Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ebresa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ebresa“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Cross financing company“, SIA „RENETA“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „ARVI“ ir ko, uždaroji akcinė bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ebresa“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančias nuo sudarymo momento atsakovės UAB „Cross financing company“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Eurocash LT“) ir atsakovo SIA „RENETA“ sudarytus sandorius: 1) 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartį; 2) 2021 m. rugsėjo 24 d. komercinio įkeitimo sutartį; 3) 2021 m. rugsėjo 30 d. susitarimą dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutarties pakeitimo; 4) 2022 m. gruodžio 12 d. sutartį atleisti SIA „RENETA“ nuo prievolių pagal 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartį; 5) (nežinomos datos) ketinimų protokolą dėl įsipareigojimų kapitalizavimo.

Ieškovė nurodė, kad UAB „BALTKALIS“ ir SBERBANK EUROPE AG 2014 m. liepos 4 d. sudarė kredito sutartį su visais pakeitimais, kurios pagrindu UAB „BALTKALIS“ suteiktas 9 000 000 Eur kreditas. Kredito sutarties tinkamas įvykdymas užtikrintas, inter alia (be kita ko), SIA „RENETA“ 2017 m. rugpjūčio 9 d. garantijos ir nuostolių atlyginimo susitarimu, kuris pakeistas 2018 m. liepos 23 d. susitarimu ir kurio pagrindu SIA „RENETA“: garantavo SBERBANK EUROPE AG, kad UAB „BALTKALIS“ laiku vykdys visus savo įsipareigojimus pagal finansavimo dokumentus; pasižadėjo, kad tuo atveju, jeigu UAB „BALTKALIS“ laiku nesumokės kokios nors sumos pagal bet kokį finansavimo dokumentą, SIA „RENETA“, gavusi SBERBANK EUROPE AG pareikalavimą, nedelsdama sumokės minėtą sumą taip tarsi ji pati būtų pagrindinė skolininkė (toliau – ir Garantija). UAB „Eurocash LT“ (šiuo metu – UAB „Cross financing company“) 2020 m. gruodžio 15 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš SBERBANK EUROPE AG visus reikalavimus pagal 2014 m. liepos 4 d. kredito sutartį ir jų užtikrinimo priemones, įskaitant SIA „RENETA“ Garantiją.

Ieškovė paaiškino, kad UAB „BALTKALIS“ prievolių, kylančių iš kredito sutarties neįvykdė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi UAB „BALTKALIS“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 14 d.). UAB „BALTKALIS“ bankroto byloje patvirtintas 8 926717,65 Eur UAB „Cross financing company“ finansinis reikalavimas, kylantis iš 2014 m. liepos 4 d. kredito sutarties. UAB „Cross financing company“ 2021 m. liepos 21 d. kreipėsi į SIA „RENETA“ su pretenzija dėl įsipareigojimų pagal Garantiją nevykdymo, reikalaudama padengti 8 926 717 ,65 Eur įsiskolinimą. SIA „RENETA“ 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į UAB „Cross financing company“ dėl galimybės susitarti geranoriškai ir taikiai grąžinti susidariusį įsiskolinimą. 2021 m. rugpjūčio 26 d. tarp UAB „Cross financing company“ ir SIA „RENETA“ sudaryta taikos sutartis, kuria minėti juridiniai asmenys susitarė dėl taikaus skolos grąžinimo, skolininkui (SIA „RENETA“) įsipareigojant grąžinti 7 876 717,65 Eur ir sumokėti 12 proc. metines palūkanas ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 31 d. pagal skolos grąžinimo grafiką, skolininkui kreditorės naudai įkeičiant turtą. 2021 m. rugsėjo 24 d. tarp UAB „Cross financing company“ ir SIA „RENETA“ sudaryta komercinio įkeitimo sutartis, pagal kurią skolininko įsipareigojimų pagal 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartį įvykdymui įkeistas visas skolininko turtas ir reikalavimo teisės, o kreditorė šiuos įkeitimus priėmė. 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutarties pakeitimo pagal kurį, atsižvelgus į tai, kad skolininkas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sumokėjo 150 000 Eur, šalys susitarė: atidėti pirmosios įmokos, numatytos Sutarties priede Nr. 1 likusios dalies mokėjimą iki 2022 m. gegužės 15 d.; pratęsti skolos grąžinimo terminą iki 2027 m. gruodžio 15 d.; pratęsti susikaupusių 12 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo faktiškai nesumokėtos skolos sumos, sumokėjimo terminą iki 2027 m. gruodžio 15 d.; mažinti sutarties priede Nr. 1 aptartas skolininko iki 2027 m. gruodžio 15 d. mokėtinas mėnesio įmokas iki 100 000 Eur; atitinkamai pakeisti sutarties priede Nr. 1 įtvirtintą skolos grąžinimo grafiką. 2022 m. gruodžio 12 d. tarp UAB „Cross financing company“ ir SIA „RENETA“ sudaryta sutartis, kuria SIA „RENETA“ atleista nuo prievolių pagal 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartį. SIA „RENETA“ ir UAB „Cross financing company“ sudarė ketinimų protokolą dėl įsipareigojimų kapitalizavimo.

Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartis buvo tariamas, niekinis ir negaliojantis ab initio (nuo pradžios) sandoris, sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių). Atitinkamai neteisėti yra ir vėlesni sandoriai (veiksmai) kaip neteisėto pradinio sandorio padariniai. Be to, ieškovei kyla pagrįstų abejonių dėl Garantijos sudarymo aplinkybių, t. y. dėl SIA „RENETA“ 7 876 717,65 Eur įsipareigojimo (ne)realumo. Neegzistuojant Garantijos, negalėjo būti sudaroma ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartis dėl tariamo SIA „RENETA“ įsipareigojimo grąžinti 7 876 717,65 Eur skolą, o šios taikos sutarties pagrindu ir toliau sekę susitarimai.

Ieškovė pažymėjo, kad kreipiasi į teismą ir ginčija atsakovo SIA „RENETA“ sudarytus sandorius, nes SIA „RENETA“ priklauso ARVI įmonių grupei. Taip ieškovė gina savo, kaip likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „ARVI“ ir ko kreditorės, pažeistas teises ir interesus. LUAB „ARVI“ ir ko buvo vienintelė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcininkė, o UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ buvo vienintelė SIA „RENETA“ akcininkė. Taigi, LUAB „ARVI“ ir ko, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir SIA „RENETA“ sudarė įmonių grupę, kurioje LUAB „ARVI“ ir ko turėjo visišką kontrolę tiek UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, tiek SIA „RENETA“ atžvilgiu. Šiuo atveju neegzistuojančios Garantijos pagrindu SIA „RENETA“ sudarius 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartį dėl tariamo 7 876 717,65 Eur įsipareigojimo grąžinimo, buvo pabloginta ARVI įmonių grupės turtinė padėtis, be kita ko, ir LUAB „ARVI“ ir ko padėtis. Nuginčijus 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartį ir išvestinius iš šio sandorio susitarimus, būtų atkurta ARVI įmonių grupės turtinė padėtis, atitinkamai padidėtų galimybė ir LUAB „ARVI“ ir ko kreditoriams, tarp kurių yra ieškovė, išieškoti turtą iš šios skolininkės. Taip būtų apginti ieškovės ir kitų LUAB „ARVI“ ir ko kreditorių interesai.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimo patenkinimas jokių materialiųjų teisinių padarinių jai nesukeltų. Pirma, ieškovė nebuvo ginčijamų sandorių šalimi, todėl šių sandorių pripažinimas negaliojančiais tiesiogiai nepaveiktų ieškovės materialiųjų teisių ar pareigų. Antra, dėl sutarčių uždarumo principo, ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais teisinius padarinius sukeltų tik tarp atsakovų SIA „RENETA“ ir UAB „Cross financing company“. Nors iš sandorių pripažinimo negaliojančiais tam tikrą naudą potencialiai galėtų gauti SIA „RENETA“ (pvz., pritaikius restituciją gražinant jai jos sumokėtas pinigų sumas), tačiau tokia nauda negali būti laikoma ieškovės teisių ar teisėtų interesų gynimu, nes ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių ji nesukurtų. Ieškovės ieškinys grindžiamas tik tariama nauda, kurią galėtų gauti ieškovė dėl sandorių nuginčijimo, bet ne konkrečiais materialiaisiais teisiniais padariniais, kurie kiltų ieškovei sandorius nuginčijus. Tokia hipotetinė nauda negali būti laikoma pakankamu ieškovės suinteresuotumo ginčyti nurodytus sandorius pagrindu. Trečia, ieškovei įstatymu nėra suteikta teisė ginti LUAB „ARVI“ ir ko ar jos kreditorių interesus.

Teismas pripažinęs, kad ieškovės ieškinio tenkinimas nesukeltų konkrečių materialiųjų teisinių padarinių ieškovei ir ieškovė nelaikytina suinteresuotu asmeniu ginčyti nurodomus sandorius, ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Ieškovė UAB „Ebresa“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos, tiek kasacinio teismo praktika garantuoja asmeniui teisę kreiptis į teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, t. y. yra pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat turėtų būti suprantamos taip, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo nustatyti kuo pasireiškia asmens nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti asmens teises; nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti ieškinį.

Ieškovė ieškinyje paaiškino kreipimosi į teismą tikslą, t. y. kokius konkrečius materialiuosius teisinius padarinius ARVI įmonių grupei sukeltų palankus teismo sprendimas. Šiuo atveju nuginčijus 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartį iš išvestinius iš šio sandorio susitarimus, būtų atkurta ARVI įmonių grupės turtinė padėtis, be kita ko, ir galimybė LUAB „ARVI“ ir ko kreditoriams, tarp kurių yra ieškovė, išieškoti turtą iš skolininkės. Be to, nuginčijus atsakovų sandorius, tariama, t. y. neegzistuojanti, 7 876 717,65 Eur skola būtų eliminuota iš SIA „RENETA“ įsipareigojimų, taip visa šia suma pagerinant tiek pačios SIA „RENETA“, tiek jos savininkės UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir atitinkamai LUAB „ARVI“ ir ko turtinę padėtį, t. y. padidinant šių įmonių vertę, taip padidinant LUAB „ARVI“ ir ko kreditorių, tarp kurių yra ir ieškovė, galimybes išsiieškoti turtą (galimybės atsiskaityti) iš šio skolininko.

Neegzistuojančios 7 876 717,65 Eur skolos eliminavimas iš SIA „RENETA“ įsipareigojimų yra reikšmingas, be kita ko, ir nustatant UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų paketo vertę ieškovės inicijuotoje kitoje civilinėje byloje. UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijos buvo LUAB „ARVI“ ir ko nemokumo administratoriaus perleistos įkaito turėtojai UAB „Cross financing company“ už 2 738 000 Eur 2021 m., o iškart po to UAB „Cross financing company“ kontroliuojama UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ perleido SIA „RENETA“ tai pačiai UAB „Cross financing company“. Šiuos sandorius ieškovė ginčija Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-199-601/2026, t. y. nuginčijus minėtus sandorius civilinėje byloje Nr. e2-199-601/2026, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (vėl kontroliuosiančios ir SIA „RENETA“) akcijos bus LUAB „ARVI“ ir ko bankroto administratoriaus pardavinėjamos iš naujo, ir tuo metu UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ vertė priklausys nuo valdomo aktyvo – SIA „RENETA“ – vertės, o SIA „RENETA“ vertė priklausys nuo to, kiek įsipareigojimų ji turės. Taigi, ieškinyje nurodytų sandorių nuginčijamas sukurs konkrečius materialiuosius padarinius ieškovei, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalį ji laikytina suinteresuotu asmeniu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties 2 punkte yra remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. teismų praktikos apžvalgos „Ieškinio elementai ir pažeistų asmens teisių gynybos būdai“ (toliau – Apžvalga) 2 punktu, kuriame aptartas asmens materialusis teisinis suinteresuotumas, reikšmingas teisei į ieškinio patenkinimą. Šiuo atveju teismas pasirinko ieškinio priėmimo klausimui išspręsti neaktualų Apžvalgos 2 punktą, nes kitose Apžvalgos nuostatose dėl ieškinio priėmimo yra parašyta kitaip, t. y. kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, nes į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties 2 punkte yra remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 52 punktu, kuriame nurodyta, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas. Vis dėlto, šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą būtent dėl savo pažeistų teisių gynimo. Ginčydama atsakovų sandorius, ieškovė siekia skolininkės LUAB „ARVI“ ir ko turto padidėjimo tam, kad ieškovė, kaip LUAB „ARVI“ ir ko kreditorė, galėtų atgauti iš šios skolininkės savo turtą. Be to, nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje kasacinis teismas pasisakė ir šiai civilinei bylai aktualiais aspektais ta prasme, kad ieškinio priėmimo stadijoje negali būti sprendžiamas jo pagrįstumo klausimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį ir dėl aplinkybių, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo, bet ne procesinės teisės į ieškinio pareiškimą įgyvendinimui

Pirmosios instancijos teismo nutarties 3 punkte yra remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024 56 punktu, kuriame pasisakyta dėl CK 1.78 straipsnio 5 dalies aiškinimo. Vis dėlto, CK 1.78 straipsnio 5 dalis yra materialinės teisės norma. Šios teisės normos taikymas siejamas su bylos nagrinėjimu iš esmės, o ne su ieškinio priėmimo stadija, todėl pirmosios instancijos teismo rėmimasis kasacinio teismo praktika dėl CK 1.78 straipsnio 5 dalies aiškinimo ieškinio priėmimo stadijoje yra nepagrįstas. Juolab kad ir nurodytoje kasacinio teismo byloje spręstas ginčas buvo ne dėl ieškinio priėmimo stadijos, o jau išnagrinėjus bylą iš esmės. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje kasacinis teismas pasisakė ir šiai civilinei bylai aktualiais aspektais ta prasme, jog sutartį gali ginčyti ne tik sutarties šalis, o sandorio nuginčijimas nors ir nesukurs tiesioginių materialinių teisinių padarinių, tačiau gali kilti prielaida atsirasti ieškovo materialiniam teisiniam santykiui – tokios prielaidos pakanka išvadai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas sukelia materialinius teisinius padarinius. Nagrinėjamu atveju ieškovei nuginčijus atsakovų sandorius, bus sudaryta prielaida ieškovei gauti didesnį savo reikalavimo patenkinimą iš LUAB „ARVI“ ir ko turto, nei dabar, tad ieškovės reikalavimas sukelia materialinius teisinius padarinius.

Pirmosios instancijos teismo nutarties 4 punkte yra remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-823/2022, tačiau šios kasacinės bylos taisyklės dėl ieškinio dalyko suformulavimo nagrinėjamu atveju nėra aktualios, nes pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad ieškinys yra su neaiškiu ir abstrakčiu reikalavimu, o taisyklės dėl ieškovės pažeistos teisės įrodinėjimo sprendžiant ginčą tik patvirtina, kad toks įrodinėjimas turi būti ne ieškinio priėmimo stadijoje, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes kasacinės bylos atveju ginčas teismų jau buvo nagrinėtas iš esmės. Be to, nagrinėjamu atveju taip pat turi būti sprendžiama dėl ieškovės pažeistų teisių dėl atsakovų sudarytų tariamų sandorių. Pareikštu ieškiniu nuginčijus atsakovų sandorius, tariama, t. y. neegzistuojanti, 7 876 717,65 Eur skola būtų eliminuota iš SIA „RENETA“ įsipareigojimų, taip visa šia suma pagerinant tiek SIA „RENETA“, tiek jo savininkės UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, savo ruožtu, ir LUAB „ARVI“ ir ko, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ savininkės, turtinę padėtį, t. y. padidinant šių įmonių vertę, taip padidinant LUAB „ARVI“ ir ko kreditorių, tarp kurių yra ir ieškovė, galimybes išsiieškoti turtą (galimybės atsiskaityti) iš šio skolininko. Pardavus LUAB „ARVI“ ir ko turtą – UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijas, įskaitant SIA „RENETA“, už gautą didesnę sumą pasidengtų beveik visi kreditorių reikalavimai skolininkei.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog sandorius gali ginčyti tik sandorio šalys ir tik sandorių šalims dėl to gali atsirasti materialieji teisiniai padariniai. Pirma, tai neatitinka pirmosios instancijos teismo nurodytos kasacinio teismo praktikos pagal kurią: sutartį gali ginčyti ne tik sutarties šalis, o sandorio nuginčijimas nors ir nesukurs tiesioginių materialinių teisinių padarinių, tačiau gali kilti prielaida atsirasti ieškovo materialiniam teisiniam santykiui – tokios prielaidos pakanka išvadai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas sukelia materialinius teisinius padarinius. Be to, ir CK nuostatos, pvz., CK 6.66 straipsnis dėl kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana), suteikia teisę asmenims ginčyti kitų asmenų sudarytus sandorius. Ieškovas kreipimosi į teismą pagrindu nurodė CK 1.86 straipsnį dėl tariamojo sandorio negaliojimo, 1.78 straipsnio 5 dalį dėl galimybės reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo pareikšti bet kuriam suinteresuotam asmeniui, t. y. suinteresuotumą gali turėti ir ne sandorio šalys. Ieškovo vertinimu, aptartos CK nuostatos suteikia Ieškovui, kaip LUAB „ARVI“ ir ko kreditoriui, teisę kreiptis į teismą, jam ieškinyje nurodžius savo suinteresuotumo argumentus, kurie vėlesniame civilinio proceso etape gali būti detalizuojami. Šios CK nuostatos neriboja teisminės gynybos nesančiam sandorių šalimi asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais teisinius padarinius sukeltų tik tarp atsakovų SIA „RENETA“ ir UAB „Cross financing company“, ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės vertino ieškovės suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti ieškinį nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Materialinės teisės klausimai negali būti vertinami sprendžiant dėl procesinio pobūdžio aplinkybių, lemiančių, ar gali vykti teismo procesas, buvimo. Ieškovės teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, nepagrįstai pirmosios instancijos teismo sutapatintas su jo teise į reikalavimo patenkinimą. Kita vertus, teismas pats sau prieštaravo, nes sutiko, kad iš sandorių pripažinimo negaliojančiais tam tikrą naudą potencialiai galėtų gauti SIA „RENETA“, tačiau po to nurodė, kad tai ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių nesukurtų. Teismo pripažinta SIA „RENETA“ „tam tikra“ nauda yra visa ieškinio suma, t. y. 7 876 717,65 Eur, kuri reikštų ir visos ARVI įmonių grupės, kaip nedalomos visumos, taip pat kreditorių, teisių ir teisėtų interesų gynimą. 7 876 717,65 Eur SIA „RENETA“ įsipareigojimas atsakovų sandoriais nepagrįstai užfiksuotas kaip prisiimtas, jis nebuvo vykdomas, yra niekinis.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl to, kad ieškovei įstatymu nėra suteikta teisė ginti LUAB „ARVI“ ir ko ar jos kreditorių interesus, pamynė Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą ieškovės teisminės gynybos teisę. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų apgynimo. Tuo atveju, jei teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, 7 876 717,65 Eur suma didėtų skolininkės LUAB „ARVI“ ir ko turto masė. Ieškovė, apgynusi savo teises, kartu apgintų ir kitų LUAB „ARVI“ ir ko kreditorių interesus. Jokia įstatymo norma neuždraudžia pačiam kreditoriui teikti ieškinio, jei nemokumo administratorius šios pareigos neatlieka.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) 2025m. rugsėjo 9 d. LUAB „ARVI“ ir ko pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą su priedu Nr. 1; 2) LUAB „ARVI“ ir ko kreditorių sąrašą; 3) 2021 m. gruodžio 28 d. Priėmimo–perdavimo aktą; 4) 2023 m. kovo 9 d. Įmonės (kaip turtinio komplekso) pirkimo–pardavimo sutartį su mokėjimais; 5) 2023 m. birželio 9 d. LUAB „ARVI“ ir ko nemokumo administratoriaus atsakymą kreditorei; 6) 2025 m. birželio 26 d. LUAB „ARVI“ ir ko prašymą su priedais; 7) Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-22-555/2025; 8) 2025 m. lapkričio 12 d. teismo eksperto Dariaus Milašausko Turto (akcijų paketo) vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais; 9) 2026 m. gegužės 8 d. priedą prie Turto (akcijų paketo) vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini); 10) 2026 m. vasario 11 d. Verslo vertintojo, teismo eksperto Arno Kukujevo konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, tarp kurių yra auditorės, teismo ekspertės Jovitos Siniauskienės 2026 m. sausio 30 d. konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta 2026 m. vasario 11 d.; 11) 2026 m. gegužės 5 d. ieškovės paaiškinimus dėl UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“–SIA „RENETA“ pardavimo italams SAPI S.p.A. už 46 mln. Eur ir kt.; 12) 2026 m. gegužės 15 d. Verslo vertintojo (teismo eksperto) Arno Kukujevo konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė paaiškino, kad naujai pateikti rašytiniai įrodymai papildomai patvirtina jos suinteresuotumą pareikšti ieškinį pagal CK 1.86 straipsnį, 1.78 straipsnio 5 dalį. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes pradiniame ieškinio pareiškimo etape nėra privaloma pateikti visus ieškinio pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus.

Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų duomenų sąsajumą su ginčo dalyku (CPK 180 straipsnis), taip pat įvertinęs tai, kad pateikti įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant, ar ieškovė turi teisinį suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl atsakovų sudarytų sandorių pripažinimo tariamais, niekiniais ir negaliojančiais ab initio, sudarytus tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), juos priima ir esant poreikiui vertins kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsisakymo priimti ieškinį (ne)pagrįstumo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas). Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę pareikšti ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019, 23 punktas).

Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).

Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu). Asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019, 23, 24 punktai; 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020, 24 punktas; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020, 17 punktas).

Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas (žr. šios nutarties 15 punktą) ir jį aiškinanti teismų praktika (žr. šios nutarties 16–18 punktus) lemia išvadą, kad bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme, t. y. teismas, spręsdamas dėl ieškinio (reikalavimų) pateikimo civiliame procese nesprendžia ginčo iš esmės, o tik nustato procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir, ar tinkamai ją įgyvendina.

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančias nuo sudarymo momento atsakovės UAB „Cross financing company“ ir atsakovo SIA „RENETA“ sudarytus sandorius: 1) 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartį; 2) 2021 m. rugsėjo 24 d. komercinio įkeitimo sutartį; 3) 2021 m. rugsėjo 30 d. susitarimą dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutarties pakeitimo; 4) 2022 m. gruodžio 12 d. sutartį atleisti SIA „RENETA“ nuo prievolių pagal 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartį; 5) (nežinomos datos) ketinimų protokolą dėl įsipareigojimų kapitalizavimo. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo teisę pareikšti ieškinį dėl minėtų sandorių nuginčijimo, ieškinyje nurodė, kad neegzistuojančios Garantijos pagrindu SIA „RENETA“ sudarius 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartį dėl tariamo pastarosios 7 876 717,65 Eur skolos įsipareigojimo grąžinimo, buvo pabloginta ARVI įmonių grupės: tiek pačios SIA „RENETA“, tiek jos savininkės UAB ,,Rietavo veterinarinė sanitarija“, savo ruožtu ir LUAB „ARVI“ ir ko, kuri yra UAB ,,Rietavo veterinarinė sanitarija“ savininkė, turtinė padėtis, o kartu buvo pabloginta ir kreditorių, padėtis. Šiuo atveju nuginčijus 2021 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartį ir išvestinius iš šio sandorio susitarimus, būtų atkurta ARVI įmonių grupės turtinė padėtis, savo ruožtu, LUAB „ARVI“ ir ko kreditorių, tarp kurių yra ir ieškovė, galimybės išieškoti turtą (galimybės atsiskaityti) iš šio skolininko iš esmės padidėtų.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nustatęs, kad ieškovės ieškinio tenkinimas nesukeltų konkrečių materialiųjų teisinių padarinių ieškovei, ieškovė nelaikytina suinteresuotu asmeniu ginčyti nurodomus sandorius, nes: ieškovė nebuvo ginčijamų sandorių šalimi, todėl šių sandorių pripažinimas negaliojančiais tiesiogiai ieškovės materialiųjų teisių ar pareigų nepaveiks; dėl sutarčių uždarumo principo ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais teisinius padarinius sukeltų tik tarp atsakovų SIA „RENETA“ ir UAB „Cross financing company“; nei UAB ,,Rietavo veterinarinė sanitarija“, nei LUAB „ARVI“ ir ko turto masė nepadidėtų (nepasikeistų), jų materialiosios teisės ir pareigos nei viena kitos, nei ieškovės atžvilgiu nepasikeistų; ieškovės ieškinys yra grindžiamas tik tariama nauda, kuri negali būti laikoma pakankamu ieškovės suinteresuotumo ginčyti nurodytus sandorius pagrindu; ieškovei įstatymu nėra suteikta teisė ginti LUAB „ARVI“ ir ko ar jos kreditorių interesus.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pasak apeliantės: sandorių nuginčijimas sukeltų konkrečius materialiuosius teisinius padarinius ieškovei, todėl ieškovė laikytina suinteresuotu asmeniu reikšti byloje ieškinį; teismas nepagrįstai laikė, kad sandorius gali ginčyti tik sandorių šalys ir tik sandorių šalims dėl to gali atsirasti materialieji teisiniai padariniai; teismas ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės vertino ieškovės suinteresuotumą materialiąja prasme, tačiau reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti ieškinį nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje; ieškovei, kaip LUAB „ARVI“ ir ko kreditorei, teisę kreiptis į teismą, pagrindžia tai, kad nuginčijus sandorius, atsiras prielaida užtikrinti ir ieškovės finansinį reikalavimą LUAB „ARVI“ ir ko atžvilgiu; nors teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, be kita ko, nurodė, kad ieškovei įstatymu nėra suteikta teisė ginti LUAB „ARVI“ ir ko ar jos kreditorių interesus, tačiau šiuo atveju ieškovė kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo; tuo atveju, jei teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, 7 876 717,65 Eur suma didėtų LUAB „ARVI“ ir ko turto masė, todėl ieškovė apgintų ne tik LUAB „ARVI“ ir ko kreditorių, bet ir savo pažeistas teises.

Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės kilo klausimas, ar ieškovė, būdama LUAB „ARVI“ ir ko kreditore turi teisinį suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl SIA „RENETA“, kuri yra ARVI grupės įmonė, ir UAB „Cross financing company“ sudarytų sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindu sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl atsakovų sudarytų sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.

Visų pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.78 straipsnis įtvirtina sandorio uždarumo principą, reiškiantį, jog sandoris (sutartis) sukuria teises ir pareigas jį sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl sandorio nuginčijimo, privalo įrodyti, kokie jo teisėti interesai, egzistavę sandorio sudarymo metu, buvo pažeisti ginčijamu sandoriu, t. y. visų pirma turi būti nustatytas ieškovo teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 41 punktas).

Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suinteresuotu asmeniu šiame kontekste laikytinas asmuo, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010). Byloje, kurioje ieškinys pareikštas reikalavimo teisės neturinčio (inter alia (be kita ko), neturinčio teisinio suinteresuotumo) ieškovo, teismas negali ex officio (pagal pareigas) konstatuoti niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 37 punktas). Taigi ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, ieškinyje turi aiškiai pagrįsti, kokiu būdu ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė jo materialiąsias teises ir (ar) teisėtus interesus, taip pat tai, kokius materialiuosius teisinius padarinius ieškovui sukeltų ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-823/2022, 39 punktas). Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, pripažįstama ir tai, kad teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.10 papunktis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju ieškovė nėra nei ginčijamų sandorių, nei su ja susijusių ir šioje byloje kvestionuojamų sutarčių (susitarimų) šalis, tačiau tai savaime nereiškia, jog ieškovė nėra (negali) būti suinteresuota šių sandorių panaikinimu. Remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 25 punktą), sandorį gali ginčyti ne tik sutarties šalis, bet ir tas asmuo, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos. Toks teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi sukurti tiesioginius materialinius teisinius padarinius, pakanka nustatyti, kad ieškovei sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, jai nuginčijus atsakovų sudarytus sandorius, 7 876 717,65 Eur suma būtų eliminuota iš SIA „RENETA“ įsipareigojimų, taip visa šia suma pagerinant tiek pačios SIA „RENETA“, tiek jos savininkės UAB ,,Rietavo veterinarinė sanitarija“, atitinkamai ir LUAB „ARVI“ ir ko, kuri yra UAB ,,Rietavo veterinarinė sanitarija“ savininkė, turtinę padėtį. Taigi, ieškovei nuginčijus atsakovų sudarytus sandorius, būtų sudaryta prielaida ieškovei gauti didesnį savo reikalavimo patenkinimą iš LUAB „ARVI“ ir ko turto.

Antra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė nėra subjektas, kuriam pagal įstatymą būtų suteikta teisė ginti LUAB „ARVI“ ir ko ar jos kreditorių interesus. Vis dėlto, tokia aplinkybė savaime nereiškia, kad ieškovė negali ginti savo pačios, kaip LUAB „ARVI“ ir ko kreditorės pažeistų teisių. Šiuo atveju tam, kad ieškovė būtų pripažinta suinteresuotu asmeniu, pagal kurio reikalavimą teismas galėtų konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes, ieškovei pakanka aiškiai nurodyti bent vieną ginčijamo sandorio pagrindu atliktą veiksmą, sukeliantį jai materialiąsias teisines pasekmes, kurių pašalinimo yra siekiama nagrinėjamoje byloje. Tokio vertinimo laikomasi ir apeliantės cituojamoje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-823/2022 33 ir 46 punktus). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje paaiškino kaip sandorių panaikinimas galimai paveiks būtent jos materialiąsias teises (suteiks galimybę gauti iš skolininkės LUAB „ARVI“ ir ko finansinio reikalavimo įvykdymą), todėl apeliacinis instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrindė savo teisinį suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl atsakovų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Trečia, kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 43 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad sandorių pripažinimas negaliojančiais ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių ji nesukurtų ar, jog nei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, nei LUAB „ARVI“ ir ko turto masė nepadidėtų (nepasikeistų) ir dėl to jų materialiosios teisės ir pareigos nei viena kitos, nei ieškovės atžvilgiu nepasikeistų, iš esmės pasisakė ir vertino ieškovės suinteresuotumą materialine prasme. Tačiau kaip minėta šios nutarties 16 punkte, įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Šiuo atveju reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti ieškinį nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, jog teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju ieškovė tinkamai įgyvendino, jos manymu, savo pažeistas teises, todėl jos pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovės pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme, padarė klaidingą išvadą.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.