Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės „Estateguru tagatisagent OÜ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Algirdo namai“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Alpra LT“ ir ,,Estateguru tagatisagent OÜ“ dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo, hipotekos pripažinimo negaliojančia ir pasibaigusia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė Daiva Milevičienė, A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria nustatytas „Estateguru tagatisagent OÜ“ pateikto apeliacinio skundo trūkumas – nesumokėtas 2 086 Eur žyminis mokestis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylą inicijavo ne bankrutuojantis asmuo, kuris, be kita ko, už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį, todėl atsakovės „Estateguru tagatisagent OÜ“ atžvilgiu CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo išimtis nagrinėjamu atveju netaikoma. Apeliantė „Estateguru tagatisagent OÜ“ su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir vertinimu nesutinka.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad už kiekvieną kreipimosi į teismą teisminės gynybos atvejį turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Šios taisyklės išimtys yra įtvirtintos proceso įstatyme (pavyzdžiui, CPK 83 straipsnyje) ir kituose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 48 punktas).

CPK 83 straipsnis reglamentuoja vieną iš žyminio mokesčio lengvatų rūšių – atleidimą nuo žyminio mokesčio. CPK 83 straipsnis nustato išimtį iš bendrosios taisyklės, jog už tam tikrus procesinius dokumentus turi būti mokamas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis. Žyminio mokesčio mokėjimo lengvatų paskirtis, be kita ko, yra užtikrinti tam tikrų lengvatą apibrėžiančioje normoje nurodytų asmenų teisę kreiptis į teismą. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad išimtinės taisyklės būtų taikomos tik tiems asmenims, kuriems jos skirtos, ir nebūtų aiškinamos plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 16 punktas).

CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma atspindi tiek bankroto proceso pagrindinius tikslus – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, tiek bankroto procedūros reguliavimą, įskaitant ir įmonės administratoriaus pareigą peržiūrėti bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens (juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla) iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu kiti dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reikėtų taikyti ne tik tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai ji byloje yra atsakovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024). Tais atvejais, kai atsakovai byloje yra ne tik įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, bet ir daugiau asmenų, kuriems bankroto byla neiškelta, tai kiti byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus dėl tų reikalavimų dalies, kurie pareikšti įmonei, kuriai iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius skundus, kai apeliacinis skundas yra teikiamas dėl tų reikalavimų, kurie pareikšti atsakovei – įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, t. y. kai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą dėl tų ieškinio reikalavimų CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu būtų atleista ir pati bankrutuojanti įmonė.

Nagrinėjamu atveju, tenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovei nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo, kurią ieškovė įgijo 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės BUAB „Algirdo namai“ ir ieškovės sudarytos preliminariosios nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) atsakovių BUAB „Alpra LT“, „Estateguru tagatisagent OÜ“ ir BUAB „Algirdo namai“ 2021 m. lapkričio 11 d. sudarytą maksimaliosios hipotekos sutartį Nr. 11920, su vėlesniais jos pakeitimais, dalyje dėl hipotekos objekto – 4363/300536 dalių gyvenamojo namo įkeitimo. Atsakovė „Estateguru tagatisagent OÜ“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškinį visa apimtimi, arba pakeisti teismo sprendimo dalį dėl sąžiningo hipotekos kreditoriaus gynimo ir palikti galioti Hipoteką visa apimtimi. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė „Estateguru tagatisagent OÜ“ apeliacinį skundą teikia dėl tų ieškinio reikalavimų, kurie buvo pareikšti, be kita ko, atsakovei BUAB „Algirdo namai“; atsakovė BUAB „Algirdo namai“, jeigu pati teiktų apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria nurodyti ieškinio reikalavimai patenkinti, nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu būtų atleista. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus, teikiamus dėl tų reikalavimų, kurie pareikšti atsakovei – įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, sutiktina su apeliante, jog nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta žyminio mokesčio mokėjimo išimtis atsakovės „Estateguru tagatisagent OÜ“ ir jos pateikto apeliacinio skundo atžvilgiu nėra taikoma.

Šios išvados nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1097/2018 18 punkte pateikti išaiškinimai, nes, kaip matyti iš nurodytos kasacinio teismo nutarties turinio, atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą klausimas spręstas kitokioje faktinėje situacijoje – vertinant, ar ši įstatyme įtvirtinta žyminio mokesčio lengvata taikytina ieškovui, kuris įgijo (nusipirko) bankrutuojančios bendrovės turėtą reikalavimo teisę ir, atitinkamai, perėmė bankrutuojančios bendrovės materialiąsias bei procesines teises ir pareigas, tačiau pats neturi bankrutuojančios įmonės statuso. Nagrinėjamu atveju tai nėra aktualu, atsižvelgiant į tai, kad procese dalyvauja bankrutuojančių bendrovių statusą turinčios bendrovės.

Šios išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo nurodyta pastaba, kad nagrinėjamu atveju byla inicijuota ne bankrutuojančio asmens, o ieškovė žyminį mokestį už ieškinį sumokėjo. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reikėtų taikyti ne tik tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai ji byloje yra atsakovė, be to, tais atvejais, kai atsakovai byloje yra ne tik įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, bet ir daugiau asmenų, kuriems bankroto byla neiškelta, tai kiti byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus dėl tų reikalavimų dalies, kurie pareikšti įmonei, kuriai iškelta bankroto byla.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo įvertinimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Apibendrinant aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei pritaikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą žyminio mokesčio mokėjimo išimties taisyklę, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nurodyta žyminio mokesčio mokėjimo išimtis atsakovei „Estateguru tagatisagent OÜ“ pateikiant apeliacinį skundą nagrinėjamoje situacijoje taikytina. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, pripažįstant, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsakovė atleistina nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 310 straipsnis, 315 straipsnio 1 dalis), todėl, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, klausimas dėl atsakovės „Estateguru tagatisagent OÜ“ apeliacinio skundo priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovės „Estateguru tagatisagent OÜ“ apeliacinio skundo priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.