Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Giantus vertinimas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratorės prašymas pratęsti bendrovės likvidavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą (ne)pagrįstumo

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakyta priimti atskirąjį skundą, kadangi ji yra pareiškusi teisme bendrovei ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, kurio priėmimo klausimas nėra išspręstas. Be to, pareiškėjos vertinimu, ji turi materialųjį ryšį su atsakovės bankroto byla, kadangi, nepratęsus likvidavimo termino ir likvidavus bendrovę, pareiškėja neteks galimybės gauti žalos atlyginimą iš atsakovės.

Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę pateikti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 straipsnis). Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020 22 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos iškėlimas yra vienas svarbiausių bankroto byloje tarpinių procesinių sprendimų, sukeliantis tam tikrų teisinių padarinių. Kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos iškėlimas yra vienas svarbiausių bankroto byloje tarpinių procesinių sprendimų, sukeliantis tam tikrų teisinių padarinių. Kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020). Tokie asmenys naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo netenkino, prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsisakė priimti. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-425-577/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėta nutartis įsiteisėjusi (CPK 339 straipsnis). Taigi, įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nepriimtas nagrinėti, ji nėra bendrovės kreditorė (atsakovės bankroto byloje nėra patvirtinto reikalavimo), todėl nelaikytina dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja neturi teisės skųsti atsakovės bankroto byloje priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 305 straipsnis, 338 straipsnis).

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1711-560/2026 atsisakė priimti ieškovės bankrutuojančios UAB „Cedruso projektai“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto UAB „Giantus vertinimas“ dėl 6 610 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-299-798/2026 Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis palikta nepakeista. Kaip matyti, pareiškėjos ieškinio bendrovei dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimas, atsisakant jį priimti, yra išspręstas įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi (CPK 339 straipsnis), o pareiškėjos teisė teikti kasacinį skundą nepaneigia minėtos nutarties privalomumo. Šiuo atveju nesant iškeltos civilinės bylos, kurioje būtų pareikštas reikalavimas atsakovei (CPK 137 straipsnio 1 dalis), pareiškėjos teisė į finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje yra hipotetinė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti pakankamo glaudaus pareiškėjos materialiojo ryšio su likviduojamos dėl bankroto UAB „Giantus vertinimas“ bankroto byla.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėja bendrovės bankroto byloje neturi dalyvaujančio byloje asmens procesinio statuso, kuris yra būtina procesinės teisės paduoti atskirąjį skundą įgyvendinimo prielaida, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pratęsti bendrovės likvidavimo terminą (CPK 305 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.