintasis E. A. taip pat, kaip ir P. S. su G. P., neigė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, paaiškino, kad UAB „(T)“ yra dirbęs su pertraukomis 2017–2018 m. ir 2020–2021 m. UAB „(T)“ dirbo projektų ar darbų vadovu. Tuo pačiu metu, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d., dirbo ir UAB „(R)“ generalinio direktoriaus pareigose. Kiek atsimena, kuravo (duomenys neskelbtini) statybų objektus, privačių asmenų statybų objektus. Dėl karantino dauguma statybų darbų objektuose buvo sustabdyti dėl prastovų. 2020 m. UAB „(R)“ buvo pradėta restruktūrizacijos byla su 2019 m. baigtiniais skaičiais (balansu), dėl ko tapo didelio rizikingumo bendrove, dėl ko negalėjo dalyvauti valstybės, savivaldybės užsakymuose. Kadangi pati UAB „(R)“ negalėjo gauti valstybinių užsakymų, vykdė tik privačių bendrovių užsakymus. 2020 m. UAB „(T)“ laimėjo kelis viešuosius pirkimus, tačiau pati neturėjo pajėgumų darbų įvykdyti, dėl ko teko samdyti subrangovus. Kadangi jau seniai pažinojo P. S., pasiūlė atlikti darbus UAB „(T)“ laimėtuose darbų atlikimo konkursuose bei kituose statybų darbų objektuose. Kadangi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą UAB „(R)“ negalėjo sudaryti sutarties su UAB „(T)“, P. S. organizavo, kad sutartis būtų sudaryta UAB grupė „(M)“ vardu, su kuria UAB „(R)“ jau galėjo sudaryti sutartis ir vykdyti darbus. Sudarant sutartis su UAB grupė „(M)“ atlikti UAB „(T)“ objektuose darbus, nei karto net nekilo įtarimas, kad UAB „(R)“ bus apgauta ir su ja už atliktus darbus neatsiskaitys. Kiek atsimena, 2020 m. UAB „(R)“ atliko darbus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas gydytojos butas. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių remonto darbų sutartys buvo sudarytos UAB grupė „(M)“ vardu, nors faktinis užsakovas buvo UAB „(T)“ ir visos darbų užsakymo aplinkybės buvo derinamos su P. S. (19 t., b. l. 151–152). Iš aptartų parodymų matyti, kad E. A., P. S. ir G. P. neigia įvykdę kokius nors nusikalstamus veiksmus, teigdami, jog visi sandoriai buvo realūs, vykdomi.

Prokurorė apeliaciniame skunde dėl UAB grupė „(M)“ 118 950 Eur vertės turto iššvaistymo pažymėjo, kad V. G. UAB grupė „(M)“ akcininku tapo 2020 m. balandžio 9 d., o direktoriumi - nuo 2020 m. balandžio 23 d., todėl 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. kovo 20 d. sudaryti sutarčių UAB grupė „(M)“ vardu negalėjo. Taigi, prokurorė kvestionuoja sutartis, sudarytas tarp UAB „(T)“ ir UAB grupė „(M)“, bei tarp UAB „(R)“ ir UAB grupė „(M)“. Atkreipiamas dėmesys, jog visos šios nurodytos aplinkybės buvo žinomos jau ikiteisminio tyrimo metu. Be to, šį klausimą prokurorė kėlė ir pirmosios instancijos metu. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai paneigti prokurorės teiginiai dėl minėtų sutarčių neteisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, jog galimai galėjo būti klastojamos sutartys nebuvo tirtos ikiteisminio tyrimo metu, prokurorė dėl to nesiėmė jokių veiksmų. Be to, Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. nutartyje minėtas sutartis pripažino vykdytinomis (14 t., b. l. 13–15). Nenustačius jokių aplinkybių dėl sutarčių neteisėtumo bei teismui civilinėje byloje pripažinus sutartis pagal sandorius vykdytinomis, visi įvykę sandoriai laikytini teisėtais, jais abejoti nelieka jokio pagrindo.

Prokurorė apeliaciniame skunde dėl UAB grupė „(M)“ 118 950 Eur vertės turto iššvaistymo nurodo, kad E. A. iššvaistė UAB „(R)“ turtą, P. S. – UAB „(T)“ turtą, o V. G. – UAB grupė „(M)“ turtą, teigia, kad UAB grupė „(M)“ šiai bylai aktualiu laiku net neturėjo darbuotojų, buvo sudaromos tikrovės neatitinkančios sutartys ir iššvaistomas paminėtų įmonių turtas. Atsakant į prokurorės argumentus pažymėtina, kad vadovaujantis byloje esančių liudytojų parodymais galima patvirtinti, kad UAB grupė „(M)“ turėjo darbuotojus ir jie atliko darbus pagal sudarytus sandorius. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš tiesų šioje veikoje aktualiu laiku UAB grupė „(M)“ dirbę asmenys nebuvo apklausti, todėl kitu laiku dirbę asmenys negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su anksčiau minimais objektais. Tačiau byloje esantys kitų liudytojų parodymai patvirtina faktą, kad UAB grupė „(M)“ turėjo darbuotojų, nors ne visi iš jų galimai buvo legaliai įdarbinti. Liudytojas J. D. paaiškino, kad 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje UAB „(R)“ susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl direktorius E. A. rado investuotoją P. S. 2020 m. paskelbus UAB „(R)“ restruktūrizaciją, dalis darbuotojų liko dirbti UAB „(R)“, dalis perėjo dirbti į UAB „(T)“, dalis perėjo dirbti į kitas statybines organizacijas. UAB „(R)“ darbuotojai 2020 m. atliko statybų darbus kaip subrangovai UAB „(T)“ objektuose: (duomenys neskelbtini), atliko pastato (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini)) remonto darbus. Visi paminėti objektai, išskyrus (duomenys neskelbtini), buvo paveldosaugos objektai, todėl darbų atlikimui buvo reikalingas darbų vadovas, turintis specialius atestatus. Kadangi turėjo reikiamus atestatus, UAB „(R)“ ir UAB „(T)“ galėjo atlikti statybų darbus. Visas reikalingas statybines medžiagas atveždavo UAB „(T)“ darbuotojas V. Č. Jis darbuotojų paieška nesirūpino. Kas ir kaip atsikaitydavo už atliktus darbus, kas ir kaip išmokėdavo darbuotojams darbo užmokestį, nežino (19 t., b. l. 69). Liudytojas V. Č. paaiškino, kad 2019 m. pabaigoje statybos darbų vadovu pradėjo dirbti UAB „(R)“. Dirbant UAB „(R)“, bendrovei buvo pradėta bankroto procedūra, todėl perėjo dirbti į UAB „(T)“ darbų vadovu, o grupė „(M)“ jiems dirbo kaip subrangovas. UAB grupė „(M)“ buvo UAB „(T)“ subrangovė ir atlikdavo įvairius darbus. Jis ieškodavo darbuotojų. Kiek žino, dirbant UAB grupė „(M)“ darbuotojams UAB „(T)“ objektuose, jiems, kaip subrangos įmonės darbuotojams, buvo išduodami ir darbo drabužiai su UAB „(T)“ logotipais, nes tai buvo UAB „(T)“ darbų objektai. UAB grupė „(M)“ darbuotojams atlyginimus grynaisiais pinigais yra perdavęs du ar tris kartus. UAB grupė „(M)“ jiems teikdavo darbuotojus. UAB grupė „(M)“ buvo ir legaliai, ir nelegaliai dirbančių asmenų, po kurio laiko jie pereidavo dirbti į UAB „(T)“. Visi galvodavo, kad ateina dirbti į UAB „(T)“, nes toks logotipas buvo, bet iš tiesų dirbo ir UAB „(T)“, ir UAB grupė „(M)“ darbuotojai (19 t., b. l. 69–70). Taigi, šie liudytojų parodymai patvirtina, kad dalis darbuotojų dirbo UAB grupė „(M)“, su jais buvo pasirašomos darbo sutartys. Tam tikri niuansai, tokie kaip UAB „(T)“ logotipas ant aprangos, kvietimas dirbti į UAB „(T)“, galėjo klaidinti darbuotojus, tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad asmenys galėjo atlikti darbus kaip UAB grupė „(M)“ darbuotojai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. S., V. G. bei E. A. parodė, kad dalis UAB grupė „(M)“ darbuotojų dirbo nelegaliai. Šių nurodytų aplinkybių paneigti nėra galimybės.

Kaip jau minėta ir anksčiau šiame nuosprendyje, duomenų, kad užsakovai dėl atliktų darbų turėtų pretenzijų, byloje nėra. Šioje veikoje aktualūs darbai objektuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), buvo visiškai atlikti ir priduoti, už darbus užsakovai atsiskaitė su rangovu UAB „(T)“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad P. S., būdamas UAB „(T)“ direktoriumi, ir UAB „(T)“ būnant rangove bei darbų atlikimui pasitelkiant subrangovą UAB grupė „(M)“, o šiai - subrangovą UAB „(R)“, neišvaistė savo įmonės lėšų, kadangi bendru visų įmonių sutarimu, pagal pasirašytus sandorius iš tiesų atliko reikiamus darbus. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad subrangovų UAB grupė „(M)“ ir UAB „(R)“ darbuotojai dirbo statybų objektuose, taigi ir UAB „(R)“ turtas taip pat nebuvo iššvaistytas. Iš byloje esančių duomenų bei paties kaltinimo matyti, kad UAB „(T)“ visiškai atsiskaitė su UAB grupė „(M)“, o UAB grupė „(M)“ su UAB „(R)“ atsiskaitė tik iš dalies. Tačiau byloje esanti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartis patvirtina, kad UAB „(R)“ ėmėsi veiksmų dėl pinigų išsireikalavimo, minėtoje nutartyje nustatyta UAB grupė „(M)“ skola UAB „(R)“ (14 t., b. l. 13–15). Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad nei UAB „(T)“, nei UAB grupė „(M)“ turtas nebuvo iššvaistytas.

Žemesnės instancijos teismas

Vertinant veiką dėl UAB „(J)“ 59 689,30 Eur vertės turto iššvaistymo bei prokurorės apeliaciniame skunde pateikiamus argumentus dėl to, jog neva įmonė „(P)“ pastolių į Lietuvos Respubliką iš viso neįvežė ir jų neperleido nei UAB grupė „(M)“, nei UAB „(J)“, pirmiausia svarbūs P. S. bei V. G. parodymai. P. S. parodė, kad UAB „(T)“ iš UAB „(J)“ įsigijo virš 20 pastolių komplektų ir 8 komplektus, skirtus pamatų klojiniams. Dalis įgytų prekių yra UAB „(T)“ statybų objektuose (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalis yra adresu (duomenys neskelbtini), esančiame sandėlyje. Taip pat dalis pastolių gali būti UAB „(C)“ statybų objektuose. 2021 m. pavasarį UAB „(T)“ iškilo poreikis išsinuomoti pastolius ir V. G. pasiūlė išsinuomoti tam tikrą jų kiekį. Jam tiko kaina ir pastolius UAB „(T)“ išsinuomojo. Buvo išrašyta sąskaita faktūra. Pastoliai buvo pristatyti į UAB „(T)“. Pristatymu pasirūpino V. G. Nežino, iš kur UAB „(J)“ įsigijo pastolius, kuriuos jie įsigijo iš jų. Iš pradžių pastoliai buvo nuomojami, o vėliau ir įsigyti iš UAB „(J)“ (19 t., b. l. 78–81). V. G. paaiškino, kad pastoliai buvo nupirkti iš ukrainiečių brigados. Iš pradžių pastoliai buvo nuomojami P. S., po to buvo sutarta juos parduoti, nes UAB „(J)“ darbų beveik nebevykdė ir pastoliai nebuvo reikalingi. Buhalterinėje apskaitoje pastolių įsigijimas užregistruotas nebuvo. Pastoliai buvo nuomojami iš ukrainiečių įmonės „(P)“, visą laiką iš jų nuomojo, paskui pernuomojo įmonei „(T)“. Vėliau UAB „(T)“ pasiūlė pastolius nupirkti (19 t., b. l. 81–84). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nurodytų aplinkybių byloje esantys įrodymai nepaneigia.

Iš byloje esančio bei prokurorės apeliaciniame skunde minimo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Pažeidimų prevencijos skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. rašto matyti, kad Muitinės departamentas nurodė, jog duomenų apie laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. UAB grupė „(M)“, UAB „(J)“ ir „(P)“ vykdytas importo procedūras neužfiksuota (16 t., b. l. 75-76). Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad pateiktu laikotarpiu nėra užfiksuota importo procedūrų, nereiškia, kad pastoliai iš viso nebuvo įvežti ar kad sandoriai tarp įmonių buvo neteisėti. Rašte yra pateikta informacija tik apie konkrečių importo deklaracijų nebuvimą, tačiau šios aplinkybės nepaneigia sandorių fakto, prekių pardavimo. Kaltinime nurodyta sąskaita faktūra, pagal kurią UAB „(T)“ įsigijo pastolius iš UAB „(J)“, yra savarankiškas įrodymas. Be to, neatmestina galimybė, kad sandorio objektu buvusios prekės (pastoliai), Europos Sąjungos muitų teritorijoje buvo įvežtos anksčiau nei Muitinės departamento nurodomas laikotarpis. Tokiu atveju tiek sandoris tarp UAB „(J)“ ir „(P)“, tiek sandoris tarp UAB „(T)“ ir UAB „(J)“, nebūtinai turėjo lemti naujų importo procedūrų atlikimą. Esant nurodytoms aplinkybėms vien Muitinės departamento raštas negali būti vertinamas kaip pakankamas ir nenuginčijamas įrodymas šioje byloje. Be kita ko, svarbūs byloje esantys M. T. rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, kad 2020-2021 m. bendrovei „(P)“ vadovavo M. T., šis buvo direktorius ir akcininkas. Bendrovė vykdė sandorius su Lietuvos subjektais nurodytais metais. Bendrovė nutraukė veiklą 2021 m. liepos 30 d. dėl pandemijos. Pats paskutinį kartą Lietuvoje buvo 2021 m. vasarį. 2022 m., prasidėjus karui, keletą kartų persikraustė, įvairūs dokumentai buvo prarasti, todėl neturi jokių dokumentų, kuriuos galėtų pateikti (15 t., b. l. 103–110). Taigi, paties M. T., bendrovės „(P)“ vadovo, paaiškinimai taip pat nepaneigia P. S. ir V. G. nurodytų aplinkybių. P. S. su V. G. patvirtino, kad sandoris dėl pastolių buvo, o M. T. patvirtino, kad sandoriai su Lietuvos subjektais vyko, tačiau jokie tai patvirtinantys dokumentai nėra išlikę. Be to, byloje esančiame 2024 m. rugsėjo 26 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti visi V. G. pateikti dokumentai, susiję su įmone „(P)“ bei UAB grupė „(M)“, ir tarp jų vykusiais sandoriais ir bankinėmis operacijomis (17 t., b. l. 188–191). Šie duomenys taip pat nepaneigia fakto, kad sudaryti sandoriai vyko. Atsižvelgiant į visą tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad nėra įrodyta, jog UAB „(T)“ turtas buvo iššvaistytas.

Vertinant veiką dėl UAB „(J)“ 29 947,57 Eur vertės turto iššvaistymo, svarbūs P. S., V. G. ir G. P. duoti parodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. S. parodė, jog UAB „(D)“, vykdydama statybų veiklą, beveik kiekviename objekte sukaupia nemažus kiekius statybinio laužo, šiukšlių, kurios turi būti išvežtos iš statybvietės darbų pabaigoje. UAB „(D)“ pasirinko statybinių šiukšlių kaupimo metodą, todėl strategiškai geroje vietoje susirado ir 2020 m. birželio 11 d. išsinuomojo aikštelę, kurioje kaupė ir laikė statybinį laužą, šiukšles, tame tarpe - juodžemį, švarų gruntą ir pan. UAB „(D)“ iš UAB „(A)“ 2020 m. birželio 11 d. nuomos sutartimi išsinuomojo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(A)“ įspėjo, kad reikia išvežti šiukšles, todėl sutarė su V. G. dėl to. Buvo sutarta, kad per 1-1,5 mėnesio jis viską sutvarkys. Jo sutvarkymas apims: išrūšiavimą, pakrovimą į transportą, išvežimą, utilizavimą ir aikštelės sutvarkymą. Jis pats buvo porą kartų užvažiavęs į aikštelę ir matė, kad darbai vyko. Darbų eigoje ir jų pabaigoje buvo atsiųstos sąskaitos faktūros. Tik vėliau sužinojo, kad dalis sutvarkytų statybinių atliekų buvo išvežta S. G., likusi dalis - į UAB „(C)“ statybinius konteinerius (19 t., b. l. 78–81). V. G. parodė, kad P. S. pasiūlė išvežti tam tikras šiukšles, gruntą, statybines atliekas iš žemės sklypo. Didžioji dalis buvo juodžemis ir žvyras, šį visą gruntą išvežė S. G. nurodytu adresu. Dėl karantino už transporto paslaugas buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais (9 000 – 11 000 Eur). Likęs gruntas, betonas, plytos, akmenys, stiklo vata, gipsas, izoliacinės medžiagos, plastikas, ruberoidas, kitos atliekos buvo vežami į UAB „(C)“ konteinerius. Tuo metu UAB „(C)“ turėjo labai daug nuomojamų konteinerių, visos atliekos buvo surūšiuotos ir išvežamos būtent į UAB „(C)“ konteinerius, kur nurodydavo UAB „(C)“ darbuotojas R. C. Atvežus atliekas buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Visą šį gruntą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš kito adreso, rūšiavo du asmenys, buvo A. P. ir jo kolega. Jiems buvo mokama grynaisiais pinigais, 100 Eur už dieną. Visas projektas vyko apie 1-2 mėnesius, jie rūšiuodavo tas medžiagas ir pakraudavo į nuomojamus sunkvežimius. Su UAB „(C)“ dėl konteinerių jokių sutarčių nebuvo sudaryta, buvo žinoma, kad UAB „(C)“ turi daug objektų, jie nuomojosi ir turi konteinerių nuomą. Jie priimdavo šiukšles į konteinerius, buvo žodžiu sutarta. Vienas konteineris stovėjo (duomenys neskelbtini), visi kiti stovėjo (duomenys neskelbtini) centre. Jie turėjo labai daug objektų, tuo metu stovėjo apie 20 konteinerių skirtingose vietose. Buvo susiskambinama su R. C., UAB „(C)“ atstovu, jis pasakydavo, kur stovėjo konteineris, į kurį galima pristatyti. Šiukšlės į konteinerius buvo vežamos autobusiukais. Betono laužą veždavo sunkiasvoris transportas, priimdavo S. G., buvo juodžemis, žvyras, sutrinta grunto dalis, kas liko po griovimo darbų (19 t., b. l. 81–84). G. P. parodė, kad jo įmonė turėjo 260 objektų, iš jų Klaipėdoje buvo trečdalis, kiekviename objekte buvo konteinerių. Jei paklausdavo dėl konteinerių, atsakydavo, jei ten yra vietų, skambinti tuo metu esantiems darbuotojams. Jei svetimi mesdavo į jų konteinerį šiukšles, darbuotojai iškviesdavo policiją. Žino, kad ne pats V. G., o kažkas iš jo pusės atveždavo iš Neringos daug šiukšlių. Iš V. G. gavo nuolaidų, užsakymų, trigubai pigiau metalą nupirko. Todėl leido jam pilti šiukšles į konteinerius, pasakė, kad nepamirštų su darbininkais sutarti. Jis kelis tūkstančius sumokėjo. Neturi nei sutarčių dėl tų dalykų, nei aktų, nei fiksuotų svorių. Su juo nebuvo oficialiai atsiskaityta, neprašė atsiskaitymo. V. G. turėjo pasitikslinti, ar yra vietos konteineryje, kiekvieną kartą leidimo turėjo klausti (19 t., b. l. 84-85).

Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojas S. G. nepatvirtino aplinkybių, jog UAB „(J)“ pristatė gruntą ir juodžemį. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. parodė, jog ne viena įmonė Klaipėdoje veža jiems gruntą. Kai su jais susisiekė, jie nurodė, į kokią vietą galima vežti tokį gruntą. Jų sklype buvo karjeras, rekultivacijos projektas ir ne viena įmonė veža švarų gruntą. Buvo parodyta vieta ir kai buvo baigta vežti, buvo susitinkama ir paduodama pažyma. Buvo susitikę su V. G., parodė vietą, kur galima išpilti gruntą, padavė dokumentą. Pažymas visada užpildo vežėjai. Pradžioje susitikdavo, parodydavo vietą, aptardavo, kaip vežti ir privažiuoti, ir paskui susitikdavo pabaigoje, kai viskas jau būdavo padaryta. Išduodant pažymą gruntas jau buvo visas suvežtas. Taigi, priešingai nei teigia prokurorė, S. G. patvirtino grunto atvežimo bei pažymos išdavimo faktą. Byloje ši pažyma yra pateikta, iš jos matyti, kad iki 2021 m. rugsėjo 27 d. UAB „(J)“, atstovaujama V. G., pristatė S. G. 580 kubinių metrų grunto ir juodžemio (13 t., b. l. 108).

Prokurorė teigia, kad šiai veikai aktualiu laikotarpiu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktuose važtaraščiuose bei kituose krovinių gabenimo dokumentų duomenyse UAB „(J)“ vardu registruotų krovinių siuntimo, gavimo, pervežimo važtaraščių nėra, ūkininko S. G. vardu registruotų krovinių siuntimo, gavimo, pervežimo važtaraščių taip pat nėra. Dėl šių aplinkybių prokurorė kvestionuoja sandorių realumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokurorės argumentai iš esmės nepaneigia kaltinime nurodytų ir P. S. bei V. G. aptartų sandorių realumo. Šioje byloje jau yra nustatyta neginčijama aplinkybė, kad V. G. apgaulingai tvarkė UAB „(J)“ apskaitą ir į apskaitą neįtraukė bei nepagrindė tam tikrų duomenų, dėl šių nusikalstamų veiksmų jis pirmosios instancijos teismo yra nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tačiau tam tikri apskaitos tvarkymo trūkumai savaime nereiškia, kad šiame epizode aptariami sandoriai nevyko. Kaip jau minėta, V. G. parodė, kad dėl karantino už transporto paslaugas buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, o gruntą rūšiavo du asmenys, kuriems tai pat buvo mokama grynaisiais pinigais. Taigi, vien jau dėl to, kad atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais, operacijos nebuvo tinkamai įtrauktos į įmonės veiklą. Tačiau, vertinant sandorių realumą, reikšminga ne vien formali dokumentų apskaita, bet ir tai, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktinį darbų atlikimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra įrodyta, jog UAB „(D)“ turtas buvo iššvaistytas.

Vertinant veiką dėl UAB „(J)“ 44 298,10 Eur vertės turto iššvaistymo matyti, jog pagrindinis prokurorės argumentas, pateiktas apeliaciniame skunde, yra tas, kad iš tiesų UAB „(J)“ nesuteikė UAB „(C)“ paslaugų už 44 298,10 Eur, kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje tokių duomenų nėra užfiksuota, be to, tiek UAB „(J)“, tiek UAB „(C)“ buhalterinėje apskaitoje neatsispindi šie sandoriai.

Dėl šios veikos išsamius parodymus davė V. G. ir G. P. V. G. parodė, jog su G. P. pažįstamas, žinoma ir bendrovė UAB „(C)“, jie atlikdavo statybos, griovimo darbus. Kas pervestus pinigus išgrynino ir kur jie buvo panaudoti, nepamena. UAB „(J)“ buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, registruota Vilniuje. Dokumentus jiems teikdavo ir jis. Sutartį dėl tvarkymo buvo sudaręs direktorius U. N. (19 t., b. l. 81–84). G. P. parodė, kad tyrėjui Š. B. buvo atnešęs popierinius užsakymus. Ten yra prekės, paslaugos, transportas, žvyras ir metalas. Vidutinis užsakymas tuo laikotarpiu būdavo 6 000 Eur, o apyvartų ir objektų kiekis labai didelis. Pagal užsakymus žvyrą galėjo panaudoti į 2-3 objektus. Metalas galėjo būti išsiskirstytas į 15 objektų. Į vieną objektą yra vežama 70-80 kg metalo, į kitą - 200 kg, o ten buvo pirkta gaminių keletą tonų. Tie užsakymai, sandoriai vyko realiai. Už juos pinigų nei V. G., nei dar kažkas nedavė. UAB „(C)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, jis apskaitos netvarkė. Visos sąskaitos buvo tikros, realios. Sąskaitos buvo surašytos skirtingu laiku. Užsakymai buvo perduoti Š. B. ir turėjo būti byloje. Prekės ir paslaugos, gautos iš „(J)“, buvo panaudotos jo statybų objektuose. Prekės ir paslaugos buvo priimtos įvairiai. Jie neypatingų statinių statybą vykdo, todėl sandėliavimas nėra privalomas. Daug paslaugų ir prekių suteikta buvo iki apmokėjimo, kai kurios - su atidėjimu. Galėjo būti, kad dalis sandorių jau buvo įvykę iki sąskaitos faktūros sudarymo. Per 2021 metus buvo apie 200 užsakymų. Už atliktus darbus buvo išrašomos sąskaitos ir apmokamos. Pagal įmonės veiklos apskaitos politiką medžiagos nėra apskaitomos ir inventorizuojamos. UAB „(C)“ vykdė realią statybų, apdailos ir griovimo darbų veiklą. 2021 m. bendrovė sulaukė apie 1000 užklausų, iš kurių buvo pateikta 730 sąmatų pasiūlymų ir sėkmingai įvykdyti 225 užsakymai. Įmonė nuolat turėjo poreikį įvairioms prekėms ir paslaugoms. 2021 m. spalio mėnesį UAB „(C)“ gavo sąskaitą faktūrą iš UAB „(J)“ už 44 298,10 Eur. Sąskaita buvo apmokėta bankiniais pavedimais. Šie mokėjimai buvo susiję su realiai UAB „(C)“ reikalingomis prekėmis ir paslaugomis, susijusiomis su vykdomais projektais. Tai galėjo būti atsiskaitymai už jau gautas prekes ir paslaugas bei avansai už būsimas prekes ar paslaugas. Jį, kaip UAB „(C)“ vadovą, pirmiausia domino jų įmonės interesai. Prekes ir paslaugas iš UAB „(J)“ įsigijo, jo įsitikinimu, geresnėmis nei rinkoje buvusiomis sąlygomis, atsižvelgiant į tuo metu galiojusius karantino suvaržymus ir svyruojančias (brangstančias) medžiagų bei paslaugų kainas. Gavo gerą kainą, lanksčius terminus, tinkamą kokybę ir reikiamą kiekį. Apmokėjimą atlikus bankiniais pavedimais, neturėjo pagrindo manyti ar abejoti, kad sandoris yra neteisėtas ar fiktyvus. Neturėjo jokio tikslo asmeniškai pasisavinti šių lėšų ar jas iššvaistyti. UAB „(C)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „(M)“ jis, kaip įmonės vadovas, pateikė minėtą sąskaitą faktūrą iš UAB „(J)“, o buhalterinė įmonė, būdama atsakinga už apskaitos vedimą, šią sąskaitą užregistravo. Jis neturėjo jokio tikslo iškraipyti apskaitos duomenų ar pateikti neteisingų duomenų mokesčių administratoriui. Visos deklaracijos buvo teikiamos remiantis buhalterinės apskaitos įmonės pateikta informacija (19 t., b. l. 84-85).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir ankstesnėse veikose, taip ir šioje, sandorių realumas neturėtų būti vertinamas per įmonių buhalterinės apskaitos prizmę. Lemiamą reikšmę įrodinėjant asmens kaltę dėl įmonės turto iššvaistymo turi ne tai, kaip šie sandoriai buvo atvaizduoti įmonės buhalterinėje apskaitoje, ar tai, kad jie apskritai nebuvo įtraukti į apskaitą, tačiau tai, ar jie faktiškai buvo sudaryti ir vykdomi. Sandorių realumą šiuo atveju pirmiausia pagrindžia V. G. ir G. P. parodymai, jie patvirtino, kad kaltinime nurodyti sandoriai vyko. Be kita ko, galimą sandorių realumą patvirtina ir byloje esantys liudytojų parodymai. Liudytoja J. K. paaiškino, kad UAB „(M)“ buhaltere dirbo nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. spalio 14 d. UAB „(M)“ teikia kitiems ūkio subjektams buhalterinės (finansinės) apskaitos tvarkymo paslaugas. Vedė UAB „(C)“ apskaitą pagal šių bendrovių pateiktus pirminius apskaitos dokumentus ir duomenis, pateiktus elektroniniu paštu. Apklausos metu pateikta 2021 m spalio 13 d. UAB „(J)“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios skiltyje „Prekės pavadinimas“ nurodyta „Pagal užsakymus Nr. 110 Nr. 109 Nr. 108 Nr. 107 Nr. 112 Nr. 113 Nr. 111“ iš viso už 44 298,10 Eur išrašyta UAB „(C)“. Virš kompiuteriu atspausdinto teksto yra užrašytas rankraštinis įrašas „st.darbai“. Šią pastabą užsirašė ji pati, kad žinotų, į kurią klasę įtraukti UAB „(C)“ iš UAB „(J)“ gautus statybų darbus. Jei būtų buvusios įgytos statybinės medžiagos, jas būtų užregistravusi antroje klasėje prie atsargų. Kas pristatė šią sąskaitą faktūrą, neprisimena, nes tai buvo eilinė sąskaita faktūra. Sąskaitoje faktūroje nurodyti užsakymų numeriai, tačiau patys užsakymai greičiausiai nebuvo pateikti, kadangi į registrus yra įtraukiami tik sąskaitoje faktūroje nurodyti duomenys. Kadangi pagal pateiktą sąskaitą faktūrą buvo įgyti statybų darbai, ją užregistravo apskaitos registruose „(duomenys neskelbtini) Suteiktų paslaugų savikaina“, apskaitos registre „(duomenys neskelbtini) Gautinas PVM“, apskaitos registre „(duomenys neskelbtini) Skolos tiekėjams“ ir pateikė duomenis mokesčių administratoriui. Kaip buvo atsiskaityta, tiksliai neprisimena, greičiausiai buvo atliktas vienas ar keli bankiniai pavedimai. Jei buvo atlikti bankiniai pavedimai, duomenis užregistravo apskaitos registruose „(duomenys neskelbtini) Sąskaitos bankuose“ arba „(duomenys neskelbtini) Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“. Pati bankinių pavedimų neatlikdavo ir piniginių lėšų už klientų sandorius nevykdydavo. Kokius duomenis bendrovės pateikdavo, tokius duomenis apskaitos registruose ir užregistruodavo bei jų pagrindu teikdavo ataskaitas valstybės įgaliotoms institucijoms. Iš šių liudytojos parodymų darytina išvada, kad jai, kaip buhalterei, šiame epizode tiriama 2021 m spalio 13 d. UAB „(J)“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliktų darbų buvo pateikta, taigi, šios aplinkybės dar kartą patvirtina ūkinių operacijų tikrumą.

Liudytojas R. R. parodė, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. pradžioje pradėjo metalo gaminių gamybos veiklą. Veiklai vykdyti (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išsinuomojo gamybines patalpas, kuriose ir vykdoma gautų užsakymų metalo gaminių gamyba. Iš pateiktų UAB „(J)“ 2021 m. rugpjūčio 9 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 25 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo pateiktos metalo konstrukcijos, kurias UAB „(J)“ pristatė tiesiai į statybų objektus. Pagal išrašytų UAB „(J)“ sąskaitų faktūrų datas gali manyti, kad metalo konstrukcijos (gaminiai) buvo pristatyti į remontuojamą „IKI“ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pasaže ir (duomenys neskelbtini), kur buvo vykdomi metalo konstrukcijų surinkimo darbai. Kadangi gaminius UAB „(J)“ pristatė patys, negali tiksliai atsakyti, kur tiksliai buvo pristatyti užsakyti gaminiai. Gaminius pagal nurodytas sąskaitas pagamino ne UAB „(J)“, jie turėjo dirbti kaip subrangovai, sumontuoti ir nuvežti į objektą. Gaminimo užsakovai buvo ne UAB „(J)“, jis juos paėmė kaip subrangą. UAB „(J)“ tik nuvežė, sumontavo ir išrašė jam sąskaitą. Šie liudytojo parodymai patvirtina, kad nurodytus gaminius pristatė UAB „(J)“, tačiau gaminiai buvo ne jų pačių pagaminti, todėl UAB „(J)“ įvykdė tam tikras paslaugas pagal susitarimą.

Iš G. P. byloje pateiktų dokumentų matyti, kad juose yra užfiksuoti sandoriai, vykę tarp UAB „(J)“ ir UAB „(C)“ (19 t., b. l. 113–118). Pateiktuose dokumentuose yra tiksliai įvardytos prekės, kurios buvo teikiamos, tiksli jų kaina. Dokumentuose užfiksuoti duomenys atitinka V. G. ir G. P. nurodytas aplinkybes. Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, liko nepaneigta G. P. ir V. G. versija, kad sandoriai tarp įmonių galimai buvo realūs. Baudžiamojo proceso metu byloje surinktais įrodymais nebuvo patvirtintas tariamas (apsimestinis) sandorių dėl metalo gaminių, plytelių, betono laužo, smėlio, transportavimo paslaugų, pobūdis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra įrodyta, jog UAB „(C)“ turtas buvo iššvaistytas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad tam tikruose atskiruose epizoduose E. A., P. S., G. P. ir V. G. kaltinime įvardytus veiksmus atliko veikdami bendrininkų grupėje, todėl įrodžius tik V. G. kaltę, E. A., P. S., G. P. pagrįstai pirmosios instancijos teismo išteisinti dėl turto iššvaistymo epizodų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teisingai nurodė, kad P. S. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (UAB grupė „(M)“ 118 950 Eur vertės turto iššvaistymas) išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir konstatavo, kad nenustatyta, jog buvo iššvaistytas UAB „(T)“ ir UAB „(R)“ turtas, ar kad P. S. būtų dalyvavęs UAB grupė „(M)“ turto iššvaistyme. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad P. S. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (UAB „(J)“ 59 689,30 Eur vertės turto iššvaistymas) išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir konstatavo, kad nenustatyta, jog buvo iššvaistytas UAB „(T)“ turtas, ar kad P. S. būtų dalyvavęs UAB „(J)“ turto iššvaistyme. Teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas P. S. pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (UAB grupė „(M)“ 118 950 Eur vertės turto iššvaistymas) ir 184 straipsnio 3 dalį (UAB „(J)“ 59 689,30 Eur vertės turto iššvaistymas) baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje P. S. išteisino tik pagal BK 184 straipsnio 3 dalį. Taigi, P. S. buvo išteisintas tik dėl vienos nusikalstamos veikos, o ne dėl dviejų, ir skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, dėl kurios veikos, numatytos BK 184 straipsnio 3 dalyje, P. S. yra išteisinamas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas, išteisinant P. S. tiek pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (UAB grupė „(M)“ 118 950 Eur vertės turto iššvaistymas), tiek pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (UAB „(J)“ 59 689,30 Eur vertės turto iššvaistymas).

Dėl aplaidaus UAB „(D)“ apskaitos tvarkymo

Skundžiamu nuosprendžiu P. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), dėl aplaidaus UAB „(D)“ apskaitos tvarkymo. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo P. S. pripažinti kaltu ne pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigia, kad UAB „(D)“ 29 947,57 Eur vertės turtas buvo iššvaistytas, todėl UAB „(D)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai bei pateikti neteisingi duomenys apie UAB „(D)“ pajamas, pelną ir turtą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ir minėta anksčiau šiame nuosprendyje, P. S. pagrįstai išteisintas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kadangi P. S. jokio turto neiššvaistė. Atsižvelgiant į tai, prokurorės teiginiai, jog vien dėl to, kad turtas buvo iššvaistytas, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, yra neteisingi. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, svarbu įvertinti, ar P. S. veiksmai tvarkant UAB „(D)“ apskaitą buvo aplaidūs ar apgaulingi.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatyta atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Esminis aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo kriterijus yra kaltės forma – aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009). Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. S., neišsaugodamas UAB „(D)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, veikė neatsargiai.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, įmonės vadovas yra atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama finansinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, jog įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius finansinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės finansinės apskaitos tvarkymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018). Nuteistasis P. S., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad tyrimo metu buvo gautas reikalavimams pateikti įvairius UAB „(D)“ apskaitos dokumentus už 2021-2022 m. veiklos laikotarpį. Kiek jam žinoma, reikiamus UAB „(D)“ apskaitos dokumentus paėmė pareigūnai 2022 m. lapkričio 28 d. atlikdami kratą UAB „(D)“ patalpose, o dalį dokumentų paėmė pareigūnai iš M. B., pas kurį buvo UAB „(D)“ apskaitos dokumentai. Praėjus kuriam laikui po 2022 m. lapkričio 28 d. kratos, su juo susisiekė M. B., kuris be jokių perdavimo aktų perdavė UAB „(D)“ apskaitos dokumentus už senesnius bendrovės veiklos metus, kiek atsimena, už 2017-2019 metus. Gavus priminimą pateikti UAB „(D)“ apskaitos dokumentus už bendrovės 2021-2022 m. veiklos laikotarpį, dar kartą peržiūrėjo UAB „(D)“ patalpas, tačiau rado tik minėtus 2017-2019 m. veiklos dokumentus, o prašomų 2021-2022 m. UAB „(D)“ apskaitos dokumentų nerado, kur jie gali būti, nežino, juos paėmė pareigūnai arba liko pas M. B., kuris 2022 m. tvarkė UAB „(D)“ buhalterinę apskaitą, todėl reikalaujamų pateikti UAB „(D)“ apskaitos dokumentų neturi ir pateikti negali (19 t., b. l. 78–81). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad atliekant kratą 2022 m. lapkričio 28 d. būtų paimti trūkstami apskaitos dokumentai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą nustatė, kad byloje vis dėlto trūksta dokumentų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti UAB „(D)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., o P. S. teiginiai, neva reikiami dokumentai buvo paimti pareigūnų, nepasitvirtino.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1770050-23 dėl UAB „(D)“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad UAB „(D)“ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. apskaitos dokumentų (7 t., b. l. 170–191, 8 t., b. l. 1–73). Liudytojas M. B. inkriminuotu laikotarpiu pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį teikęs UAB „(D)“ buhalterinės/finansinės apskaitos tvarkymo paslaugas, parodė, kad pats asmeniškai apskaitos netvarko, tik prieš pavedant UAB „(Co)“ darbuotojai tvarkyti kliento apskaitą, pats susipažįsta su apskaitos dokumentais bei paskiria atsakingą darbuotoją. Tarp UAB „(Co)“ ir UAB „(D)“ 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, kurią iš UAB „(Co)“ pusės pasirašė jis, o iš UAB „(D)“ pusės – direktorius P. S. Pasirašius sutartį dėl UAB „(D)“ apskaitos tvarkymo, P. S. pasakė, kad UAB „(D)“ apskaitos dokumentai yra UAB „(M)“ pas buhalterę J. K. Dokumentų teko palaukti iki 2022 m. rugsėjo 5 d., kai ji parašė jam elektroniniu paštu, kad gali nuvykti pasiimti dokumentus. Nuvykti UAB „(D)“ dokumentų užtruko, į UAB „(M)“ biurą nuvyko tik 2022 m. spalio 25 d., ten sužinojo, kad J. K. UAB „(M)“ nedirba. Biure bendravo su UAB „(M)“ buhalteriu A. K. UAB „(D)“ apskaitos dokumentai buvo sudėti į 5-6 maišus, jokio dokumentų priėmimo–perdavimo akto nebuvo. Paprašė A. K. UAB „(D)“ apskaitos duomenų bazės, kurią atsiuntė el. paštu. Kitą dieną gavo iš A. K. dar vieną el. laišką, kad perdavė ne visus UAB „(D)“ apskaitos dokumentus. Tada vėl nuvyko į UAB „(M)“, kur A. K. davė dar 3 maišus su UAB „(D)“ apskaitos dokumentais. Iš viso buvo gauta apie 60 vnt. segtuvų su UAB „(D)“ apskaitos dokumentais. 2022 m. lapkričio 29 d. atėjus į UAB „(Co)“ pareigūnams, apsisprendė, kad UAB „(Co)“ netvarkys UAB „(D)“ apskaitos, todėl išsiuntė el. paštu P. S. savo atlikto vertinimo rezultatus, pranešė, kokią apskaitą sutvarkė už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 29 d. UAB „(Co)“ ir kokias pateikė deklaracijas, bei tuo pačiu pranešė apie 2022 m. rugsėjo 1 d. sutarties nutraukimą. 2022 m. gruodžio 1 d. susitiko su P. S., kuriam perdavė visus UAB „(D)“ apskaitos dokumentus už 2021-2022 metus, kuriuos buvo pats gavęs iš UAB „(M)“ ir UAB „(D)“ pateiktus UAB „(Co)“ už laikotarpį nuo 2022 m. liepos–lapkričio mėn., t. y. visus, kiek jų buvo. UAB „(D)“ priėmimo–perdavimo akto nebuvo, nes dokumentus buvo gavęs be akto, taip juos ir atidavė. UAB „(D)“ apskaitą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos–lapkričio mėn. suvedė apskaitininkė G. J. UAB „(M)“ prieš tai tvarkė apskaitą UAB „(D)“, jie buvo pagrindiniai buhalteriai. Teiravosi UAB „(M)“, gal yra užsilikusių dokumentų, bet jie nieko nebepateikė. Jis buvo susirašęs, kokių dokumentų jam trūko iš UAB „(M)“, tokių dokumentų buvo daug. Ką bepaimdavo, visur kažko trūkdavo. Trūkstami dokumentai pateikti taip ir nebuvo.

Liudytojas A. K., inkriminuotu laikotarpiu pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį teikęs UAB „(D)“ buhalterinės/finansinės apskaitos tvarkymo paslaugas, parodė, kad tarp UAB „(M)“ ir UAB „(D)“ 2020 m. balandžio 20 d. buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis, tačiau jis tuo metu UAB „(M)“ dar nedirbo bei niekada pats asmeniškai netvarkė UAB „(D)“ buhalterinės/finansinės apskaitos. Nuo 2020 m. balandžio 20 d. UAB „(D)“ buhalterinę/finansinę apskaitą tvarkė I. V., jai išėjus buvo priimta J. K., kuri toliau tvarkė UAB „(D)“ buhalterinę/finansinę apskaitą iki 2022 m. birželio 30 d. Kol I. V. tvarkė UAB „(D)“ buhalterinę/finansinę apskaitą, ji nuolat skundėsi, kad UAB „(D)“ vengia pristatyti apskaitos dokumentus, vėluoja juos pristatyti, darant kryžminius patikrinimus matydavo, kad trūksta apskaitos dokumentų. Tą patį sakydavo ir J. K. 2022 m. spalio mėnesį M. B. susisiekė su J. K. dėl UAB „(D)“ buhalterinės/finansinės apskaitos dokumentų perdavimo, atvyko į UAB „(M)“ biurą, kur tuo metu buvo ir jis. Papildomai parodė, kad yra perdavęs dėžę dokumentų UAB „(D)“. Jų įmonėje nėra įprasta dokumentus priimti ir perduoti be jokio dokumentų priėmimo–perdavimo akto, tačiau su UAB „(D)“ taip buvo. Liudytoja J. K. parodė, kad UAB „(M)“ buhaltere dirbo nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. spalio 14 d. Vedė UAB „(D)“ apskaitą pagal šių bendrovių pateiktus pirminius apskaitos dokumentus ir duomenis, pateiktus elektroniniu paštu. UAB „(D)“ pirminius apskaitos dokumentus pristatydavo UAB „(D)“ arba UAB „(T)“ vairuotojai ar darbuotojai, kurie kai kada net supainiodavo dokumentus, dėl ko reikėdavo skambinti į UAB „(T)“ apskaitą tvarkančią bendrovę, kad sukeistų dokumentus. Yra buvę atvejų, kai atėję į darbą, dokumentus rasdavo tiesiog pakištus po durimis. Nuo 2022 m. pradžios UAB „(D)“ pradėjo nebemokėti už teikiamas paslaugas, todėl su šia bendrove buvo nutraukta bendradarbiavimo sutartis (19 t., b. l. 61).

Vertinant specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad UAB „(D)“ apskritai nebuvo nustatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, bei išvardintų liudytojų parodymus, matyti, jog visi svarbūs UAB „(D)“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo atsakingai saugomi. Liudytojas M. B. patvirtino, kad UAB „(D)“ dokumentus perduodavo be priėmimo–perdavimo akto, apskaitos dokumentai būdavo sudėti į maišus, buvo daug dokumentų, kurių trūko. Liudytojas A. K. patvirtino, kad asmenys, tvarkę UAB „(D)“ buhalterinę/finansinę apskaitą, nuolat skundėsi, kad UAB „(D)“ vengia pristatyti apskaitos dokumentus, vėluoja juos pristatyti, darant kryžminius patikrinimus matydavo, kad trūksta apskaitos dokumentų. Liudytoja J. K. patvirtino, kad dažnai dokumentai buvo supainioti, rasdavo juos tiesiog pakištus po durimis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad P. S., būdamas UAB „(D)“ direktoriumi, dokumentų saugojimo tvarkos nenustatė, su dokumentais elgėsi neatsakingai ir neapdairiai, neišsaugojo apskaitos dokumentų ir registrų, dėl ko kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai – dėl neišsaugotų dokumentų, nurodytų kaltinime, iš dalies negalima nustatyti UAB „(D)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už nustatytą laikotarpį. P. S. neįgyvendino jam, kaip įmonės direktoriui, kylančios pareigos tinkamai organizuoti UAB „(D)“ buhalterinę apskaitą ir tarp šių jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad P. S. kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jas vykdė netinkamai, neužtikrino apskaitos dokumentų tvarkymo. P. S., būdamas UAB „(D)“ direktoriumi (be kita ko buvo kitos įmonės UAB „(T)“ vadovu), ne tik turėjo, bet ir privalėjo žinoti buhalterinės apskaitos tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą, tačiau elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai to nepadarė. Jis nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo gali kilti įstatyme numatyti padariniai, tačiau dėl užimamų pareigų bendrovėje ir atitinkamai pagal savo asmenines savybes bei patirtį galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje buvo nustatyti visi būtinieji BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl P. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), yra įrodyta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog P. S., būdamas UAB „(D)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. apskaitos dokumentų ir registrų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(D)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Dėl V. G. paskirtos bausmės

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis V. G. pripažintas kaltu padaręs keturis apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 222 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 3 dalyje. Klaipėdos apygardos teismas V. G. už nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 3 dalyje (UAB grupė „(M)“ turto iššvaistymas), paskyrė laisvės atėmimą 3 metams, už nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 3 dalyje (UAB „(J)“ 59 689,30 Eur vertės turto iššvaistymas), paskyrė laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams, už nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „(J)“ 29 947,57 Eur vertės turto iššvaistymas), paskyrė laisvės atėmimą 2 metams, už nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „(J)“ 44 298,10 Eur vertės turto iššvaistymas), paskyrė laisvės atėmimą 2 metams, už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB grupė „(M)“ apskaitos tvarkymas), paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas UAB „(J)“ apskaitos tvarkymas), paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. G. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, ir V. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Į bausmės laiką įskaitytas pagal ankstesnį nuosprendį atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. sausio 24 d., ir nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2024 m. gegužės 21 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo V. G. gynėjo G. Aleknavičiaus prašymo – t. y. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti švelnesnes laisvės atėmimo bausmes arba paskirti kitas bausmės rūšis, nesusijusias su realia laisvės atėmimo bausme.

Klaipėdos apygardos teismas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 184 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 222 straipsnio 1 dalį (2 veikos) nustatydamas V. G. skirtinų bausmių dydžius, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du sunkius ir keturis apysunkius tyčinius nusikaltimus, savo veiksmus vertina nekritiškai, kaltę iš esmės neigė. V. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad V. G. yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, šiuo atveju teisiamas ketvirtą kartą, nėra baigęs atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka. Teismas, vertindamas V. G. asmenybę, taip pat atsižvelgė į tai, kad V. G. dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad nusikalstamais veiksmais V. G. padarė didelę žalą vadovaujamoms įmonėms, nulemdamas jų veiklos nutraukimą. V. G. tyčia iššvaistyta piniginių lėšų suma yra itin didelė.

Pateiktame apeliaciniame skunde nuteistojo V. G. gynėjas pažymi aplinkybes, jog V. G. dirba, darbe charakterizuojamas gerai, per 2022-2025 m. laikotarpį nepadarė naujų nusikalstamų veikų, turi mažametį sūnų, civiliniai ieškiniai byloje nėra pareikšti. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos nuteistojo V. G. gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės skiriant bausmę jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo.

Nuteistojo V. G. gynėjas apeliaciniu skundu prašo V. G., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, artimas minimaliam sankcijoje nurodytam bausmės dydžiui, arba paskirti kitas bausmės rūšis, nesusijusias su realia laisvės atėmimo bausme. Nuteistojo V. G. gynėjo vertinimu, bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti V. G. paskyrus trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą arba paskyrus kitą, švelnesnę bausmės rūšį.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą kitaip vertinti tas pačias, bausmei skirti reikšmingas, aplinkybes, kurias tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas (padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, nuteistojo asmenybę) ir V. G. paskirti švelnesnes laisvės atėmimo bausmes arba su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tokia bausmė neatitiktų nuteistojo padarytų veikų pavojingumo ir jo asmenybės bei prieštarautų teisingumo principui. Bausme siekiama ne tik užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo.

Skunde nuteistojo V. G. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teigia, jog V. G. iš esmės pripažino savo kaltę dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, šios aplinkybės rodo nuteistojo kritišką požiūrį į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą ir padarytas teigiamas išvadas, kas turėtų būti įvertinta, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Dėl BK 184 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų V. G. davė išsamius ir nuoseklius parodymus, tačiau jis mano, kad kaltu pripažintas yra nepagrįstai, todėl prisipažinti kaltu negali.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025, 15.1, 15.2. 15.3 punktai).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nuteistasis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies. Pateiktame skunde nuteistojo V. G. gynėjas pabrėžia, kad nuteistasis ir dabar mano, kad pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį yra pripažintas kaltu nepagrįstai, todėl negali prisipažinti. Tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, pagrįstai nuteistojo parodymai buvo paneigti ir jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu. Ši pirmosios instancijos teismo išvada patvirtinta iš šiuo nuosprendžiu. Visa tai leidžia teigti, kad nuteistasis V. G. dėl tam tikrų esminių faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių baudžiamojo proceso metu davė byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančius parodymus, taip bandydamas klaidinti bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą. Teisėjų kolegija tai, kad nuteistasis apklausų metu (ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) nurodė aplinkybes, kurias paneigia bylos įrodymai, vertina ne kaip nuteistojo nesutikimą su jo atliktų veiksmų teisiniu vertinimu, o kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę. Apibendrinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra sąlygų, būtinų pripažinti nuteistojo V. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. G. už jo nusikalstamas veikas paskyrė teisingas, tinkamai individualizuotas bausmes, bendrindamas bausmes įstatymo taikymo klaidų nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje nekeičiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

2026 m. kovo 19 d. bei 2026 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. kovo 19 d. pažyma Nr. APD-2026-03217 bei 2026 m. gegužės 7 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2026-05298 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodytos valstybės naudai priteistinos sumos – 475 Eur ir 250 Eur už G. P. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese. Be to, 2026 m. gegužės 6 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. gegužės 6 d. pažyma Nr. APD-2026-05219 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 425 Eur už E. A. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. P. ir E. A. išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš išteisintųjų, atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį dėl P. S. išteisinimo pakeisti. P. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 3 dalį (UAB „(J)“ 59 689,30 Eur vertės turto iššvaistymas) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. P. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 3 dalį (UAB „(J)“ 59 689,30 Eur vertės turto iššvaistymas) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistojo V. G. gynėjo Gintaro Aleknavičiaus ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Virginijos Tilvikienės apeliacinius skundus atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą išteisintiesiems E. A. ir G. P. apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Teisėjos Virginija LiudvinavičienėVitalija NorkūnaitėAiva Survilienė