Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo B. T. (B. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Statom parduodam“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statom parduodam“ vadovo V. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statom parduodam“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti administratorės nesąžiningumą, šališkumą ar neteisėtų veiksmų atlikimą. Aplinkybė, kad administratorė vykdė įstatyme nustatytas funkcijas ir teikė teismui procesinius prašymus, nesudaro pagrindo abejoti jos nešališkumu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, prašymas pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė JANĮ normas, reglamentuojančias sprendimo dėl juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto priėmimo klausimą šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus: Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-420-392/2025; nemokumo administratorės 2026 m. balandžio 2 d. prašymą priimti nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartį; Kreditorių susirinkimo 2026 m. balandžio 2 d. protokolo kopiją; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartį; nemokumo administratorės 2026 m. vasario 24 d. prašymą dėl G. D. finansinio reikalavimo patikslinimo; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartį, pareiškėjo teigimu, patvirtinančius atskirojo skundo argumentus, susijusius su skundžiamos nutarties neteisėtumu. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-420-392/2025 galima susipažinti naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“, o kiti šios nutarties 10 punkte nurodyti pareiškėjo pateikti duomenys yra byloje, atsisako priimti pateiktus įrodymus, kadangi jie nėra nauji CPK 314 straipsnio prasme.

Dėl apelianto teisinio suinteresuotumo skųsti teismo procesinį sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad apeliantas neturi procesinės teisės skųsti nutartį, kuria bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. vasario 14 d. teisėjo rezoliucija apeliantas įtrauktas į bendrovės bankroto bylos procesą trečiuoju asmeniu. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad, viena vertus, atskirojo skundo padavimo metu (2026 m. gegužės 5 d.) Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-420-392/2025, kuriuo apeliantui iš atsakovės priteista 96 702,43 Eur skola, 11,75 procentų metinės palūkanos ir 6 467 Eur bylinėjimosi išlaidos, nebuvo įsiteisėjęs, tačiau vėliau Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-154-910/2026 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinis statusas asmeniui suteikiamas bylą nagrinėjančio teismo procesiniu sprendimu ir išlieka tol, kol, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Apeliacinė instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 14 punktą), kad apeliantas bendrovės bankroto byloje turi byloje dalyvaujančio asmens statusą, taip pat tai, jog jis atskirojo skundo padavimo metu buvo potencialus bendrovės kreditorius, šios nutarties priėmimo metu jis yra bendrovės kreditorius, konstatuoja, kad apeliantas turi teisinį suinteresuotumą, pasireiškusį tuo, kad teismo procesinis sprendimas dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ateityje gali turėti įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms.

Dėl teisės balsuoti kreditorių susirinkime, nemokumo administratorės (ne)šališkumo

Pagal JANĮ 83 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas kreditorių susirinkimo motyvuotu prašymu gali priimti nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nepraėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Pagal JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose turi kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2026 m. balandžio 2 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuris, be kita ko, 7 darbotvarkės klausimu nusprendė siūlyti teismui pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto. Jame, be kitų kreditorių, nuomonę raštu pareiškė kreditoriai G. D. (finansinis reikalavimas – 112 605,18 Eur, tai sudarė 10,393 proc. visų dalyvavusių reikalavimų sumos), LUAB „Ficema“ (finansinis reikalavimas – 30 112,73 Eur, tai sudarė 2,779 proc. visų dalyvavusių reikalavimų sumos) ir O. K. (finansinis reikalavimas – 80 274,39 Eur, tai sudarė 7,409 proc. visų dalyvavusių reikalavimų sumos). Už siūlymą kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto balsavo 99,25 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių, prieš balsavo 0,75 proc. kreditorių (dokumento registracijos Nr. DOK–11931, priedo „Bankrutuojančios UAB „Statom parduodam“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1“ 1 ir 5 lapai). Apelianto ginčijamų kreditorių, kurie dalyvavo kreditorių susirinkime ir balsavo, finansinių reikalavimų suma sudarė 20,58 proc. (10,393 + 7,409 + 2,779) visų susirinkime dalyvavusių kreditorinių reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, nemokumo administratorė pateikė teismui 2026 m. balandžio 2 d. prašymą pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto (dokumento registracijos Nr. DOK–11931).

Pirma, 2026 m. balandžio 2 d. bendrovės kreditorių susirinkimo metų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o duomenų, kad 2026 m. balandžio 2 d. kreditorių susirinkimo sprendimas 7 darbotvarkės klausimu JANĮ nustatyta tvarka būtų pripažintas neteisėtu ir dėl to panaikintas, apeliantas nepateikė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Kita vertus, priešingai negu nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju visi apelianto ginčijami kreditoriai, t. y. O. K., LUAB „Ficema“ ir G. D. 2026 m. balandžio 2 d. įvykusio kreditorių susirinkimo dieną turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti minėtame bendrovės kreditorių susirinkime, nes jų finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad LUAB „Šidama“ reikalavimo teisės perėmėjo G. D. 82 055 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1274-855/2026, nutartis įsiteisėjo 2026 m. vasario 17 d. LUAB „Ficema“ 30 112,73 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1061-432/2026, ši nutartis įsiteisėjo 2026 m. kovo 17 d. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad kreditoriai LUAB „Ficema“ ir G. D. 2026 m. balandžio 2 d. kreditorių susirinkime dalyvavo ir balsavo neteisėtai.

Apelianto nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartimi buvo atliekamas techninio pobūdžio kreditorių sąrašo patikslinimas, įrašant jau anksčiau įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais patvirtintus finansinius reikalavimus, be kita ko, ir LUAB „Ficema“ ir G. D. finansinius reikalavimus (žr. šios nutarties 23 punktą). Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-419-450/2026 apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditoriaus B. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. nutarties dalies, kuria į likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių sąrašą įtraukti kreditoriai LUAB „Dimaša“, „Dišama“, LUAB „Ficema“, V. K. ir G. D., kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis šalutiniuose bendrovės bankroto bylos procesuose, nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-419-450/2026, be kita ko, pažymėjo, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria įvardyti kreditoriai įtraukti į atsakovės kreditorių sąrašą, nors jų finansiniai reikalavimai jau buvo patvirtinti įsiteisėjusiomis nutartimis atskiruose procesuose bankroto byloje, vertinama kaip perteklinis veiksmas pagal JANĮ nustatytus reikalavimus tvirtinant kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, ji nesukuria naujų bei nepanaikina nustatytų bankroto proceso dalyvių teisių ir pareigų, tačiau savaime nėra neteisėta, todėl yra tvarkomojo pobūdžio dokumentas bankroto byloje. Kadangi ši skundžiama nutarties dalis, kaip nesukelianti savarankiškų materialiųjų teisinių pasekmių, negalėjo būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas pagal apelianto B. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. nutarties dalies, kuria į bendrovės kreditorių sąrašą įtraukti minėti kreditoriai, nutraukiamas (Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-450/2026, 41 punktas).

Remiantis apelianto argumentais, taip pat nėra pagrindo nesutikti su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad 2026 m. balandžio 2 d. kreditorių susirinkimo dalyvių sąraše ir kreditorių susirinkimo protokole nurodyta teisinga kreditoriaus G. D. 112 605,18 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma. Minėta, LUAB „Šidama“ reikalavimo teisės perėmėjo G. D. 82 055 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1274-855/2026 (žr. šios nutarties 23 punktą). Be šio reikalavimo G. D. turi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtintą 27 550,18 Eur pirmos eilės finansinį reikalavimą. Todėl 2026 m. balandžio 2 d. kreditorių susirinkimo dalyvių sąraše bei kreditorių susirinkimo protokole pagrįstai buvo nurodyta bendra kreditoriaus G. D. teismo nutartimis patvirtintų finansinių reikalavimų suma – 112 605,18 Eur., kuri yra teisinga. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų atsakovės nurodytas aplinkybes, apeliantas nepateikė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad kreditorius O. K. neturėjo teisės dalyvauti ir balsuoti 2026 m. balandžio 2 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime, kadangi jo finansinis reikalavimas kilo iš kreditorės UAB „BFF Construction Management“ perleistos reikalavimo teisės. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kreditorės UAB „BFF Construction Management“ 80 274,39 Eur finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1280-560/2026. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-280 567/2026 Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartį dėl UAB „BFF Construction Management“ finansinio reikalavimo paliko iš esmės nepakeistą, taip pat konstatavo procesinį teisių perėmimą ir pakeitė pradinę kreditorę UAB „BFF Construction Management“ jos teisių perėmėju Pauliumi Baliutavičiumi. Šie duomenys patvirtina, kad 2026 m. balandžio 2 d. O. K. turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime.

Antra, nagrinėjamu atveju egzistavo visos JANĮ 83 straipsnyje nustatytos sąlygos spręsti klausimą dėl bendrovės likvidavimo dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 26 d. Iš 2026 m. balandžio 2 d. vykusio bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nustatyta, kad 7 darbotvarkės klausimu kreditoriai nutarė įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pagrindo nesivadovauti minėtu bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimu nenustatyta, byloje nemokumo administratorė nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Taigi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingą išvadą.

Trečia nėra pagrindo sutikti su deklaratyvaus pobūdžio apelianto keliamomis abejonėmis dėl nemokumo administratorės šališkumo ir teiginiais dėl nemokumo administratorės atstovavimo išskirtinai tik bendrovės valdytojo V. K. ir su juo susijusių įmonių bei fizinių asmenų interesams. Teismų praktikoje, pasisakant dėl nemokumo administratoriaus nešališkumo vertinimo, nurodoma, kad nemokumo administratoriaus nešališkumas turi būti įvertintas tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektais. Subjektyvusis nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas subjektas neturi turėti išankstinio nusistatymo ir (ar) būti tendencingas, o vertinant nešališkumą objektyviuoju kriterijumi, turi būti nustatyta realių faktų, sukeliančių abejonių nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1184-881/2023, 21 punktas). Apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių nemokumo administratorės išankstinį nusistatymą ir (ar) tendencingumą, nesąžiningumą, šališkumą, tikrovės neatitinkančių duomenų teismui pateikimą ar neteisėtų veiksmų atlikimą, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto ginčijami kreditoriai turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti 2026 m. balandžio 2 d. bendrovės kreditorių susirinkime pagal JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes jų finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis dar iki kreditorių susirinkimo dienos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo apskųstą nutartį panaikinta ar pakeisti.

Dėl kitų atskirajame skunde suformuluotų prašymų, jų turinio

Atskirajame skunde be prašymo panaikinti apskųstą teismo nutartį ir (ar) perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantas jį papildė, prašydamas pavesti pirmosios instancijos teismui patikrinti, ar 2026 m. balandžio 2 d. susirinkime dalyvavo tik patvirtinti kreditoriai, teisėtai įtraukti balsavusių asmenų balsai, o nustačius pažeidimą, taikyti pasekmes – pripažinti, kad 2026 m. balandžio 2 d. kreditorių susirinkimo sprendimas siūlyti teismui likviduoti bendrovę yra priimtas pažeidžiant JANĮ reikalavimus ir negalėjo būti teismo vertinamas kaip pagrindas priimti nutartį likviduoti bendrovę. Viena vertus, nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, galėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą dėl suformuluotų prašymų turinio ir jų atitikties CPK 306 straipsnio 1 dalies reikalavimams (CPK 316 straipsnio 1 dalis), kita vertus, šis procesinis trūkumas nesudaro pagrindo apskųstą teismo nutartį panaikinti. Iš apelianto pateiktų prašymų turinio matyti, kad juose iš esmės pakartoti nesutiko argumentai, kurie buvo teismo įvertinti šios nutarties 17–29 punktuose, o kreditorių susirikimo sprendimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, byloje konstatuota, jog apelianto minimi asmenys turėjo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir priimti sprendimus. Apeliantas, be kita ko, taip pat suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti išregistruoti bendrovę iš Juridinių asmenų registro iki bus galutinai išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-154-910/2026 ir visiškai įvykdytas teismo sprendimas, įpareigoti Juridinių asmenų registrą nevykdyti atsakovo išregistravimo procedūrų iki atskiro teismo leidimo ar šių priemonių panaikinimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia užtikrinti ne šioje byloje, o civilinėje byloje Nr. e2A-154-910/2026 priimto sprendimo įvykdymą, t. y. jos nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jas taikyti, juolab kad šioje byloje atskirasis skundas atmestas, be to, minėta byla jau išnagrinėta (žr. šios nutarties 14 punkte) (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė JANĮ normas, reglamentuojančias sprendimo dėl juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto priėmimą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas netekintas, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia jo patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.