Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Jadvygos Mardosevič ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lusety“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lusety“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos paslaugos“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lusety“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2026 m. sausio 16 d. UAB „Klaipėdos paslaugos“ (toliau – ir perkantysis subjektas) paskelbto tarptautinio viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ (toliau – ir Pirkimas) sąlygų reikalavimus: Pirkimo specialiųjų sąlygų 5 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – ir Techninė specifikacija) 4 priedo „Numatomų modernizuoti valdymo spintų specifikacija“ dalies „Reikalavimai gatvių apšvietimo šviestuvų valdymo valdikliams ir valdymo spintų įrangai Klaipėdos mieste“ 1, 2, 3, 4, 6, 7 punktus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad, būdama suinteresuota dalyvauti atsakovės paskelbtame Pirkime, susipažino su Pirkimo sąlygomis. Ieškovė nustatė, kad Techninės specifikacijos nuostatos, įtvirtintos jos 4 priedo „Numatomų modernizuoti valdymo spintų specifikacija“ dalies „Reikalavimai gatvių apšvietimo šviestuvų valdymo valdikliams ir valdymo spintų įrangai Klaipėdos mieste“ 1 (dėl perkančiojo subjekto ketinimų nepirkti naujos, įskaitant ir alternatyvios, gatvių apšvietimo valdymo sistemos bei tiekėjų teisės kreiptis į Klaipėdos miesto apšvietimo valdymo Citylight sistemos gamintoją dėl papildomos informacijos gavimo), 2 (dėl galimybės siūlyti lygiaverčius (užtikrinančius lygiavertes funkcijas) ZHAGA valdiklius, užtikrinančius jų integraciją į Citylight sistemą), 3 (dėl numatomo ryšio tarp ZHAGA valdiklio ir valdymo spintoje esančio valdiklio per radijo kanalą (LoRa)), 4 (dėl tiekėjų pareigos užtikrinti šviestuvų valdiklių veikimą Citylight sistemoje), 6 (dėl šviestuvų individualaus valdymo valdiklių privalomo suderinimo bei veikimo su Citylight valdikliais (C-BOX ) ir valdymo sistema Citylight bei teisės siūlyti lygiaverčius technologinius įrenginius, kurie turi būti suderinami ir veikti su Citylight sistema), 7 (dėl tiekėjų atsakomybės už valdymo spintos valdiklio integraciją į Citylight sistemą) punktuose, pažeidžia pamatines teisės normas, reglamentuojančias vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamus pirkimus.

Ieškovė pateikė atsakovei UAB „Klaipėdos paslaugos“ pretenziją, kurioje išdėstė argumentus, pagrindžiančius, kad pirmiau nurodytomis Pirkimo sąlygomis atsakovė: 1) nepagrįstai diskriminuoja ieškovę, 2) pažeidžia reikalavimą, jog Techninė specifikacija užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų, 3) pažeidžia įpareigojimą, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, 4) neužtikrina, jog apibūdinant Pirkimo objektą nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos tam tikriems subjektams ar produktams, 5) nepagrįstai reikalauja suderinamumo su esama valdymo sistema, 6) nepateikia reikalaujamai integracijai įgyvendinti būtinos informacijos ir neteisėtai nurodo pačiam tiekėjui kreiptis tokių duomenų į valdymo sistemos gamintoją. Ieškovė prašė panaikinti Techninės specifikacijos ir kitų Pirkimo sąlygų reikalavimus, susijusius su draudimu siūlyti pakeisti esamą programinę valdymo įrangą, esamus spintų valdiklius į naujus, kurie atitiktų tuos pačius funkcinius reikalavimus, kuriuos atitinka esama įranga, jei reikia, užtikrinant papildomų su tokiu pakeitimu susijusių reikalavimų įgyvendinimą. Ieškovės vertinimu, kadangi Pirkimo dokumentuose nepateikiama informacijos apie naudojamų valdiklių, pajungtų į Citylight sistemą, vidinio komunikacijos protokolo specifikacijas, todėl nesudaromos galimybės pasiūlyti kitų alternatyvių valdiklių. Pirkimo sąlyga, kuria nustatoma, kad tiekėjas, siekdamas užtikrinti suderinamumą su esama sistema, turi pasinaudoti gamintojo viešai skelbiama informacija, tiesiogiai kreiptis į sistemos gamintoją ar užklausti sistemos gamintojo dėl papildomų dokumentų, sertifikatų, integracijos gairių bei galimų papildomų kaštų, pažeidžia įstatymo reikalavimus ir viešųjų pirkimų principus. Tačiau atsakovė tiekėjos pretenziją atmetė.

Ieškovės įsitikinimu, kadangi šiuo atveju siekiamas Pirkimo objektu esančių apšvietimo sistemos modernizavimo darbų rezultatas – atnaujinta, funkcionali ir efektyviai veikianti apšvietimo sistema, su įdiegtomis moderniomis apšvietimo ir jo valdymo priemonėmis (vietoj pasenusios ir susidėvėjusios būklės apšvietimo sistemos), todėl realiai nėra perkančiojo subjekto deklaruojamo objektyvaus poreikio užtikrinti esamos (susidėvėjusios) apšvietimo valdymo infrastruktūros tęstinumą. Dėl to Techninės specifikacijos reikalavimuose negali būti dirbtinai nurodytos tokios sąlygos, kurios, nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, riboja potencialių tiekėjų, įskaitant tiekėją, galinčių tinkamai įvykdyti darbus, kurie reikalingi Pirkimu siekiamam rezultatui įgyvendinti, teises.

Perkantysis subjektas, Pirkimo sąlygose leisdamas tiekėjui „siūlyti lygiaverčius (užtikrinančius lygiavertes funkcijas)“ techninius sprendimus, neturi diskrecijos ir (ar) teisės ginčo Pirkime kartu nustatyti tokią galimybę iš esmės paneigiančią sąlygą, t. y., kad privalomai turi būti užtikrintas suderinamumas su esama Citylight sistema. Tokiu būdu yra akivaizdžiai apsiribojama vieno tiekėjo (gamintojo) teikiamomis priemonėmis. Toks perkančiojo subjekto požiūris ir elgesys riboja sąžiningą potencialių tiekėjų varžymąsi (konkurenciją), be realiai objektyvaus pagrindo privilegijuojant išskirtinį tiekėją (gamintoją) – SIA „Teliko“, Latvija. Perkantysis subjektas, nustatęs teisėtas Pirkimo sąlygas (pakoregavęs Techninės specifikacijos reikalavimus ginčijamu aspektu) ir pagal jas gavęs didesnio rato tiekėjų pasiūlymus, galėtų realiai vertinti jų naudingumą pagal kainos ir kokybės optimalų santykį pagrindžiančius kriterijus.

Perkančiajam subjektui Pirkimo dokumentuose nepakanka nurodyti turimą sistemą ir (ar) įrangos modelius. Jis privalo aiškiai ir detaliai apibūdinti turimą įrangą, jos veikimo ypatybes ir kitus duomenis, reikalingus, kad Pirkime dalyvaujantys ūkio subjektai, įskaitant tiekėją, kurie gali pasiūlyti lygiavertę įrangą, galėtų įvertinti įrangos lygiavertiškumą, remdamiesi objektyviais ir tokios pat apimties duomenimis. Todėl tokia Pirkimo sąlygų nuostata sudaro akivaizdžiai nevienodas sąlygas tiekėjui sąžiningai varžytis su kitais tiekėjais, nes galimybė dalyvauti Pirkime tampa neprognozuojama, o konkurencija kontroliuojama ne perkančiojo subjekto, o privataus rinkos dalyvio, priklausomai nuo jo interesų (nėra aiškūs ir apibrėžti objektyvūs kriterijai (duomenys), pagal kuriuos tiekėjas turi rengti pasiūlymą; gamintojas savo nuožiūra sprendžia, kokiems tiekėjams teikti reikiamą informaciją ir siūlyti savo produktus; gamintojas, į kurį perkantysis subjektas siūlo tiesiogiai kreiptis tiekėjui, yra pats suinteresuotas Pirkimu). Todėl perkančiojo subjekto sprendimas palikti šio gamintojo subjektyviam vertinimui tai, kam, kokios apimties, kokiomis sąlygomis ir per kokį terminą informacija teiktina, negali būti vertinamas kitaip kaip nihilistinis viešųjų pirkimų kontekste.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismo vertinimu, atsakovė pakankamai išsamiai išviešino aplinkybę, kad dalis Klaipėdos miesto apšvietimo infrastruktūros jau yra modernizuota ir veikia centralizuotoje apšvietimo valdymo sistemoje Citylight, o Pirkimu siekiama tęsti šį modernizavimą, atnaujinant likusią infrastruktūrą ir užtikrinant, jog jos elementai, įskaitant šviestuvų valdiklius, valdymo spintų įrangą ir kitus techninius komponentus, būtų suderinami su šia jau eksploatuojama sistema, o ne įsigyti naują valdymo sistemą ar pakeisti esamą platformą.

Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad perkantysis subjektas neperka naujos gatvių apšvietimo valdymo sistemos, įskaitant ir alternatyvių ryšio technologijų, kurios skiriasi nuo šiuo metu naudojamų. Pirkimo objektas – Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo darbai, nurodytos darbų apimtys, o būtent modernizavimo priemonių suprojektavimas ir įdiegimas. Be to, Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad modernizuojama įranga turi būti integruojama į jau veikiančią Citylight sistemą. Tai reiškia, kad Pirkimo objektas yra suderinamų infrastruktūros komponentų įsigijimas, o ne sistemos pakeitimas. Atsakovės reikalavimas Techninėje specifikacijoje aiškus, tikslus ir nedviprasmiškas, kad tiekėjai suprastų, jog atsakovė siekė įsigyti modernizuojamą įrangą ir ją integruoti į jau veikiančią Citylight sistemą.

Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.3 papunktyje yra nustatyta, kad, jeigu apibūdinant Pirkimo objektą Pirkimo dokumentuose, įskaitant Techninę specifikaciją, nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, turi būti laikoma, jog kiekviena tokia nuoroda yra pateikta su žodžiais „arba lygiavertis“. Pirkimo specialiųjų sąlygų 5 priedo „Techninė specifikacija“ 4 priedo 2 punkte yra numatyta, kad tiekėjas gali siūlyti lygiaverčius (užtikrinančius lygiavertes funkcijas) ZHAGA valdiklius, tačiau turi užtikrinti jų integraciją į Citylight sistemą. Teismo įsitikinimu, nurodytos Pirkimo sąlygų nuostatos įrodo, kad Pirkime pripažįstami analogiški arba ekvivalentiški (lygiaverčiai) objektai, t. y. nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose tiekėjams leidžiama siūlyti lygiaverčius sprendinius, užtikrinančius jų integraciją į Citylight sistemą. Aplinkybę, kad tiekėjų lygiaverčių sprendinių integracija į Citylight sistemą yra galima, įrodo atsakovės pateikta privataus eksperto išvada, kurios ieškovė nepaneigė.

Teismo vertinimu, atsakovės pateikta privataus eksperto išvada įrodė, kad Citylight sistema yra paremta plačiai naudojamais tarptautiniais techniniais standartais ir leidžia integruoti skirtingų gamintojų įrangą bei paneigia ieškovės motyvą, jog jau įdiegta Citylight sistema yra uždara ir pritaikyta siauram tiekėjų ratui. Išvadose konstatuota, kad, įvertinus Citylight apšvietimo valdymo sistemos architektūrą, ji negali būti laikoma uždara ar nesuderinama su trečiųjų asmenų gaminama įranga. Sistema yra sukurta kaip modulinė ir sąveiki platforma, paremta rinkoje plačiai naudojamais ir standartizuotais komunikacijos bei sąsajų sprendimais, tokiais kaip LoRa ryšys tarp šviestuvų ir valdymo spintų, MQTT protokolas duomenų perdavimui į centrinę platformą, taip pat ZHAGA, NEMA ir DALI/D4i sąsajų standartai šviestuvų valdymo lygmenyje. Šie technologiniai sprendimai nėra nuosavybiniai ar išimtinai vieno gamintojo kontroliuojami, o yra plačiai taikomi įvairių gamintojų įrangoje.

Techniniu požiūriu suderinamumas priklauso ne nuo sistemos „uždarumo“, o nuo to, ar trečiosios šalies įranga palaiko suderinamus komunikacijos protokolus ir gali veikti centralizuotos valdymo sistemos architektūroje. Tokia praktika yra įprasta automatizuotose infrastruktūros valdymo sistemose, kur skirtingų gamintojų įranga integruojama užtikrinant techninį suderinamumą. Todėl Citylight sistema pagal centralizuotos valdymo sistemos veikimo principus negali būti laikoma technologiškai izoliuota platforma, o jos sąveika su trečiųjų asmenų įranga yra techniškai įmanoma, jei užtikrinamas techninis suderinamumas. Be to, Citylight sistemoje naudojami standartai yra plačiai taikomi rinkoje, todėl su jais suderinami šviestuvai ir valdymo įrenginiai yra plačiai prieinami įvairių gamintojų asortimente.

Ieškovės motyvas, kad SIA „Teliko“ vietoje prašytos techninės API (angl. application programming interface) dokumentacijos ar integracijos specifikacijų, atsiuntė saugumo ir atitikties anketą, neįrodo, jog ieškovė, užpildžiusi anketą, negaus jai reikalingos dokumentacijos.

Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad Pirkimo sąlygos neriboja konkurencijos ir yra skaidrios. Ginčo Pirkimo sąlygose nurodyti techniniai reikalavimai neviršija to, kas objektyviai būtina siekiant užtikrinti siūlomų sprendinių suderinamumą su jau eksploatuojama sistema. Be to, nustatyta, kad Pirkimo sąlygų punktuose tiekėjams buvo palikta reali galimybė siūlyti lygiaverčius, su šia sistema suderinamus techninius sprendinius.

Konstatavęs, kad teisingam ir tinkamam bylos išnagrinėjimui pakanka byloje esančių įrodymų, teismas nusprendė, jog teismo ekspertizės paskyrimas nėra būtinas. Be to, toks ieškovės prašymas vertintinas kaip pateiktas pavėluotai. Ieškovė prašyme dėl ekspertizės formuluoja klausimus dėl techninių duomenų pakankamumo, suderinamumo užtikrinimo realumo, dėl Pirkimo sąlygų atvirumo vertinimo, konkurencijos ribojimo techninio aspekto, tačiau šios bylos kontekste šie klausimai vertintini kaip teisiniai. Pirkimo dokumentuose perkantysis subjektas pateikė visą jam prieinamą techninę informaciją, kurios apimtis buvo pakankama tiekėjams tinkamai įvertinti suderinamumo sąlygas ir parengti pasiūlymus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Lusety“ prašo priimti Ekspertinio tyrimo aktą, skirti teismo ekspertizę, jeigu teismas turėtų abejonių dėl techninio suderinamumo reikalavimui realiai įvertinti ir (ar) išpildyti būtinos informacijos apimties (šioms abejonėms išsklaidyti), panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Ginčo Pirkimo sąlygos nustatytos taip, kad potencialiems tiekėjams ir ieškovei draudžiama pateikti alternatyvų konkurencingą pasiūlymą dėl pasirinktos apšvietimo valdymo sistemos įdiegimo, į pasiūlymo kaštus įskaičiavus visas esamos valdymo sistemos pakeitimo į naują išlaidas ir visų su tuo susijusių nepatogumų eliminavimo išlaidas. Galimybė „siūlyti lygiaverčius (užtikrinančius lygiavertes funkcijas)“ valdiklius ir kitą lygiavertę įrangą, kuri būtų suderinama su apšvietimo valdymo sistema Citylight, nepateikiant visos suderinamumui įvertinti reikalingos informacijos, yra tik deklaratyvi. Pirkimo sąlygos diskriminuoja ieškovę, kaip profesionalią apšvietimo valdymo programinės ir techninės įrangos gamintoją, kuri gali pateikti optimalų alternatyvų pasiūlymą, ir yra nesuderinamos su racionalaus lėšų panaudojimo tikslu. Vieni ūkio subjektai atsiduria palankesnėje padėtyje už kitus, nes jiems yra prieinama daugiau informacijos, kurią atsakovė atsisako pateikti su Pirkimo dokumentais, nors turi tokią pareigą ir šiai pareigai įgyvendinti objektyviai egzistuojančią galimybę.

Teismas neįsigilino į ieškovės dar pretenzijoje atsakovei nurodytą reikalavimo leisti teikti alternatyvius techninius sprendinius objektyvaus pagrindimo esmę, t. y. kad įdiegta sistema (modernizuota dalis Klaipėdos miesto apšvietimo sistemos) yra neproporcingai mažos apimties, lyginant su šiuo Pirkimu perkamu praplėtimu, ir draudimas pakeisti valdymo programinę įrangą visai perkančiojo subjekto valdomai apšvietimo sistemai yra proteguojantis vieną gamintoją (ir atitinkamai su juo susijusius tiekėjus) bei ribojantis atvirą konkurenciją, neleidžiant ieškovei ir kitiems potencialiems gamintojams (tiekėjams) pateikti alternatyvių pasiūlymų. Todėl teismo išvada, kad atsakovės Pirkimo dokumentuose nustatytas integravimas į jau veikiančią apšvietimo valdymo sistemą Citylight atitinka Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) reikalavimus, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta.

Nėra ginčo, ar apskritai yra įmanomas trečiųjų asmenų siūlomos įrangos suderinamumas su apšvietimo valdymo sistema Citylight. Esminis ginčo elementas yra objektyvus (ne)galimumas įvertinti ir išpildyti patį techninį suderinamumą (suderinamumo reikalavimą) pagal Pirkimo sąlygose nustatytą ir paviešintą informaciją. Pirkimo dokumentuose pateiktos ir paviešintos techninės informacijos apimtis, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai nepakankama ieškovei (ir kitiems analogiškiems potencialiems tiekėjams) tinkamai įvertinti techninio suderinamumo sąlygas ir parengti pasiūlymą. Priešingu atveju būtų logiškai nepaaiškinama, kad tiekėjas, esant pakankamai informacijos, ja nepasinaudotų ir keltų klausimą dėl negalimumo tinkamai įvertinti ir parengti pasiūlymą.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad perkančiojo subjekto nustatyti reikalavimai visiškai atitinka situaciją, kai dėl to, jog integracijai reikalingos informacijos gavimas iš esmės paliekamas tiekėjų iniciatyvai ir priklauso nuo trečiojo asmens veiksmų ar nustatytų procedūrų, galimybė pasiūlyti lygiaverčius sprendinius tampa ne reali, o formali, kurios rizika nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išvadoje. Perkantysis subjektas iš tiekėjo prašo informacijos, duomenų ir dokumentų ne tik dėl ginčo Pirkimo objekto (galimų alternatyvių techninių sprendinių), bet ir dėl perkančiojo subjekto valdomos apšvietimo valdymo sistemos Citylight, kuri nėra Pirkimo objektu (atsakovė reikalauja, kad pati ieškovė gautų API dokumentaciją. Dėl tokių aplinkybių ieškovė Pirkime patenka į diskriminuojančią situaciją, nes ginčo sąlygos sukuria nevienodas tiekėjų galimybes ir iškreipia konkurenciją (tiesiogiai ar netiesiogiai).

Pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina ieškovės į bylą pateiktas rašytinis įrodymas. Iš SIA „Teliko“ atsakymo ieškovei aiškiai matyti, kad prieigos prie API dokumentacijos suteikimo vertinimui yra nustatyti paties gamintojo (turinčio konkurencinį interesą) papildomi kriterijai; reikalaujama iš ieškovės jos valdomos komerciškai jautrios informacijos, nėra nustatyti vidinio vertinimo terminai; esminis faktas – nustatytų sąlygų išpildymas negarantuoja, jog prieiga bus suteikta. Šis atsakymas yra vienas iš svariausių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kadangi patvirtina objektyvias faktines aplinkybes, kurių nėra galimybės traktuoti kitaip, kaip fakto, kad ieškovė, pagal Pirkimo sąlygose nurodytą informaciją pasikreipusi į gamintoją dėl API pateikimo, tokios dokumentacijos negavo. Ši aplinkybė patvirtina, kad API dokumentacijai gauti nepakanka užpildyti prašymo, ir aiškiai indikuoja Pirkimo sąlygų ribojantį poveikį sąžiningai, atvirai ir skaidriai konkurencijai.

Atsakovė, teigdama, kad ginčo Pirkimo sąlygos yra teisėtos ir pakankamos, turėjo įrodyti tokių teiginių pagrįstumą ir ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą paneigti taip pat objektyviais duomenimis, o ne samprotavimais, jog apskritai integracija yra galima, tuo pačiu sąmoningai nutylint, kad integracijos galimybę tiekėjams nėra realu įvertinti pagal konkrečią nagrinėjamą faktinę situaciją. Atsakovė manipuliuoja aplinkybe dėl Pirkime pateiktų paraiškų skaičiaus. Pirkimo procedūros atsakovės yra sureguliuotos taip, kad pirmame etape yra tik teikiamos paraiškos, o ne pasiūlymai. Vadinasi nėra realaus pagrindo teigti ir (ar) vertinti, kad vien pateiktų paraiškų skaičius savaime gali įrodyti, jog byloje ginčijamos Pirkimo sąlygos atitinka teisėtumo reikalavimą, t. y. kad jos nėra diskriminuojančios.

Pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai siurprizinį sprendimą apskritai neanalizuoti klausimo dėl API dokumentacijos (ne)būtinumo ir prieigos prie jos užtikrinimo sąlygų (ne)teisėtumo PĮ reikalavimų ir viešųjų pirkimų principų kontekste. Sprendime liko neatsakyta į ieškovės nuosekliai reiškiamus argumentus, kad perkantysis subjektas privalo tinkamai nustatyti konkurencingas sąlygas tiekėjams, nediskriminuoti vienų tiekėjų kitų atžvilgiu. Teismas neįvertino, ar tiekėjai, kurie iki Pirkimo paskelbimo jau turėjo prieigą prie apšvietimo valdymo sistemos Citylight (atitinkamai turėjo šios sistemos API dokumentaciją), neįgijo nepagrįsto konkurencinio pranašumo Pirkime, nors ginčo Pirkimo sąlygomis deklaruojamas vienodas jų taikymas visiems tiekėjams, ar nesusiklostė netiesioginės diskriminacijos situacija.

Pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta ieškovės teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas dėl pavėluotai pateikto prašymo skirti teismo ekspertizę papildomai indikuoja galimą teismo šališkumą ir prieštarauja sąžiningo ir teisingo teismo proceso principams. Todėl, įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo byloje skirti teismo ekspertizę dėl galimybės pagal byloje nustatytas aplinkybes objektyviai ir aiškiai nustatyti, ar pagal ginčijamas Pirkimo sąlygas ir jomis atsakovės nustatytą informacijos, reikalingos suderinamumo reikalavimui įvertinti ir išpildyti, gavimo mechanizmą, negavus API dokumentacijos, yra realu atlikti tinkamą šio reikalavimo įvertinimą. Ieškovės įsitikinimu, esminę reikšmę ginčui teisingai išspręsti byloje nustatytų objektyvių aplinkybių visuma ir teisinė logika leidžia tinkamai išnagrinėti šią bylą ir tenkinti ieškinį. Tačiau, jeigu teismui kiltų abejonės, kad reikalingas papildomas ekspertinis techninės informacijos nepriklausomas įvertinimas, ieškovė palaiko prašymą byloje skirti teismo ekspertizę.

Sprendime teismas rėmėsi atsakovės pateiktoje privataus asmens doc. dr. A. S. išvados teiginiais. Tačiau išvadoje yra pateikti tik bendro pobūdžio apšvietimo valdymo sistemos Citylight vertinimai ir nėra atsakyta į ginčo esmę sudarantį klausimą – ar yra realu, neturint Citylight sistemos API dokumentacijos, tinkamai įvertinti Pirkimo sąlygų reikalavimą dėl alternatyvių sprendinių suderinamumo su Citylight sistema. Todėl ieškovė prašo priimti papildomą įrodymą – Ekspertinio tyrimo aktą, kurio išvados patvirtina aplinkybę, kad pagal Pirkimo sąlygas, kai su Pirkimo dokumentais nėra pateikiama pilna techninė informacija (API dokumentacija), nėra objektyvios galimybės įvertinti ir (ar) išpildyti nurodytą reikalavimą dėl alternatyvių sprendinių suderinamumo su įdiegta apšvietimo valdymo sistema Citylight. Ekspertinio tyrimo akte pateikti konkretūs pavyzdžiai, kaip viešinama atviro tipo sistemos techninė informacija, būtina integracijai, t. y. API specifikacijos ir kt. svarbi informacija. Dėl pirmosios instancijos teismo procesinės elgsenos – neanalizuoti klausimo dėl API dokumentacijos – susiklostė situacija, kad papildomo įrodymo pateikimo neišvengiama būtinybė atsirado būtent šiame proceso etape, juo labiau kad sprendime atsisakyta skirti teismo ekspertizę.

Atsakovė UAB „Klaipėdos paslaugos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovė klaidingai interpretuoja Pirkimo objektą, siekdama dirbtinai transformuoti apšvietimo sistemos modernizavimo projektą, užtikrinant suderinamumą su šiuo metu veikiančia apšvietimo sistema Citylight, į naujos apšvietimo sistemos programinės įrangos įsigijimo projektą. Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad atsakovė perka Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo infrastruktūros modernizavimo darbus ir su jais susijusią techninę įrangą, kuri turi veikti jau eksploatuojamoje Citylight sistemoje, o ne naują apšvietimo valdymo sistemą ar alternatyvią valdymo platformą. Ieškovės argumentacija iš esmės grindžiama dirbtiniu Pirkimo objekto išplėtimu, siekiant sudaryti prielaidas siūlyti atsakovei kitą produktą – Horizon sistemą, kurios įsigijimas nėra Pirkimo dalykas ir kurios atsakovė neketina pirkti. Tokia pozicija negali paneigti atsakovės teisės savarankiškai apibrėžti savo realų poreikį bei reikalauti, kad perkami techniniai komponentai būtų suderinami su jau veikiančia miesto apšvietimo valdymo sistema. Pirkime nėra reikalaujama konkretaus gamintojo įrangos – leidžiami lygiaverčiai sprendiniai, tačiau jie turi atitikti objektyvų ir proporcingą suderinamumo su esama infrastruktūra reikalavimą.

VPT aiškiai pripažino, kad reikalavimas užtikrinti suderinamumą su Citylight sistema yra teisėtas, susijęs su Pirkimo objektu, proporcingas bei atitinkantis racionalaus viešųjų lėšų naudojimo, infrastruktūros vientisumo ir efektyvaus eksploatavimo tikslus. VPT išvada nepaneigia atsakovės pasirinkto techninio modelio teisėtumo, o tik teoriškai pažymi galimą riziką tais atvejais, kai faktinės aplinkybės rodytų realų informacijos neprieinamumą ar objektyvias kliūtis tiekėjams. Civilinėje byloje surinktų įrodymų visuma – Pirkimo dokumentų turinys, nepriklausomo eksperto išvada, reikšmingas paraiškų skaičius, kitų rinkos dalyvių pretenzijų nebuvimas bei pačios ieškovės aktyvus dalyvavimas Pirkime – objektyviai patvirtina, kad tiek techninė informacija buvo pakankama, tiek integracijos galimybės buvo realios, o informacijos gavimo mechanizmas nesukūrė diskriminacinių ar neproporcingų kliūčių konkurencijai. VPT nurodytos teorinės rizikos šiuo konkrečiu atveju nepasitvirtino.

Apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo konkurencijos ribojimo yra grindžiami ne objektyviais faktais, o hipotetinėmis prielaidomis ir deklaratyviais samprotavimais, kurie nebuvo patvirtinti nei techniniais duomenimis, nei realia Pirkimo eiga. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Citylight sistemos gamintojas būtų atsisakęs bendradarbiauti, diskriminavęs tiekėjus ar sukūręs realias kliūtis integracijai, priešingai – ieškovės pateikta medžiaga patvirtino, jog integracijos procesas buvo galimas ir galėjo būti vykdomas. Reikšmingas skaičius Pirkime dalyvavusių tiekėjų, aktyvi konkurencija rinkoje bei pačios ieškovės dalyvavimas Pirkime objektyviai patvirtino, kad ginčijamos sąlygos buvo realiai įgyvendinamos, suprantamos ir nesukūrė nepagrįstų kliūčių rinkos dalyviams. Tokios aplinkybės yra iš esmės nesuderinamos su teiginiais, kad Pirkimas buvo pritaikytas vienam tiekėjui ar kad konkurencija buvo eliminuota.

Ieškovės prašymas skirti teismo ekspertizę buvo pateiktas akivaizdžiai pavėluotai ir neatitiko civilinio proceso koncentracijos, kooperacijos bei ekonomiškumo principų. Civilinėje byloje buvo surinkta pakankama, išsami ir visapusiška įrodymų visuma, leidžianti teismui tinkamai išspręsti ginčą, neskiriant ekspertizės. Prašymas iš esmės nėra nukreiptas į naujų, byloje neištirtų ar objektyviai neaiškių aplinkybių nustatymą, ieškovė faktiškai siekia pakartotinai pagrįsti jau proceso metu išsamiai išnagrinėtą ir teismo įvertintą jos procesinę poziciją dėl tariamos API dokumentacijos būtinybės.

Su apeliaciniu skundu pateiktas naujas ekspertinio tyrimo aktas neturėtų būti priimamas, kadangi jo pateikimas akivaizdžiai neatitinka išimtinių naujų įrodymų priėmimo sąlygų. Ieškovė ieškinį pateikė dar 2026 m. vasario 6 d., o visa jos procesinė pozicija nuo pat bylos inicijavimo buvo grindžiama techniniais argumentais dėl API dokumentacijos, integracijos galimybių, Citylight sistemos techninio atvirumo ir tariamo techninės informacijos nepakankamumo. Tai reiškia, kad jeigu ieškovė iš tiesų laikė papildomą ekspertinį tyrimą būtinu, tokio pobūdžio įrodymų rinkimo poreikis jai buvo žinomas nuo pat civilinės bylos pradžios. Su apeliaciniu skundu pateiktas ekspertinio tyrimo aktas neturi esminės reikšmės bylos baigčiai. Ieškovė aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl jos teisė būti išklausyta ir pateikti savo poziciją buvo realiai užtikrinta.

Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas jau paneigtų argumentų pakartojimu, selektyviu bylos medžiagos interpretavimu bei bandymu iš naujo ginčyti pirmosios instancijos teismo pagrįstai atliktą įrodymų vertinimą, tačiau nesudaro jokio savarankiško teisinio ar faktinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas tinkamai nustatė esminę ginčo aplinkybę, kad nagrinėjamo Pirkimo objektas yra ne naujos apšvietimo valdymo sistemos įsigijimas ar alternatyvios platformos parinkimas, bet esamos Klaipėdos miesto apšvietimo infrastruktūros modernizavimas, užtikrinant jos suderinamumą su jau veikiančia Citylight sistema. Teismas taip pat pagrįstai įvertino, kad suderinamumo reikalavimas savaime nėra diskriminacinis, jog Techninėje specifikacijoje pateikta informacija buvo pakankama profesionaliems tiekėjams, o VPT išvada sistemiškai nepalaikė ieškovės pozicijos.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl aktualių faktinių bylos aplinkybių bei ginčo esmės

UAB „Lusety“, susipažinusi su UAB „Klaipėdos vanduo“ skelbiamų derybų būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ sąlygomis, pateikė pretenziją. Perkančiajam subjektui pareikštoje pretenzijoje tiekėja prašė panaikinti Pirkimo specialiųjų sąlygų 5 priedo „Techninės specifikacija“ 4 priedo „Numatomų modernizuoti valdymo spintų specifikacija. Reikalavimai gatvių apšvietimo šviestuvų valdymo valdikliams ir valdymo spintų įrangai Klaipėdos mieste“ ir kitų Pirkimo sąlygų reikalavimus, susijusius su draudimu siūlyti pakeisti esamą programinę valdymo įrangą, esamus spintų valdiklius į naujus, kurie atitiktų tuos pačius funkcinius reikalavimus, kuriuos atitinka esama įranga, jei reikia, užtikrinant papildomų su tokiu pakeitimu susijusių reikalavimų įgyvendinimą.

Pretenzijoje tiekėja nurodė, kad, pirma, perkantysis subjektas Pirkimo dokumentuose nepateikė informacijos apie šiuo metu naudojamų valdiklių pajungtų į Citylight sistemą (t. y. C-BOX valdiklių) vidinio komunikacijos protokolo specifikacijas, todėl nesudaromos galimybės pasiūlyti kitų nei gamintojo SIA „Teliko“ valdiklių C-BOX; gamintojas SIA „Teliko“ savo nuožiūra sprendžia, kokiems tiekėjams teikti reikiamą informaciją ir siūlyti produktus. Tai nesuderinama su PĮ techninei specifikacijai keliamais reikalavimais dėl konkurencijos užtikrinimo, nediskriminavimo, protegavimo draudimo bei viešųjų pirkimų principais. Antra, perkantysis subjektas nesudarė galimybės pakeisti esamos Citylight sistemos į naują sistemą, užtikrinant iš esmės nepertraukiamą esamos sistemos veikimą ir visas be išimties esamas funkcijas bei eliminuojant visus kitus su tokiu pakeitimu galimus kilti nepatogumus. Dėl perkančiojo subjekto reikalavimo vykdomo Pirkimo objektą integruoti į esamą apšvietimo sistemą Citylight pažeidžiami nediskriminavimo bei racionalaus lėšų naudojimo principai. Įdiegta sistema yra neproporcingai mažos apimties, lyginant su Pirkimu perkamu praplėtimu, ir draudimas pasiūlyti kitą valdymo programinę įrangą, pavyzdžiui tiekėjos galimą pasiūlyti Horizon, visai perkančiojo subjekto valdomai apšvietimo sistemai yra proteguojantis vieną gamintoją.

Perkantysis subjektas UAB „Klaipėdos vanduo“ tiekėjos UAB „Lusety“ pretenzijos netenkino, nurodydamas, kad Pirkime nėra perkama nauja apšvietimo valdymo sistema, jos programinė įranga, ryšio architektūra ar centrinė valdymo platforma. Pirkimo objektas apsiriboja gatvių apšvietimo infrastruktūros elementais – šviestuvų valdikliais, valdymo spintų įranga ir kita technine įranga, kuri turi būti integruota ir veikti su Klaipėdos mieste jau eksploatuojama apšvietimo valdymo Citylight sistema. Alternatyvus sprendimas, leidžiantis keisti apšvietimo valdymo sistemą ar diegti lygiagrečią valdymo platformą, reikštų ne tik esamos sistemos pakeitimą ar rekonstravimą, bet ir papildomas išlaidas, dubliuojamą infrastruktūrą, sudėtingesnę eksploataciją bei padidėjusias rizikas sistemos patikimumui. Pirkimo dokumentuose nėra nustatyta pareiga tiekti konkretaus gamintojo įrangą – leidžiama siūlyti lygiaverčius techninius sprendimus, su sąlyga, kad jie užtikrina suderinamumą su Citylight sistema. Perkantysis subjektas nėra Citylight sistemos kūrėjas ir nedisponuoja visa detalia sistemos vidine dokumentacija, įskaitant pilnas API, serverio architektūros ar vidinių saugumo mechanizmų specifikacijas. Ši informacija priklauso sistemos gamintojui ir yra susijusi su intelektinės nuosavybės klausimais. Nepaisant to, Pirkimo dokumentuose ir viešai prieinamuose šaltiniuose yra pateikta pakankama techninė informacija, leidžianti tiekėjams įsivertinti suderinamumo galimybes ir integracijos apimtį. Citylight sistemos kūrėjai ir gamintojai viešai deklaruoja sistemos suderinamumą su kitų gamintojų įranga bei atvirą bendradarbiavimą integracijos klausimais.

Tiekėja UAB „Lusety“, būdama įsitikinusi, kad Pirkimo sąlygomis perkantysis subjektas nepagrįstai reikalauja suderinamumo su esama apšvietimo valdymo sistema Citylight, nurodydamas, jog Pirkimu nėra perkama nauja apšvietimo valdymo sistema, bei nepateikia reikalaujamai integracijai įgyvendinti būtinos informacijos, neteisėtai nurodydamas pačiam tiekėjui kreiptis tokių duomenų į valdymo sistemos gamintoją ir tokiu būdu pažeisdamas konkurencijos užtikrinimo, nediskriminavimo, racionalaus lėšų panaudojimo, tam tikrų subjektų ar produktų protekcijos draudimo principus, kreipėsi į teismą. Ieškinyje ieškovė prašė panaikinti Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4 priedo „Numatomų modernizuoti valdymo spintų specifikacija“ dalies „Reikalavimai gatvių apšvietimo šviestuvų valdymo valdikliams ir valdymo spintų įrangai Klaipėdos mieste“ 1, 2, 3, 4, 6, 7 punktus.

Pirmosios instancijos teismui ieškovės UAB „Lusety“ reikalavimų netenkinus, tiekėja pateikė apeliacinį skundą. Palaikydama pretenzijoje bei ieškinyje suformuotą poziciją, kad atsakovės Pirkimo Techninės specifikacijos 4 priedo 1, 2, 3, 4, 6, 7 punktuose nustatytos sąlygos diskriminuoja ieškovę, kaip profesionalų apšvietimo valdymo programinės ir techninės įrangos gamintoją, kuris gali pateikti optimalų alternatyvų pasiūlymą, ir yra nesuderinamos su racionalaus lėšų panaudojimo tikslu, taip pat nulemia situaciją, kai vieni ūkio subjektai atsiduria palankesnėje už kitus padėtyje, nes jiems yra prieinama daugiau informacijos, kurią atsakovė atsisako pateikti su Pirkimo dokumentais, apeliantė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinio reikalavimus patenkinti.

Atsižvelgdama į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo esmė yra Pirkimo Techninės specifikacijos 4 priedo 1, 2, 3, 4, 6, 7 punktuose nustatytų sąlygų, kuriomis įtvirtintas suderinamumo reikalavimas su atsakovės eksploatuojama apšvietimo valdymo sistema Citylight bei tiekėjų nukreipimas į šios sistemos gamintoją papildomai informacijai gauti, teisėtumas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Lusety“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 2026 m. balandžio 29 d. Ekspertinio tyrimo aktą, kuriuo siekia pagrįsti savo argumentus dėl ginčo Pirkimo sąlygose pateiktos informacijos suderinamumo reikalavimui įgyvendinti trūkumo, dėl kurio, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dėl šios teisės normos taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-933/2025, 21 punktas).

Kadangi, visi šalių įrodymai turi būti nurodomi ir pateikiami ar pateikiamas prašymas dėl jų išreikalavimo pirmosios instancijos teisme parengiamojoje proceso stadijoje, o vėlesnis jų pateikimas yra draudžiamas, išskyrus CPK nustatytas išimtis, be to, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą apeliacijos modelį, todėl, įstatymo leidėjui laikantis nuoseklios pozicijos, naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra draudžiamas, išskyrus CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis. Taigi, naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra bendros ribojimo taisyklės išimtis, dėl to ji negali būti aiškinama per plačiai. Kasacinio teismo praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti CPK 314 straipsnyje nurodytos draudimo apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus išimties ir tenkinti ieškovės prašymą dėl naujo įrodymo priėmimo. Teigdama, kad poreikis pateikti naujus duomenis – Ekspertinio tyrimo aktą – ieškovei kilo po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, ieškovė nenurodė aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jos poziciją patvirtinančius (galinčius patvirtinti) duomenis rinkti ir pateikti šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, jog per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs, rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įrodymų pateikimo ribojimo apeliacinės instancijos teisme vienas iš tikslų yra ir galimybės piktnaudžiauti procesu užkardymas, skatinant bylos dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir jau minėto proceso koncentruotumo principų įgyvendinimas. Todėl ieškovės prašymas dėl naujo įrodymo priėmimo netenkinamas.

Dėl prašymo paskirti teismo ekspertizę

Apeliaciniame skunde ieškovė pateikė prašymą dėl teismo ekspertizės byloje paskyrimo, jeigu teismui kiltų abejonių dėl techninio suderinamumo reikalavimui realiai įvertinti ir (ar) išpildyti būtinos informacijos apimties pakankamumo.

Pirmiau minėta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad byloje esantys duomenys yra pakankami bylai pagal ieškovės apeliacinį skundą išnagrinėti, įvertinti apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pareikštas prašymas netenkinamas.

Dėl suderinamumo reikalavimo teisėtumo

PĮ 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Analogiška nuostata dėl techninės specifikacijos yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnio 1 dalyje. Pagal PĮ 50 straipsnio 3 dalį techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, pagal to paties straipsnio 5 dalį apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti.

Teisės normose perkančiajai organizacijai pripažįstama didelė jos poreikių išmanymu pagrįsta diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas. Ši diskrecija pateisinama tuo, kad būtent perkančiosios organizacijos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Roche Lietuva, C-413/17, 29-30 punktai).

Taigi, perkantysis subjektas pats nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas bei darbus ir pagal savo poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus. Tačiau, formuluodamas viešojo pirkimo sąlygas, perkantysis subjektas privalo siekti, kad šios būtų maksimaliai aiškios, t. y. tiek jis pats, tiek bet kuris viešojo pirkimo dalyvis, susipažinęs su konkrečia viešojo pirkimo sąlyga, ją vienodai suprastų, o tiekėjai turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus.

Ginčo Pirkimo specialiųjų sąlygų 5 priedo Techninės specifikacijos 1 punkte apibrėžta, kad Pirkimo objektas yra Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbai (toliau – ir modernizavimo darbai), kuriais siekiama atnaujinti Klaipėdos miesto dirbtinio apšvietimo infrastruktūrą, kurie apima elektros energijos tiekimo tinklą, atramas su komplektuojančiais elementais, šviestuvus, valdymo spintas ir kitus elementus, būtinus tinkamam ir kokybiškam dirbtiniam apšvietimui Klaipėdos mieste užtikrinti (4.1 papunktis). Modernizavimo darbai apima modernizavimo priemonių suprojektavimą ir įdiegimą: šviestuvų pakeitimą naujais LED šviestuvais; gatvių apšvietimo tinklo elektros linijų – 97,315 km požeminių kabelinių linijų ir 35,668 km orinių linijų pakeitimą; esamų valdymo spintų (59 vnt.) pakeitimą, prie valdymo spintų prijungiant visas komunikacijas; ZHAGA valdiklių montavimą įrengtuose naujuose šviestuvuose, prijungiant ZHAGA valdiklius su šviestuvais prie gatvių apšvietimo valdymo sistemos (4.3 papunktis).

Pagal Techninės specifikacijos 6 punktą tiekėjams nustatyta privaloma pareiga užtikrinti siūlomų apšvietimo sistemos modernizavimo priemonių suderinamumą su Klaipėdos miesto apšvietimo valdymo ir kontrolės sistema Citylight; suderinamumo kaštai tenka tiekėjams.

Techninės specifikacijos 4 priede „Numatomų modernizuoti valdymo spintų specifikacija. Reikalavimai gatvių apšvietimo šviestuvų valdymo valdikliams ir valdymo spintų įrangai Klaipėdos mieste“ nustatyta, kad:

„Perkantysis subjektas neperka naujos gatvių apšvietimo valdymo sistemos, įskaitant ir alternatyvių ryšio technologijų, kurios skiriasi nuo šiuo metu naudojamų. Perkantysis subjektas nėra Citylight sistemos kūrėjas – jis yra tik veikiančios sistemos naudotojas ir valdytojas. Todėl perkantysis subjektas neturi ir negali disponuoti visomis detaliosiomis techninėmis API, serverio, saugumo ar vidinio protokolo specifikacijomis, kurios priklauso sistemos gamintojui. Jeigu tiekėjams reikalinga papildoma informacija apie Citylight sistemą, jie gali: pasinaudoti gamintojo viešai skelbiama technine informacija, tiesiogiai kreiptis į sistemos gamintoją ar užklausti sistemos gamintojo dėl papildomų dokumentų, sertifikatų, integracijos gairių bei galimų papildomų kaštų“ (1 punktas);

„Tiekėjas gali siūlyti lygiaverčius (užtikrinančius lygiavertes funkcijas) ZHAGA valdiklius, tačiau turi užtikrinti jų integraciją į Citylight sistemą“ (2 punktas);

„Numatomas ryšys tarp ZHAGA valdiklio ir valdymo spintoje esančio valdiklio per radijo kanalą (LoRa)“ (3 punktas);

„Tiekėjas turi užtikrinti šviestuvų valdiklių veikimą Klaipėdos miesto apšvietimo valdymo sistemoje Citylight ne mažesnį kaip 5 metų garantinį laikotarpį“ (4 punktas);

„Šviestuvų individualaus valdymo valdikliai privalo būti pilnai suderinami bei veikti su tiekiamų valdymo spintų Citylight valdikliais (C-BOX ) ir valdymo sistema Citylight. Tiekėjas gali siūlyti lygiaverčius technologinius įrenginius (pvz., valdymo spintų valdiklius ir kitą lygiavertę įrangą), tačiau jie turi būti suderinami ir veikti su Citylight apšvietimo valdymo sistema. Tiekėjas turi įsivertinti visus reikalingus siūlomos įrangos integravimo kaštus ir įsitraukti juos į pasiūlymą“ (6 punktas);

„Tiekėjas yra atsakingas už valdymo spintos valdiklio integraciją į Citylight sistemą.“ (7 punktas).

Ieškovė, ginčydama Techninės specifikacijos sąlygose įtvirtintą apšvietimo sistemos modernizavimo priemonių suderinamumo su Klaipėdos miesto apšvietimo valdymo ir kontrolės sistema Citylight reikalavimą, pirmiausia teigia, kad Techninės specifikacijos 4 priedo 1 punkte įtvirtinta sąlyga, jog perkantysis subjektas neperka naujos gatvių apšvietimo valdymo sistemos, įskaitant ir alternatyvių ryšio technologijų, yra nepagrįstas bei neteisėtas draudimas tiekėjams pateikti alternatyvų pasiūlymą, t. y. pasiūlyti Klaipėdos miesto apšvietimo valdymo ir kontrolės sistemą Citylight galinčią pakeisti apšvietimo valdymo sistemą. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo pritarti nurodytiems ieškovės teiginiams.

Iš pirmiau nurodytų Pirkimo objektą apibrėžiančių Pirkimo sąlygų nuostatų matyti, kad Pirkimu atsakovė siekia įsigyti naują apšvietimo techninę įrangą (šviestuvus, jų valdiklius, valdymo spintų įrangą, elektros linijas) ir jos įrengimo darbus. Taigi, Pirkimo objektas apsiriboja gatvių apšvietimo infrastruktūros elementais, kurie turi būti integruoti ir veikti (turi būti suderinti) su Klaipėdos mieste jau eksploatuojama apšvietimo valdymo Citylight sistema. Techninės specifikacijos 4 priedo 1 punkte aiškiai nurodyta, kad perkantysis subjektas neperka naujos gatvių apšvietimo valdymo sistemos, įskaitant ir alternatyvių ryšio technologijų. Pirmiau minėta, kad būtent perkantysis subjektas, geriausiai žinodamas savo poreikius, sprendžia dėl vienos ar kitos prekės ir (ar) paslaugos įsigijimo. Pažymėtina, kad perkančiojo subjekto sprendimas įsigyti vieną ar kitą prekę ir (ar) paslaugą nėra spontaniškas ar atsitiktinis. PĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų subjektų pareiga parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir pagal VPT nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Todėl perkantysis subjektas, įvertinęs visas aktualias aplinkybes, nulemiančias sprendimus dėl įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų, perka tai, ko jam reikia, o ne tai, ką tiekėjai galėtų pasiūlyti. Tokiu būdu perkančiojo subjekto sprendimas įsigyti konkretų produktą (paslaugą) iš esmės negali būti pripažįstamas neteisėtu draudimu tiekėjams pateikti alternatyvų pasiūlymą dėl įsigyjamo objekto. Priešingas aiškinimas paneigtų bet kokią perkančiojo subjekto teisę pirkti jam reikalingas prekes ir (ar) paslaugas. Kita vertus, formuluodamas viešojo pirkimo sąlygas, taigi ir nurodydamas siekiamą įsigyti viešojo pirkimo objektą, perkantysis subjektas privalo siekti, kad pastarąjį apibrėžiančios viešojo pirkimo sąlygos būtų maksimaliai aiškios. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Pirkimo sąlygose nurodžius ne tik atsakovės siekiamą įsigyti objektą, bet ir aiškiai apibrėžus, ko ginčo Pirkimu perkantysis subjektas neperka, Pirkimo objektas yra aiškus. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad įsigyjamu Pirkimo objektu perkantysis subjektas diskriminuoja tiekėjus ir neužtikrina konkurencijos.

Pirmiau padarytos išvados nepaneigia ir skundo teiginiai, kad atsakovei leidus tiekėjams pasiūlyti naują apšvietimo valdymo sistemą, tai atitiktų Pirkimo tikslą galutinio rezultato prasme. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Minėta, kad Pirkimu siekiama įsigyti naują apšvietimo techninę įrangą, kuri veiktų su Klaipėdos mieste jau eksploatuojama apšvietimo valdymo Citylight sistema. Taigi, pagrindinis tikslas yra fiziškai atnaujinti apšvietimo sistemą, ją suderinant su šiuo metu veikiančia apšvietimo valdymo sistema. Naujos valdymo sistemos įsigijimas ir įdiegimas viršija atsakovės Pirkimu siekiamus patenkinti poreikius, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, pasiūlymas peržengiantis perkančio subjekto poreikius nėra alternatyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo objekto išplėtimas būtų brangesnis, nes perkantysis subjektas įsigytų ne tik apšvietimo techninę įrangą bei jos įrengimo darbus, bet ir naują valdymo sistemą, kurią jau turi – šiuo metu naudojamą apšvietimo valdymo sistemą Citylight. Byloje nėra duomenų, kad pastaroji sistema neveiktų ir (ar) turėtų trūkumų, būtų neefektyvi.

Bylos duomenimis, apšvietimo valdymo sistema Citylight yra įdiegta visame Klaipėdos miesto apšvietimo tinkle. Aplinkybė, kad dalis apšvietimo infrastruktūros Klaipėdos mieste nėra fiziškai atnaujinta (modernizuota) ir neintegruota į Citylight sistemą, nėra susijusi su valdymo sistemos dydžiu. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad Citylight sistema būtų ribota, t. y. negalėtų valdyti visos Klaipėdos miesto apšvietimo infrastruktūros. Todėl skundo teiginiai apie tai, kad įdiegta sistema yra neproporcingai mažos apimties, yra nepagrįsti. Be to, naujos valdymo sistemos įsigijimas šiuo metu naudojamos valdymo sistemos nepakeistų. Tokiu būdu perkantysis subjektas iš esmės būtų priverstas naudoti dvi atskiras apšvietimo valdymo sistemas, o tai, teismo požiūriu, nebūtų efektyvu. Kaip pagrįstai nurodyta atsakovės į bylą pateiktoje eksperto doc. dr. A. S. ekspertinio vertinimo išvadoje, sprendimas diegti alternatyvią apšvietimo valdymo sistemą lemtų dviejų ar daugiau valdymo sistemų toje pačioje inžinerinėje infrastruktūroje veikimą. Tai lemtų infrastruktūros suskaidymą (fragmentaciją), apsunkintų eksploatavimą, padidintų techninės priežiūros ir administravimo sąnaudas, sumažintų valdymo efektyvumą ir sudarytų kliūtis efektyviai valdyti miesto apšvietimo tinklą kaip vientisą inžinerinę sistemą.

Atsižvelgdama į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijoje (žr., šios nutarties 37-38 punktus) įtvirtintas suderinamumo su esama apšvietimo valdymo sistema reikalavimas yra betarpiškai susijęs ir nulemtas Pirkimo objekto. Minėta, šiuo metu Klaipėdos mieste yra įdiegta ir veikia Citylight sistema, o ginčo Pirkimu iš esmės yra siekiama sujungti visą apšvietimo sistemą, t. y. sukurti vientisą miesto apšvietimo tinklą, kuriame atskiros teritorijos būtų valdomos vienos sistemos pagalba. Nors, ieškovės įsitikinimu, toks reikalavimas diskriminuoja ir neužtikrina konkurencijos, taip pat yra nesuderinamas su racionalaus lėšų panaudojimo tikslu, tokie teiginiai yra nepagrįsti, jais iš esmės siekiama paneigti perkančiojo subjekto teisę nuspręsti dėl savo poreikių. Teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika nulemia perkančiųjų subjektų diskreciją, ribojamą imperatyviųjų viešuosius pirkimus reguliuojančių normų, nustatyti konkretų galutinio rezultato pasiekimo būdą, ir tai nelaikytina kaip per se (savaime) nesuderinama su sąžininga ir neiškraipyta tiekėjų konkurencija. Perkančiosios organizacijos turi teisę pirkimo sąlygose nustatyti ne tik konkretų būdą, kuriuo būtų pasiekiamas pirkimo objektas, bet taip pat nustatyti ir techninį pirkimo objekto įgyvendinimo būdą (priemones), t. y. įtvirtinti sąlygą, kaip konkretus perkančiosios organizacijos norimas tikslas būtų pasiektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022, 53 punktas). Šie kasacinio teismo išaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad suderinamumo reikalavimas yra objektyviai pateisinamas ir atitinka viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą.

Byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai indikuoja, kad perkantysis subjektas, būdamas įdiegęs apšvietimo valdymo sistemą, ginčo Pirkimu siekia įsigyti prekes (apšvietimo įrangą) ir paslaugas (pastarosios įrengimo darbus), jog atlikti visą apšvietimo sistemos integraciją toje valdymo sistemoje. Nors, ieškovės įsitikinimu, tokiu būdu atsakovė sudaro sąlygas Citylight valdymo sistemos gamintojui laimėti Pirkimą, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Ne kartą byloje minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad suderinamumo reikalavimas susijęs su atsakovės Klaipėdos mieste įdiegta apšvietimo valdymo sistema. Be to, Pirkimo sąlygose nėra reikalaujama konkretaus gamintojo įrangos – leidžiami pasiūlyti visi sprendiniai (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2.3 papunktis, Techninės specifikacijos 4 priedo 2 punktas), kurie užtikrintų objektyviai būtiną suderinamumą su esama apšvietimo valdymo sistema.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nutartyje nustatytos aplinkybės paneigia teiginius apie ginčo Pirkimo Techninėje specifikacijoje įtvirtinto apšvietimo sistemos modernizavimo priemonių suderinamumo su Klaipėdos miesto apšvietimo valdymo ir kontrolės sistema Citylight reikalavimo neteisėtumą. Todėl apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta analogiška išvada pripažįstama pagrįsta bei teisėta.

Dėl reikalavimo kreiptis į valdymo sistemos Citylight gamintoją papildomai informacijai gauti teisėtumo

Minėta, kad Techninės specifikacijos 4 priedo „Numatomų modernizuoti valdymo spintų specifikacija. Reikalavimai gatvių apšvietimo šviestuvų valdymo valdikliams ir valdymo spintų įrangai Klaipėdos mieste“ 1 punkte perkantysis subjektas yra nurodęs, jog, nebūdamas Citylight sistemos kūrėju, jis neturi ir negali disponuoti visomis detaliosiomis techninėmis API, serverio, saugumo ar vidinio protokolo specifikacijomis, kurios priklauso sistemos gamintojui. Jeigu tiekėjams reikalinga papildoma informacija apie Citylight sistemą, jie gali: pasinaudoti gamintojo viešai skelbiama technine informacija, tiesiogiai kreiptis į sistemos gamintoją ar užklausti sistemos gamintojo dėl papildomų dokumentų, sertifikatų, integracijos gairių bei galimų papildomų kaštų.

Ginčydama nurodytą Techninės specifikacijos sąlygą ieškovė nurodo, kad ginčo dėl to, ar apskritai yra įmanomas trečiųjų asmenų siūlomos įrangos suderinamumas su atsakovės įdiegta apšvietimo valdymo sistema Citylihgt, nėra, tačiau teigia, jog Pirkimo sąlygose pateiktos techninės informacijos nepakanka nustatyti tiekėjos siūlomos įrangos suderinamumo su atsakovės turima apšvietimo valdymo sistema. Apeliantė šiuo atveju akcentuoja API techninės dokumentacijos trūkumą, teigdama, kad tokios informacijos gavimas, taigi ir pasiūlymo pateikimas, pagal Pirkimo sąlygas perduotas gamintojui, o tai lemia diskriminaciją bei paneigia lygiaverčių pasiūlymų pateikimą.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė Pirkimo sąlygose pateikė visą jai prieinamą informaciją, pateiktos techninės informacijos apimtis buvo pakankama tiekėjams tinkamai įvertinti suderinamumo sąlygas parengti pasiūlymus, o perkantysis subjektas pagrindė savo poreikį nustatyti būtent tokias Pirkimo sąlygas, nes jose buvo išviešintas Pirkimo tikslas ir poreikis įrangos suderinamumui.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad perkančiosios organizacijos (kaip ir perkantieji subjektai), formuluodamos viešojo pirkimo sąlygas, privalo siekti, kad šios būtų maksimaliai aiškios, t. y. tiek perkančioji organizacija, tiek bet kuris viešojo pirkimo dalyvis, susipažinęs su konkrečia viešojo pirkimo sąlyga, ją vienodai suprastų, o tiekėjai, turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Dėl to, ar pirkimo dokumentai atitinka VPĮ (kaip ir PĮ) reikalaujamą tikslumo ir aiškumo standartą, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, tačiau visais atvejais turi būti siekiama objektyviai įvertinti, ar pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai galėjo ir turėjo (objektyvusis ir subjektyvusis elementai) suprasti pirkimo dokumentų sąlygas taip, kaip jas pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 51 punktas).

Šios nutarties 46 punkte pateikta Techninės specifikacijos sąlyga indikuoja, kad perkantysis subjektas, nebūdamas apšvietimo valdymo sistemos Citylight gamintoju, iš esmės nurodė negalintis pateikti informacijos, susijusios su apšvietimo valdymo sistemos detaliosiomis techninėmis API, serverio, saugumo ar vidinio protokolo specifikacijomis, nes šios priklauso gamintojui. Dėl to papildomai informacijai gauti atsakovė nukreipė tiekėjus pas gamintoją. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pati Pirkimo sąlyga dėl nurodymo kreiptis į gamintoją papildomai informacijai gauti yra galima bei teisėta, tačiau tik tokiu atveju, jei viešojo pirkimo sąlygose yra pateikiama visa būtina informacija pasiūlymui pateikti. Kaip pagrįstai pastebėjo ieškovė, šiuo atveju ginčo perkantysis subjektas, reikalaudamas suderinamumo tarp jo naudojamos apšvietimo valdymo sistemos ir ginčo Pirkimu įsigyjamos įrangos, nurodė tik turimą (jo eksplotuiojamą) sistemą ir įrangos modelius. Esminės informacijos – API, serverio, saugumo ar vidinio protokolo specifikacijų – reikalingos, kad tiekėjai galėtų nustatyti, ar jų siūloma įranga yra suderinama su atsakovės naudojama apšvietimo valdymo sistema, Pirkimo sąlygose nėra pateikta. Tokiu būdu atsakovė iš tiesų nurodė tiekėjams dėl pasiūlymui pateikti būtinos, o ne papildomos, informacijos kreiptis į gamintoją, o tai iš esmės reiškia, kad perkantysis subjektas nepagrįstai perkelia savo pareigas – nurodyti visą būtina pasiūlymui pateikti informaciją – tiekėjams.

Minėta, apskųstame sprendime teismas nurodė, kad atsakovė šiuo atveju Pirkimo sąlygose pateikė jai prieinamą informaciją. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė taip pat patvirtino, kad atsakovė pateikė visą jos disponuojamą techninę informaciją apie Citylight sistemą. Tokie teiginiai tik patvirtina teisėjų kolegijos nustatytas aplinkybes dėl Pirkimo sąlygose pateiktos informacijos trūkumo, nes prieinama (disponuojama) informacija nereiškia, kad ji pakankama. Nors galiausiai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygose pateiktos informacijos pakanka pasiūlymams pateikti, tačiau iš sprendimo turinio visiškai nėra aišku, kuo remiantis padaryta tokia išvada. Aplinkybės, kad Pirkimo sąlygose atsakovė nurodė gamintojo kontaktinius duomenis ir internetinio puslapio nuorodas, nurodytų išvadų nepatvirtina. Išvados dėl Pirkimo sąlygose esančios informacijos pasiūlymui pateikti pakankamumo negalima daryti ir iš į bylą pateikto eksperto doc. dr. A. S. ekspertinio vertinimo. Šiame dokumente konstatuotas byloje neginčytas faktas, kad atsakovės turima apšvietimo valdymo sistema Citylight nėra techniškai izoliuota platforma, o jos sąveika su trečiųjų asmenų įranga yra techniškai įmanoma. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokia situacija, kai perkantysis subjektas, neturėdamas būtinos pasiūlymui pateikti informacijos ir nurodydamas, kur ją gauti – kreiptis į gamintoją, taip pagrindžia tokio reikalavimo teisėtumą, iš esmės yra paradoksali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022, 74 punktas). Šiuo atveju būtent tokia situacija ir susiklostė, perkantysis subjektas, nepateikdamas būtinos pasiūlymui pateikti informacijos, pasiteisina nedisponavimu tokia informacija. Tačiau tokiu būdu atsakovė neįvykdė jai viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti visas (pilnas) viešojo pirkimo sąlygas, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas juos įvertinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023 (nurodytos kasacinio teismo nutarties 49 punktas), išaiškinta, kad panašaus pobūdžio situacijose, teismas turėtų aiškintis, ar pats perkantysis subjektas neturėjo galimybės gauti ir pateikti tokią „neprieinamą“ informaciją. Pirmosios instancijos teismas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuos inter alia (be kita ko) savo procesiniuose dokumentuose minėjo ieškovė, neatsižvelgė ir būtinų bylai teisingai išspręsti aplinkybių nenustatinėjo. Nors iš byloje esančios 2023 m. balandžio 27 d. Gatvių apšvietimo valdymo ir kontrolės sistemos prekių pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu Klaipėdos mieste yra integruota Citylight sistema, nuostatų (nurodytos sutarties 1 priedo Techninės specifikacijos 4.2 papunktis) galima nuspręsti, kad draudimo esant poreikiui perkančiajam subjektui teikti informaciją trečiosioms šalims apie sistemą, pavyzdžiui, dėl apšvietimo valdymo spintų integravimo į sistemą ir kita, nėra. Priešingai, pateiktame susitarime perkantysis subjektas užsitikrino galimybę iš Citylight sistemą įdiegusios UAB „Lucidus techno“ gauti ir esant poreikiui teikti informaciją trečiosioms šalims. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės teiginiai apie tariamai nedisponuojamą informaciją nepasitvirtino. Jeigu atsakovė savo kasdienėje veikloje tokia informacija ir nedisponuoja, nurodyto susitarimo sąlygos patvirtina, jog pastaroji atsakovei yra prieinama.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jei perkančioji organizacija (kaip ir perkantysis subjektas) turėjo galimybę užsitikrinti prieigos prie gamintojo <…> radijo ryšio tinklo API suteikimo tretiesiems asmenims galimybę; jeigu dėl kokių nors priežasčių (savo neapdairumo, siekio išvengti administracinės naštos ar dar kitų priežasčių) <…> šia galimybe nepasinaudojo, neigiami padariniai (papildomos išlaidos API prieigoms gauti (taigi ir išaugusi Pirkimo kaina), konkurencijos ribojimas) tokias prieigas suteikiant tik gamintojos <…> pasirinktiems subjektams, šiai neturint jokios atsakomybės dėl atsisakymo suteikti prieigas, negali būti perkeliami potencialiems naujo viešojo pirkimo dalyviams. Priešingas vertinimas reikštų neteisėtą pusiausvyrą tarp perkančiajai organizacijai ir viešojo pirkimo dalyviams tenkančios rizikos siekiant pirkimo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023, 55 punktas).

Bylos duomenimis, ieškovė 2026 m. vasario 2 d. raštu kreipėsi į apšvietimo valdymo sistemos gamintoją SIA „Teliko“, prašydama pateikti API dokumentaciją integracijai su Citylight apšvietimo valdymo sistema. Atsakydama į apeliantės prašymą, gamintoja pateikė API saugumo, atitikties, sankcijų, AML (pinigų plovimo prevencijos) ir naudojimo reikalavimų kontrolinį sąrašą (toliau – Kontrolinis sąrašas). Nors nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks atsakymas nėra atsisakymas suteikti informaciją, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog gamintojas kartu nurodė, kad Kontrolinio sąrašo pateikimas savaime negarantuoja API prieigos; pagal vertinimo rezultatus API prieiga gali būti patvirtinta, ribojama, sąlygota, reglamentuojama komercinėmis sąlygomis arba atmesta. Tokia situacija leidžia pritarti ieškovei, kad atsakovė, nepateikdama visos informacijos suderinamumo reikalavimui įvykdyti, sudarė nevienodas sąlygas tiekėjams dalyvauti Pirkime. Tai pažymėta ir VPT išvadoje, nurodant, kad tai, jog papildoma techninė informacija apie Citylight sistemą gali būti gaunama iš sistemos gamintojo ar kito tokia informacija disponuojančio asmens, savaime dar nepatvirtina, kad visi potencialūs tiekėjai turi vienodas, aiškias ir garantuotas galimybes gauti visą integracijai būtiną techninę informaciją.

Pažymėtina, kad atsakyme į apeliantės prašymą gamintoja taip pat nurodė, jog gavusi užpildytą Kontrolinį sąrašą ir papildomus dokumentus, atliks saugumo, atitikties ir techninių pajėgumų vertinimą bei informuos apie tolesnius veiksmus. Tokie teiginiai patvirtina, kad gamintoja ketina pateikti prašomą informaciją, tik jei tiekėja, jos vertinimu, atitiks ne tik saugumo, bet ir kompetencijos reikalavimus. Tačiau tai nulemia, kad ne tik perkantysis subjektas, bet ir gamintojas kelia reikalavimus tiekėjams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokioje situacijoje, kai pasiūlymo tinkamumo vertinimas priklauso nuo atitikties Pirkimo dokumentuose nepaskelbtiems kriterijams, o atitiktį jiems vertina net ne perkančioji organizacija (perkantysis subjektas), bet trečiasis asmuo (<…> gamintoja <…>) pažeidžiami viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai ir nepagrįstai ribojama tiekėjų konkurencija – galimų konkurso dalyvių ratas susiaurinamas iki turinčių gamintojos <…> atstovų statusą bei šios gamintojos sprendimus jau įdiegusių tiekėjų. Šie pažeidimai sudaro pakankamą pagrindą ginčijamą sąlygą pripažinti neteisėta ir panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-469/2023, 47 punktas).

Vadovaujantis PĮ 29 straipsnio 1 dalimi, perkančiajam subjektui nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui. Viešųjų pirkimų principų taikymas laiko (lot. rationae temporis) prasme apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu PĮ nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

PĮ 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiojo subjekto pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Perkančiųjų subjektų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (PĮ 48 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajam subjektui – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 32 punktas).

Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ (taip pat ir PĮ) išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos (taip pat perkantieji subjektai), laikydamosi viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos (taip pat perkantieji subjektai) turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Atsižvelgdama į visas pirmiau nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 4 priedo „Numatomų modernizuoti valdymo spintų specifikacija“ dalies „Reikalavimai gatvių apšvietimo šviestuvų valdymo valdikliams ir valdymo spintų įrangai Klaipėdos mieste“ 1 punkto sąlyga, numatanti, kad perkantysis subjektas neturi ir negali disponuoti visomis detaliosiomis techninėmis API, serverio, saugumo ar vidinio protokolo specifikacijomis, kurios priklauso sistemos gamintojui; jeigu tiekėjams reikalinga papildoma informacija apie Citylight sistemą, jie gali: pasinaudoti gamintojo viešai skelbiama technine informacija, tiesiogiai kreiptis į sistemos gamintoją ar užklausti sistemos gamintojo dėl papildomų dokumentų, sertifikatų, integracijos gairių bei galimų papildomų kaštų –neteisėta, nes neužtikrina tiekėjams vienodų sąlygų dalyvauti ginčo Pirkime, t. y., pažeidžia konkurenciją.

Pirmiau padarytos išvados nepaneigia atsakovės teiginiai apie Pirkime pateiktą didelį paraiškų kiekį, tariamai patvirtinantį apie realią konkurenciją ginčo Pirkime. Bylos duomenimis, ginčo Pirkimas yra vykdomas skelbiamų derybų būdu. Atliekant viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, o pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiojo subjekto pakviesti kandidatai (PĮ 73 straipsnio 2 dalis). Taigi, paraiškų kiekis savaime negali būti laikomas atitinkamu rodikliu konkurencijai patvirtinti, nes tikrasis pasiūlymų skaičius paaiškės vėliau. Kita vertus, pagal kasacinio teismo praktiką galėjusių dalyvauti pirkime tiekėjų skaičius (ar tai būtų vienas tiekėjas, ar keliolika tiekėjų) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017, 39 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes bei išvadas, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmetęs ieškovės teiginius dėl Pirkimo sąlygose įtvirtinto suderinamumo su atsakovės naudojama apšvietimo valdymo sistema Citylight reikalavimo neteisėtumo, visapusiškai neįvertino, ar šiam reikalavimui įgyvendinti bei pasiūlymui pateikti Pirkimo sąlygose yra pateikta visa reikalinga informacija. Techninio pobūdžio informacija, įgalinanti įvertinti, ar tiekėjų siūloma įranga yra suderinama su Citylight sistema, nėra Pirkimu įsigyjama prekė (apšvietimo įranga), tačiau jau esamos programinės įrangos komponentas, todėl šią informaciją turėjo pateikti perkantysis subjektas, priešingi veiksmai nulėmė konkurencijos ginčo Pirkime pažeidimą.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – ieškinys tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad Techninės specifikacijos 4 priedo „Numatomų modernizuoti valdymo spintų specifikacija“ dalies „Reikalavimai gatvių apšvietimo šviestuvų valdymo valdikliams ir valdymo spintų įrangai Klaipėdos mieste“ 1 punkto sąlyga, numatanti, kad perkantysis subjektas neturi ir negali disponuoti visomis detaliosiomis techninėmis API, serverio, saugumo ar vidinio protokolo specifikacijomis, kurios priklauso sistemos gamintojui; jeigu tiekėjams reikalinga papildoma informacija apie Citylight sistemą, jie gali: pasinaudoti gamintojo viešai skelbiama technine informacija, tiesiogiai kreiptis į sistemos gamintoją ar užklausti sistemos gamintojo dėl papildomų dokumentų, sertifikatų, integracijos gairių bei galimų papildomų kaštų, yra neteisėta, todėl naikintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu viešųjų pirkimų įstatymuose nustatytų normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ginčo Pirkimas buvo sustabdytas Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. Pirkimo sutartis nėra sudaryta, teisėjų kolegija ginčo Pirkimą nutraukia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, priteisimo

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą – patenkinus ieškinį iš dalies – vieną iš Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimų pripažinus neteisėta bei panaikinus, laikytina, kad ieškinys yra patenkintas 17 proc., atitinkamai nepatenkinta ieškinio reikalavimų dalis – 83 proc. Pagal šią proporciją atitinkamai perskirstinos byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis, ieškovė UAB „Lusety“ už ieškinį sumokėjo 3 320 Eur žyminį mokestį, už atskiruosius skundus 114 Eur žyminį mokestį ir patyrė 20 033,63 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti: 3 584,63 Eur už ieškinio parengimą, 3 162 Eur už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą, 726 Eur už atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą, 1 270 Eur už dubliko parengimą, 226 Eur už prašymų ginčo Pirkime parengimą, 771 Eur už prašymo dėl VPT įtraukimo į bylą parengimą, 453 Eur už pretenzijos ginčo Pirkime parengimą, 816 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 1 678 Eur už atskirojo skundo parengimą, 1 361 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 453 Eur už prašymo pratęsti terminą paraiškai Pirkime pateikti parengimą, 544 Eur už prašymo VPT parengimą, 589 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 1 134 Eur už prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones parengimą, 544 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 363 Eur už papildomų paaiškinimų Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2-337-790/2026 parengimą, 1 361 Eur už atsiliepimo į prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones panaikinimą, 998 Eur už rašytinių paaiškinimų su prašymu paskirti teismo ekspertizę parengimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas už teisines paslaugas, suteiktų paslaugų detalizacijas ir mokėjimo nurodymus).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašymai, kuriuos ieškovė teikė tiesiogiai atsakovei Pirkime jau po kreipimosi į teismą su ieškiniu, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, su šiais prašymais (dėl pretenzijos, prašymo pratęsti terminą paraiškai, kitų prašymų ginčo Pirkime) susijusių išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia. Kadangi ieškovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą, už atskirojo skundo parengimą, už rašytinių paaiškinimų parengimą viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, teisėjų kolegija pastaruosius sumažina iki Rekomendacijose nustato dydžio, t. y. už atsiliepimą į atskirąjį skundą iki 1 010,72 Eur (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2025 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 526,8 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatyto koeficiento 0,4), už atskirąjį skundą iki 1 010,72 Eur (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2025 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 526,8 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijų 8.15 papunktyje numatyto koeficiento 0,4), už rašytinių paaiškinimų parengimą iki 1 010,72 Eur (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2025 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 526,8 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatyto koeficiento 0,4). Todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 3 085 Eur (18 149,23 x 17 proc.).

Atsakovė UAB „Klaipėdos paslaugos“ byloje sumokėjo 189 Eur žyminio mokesčio už tris atskiruosius skundus ir patyrė 32 521,78 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti: 2 866 Eur už atskirojo skundo parengimą, 6 578,50 Eur už atsiliepimo į ieškinį pateikimą, 2 281 Eur už prašymo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones parengimą, 3 090 Eur už tripliko parengimą, 472 Eur atsiliepimo į ieškovės prašymą parengimą, 3 343 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 2 281 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 157,50 Eur už lydraščio dėl informacijos pripažinimo nevieša parengimą, 2 458,78 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 1 259 Eur už atsiliepimo į ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones parengimą, 2 556,50 Eur už rašytinių paaiškinimų Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2-337-790/2026 parengimą, 1 841 Eur už prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones parengimą, 1 157,50 Eur už lydraščio dėl teikiamos informacijos pripažinimo nevieša parengimą, 1 022,50 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl VPT pateiktos išvados parengimą, 157,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (ataskaitas už suteiktas teisines paslaugas, pažymas dėl apmokėjimo, mokėjimo nurodymus).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų negali būti vertinamas teisinio pobūdžio dokumentu, kuriuo šaliai yra suteikiama teisinė pagalba, su jo parengimu susijusių išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia. Kadangi atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atskirųjų skundų parengimą, už atsiliepimo į ieškinį parengimą, už rašytinių paaiškinimų bei prašymų parengimą, už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą, už lydraščių parengimą viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius teisėjų kolegija pastaruosius sumažina iki Rekomendacijose nustato dydžio, t. y. už atskirąjį skundą iki 1 010,72 Eur (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2025 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 526,8 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijų 8.15 papunktyje numatyto koeficiento 0,4), už atsiliepimo į ieškinį parengimą iki 6 317 Eur (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2025 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 526,8 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyto koeficiento 2,5), už atsiliepimų į atskiruosius skundus, rašytinių paaiškinimų ir prašymų parengimą iki 1 010,72 Eur (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2025 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 526,8 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatyto koeficiento 0,4). Todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 16 876 Eur (20 332,7 x 83 proc.).

Įskaičius šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteistina 13 791 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Ieškovė pateikė prašymą dėl 3 263 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 4 719 Eur už apeliacinio skundo parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės. Šias išlaidas patvirtina kartu su prašymu pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra, teisinių paslaugų suvestinė ir mokėjimo nurodymai). Atsakovė už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą prašė priteisti iš atsakovės 11 891,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindė pateiktais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis ir mokėjimo nurodymais).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės už apeliacinio skundo parengimą prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgdama į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį – 17 proc., ieškovei iš atsakovės priteisia 1 357 Eur (7 982 x 17 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį 3 284,84 (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2025 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 526,8 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatyto koeficiento 1,3). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį – 83 proc., atsakovei iš ieškovės priteisia 2 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Įskaičius šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 369 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies – pripažinti tarptautinio viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ specialiųjų sąlygų 5 priedo „Techninė specifikacija“ 4 priedo „Numatomų modernizuoti valdymo spintų specifikacija“ dalies „Reikalavimai gatvių apšvietimo šviestuvų valdymo valdikliams ir valdymo spintų įrangai Klaipėdos mieste“ 1 punkto reikalavimą „Perkantysis subjektas nėra Citylight sistemos kūrėjas – jis yra tik veikiančios sistemos naudotojas ir valdytojas. Todėl perkantysis subjektas neturi ir negali disponuoti visomis detaliosiomis techninėmis API, serverio, saugumo ar vidinio protokolo specifikacijomis, kurios priklauso sistemos gamintojui. Jeigu tiekėjams reikalinga papildoma informacija apie Citylight sistemą, jie gali: pasinaudoti gamintojo viešai skelbiama technine informacija, tiesiogiai kreiptis į sistemos gamintoją ar užklausti sistemos gamintojo dėl papildomų dokumentų, sertifikatų, integracijos gairių bei galimų papildomų kaštų“ neteisėtu ir jį panaikinti.

Tarptautinį viešąjį pirkimą „Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ nutraukti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos paslaugos“, juridinio asmens kodas 140033557, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lusety“, juridinio asmens kodas 304449337, 13 791 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos paslaugos“, juridinio asmens kodas 140033557, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lusety“, juridinio asmens kodas 304449337, 1 369 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.