- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- e2-527-798/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00322-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- SUA1
- Atsakovas
- Destran
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl baudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartimi bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Destran“ iškelta bankroto byla, jos nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sesnita“. Teismo nutartis įsiteisėjo
Žemesnės instancijos teismas
2026 m. vasario 18 d.
Šalies argumentai
Nemokumo administratorė 2026 m. kovo 18 d. pateikė teismui prašymą dėl baudos skyrimo buvusiam įmonės vadovui, juo prašė skirti SUA1 vieno minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną iki kol bus perduotas įmonės turtas ir dokumentai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi, be kita ko, nuspręsta paskirti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi, be kita ko, nuspręsta paskirti SUA1 1 000 Eur baudą už BUAB „Destran“ turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 26 d. iki 2026 m. kovo 18 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas SUA1 pateikė teismui prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi jam paskirtą 1 000 Eur baudą arba ją sumažinti. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo gavo 2026 m. vasario 19 d., todėl nėra ginčo dėl to, kad bendrovės turtas ir dokumentai nemokumo administratorei turėjo būti perduoti iki 2026 m. vasario 26 d., tačiau tai nebuvo padaryta. Buvęs vadovas paaiškino, kad iki 2024 m. rudens bendrovės buhalterinę paskaitą vykdė ABC1, kuri šiuo metu yra įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą. Bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais ir nebegalint atsiskaityti su darbuotojais, bendrovės buhalterė ABC1 2024 m. rudenį pranešė esanti nedarbinga dėl ligos, o vėliau į darbą apskritai negrįžo, tinkamai sutvarkytų buhalterinės apskaitos dokumentų buvusiam vadovui neperdavė. Šie dokumentai buvo laikomi BUAB „Destran“ nuomotose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Bendrovei negalint vykdyti įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, patalpų nuomotojas pakeitė patalpų spynas ir dėl to įmonės darbuotojai turėjo palikti nuomojamas patalpas, o dokumentai buvo pervežti į pareiškėjo darbovietės UAB „Tureis“ sandėlį. Gavęs nemokumo administratorės pranešimą apie pareigą perduoti dokumentus, pareiškėjas sužinojo, kad UAB „Tureis“ sandėlį iškraustė ir visus dokumentus pervežė į kitą sandėlį, kurį nuomoja ir savo reikmėms naudoja UAB „Tolimanas“. Šiuo metu pareiškėjo darbas yra susijęs su komandiruotėmis į užsienį. Dėl darbo pobūdžio, taip pat dėl ligos pareiškėjas negalėjo gauti sandėlio, kur laikomi bendrovės dokumentai, rakto, nes juos turintis UAB „Tolimanas“ darbuotojas yra išvykęs į komandiruotę. Pareiškėjas įsipareigoja artimiausiu metu perduoti dokumentus administratorei. Prašyme nurodoma ir tai, kad dėl sunkios finansinės padėties pareiškėjui būtų sunku sumokėti teismo paskirtą 1 000 Eur baudą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo SUA1 prašymo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo.
Teismas nurodė, kad nuo 2021 m. sausio 27 d. iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2026 m. vasario 18 d., BUAB „Destran“ vadovas buvo SUA1 . Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2026 m. vasario 18 d., todėl buvęs įmonės vadovas teismo nustatytas pareigas turėjo įvykdyti iki 2026 m. vasario 25 d.
Buvęs įmonės vadovas teismui pateiktame prašyme patvirtino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir nemokumo administratorės įsakymą dėl turto ir dokumentų perdavimo gavo 2026 m. vasario 19 d. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad vėliausiai nuo 2026 m. vasario 19 d. buvęs įmonės vadovas žinojo apie jam nustatytą pareigą perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė.
Vertindamas buvusio vadovo prašyme nurodytas turto ir dokumentų neperdavimo priežastis, teismas sutiko su nemokumo administratorės nurodytomis aplinkybėmis, jog šios priežastys negali būti vertinamos kaip objektyvios. Būtent pareiškėjui, kaip iki bankroto bylos iškėlimo buvusiam bendrovės vadovui, teko pareiga užtikrinti tinkamą BUAB „Destran“ turto ir dokumentų apsaugą. Dėl šios priežasties vien tai, kad iš bendrovės nuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dokumentai galbūt buvo pervežti į UAB „Tureis“ sandėlį, į kurį pareiškėjas nurodo negalintis patekti, nes neturi jo raktų, neleidžia daryti išvados apie tai, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti jam nustatytų pareigų. Teismo vertinimu, organizuodamas įmonės turto ir dokumentų sandėliavimą, įmonės vadovas kartu turi pareigą užtikrinti galimybę juos operatyviai pasiekti, o to nepadariusiam vadovui tenka visos neigiamos su tuo susijusios pasekmės.
Teismas atsižvelgė į tai, kad bauda pareiškėjui paskirta už turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 26 d. iki 2026 m. kovo 18 d., tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad šio prašymo nagrinėjimo dieną, t. y. 2026 m. gegužės 27 d., pareiškėjas būtų įvykdęs savo pareigas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė teismui blogą jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Dėl šios priežasties teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad teismo paskirtos baudos sumokėjimas galėtų sukelti pareiškėjui išskirtinai sunkias turtines pasekmes. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nemokumo administratorė prašė paskirti buvusiam bendrovės vadovui 1 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną, tačiau teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi nuspręsta skirti vienkartinę fiksuoto dydžio baudą, t. y. 1 000 Eur. Taigi sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio, be kita ko, buvo atsižvelgta į proporcingumo principą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo SUA1 pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo, neatsižvelgė į tai, kad BUAB „Destran“ buhalterinės apskaitos dokumentai UAB „Tolimanas“ valdomame sandėlyje atsidūrė be pareiškėjo valios. Todėl išvada, kad būtent jis turi prisiimti visas neigiamas pasekmes, susijusias su tuo, jog dabar neturi galimybės šiuos dokumentus operatyviai pristatyti nemokumo administratorei nėra teisinga.
Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų teiktam prašymui tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, o būtent – aplinkybių, kad nors iki teikto prašymo išnagrinėjimo momento pareiškėjas reikalautų BUAB „Destran“ buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, tačiau šito jis nepadarė dėl susiklosčiusių laikinų aplinkybių, kurių buvimą patvirtino prie teikto prašymo pridėti dokumentai. Dabartinis pareiškėjo darbas susijęs su neretomis komandiruotėmis į užsienį, dažniausiai – Skandinavijos valstybes (Suomija, Švedija), kurios trunka kurį laikotarpį. Dėl tokio darbo pobūdžio taip pat užtrukusios ligos bei negalėjimo dabartiniu metu gauti sandėlio raktų, kadangi jie yra bendrovės UAB „Tolimanas“ darbuotojo, išvykusio į darbo komandiruotę užsienyje, žinioje, pareiškėjas rasti ir iki teismo nustatyto termino taip pat skundo nagrinėjimo laiko bankroto administratorei pateikti jo žinioje esančius BUAB „Destran“ buhalterinės apskaitos dokumentus objektyvios galimybės neturėjo.
Skundžiamos nutarties priėmimo metu suinteresuotas asmuo nespėjo gauti pažymos apie jo gaunamą darbo užmokestį, todėl teikią šią pažymą kartu su atskiruoju skundu. Teigia, kad pareiškėjo gaunamos iš darbo teisinių santykių mėnesio pajamos neviršija minimalaus darbo užmokesčio ir sudaro maždaug 682,71 Eur / mėn. atskaičius mokesčius.
Atsiliepimas
BUAB „Destran“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Sesnita“, atsiliepime į suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Atskirajame skunde nurodoma, kad dokumentai buvo perkelti į kitą sandėlį be apelianto žinios, tačiau šios aplinkybės nepaneigia apelianto atsakomybės. Būtent vadovas privalo organizuoti įmonės dokumentų saugojimą taip, kad būtų užtikrintas jų prieinamumas ir perdavimas įstatymų nustatyta tvarka. Dokumentų saugojimo perdavimas tretiesiems asmenims savaime neatleidžia nuo šios pareigos vykdymo.
Atskirajame skunde nurodomos komandiruotės, liga ar kitų asmenų turimi sandėlio raktai savaime neįrodo, kad pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių pareigai įvykdyti. Jeigu tretieji asmenys (šiuo atveju UAB „Tolimanas“ darbuotojai ar buvusi buhalterė) neteisėtai sulaiko įmonės turtą ar dokumentus, apeliantas, būdamas rūpestingas ir apdairus vadovas, privalėjo nedelsdamas inicijuoti teisinius procesus ar kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl turto išreikalavimo.
Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašė taikyti griežtesnes poveikio priemones, tačiau teismas paskyrė vienkartinę 1 000 Eur baudą. Tai rodo, kad teismas jau įvertino proporcingumo principą ir pasirinko apeliantui švelnesnę sankciją.
Vien aplinkybė, kad asmens finansinė padėtis nėra gera, savaime nesudaro pagrindo panaikinti teisėtai paskirtą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Byla nagrinėjama neperžengiant atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nustatytų ribų.
Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas panaikinti teismo paskirtą baudą už nustatytų įpareigojimų perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą (naudojamą) turtą ir dokumentus nevykdymą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė pažymą apie jo gaunamą darbo užmokestį.
Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti.
Nagrinėjamu atveju apeliantas neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto rašytinio įrodymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujo dokumento (įrodymo) priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti.
Dėl baudos bankrutuojančio juridinio asmens buvusiam vadovui už dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui nepanaikinimo
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo tokios nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Taigi, CPK 107 straipsnyje numatyta viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020, 21 punktas).
Įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (apeliantui) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1280-450/2021; 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-567/2025; 2026 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-464/2026, 18 punktas). Būtent buvęs vadovas turi įrodyti, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima panaikinti jam paskirtą baudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-171-934/2026, 26 punktas).
Pagal JANĮ 57 straipsnio 3 dalį, jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad JANĮ 57 straipsnio nuostatų pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios bendrovės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui bendrovės finansinius bei kitus svarbiausius su jos veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-798/2019, 10 punktas; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-524-381/2020, 17 punktas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1692-781/2020, 17 punktas; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021, 15 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad apeliantas, kaip buvęs atsakovės vadovas, nemokumo administratorei turto ir dokumentų neperdavė. Apelianto teigimu, jo skunde nurodomos aplinkybės yra pakankamos, kad teismas konstatuotų faktą, jog buhalterinės apskaitos dokumentų jis neperdavė dėl objektyvių priežasčių.
Tai, kad bendrovės vadovas yra atsakingas už finansinės (buhalterinės) apskaitos organizavimą, dokumentų tvarkymą ir jų išsaugojimą, aiškiai nurodyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 10 ir 13 straipsniuose.
Atskirajame skunde išdėstyti argumentai iš esmės atkartoja apelianto prašymo argumentus, dėl kurių nepagrįstumo jau pasisakyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti šių argumentų ir aplinkybių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtent vadovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Jei tarp apelianto ir trečiojo asmens (buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens, kitų fizinių ar juridinių asmenų) kyla ginčas dėl turimų ir neperduodamų finansinės apskaitos dokumentų, apeliantas turi teisę ginti savo galbūt pažeistą teisę įstatymo nustatyta tvarka. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje neįrodytos. Norėdamas įrodyti, kad elgėsi sąžiningai, apeliantas privalėjo teismui pateikti įrodymus, kad ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų, siekdamas atgauti bendrovės finansinės apskaitos dokumentus, o trečiasis asmuo atsisakė tai padaryti. Todėl pats savaime faktas, kad bendrovės dokumentai galbūt randasi trečiųjų asmenų žinioje negali pašalinti buvusio vadovo atsakomybės arba būti pripažintos objektyviomis priežastimis teismo įpareigojimo nevykdymui. Net jei tai įvyko ir be apelianto valios.
Apelianto komandiruotės, liga, sandėlio raktų priklausymas tretiesiems asmenims, niekaip negali pateisinti teismo nustatytos pareigos nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas nesiėmė aktyvių veiksmų atgauti atsakovės finansinius dokumentus. Tokių aplinkybių nenustatyta ir šios nutarties priėmimo dieną. Pažymėtina, kad pagrindas baudos panaikinimui arba jos sumažinimui galėtų atsirasti tuomet, jei apeliantas glaudžiai ir aktyviai bendradarbiautų su nemokumo administratore, pateiktų įrodymus apie aktyvius veiksmus, raštu kreiptųsi į trečiąjį asmenį dėl finansinės apskaitos dokumentų grąžinimo, ar imtųsi bet kokių kitų aktyvių veiksmų, siekdamas prisidėti prie operatyvaus bankroto proceso. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Todėl vien deklaratyvūs teiginiai apie ateityje galbūt aktyvius veiksmus nesudaro pagrindo jo prašymo tenkinimui.
Apeliantas, prašydamas teismo sumažinti jam paskirtą baudą remiasi prasta turtine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prasta turtinė padėtis pati savaime nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą sumažinti. Juolab kad jau yra konstatuota, kad apelianto elgesys yra pasyvus, įrodymų apie jo ketinimus atgauti finansinius dokumentus nėra, o identifikuoti, jog dokumentai galbūt egzistuoja kažkokiame sandėlyje, kuriame atsidūrė be apelianto valios, nėra įmanoma. Todėl atskirajame skunde nurodomos aplinkybės niekaip nepanaikina įstatyme nustatytos atsakomybės bendrovės vadovui už finansinės (buhalterinės) apskaitos organizavimą, dokumentų tvarkymą ir jų išsaugojimą.
Be to, baudos paskyrimas neatleidžia jo nuo įstatyme nustatytos pareigos įvykdymo, o be pateisinamų priežasčių neperdavus bendrovės dokumentų ir turto, toks pažeidimas gali būti laikomas tęstiniu, atsakingo asmens elgesys – piktybišku, dėl ko klausimas dėl baudos paskyrimo gali būti sprendžiamas pakartotinai. Toks reguliavimas bei aiškinimas visiškai atitinka įstatymo leidėjo valią įgyvendinti JANĮ 1 straipsnyje įtvirtintą tikslą – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, nes, buvusiam vadovui neperduodant nemokaus juridinio asmens dokumentų ir turto, šio tikslo įgyvendinimas yra ypač apsunkintas.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, kad pareigos perduoti bendrovės dokumentus ir turtą neįvykdė dėl objektyvių priežasčių. Vien apelianto deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad jis neturi dokumentų, savaime negali būti objektyviai pateisinama priežastimi nevykdyti teismo įpareigojimo pateikti JANĮ 57 straipsnyje nurodytus dokumentus ir turtą. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas nesąžiningiems asmens piktnaudžiauti teise.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti nemokumo administratorei bendrovės dokumentų ir (ar) turto. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė nepanaikinti paskirtą 1 000 Eur baudą.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.