Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-211-1243/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-08
Bylos Nr.: 1A-211-1243/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37439-2023-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Linas Šiukšta, Eglė Gruodienė, Audrius Juozapavičius
Nuteistasis: Y. Y.
Nukentėjusysis: X. X.
Advokatai: Aušra Ručienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-1243/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37439-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.2.7.1.2; 1.2.7.2.2; 1.2.7.7; 1.2.4.4.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 8 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,nuteistojo Y. Y. gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Y. Y. gynėjos advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo Y. Y. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jam paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (veika, susijusi su X. X.) ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2023 m. rugpjūčio 8 d. veika) ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, Y. Y. paskirtos už nusikaltimus, nustatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padarymą, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Y. Y. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams bausmė apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, subendrinta su kitomis skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams bausmė.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš Y. Y. nukentėjusios X. X. naudai priteista 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos ir 400 Eur (keturi šimtai eurų) atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

Y. Y. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 153 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį (veika, susijusi su X. X.), 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 309 straipsnio 2 dalį (2023 m. rugpjūčio 8 d. veika) už tai, kad: Jis laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 9 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad X. X., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir negebėjimo suvokti su ja atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės ir negalėjimo tokiems veiksmams pasipriešinti, tyčia mažiausiai penkis kartus su ja lytiškai santykiavo, įvesdamas savo varpą į jos makštį, ir mažiausiai vieną kartą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvesdamas savo varpą į jos burną, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, tiksliai nenustatytu laiku gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, kad X. X., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl negebėjimo suvokti su ja atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės ir negalėjimo tokiems veiksmams pasipriešinti, tyčia vieną kartą su ja lytiškai santykiavo, įvesdamas savo varpą į jos makštį, ir vieną kartą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvesdamas savo varpą į jos burną. Tokiu būdu Y. Y. lytiškai santykiavo ir tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamečiu asmeniu prieš jo valią, pasinaudodamas jo bejėgiška būkle, tai yra išžagino ir seksualiai prievartavo mažametį asmenį. Jis laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 9 d. iki 2023 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, lytiškai santykiaudamas su X. X., gim. (duomenys neskelbtini), ir tenkindamas su ja savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs X. X. pasitikėjimą ir pasinaudojęs jos patiklumu bei socialiniu nebrandumu, įkalbėdamas ją dalyvauti vaizdo pokalbiuose „Messenger“ („Facebook Messenger“) aplinkoje, jų metu apsinuoginti ir demonstruoti bei dirginti savo lytinius organus bei laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. spalio 25 d. vykusių vaizdo pokalbių „Messenger“ („Facebook Messenger“) aplinkoje metu X. X. demonstruodamas ir rankomis dirgindamas savo apnuogintus lytinius organus, rašydamas X. X. amoralias vulgaraus turinio žinutes lytiškumo, lytinio gyvenimo ir seksualinio pasitenkinimo temomis, taip palenkdamas X. X. demonstruoti jos apnuogintus lytinius organus ir rankomis juos dirginti, slapta įrašydamas keturis pornografinio turinio vaizdo įrašus „Screenrecorder-2023-09- 07-02-41-55-624“, „Screenrecorder-2023-09-07-01-32-21-708“, „Screenrecorder-2023-09-15-00- 36-08-58“, „Screenrecorder-2023-10-15-09-51-12-267“, kuriuose vaizduojama X. X., atsisakydamas patenkinti X. X. prašymą šiuos įrašus ištrinti, tyčia sukėlė jai psichikos sutrikimą – (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Y. Y. nesunkiai susargdino mažametį asmenį. Jis, žinodamas, kad X. X., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnio negu šešiolikos metų amžiaus, įgijęs jos pasitikėjimą ir pasinaudodamas jos patiklumu bei socialiniu nebrandumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis įkalbėjo ją dalyvauti vaizdo pokalbiuose „Messenger“ („Facebook Messenger“) aplinkoje, jų metu apsinuoginti ir demonstruoti bei dirginti savo lytinius organus, po to laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. spalio 15 d. vaizdo pokalbių „Messenger“ („Facebook Messenger“) aplinkoje metu X. X. pats demonstravo ir rankomis dirgino savo apnuogintus lytinius organus, rašė X. X. amoralias vulgaraus turinio žinutes lytiškumo, lytinio gyvenimo ir seksualinio pasitenkinimo temomis, palenkė X. X. demonstruoti jos apnuogintus lytinius organus ir rankomis juos dirginti, slapta, be X. X. sutikimo, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „Xiaomi 2201116PG POCO X4 Pro 5G“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), tyčia įrašė keturis pornografinio turinio vaizdo įrašus „Screenrecorder-2023-09-07-02-41-55-624“, „Screenrecorder-2023-09-07-01-32-21-708“, „Screenrecorder-2023-09-15-00-36-08-58“, „Screenrecorder-2023-10-15-09-51-12-267“, kuriuose vaizduojamas vaikas – X. X. bei laikė šiuos įrašus mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi 2201116PG POCO X4 Pro 5G“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), atmintyje iki 2023 m. spalio 26 d. 13.03 val., kai minėtą mobiliojo ryšio telefoną paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai. Tokiu būdu Y. Y. atliko veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio negu šešiolikos metų asmens per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, taip pat neteisėtai pagamino ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas. Jis 2023 m. rugpjūčio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto šaltinio atsisiuntė ir savo mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi 2201116PG POCO X4 Pro 5G“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), atmintyje išsaugojo vaizdo įrašą „received_854453775101668.mp4“, kuriame atvirai ir detaliai vaizduojami vyriškos lyties vaiko lytiniai organai, masturbacija, ir laikė šį įrašą iki 2023 m. spalio 26 d. 13:03 val., kai minėtą mobiliojo ryšio telefoną paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai. Tokiu būdu Y. Y. neteisėtai įgijo ir laikė pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojamas vaikas.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistojo Y. Y. gynėja advokatė A. Ručienė prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti ir (1) Y. Y. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisinti, nustačius, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, (2) už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 309 straipsnio 2 dalyje, padarymą Y. Y. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl įrodymų pakankamumo ir jų patikimumo, nenurodė jokių įtikinamų motyvų dėl Y. Y. kaltumo, nepagrįstai nevertino kai kurių liudytojų parodymų, netyrė nukentėjusiosios ir jos motinos prieštaringų įrodymų priežasčių. Skundžiamame nuosprendyje nevisapusiškai ištirtos įvykio aplinkybes, nesilaikyta in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos asmens, traukiamo atsakomybėn, naudai) principo ir padarytos išvados, neatitinkančios bylos faktinių aplinkybių, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Y. Y. nepadarė veikų, kurios kvalifikuotinos pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Nuosprendyje Y. Y. kaltė dėl šių nusikalstamų veikų padarymo buvo preziumuota. Byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, nepakankami ir nepašalina pagrįstų abejonių nei dėl pačių nusikalstamų veikų padarymo fakto, nei dėl jų priskyrimo kaltinamajam. Abejonės šiuo atveju turėjo būti vertinamos Y. Y. naudai, tačiau to pirmosios instancijos teismas nepadarė. Įvertinęs visas aplinkybes bei abejones išaiškinęs traukiamo atsakomybėn asmens naudai, dėl Y. Y. pareikštų kaltinimų minėtų nusikalstamų veikų padarymu pirmosios instancijos teismas turėjo jį išteisinti, konstatavęs, kad neįrodyta, jog jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Remiantis teismų praktika, vaikų liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl bylose, kuriose vaikų parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, pripažįstant tokius parodymus patikimais, labai svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis, tarp jų ir byloje esančias psichiatrų, psichologų ar vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas. Seksualinės prievartos prieš mažamečius (nepilnamečius) bylų specifikai būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Pagal susiformavusią teismų praktiką ypatingą reikšmę pirmiau aptartoje įrodymų grandinėje turi būtent paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai, kurių patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos įrodymų grandinę, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus.

Pirmosios instancijos teismas nepilnametės nukentėjusiosios X. X. parodymus vertino izoliuotai, neanalizuodamas jų visų byloje esančių įrodymų visumos kontekste. Nukentėjusioji viso proceso metu nuolat ir reikšmingai keitė savo parodymus, paneigdama ankstesnes versijas ir pati pripažindama dalies jų neatitikimą tikrovei. Be to, X. X. ne pirmą kartą teikia melagingą informaciją apie tariamus jos prievartavimo atvejus, kas objektyviai kelia rimtų abejonių dėl jos parodymų patikimumo. Taigi, negalima daryti pagrįstos ir kategoriškos išvados, kad nukentėjusiosios teiginiai apie Y. Y. seksualinę prievartą prieš ją pasitvirtino, manytina, kad ji kerštavo Y. Y.

Nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad lytiniai santykiai su Y. Y. jai buvo antri – patvirtino, kad prieš draugystę su Y. Y. ji jau buvo turėjusi lytinių santykių su kitu asmeniu („kitu Y.“), taip pat nurodė, kad tuo metu ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad jos patėvis 2023 m. vasarą leido jai išgerti brendžio, savo ranka per drabužius draugiškai lietė jos ranką. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina kiti įrodymai (nepilnamečių liudytojų E. S., V. S., K. Š. parodymai, (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. vaiko situacijos vertinimo anketa, (duomenys neskelbtini) mokyklos 2023 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. SD-(1.10)-90). Vis dėlto iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2023 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. SD-(1.10)-94 matyti, kad X. X. 2023 m. rugsėjo 13 d. nurodė istoriją apie išprievartavimą išgalvojusi, kadangi norėjo gauti dėmesio iš draugių, o 2023 m. rugsėjo 19 d. nukentėjusioji socialinei pedagogei vėl nurodė, kad faktas apie išprievartavimą yra tiesa. Nukentėjusioji, darkart apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pakeitė savo įvykių versiją ir pasakė, kad „tikras Y.“ yra Y. Y., „netikras Y.“ atsirado, nes ji norėjo pagelbėti Y. Y., neatsimena, ką pasakojo apie „netikrą Y.“, apie „pirmą Y.“ ji melavo, jos pirmi lytiniai santykiai buvo su Y. Y. Be to, nukentėjusiosios mama V. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dukra vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams nurodė, jog buvo seksualiai išnaudojama 19–20 metų amžiaus vyriškio, o savo močiutei (J. D.) sakė, jog kaltininkas buvo „senis“. Taigi, nukentėjusioji apie įvykį davė nenuoseklius, prieštaringus parodymus. Tokie kardinalūs parodymų pokyčiai, apimantys ne tik detalių patikslinimą, bet ir esminių faktinių aplinkybių paneigimą, akivaizdžiai diskredituoja pačių parodymų patikimumą. Pažymėtina ir tai, kad X. X. galėjo būti išprievartauta kito asmens, ne Y. Y. Būtent jos pirmieji parodymai apie pirmuosius lytinius santykius su kitu, neidentifikuotu asmeniu („kitu Y.“), kurių metu, nukentėjusiosios teigimu, buvo panaudota fizinė jėga, jai esant vos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turėjo būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti, tačiau tai nebuvo padaryta.

Abejones dėl X. X. parodymų patikimumo dar labiau sustiprina informacija apie jos polinkį meluoti. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2023 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. SD-(1.10)-94 matyti, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. į mokykla atvykusi mokinės mama V. G. išklausė mokykloje gautą informaciją ir pareiškė, kad tai išgalvotos istorijos, kuriomis X. X. nori gauti dėmesio iš šeimos narių ir draugų, tokių išgalvotų istorijų yra ir daugiau. Ji taip pat parodė, kad 2022 m. vasarą brolio žmona R. R. jai persiuntė X. X. susirašinėjimą su kita mergaite, kuriai ši nurodė, jog „laukiasi“, rašė apie apsisaugojimo nuo nėštumo priemonę – „spiralę“, jai paklausus apie susirašinėjimo turinį, dukra sakė, kad paminėtas aplinkybes nurodė juokaudama. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad X. X. buvo, be kita ko, nurodžiusi, jog jos sugyventinis N. V. siūlė X. X. gerti alkoholio, lietė jos ranką, tačiau po apklausos X. X., bendraudama su vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais, sakė, kad minėtas aplinkybes prasimanė norėdama sukelti pavydą Y. Y. ar siekdama, jog Y. Y. jos gailėtųsi. E. S., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jos ir X. X. santykiai pablogėjo, nes X. X. pradėjo viską meluoti, kurti istorijas, šmeižti. Taigi, X. X. jau kuris laikas buvo linkusi meluoti.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusioji aiškiai išreiškė savo nesutikimą lytinio pobūdžio veiksmams, tačiau nuteistasis to nepaisė, ji sutikimo lytiniams santykiams nedavė, priešingai, sakė, kad nenori lytinių santykių, bet dėl meilės nuteistajam darė taip, kaip jis norėjo, tam, kad jis jos nepaliktų, jai tai nepatiko, skaudėjo. Nėra jokio pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tokių aplinkybių nenurodė, tik abstrakčiai paminėjo, kad jos vaikinas labai norėjo lytinių santykių, ji prieš susitikimą nežinojo, kad įvyks lytiniai santykiai, lytinių santykių metu ji nieko jam nesakė, tuo metu jie nesikalbėjo, Y. Y. fizinių veiksmų, jėgos prieš ją nenaudojo, jai negrasino. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusioji nebuvo aiškiai išreiškusi nesutikimo lytiniams santykiams, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi samprotavimais, ne byloje esančiais įrodymais.

Nors nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad ji kurį laiką su Y. Y. bendravo, nes bijojo jį palikti, ji taip pat pažymėjo, kad pati nutraukė santykius su Y. Y. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrųjų jų santykių nutrūkimo priežasčių.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusioji konkrečiai nurodė vietas, kur vyko seksualiniai veiksmai, jų skaičių, kaip tai vyko. Tačiau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad aptariamos jos nurodytos aplinkybės yra prieštaringos. Nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad antras kartas su Y. Y. buvo jo namuose, trečio susitikimo metu apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir Y. Y. buvo lytiniai santykiai. Po to nukentėjusioji parodė, kad su Y. Y. lytiškai santykiavo tame pačiame apleistame name antrą kartą, kaip prasidėjo lytiniai santykiai, ji neprisimena, tik paskutinius lytinius santykius prisimena – Y. Y. ėjo iš darbo, kartu su juo buvo K. Š., ji su jais nuėjo prie Y. Y. namų, K. Š. pasiliko lauke, ji su Y. Y. įėjo į namo vidų, nuėjo į jo kambarį, Y. Y. persirengė, atsigulė į lovą ir „pasikvietė“ ją, iki kelių numovė jos „timpkes“, „apatinius“, nusimovė savo kelnes ir su ja lytiškai santykiavo. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad su Y. Y. lytiškai santykiavo daugiau nei tris kartus, apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini), lytiniai santykiai su Y. Y. vyko penkis kartus, prie to namo ji buvo penkis ar daugiau kartų, Y. Y. namuose lankėsi vieną kartą, pirmi lytiniai santykiai su Y. Y. buvo tada, kai ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus su Y. Y. lytiškai santykiavo vienintelį kartą jo namuose. Iš nukentėjusiosios parodymų neįmanoma aiškiai identifikuoti nei tikslaus lytinių santykių skaičiaus, nei jų eigos aplinkybių. Jos pasakojimai yra fragmentiški, tarpusavyje prieštaringi ir nuolat kintantys. Be to, nukentėjusioji pati nurodo, kad neprisimena, kaip prasidėjo lytiniai santykiai, prisimena tik paskutinius lytinius santykius, kas dar labiau apsunkina bet kokį faktinių aplinkybių atkūrimą. Tokie prieštaravimai rodo, kad neįmanoma patikimai nustatyti nei kada, nei kur, nei kiek kartų tariami lytiniai santykiai vyko. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra nė vieno asmens, kuris būtų tiesiogiai matęs ar galėjęs patvirtinti šias aplinkybes.

Nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, priešingai, jie nukentėjusiosios parodymus paneigia. Nors nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad paskutiniai lytiniai santykiai jai esant (duomenys neskelbtini) metų buvo Y. Y. namuose, iki kurių kartu su ja ir Y. Y. ėjo K. Š., kuris pasiliko lauke, K. Š., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog kai Y. Y. su X. X. buvo savo namuose, jis buvo kartu su jais, X. X. Y. Y. namuose buvo vieną kartą, tai buvo rudenį, jie išgėrė kavos, pasėdėjo dešimt minučių ir išėjo, Y. Y. ir X. X. dviese pasilikę nebuvo. Skundžiamame nuosprendyje pažymima, kad liudytoja D. Y. patvirtino nukentėjusios parodymus dėl K. Š. buvimo lauke, nurodydama, kad K. Š. mačiusi, jis yra buvęs jos kieme, vis dėlto, tokiais parodymais remtis nėra pagrindo, nes nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji su Y. Y. ir K. Š. nuėjo prie Y. Y. namų, K. Š. pasiliko lauke, todėl akivaizdu, jog liudytoja D. Y. nepatvirtino X. X. parodymų, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta. Y. Y., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su nukentėjusiąja dviese laiko nėra leidęs. Tai, kad nukentėjusioji parodymų patikrinimo vietoje metu parodė (duomenys neskelbtini) esančią apleistą sodybą, kurioje, anot jos, ji daug kartų lytiškai santykiavo su Y. Y., patvirtina tik tai, jog ji buvo toje vietoje, bet neįrodo, kad ten vyko lytiniai santykiai su nuteistuoju. Be to, kadangi nukentėjusioji turėjo vaizdo pokalbių su Y. Y. įrašus, o jis jų metu buvo savo kambaryje, ji galėjo žinoti, kaip atrodo Y. Y. kambarys, todėl galėjo nurodyti, kad jame yra du langai, stovi mėlynos ir rudos spalvos spinta. Nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė ir tai, kad apie įvykį, susijusį su Y. Y., 2023 m. ji yra pasakojusi A. L., kuris mokėsi toje pačioje mokykloje, visgi pats A. L., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, šias aplinkybes paneigė, be to, liudytoja I. L. parodė, kad jos brolis A. L. X. X. pažįsta, tačiau artimų santykių su šia nepalaiko.

Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai ir selektyviai vertinti byloje esantys liudytojų parodymai, taip pažeidžiant esminius įrodymų vertinimo ir teisingo proceso principus. Teismas besąlygiškai rėmėsi liudytojų V. G. ir J. D. parodymais, kurie palaiko kaltinimo versiją, o nepilnamečių liudytojų E. S., V. S., K. Š. ir D. M., apklaustų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais, paneigiančiais nuteistojo kaltę, buvo nepagrįstai nesiremta vien dėl to, kad, kaip ir V. G. bei J. D., jie nedalyvavo nukentėjusiosios ir nuteistojo lytinio santykiavimo metu. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų V. G., J. D. parodymų prieštaringumą. V. G. teisme parodė, kad jai dukra X. X. tiesiogiai pasakė, jog buvo lytiniai santykiai su nuteistuoju, jog jis reikalavo jos daryti, o ji darė, nes bijojo, jog nuteistasis paviešins vaizdo įrašą. Vis dėlto ikiteisminio tyrimo metu V. G. davė visai kitokius parodymus, nurodė, kad aplinkybės apie X. X. išžaginimą praėjusią vasarą (duomenys neskelbtini) jai kelia abejonių, ji tuo netiki, dukra jai neigė turėjusi lytinių santykių su Y. Y., nuolat minėdavo draugaujanti tai su vienu, tai su kitu berniuku. V. G. 2023 m. rugsėjo 14 d. dukros mokykloje, minėta, taip pat pareiškė, kad jos istorijos išgalvotos, ji nori gauti dėmesio iš šeimos narių ir draugų, tokių išgalvotų istorijų yra ir daugiau. J. D. teisme parodė, kad anūkė X. X. turėjo tik vieną draugą – Y. Y., kuris, kaip jai sakė X. X., ją gąsdino ir ji turėdavo daryti, ką jis sakydavo. Vis dėlto ši liudytoja aiškiai nurodė, kad gyvai Y. Y. nėra mačiusi iki šiol, t. y. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog X. X. apskritai buvo gyvai susitikusi su nuteistuoju.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad X. X. išoriniuose lytiniuose organuose, makštyje, išangės srityje mechaninės traumos požymių nėra, mergystės plėvėje yra seni plyšimai, padaryti kietu buku daiktu, galimai vyro lytiniu organu, daugiau kaip prieš mėnesį laiko, tačiau tikslesnio laiko nustatyti negalima, tepinėlyje ir tamponėliuose su X. X. makšties turiniu spermos nerasta. Ši išvada patvirtina, kad X. X. turėjo lytinių santykių, bet vienareikšmiškai nepatvirtina, jog tie lytiniai santykiai buvo su Y. Y. Be to, pirmosios instancijos teismas byloje esantį ekspertizės aktą įvardijo kaip vieną svarbiausių įrodymų šaltinių byloje, tačiau jis yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, todėl turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais ir jokios prioritetinės reikšmės neįgyja.

Nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad vakar (2023 m. lapkričio 9 d.) Y. Y. jai parašė, jog ji gali nešnekėti nesąmonių, nes E. S. ir V. S. „eis“ už jį, sakys, kad nieko nebuvo ir panašiai. Šių nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių nepatvirtino nė vienas kitas įrodymas. Priešingai, E. S. ir V. S., apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jas paneigė. Šios liudytojos taip pat patvirtino, kad X. X. siekė nuteistajam keršyti ir norėjo jį apkalbėti. E S. parodė, kad X. X. prašė nurodyti, jog Y. Y. ją išprievartavo, pasinaudojo ja, prašė, kad E. S. „eitų“ už ją.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 309 straipsnio 2 dalyje, padarymą, netinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį. Skundžiamame nuosprendyje neįvertintas bausmės individualizavimo principas, taip pat BK 54 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo kriterijai. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, laikytinos nepagrįstai griežtomis. Skundžiamame nuosprendyje apskritai nepateikta jokių motyvų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nors byloje nenustatyta nė viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o nuteistasis dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 309 straipsnio 2 dalyje, padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Y. Y. yra neteistas, turi tvirtus šeiminius ir socialinius ryšius, yra dirbantis, pozityviai apibūdinamas ir nuolat padeda savo motinai D. Y., kas akivaizdžiai rodo jo gebėjimą laikytis teisės normų. Darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant Y. Y. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo Y. Y. gynėja advokatė A. Ručienė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo Y. Y. gynėjos advokatės A. Ručienės apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino Y. Y. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, parinkdamas nuteistajam bausmes ir nustatydamas jų dydžius, jas bendrindamas, spręsdamas dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio, atsižvelgė į visas šiems klausimas išspręsti reikšmingas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė. Todėl apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų

Pagal BPK 320 straipsnio teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, nebent nustato esminių BPK pažeidimų. Byloje ginčo, kad nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 309 straipsnio 2 dalyje, nėra. Atsižvelgdama į tai, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija plačiau dėl šių nusikalstamų veikų nepasisako.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Y. Y. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Nuteistojo gynėjos teigimu, įvertinti ne visi byloje esantys įrodymai, be to, jie yra nepatikimi, prieštaringi, jų pirmosios instancijos teismo išvadoms pagrįsti nepakanka. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

BK 149 straipsnio 4 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas išžagino mažametį asmenį – lytiškai santykiavo su mažamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio mažamečio asmens būkle, o BK 150 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį – tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio mažamečio asmens būkle. Nagrinėjamu atveju aktualus pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos – negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės, ir tuo pasinaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-495/2024, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-648/2025, 27 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos yra padaromos tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja ar atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-648/2025, 25 punktas).

Byloje nustatyta, kad Y. Y. veika pasireiškė tuo, jog jis, žinodamas, kad X. X. yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir negebėjimo suvokti su ja atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės ir negalėjimo tokiems veiksmams pasipriešinti, tyčia mažiausiai penkis kartus su ja lytiškai santykiavo, įvesdamas savo varpą į jos makštį, ir mažiausiai vieną kartą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvesdamas savo varpą į jos burną, taip pat žinodamas, kad X. X. yra nepilnametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl negebėjimo suvokti su ja atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės ir negalėjimo tokiems veiksmams pasipriešinti, tyčia vieną kartą su ja lytiškai santykiavo, įvesdamas savo varpą į jos makštį, ir vieną kartą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvesdamas savo varpą į jos burną. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Y. Y. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad lytiškai santykiauja ir savo lytinę aistrą tenkina su mažamečiu asmeniu, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, ir norėjo taip veikti. Taigi, kaip matyti, nustatyti visi privalomi BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nustatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, todėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai.

Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Seksualinės prievartos prieš mažamečius (nepilnamečius) bylų specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna, todėl ypatingą reikšmę įgyja paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-648/2024, 12 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-648/2025, 16 punktas). Vis dėlto mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymai byloje negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos įrodymų grandinę, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-648/2017, 16.1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-697/2021, 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-648/2023, 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-495/2024, 15 punktas). Bylos faktines aplinkybes, kurios nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja visi BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai, ekspertizės aktas, specialisto išvada, objektų apžiūros protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kiti įrodymai. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka.

Tai, kad nuteistasis padarė BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) įtvirtintas nusikalstamas veikas, visų pirma, patvirtina nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji, 2023 m. lapkričio 10 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, be kita ko, parodė, kad pažįsta Y. Y., jis buvo jos vaikinas. Anot nukentėjusiosios, Y. Y. labai norėjo lytinių santykių, jie susipykdavo, 2023 m. vasarą jie susitikdavo kelis kartus per mėnesį, du kartus buvo susitikę naktį. Nukentėjusioji aiškiai detalizavo kelių jos ir Y. Y. susitikimų, kurių metu jie lytiškai santykiavo, buvo tenkinama nuteistojo lytinė aistra oraliniu būdu, aplinkybes: (1) pirmą sykį tai įvyko per jų trečią susitikimą apleistame name (duomenys neskelbtini), ji nežinojo, kad jie lytiškai santykiaus, tame apleistame name buvo lova, jie atsisėdo ant lovos, Y. Y. ją pabučiavo, lietė ją ir po to prasidėjo lytiniai santykiai, Y. Y. jos „tą vietą“ iš pradžių lietė per rūbus, o po to – po kelnėmis, tada ją paguldė ir nusimovė kelnes, jai jis numovė tik kelnes, viskas vyko ant tos lovos, ji matė Y. Y. lytinį organą, kurį jis jai „buvo įdėjęs į burną ir į vaginą“, tą kartą spermos nematė, ar buvo, ji jautėsi blogai, tačiau nieko jam nesakė, tuo metu jie nesikalbėjo, ji lytinių santykių nenorėjo, prieš tai Y. Y. buvo sakiusi, kad lytinių santykių nenori, Y. Y. jėgos nenaudojo; (2) paskutinį sykį tai įvyko, kai Y. Y. parėjo iš darbo, kartu su juo buvo K. Š., ji su jais nuėjo prie Y. Y. namų, K. Š. pasiliko lauke, o ji su Y. Y. įėjo į namo vidų, nuėjo į jo kambarį, Y. Y. persirengė, atsigulė į lovą ir pakvietė ją, iki kelių numovė jos „timpkes“ ir „apatinius“, nusimovė savo kelnes ir su ja lytiškai santykiavo, lytinio akto metu ji gulėjo ant šono, o Y. Y. – jai už nugaros, taip pat ant šono, savo lytinį organą jis buvo įkišęs į jos „vaginą“, o po to – į jos burną, po to ji dar gulėjo ant pilvo, ant nugaros, kai kišo į burną, sakė, kad „baigė“. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad jie su Y. Y. lytiškai santykiavo daugiau nei tris kartus, minėtame apleistame name – penkis kartus, Y. Y. namuose ji lankėsi vieną kartą, kiek kartų su ja buvo santykiaujama oraliniu būdu, neprisimena. Nukentėjusiosios teigimu, Y. Y. ją šantažavo dėl vieno vaizdo įrašo, sakė, kad paviešins, jeigu ji nedarys, ką jis sako, Y. Y. žinojo jos amžių, ji buvo sakiusi, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų, Y. Y. tada buvo (duomenys neskelbtini) metų, lytinius santykius su Y. Y. būdama (duomenys neskelbtini) metų turėjo vienintelį kartą – jo namuose (t. 1, b. l. 114–118). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 110–122) (toliau – Ekspertizės aktas), taip pat Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 138–144) matyti, kad iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji taip pat gana detaliai apibūdino nuteistojo namuose esantį jo kambarį, kuriame, anot jos, jie su nuteistuoju paskutinįkart lytiškai santykiavo – nurodė, kad tas kambarys yra antrame namo aukšte, jo durys nerakinamos, kambaryje yra du langai, kompiuteris, prie lango yra lova, prie lovos spintelė, taip pat yra mėlynos ir rudos spalvų spinta. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šias aplinkybes ji galėjo sužinoti iš vaizdo įrašų, kurie rasti nuteistojo telefone ir kuriuose matyti prieš kamerą besimasturbuojantys nuteistasis ir nukentėjusioji, o pats nuteistasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai teisme buvo pagarsinti ir jis juos patvirtino), nurodė, kad X. X. į jo namus buvo atėjusi tik vieną kartą ir jokiose kitose patalpose, išskyrus koridorių, nesilankė, ją į namus įleido mama (D. Y.) (t. 4, b. l. 187–190, t. 5, b. l. 162–163). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog visų nukentėjusiosios įvardintų detalių identifikuoti nėra galimybės, be to, kai kurių detalių (pavyzdžiui, tokių, kad durys į kambarį yra nerakinamos) iš jokių vaizdo įrašų identifikuoti nebūtų galimybės. Pažymėtina ir tai, kad minėtais nuteistojo parodymais remtis nėra pagrindo, nes jie, vertinant juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nelaikytini patikimais – pati D. Y. (nuteistojo motina), kuri, anot nuteistojo, įleido X. X. į jų namus, apklausta teisme, parodė, kad nukentėjusioji iš viso nėra buvusi jų namuose (t. 5, b. l. 140–141). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusioji buvo nuteistojo namuose, jo kambaryje, o tai sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiosios parodymų apie prieš ją panaudotą seksualinę prievartą patikimumo.

Apeliaciniame skunde įžvelgtina tam tikrų abejonių dėl to, ar nukentėjusioji, duodama parodymus, nemelavo. Nuteistojo gynėjos vertinimu, tai patvirtina nukentėjusiosios motinos V. G. pozicija, kad dukra yra linkusi pramanyti istorijas, meluoti, apie ką galima spręsti iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2023 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. SD-(1.10)-90 (t. 1, b. l. 2–3), (duomenys neskelbtini) mokyklos 2023 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. SD-(1.10)-94 (t. 4, b. l. 54), taip pat jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Be to, nuteistojo gynėja pažymi, kad tokios pačios nuomonės apie X. X., kaip linkusią meluoti, laikėsi ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2023 m. lapkričio 10 d. apklausta E. S. (t. 2, b. l. 45–47). Teisėjų kolegija nesutinka su gynybos prielaida, kad nukentėjusioji davė tikrovės neatitinkančius parodymus (melavo).

Visų pirma, pažymėtina, kad spręsti apie tai, jog liudytoja V. G. laikosi pozicijos, jog jos dukra (nukentėjusioji) yra linkusi pramanyti istorijas, meluoti, nėra pagrindo. Tokia V. G. nuomonė buvo nulemta konteksto, kuriame ji tokią nuomonę išreiškė – apklausta teisme V. G. parodė, kad jai 2022 m. spalio mėn. paskambino iš mokyklos ir pasakė, jog dukra išprievartauta, pati dukra jai apie tai nieko nebuvo sakiusi, ji nežinojo, kad dukra draugauja su nuteistuoju (t. 5, b. l. 112–118), ikiteisminio tyrimo metu V. G. taip pat parodė, kad mokykloje vykusiame pokalbyje dalyvavo ji, dukra X. X., mokytoja R. B. ir mokyklos direktorė, R. B. pasakė, kad kažkokia mergaitė paskleidė žinią, jog X. X. buvo išžaginta (t. 1, b. l. 154–156). Iš šių V. G. parodymų akivaizdu, kad dukros seksualinio išnaudojimo aplinkybės jai iš pirmo žvilgsnio galėjo kelti abejonių dėl to, kokiomis aplinkybės ji apie tai sužinojo. Vis dėlto tiek iš ikiteisminio tyrimo metu duotų, tiek iš teisme duotų V. G. parodymų matyti, kad V. G., išklausiusi dukros, kuri jai atsivėrė tik po pirmos apklausos šioje byloje, įsigilinusi į situaciją, neabejoja, jog nukentėjusioji buvo seksualiai išnaudojama, ji mato, kaip nukentėjusiajai sunku, dabar nukentėjusiajai gerokai suprastėjusi ir fizinė, ir psichinė sveikata. Be to, teisme pagarsinus V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. G. pažymėjo, kad dukra pameluoja tik tam, kad būtų išleista kažkur išeiti. Nors V. G. nurodė abejojanti nukentėjusiosios „istorija apie išžaginimą (duomenys neskelbtini)“, šią istoriją, susijusią su nukentėjusiosios pirmaisiais lytiniais santykiais, paneigė pati nukentėjusioji, papildomai apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2024 m. balandžio 10 d.

Apie nukentėjusiosios polinkį meluoti negalima spręsti ir iš liudytojos E. S. parodymų. Šiame kontekste svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas nepilnamečių liudytojų E. S., V. S., K. Š., D. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais, teisme pagarsintais parodymais nesirėmė dėl jų prieštaringumo tarpusavyje ir kitiems byloje esantiems įrodymams bei minėtų asmenų akivaizdaus suinteresuotumo palaikant nuteistąjį (apie tai plačiau pasisakoma šios nutarties 16 punkte). Sprendžiant dėl E. S. parodymų reikšmės, itin svarbu tai, kad nukentėjusiosios ir E. S. santykiai nebuvo geri. Nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jos santykiai su E. S. pablogėjo, kai į mokyklą mokytis atėjo V. S., žino, kad jos ją apkalba, kaltina ją palaidu elgesiu (kad yra „kekšė“, kad bučiuojasi su visais). Nukentėjusioji taip pat parodė, kad aplinkybę, jog yra turėjusi lytinių santykių su Y. Y., ji yra nurodžiusi savo buvusiai draugei E. (E. S.) ir D. M., tačiau E. S. jai sakė, kad apklausiama nurodys, jog apie jos (X. X.) ir Y. Y. lytinius santykius nieko nežino, D. M. ėmė ją kaltinti, sakė, kad visi palaikys Y. Y. (t. 1, b. l. 114–118). Kad nukentėjusiosios ir E. S. santykiai yra konfliktiški, patvirtino ir teisme apklausta V. G. (t. 5, b. l. 112–118), to neslėpė ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta pati E. S. (t. 2, b. l. 45–47). Todėl E. S., kaip ir V. G., parodymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys, kad nukentėjusioji, duodama parodymus apie patirtą seksualinę prievartą, melavo.

Iš Ekspertizės akto, be kita ko, matyti, jog X. X. nenustatyta tokių kalbos, pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) bei kitų ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu, padidintas jos polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), įtaigumas taip pat nenustatyti, apie byloje tiriamus įvykius 2023 m. lapkričio 10 d. apklausos metu X. X. kalba realistiškai, ji išlieka nuosekli nurodydama, kad yra turėjusi lytinių santykių su nuteistuoju, kritiškai vertintini tik jos parodymai apie galimą ankstesnę seksualinę patirtį.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad nukentėjusiosios, 2023 m. lapkričio 10 d. apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymuose, vertinant juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste, galima įžvelgti tam tikrų netikslumų, prieštaravimų. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2023 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. SD-(1.10)-90, 2023 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinė pedagogė R. B. gavo pranešimą apie trylikametės išprievartavimą, pokalbiui ji pasikvietė (duomenys neskelbtini) klasės mokinę X. X., kuri nurodė, kad tai įvyko prieš dvejus metus, kaltininko nepažįsta, apie tai niekam nepranešė (t. 1, b. l. 2–3), remiantis (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. vaiko situacijos vertinimo anketa, panašias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir 2023 m. rugsėjo 20 d. bendraudama su minėto skyriaus darbuotoja, papildomai pažymėdama, kad tai įvyko kaime pas močiutę, (duomenys neskelbtini), detalizuodama įvykio aplinkybes (t. 3, b. l. 2–15), vis dėlto (duomenys neskelbtini) mokyklos 2023 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. SD-(1.10)-94 pažymėta, kad nukentėjusioji pakeitė savo poziciją ir nurodė minėtą istoriją išsigalvojusi (t. 4, b. l. 54). Be to, nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2023 m. lapkričio 10 d., parodė, kad pirmus lytinius santykius (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ji turėjo su „kitu Y.“ automobilyje prie (duomenys neskelbtini), taip pat parodė, kad 2023 m. vasarą patėvis leido jai išgerti brendžio, savo ranka per drabužius draugiškai lietė jos ranką, tačiau papildomai apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2024 m. balandžio 10 d. nukentėjusioji pirmiau nurodytas aplinkybes paneigė, parodė, kad tikras Y. yra Y. Y., netikras Y. atsirado, nes ji norėjo pagelbėti Y. Y., neatsimena, ką pasakojo apie netikrą Y., melavo, jos pirmi lytiniai santykiai buvo su Y. Y. (t. 1, b. l. 147–148). 2023 m. lapkričio 10 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji parodė, jog antrą kartą su Y. Y. lytiškai santykiavo jo namuose, tačiau taip pat teigė, jog Y. Y. namuose jie lytiškai santykiavo tik vieną (paskutinį) kartą, antras kartas buvo apleistame name. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad įvardinti netikslumai nukentėjusiosios parodymuose esminės reikšmės jų vertinimo kontekste neįgyja ir nelemia kitokių išvadų nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Šiame kontekste svarbu tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos (baudžiamojo įstatymo uždraustos) veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais) nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-489/2024, 16 punktas). Taigi, apeliaciniame skunde išskiriami neesminiai nukrypimai ir netikslumai, nekeičiantys nukentėjusiosios parodymų esmės (pavyzdžiui, dėl antro nukentėjusiosios ir nuteistojo lytinio akto vietos) neturėtų būti vertinami kaip suteikiantys pagrindą abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Nors nukentėjusioji, minėta, davė prieštaringus parodymus apie vieną iš jos seksualinio išnaudojimo epizodų (pirmus jos lytinius santykius su „kitu Y.“), tai niekaip nepaneigia jos parodymų esmės – apie kitus tokius epizodus, kurių buvo daugiau nei penki, nukentėjusioji, duodama parodymus, išliko nuosekli, kas pažymėta ir Ekspertizės akte, nurodant, kad kritiškai vertintini tik nukentėjusiosios parodymai apie galimai turėtą ankstesnę seksualinę patirtį. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukrypimai ir netikslumai nukentėjusiosios parodymuose gali būti paaiškinami Ekspertizės akte nustatytomis aplinkybėmis – individualiais nukentėjusiajai būdingais ypatumais (uždarumu, gynybine reakcija į lytiškumo temą, emociniu nebrandumu), santykių su Y. Y. ypatumais (naiviu įsimylėjimu, tikint, kad kuriami romantiški santykiai, jo poveikiu nukentėjusiajai, lėmusiu jos norą apsaugoti nuteistąjį, sumenkinti jo elgesį). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors nukentėjusiosios X. X. parodymuose, kaip pažymima apeliaciniame skunde, yra tam tikrų netikslumų, šie netikslumai nesudaro pagrindo abejoti visų nukentėjusiosios parodymų patikimumu.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, įrodymų, suteikiančių pagrindą daryti išvadą dėl visų BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nustatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimo, patikimumą patvirtina, taip pat byloje esančių įrodymų pakankamumu abejoti neleidžia ir kiti byloje esantys įrodymai, jų visuma.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2024 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiosios ir nuteistojo susirašinėjimai, iš kurių matyti, kad jie nevengė intymiai bendrauti, masturbuotis prieš kamerą, vienas kitam tai rodydami, jiems, kaltinamojo iniciatyva esant apsinuoginusiems ir besimasturbuojant, tuo pačiu metu susirašinėjant, nukentėjusioji klausė, ar nebus nėščia, o kaltinamasis domėjosi, ko ji labiau norėtų – berniuko ar mergaitės, nukentėjusioji nurodė, kad berniuko, bet realiai nėra skirtumo, į ką kaltinamasis atsakė, kad gerai, vėliau kaltinamasis nurodė, ką ir kaip nukentėjusioji turi daryti, be kita ko, liepė kaifuoti, atsigulti ant pilvo, nugaros, „prisiminti, kaip jis ją daro“, vėliau sakė apsiversti, pakilnoti sėdmenis ir pan. (t. 3, b. l. 188–195).

Iš Ekspertizės akto matyti, kad 2023 m. sausio mėn. X. X. nustatytas (duomenys neskelbtini), ekspertizės atlikimo metu X. X. konstatuotas (duomenys neskelbtini), kilęs dėl byloje tiriamos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo elgsenos su X. X.. Ekspertizės akte pažymėta, kad tiek apklausų, tiek ekspertizės metu X. X. nurodo patyrusi seksualinę įtariamojo prievartą, X. X. gynybiškai (uždarumu) reaguoja į lytiškumo temą, todėl pilnai įvertinti jos turimų lytiškumo žinių nėra galimybės, visgi išreikštas jos seksualizuotas elgesys atskleidžia, kad tiek jos žinios, tiek susidomėjimas lytiškumo tema neatitinka jos amžiaus, ir yra vienas pagrindinių ankstyvame amžiaus tarpsnyje patirtos seksualinės prievartos požymių. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad būdama naiviai įsimylėjusi pilnametį įtariamąjį bei tikėdama, kad kuria artimą, romantišką santykį su juo, tiriamų įvykių metu X. X. negalėjo suvokti jos atžvilgiu galimai atliekamų nuteistojo veiksmų esmės (ji galėjo suprasti jų pobūdį, tačiau nesuprato ir vis dar nesupranta jų reikšmės), dėl jai būdingų individualių ypatumų, santykio su įtariamuoju ypatumų bei jo galimų veiksmų esmės nesuvokimo X. X. negalėjo aktyviau priešintis jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams. Ekspertė pažymėjo, kad nors nukentėjusiosios parodymai apie jos galimą ankstesnę seksualinę patirtį vertintini kritiškai, apie byloje tiriamus įvykius 2023 m. lapkričio 10 d. apklausos metu X. X. kalba realistiškai, ji išlieka nuosekli nurodydama, kad yra turėjusi lytinių santykių su įtariamuoju. Ekspertizės akte nustatyta ir tai, kad duodama parodymus X. X. patyrė įtariamojo poveikį (tiek tiesioginį, tiek netiesioginį), kuris esminės įtakos jos 2023 m. lapkričio 10 d. parodymams neturėjo, tačiau nulėmė jos norą apsaugoti įtariamąjį, sumenkinti jo elgesį bei ekspertizės metu stebimą jos gynybiškumą, uždarumą. Taigi, Ekspertizės aktas patvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvo lytiniai santykiai, nuteistasis su nukentėjusiąja tenkino savo lytinę aistrą, nukentėjusioji tuo metu ne tik dėl amžiaus, tačiau ir dėl negebėjimo suvokti su ja atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės ir negalėjimo tokiems veiksmams pasipriešinti buvo bejėgiškos būklės, kuria nuteistasis pasinaudojo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė Ekspertizės aktui, su tokiu nuteistojo gynėjos teiginiu nesutiktina, kadangi, kaip matyti ir iš skundžiamo nuosprendžio, ir iš šios nutarties, Ekspertizės aktas vertinamas tik kaip vienas iš byloje esančių įrodymų, nesuteikiant jam prioritetinės (išskirtinės) reikšmės.

Nors iš nuteistojo parodymų matyti, jog jis neigia savo kaltę dėl mažamečio asmens išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, jis ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog bendravo su X. X., jie yra buvę susitikę, taip pat kalbėdavo telefonu ir prieš kamerą masturbuodavosi, jis žinojo apie X. X. amžių (t. 4, b. l. 187–190, t. 5, b. l. 1–4). Pastaruosius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nuteistasis teisme, juos pagarsinus, patvirtino (t. 5, b. l. 162–163). Apie tai, kad žino, jog nukentėjusioji susitikinėjo su Y. Y., palaikė su juo artimus ryšius, parodymus davė liudytojai V. G., J. D., E. S., V. S., K. Š., D. M., E. R., M. Š., P. B. (t. 2, b. l. 20–22, 45–47, 50–51, 79–81, 85–87, 132–134, 176–177, t. 5, b. l. 112–118, 125–127), be to, V. G. ir J. D. papildomai parodė, kad Y. Y. nukentėjusiajai nurodinėdavo, kaip ji turi elgtis, gąsdindavo, V. G. detalizavo, kad dukra jai galiausiai papasakojo, jog buvo seksualiai išnaudojama, po su šia byla susijusių įvykių jai sutriko tiek fizinė, tiek psichinė sveikata, ji mokykloje patyrė patyčias, žalojo save.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 56–58) (toliau – Specialisto išvada) nustatyta, kad X. X. mergystės plėvėje rasti seni plyšimai, padaryti kietu buku daiktu, galimai vyro lytiniu organu, daugiau kaip prieš mėnesį laiko. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ši Specialisto išvada savaime vienareikšmiškai nepatvirtina, jog nukentėjusioji lytiškai santykiavo su nuteistuoju, tačiau vertinant ją kitų byloje esančių įrodymų kontekste, teisėjų kolegijai abejonių dėl to nekyla. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad nukentėjusioji iki byloje tiriamų įvykių būtų turėjusi lytinių santykių arba galėjo mergystės plėvės plyšimą pasidaryti pati. Nors apeliaciniame skunde akcentuojami nukentėjusiosios parodymai dėl lytinių santykių su „kitu Y.“, patėviu, šie parodymai nesuteikia pagrindo daryti kitokios išvados ir nemažina aptariamo įrodymo reikšmės. Nukentėjusioji, minėta, savo parodymus apie „kitą Y.“ paneigė, parodė, jog jos pirmi lytiniai santykiai buvo su Y. Y., duodama iš dalies prieštaringus parodymus ji norėjo „pagelbėti“ Y. Y. – padėti jam išvengti neigiamų teisinių padarinių. Apie savo patėvį nukentėjusioji parodė tik tiek, kad jis lietė jos ranką. Taigi, galima daryti išvadą, kad nukentėjusiajai mergystės plėvės plyšimas buvo padarytas būtent prievartinių lytinių santykių su nuteistuoju metu.

Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama liudytojų E. S., V. S., K. Š., D. M. (t. 2, b. l. 20–22, 45–47, 79–81, 85–87) parodymų vertinimui, akcentuojama, kad šie liudytojai, pritardami nuteistojo nuosekliai viso proceso metu dėstytai pozicijai, neigė galimą Y. Y. seksualinę prievartą prieš nukentėjusiąją, pabrėžė nukentėjusiosios netinkamą elgesį, dalinosi nuogirdomis apie nukentėjusiosios kitus lytinius santykius. Nuteistojo gynėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas minėtų liudytojų parodymų, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, minėta, šių liudytojų parodymais, bent tiek, kiek jie susiję su Y. Y. ir X. X. lytiniu santykiavimu, Y. Y. lytinės aistros tenkinimu oraliniu būdu, kitų galimų X. X. lytinių santykių, jos netinkamo elgesio, nesirėmė pagrįstai, šių liudytojų parodymų vertinimo klausimu skundžiamame nuosprendyje pateikė išsamiai motyvuotą poziciją, su kuria teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Priešingai nei nurodo nuteistojo gynėja, pirmosios instancijos teismas savo poziciją šiuo klausimu grindė ne tik tuo, kad minėti liudytojai nedalyvavo nukentėjusios ir nuteistojo seksualinių veiksmų atlikimo metu, bet ir tuo, jog šie liudytojai akivaizdžiai suinteresuoti palaikyti nuteistąjį, dėl asmeninių priežasčių buvo nusiteikę prieš nukentėjusiąją, palaikė draugiškus santykius su nuteistuoju, jų parodymai prieštarauja pirmiau šioje nutartyje išsamiai aptartiems įrodymams, yra prieštaringi tarpusavyje.

Tai, kad minėti liudytojai suinteresuoti palaikyti nuteistąjį, buvo nusiteikę prieš nukentėjusiąją, palaikė draugiškus santykius su nuteistuoju, pirmiausia, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kad Y. Y. jai rašė, jog ji gali nešnekėti nesąmonių, nes E. S. ir V. S. palaikys nuteistąjį, sakys, kad nieko neįvyko, taip pat nukentėjusiosios parodymai, kad E. S. ji yra sakiusi apie lytinius santykius su Y. Y., tačiau E. S. nurodė to nesakysianti. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad K. Š. yra nuteistojo geriausias draugas, ji nebendrauja su K. Š. nuo išsiskyrimo su nuteistuoju, su E. S. nutrūko bendravimas, kai atėjo į jos klasę V. S., tada jos palikdavo ją vieną, kalbėjo, kad nukentėjusioji yra „kekšė“. Liudytoja V. S. parodė, kad X. X. – jos buvusi draugė, teigė, jog draugystė nutrūko, apie Y. Y. atsiliepė teigiamai, nurodė, jog jis jai patinka kaip draugas. Iš V. S. parodymų visumos aiškiai matyti neigiamas nusistatymas nukentėjusiosios atžvilgiu (ji įvardija nukentėjusiąją beširde, teigia, jog vaikinai dabar ja šlykštisi). Liudytoja E. S. parodė, kad jai patiko susirašinėti su nuteistuoju, nukentėjusioji anksčiau buvo jos geriausia draugė, tačiau dabar jos susipykusios, nes, anot E. S., nukentėjusioji jai meluoja, kuria istorijas, šmeižia ją. Nors liudytojas K. Š. parodė, kad šiuo metu nebendrauja nei su nuteistuoju, nei su nukentėjusiąja, anksčiau su nuteistuoju jie buvo geriausi draugai, jis su E. S. ir V. S. bandė išskirti nuteistąjį ir nukentėjusiąją, nes nukentėjusioji „darydavo nesąmones“. Liudytojas D. M. apklausiamas taip pat neslėpė, kad su nukentėjusiąja nesutaria, bendrauja su nuteistuoju, nuteistasis yra jo draugas nuo vaikystės.

Iš aptariamų liudytojų parodymų taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir tai, jog jie prieštarauja pirmiau šioje nutartyje aptartiems byloje esantiems įrodymams – nukentėjusiosios parodymams, objektų apžiūros protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotiems duomenims, Ekspertizės akte, Specialisto išvadoje padarytoms išvadoms. Be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė ir daugybę šių liudytojų parodymuose esančių prieštaravimų:

Liudytoja E. S. parodė, kad jai nukentėjusioji 2023 m. rugsėjo mėn. sakė, jog ją išprievartavo prieš du metus (duomenys neskelbtini) kažkoks vyras, buvo du tokie atvejai, apie tai sakė M. Š., pats M. Š. jai sakė, kad nukentėjusiąją kažkas išprievartavo, kad patėvis bandė išprievartauti ir kitą kartą, tačiau liudytojas M. Š. paneigė šias aplinkybes, parodydamas, kad E. S. jam sakė tik tiek, jog nukentėjusioji draugavo su nuteistuoju, o nukentėjusioji jam nepasakojo apie savo seksualinę patirtį ir su tuo susijusius įvykius;

Liudytoja E. S. parodė, kad nuteistasis jai sakė, jog nukentėjusioji pasakojo, jog ja (duomenys neskelbtini) pasinaudojo brolio draugas, tačiau pats nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė tokios aplinkybės;

Liudytoja V. S. parodė, kad iš E. S. sužinojo, jog nukentėjusioji buvo išprievartauta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) brolio draugo bei du kartus savo patėvio, o liudytoja E. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji buvo išprievartauta du kartus, o ne vieną, be to, kažkokio vyro, ne brolio draugo, liudytoja V. S. parodė ir tai, kad apie išprievartavimus žino M. Š. ir E. R., tačiau pastarieji paneigė šią aplinkybę;

Nors liudytoja V. S. teigė, kad nukentėjusioji jai sakė, jog apie išprievartavimus žino A. L., šis parodė, jog nieko apie tai nežino, su nukentėjusiąja bendravo tik mokslų klausimais.

Liudytojas K. Š. parodė, kad nukentėjusioji neturėjo galimybės lytiškai santykiauti su nuteistuoju jo namuose, kadangi jis buvo kartu su jais nuteistojo namuose, kartu pasėdėjo, išgėrė kavos, virtuvėje buvo Y. Y. mama, atvažiavo E. R. su mama ir išsivežė X. X., tačiau šias aplinkybes visiškai paneigia nukentėjusios X. X., liudytojų R. R., D. Y. parodymai: nukentėjusioji parodė, kad kai nuteistojo namuose su juo lytiškai santykiavo ir tenkino jo lytinę aistrą oraliniu būdu, K. Š. buvo lauke, liudytoja R. R. paneigė aplinkybę, kad ji yra atvažiavusi į nuteistojo gyvenamąją vietą parsivežti nukentėjusiosios, liudytoja D. Y. visai neigė aplinkybę dėl Y. Y. draugų buvimo pas juos namuose, nurodydama, kad sūnus Y. Y. į namus nei draugių, nei draugų nesivesdavo, R. R. ir E. R. nėra pas juos buvusios, taip pat patvirtino nukentėjusios X. X. nurodytą aplinkybę dėl K. Š. buvimo lauke, nurodydama, kad K. Š. yra mačiusi, jis yra buvęs pas juos kieme. Nors nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad D. Y. parodymai nepatvirtina to, jog K. Š. yra buvęs likęs stovėti lauke jų kieme, nepateikiama jokių tokią poziciją pagrindžiančių motyvų, kurių nenustatė ir teisėjų kolegija.

Liudytojas K. Š. parodė, kad jam nukentėjusioji sakė, jog ją išprievartavo brolio draugas, patėvis, tačiau nukentėjusioji neparodė, jog būtų šnekėjusi su K. Š. apie tai.

Liudytojas D. M. parodė, kad nieko apie nuteistojo ir nukentėjusiosios lytinius santykius nežino, pastarasis liudytojas taip pat parodė, kad nukentėjusioji jam sakė, jog nuteistasis jos neprievartavo, bet patėvis bandė, o brolio draugas išprievartavo.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nenustatytas aiškus nukentėjusiosios nesutikimas lytiškai santykiauti su nuteistuoju ar tenkinti jo lytinę aistrą. Šis nuteistojo gynėjos argumentas atmestinas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas, žagindamas ar seksualiai prievartaudamas kitą asmenį, nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai (lytinės aistros tenkinimas) vyksta prieš nukentėjusiojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-495/2024, 12 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-458/2020, 10 punktas). Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė jiems sutikimą arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016, 5.4 punktas). Pažymėtina, kad nuteistasis lytiškai santykiavo ir tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu ir, minėta, tai suvokė. Be to, minėta ir tai, kad Ekspertizės akte nustatyta, jog būdama naiviai įsimylėjusi pilnametį įtariamąjį bei tikėdama, kad kuria artimą, romantišką santykį su juo, tiriamų įvykių metu X. X. negalėjo suvokti jos atžvilgiu galimai atliekamų nuteistojo veiksmų esmės (ji galėjo suprasti jų pobūdį, tačiau nesuprato ir vis dar nesupranta jų reikšmės), dėl jai būdingų individualių ypatumų, santykio su įtariamuoju ypatumų bei jo galimų veiksmų esmės nesuvokimo X. X. negalėjo aktyviau priešintis jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams. Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad ji sutikimo lytiniams santykiams ir nuteistojo lytinės aistros tenkinimui neišreiškė, tai nevyko jos iniciatyva, priešingai, ji taip elgėsi nes mylėjo nuteistąjį, bijojo, jog jis jos nepaliktų, jai tai nepatiko, skaudėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad nuteistasis suvokė, jog lytiniai santykiai (lytinės aistros tenkinimas) vyksta nesant nukentėjusiosios valios, nors ir nesant jos tiesiogiai išreikšto nesutikimo, nekyla.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrųjų nuteistojo ir nukentėjusiosios santykių nutrūkimo priežasčių. Šis nuteistojo gynėjos argumentas taip pat atmestinas. Pažymėtina, kad nuteistojo gynėja nenurodo aplinkybių, dėl kurių, anot jos, minėtos nuteistojo ir nukentėjusiosios santykių nutrūkimo priežastys turėtų būti svarbios nagrinėjamų nusikalstamų veikų kontekste. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija. Kita vertus, nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, aiškiai parodė, kad išsiskyrė su nuteistuoju 2023 m. spalio 27 d., iki tol nesiskyrė, nes bijojo, kad kol iš jo policijos pareigūnai nėra paėmę telefono, jis gali paviešinti telefone turimus vaizdo įrašus, kuriuose ji yra nuoga.

Nors apeliaciniame skunde nekeliama klausimų dėl nuteistojo pripažinimo kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja nurodė, kad nesutinka ir su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi, visgi tokio nesutikimo išsamiau nemotyvavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu ir dėl šių nusikalstamų veikų padarymo.

Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-697/2018, 27.4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-495/2024, 21 punktas). Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka šešiolikos metų amžiaus nesulaukusio asmens tvirkinimo veiksmus, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-813/2025, 36 punktas). Byloje nustatyta, kad Y. Y. veika pasireiškė tuo, jog jis, žinodamas, jog X. X. yra jaunesnio negu šešiolikos metų amžiaus, įgijęs jos pasitikėjimą ir pasinaudodamas jos patiklumu bei socialiniu nebrandumu, įkalbėjo ją dalyvauti vaizdo pokalbiuose, jų metu apsinuoginti ir demonstruoti bei dirginti savo lytinius organus, X. X. pats demonstravo ir rankomis dirgino savo apnuogintus lytinius organus, rašė X. X. amoralias vulgaraus turinio žinutes lytiškumo, lytinio gyvenimo ir seksualinio pasitenkinimo temomis, palenkė X. X. demonstruoti jos apnuogintus lytinius organus ir rankomis juos dirginti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Y. Y. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad savo atliekamais veiksmais tvirkina jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį, tokiu būdu pažeisdamas jos teises į seksualinį neliečiamumą, ir norėjo taip elgtis. Tai pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis ne tik jau išsamiai šioje nutartyje aptartais įrodymais (nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, Ekspertizės aktu, byloje esančiais vaizdo įrašais, jų apžiūrų protokolais), tačiau taip pat paties nuteistojo parodymais apie jo ir nukentėjusiosios pokalbius, kurių metu jie apsinuoginę prieš kameras demonstruodavo savo lytinius organus ir masturbuodavosi. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo nesutikti. Taigi, Y. Y. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018, 6 punktas). Ši nusikalstama veika padaroma tyčia (tiesiogine ar netiesiogine) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-489/2023, 15 punktas). Byloje nustatyta, kad Y. Y. veika pasireiškė tuo, jog jis, lytiškai santykiaudamas su X. X. ir tenkindamas su ja savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią, o taip pat įgijęs X. X. pasitikėjimą ir pasinaudojęs jos patiklumu bei socialiniu nebrandumu, įkalbėdamas ją dalyvauti vaizdo pokalbiuose, jų metu apsinuoginti ir demonstruoti bei dirginti savo lytinius organus bei vaizdo pokalbių metu X. X. demonstruodamas ir rankomis dirgindamas savo apnuogintus lytinius organus, rašydamas X. X. amoralias vulgaraus turinio žinutes lytiškumo, lytinio gyvenimo ir seksualinio pasitenkinimo temomis, taip palenkdamas X. X. demonstruoti jos apnuogintus lytinius organus ir rankomis juos dirginti, slapta įrašydamas keturis pornografinio turinio vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojama X. X., atsisakydamas patenkinti X. X. prašymą šiuos įrašus ištrinti, tyčia sukėlė jai psichikos sutrikimą – mišrų nerimo ir depresinį sutrikimą (F41.2). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Y. Y. veikė tiesiogine tyčia – ne tik suprato pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, bet ir suprato, jog atlikti veiksmai prieš mažametį asmenį gali sukelti pasekmes – psichikos sutrikimą, ir tokių padarinių norėjo. Tai pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis, visų pirma, Ekspertizės aktu, iš kurio vienareikšmiškai galima spręsti tiek apie nukentėjusiajai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą ((duomenys neskelbtini)), tiek apie tai, jog šis nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas būtent nuteistojo veika (nuteistojo veika ir kilę padariniai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu). Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiosios, taip pat liudytojos V. G. parodymus, susijusius su nukentėjusiosios fizine ir psichine būsena bei nuteistojo veiksmų įtaka tam. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu neturi pagrindo nesutikti. Taigi, Y. Y. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino Y. Y. kaltu padarius visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl nuteistajam paskirtų bausmių ir jų subendrinimo

Apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti bausmes, Y. Y. paskirtas už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 309 straipsnio 2 dalyje (veika, susijusi su X. X., ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. veika) padarymą, tačiau nėra ginčijamas Y. Y. už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 153 straipsnio 1 dalyje, paskirtų bausmių teisingumas (nėra formuluojamas prašymas mažinti bausmę, nenurodomi teisiniai argumentai dėl paskirtos bausmės neteisingumo), taip pat nėra ginčijamas paskirtų bausmių subendrinimas. Vis dėlto, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į plačias apeliacinio nagrinėjimo ribas pagal apeliacinio skundo prašymą (pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) prašoma Y. Y. išteisinti), bylą patikrina visais paminėtais aspektais.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji tinkamai individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018, 16 punktas). Skiriant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019, 11 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-976/2022, 35 punktas). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024, 13 punktas). Todėl teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-489/2023, 7 punktas).

BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę teismas, visų pirma, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, 2) kaltės formą ir rūšį, 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, 4) nusikalstamos veikos stadiją, 5) kaltininko asmenybę, 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Y. Y. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis tiesiogine tyčia padarė baigtas šešias nusikalstamas veikas, iš kurių keturios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Be to, penkios nuteistojo nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į pažeidžiamos socialinės grupės asmenį – mažametę (vėliau ir nepilnametę) nukentėjusiąją, su kuria nuteistąjį siejo draugystės, poros santykiai bei kuriai dėl šių santykių su nuteistuoju ir dėl jo seksualinės prievartos nustatytas sveikatos sutrikdymas. Remiantis Ekspertizės aktu, nukentėjusioji iki šiol nesuvokia su ja atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės, reikšmės, todėl neatmetama, kad neigiamas nuteistojo padarytų veikų poveikis jos asmenybės raidai bei psichikos būsenai dar labiau išryškės ateityje. Neteisėti nuteistojo seksualinio pobūdžio tęstiniai tyčiniai veiksmai prieš mažametę (nepilnametę) nukentėjusiąją buvo kryptingi, truko gana ilgą laiką, nuteistasis savo veiksmais padarė nukentėjusiajai didelę žalą, o nusikalstamos veikos padarinius nukentėjusioji jaus dar ilgą laiką ir tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam jos asmenybės formavimuisi. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo didelį nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.

Vertindamas nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (t. 4, b. l. 118, 153, 156; t. 5, b. l. 89). Y. Y. anksčiau neteistas, tačiau yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, padaręs smurtinę veiką prieš nepilnametę nukentėjusiąją (t. 4, b. l. 110–111, 127–130). Administracine tvarka per paskutinius penkerius metus nuteistasis baustas tris kartus, įskaitant už nusižengimą, susijusį su nepilnamečiu, pažeidžiant viešąją tvarką, tačiau skirtos baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios (t. 4, b. l. 119–122). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės Y. Y. asmenybės necharakterizuoja teigiamai, rodo tai, kad Y. Y. nėra linkęs keisti savo elgesio, laikytis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

Byloje Y. Y. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 309 straipsnio 2 dalyje, padarymo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 309 straipsnio 2 dalyje, dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad skiriant bausmes už BK 309 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, turėjo būti labiau atsižvelgta į tai, kad nenustatyta nė viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nuteistasis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiškai, jis yra neteistas, turi tvirtus šeiminius ir socialinius ryšius, yra dirbantis, pozityviai apibūdinamas ir nuolat padeda savo motinai D. Y., kas akivaizdžiai rodo jo gebėjimą laikytis teisės normų. Teisėjų kolegija su šiuo nuteistojo gynėjos argumentu nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad iš esmės visos šios aplinkybės yra susijusios su Y. Y. asmenybės vertinimu ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumo nemažina. Be to, kai kurios iš šių aplinkybių (šeiminiai ir socialiniai ryšiai, poreikis padėti motinai D. Y.) egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu, tačiau nuteistojo nuo nusikaltimų darymo nesustabdė, taigi, nemažina ir jo asmenybės pavojingumo. Įgyvendinant teisingumo principą, bausmė (jos rūšis, dydis) parenkama, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo interesus, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Skiriant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Byloje nustatytos aplinkybės, minėta, rodo didelį tiek Y. Y. padarytų nusikaltimų, tiek jo asmenybės pavojingumą, o šių aplinkybių ir jų visumos kontekste nuteistojo pateikiamos aplinkybės prioritetinės reikšmės neįgyja.

Y. Y. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 153 straipsnio 1 dalį, BK 309 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). BK 149 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo nuo penkerių iki penkiolikos metų bausmė, BK 150 straipsnio 4 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo nuo trejų iki trylikos metų bausmė, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė, BK 153 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki penkerių metų alternatyvios bausmės, BK 309 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki ketverių metų alternatyvios bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam paskyrė BK straipsnių, pagal kuriuos nuteistasis pripažintas kaltu, sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes, neperžengdamas jose nustatytų jų dydžių. Tokios bausmės atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek jo asmenybės pavojingumą, yra teisingos, nėra per griežtos. Pažymėtina, kad tiek bendrindamas už BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes, tiek bendrindamas subendrintą bausmę su kitomis nuteistajam paskirtomis bausmėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bausmių apėmimo būdą, o tai, be kita ko, reiškia, kad nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį iš esmės nulėmė griežčiausia jam paskirta bausmė – už BK 149 straipsnio 4 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo septyneriems metams bausmė, kuri ir yra tokia pati kaip nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė. Taigi, nuteistajam už šešių nusikaltimų padarymą paskirta bausmė atitinka bausmę, kuri jam būtų paskirta tik už vieną iš jų, be to, tokia bausmė yra artima minimaliai už minėto nusikaltimo padarymą skirtinai bausmei. Šios aplinkybės svarbios, be kita ko, todėl, kad jos rodo ir galutinės subendrintos bausmės, paskirtos nuteistajam, teisingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek už atskirus nusikaltimus Y. Y. paskirtos bausmės, tiek subendrinta bei galutinė subendrinta bausmės ir savo rūšimi, ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos, parinkdamas bausmių subendrinimo būdą pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl civilinio ieškinio

Apeliaciniame skunde neginčijamas ir byloje nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą V. G. pareikšto civilinio ieškinio (t. 4, b. l. 99–102), kuriuo, be kita ko, buvo prašoma atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, išsprendimo klausimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas plačias apeliacinio skundo ribas, patikrina skundžiamą nuosprendį ir šiuo aspektu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad byloje nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą V. G. pareikštas civilinis ieškinys tiek, kiek jis susijęs su nukentėjusiajai padarytos žalos dydžiu, tenkintas iš dalies ir, be kita ko, iš Y. Y. nukentėjusios X. X. naudai priteista 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos. Pagal susiformavusią teismų praktiką laikoma, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės, kitaip nei turtinės, žalos atlyginimo atveju (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai, visų pirma, priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad neteisėtais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – nukentėjusioji, būdama mažametė (o vėliau ir nepilnametė), patyrė seksualinę prievartą, tai sukėlė išgąstį, nerimą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Civiliniame ieškinyje pažymima, kad nukentėjusioji jautė ir šiuo metu jaučia didžiulį stresą, jaučiasi nesaugi, bijo, jai gėda, ji mokykloje patiria patyčias, nutrūko jos santykiai su draugėmis, aplinkiniai į ją reaguoja neigiamai; pasekmės jaučiamos iki šiol ir bus jaučiamos ateityje. Civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina, be kita ko, byloje esantis Ekspertizės aktas. Be to, pažymėtina, kad dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusioji kreipėsi į psichologus, psichiatrus, psichoterapeutus. Liudytoja V. G. teisme parodė, kad iki šių įvykių jos dukra jokių psichologinių problemų neturėjo, o šiuo metu lankosi pas psichiatrą, ji tapo dar daugiau uždaresnė ir irzlesnė, piktesnė, paūmėjo ligos – širdies problemos, dukra daug išgyveno ir toliau išgyvena, kiekvieną vakarą geria raminamuosius. Tai patvirtino ir liudytoja J. D. Medicinos dokumentų 2025 m. sausio 21 d. išraše / siuntime užfiksuota, kad X. X. konsultuojama minėtų specialistų jau beveik dvejus metus (nuo 2023 m. rugsėjo 26 d.) dėl prastos nuotaikos epizodų, emocinio labilumo, užsisklendimo savyje, buvusios savižalos, nurodoma, kad teikta nemedikamentinė pagalba. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad, kaip minėta, nukentėjusiajai nustatytas mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas (F41.2), kurį lėmė neteisėti nuteistojo veiksmai (tai sudarė pagrindą nuteistojo veiksmus šioje byloje kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydis adekvatus nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo principų kriterijus, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo Y. Y. gynėjos advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eglė GruodienėAudrius JuozapavičiusLinas Šiukšta