Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AF motors“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AF motors“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų dėl prošvaisos dydžio. Tokia teismo išvada prieštarauja bylose esantiems įrodymams ir VPT išvadai. Ieškovė pirkime siūlo 2026 m. modelio KGM Musso pikapo tipo visureigį ir kartu su pasiūlymu pateikė šio automobilio aprašymą, kuris patvirtina, kad jo prošvaisa yra 245 mm. Atsakovei nepagrįstai nusprendus atmesti ieškovės pasiūlymą, ieškovė papildomai pateikė automobilio importuotojo raštą, kuriame taip pat nurodyta, kad ieškovės siūlomo KGM Musso modelio prošvaisa yra 245 mm. Teismas šiuos įrodymus ignoravo.

Priešingai nei nusprendė teismas, ieškovės pateiktas EB atitikties sertifikatas nepaneigia siūlomo automobilio atitikties ginčo reikalavimui. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pirkimo sąlygose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti EB atitikties sertifikatą būtent tos konkrečios ir faktiškai egzistuojančios transporto priemonės, kuri siūloma pirkime. Pirkimo specialiųjų sąlygų 8.1.5, techninės specifikacijos 4.1.1 papunkčiuose numatyta, kad iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pasiūlyme tiekėjas turi pateikti „sukomplektuotos transporto priemonės (gali būti teikiama analogiškos transporto priemonės) EB atitikties sertifikatą lietuvių kalba“. Lietuvių kalbos instituto sudarytas Lietuvių kalbos žodynas žodį „analogiškas“ apibrėžia kaip „panašus“. Atsižvelgdama į tai, ieškovė pateikė EB atitikties sertifikatą, kuriame aprašyta analogiška – ne identiška, bet panaši, transporto priemonė, kokią siūlo ieškovė – ieškovės pateiktame sertifikate nurodyta analogiško automobilio pagaminimo data – 2025 m. balandžio 22 d., tačiau ieškovė pirkime siūlo 2026 m. KGM Musso modelį, kurio techniniai duomenys buvo nurodyti kartu su pasiūlymu pateiktame šio automobilio aprašyme. Taigi, priešingai nei nusprendė teismas, ieškovės pateiktas EB atitikties sertifikatas yra tinkamas ir pakankamas. Teismas iš esmės nepagrįstai ieškovei pritaikė neegzistuojantį reikalavimą, o tai prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią tiekėjui negali būti taikomi perkančiosios organizacijos neišviešinti reikalavimai.

Teismo vertinimas dėl sertifikato prieštarauja VPT išvadai, kurioje nurodyta, kad ieškovės pateiktas sertifikatas nesudarė pagrindo atmesti ieškovės pasiūlymo. Teismas VPT išvados neįvertino ir nemotyvavo, kodėl ja nesivadovauja, nors VPT yra kompetentinga valstybės institucija, tiesiogiai atsakinga už viešųjų pirkimų srities priežiūrą, ir jos pateikta išvada turi ypatingą įrodomąją reikšmę.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pagal pirkimo sąlygas reikalaujama siūlyti tik tokią transporto priemonę, kuri jau yra faktiškai egzistuojanti pasiūlymų pateikimo metu. Pirkimo dokumentuose tokio reikalavimo nėra. Pagal pirkimo techninės specifikacijos 3.1.4 papunktį esminis atsakovės lūkestis – kad transporto priemonės būtų pristatytos per 5 mėnesius po pirkimo sutarties pasirašymo ir kad jos būtų naujos (techninės specifikacijos 3.2.1 papunkčio 5 eilutė). Techninės specifikacijos 3.2.1 papunkčio 5 eilutės nuostata, kad automobilis turi būti naujas, neeksploatuotas, pagamintas ne anksčiau kaip prieš 7 mėnesius iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, nereiškia, jog pirkimo sąlygose vartojama sąvoka „pagamintas“ susieta būtent su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga, įvardijant jau egzistuojantį daiktą (modelį), o ne būsimą galimybę ateityje tokį daiktą (pa)gaminti, kaip nurodė teismas. Priešingai, pirkimo dokumentai patvirtina, kad siekiamos įsigyti transporto priemonės pasiūlymų pateikimo metu neturėjo būti faktiškai pagamintos: reikalavimo esmė – pirkti naują transporto priemonę, t. y. kad ji būtų pagaminta ne anksčiau kaip prieš 7 mėnesius iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, tačiau šis reikalavimas nedraudžia siūlyti dar naujesnės transporto priemonės. Atitinkamai, ieškovės pasiūlyme buvo nurodyta, kad ji siūlo „2025 m. spalio mėn. arba vėlesnės gamybos“ transporto priemones, t. y. 2026 m. KGM Musso modelį. Pirkimo techninės specifikacijos 1 punkte pirkimo objektas apibrėžiamas kaip „Pikapai“, pirkimo techninės specifikacijos 3.1.4 papunktis numato, jog perkamų transporto priemonių pristatymo terminas 5 mėnesiai po sutarties pasirašymo, o pirkimo prekių atitikties techninės specifikacijos reikalavimams palyginamojoje lentelėje, apibrėžiant transporto priemonių spalvos reikalavimą, nurodoma, jei tiekėjas neturi pilkos spalvos automobilių, turi būti sudaryta galimybė užsakovui pasirinkti ne mažiau kaip iš 3 spalvų pagal gamintojo katalogą, konkretus atspalvis bus suderintas sutarties vykdymo metu. Šios pirkimo dokumentų nuostatos patvirtina, kad atsakovės siekiamos įsigyti transporto priemonės pasiūlymų pateikimo metu neprivalėjo būti faktiškai pagamintos. Teismo vertinimas, kad pasiūlymų pateikimo metu transporto priemonės jau turi būti pagamintos, yra objektyviai nepagrįstas ir reikštų nepagrįstą konkurencijos mažinimą bei kitų tiekėjų protegavimą. Teismo aiškinimas neatitinka įprastos naujų transporto priemonių pirkimo praktikos, pagal kurią užsakant naują transporto priemonę dažnai tenka palaukti, kol ji bus pagaminta.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovės motyvas, jog atsakovė pirkime siekė įsigyti tik tokias transporto priemones, kurios buvo faktiškai pagamintos pasiūlymų pateikimo metu, apskritai negalėjo būti vertinamas, nes atsakovė jo nenurodė ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje. Perkančiosios organizacijos neturi teisės kelti naujų teisinių argumentų ar remtis naujomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodytomis atsakyme į tiekėjo pretenziją. Nors atsakovės argumentai dėl faktinio transporto priemonių pagaminimo laiko negali būti vertinami, teismas juos ne tik nepagrįstai vertino, tačiau ir palaikė.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturėjo kreiptis į ieškovę dėl papildomų duomenų pateikimo pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalį, pirkimo specialiųjų sąlygų 8.2 papunktį; tokia teismo pozicija prieštarauja VPT išvadai, proporcingumo ir lygiateisiškumo principams (VPĮ 17 straipsnis). Proporcingumo ir skaidrumo principai perkančiosios organizacijos diskreciją pasinaudoti VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise paverčia pareiga. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos perkančiosioms organizacijoms piktnaudžiauti savo diskrecija ir nepagrįstai šalinti tiekėjus iš pirkimų, formaliai prisidengiant tuo, kad kreipimasis į tiekėją yra tik teisė. Ieškovė ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje buvo geranoriška ir rodė norą bendradarbiauti: ieškovė 2026 m. vasario 20 d. pretenzijoje aiškiai nurodė, kad jeigu atsakovei vis dar kyla abejonių dėl ieškovės siūlomo automobilio techninių specifikacijų, ieškovė yra pasirengusi operatyviai pateikti papildomą oficialų automobilio gamintojo patvirtinimą, tačiau atsakovė tai ignoravo.

Pirkimo sąlygų visuma (techninės specifikacijos 3.2.1 papunkčio 5 eilutė, 4.1.1 papunktis, pirkimo specialiųjų sąlygų 8.1.5 papunktis, 3 priedo 1.10 papunktis, Reglamento (ES) 2018/858 36 straipsnis) patvirtina, kad pirkime galėjo ir turėjo būti siūloma ne ateityje tik ketinama pagaminti, o jau pagaminta ar gaminama, sukomplektuota, homologuota ir objektyviai patikrinama transporto priemonė arba bent jau tokios transporto priemonės tipo analogas, kurio techniniai duomenys atitinkamai leistų patikrinti atitiktį pirkimo reikalavimams. Dėl to teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantės pasiūlymas negalėjo būti grindžiamas vien aiškinimu apie planuojamus 2026 m. techninius atnaujinimus ir importuotojo raštu, kartu su pasiūlymu nepateikus EB atitikties sertifikato, patvirtinančio būtent tokios atnaujintos transporto priemonės atitiktį reikalavimams.

Pirkimo sąlygose nustatyta galimybė pateikti „analogiškos transporto priemonės“ sertifikatą negali būti aiškinama kaip galimybė pateikti transporto priemonės bet kurios ankstesnės modifikacijos sertifikatą. Sąvoka „analogiška transporto priemonė“ negali būti aiškinama atsietai nuo EB atitikties sertifikato funkcijos, nagrinėjamu atveju – kad pateikusi 2025 m. modelio automobilio EB atitikties sertifikatą ieškovė galėtų teigti, jog pirkime siūlo 2026 m. KGM Musso techniškai atnaujintą modelį, kurio prošvaisa jau siekia 245 mm. Techninės specifikacijos 4.1.1 papunktyje, pirkimo specialiųjų sąlygų 8.1.5 papunktyje numatyta galimybė pateikti analogiškos transporto priemonės EB atitikties sertifikatą šiuo atveju reiškė tik tai, kad pats konkretus automobilis, kuris buvo naudojamas sertifikuojant, galėjo būti parduotas kitam pirkėjui, tačiau EB sertifikatas vis tiek turėjo būti išduotas jau pagamintai, sukomplektuotai, homologuotai ir pagal esmines technines charakteristikas analogiškai siūlomai transporto priemonei (gaminamam modeliui).

VPT išvada yra nepagrįsta ir neturi iš anksto nustatytos aukštesnės įrodomosios galios. VPT techninės specifikacijos 4.1.1 papunktį įvertino izoliuotai ir neįvertino techninės specifikacijos 3.2.1 papunkčio 5 eilutėje nustatytos reikalavimo pirkime siūlyti tik pagamintą transporto priemonę. Dėl to teismas pagrįstai VPT išvada nesivadovavo.

Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovė ar teismas peržengė ginčo ribas. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė nesirėmė naujais pasiūlymo atmetimo pagrindais, nes dar 2026 m. vasario 11 d. atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, jog apeliantė su pasiūlymu pateikė EB atitikties sertifikatą automobiliui, kurio markė SsangYong / KG Mobility, tipas QK, o pagaminimo data 2025 m. balandžio 22 d. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad iš su pasiūlymu pateiktų dokumentų matoma, jog apeliantė siūlo 2025 m. pagamintą modelį, kurio gamintojo deklaruojama prošvaisa yra 220 mm, t. y. mažesnė nei pirkimo sąlygose reikalaujami 225 mm. Klausimas dėl transporto priemonės pagaminimo momento ir EB atitikties sertifikate identifikuotos transporto priemonės nebuvo naujas savarankiškas pasiūlymo atmetimo pagrindas.

Atsakovė leido tikslinti pasiūlymą ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, o VPĮ 45 straipsnio 3 dalis, Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių 7.1 papunktis neįpareigojo atsakovės kreiptis į apeliantę dėl papildomų paaiškinimų ar duomenų pateikimo. Apeliantė kartu su pasiūlymu nepateikė EB atitikties sertifikato, patvirtinančio atnaujinto 2026 m. KGM Musso modelio, kurio prošvaisa esą siekia 245 mm, atitiktį. Vietoje to buvo pateiktas 2025 m. pagamintos transporto priemonės EB atitikties sertifikatas, o 2025 m. modelio techniniai duomenys nepagrindė pirkimo specialiųjų sąlygų 3 priedo 1.10 papunktyje nustatyto 225 mm prošvaisos reikalavimo. Todėl papildomas kreipimasis į apeliantę nebūtų skirtas vien paaiškinti jau pateiktus duomenis, o faktiškai sudarytų galimybę po pasiūlymų pateikimo termino pateikti naujus techninės atitikties įrodymus dėl kito – 2026 m. atnaujinto, modelio. Tai reikštų pasiūlymo pavertimą tinkamu po pasiūlymų pateikimo termino, o tai nesuderinama su VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintais lygiateisiškumo ir skaidrumo principais. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo nei dokumentų neaiškumo, nei vidinio prieštaringumo, kurio nebūtų galima įvertinti be papildomo kreipimosi į tiekėją. Priešingai, neatitiktis buvo nustatoma iš paties pasiūlymo turinio ir kartu su pasiūlymu pateiktų dokumentų. Dėl to apeliantės argumentai, kad atsakovė privalėjo pasinaudoti VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, yra nepagrįsti. Be to, apeliantė faktiškai turėjo galimybę pateikti ir pateikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus pretenzijų stadijoje. Atsakovė šiuos paaiškinimus įvertino, tačiau esminės aplinkybės, jog apeliantė nepateikė reikalaujamo EB atitikties sertifikato, patvirtinančio būtent atnaujintos, pirkimo reikalavimus atitinkančios transporto priemonės atitiktį, jie nepaneigė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo (ar apskųstos teismo sprendimo dalies) teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį apibrėžtos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, konstatavęs, kad atsakovė pagrįstai pripažino ieškovės pirkime pateiktą pasiūlymą neatitinkančiu techninės specifikacijos reikalavimo dėl prošvaisos.

Ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde ieškovė argumentuoja, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės pirkime pasiūlytas 2026 m. modelio KGM Musso visureigis atitiko techninės specifikacijos reikalavimus dėl prošvaisos, o ieškovės pareiktas EB atitikties sertifikatas siūlomo automobilio atitikties ginčo reikalavimui nepaneigė, nes pateiktas pirkimo sąlygas atitinkantis analogiškos, o ne identiškos siūlytai, transporto priemonės sertifikatas. Ieškovė nurodo, kad atsakovės teiginiai dėl siekio įsigyti pasiūlymų pateikimo metu faktiškai pagamintas transporto priemones yra ne tik nepagrįsti, tačiau ir negalėjo būti vertinami, nes nebuvo nurodyti ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, be to, teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė neprivalėjo įgyvendinti VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos galimybės kreiptis į ieškovę dėl papildomų duomenų pateikimo, nes būtent tai būtų atitikę proporcingumo ir lygiateisiškumo principus. Argumentai dėl šių klausimų, nurodyti ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovės atsiliepime į jį, pirmosios instancijos teismo motyvai, sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką ir apibrėžia apeliacinio nagrinėjimo ribas.

Dėl apeliantės pirkime pasiūlyto automobilio (ne)atitikties techninės specifikacijos reikalavimams

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar apeliantės pirkime siūlytas automobilis atitiko pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatytą prošvaisos reikalavimą. Atsakovei nusprendus, kad apeliantės pasiūlymas šio reikalavimo neatitiko, apeliantė ieškiniu prašė šį atsakovės sprendimą panaikinti ir įrodinėjo, kad apeliantės pirkime siūlytas 2026 m. KGM Musso visureigis pirkimo sąlygų reikalavimą dėl prošvaisos atitiko. Tokio ginčo kontekste svarbu nustatyti, koks buvo pirkime keliamo techninio reikalavimo dėl siūlomo automobilio prošvaisos turinys, kokiais pateiktais dokumentais atitiktis tokiems reikalavimams turėjo būti pagrindžiama pagal pirkimo sąlygas, ir, atitinkamai, įvertinti, ar apeliantės pateikti duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovė pagrįstai konstatavo, kad apeliantės siūlyto automobilio atitiktis techninės specifikacijos reikalavimams dėl prošvaisos neįrodyta.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė (perkančioji organizacija) vykdė atvirą konkursą (tarptautinį pirkimą) Nr. PU-6398/2025 (CVP IS pirkimo ID 6008843) dėl pikapo tipo visureigių ir jų techninio aptarnavimo įsigijimo. Pirkimo specialiųjų sąlygų 1 priedo ,,Pikapo tipo visureigių ir jų techninio aptarnavimo techninė specifikacija“ 3.2.1 papunkčio 13 eilutėje, 3 priedo „Prekių atitikties techninės specifikacijos reikalavimams palyginamoji lentelė“ 1.10 papunktyje nustatyta, kad pikapo tipo visureigio prošvaisa turi būti gamintojo deklaruojama ne mažesnė kaip 225 mm. Pirkimo specialiųjų sąlygų 8.1.5 papunktyje nustatyta, kad iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pasiūlyme tiekėjas turi pateikti sukomplektuotos transporto priemonės (gali būti teikiama analogiškos transporto priemonės) EB atitikties sertifikatą lietuvių kalba. Techninės specifikacijos 4 punkte nurodyti dokumentai, reikalingi pirkimo objekto techninėms savybėms ir kokybei patvirtinti, 4.1.1 papunktyje taip pat nustatant, kad kartu su pasiūlymu turi būti pateiktas sukomplektuotos transporto priemonės (gali būti teikiama analogiškos transporto priemonės) EB atitikties sertifikatas lietuvių kalba.

Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad apeliantė, vykdydama pirkimo specialiųjų sąlygų reikalavimus, užpildė atitikties lentelės 1.10 papunktį, nurodydama, kad gamintojo deklaruojama apeliantės siūlomo automobilio prošvaisa 245 mm. Siūlomo automobilio atitikčiai techniniams reikalavimams pagrįsti, apeliantė kartu su pasiūlymu pateikė pirkime siūlomos transporto priemonės KGM Musso 2.2 D 4WD AT Titanium aprašymą ir pagrindinius techninius duomenis; sukomplektuoto 2025 m. balandžio 22 d. pagaminto automobilio SsangYong, KG Mobility EB atitikties sertifikatą. Po atsakovės 2026 m. vasario 9 d. priimto sprendimo atmesti apeliantės pasiūlymą, apeliantė kartu su pretenzija papildomai pateikė KGM oficialaus importuotojo Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2026 m. vasario 10 d. pasirašytą raštą, kuriame nurodyta, kad nuo 2026 m. KGM Musso modeliai buvo techniškai atnaujinti, įskaitant važiuoklės konstrukcijos pakeitimus; gamintojo deklaruotas minimalus naujo atnaujinto KGM Musso modelio Q300 (gaminamas nuo 2026 m. vasario mėn.) prošvaisa yra 245 mm. Taip pat rašte pažymėta, kad ,,šiuo metu viešai prieinami duomenys apie 220 mm prošvaisą taikomi ankstesnės modifikacijos modeliams, esantiems sandėlyje (Q271 – gaminami iki 2025 m.), ir neatspindi 2026 m. techninio atnaujinimo parametrų, kurie siūlomi aktualiame viešajame pirkime“.

Įvertinusi pirkimo sąlygas ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmiau aptarti jos pirkime pateikti dokumentai – pasiūlyme pateiktas automobilio aprašymas, atitikties sertifikatas, importuotojo raštas – įrodė apeliantės pirkime siūlyto 2026 m. KGM Musso visureigio atitiktį pirkimo sąlygai dėl prošvaisos (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, bylos medžiaga patvirtina teismo išvados, jog nebuvo įrodyta apeliantės pirkime siūlytos transporto priemonės atitiktis techniniam reikalavimui dėl prošvaisos, teisėtumą bei pagrįstumą.

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė, aprašydama siūlytą automobilį, nurodė ir paaiškino, kad siūlomas atnaujintas, nuo 2026 m. vasario mėnesio ketinamas gaminti KGM Musso visureigis, kurio prošvaisa 245 mm, tačiau EB atitikties sertifikatą pateikė ne nuo 2026 m. vasario mėnesio atnaujinto automobilio KGM Musso modelio, o sukomplektuoto 2025 m. balandžio 22 d. pagaminto automobilio SsangYong, KG Mobility. EB sertifikatas aprašytam KGM Musso 2026 m. modeliui nepateiktas. Dėl to ginčo byloje nėra. Taigi, apeliantė neįvykdė pirkimo specialiųjų sąlygų 8.1.5 papunktyje, techninės specifikacijos 4.1.1 papunktyje nustatyto reikalavimo kartu su pasiūlymu pateikti sukomplektuotos transporto priemonės EB atitikties sertifikatą lietuvių kalba. Atsakovė, patikrinusi viešai prieinamus duomenis, nustatė, kad apeliantės pateiktame EB sertifikate nurodyto automobilio modelio prošvaisa yra 215 (220) mm, t. y. mažesnė, nei techninės specifikacijos 1.10 papunktyje nustatytas minimalus 225 mm reikalavimas. Šios faktinės aplinkybės apeliantė neginčijo. Taigi, apeliantės pateiktame siūlyto automobilio aprašyme ir pagal pirkimo sąlygas privalomame pateikti EB sertifikate nurodyto automobilio prošvaisa skyrėsi; automobilio, kurio EB sertifikatas pateiktas, prošvaisa neatitiko pirkimo techninių sąlygų. Apeliantės aprašyme nurodytos transporto priemonės KGM Musso atitiktį teisės aktų keliamiems ir kokybės reikalavimams patvirtinančio sertifikato nepateikta. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, jog apeliantė nepateikė įrodymų, kad, jos teigimu, atnaujintas ir nuo 2026 m. vasario mėnesio gaminamas automobilio modelis atitiks pirkimo sąlygose apibrėžtus reikalavimus.

Šios išvados nepaneigia ir priešingai spręsti nesudarė pagrindo apeliantės pateiktas KGM oficialaus importuotojo 2026 m. vasario 10 d. raštas. Šiame rašte nurodyta, kad nuo 2026 m. KGM Musso modeliai buvo techniškai atnaujinti, įskaitant važiuoklės konstrukcijos pakeitimus, o gamintojo deklaruota minimali naujo atnaujinto KGM Musso modelio Q300, gaminamo nuo 2026 m. vasario mėn., prošvaisa yra 245 mm. Taip pat rašte pažymėta, kad ,,šiuo metu viešai prieinami duomenys apie 220 mm prošvaisą taikomi ankstesnės modifikacijos modeliams, esantiems sandėlyje (Q271 – gaminami iki 2025 m.), ir neatspindi 2026 m. techninio atnaujinimo parametrų, kurie siūlomi aktualiame viešajame pirkime“. Iš rašto turinio matyti, kad apeliantės pasiūlyme aprašytas ir importuotojo rašte minimas atnaujintas automobilio modelis turėjo būti pradėtas gaminti 2026 m. vasario mėnesį, t. y. pasiūlymo pateikimo metu ar vėliau. Šią aplinkybę patvirtina ir importuotojo rašte nurodyta informacija, jog ,,šiuo metu viešai prieinami duomenys apie 220 mm prošvaisą taikomi ankstesnės modifikacijos modeliams, esantiems sandėlyje (Q271 – gaminami iki 2025 m.), ir neatspindi 2026 m. techninio atnaujinimo parametrų“. EB sertifikatas taip pat pateiktas ankstesnės 2025 m. modifikacijos automobilio modeliui. Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovė ir nusprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo įrodyta, kad apeliantės nurodytas kaip siūlomas 2026 m. KGM Musso automobilio modelis su įvardijama 245 mm prošvaisa pasiūlymo teikimo metu buvo realiai gaminamas ir parduodamas automobilio modelis, atitinkantis teisės aktų keliamus techninius bei kokybės reikalavimus ir turintis EB sertifikatą.

Priešingai nei argumentuoja apeliantė, aplinkybė, kad jos pasiūlyme aprašytas 2026 m. atnaujintas KGM Musso automobilio modelis buvo ketinamas pradėti gaminti nuo 2026 m. vasario mėnesio ir nepateikta duomenų apie tokios modifikacijos automobilio sertifikavimą pagal pirkimo sąlygas reikalautu pateikti sukomplektuotos transporto priemonės EB atitikties sertifikatu, sudarė pagrindą pripažinti, jog apeliantė neįrodė, kad jos pasiūlyme aprašytas 2026 m. atnaujintas automobilio modelis atitiko pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus. Pirkimo specialiųjų sąlygų 8.1.5 papunktyje, techninės specifikacijos 4.1.1 papunktyje nustatytas reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti sukomplektuotos transporto EB atitikties sertifikatą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir apeliantė nepaneigė, EB atitikties sertifikatas, kaip atitikties liudijimas, yra gamintojo išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad pagaminta transporto priemonė atitinka patvirtintą transporto priemonės tipą ir visus jos pagaminimo metu taikytus teisės aktus, gamintojas tokį dokumentą išduoda kartu su pagal patvirtintą tipą pagaminta transporto priemone (Reglamento (ES) 2018/858 3 straipsnio 5 punktas, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/683 VIII priedas). Atsižvelgiant į tai, kad EB atitikties sertifikato paskirtis yra patvirtinti konkrečios transporto priemonės atitiktį teisės aktų keliamiems reikalavimams, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas pateikti tokį sertifikatą tiesiogiai sietinas su identifikuojama, gaminama ir teisės aktų reikalavimus atitinkančia transporto priemone (jos modeliu), t. y. pasiūlymo pateikimo metu turėjo būti siūloma ne panašių savybių, ateityje ketinamas gaminti automobilio modelis, kaip teigia apeliantė, o jau egzistuojantis ir gaminamas transporto priemonės modelis, kurio techniniai duomenys galėtų būti objektyviai patikrinti.

Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su teiginiais, kad ginčo pirkimo specialiųjų sąlygų 1 priedo 3.2.1 papunkčio 5 eilutėje, 3 priedo 1.2 papunktyje nustatytas reikalavimas, jog automobilis turi būti naujas, neeksploatuotas, pagamintas ne anksčiau kaip prieš 7 mėnesius iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, reiškia, kad pirkimo sąlygose vartojama sąvoka „pagamintas“ susieta su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga, įvardijant jau egzistuojantį daiktą, o ne būsimą galimybę ateityje tokį daiktą (pa)gaminti. Iš lingvistinio ir loginio šių sąlygų aiškinimo, atsižvelgiant į įprastą naujų automobilių įsigijimo praktiką, pritartina apeliantei, kad nurodytos sąlygos iš esmės reiškia tai, jog automobilis turi būti pagamintas ne anksčiau kaip prieš 7 mėnesius iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, t. y. negali būti senesnis, tačiau galėtų būti pagamintas vėliau ir būti naujesnis. Vis dėlto, nurodyta sąlyga sietina su konkrečia pagal pirkimą pristatoma transporto priemone ir jos pagaminimo data, tačiau ne su siūlomu (tik ateityje ketinamu gaminti ir dar nepatikrintu) transporto priemonės modeliu, todėl tai nepaneigia pirmiau šioje nutartyje aptarto aiškaus pirkimo sąlygų reikalavimo, kad siūloma transporto priemonė (jos modelis) turi turėti EB atitikties sertifikatą (gali būti teikiamas analogiškos transporto priemonės sertifikatas), kas lemia ir išvadą, jog siūlomo automobilio modelis turi būti jau realiai gaminamas, o ne planuojamas pradėti gaminti po tam tikro modelio atnaujinimo. Teismas, sprendimo 12 punkte įvardindamas, kad ,,pirkimo sąlygose vartojama sąvoka ,,pagamintas“, susieta būtent su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga, įvardijant jau egzistuojantį daiktą (modelį), o ne būsimą galimybę ateityje tokį daiktą (pa)gaminti“, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad egzistuojantis daiktas (konkretus automobilis) ir jo modelis nėra tapatu: pagal pirkimo sąlygas konkretus automobilis, kaip minėta, turėjo būti pagamintas ne anksčiau kaip prieš 7 mėnesius iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, tačiau tai nepaneigia reikalavimo, kad tokio, galimai vėliau pagaminto, automobilio modelis turėjo būti jau egzistuojantis ir gaminamas.

Aptartas išvadas patvirtina pirkimo specialiųjų sąlygų 8.1.5, techninių sąlygų 4.1.1 papunkčiuose įvardinta galimybė pateikti ,,analogiškos transporto priemonės“ EB atitikties sertifikatą, o apeliantė šią įtvirtintą galimybę aiškina netiksliai, pernelyg išplėsdama jos apimtį. Apeliantė nurodo, kad žodis „analogiškas“ turi būti suvokiamas kaip „panašus“, todėl apeliantės pateiktas EB atitikties sertifikatas, kuriame aprašyta analogiška – ne identiška, bet panaši 2025 m. transporto priemonė, ir, apeliantės teigimu, tokio sertifikato pateikimas atitiko pirkimo sąlygas, buvo tinkamas bei pakankamas ir nepaneigė jos siūlyto 2026 m. KGM Musso modelio atitikties pirkimo sąlygų techniniams reikalavimams dėl automobilio prošvaisos. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su tokiu apeliantės aiškinimu. Viena vertus, nėra įrodyta, kad šios 2025 m. ir 2026 m. modelių transporto priemonės yra ,,analogiškos“ ar ,,labai panašios“; apeliantė nepateikė tokį skirtingų modelių (modifikacijų) transporto priemonių tapatumą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, nėra ginčo dėl to, kad skiriasi 2025 m. ir 2026 m. automobilių modelių prošvaisa, kuri nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose nustatyta kaip vienas iš reikalavimų, o tai sudaro pagrindą abejoti galimybe automobilių modelius laikyti analogiškais – jie skiriasi parametru, kuris nagrinėjamame pirkime yra svarbus. Apeliantės pateikiamas lingvistinis pirkimo sąlygose nurodyto ,,analogiškos“ transporto priemonės aiškinimas šio ginčo kontekste vertintinas kaip pernelyg platus, iš esmės sudarantis prielaidas bet kokias tam tikro tipo transporto priemones, pvz., visureigius, pripažinti analogiškais ir, atitinkamai, lemiantis reikalavimo pateikti pirkime siūlomo sukomplektuoto automobilio EB atitikties sertifikatą tapimą beprasmiu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad nagrinėjamo ginčo kontekste reikalavimas pateikti analogiškos transporto priemonės sertifikatą reiškia, jog pasiūlymo metu tiekėjas turėjo remtis jau egzistuojančia, homologuota ir objektyviai apibrėžta transporto priemone, o atitiktį galėjo pagrįsti ne individualaus konkretaus automobilio sertifikatu, bet kitos tos pačios rūšies, to paties tipo ir modelio ar iš esmės tapačių techninių charakteristikų, jau sertifikuotos ir gaminamo modelio transporto priemonės dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė netiksliai ir ne pagal pirkimo sąlygas aiškina nurodyto reikalavimo turinį, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog teismas apeliantei pritaikė neegzistuojantį ir pirkimo sąlygose neapibrėžtą reikalavimą dėl siūlomos pirkime transporto priemonės EB atitikties sertifikato pateikimo.

Atmestini kaip aptartų išvadų nepaneigiantys apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl sertifikato prieštarauja VPT išvadai, kurioje, apeliantės teigimu, nurodyta, jog apeliantės pateiktas sertifikatas nesudarė pagrindo atmesti apeliantės pasiūlymo. Priešingai nei nurodo apeliantė, iš teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas pripažino, kad apeliantės pasiūlymas atmestas ne dėl to, jog pateiktas įvardintas 2025 m. automobilio EB atitikties sertifikatas, o dėl to, kad nebuvo įrodyta apeliantės pasiūlymo aprašyme nurodyto 2026 m. atnaujinto automobilio modelio atitiktis pirkimo techninių sąlygų dėl prošvaisos reikalavimams, o pateiktame sertifikate nurodytas 2025 m. automobilis šių reikalavimų neatitiko.

Pirmiau aptartų teismo išvadų nepaneigia ir VPT išvadoje pažymėta pastaba, kad pagal tiekėjo pateiktą paaiškinimą atnaujinto modelio automobilio gamyba pradėta tik nuo 2026 m. vasario mėn., todėl turėtų būti įvertinta, ar pasiūlymo pateikimo metu objektyviai egzistavo galimybė pateikti būtent atnaujinto modelio EB atitikties sertifikatą. Kaip nustatyta ir aptarta pirmiau, pagal ginčo pirkimo sąlygas turėjo būti pateikti dokumentai, patvirtinantys pirkimo objekto technines savybes ir kokybę – sukomplektuotos transporto priemonės (jos modelio) EB atitikties sertifikatas lietuvių kalba. Aplinkybė, kad apeliantė pasirinko siūlyti itin naują automobilio modelį, kurio gamyba turėjo būti pradėta tik nuo 2026 m. vasario mėnesio, nepaneigia perkančiosios organizacijos nustatyto reikalavimo, jog dėl siūlomos sukomplektuotos transporto priemonės turi būti pateiktas EB atitikties sertifikatas.

Dėl ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje keltų klausimų apimties

Kasacinio teismo konstatuota, kad CPK 423³ straipsnio 3 dalyje įtvirtinti ribojimai tiekėjams ieškinyje kelti naujus perkančiųjų organizacijų neteisėtų veiksmų aspektus lyginant su pretenzija aktualūs ir perkančiosioms organizacijoms, taigi šios teismo procese negalėtų kelti naujų atmestos pretenzijos nepagrįstumo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-378/2018, 35 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021, 158 punktas).

Apeliaciniame skunde apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog atsakovės motyvas, kad atsakovė pirkime siekė įsigyti tik tokias transporto priemones, kurios buvo faktiškai pagamintos pasiūlymų pateikimo metu, apskritai negalėjo būti vertinamas, nes atsakovė jo nenurodė ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių ikiteisminėje ginčo stadijoje rengtų dokumentų – apeliantės pretenzijų ir atsakovės sprendimų dėl jų – turinį bei argumentus, atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus ir neatitinkančius buvusio šalių ginčo turinio bei apimties. Priešingai nei teigia apeliantė, iš atsakovės 2026 m. vasario 11 d. atsakymo į pretenziją matyti, kad atsakovė teikė argumentus, jog apeliantė su pasiūlymu pateikė EB atitikties sertifikatą automobiliui, kurio markė SsangYong / KG Mobility, tipas QK, o pagaminimo data 2025 m. balandžio 22 d., ir įvertino, jog iš su pasiūlymu pateiktų dokumentų matoma, kad apeliantė siūlo 2025 m. pagamintą modelį, kurio gamintojo deklaruojama prošvaisa yra 220 mm, t. y. mažesnė nei pirkimo sąlygose reikalaujami 225 mm, tuo tarpu importuotojo rašte nurodyti duomenys apie naujesnį (2026 m.) automobilio modelį, kurio EB atitikties sertifikatas nebuvo teikiamas. Taigi, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, klausimas dėl pirkime apeliantės siūlytos transporto priemonės pagaminimo momento ir EB atitikties sertifikate identifikuotos transporto priemonės nebuvo naujas savarankiškas pasiūlymo atmetimo pagrindas, o problema dėl siūlomo automobilio modelio EB atitikties sertifikato (ne)pateikimo buvo keliama. Aplinkybė, kad teismo proceso metu šie atsakovės argumentai buvo išplėtoti ir detalizuoti, nepaneigia ir nekeičia ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje suformuluotos jų esmės.

Dėl perkančiosios organizacijos teisės kreiptis dėl papildomų duomenų pateikimo

Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste atmestinas kaip viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo bei principų, formuojamos teismų praktikos neatitinkantis apeliantės argumentas, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, turėjo kreiptis į apeliantę dėl papildomų duomenų pateikimo, o, to nepadarius, apeliantės teigimu, pažeisti proporcingumo ir lygiateisiškumo principai (VPĮ 17 straipsnis).

VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Nedraudžiama išimtiniais atvejais paaiškinti ar papildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas; perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; įgyvendindamos turimą diskreciją dėl teisės prašyti kandidatų paaiškinti savo pasiūlymus, perkančiosios organizacijos turi traktuoti kandidatus vienodai ir sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, 87 punktas).

Prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų. Tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 70 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022, 61 punktas). Turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022). Jei nustatoma, kad tiekėjo su pasiūlymu ir (ar) vėliau pateikti duomenys aiškiai rodo jo neatitiktį iškeltiems kvalifikacijos (ar kitiems) reikalavimams, papildomas tokios informacijos taisymas, taip pat naujų, anksčiau nenurodytų duomenų pateikimas ir vertinimas, kaip nesuderinamas su lygiateisiškumo principu ir viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintu ribojimu keisti pasiūlymo esmę, t. y. padaryti taip, kad netinkamas pasiūlymas taptų tinkamas, draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-469/2022, 47 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, kaip minėta, pagal pirkimo sąlygas, be kitų reikalavimų, siūlomo automobilio prošvaisa turėjo būti gamintojo deklaruojama ne mažesnė kaip 225 mm, o kartu su dokumentais, reikalingais pirkimo objekto techninėms savybėms ir kokybei patvirtinti, tiekėjas turėjo pateikti sukomplektuotos transporto priemonės (gali būti teikiama analogiškos transporto priemonės) EB atitikties sertifikatą lietuvių kalba. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad apeliantė, vykdydama pirkimo specialiųjų sąlygų reikalavimus, pateiktame pasiūlyme nurodė, kad gamintojo deklaruojama apeliantės siūlomo automobilio prošvaisa 245 mm, o siūlomo automobilio atitikčiai techniniams reikalavimams pagrįsti kartu su pasiūlymu pateikė pirkime siūlomos transporto priemonės KGM Musso aprašymą ir pagrindinius techninius duomenis bei sukomplektuoto 2025 m. balandžio 22 d. pagaminto automobilio SsangYong, KG Mobility EB atitikties sertifikatą; po atsakovės 2026 m. vasario 9 d. priimto sprendimo atmesti apeliantės pasiūlymą, apeliantė kartu su pretenzija papildomai pateikė KGM oficialaus importuotojo 2026 m. vasario 10 d. raštą, kuriame nurodyta, kad nuo 2026 m. KGM Musso modeliai buvo techniškai atnaujinti, įskaitant važiuoklės konstrukcijos pakeitimus; tačiau EB atitikties sertifikatas atnaujinto modelio automobiliui nepateiktas.

Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad tiek aptartos pirkimo sąlygos ir keliami reikalavimai buvo aiškūs bei konkretūs, tiek apeliantės pateikti dokumentai buvo aiškūs ir, atitinkamai, galėjo būti perkančiosios organizacijos įvertinti atitikties keliamiems reikalavimams pirkimo objektui aspektu. Vien tai, kad apeliantė bendradarbiavo ir buvo pasirengusi pateikti papildomus dokumentus, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrojo principo, jog prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, o jei nustatoma, kad tiekėjo su pasiūlymu ir (ar) vėliau pateikti duomenys aiškiai rodo jo pasiūlymo neatitiktį reikalavimams, papildomas tokios informacijos taisymas, taip pat naujų, anksčiau nenurodytų duomenų pateikimas ir vertinimas, kaip nesuderinamas su lygiateisiškumo principu ir viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintu ribojimu keisti pasiūlymo esmę, t. y. padaryti taip, kad netinkamas pasiūlymas taptų tinkamas, draudžiamas.

Nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti dokumentai buvo aiškūs ir iš jų buvo galima nustatyti, kad apeliantė pateikė EB atitikties sertifikatą dėl 2025 m. automobilio, kurio prošvaisa neatitiko pirkimo sąlygų, o pasiūlyme aprašė nuo 2026 m. vasario mėnesio planuotą pradėti gaminti atnaujintą automobilio modelį, kurio planuojama prošvaisa būtų atitikusi pirkimo reikalavimus, tačiau nebuvo pateiktas tokio atnaujinto sukomplektuoto automobilio modelio EB atitikties sertifikatas ir, atitinkamai, nepateikti įrodymai apie jo atitiktį pirkimo sąlygoms, nebuvo patvirtintos objekto techninės savybės ir atitiktis kokybės reikalavimams. Tokiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė iš apeliantės pateiktų dokumentų galėjo nustatyti tikrąjį apeliantės pasiūlymo turinį ir įvertinti jį atitikties pirkimo sąlygoms aspektu; nėra pagrindo konstatuoti buvus dokumentų neaiškumą, kurio nebūtų galima įvertinti be papildomo kreipimosi į apeliantę.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apibendrindama tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė byloje aktualų teisinį reguliavimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir padarė pagrįstas išvadas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas būtų neatskleidęs bylos esmės, nepaneigia teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir, atitinkamai, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantė (ieškovė) neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau iš apeliantės tokių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 punktas). Nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kai byloje dalyvaujančio asmens patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius, nesant pagrindo nukrypti nuo šių dydžių, asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, paprastai sumažinant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023, 75 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti (2026 m. liepos 20 d. dokumento registracijos Nr. DOK-19532). Nurodė, kad dėl bylos sudėtingumo, papildomų skaičiavimų ir atsiliepimo argumentų gausos išlaidų suma didesnė nei pagal Rekomendacijas apskaičiuoti 3 320,46 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės, jog Rekomendacijose nustatyti maksimalūs atlygintini bylinėjimosi išlaidų dydžiai neturėtų būti viršijami, nesudaro. Pagal Rekomendacijas, maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgiant į išlaidų patyrimo laikotarpį ir užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 3 320,46 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis). Nenustatyta prielaidų manyti, kad tokia suma, įvertinus pragyvenimo lygį ir vidutinius teisinių paslaugų įkainius, turėtų būti laikoma nepadengiančia pakankamai didelės ir tinkamos laimėjusiosios šalies faktiškai patirtų pagrįstų išlaidų dalies. Atsižvelgiant į tai, būtinomis ir pagrįstomis atsakovės bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidomis, susijusiomis su atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimu, laikytina 3 320,46 Eur suma; tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš apeliantės (ieškovės) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (juridinio asmens kodas 132340880) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AF motors“ (juridinio asmens kodas 306284980) 3 320,46 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.