- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-09
- Bylos Nr.
- e2-541-407/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00983-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis (pran.)
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- S. D.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl atstovo įtraukimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui A. K. dėl turto pripažinimo įgytu bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jo padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., kuriuo prašo pripažinti, kad ½ (viena antroji) dalis nekilnojamojo turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir vandentiekio tinklų – gręžinio, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškinys priimtas, užvesta civilinė byla. Atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą jo atstovus ir suteikti prieigą prie bylos per elektroninių paslaugų portalą (EPP). Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. rezoliucija prašymas buvo netenkintas nurodant, kad nėra pateikti dokumentai tinkamam atstovavimui pagrįsti. 2026 m. gegužės 13 d. pateiktas patikslintas prašymas dėl atsakovo atstovo nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) „Iustitia est fundamentum“ patvirtinimo tinkamu atstovu ir įtraukimo į bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovo A. K. prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas į bylą jo atstovais įtraukti advokatą E. V., NVO „Iustitia est fundamentum“, atstovaujamą vadovo R. M.; nurodo, kad atsakovas yra šios organizacijos narys bei yra sudaryta nevyriausybinės organizacijos atstovavimo sutartis su advokatu E. V.. Teismas, išanalizavęs NVO „Iustitia est fundamentum“ įstatus, nurodė, kad vienas iš pagrindinių asociacijos tikslų – asmenų atstovavimas teisme; nagrinėjamu atveju atstovavimas nekyla iš asociacijos ar jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių pagrindinių tikslų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas NVO „Iustitia est fundamentum“ prašymą dėl narystės pateikė 2026 m. kovo 10 d., tai patvirtina, kad atsakovas tapo NVO „Iustitia est fundamentum“ nariu, kai jam kilo poreikis, kad asociacija atstovautų jam teisme. Teismas sprendė, kad dėl to NVO „Iustitia est fundamentum“ nelaikytina tinkama atsakovo atstove Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tarp advokato, atsakovo ir NVO „Iustitia est fundamentum“ 2026 m. kovo 10 d. buvo sudaryta trišalė atstovavimo (įgaliojimo) sutartis, kuri šalių pasirašyta 2026 m. gegužės 4 d. Byloje nustačius, kad NVO „Iustitia est fundamentum“ nelaikytina tinkama atsakovo atstove, teismas sprendė, kad atsakovas turėtų pateikti sudarytą ir pasirašytą sutartį tik tarp jo ir advokato (advokato padėjėjo).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį ir konstatuoti kombinuoto atstovavimo, atstovo su kartu dalyvaujančiu advokatu, modelio teisėtumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Remiantis Europos Sąjungos (toliau – ES) pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, nacionaliniai kriterijai asociacijoms negali visiškai panaikinti jų galimybės kreiptis į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodyta, kad valstybės turi užtikrinti realią prieigą prie teismo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai taiko ir aiškina CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kadangi įstatuose aiškiai nurodyta, kad vienas iš pagrindinių tikslų yra atstovauti narių interesus visose valstybinėse įstaigose ir tenkinti viešuosius interesus.
Atstovavimas teisme užtikrintas per advokatą, dalyvaujant kartu, nustato aiškias ribas. Toks modelis užtikrina tiek nario teisę į atstovavimą, tiek teismo interesą dėl proceso tvarkos ir profesionalumo. Taigi kombinuoto modelio atstovavimo patvirtinimas atitinka proporcingą ir tinkamą sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovė S. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą, paskirti atsakovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepimas grindžiamas šiais atskirtimais:
Atsakovo A. K. atstovu šioje byloje negali būti jokia asociacija, nes ji nepatenka į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo ribas.
Atsakovas nuo 2026 m. kovo mėnesio sistemingai veikia prieš greitą civilinės bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl ginčo esmės
Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas, ar NVO „Iustitia est fundamentum“ yra tinkama atsakovo atstovė civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui A. K. dėl turto pripažinimo įgytu bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jo padalijimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 56 straipsnio 1 dalis nustato asmenų ratą, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CPK nuostatų, reglamentuojančių atstovavimą teisme, ir teismų praktikos dėl šių normų aiškinimo analizė leidžia daryti išvadą, kad civiliniame procese galioja bendroji taisyklė, jog atstovauti fiziniams asmenims teisme pagal pavedimą gali advokatai, advokato padėjėjai. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–7 punktų nuostatos dėl asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, skiriasi nuo minėtos atstovavimo taisyklės tuo, kad atstovaujamas fizinis asmuo ir šiuose punktuose nurodyti atstovai tarpusavyje nėra pašaliniai asmenys ir galimybė atstovauti siejama su giminystės ar narystės, ar procesinio bendrininkavimo ryšiais.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teismo praktiką, atmeta atskirojo skundo argumentus, kad atsakovo teisė pasirinkti atstovą yra nepagrįstai ar neproporcingai ribojama. Priešingai, įtvirtintas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas garantuoti, kad atsakovui bus teikiama kvalifikuota teisinė pagalba. Nustatyta, kad atsakovas anksčiau buvo atstovaujamas advokato, šiuo metu taip pat yra advokatas, pasirengęs atstovauti atskovo interesus, tačiau atsakovas nėra sudaręs su advokatu atstovavimo (pavedimo) sutarties.
Kaip jau buvo minėta, CPK fizinių asmenų atstovavimo taisyklės nustatytos siekiant socialiai reiškmingų tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pažymėjo, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad civilinėje byloje galimas kombinuoto atstovavimo modelis. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atstovų skaičius civilinėje byloje nėra ribojamas, tačiau svarbu, kad kiekvienas atstovaujantis asmuo atitiktų įstatymo jam keliamus reikalavimus. Kai asmuo veikia per atstovą, laikoma, kad jis veikia pats, todėl tinkamas atstovavimą civiliniame procese reguliuojančių teisės normų taikymas yra viena iš teisės į tinkamą bylos nagrinėjimą garantijų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešojo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015; 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016 42 punktą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atstovavimas teisme nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, tai asociacija negali būti laikoma tinkama atstove, turinčia teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016 43 punktą).
Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, Lietuvos teisinis reguliavimas būtent ir užtikrina kad viešieji juridiniai asmenys (asociacijos, nevyriausybinės organizacijos) turi teisę atstovauti savo narius teismuose, kai atstovavimas siejamas su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindiniais tikslais ir tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo iš privačių teisinių santykių, tarp dviejų privačių asmenų; atsakovas atskirajame skunde nepagrindė ir nenurodė, kokių viešųjų tikslų yra siekiama nagrinėjamoje civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas taip pat tokių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atstovavimas nekyla iš asociacijos ar jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių pagrindinių tikslų.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, atstovavimas savo nariams turi būti tik pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešojo juridinio asmens veiklos tikslų. Nagrinėjamu atveju nustatyta priešingai, kad vienas iš pagrindinių NVO „Iustitia est fundamentum“ tikslų yra asmenų atstovavimas teisme ir nėra nustatyta, kokio pagrindinio viešojo tikslo šioje NVO veikloje yra siekiama. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovo narystė NVO „Iustitia est fundamentum“ buvo susijusi su šios konkrečios civilinės bylos vedimu ir nėra susijusi su kokių nors viešųjų tikslų siekimu ar įgyvendinimu.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino atstovavimą civiliniame procese reguliuojančias teisės normas, dėl to priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, pagrindo nėra. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo siekis turėtų konkretų atstovą civilinėje byloje įrodinėjant šio atstovo tinkamumą negali būti aiškinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.